Byla 2-2726-392/2016
Dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė Rūta Morkūnaitė, dalyvaujant atsakovo atstovui V. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui BAB bankui „Snoras“ dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“,

Nustatė

2ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui BAB bankui „Snoras“ dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Ieškovė prašė teismo: 1) pripažinti negaliojančiomis 2011-07-22 obligacijų pasirašymo sutartį Nr.( - ) ir 2011-07-22 obligacijų pasirašymo sutartį Nr.( - ) nuo jų sudarymo momento; 2) taikyti restituciją – ieškovės J. K. už obligacijas sumokėtas lėšas grąžinti į ieškovės J. K. sąskaitas AB banke SNORAS: 19.997,66 Lt į banko sąskaitą Nr. ( - ) ir 8.499,01 Eur į banko sąskaitą Nr. ( - ); 3) iš atsakovo BAB bankas „Snoras“ priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios turėtų būti apmokamos iš atsakovo kaip bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų. Nurodo, kad nuo 2008 metų buvo AB banko „Snoras“ klientė ir šiame banke laikė indėlius. Ieškovė su atsakovu 2008-06-13 sudarė terminuotojo indėlio sutartį, kuri vėliau buvo pratęsiama. Kartu su terminuotojo indėlio sutartimi buvo sudaryta 2008-06-13 neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis. Ieškovė 2011-07-22 atvyko į AB banko „Snoras“ Utenos filialo Visagino skyrių, ketindama sudaryti papildomas terminuotojo indėlio sutartis. Ieškovei buvo paaiškinta, kad AB bankas „Snoras“ siūlo alternatyvų produktą – obligacijas, kurios yra pelningesnės, už kurias mokamos didesnės palūkanos. Išklausiusi šį pasiūlymą, ieškovė suprato, kad tai iš esmės toks pats produktas kaip ir indėlis, tik kad nepasibaigus terminui, negalima jo nutraukti iki obligacijų išpirkimo datos. Kadangi ši sąlyga ieškovei tiko, tai nusprendė priimti pasiūlymą ir vietoje indėlio sudaryti obligacijų pasirašymo sutartis. Apie jokią riziką ieškovei nebuvo paaiškinta. 2008-06-13 neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties Nr. U992100 priedo „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ buvo nurodyta, kad „siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Todėl šią sąlygą suprato taip, kad ieškovės kaip neprofesionalaus kliento visos investicijos yra apdraustos.

3Išsamiai perskaičiusi obligacijų pasirašymo sutartis, pastebėjo, kad pačiame gale, prie nuostatų, kurios paprastai laikomos formaliomis ir nesukeliančiomis esminių pasekmių, 1.22 punkte buvo nurodyta, kad ieškovė buvo supažindinta su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant, ir kad yra susipažinusi su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis. Ieškovė, kas yra Prospektas ir Galutinės sąlygos bei kaip atrodo šie dokumentai nežino. Taigi, ieškovė nurodo, kad obligacijų pasirašymo sutartis sudarė esminio suklydimo įtakoje.

4Ieškovė taip pat nurodo, kad nėra profesionali investuotoja, o obligacijų pasirašymo sutartys buvo sudarytos neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties pagrindu, todėl nagrinėjamu atveju taikytina CK 6.719 str. 1 d., nustatanti paslaugų teikėjui pareigą prieš sudarant sutartį suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui. Be to, suteikęs ieškovei neprofesionalaus kliento kategoriją, bankas prisiėmė prievolę aiškiai ir suprantamai suteikti visą reikiamą informaciją, kurios pagrindu klientas galėtų suprasti siūlomų finansinių priemonių esmę ir joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (FPRĮ 22 str. 3 d.) ir pateikti informaciją apie finansines priemones, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga investicijoms į tam tikras finansines priemones (FPRĮ 22 str. 4 d. 2 punktas). Tuo tarpu, atsakovas informavimo pareigą vykdė netinkamai, nes ieškovė nebuvo tiesiogiai ir aiškiai informuota, jog atsakovo platinamos obligacijos nėra apdraustos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimu. Nei obligacijų pasirašymo sutartyse, nei neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje nėra nuostatos, kad obligacijos nėra draudžiamos ar nurodyta obligacijų įsigijimo rizika.

