Byla e2-2090-1030/2018
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė, sekretoriaujant Agnei Butkutei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios mažosios bendrijos „Uostamiesčio statyba“ atstovei advokato padėjėjai Rūtai Sutkutei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JRM” atstovei advokatei Indrei Butvilei, atsakovės direktoriui R. M.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios mažosios bendrijos „Uostamiesčio statyba“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Projektų investicijos“, patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „JRM“ dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama: pripažinti negaliojančiu 2016 m. rugpjūčio 17 d. UAB „JRM“ įskaitymą; priteisti iš atsakovės UAB „JRM“ 7 310,41 Eur skolos, 263,17 Eur delspinigių bei 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodoma, kad 2017 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bankroto bylą MB „Uostamiesčio statyba“ ir jos bankroto administratore paskyrė UAB „Projektų investicijos“. UAB „Projektų investicijos“ įgaliojo I. S. atstovauti MB „Uostamiesčio statyba“ jos bankroto procese.

6Patikrinus įmonės dokumentus bankroto administratorei UAB „Projektų investicijos“ tapo žinoma, kad 2015 m. gegužės 11 d. tarp ieškovės bankrutuojančios įmonės MB „Uostamiesčio statyba“ ir atsakovės UAB „JRM“ buvo pasirašyta statybos subrangos sutartis Nr. ( - ) (toliau – Sutartis). Pagal Sutarties 1.1 ir 1.2 punktus ieškovė įsipareigojo atlikti daugiabučio namo fasado ir pamatų izoliavimo, šiltinimo apdailos darbus, adresu ( - ). Ieškovei atlikus dalį darbų ieškovė už 2015 metų gegužės, birželio ir liepos mėnesį atliktus darbus išrašė atliktų darbų aktą Nr. 1 bei 2015 m. liepos 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ( - ) 8 610,41 Eur sumai, tačiau atsakovė vengė priimti ieškovės atliktus darbus bei už juos apmokėti. Todėl atliktus darbus ieškovė pridavė statybų techninės priežiūros vadovui, kuris patvirtino, kad dėl darbų atlikimo kokybės pretenzijų neturi. Tuo tarpu atsakovė dėl darbų kokybės taip pat pretenzijų nereiškė ir 2015 m. liepos 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ( - ) priėmė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė UAB „JRM“ pagal Sutartį pervedė ieškovei 1 300 Eur, esamas atsakovės įsiskolinimas ieškovei yra 7 310,41 Eur. 2017 m. gruodžio 8 d. ieškovės atstovas paragino atsakovę susidariusį įsiskolinimą per 7 dienas sumokėti į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą. Tačiau įsiskolinimo atsakovė nepadengė ir paaiškinimų dėl skolos neapmokėjimo nepateikė.

7Sutarties 5.5 punkte nurodyta, kad „uždelstą darbų apmokėjimą pagal Sutartį, subrangovas gali reikalauti iš Gen. rangovo už uždelsimo laikotarpį iki 0,2% metinių delspinigių nuo neapmokėtos sumos.“ 2015 m. liepos 27 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija ( - ) nurodyta, kad „neapmokėjus šios sumos per 14 darbo dienų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymais, ieškovė skaičiuos 0,02 % delspinigių sumą už kiekvieną pradelstą dieną.“ Todėl atsakovei laiku neapmokėjus įsiskolinimo iš atsakovės priteistini delspinigiai už 180 dienų, kas sudaro 263,17 Eur.

8Ieškovei pareiškus ieškinį dėl skolos iš atsakovės priteisimo, atsakovė atsiliepime nurodė, kad neva tai 2016 m. rugpjūčio 17 d. atsakovės pretenzija ji įskaitė dalį savo reikalavimo dėl atsakovės pretenzijoje nurodytų nuostolių atlyginimo į ieškovės reikalavimą apmokėti 2015 m. liepos 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ( - ). Pažymi, kad ieškovė niekada negavo 2016 m. rugpjūčio 17 d. atsakovės siųstos pretenzijos. Be to, tiek su pretenzijoje atsakovės nurodytais nuostoliais, tiek ir su atsakovės nurodomu įskaitymu ieškovė niekada nesutiko bei nesutinka.

9Visų pirma, ieškovė mano, kad atsakovės nurodomi nuostoliai neva tai patirti dėl ieškovės kaltės yra visiškai nepagrįsti, neįrodyti bei išsigalvoti ir atsakovė 2016 m. rugpjūčio 17 d. neturėjo reikalavimo teisės į ieškovę, nes ieškovė nebuvo skolinga atsakovei, todėl netgi negalėjo atlikti įskaitymo. Pažymi, kad ieškovė negali būti atsakinga už atsakovės sąnaudų padengimą. Ieškovė nėra ir niekada nebuvo atsakinga už atsakovės statybinių medžiagų pirkimą, įrangos tiekimą ar kitų įmonių darbų kokybę. Aplinkybė, kad statybos darbams atsakovė nuomojosi pastolius, juos remontavo, valė ar transportavo bei pirko statybines medžiagas, nepatvirtina, kad atsakovė patyrė nuostolių, o tuo labiau dėl ieškovės kaltės, nes tai yra kasdienės atsakovės įmonės sąnaudos.