5Taigi, jeigu ieškovė nebūtų sudariusi ginčo sutarčių, jos teisinis statusas būtų analogiškas banko sąskaitos turėtojo statusui, o tokiose sąskaitose esančios piniginės lėšos laikytinos apdraustomis Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams įstatymo nustatyta tvarka, todėl joms būtų taikoma draudimo apsauga (IĮIDĮ 3 str. 1 d.). Dėl šios priežasties, pripažinus negaliojančiomis ginčo sutartis, ieškovė prašo teismo taikyti restituciją.

6Atsakovas BAB bankas „Snoras“ atsiliepimu į ieškinį prašo teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad obligacijų sutarties 1.22 punkte prieš pat šalių parašus, aiškiai matomoje vietoje, yra nurodyta, kad investuotojas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes. Be to, šiame punkte taip pat nurodyta, kad investuotojas patvirtina, kad visos sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį, jis su jomis sutinka ir jos išreiškia investuotojo valią. Prieš pasirašydamas sutartį, investuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka. Ieškovė sudarydami su atsakovu aptarnavimo sutartis, kartu pasirašytinai patvirtino (aptarnavimo sutarties „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ dalies 2 punktas ketvirtas ir penktas papunkčiai), kad gavo ir susipažino, be kita ko, su finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymu bei veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauka, įskaitant santraukos forma pateikiamą indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos, taikomos banko atžvilgiu atsižvelgiant į jo vykdomą veiklą Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, aprašymu. Ieškovė iki ginčijamų sandorių sudarymo buvo sudariusi ne vieną terminuotų indėlių sutartį, buvo įsigijusi Snoras Energetika1 Plius obligacijų ir turėdama ilgametę patirtį galėjo ir privalėjo bei atskyrė, jog pasirašo ne terminuoto indėlio sutartis, tačiau vertybinių popierių įsigijimo sutartis. Tiek ieškovė, tiek atsakovas sudarydami ginčijamus sandorius prisiėmė riziką dėl savo įsipareigojimų vykdymo – ieškovė įsipareigojo įsigyti atsakovo išleistus vertybinius popierius - obligacijas ir už juos sumokėti, bei už juos sumokėjo, o atsakovas išleido vertybinį popierių obligacijas bei jas pardavė ieškovei. Kadangi ginčijamais sandoriais tiek ieškovė pasiekė tikrąjį savo tikslą gauti didesnę investuotų pinigų grąžą, t. y. didesnes palūkanas nei sudarant terminuoto indėlio sutartį, tiek atsakovas pasiekė savo tikslą - parduoti savo išleistus vertybinius popierius - obligacijas, vadinasi iškovė ir atsakovas realizavo ir įtvirtino ginčijamų sandorių privalomumo ir vykdytinumo principą.

7Ieškovė nepagrįstai teigia, jog ginčijami sandoriai su ja buvo sudaryti tik todėl, kad atsakovo darbuotojai jai nurodė, kad jos įsigyjami atsakovo išleisti vertybiniai popieriai - obligacijos yra apdrausti įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat ieškovė nepagrįstai nurodo, kad ji pasitikėjo atsakovu ir tai taip pat buvo viena iš atsakovo išleisto vertybinio popieriaus - obligacijų įsigijimo priežasčių. Tačiau, ieškovė iki ginčijamų sandorių sudarymo būdama sudariusi daug terminuoto indelio sutarčių nenurodė ieškinyje dėl kokių priežasčių ji nesugebėjo įžvelgti skirtumo tarp terminuoto indėlio sutarties, kuri yra trumpa ir aiški, bei gali būti pasirašyta internetu, ir ginčijamų sandorių, kuriuos lydėjo neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis su specialiais priedais. Ieškovė neįrodė, jog įprastinėmis sąlygomis asmuo negalėtų atskirti terminuoto indėlio sutarties nuo vertybinių popierių įsigijimo sutarties kartu su vertybinių popierių sutartį lydinčiais sandoriais.

8Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ginčijami sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais CK 1.90 str. pagrindu, tačiau nepateikia jokių argumentų, patvirtinančių jų tariamą esminį suklydimą. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas tyčia juos suklaidino ar siekdamas galutinio tikslo - sudaryti ginčijamus sandorius nuslėpė svarbias ginčijamų sandorių aplinkybes. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad nebuvo supažindinta su visais ginčo santykius reglamentuojančiais dokumentais ir ginčo santykiams svarbia informacija. Ginčijamų sandorių sąlygos nėra deklaratyvios ir ieškovė, raštiškai patvirtinusi, kad yra susipažinusi su ginčijamų sandorių sąlygomis ir visa susijusia informacija, negali teisintis nesupratusi ginčijamų sandorių, ar bet kurios jų sąlygos esmės.

9Ieškovė nepagrįstai teigia, kad nesuvokė skirtumo tarp ginčijamų sandorių ir terminuotojo indėlio sutarties, kurių ji buvo sudariusi ne vieną, nes neva nebuvo supažindinti su tuo, jog ieškovės įsigytos obligacijos nebuvo apdraustos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Už įsigytus atsakovo vertybinius popierius – obligacijas, ieškovė apmokėjo ginčijamų sandorių sudarymo dieną, kas reiškia, kad norėdama pasinaudoti atsakovo teikiamomis investicinėmis paslaugomis perdavė pastarajam pinigus, todėl Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo prasme ji laikytina investuotoju. Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 str. 11 d. nustatyta, kad įsipareigojimais investuotojams laikomi draudėjo, teikiančio investuotojui investicines paslaugas, įsipareigojimai grąžinti investuotojui priklausančius pinigus ir (arba) grąžinti investuotojui priklausančius vertybinius popierius. Be to, atsižvelgiant į ieškovės patirtį sudarant terminuotojų indėlių sutartis su atsakovu akivaizdu, kad ji turėjo suvokti sudaromų sandorių skirtumus tarp terminuotojo indėlio sutarties ir vertybinio popierio, t. y. obligacijos įsigijimo sutarties.

10Ieškovė J. K. dubliku prašo tenkinti ieškinį. Papildomai nurodo, kad atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad ginčijamos sutartys buvo sudarytos ieškovei iš esmės suklydus. Atsakovo kaip atsiliepimo į ieškinį priedas pateikta obligacijų pristatymo skrajutė patvirtina ieškovės teiginius, kad šis finansinis produktas buvo reklamuojamas kaip saugi investicija. Pirmoje skrajutės pusėje nurodyta, kad tai „laiko patikrintas būdas taupyti“, antroje – kad „fiksuotų palūkanų obligacijos – vienerių metų trukmės saugus investavimo būdas, su iš anksto žinoma metine grąža“. Taigi, pristatant šį finansinį produktą naudojami žodžiai „laiko patikrintas būdas taupyti“ bei „saugus investavimo būdas“ bet kuriam neprofesionaliam investuotojui leido pagrįstai tikėtis, kad jis bet kuriuo atveju atgaus bankui patikėtas lėšas ir jokios rizikos prarasti lėšas nėra. Todėl toks tikrovės neatitinkantis finansinio produkto pristatymas lėmė esminį šį finansinį produktą įsigyjančių asmenų, tarp jų – ieškovės, suklaidinimą dėl šių finansinių produktų saugumo bei jį įsigyjančių asmenų prisiimamos rizikos.

11Taip pat ieškovė nurodo, kad yra visos CK 1.90 str. numatytos sąlygos, būtinos sandoriui pripažinti negaliojančiu. Atsakovas neįvykdė Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. jam, kaip finansų maklerio įmonei, nustatytų pareigų. Atsakovas, suteikęs ieškovei neprofesionalaus kliento kategoriją, prisiėmė prievolę aiškiai ir suprantamai suteikti ieškovei visą informaciją, kurios pagrindu ji galėtų suprasti siūlomų finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką, ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (FPRĮ 22 str. 3 d.) bei suteikti ieškovei informaciją apie finansines priemones, taip pat teikti konsultacijas ir įspėti apie riziką, kuri būdinga investicijoms į tam tikras finansines priemones (FPRĮ 22 str. 4 d. 2 p.). Kaip matyti iš atsakovo pateikto kliento aptarnavimo sutarties priedo Nr. 1-F, ieškovė nurodžiusi, kad ji nori investuoti saugiai ir jai priimtinas mažas rizikos laipsnis. Apie investicines paslaugas kaip ir apie skolos obligacijas ji turi tik pradines žinias bei iki tol niekada neinvestavusi nei į akcijas, nei į obligacijas. Todėl atsakovas, siūlydamas investicijas, kurios nėra saugios ir neatitinka ieškovės nurodyto saugių investicijų pobūdžio, privalėjo detaliai išaiškinti apie šių savo siūlomų finansinių produktų keliamą riziką. Ieškovė nėra profesionali investuotoja, o obligacijų pasirašymo sutartys buvo sudarytos neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties pagrindu. Atsakovas informavimo pareigą vykdė netinkamai, nes ieškovė nebuvo tiesiogiai ir aiškiai informuota, jog atsakovo platinamos obligacijos nėra apdraustos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimu.

12Atsakovas BAB bankas „Snoras“ tripliku prašo teismo ieškinį atmesti. Papildomai nurodo, kad ieškovė dubliku nepaneigė atsakovo argumentų, jog aplinkybė, kad ieškovė buvo pasirašiusi ir terminuotų indėlių, ir obligacijų įsigijimo sutartis patvirtina, kad ieškovė suprato skirtumus tarp terminuotų indėlių sutarčių ir ginčijamų sandorių, nes ieškovės pasirašytos sutartys skyrėsi savo turiniu, forma ir susijusiais dokumentais bei sutartimis (pasirašant terminuotų indėlių sutartis nebuvo pasirašomi ir ieškovei nebuvo perduodami jokie kiti susiję dokumentai ir/ar sutartys). Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog neva jai nebuvo paaiškinta, kad obligacijų sutartis yra rizikingesnis produktas, nes jam negalioja įstatymuose nustatytas indėlių draudimas, ginčijamus sandorius sudarė suklydimo įtakoje.

13Ieškovė taip pat nepaneigė prezumpcijos, kad ji buvo supažindinta su visais su ginčijamais sandoriais susijusiais dokumentais ir juos gavo. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad po ginčijamo sandorio sudarymo ji kreipėsi į atsakovą dėl aptariamų dokumentų pateikimo ir jų negavo. Akivaizdu, kad aptariamų dokumentų „negavimo“ ir nesupažindinimo su jais aplinkybė atsirado tik ieškinio pareiškimo metu, o ne ginčijamų sandorių sudarymo metu. Kiekvienas atidus, rūpestingas asmuo, pasirašęs sutartį ir negavęs jame nurodyto dokumento, dėl to turėtų nedelsiant kreiptis į kontrahentą. Ieškovė to nepadarė dėl to, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ne tik buvo supažindinta su visomis ginčijamų sandorių ir juos lydinčių dokumentų sąlygomis, bet ir juos gavo.

14Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimu su ieškiniu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti. Nurodo, kad ginčo sutartimi įsigyjama finansinė priemonė nėra draudžiama indėlių draudimu, numatyta įstatyme, todėl ieškovė negali teigti buvusi suklaidinta. Be to, įstatymo nežinojimas negali būti prilyginamas esminiam suklydimui ir pakankama priežastimi sutarčių pripažinimui negaliojančiomis. Ieškovė sudarydama ginčijamą sutartį, kartu sudarė ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį. Taip pat akivaizdu, kad ieškovė turėjo ne tik pakankamai laiko susipažinti su atsakovo pateiktomis sutartimis, bet ir galimybių, kadangi sutartis kiekvienas asmuo gali peržvelgti atsakovo internetiniame puslapyje. Tuo tarpu, ieškovė nepateikė jokių konkrečių įrodymų bei argumentų, kurie patvirtintų jos suklydimą, sudarant ginčijamus sandorius. Be to, trečiasis asmuo atkreipia dėmesį, kad ieškovė, pasirašydama sutartis, patvirtino, jog visos sąlygos jai yra žinomos. Taigi, jei ieškovė neįsigilino į sutarčių sąlygas, tai, apelianto nuomone, yra jos kaltė, bet ne atsakovo. Tuo tarpu, byloje nėra įrodymų, jog atsakovo darbuotojai būtų tyčia suklaidinę ieškovę.

15Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko motyvuodamas savo užimtumu kitoje byloje. Bylos nagrinėjimą prašė atidėti. Šis prašymas atmestinas, nes advokato užimtumas nėra pakankama priežastimi posėdžiui atidėti. Be to ieškovė byloje yra pateikusi tiek detalų ieškinį, tiek dubliką.

16Trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovė prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, priteisti iš ieškovės 367,96 Eur bylinėjimosi išlaidas.

17Atsakovas prašė priteisti 392,48 Eur bylinėjimosi išlaidas.

18Ieškinys atmetamas.

19Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog ieškovė su atsakovu BAB banku „Snoras“ 2011-07-22 sudarė obligacijų pasirašymo sutartis (b. l. 9-10). Kartu su minėtomis sutartimis ieškovė su atsakovu sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį (b. l. 11-12). Ieškovė minėtoje sutartyje pasirašytinai patvirtino (aptarnavimo sutarties „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ dalies 2 punktas ketvirtas ir penktas papunkčiai), kad gavo ir susipažino, be kita ko, su finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymu bei veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauką, įskaitant santraukos forma pateikiamą indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos, taikomos banko atžvilgiu atsižvelgiant į jo vykdomą veiklą Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, aprašymu.

20CK 1.103 str. nustatyta, kad obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę, metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba kitas turtines teises. Teismas pažymi, jog atsakovo argumentų kontekste būtina atsižvelgti į nagrinėjamam ginčui aktualius kasacinio teismo išaiškinimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-11-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, įvertino Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015-06-25 prejudiciniame sprendime (byla Nr. C-671/13) nurodytas aplinkybes, Indėlių ir Investuotojų direktyvų bei jas įgyvendinančių nacionalinių teisės aktų (IĮIDĮ) nuostatas. Aiškindama vertybinių popierių draudimo nuo juos išleidusių emitentų nemokumo rizikos galimybes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje nurodė, kad Investuotojų direktyva apsaugo investuotojus nuo vagystės, grobstymo ir kitokio neteisėto pasisavinimo rizikos, taip pat gali apsaugoti nuo atvejų, kai investuotojo turtas (tiek lėšos, tiek finansinės priemonės) prarandamos dėl netyčinių klaidų, nerūpestingumo ar investicinės įmonės kontrolės sistemos klaidų. Nėra pagrindo išplėsti Investuotojų direktyvos bei ją įgyvendinančio IĮIDĮ tokia apimtimi, kad šie teisės aktai apsaugotų nuo vertybinius popierius išleidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos, kai nuostoliai atsirado ne dėl to, kad įsigyti vertybiniai popieriai (obligacijos) yra prarasti ar perleisti, o dėl emitento bankroto ir jo nulemto obligacijų nuvertėjimo, t. y. dėl nepasiteisinusios investicinės rizikos. Taigi, įgydamas obligaciją asmuo prisiima obligaciją išleidusio asmens (emitento) nemokumo riziką. Atsižvelgiant į Investuotojų direktyvos tikslus ir taikymo sąlygas, nėra pagrindo teigti, kad ši rizika būtų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema. Kaip jau minėta, ieškovė laikosi pozicijos, kad ginčijama obligacijų pasirašymo sutartis buvo sudaryta jai suklydus bei dėl galimos atsakovo apgaulės, nutylint esmines sutarties sąlygas. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4 d.). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 str. taikymą, nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio jis nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; kt.).

21Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar investuotojas buvo suklaidintas, nurodė, kad yra svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalusis investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą nagrinėjamuose santykiuose, pirmiausia būtina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t. y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar investuotojas, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2014-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Finansinių priemonių rinkų įstatymo (FPRĮ) 22 str. 2 d. reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga neklaidinti investuotojo, kuri reikalauja, kad visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti. Reklaminio pobūdžio informacija turi būti aiškiai atpažįstama. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta finansų tarpininko aktyvi pareiga atskleisti informaciją investuotojui, kuri reikalauja aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad FPRĮ 22 str. prasme reikiama suteikti informacija turėtų būti suprantama investuotojams, kuriems ji yra skirta, t. y. šiuo atveju neprofesionaliesiems investuotojams. Rizikos mastas yra vienas svarbiausių aspektų, kuris turi būti atskleistas neprofesionaliam investuotojui tam, kad būtų tinkamai įgyvendinta informacijos atskleidimo pareiga. Tinkamas finansinių produktų informacijos atskleidimas neprofesionaliems investuotojams lemia tinkamą produkto pasirinkimą atsižvelgiant į riziką, asmeninius poreikius ir kitus aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014). Ne kiekvieną kartą neteisėtą finansų tarpininko elgesį netinkamai informuojant investuotoją galima laikyti esmine aplinkybe, dėl kurios sutartis būtų pripažinta negaliojančia dėl suklydimo. CK 1.90 str. taikymui būtina nustatyti, kad asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio tokiomis pačiomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs. Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodama konkrečią informaciją, ieškovė sandorį būtų vis vien sudariusi, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).

22Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog klientė, pernelyg pasitikėdama atsakovu, nei ginčijamo sandorio sudarymo metu, nei po jo sudarymo nuodugniai nesidomėjo obligacijų pasirašymo sutarčių sąlygomis, todėl neigiamos tokio sandorio sudarymo pasekmės tenka sutartį sudariusiai ieškovei. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, jog obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieškovei turėjo būti suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015). Minėta, kad vertinant, ar asmuo dėl sandorio suklydo, ar buvo suklaidintas (apgautas), svarbu analizuoti jo valios formavimosi procesą, todėl tam neabejotinai svarbūs yra duomenys, individualizuojantys asmenį, jo asmenines savybes, patirtį. Bylos duomenimis, ieškovė ir atsakovas 2008-06-13 sudarė terminuotojo indėlio sutartį (b. l. 8), kuri, kaip nurodė ieškovė, buvo pratęsiama. Vadinasi, ieškovė turėjo suvokti sudaromo sandorio esmę, t. y. jai buvo suprantama, jog yra sudaromas savo turiniu nuo terminuotojo indėlio sutarties besiskiriantis sandoris, kurio esmė – ne pinigų saugojimas ar taupymas, o investavimas. Juolab, kad pasirašytoje sutartyje ieškovė įvardijama ne indėlininkė, o investuotoja. Ginčo finansinio produkto išskirtinumą atspindi ir didesnė jo finansinė grąža (mokamų palūkanų dydis). Sudarant obligacijų įsigijimo sutartį ieškovei turėjo būti žinoma, kad obligacijos yra vertybiniai popieriai, kad jos skiriasi nuo indėlio, kad joms būdingas ir kitoks rizikos laipsnis. Todėl teismas daro išvadą, kad obligacija nėra tokia sudėtinga finansinė priemonė, kurios pobūdžio ir galimos emitento nemokumo rizikos nesuprastų vidutinis vartotojas. Asmens tikėjimasis, kad sudarius rizikingą sandorį neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiškia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iš tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti prilyginamos suklydimui. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas bankrutavo, o ieškovė tikėjosi, jog to neįvyks, nėra pakankama pripažinti, kad ji buvo suklaidinta dėl sandorio esmės.