10Atsakovė nurodo, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Šiuo atveju nėra duomenų, kad atsakovė patyrė nuostolius, kad už tuos nuostolius atsakinga bankrutuojanti įmonė, kad ji atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ir yra kalta dėl atsakovės nurodomų nuostolių. Taigi ir nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad iš pradžių atsakovė nurodė visai kitokį nuostolių dydį ir tik vėliau pakeitė tiek jų pagrindą, tiek ir jų dydį, kas tik patvirtina, kad atsakovės nurodomi nuostoliai yra išsigalvoti ir nepagrįsti, o pretenzija pareikšta tik tam, kad išvengti skolos ieškovei apmokėjimo.

11Kartu pažymi ir tai, kad atsakovės nurodomas atliktas įskaitymas yra netinkamai suformintas ir neteisėtas. Atsakovė niekada nėra išrašiusi ieškovei sąskaitos faktūros dėl nuostolių atlyginimo, nėra duomenų, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta skolų užskaitos sutartis bei nėra tarpusavio užskaitos aktų, kurie šalims vykdant įskaitymą turėjo būti pasirašyti, o įskaitymas padarytas pretenzijos pagrindu, kurią pasirašė atsakovės atstovė, kuri tuo metu netgi neturėjo teisės atlikti įskaitymo. Todėl ir dėl šių priežasčių pagrįstai mano, kad 2016 m. rugpjūčio 17 d. atliktas įskaitymas pretenzijos pagrindu yra neteisėtas ir niekinis.

12Antra, jeigu vis tik teismas laikytų, kad atsakovė 2016 m. rugpjūčio 17 d. atliko įskaitymą, tai ieškovė prašo jį pripažinti negaliojančiu, kadangi 2016 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė buvo nemoki ir atsakovei nurodomas įskaitymas buvo atliktas pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, nors tuo metu bendrovėje buvo pirmos eilės kreditorių.

13Pagal teismų praktiką, bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus įmonės sandorius gali ginčyti visais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, nes pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, jis gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Šiuo atveju teismo paskirtai administratorei, įgyvendinančiai ĮBĮ 11 straipsnyje jai suteiktus įgaliojimus, iš kurių vienas yra pareiga patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams, tapus žinoma, kad atsakovė galimai atliko įskaitymą 7 310,41 Eur sumai, mažindama savo įsiskolinimą ieškovei, ieškovė prašo tokį įskaitymą pripažinti negaliojančiu.

14Aplinkybes apie ieškovės finansinius sunkumus 2015 metų pabaigoje ir 2016 metais patvirtina, pridedamas ieškovės 2016 metų balansas iš kurio matyti, kad dar 2015 metais įmonė buvo nemoki, kadangi ji nevykdė savo įsipareigojimų ir jos pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, 2016 m. rugpjūčio 17 d. atsakovei atlikus jos nurodomą įskaitymą, buvo pažeisti kitų kreditorių interesai bei CK 6.9301 straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas.

15Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, šiuo atveju ieškovei turint galiojančią reikalavimo teisę į prašomą priteisti sumą, o atsakovei neturint tinkamai suformintos bei neginčijamos reikalavimo teisės į ieškovę, ieškovei esant nemokumo būsenoje, neatsiskaitant su kitais kreditoriais: Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, atsakovei atlikus įskaitymą, buvo pažeista CK 6.9301 straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, kadangi atsakovės įskaityti pinigai, galėjo ir turėjo būti panaudoti kitų ieškovės kreditorių - pirmesnės eilės kreditorių, reikalavimams tenkinti, o atsakovės valia buvo nukreipta atsiskaitymui tik su atsakove, neturinčia atsiskaitymo su ja pirmumo teisės. Pažymi ir tai, kad atsakovė žinojo ir turėjo žinoti apie ieškovės neatsiskaitymą su kitais kreditoriais, nes ieškovės 2015 metų finansinės atskaitomybės dokumentai buvo viešai prieinami VĮ Registrų centre. Aplinkybes, kad atsakovė žinojo apie įmonės nemokumą bei tai, kad ieškovė nesutinka su nurodomais nuostoliais patvirtina ir tai, kad atsakovė kreipėsi į teismą dėl nuostolių priteisimo su pareiškimu dėl teismo įsakymo, o teismui panaikinus teismo įsakymą, nuostolių prisiteisimo atsakovė toliau netęsė.

16Atsižvelgiant į išdėstyta, nors ieškovė ir nesutinka, kad buvo atliktas abipusis reikalavimų įskaitymas, tačiau jeigu teismas laikytų, kad toks buvo atliktas, ieškovė mano, kad šiuo atveju įvykdytas įskaitymas pažeidžia viešąją tvarką ir prieštarauja gerai moralei, pažeidžia kitų kreditorių interesus, todėl sandoris galėtų būti pripažintinas negaliojančiu ir CK 1.81 straipsnio pagrindu.

17Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė, davė paaiškinimus.

18Atsakovė atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti iš ieškovės BMB „Uostamiesčio statyba“ atsakovei UAB „JRM“ šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19Atsiliepime nurodoma, kad tarp jos ir ieškovės 2015 m. gegužės 11 d. buvo sudaryta statybos subrangos sutartis Nr. ( - ) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė kaip subrangovas įsipareigojo iki 2015 m. liepos 31 d. atlikti daugiabučio namo, esančio ( - ), fasado ir pamatų izoliavimo, šiltinimo apdailos darbus ir perduoti darbų rezultatą atsakovei kaip rangovui Sutartyje numatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Ieškovė iki Sutartyje nurodyto termino darbų neatliko ir jų neperdavė atsakovei. Dėl šios priežasties 2015 m. rugpjūčio 11 d. atsakovė nutraukė su ieškove sudarytą Sutartį ir pareikalavo 9 810,89 Eur nuostolių, susidariusių dėl padidėjusių pastolių nuomos sąnaudų bei netinkamai ieškovės sunaudotų statybinių medžiagų, atlyginimo. Ieškovė neginčijo atsakovės Sutarties nutraukimo. Kadangi iki Sutarties nutraukimo ieškovė buvo atlikusi dalį darbų ir atsakovė buvo juos iš ieškovės priėmusi, atsakovei buvo atsiradusi pareiga už tokius darbus sumokėti. Tokiems darbams apmokėti atsakovei dar iki Sutarties nutraukimo buvo išrašyta ir pateikta 2015 m. liepos 27 d. PVM sąskaita faktūra ( - ) 8 610,41 Eurų sumai.

202016 m. rugpjūčio 17 d. atsakovė išsiuntė ieškovei pretenziją (toliau – Pretenzija), kuria informavo ieškovę, kad įskaito dalį savo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo į ieškovės reikalavimą apmokėti 2015 m. liepos 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą ( - ). Atsakovė nurodė, kad po įskaitymo nuostolių suma, kurią ieškovė privalo kompensuoti atsakovei, sudaro 1 200,48 Eurų (9 810,89 Eurų – 8 610,41 Eurų). Ieškovė šios Pretenzijos ir atlikto priešpriešinių reikalavimų įskaitymo neginčijo.

21Ieškovei nekompensavus atsakovei po įskaitymo likusių nuostolių, atsakovė 2016 m. rugsėjo 20 d. pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Atsakovė prašė priteisti jai iš ieškovės 1 200,48 Eur patirtų nuostolių ir 169,40 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti rengiant ieškovei pretenziją, viso – 1 369,88 Eur. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-15060-323/2016. Nepavykus įteikti ieškovei procesinių dokumentų atsakovės nurodytu ieškovės adresu, 2016 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-15060-323/2016 2016 m. rugsėjo 22 d. teismo įsakymas panaikintas ir atsakovo pareiškimas dėl skolos išieškojimo iš ieškovo paliktas nenagrinėtu.

22Aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių kontekste atsakovė nesutinka, kad yra skolinga ieškovei. Priešingai, tai ieškovė liko skolinga atsakovei ir privalo atlyginti dėl jos kaltės susidariusių nuostolių likutį bei kompensuoti atsakovei turėtas išlaidas, susijusias su nuostolių likučio išreikalavimu. Atsakovė yra pilnai įvykdžiusi savo prievolę apmokėti ieškovės nurodytą sąskaitą ir tai yra atlikta vienašaliu įskaitymu CK 6.130 bei 6.131 straipsnių nustatyta tvarka. Kaip minėta, ieškovė niekada neginčijo atsakovės atlikto įskaitymo. Dėl šios priežasties ieškovės ieškinys atsakovei dėl skolos už neapmokėtas paslaugas priteisimo yra visiškai nepagrįstas ir negali būti patenkintas.

23Atsakovė atsikirsdama į ieškovės patikslintą ieškinį papildomai pažymėjo, kad ieškovė gavo atsakovės atstovės 2016 m. rugpjūčio 17 d. pretenziją, kuria ji buvo informuota apie atsakovės atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Pretenzija jai buvo išsiųsta tiek paštu, tiek ir įprastu komunikavimo su ieškove būdu, t. y. el. paštu, adresu uostamiesciostatyba@gmail.com. Būtent šia elektroninio pašto dėžute visada naudojosi ieškovė, iš jos siuntė atsakovei dokumentus, tame tarpe 2015 m. liepos 27 d atliktų darbų aktą, ir, atitinkamai gavo atsakovės jai siųstus laiškus. Dėl šios priežasties, spręsti, kad būtent šios vienos konkrečios pretenzijos ieškovė negavo, nors ji buvo siunčiama jai įprastu tarp šalių suderintu ir praktikuotu būdu, nėra jokio pagrindo. Atsakovė nurodo, kad ieškovės vadovas V. Č. iš bendrovės vadovo pareigų atleistas nebuvo. Jis nustojo eiti bendrovės direktoriaus pareigas tik nuo bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Tai, kad V. Č. ne tik turėjo eiti bendrovės pareigas, bet ir faktiškai jas ėjo, įrodo aplinkybė, kad 2017 m. gegužės 25 d. jis pasirašė 2016 m. bendrovės balansą, kurį į bylą pateikė ieškovės atstovės. Taigi, ieškovės vadovas V. Č. negalėjo negauti jam atsakovės 2016 m. rugpjūčio 17 d. siųstos atsakovės pretenzijos. Lygiai taip pat nesutinka su ieškovės atstovės teiginiu, kad ieškovė niekada nesutiko ir nesutinka su įskaitymu. Nors įskaitymas buvo atliktas ir apie tai buvo pranešta ieškovei dar 2016 m. rugpjūčio 17 d., ieškovė niekada iki bankroto bylos iškėlimo jai dienos (2017 m. lapkričio 17 d.), t. y. beveik pusantrų metų, jokių pretenzijų atsakovei nereiškė, įskaitymo neginčijo, skolos už atliktus darbus nereikalavo. Nagrinėjamu atveju, jei teismas pripažins, kad atsakovė tinkamai pranešė ieškovei apie atliktą įskaitymą, aplinkybė, kad ieškovė nesutinka su įskaitymu, negalės turėti jokios įtakos įskaitymo teisėtumui.

24Atsakovo atstovės 2016 m. rugpjūčio 17 d. pretenzijoje, surašytoje ir išsiųstoje ieškovei atsakovės vardu, buvo aiškiai nurodyta apie tai, kad atsakovė atlieka įskaitymą vadovaudamasis CK 6.130 ir 6.131 straipsnių nuostatomis. Atsakovės nuomone, iš pretenzijos formuluotės ieškovei negalėjo likti jokių abejonių dėl atlikto įskaitymo.

25Ieškovė kvestionuoja atsakovės atstovės įgaliojimų apimtį, pranešant apie atliktą įskaitymą, tačiau atsakovė su šiuo argumentu nesutinka. Atsakovė patvirtina, kad ji suteikė teisę savo atstovei pranešti ieškovei apie atliktą įskaitymą.

26Atsakovė pažymi, kad apie nuostolius ieškovė buvo informuota. Nuostoliams, patirtiems iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. kompensuoti, atsakovė buvo išrašiusi ir 2015 m. rugpjūčio 19 d. nusiuntusi ieškovei elektroniniu paštu sąskaitą faktūrą (Nr. ( - )). Ieškovė jokių pretenzijų ar nesutikimo su tuo neišreiškė, atsakovės reikalaujamų kompensuoti nuostolių nekvestionavo.

27Atsakovės nuostoliai, kuriuos pastaroji patyrė dėl ieškovės kaltės, o konkrečiai dėl to, kad ieškovė neįvykdė statybos rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų iki sutartyje nurodyto termino, dėl ko atsakovės iniciatyva vienašališkai ir buvo nutraukta statybos rangos sutartis, buvo papildomos atsakovės išlaidos pastolių nuomai už laikotarpį nuo tada, kai ieškovė privalėjo atlikti darbus pagal sutartį iki kol paties atsakovės pastangomis, ieškovei jį pavedus, darbai buvo baigti, t.y. už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Jei ieškovė būtų atlikusi darbus laiku, kaip numatyta statybos rangos sutartyje (iki 2015 m. liepos 31 d.), atsakovė nebūtų patyrusi šių papildomų neplanuotų išlaidų. Be šių išlaidų, atsakovė dar turėjo neplanuotų išlaidų sumoje 605 Eur papildomoms statybinėms medžiagoms įsigyti, nes ieškovė jai patikėtas medžiagas, kurių kiekio turėjo pakakti darbams atlikti, naudojo netaupiai ir neatsakingai. Dėl to pritrūko medžiagų ir atsakovei teko jas papildomai pirkti. Tai, kad ieškovė išties turėjo problemų dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo ir buvo akivaizdi grėsmė, kad sutartyje numatyti darbai nebus atlikti kokybiškai ir laiku, pripažino ir pati ieškovė. Tai matyti iš ieškovės 2015 m. birželio 7 d. atsakymo į atsakovės pretenziją.

28Ieškovė nurodė, kad neva nėra atsakinga už šiuos nuostolius, nes tai neva ne nuostoliai, o kasdienės atsakovės veiklos sąnaudos, neva ieškovė nebuvo įsipareigojusi dėl medžiagų pirkimo ir t.t. Atsakovė, tuo tarpu, kildina ieškovės atsakomybę šiuo konkrečiu atveju iš delikto - statybos rangos sutarties pažeidimo. Neteisėti ieškovės veiksmai buvo sutarties pažeidimas, pasireiškęs darbų neatlikimu per sutartyje nurodytą terminą, o taip pat medžiagų išeikvojimu. Tai, kad šie neteisėti veiksmai išties buvo atlikti, patvirtina tiek paties ieškovės prisipažinimas (2015 m. birželio 7 d. atsakymas į atsakovo pretenziją), tiek ir aplinkybė, kad statybos rangos sutartis su ieškove buvo nutraukta vienašališkai atsakovės iniciatyva. Ieškovė tokio sutarties nutraukimo neginčijo, jis neskundžiamas ir šioje byloje. Priešingai, tai, kad ieškovė su juo sutiko, patvirtina aplinkybė, kad ieškovė daugiau darbų, išskyrus tuos, kurie buvo perduoti atliktų darbų aktu, už kuriuos atsakovė atsiskaitė įskaitymu, nebeatliko. Taigi, pagrindo abejoti neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš sąlygų ieškovo civilinei atsakomybei atsirasti, egzistavimu nėra.

29Nuostoliai, kaip minėta, yra atsakovės papildomos išlaidos užsitęsusiai pastolių nuomai ir papildomoms medžiagoms. Atsakovė buvo priversta papildomai išlaidauti savo pelno sąskaita. To nebūtų įvykę, jei ieškovė būtų atlikusi visus sutartyje numatytus darbus laiku ir kokybiškai. Taigi, egzistuoja ir kitos būtinos sąlygos atsakomybei ieškovei taikyti – žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų ieškovės veiksmų ir žalos. Šuo atveju, sutinkamai su CK 6.248 straipsnio 1 dalimi, atsakovei įrodžius neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį, ieškovės kaip skolininkės kaltė yra preziumuojama. Taigi, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentu, neva ieškovei nėra pareigos atlyginti atsakovės nuostolių.

30Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės pozicija, kad sandoris galėtų būti pripažintinas negaliojančiu ir CK 1.81 straipsnio pagrindu.

31Visų pirma, ta aplinkybė, kad įskaitymo metu ieškovė turėjo neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams ar buvo nemoki, nereiškia, kad įskaitymas buvo negalimas. CK 6.140 straipsnyje numatyta, kad kai skolininkas tampa nemokus, kreditorius turi teisę įskaityti savo reikalavimus, nors jų terminas būtų ir nesuėjęs, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Atsižvelgiant į CK 6.140 straipsnį ir į atsiliepime nurodytą teismų praktiką, įvertinus aplinkybę, kad įskaitymas atliktas dar gerokai iki ieškovei buvo iškelta bankroto byla, toks įskaitymas buvo galimas, nepaisant to, kad ieškovė galimai ir turėjo neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Teismų praktika, kuria tuo tarpu remiasi ieškovė, negali būti vadovaujamasi šioje byloje, nes iš esmės skiriasi ieškovės nurodomų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Iš ieškovės nurodomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-537-464/2017 matyti, kad šių abiejų bylų atveju buvo ginčijami pačių skolininkų atlikti atsiskaitymai, ir teismas atitinkamai pasisakė dėl skolininko veiksmų, o ne dėl kreditoriaus atlikto vienašalio įskaitymo, kuris kvestionuojamas šioje byloje ir kurio atžvilgiu taikomas CK 6.140 straipsnis.

32Atsakovė pastebi, kad ieškovė teigia, kad įskaitymo atlikimo metu buvo nemoki, tačiau šio savo teiginio nepagrindžia jokiais įrodymais. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad įskaitymo atlikimo metu ieškovė jau buvo nemoki. Priešingai, iš ieškovės pateiktų atsakovės 2015 m. ir 2016 m. balansų matyti, kad tiek 2015 m., tiek ir 2016 m. ieškovė dirbo pelningai: 2015 m. ieškovė uždirbo 4 032 Eurus pelno, o 2016 m. – 4 032 Eurus pelno. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovei būtų buvę žinoma apie ieškovės nemokumą ar neįvykdytus įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Ieškovė nurodo, kad neva atsakovei turėjo būti žinoma apie ieškovės neatsiskaitymą su kitas kreditoriais, nes ieškovės 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentai buvo vieša prieinami VĮ Registrų centre. Tai – ne tiesa. Ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai nei už 2015 m., nei už 2016 m. nėra prieinami VĮ Registrų centre.

33Atsakovė pažymi, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja delspinigių iš atsakovės. Nurodo, kad atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi su ieškove ir tai yra padaryta įskaitymu. Ieškovė iki pat šiol nėra pateikusi atsakovei sąskaitos faktūros, iš kurios tariamo neapmokėjimo kildina savo reikalavimą mokėti netesybas. Todėl, net jei ir būtų daroma prielaida, kad atsakovė turi pareigą apmokėti sąskaitą, jos apmokėjimo terminas būtų skaičiuojamas nuo sąskaitos faktūros pateikimo atsakovei dienos. Kaip minėta, sąskaita faktūra iki šiol nepateikta atsakovei, todėl atsakovė nėra praleidusi jos apmokėjimo termino.

34Atsakovės atstovai teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, davė paaiškinimus.

35Teismas

konstatuoja:

36Patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai.

37Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2015 m. gegužės 11 d. statybos subrangos sutarties Nr. ( - ) (el. b. t. I, psl. 8-10) pagrindu tarp ieškovės MB „Uostamiesčio statyba“ (subrangovės) ir atsakovės UAB „JRM“ (generalinės rangovės) susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad, prieš atsakovei vienašališkai nutraukiant sutartį su ieškove, dalį darbų ieškovė atliko, jie priimti Atliktų darbų aktu Nr. 1 (el. b. t. I, psl. 90), už jų atlikimą atsakovei UAB „JRM“ išrašyta sąskaita ( - ) 8 610,41 Eur sumai, 1 300 Eur pagal šią sąskaitą atsakovė yra sumokėjusi (el. b. t. I, psl. 11-13).

38Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl to, ar tinkamai ir pagrįstai atsakovė likusią sumokėti pagal minėtą sąskaitą sumą įskaitė į apskaičiuotus savo nuostolius.

39Dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu

40Atsakovė savo prievolę sumokėti ieškovei 7 310,41 Eur skolą pagal statybos subrangos sutartį įskaitė į ieškovės prievolę atlyginti atsakovei 9 810,89 Eur nuostolių, susidariusių dėl padidėjusių pastolių nuomos sąnaudų bei netinkamai ieškovo sunaudotų statybinių medžiagų.

41CK 6.130 straipsnyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Pagal CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalis įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo; įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai.

42Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, kad atsakovė, išsiųsdama pranešimą apie įskaitymą ieškovei jos buveinės ir sutartyje nurodytu adresu, taip pat elektroniniu paštu, tinkamai pranešė apie įskaitymą. CK 2.49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Todėl ieškovės direktoriaus paaiškinimai dėl negautos korespondencijos nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė apie įskaitymą pranešė ieškovei netinkamai, taigi įskaitymas nagrinėjamu atveju buvo atliktas. Toliau teismas vertins, ar įskaitymas buvo atliktas pagrįstai, t. y. ar buvo visos įstatyme nustatytos ir teismų praktikoje išaiškintos įskaitymo sąlygos.

43Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018 67 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

44Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71/2018 ir kt.). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2016 ir kt.).

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012, apibendrindama įskaitymo sąlygų nuostatas ir vertindama jas sistemiškai, pažymėjo, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog minėtu aiškinimu nebuvo sukurta nauja savarankiška įskaitymo sąlyga, bet pabrėžta būtinybę kiekvieną kartą taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas, įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį, kad nebūtų įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai, pvz., tokių, dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarę, kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 29 d. nutarties c. b. Nr. 3K-3-458/2014).

46Civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013; 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-412-690/2015; kt.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.).

47Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pažymėtina, kad atsakovė, dėl jai pareikšto reikalavimo atsikirsdama įskaitymu, visų pirma turi įrodyti savo nuostolių egzistavimą ir visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (CK 6.246–6.249 straipsniai).

48Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šalių paaiškinimais ir atsakovės pranešimu dėl nuostolių atlyginimo (el. b. t. I, psl. 37-38) nustatyta, jog iškart po vienašalio sutarties nutraukimo atsakovės nurodyti nuostoliai dėl pastolių prastovos (3 142,35 Eur), pastolių valymo (2 094,90) (el. b. t. I, psl. 36) nebuvo ginčo įskaitymo dalykas. Įskaitymas atliktas dėl kitų atsakovės nurodytų nuostolių, kurie grindžiami pastolių nuomos išlaidomis (9 205,89 Eur), atsiradusiomis nuomojant pastolius po sutarties nutraukimo 2015 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn., 2016 m. kovo mėn. (el. b. t. I, psl. 40-44), taip pat 605 Eur išlaidomis už papildomai įsigytas statybines medžiagas (el. b. t. II, psl. 8).

49Pažymėtina, jog civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos. Be to, jos turi būti protingos ir pagrįstos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

50Šalių sutartiniai santykiai nutrūko 2015 m. rugpjūčio 11 d. (el. b. t. I, psl. 35). Įvertinęs atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, kad pateiktos sąskaitos-faktūros (el. b. t. I, psl. 40-44) tikėtinai pagrindžia tik tą aplinkybę, kad atsakovė turėjo išlaidų, susijusių su pastolių nuoma 2015 m. antroje pusėje – 2016 m. pradžioje. Tačiau šie įrodymai nėra pakankami pagrįsti tam, kad tarp ieškovės veiksmų (sutarties nevisiško įvykdymo) ir atsakovės vėliau patirtų pastolių nuomos išlaidų yra priežastinis ryšys. Tai konstatuodamas teismas, be kita ko, atsižvelgia į tai, kad pagal šalių sutarties 5.1 punktą statybos darbams, kuriuos buvo įsipareigojusi atlikti ieškovė, buvo numatyta pustrečio mėnesio, tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog dalį darbų ieškovė atliko. Todėl, teismo nuomone, atsakovė nepateikė teismui jokių konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų pastolių nuomos būtinybę būtent ieškovės pagal sutartį neatliktiems darbams atlikti santykinai ilgą laikotarpį 2015 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn., 2016 m. kovo mėn. Teismas pažymi, kad atsakovės pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp ieškovės veiksmų ir patirtų išlaidų turi būti vertinama ir atsižvelgiant į objekto, kuriame buvo atliekami statybos darbai, pobūdį, kuriame pastoliai galėjo būti reikalingi ne vien šalių sulygtiems statybos darbams. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės pretenzijos dėl darbų kokybės ieškovei, taip pat atsakovės 2018 m. rugpjūčio 10 d. išrašyta pažyma apie papildomai sunaudotas medžiagas taisant broką, teismo nuomone, taip pat nėra pakankami duomenys įrodyti 605 Eur nuostolius už papildomai įsigytas statybines medžiagas, taip pat tai, kad jos buvo reikalingos būtent ieškovės netinkamai atliktiems darbams taisyti. Pažymėtina, kad Atliktų darbų akte Nr. 1, kuriuo priimti ieškovės atlikti darbai, nurodyta, jog pretenzijų dėl darbų kokybės nėra. Tai, kad ieškovė neginčijo vienašališko sutarties nutraukimo, savaime nesuponuoja ieškovės pareigos padengti atsakovės nurodomus nuostolius, jeigu jie nėra pagrįsti įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė neįrodė vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio, taip pat savo patirtų išlaidų realumo ir būtinumo.

51Vertinant įskaitymo pagrįstumą, paminėtina ir tai, kad, šalims vykdant statybos subrangos sutartį, pretenzijas dėl medžiagų kokybės, jų pristatymo vėlavimo, negalėjimo atlikti darbus teikė ir ieškovė (el. b. t. I, psl. 88). Todėl atsakovė, po sutarties nutraukimo paskaičiuodama nuostolius galėjo protingai tikėtis, kad ieškovė su šiais nuostoliais arba jų dalimi nesutiks. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prievolė atsiskaityti pagal priėmimo-perdavimo aktu priimtus be pretenzijų jų kokybei darbus ir ieškovės prievolė atlyginti atsakovės vienašališkai paskaičiuotus nuostolius, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, buvo aiškiai nelygiavertės vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, todėl pagal pirmiau minėtą teismų praktiką negalimos įskaityti.

52Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, konstatuoti aplinkybę, kad ieškovei neatlikus darbų per sutartyje nustatytą terminą atsakovė patyrė nurodytus nuostolius ir dėl šios priežasties pagrįstai nesumokėjo atlygio ieškovei pagal statybos subrangos sutartį, nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažįsta, kad šiuo atveju atsakovė, atlikdama įskaitymą, neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į ieškovę. Toks įskaitymas pripažįstamas negaliojančiu (CK 6.130, 6.134 straipsniai).

53Pripažinus įskaitymą negaliojančiu, kaip neatitinkantį įstatyme nustatytų įskaitymo sąlygų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų patikslinto ieškinio argumentų, susijusių su CK 6.9301 straipsnio nuostatomis.

54Dėl reikalavimo priteisti skolą ir delspinigius

55Nuginčijus įskaitymą, klausimas dėl restitucijos sprendžiamas grąžinant reikalavimo teisę, nes atliekant įskaitymą nei turtas, nei piniginės lėšos nėra perduodamos (CK 6.145 straipsnis). Taigi konstatuotina, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę pagal sutartį neįvykdytai jos daliai 7 310,41 Eur (CK 6.38, 6.63, 6.154, 6.213 straipsniai), todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

56Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Šalių sudarytos 2015 m. gegužės 11 d. statybos subrangos sutarties Nr. ( - ) (el. b. t. I, psl. 8-10) 5.5 punktą už uždelstą darbų apmokėjimą pagal sutartį, subrangovas gali reikalauti iš generalinio rangovo už uždelsimo laikotarpį iki 0,2 proc. metinių delspinigių nuo neapmokėtos sumos. Atsakovė ieškovės apskaičiuotų delspinigių dydžio neginčijo. Todėl, pripažinus ieškovės reikalavimo teisę į atsakovės skolą, priteistini sutartyje numatyti delspinigiai.

57Kiti klausimai

58Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl, teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas jo patiriamiems minimaliems nuostoliams dėl neatgautos skolos kompensuoti yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

59Ieškinį patenkinus, teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartimi (el. b. t. I, psl. 17-18) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės turto areštas – lieka galioti iki šio sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

60Dėl bylinėjimosi išlaidų

61Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

62Ieškovė patyrė 400 Eur advokato padėjėjos teisinės pagalbos išlaidų (el. b. t. II, psl. 9-11). Tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos.

63Teismui patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovės priteistina 170 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

64Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

65Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

66Pripažinti negaliojančiu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JRM“ 2016 m. rugpjūčio 17 d. atliktą įskaitymą dėl atsakovės 7 310,41 Eur skolos ieškovei pagal sąskaitą Nr. ( - ).

67Priteisti ieškovei bankrutavusiai mažajai bendrijai „Uostamiesčio statyba“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JRM“ 7 310,41 Eur (septynis tūkstančius tris šimtus dešimt eurų 41 euro centą) skolos, 263,17 Eur (du šimtus šešiasdešimt tris eurus 17 euro centų) delspinigių, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7 573,58 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 58 euro centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2018 m. sausio 8 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

68Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JRM“ 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

69Šioje byloje teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo.

70Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama: pripažinti... 5. Ieškinyje nurodoma, kad 2017 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos apygardos teismas... 6. Patikrinus įmonės dokumentus bankroto administratorei UAB „Projektų... 7. Sutarties 5.5 punkte nurodyta, kad „uždelstą darbų apmokėjimą pagal... 8. Ieškovei pareiškus ieškinį dėl skolos iš atsakovės priteisimo, atsakovė... 9. Visų pirma, ieškovė mano, kad atsakovės nurodomi nuostoliai neva tai... 10. Atsakovė nurodo, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek... 11. Kartu pažymi ir tai, kad atsakovės nurodomas atliktas įskaitymas yra... 12. Antra, jeigu vis tik teismas laikytų, kad atsakovė 2016 m. rugpjūčio 17 d.... 13. Pagal teismų praktiką, bankrutuojančios įmonės administratorius prieš... 14. Aplinkybes apie ieškovės finansinius sunkumus 2015 metų pabaigoje ir 2016... 15. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, šiuo atveju ieškovei turint... 16. Atsižvelgiant į išdėstyta, nors ieškovė ir nesutinka, kad buvo atliktas... 17. Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė, davė paaiškinimus.... 18. Atsakovė atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti... 19. Atsiliepime nurodoma, kad tarp jos ir ieškovės 2015 m. gegužės 11 d. buvo... 20. 2016 m. rugpjūčio 17 d. atsakovė išsiuntė ieškovei pretenziją (toliau... 21. Ieškovei nekompensavus atsakovei po įskaitymo likusių nuostolių, atsakovė... 22. Aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių kontekste atsakovė nesutinka,... 23. Atsakovė atsikirsdama į ieškovės patikslintą ieškinį papildomai... 24. Atsakovo atstovės 2016 m. rugpjūčio 17 d. pretenzijoje, surašytoje ir... 25. Ieškovė kvestionuoja atsakovės atstovės įgaliojimų apimtį, pranešant... 26. Atsakovė pažymi, kad apie nuostolius ieškovė buvo informuota. Nuostoliams,... 27. Atsakovės nuostoliai, kuriuos pastaroji patyrė dėl ieškovės kaltės, o... 28. Ieškovė nurodė, kad neva nėra atsakinga už šiuos nuostolius, nes tai neva... 29. Nuostoliai, kaip minėta, yra atsakovės papildomos išlaidos užsitęsusiai... 30. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės pozicija, kad sandoris galėtų... 31. Visų pirma, ta aplinkybė, kad įskaitymo metu ieškovė turėjo neįvykdytų... 32. Atsakovė pastebi, kad ieškovė teigia, kad įskaitymo atlikimo metu buvo... 33. Atsakovė pažymi, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja delspinigių iš... 34. Atsakovės atstovai teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 35. Teismas... 36. Patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai.... 37. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2015 m. gegužės 11 d.... 38. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl to, ar tinkamai... 39. Dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu... 40. Atsakovė savo prievolę sumokėti ieškovei 7 310,41 Eur skolą pagal statybos... 41. CK 6.130 straipsnyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas... 42. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, kad... 43. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis... 44. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 46. Civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo... 47. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba... 48. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šalių paaiškinimais ir atsakovės... 49. Pažymėtina, jog civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų... 50. Šalių sutartiniai santykiai nutrūko 2015 m. rugpjūčio 11 d. (el. b. t. I,... 51. Vertinant įskaitymo pagrįstumą, paminėtina ir tai, kad, šalims vykdant... 52. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, konstatuoti aplinkybę, kad... 53. Pripažinus įskaitymą negaliojančiu, kaip neatitinkantį įstatyme... 54. Dėl reikalavimo priteisti skolą ir delspinigius... 55. Nuginčijus įskaitymą, klausimas dėl restitucijos sprendžiamas grąžinant... 56. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma,... 57. Kiti klausimai... 58. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų... 59. Ieškinį patenkinus, teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartimi (el. b. t. I, psl.... 60. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 62. Ieškovė patyrė 400 Eur advokato padėjėjos teisinės pagalbos išlaidų... 63. Teismui patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovės priteistina 170 Eur... 64. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270... 65. Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.... 66. Pripažinti negaliojančiu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JRM“... 67. Priteisti ieškovei bankrutavusiai mažajai bendrijai „Uostamiesčio... 68. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „JRM“ 170 Eur... 69. Šioje byloje teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartimi pritaikytos laikinosios... 70. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...