23Kalbant apie galimą apgaulę iš atsakovo pusės, reikėtų pažymėti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013-07-02 nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 2A-1267/2013 nurodė, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog ginčo sutartys buvo sudarytos ir dėl apgaulės bei pripažintinos negaliojančiomis ir CK 1.91 str. pagrindu. Byloje neįrodyta, kad atsakovas atliko veiksmus, kuriais tyčia siekė suklaidinti ieškovę, kad, įrašydamas į aptarnavimo sutartį nuostatas dėl atsakovo įsipareigojimų draudimo, būtų siekęs ją suklaidinti, todėl ginčo sandoriai negali būti pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.91 str. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Taigi, teismas konstatuoja, jog ieškovė nepagrindė bei neįrodė nė vienos iš aplinkybių, galinčių pagrįsti ginčijamo sandorio pripažinimą negaliojančiu dėl suklydimo ar apgaulės (CPK 178 str.). Kiti ieškovės argumentai, išdėstyti ieškinyje, nesudaro pagrindo ieškinio tenkinimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

24Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pripažinti ginčijamą sutartį negaliojančia CK 1.91 str. pagrindu, t. y. kaip sudarytą dėl apgaulės, ar kvalifikuoti sutartį kaip sudarytą dėl suklydimo (CK 1.90 str.) nėra faktinio pagrindo, todėl ieškovės ieškinys atmetamas.

25Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 392,48 Eur bylinėjimosi išlaidas. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašė priteisti iš ieškovės 367,96 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama byla nėra labai sudėtinga, teismų praktika suformuota - iš esmės yra pareikštas tik vienas ieškinio reikalavimas, atsakovo ir trečiojo asmens atstovai ruošia panašius procesinius dokumentus analogiškose byloje (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys), todėl teismas iš ieškovės priteisia po 50 eurų bylinėjimosi išlaidų atsakovui ir trečiajam asmeniui.

26Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

Nutarė

27ieškovės J. K. ieškinį atsakovui BAB bankui „Snoras“ dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, atmesti.

28Priteisti iš J. K. a.k. ( - ) po 50 eurų BAB bankui „Snoras“ ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.

29Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus... 2. ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui BAB bankui... 3. Išsamiai perskaičiusi obligacijų pasirašymo sutartis, pastebėjo, kad... 4. Ieškovė taip pat nurodo, kad nėra profesionali investuotoja, o obligacijų... 5. Taigi, jeigu ieškovė nebūtų sudariusi ginčo sutarčių, jos teisinis... 6. Atsakovas BAB bankas „Snoras“ atsiliepimu į ieškinį prašo teismo... 7. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog ginčijami sandoriai su ja buvo sudaryti tik... 8. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ginčijami sandoriai turi būti pripažinti... 9. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad nesuvokė skirtumo tarp ginčijamų... 10. Ieškovė J. K. dubliku prašo tenkinti ieškinį. Papildomai nurodo, kad... 11. Taip pat ieškovė nurodo, kad yra visos CK 1.90 str. numatytos sąlygos,... 12. Atsakovas BAB bankas „Snoras“ tripliku prašo teismo ieškinį atmesti.... 13. Ieškovė taip pat nepaneigė prezumpcijos, kad ji buvo supažindinta su visais... 14. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimu su... 15. Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko motyvuodamas savo užimtumu... 16. Trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovė prašė... 17. Atsakovas prašė priteisti 392,48 Eur bylinėjimosi išlaidas.... 18. Ieškinys atmetamas.... 19. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog ieškovė su atsakovu BAB banku... 20. CK 1.103 str. nustatyta, kad obligacija – tai vertybinis popierius,... 21. Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar... 22. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog klientė, pernelyg pasitikėdama... 23. Kalbant apie galimą apgaulę iš atsakovo pusės, reikėtų pažymėti, kad... 24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pripažinti... 25. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 392,48 Eur bylinėjimosi išlaidas.... 26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291... 27. ieškovės J. K. ieškinį atsakovui BAB bankui „Snoras“ dėl obligacijų... 28. Priteisti iš J. K. a.k. ( - ) po 50 eurų BAB bankui „Snoras“ ir VĮ... 29. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos...