Byla 2A-1829-221/2015
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. B. ir A. A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-22-285/2015 pagal ieškovų S. B. ir A. A. B. ieškinį atsakovams A. S. ir V. S. dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai prašė pripažinti jiems dalinę nuosavybę į 71/100 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), 71/100 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), 71/100 dalį kitų statinių (inžinerinių) (unikalus Nr. ( - )), esančių, ( - ), kurie yra įregistruoti atsakovų vardu, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad ieškovė S. B. yra atsakovės V. S. motina, ieškovas A. A. B. yra atsakovės patėvis. 2005 m. rugpjūčio 17 d. Kauno miesto 4-ame notarų biure buvo sudaryta žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartis išsimokėtinai, pagal kurią atsakovai pirko nebaigtą statyti (baigtumas 58 procentai) gyvenamąjį namą. Pagal sutarties 3 punktą šis turtas pirktas už 120 000 Lt, iš kurių 20 000 Lt sumokėjo ieškovai sutarties pasirašymo metu. Pastarąją aplinkybę patvirtina ieškovės banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog 2005 m. rugpjūčio 16 d., t. y. dieną prieš pasirašant sutartį pas notarą, iš sąskaitos buvo išimta 20 000 Lt suma. Likusi 100 000 Lt suma turėjo būti pervesta pardavėjams, atsakovams gavus banko paskolą. Ieškovai ir atsakovai kreipėsi į notaro biurą dėl ketinimo sudaryti bendrą perkamo namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau notarė nurodė, kad to daryti negalima, nes 100 000 Lt bus sumokėta pagal atsakovams suteiktą banko kreditą. Dėl to šalys žodžiu susitarė, kad nepriklausomai nuo to, jog nuosavybė bus įregistruota atsakovų vardu, namas priklausys abiems šeimoms bendrai. Ieškovai sutarė gyventi antrame namo aukšte, atsakovai – pirmame. Buvo sudarytos pirminių statybos baigimo darbų lokalinės sąmatos, pagal kurias atsakovų namo dalies statybos darbų kaštai sudarė 58 529 Lt, o ieškovų – 47 088,36 Lt sumas. Ieškovai bendram namui įsigyti ir statybos bei įrengimo darbams pabaigti 2005 m. liepos 29 d. už 92 000 Lt sumą pardavė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį ( - ), o atsakovai 2005 m. rugpjūčio 3 d. už 129 000 Lt sumą pardavė savo butą, esantį ( - ). Visos lėšos, gautos pardavus du butus, buvo panaudotos žemės sklypo sutvarkymo darbams ir namo statybos darbams. Kad statybos darbai kainuotų pigiau, namo statyba buvo vykdoma ūkio būdu, savo fiziniu darbu prisidėjo ieškovas ir atsakovas. Atsakovams neturint lėšų namui pabaigti, ieškovai 2006 m. balandžio 12 d. už 200 000 Lt pardavė kitą jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – sodo namą ir sklypą, esančius ( - ). Iš gautų lėšų 100 000 Lt ieškovai pervedė atsakovui, kad jis prieš terminą padengtų iš banko gautą 100 000 Lt paskolą ir nereikėtų mokėti palūkanų. 2006 m. lapkričio 10 d. ieškovė iš jos paveldėto turto pardavimo gavo dar 24 000 Lt ir visus juos investavo į namo pabaigimo darbus. Ieškovai kartu su atsakovais siekė sukurti bendrą nuosavybę, į kurią ieškovai investavo 324 000 Lt piniginių lėšų, o atsakovai – 129 000 Lt. Ieškovai už gautas 324 000 Lt pinigines lėšas nėra įgiję kito nekilnojamojo turto. Ieškovai iš savo lėšų, gautų pardavus sodo sklypą su namu, 2007 metais atliko namo korektūrą, t. y., pastatė kiemo statinius – priestatą su garažu ir stogines. Ginčo namas, kuriame yra įrengti du atskiri butai, buvo pabaigtas statyti 2007 metais, statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas buvo pasirašytas 2008 m. liepos 24 d., kiti statiniai (inžineriniai) buvo pabaigti 2007 metais. Dėl to laikytina, kad ieškovai turtą įgijo CK 4.47 straipsnio l dalies 4 punkte numatytu pagrindu – pagaminant (sukuriant) naują daiktą ir yra šio naujai sukurto daikto bendraturčiai. Ieškovai moka 1/2 dalį visų komunalinių mokesčių. Tai, kad šalių susitarimas sukurti bendrą dalinę nuosavybę nebuvo sudarytas raštu, įtakojo šalių tarpusavio pasitikėjimas ir artimi šeimyniniai santykiai bei tai, kad sudarant pagrindinę ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį atsakovai perkamą nekilnojamąjį turtą (dėl jų vardu paimtos paskolos) turėjo įkeisti bankui, todėl notarė atsisakė forminti ginčo turto pirkimą kaip bendrą šalių nuosavybę. Visi išvardinti veiksmai patvirtina, kad tarp šalių yra susiklostę jungtinės veiklos santykiai, nes šalys kooperavo savo turtą, darbą, žinias bendram tikslui pasiekti (CK 6.969 str.). Įvertinus tai, kad ieškovai į bendrą turtą investavo 324 000 Lt, o atsakovai tik 129 000 Lt, laikytina, kad ieškovų investicijos į namų valdą sudaro 71 procentą, o atsakovų – 29 procentus, todėl ieškovai prašo pripažinti jiems nuosavybės teisę į 71/100 dalį atsakovams priklausančio ginčo turto.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu atmetė ieškinį. Konstatavo, kad ieškovai, prašydami pripažinti, jog buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, nenurodė, koks tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, kokiomis dalimis šalys susitarė vykdyti bendrąją jungtinę veiklą ir kokiomis sąlygomis, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nors ieškovai paaiškino, jog buvo susitarta dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, tačiau į bylą jos nepateikė. Pažymėjo, kad nors ieškovai aiškina, jog buvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis, tačiau CK 6.969 straipsnio 4 dalis numato, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė, todėl žodiniai susitarimai yra negalimi. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje šalių santykių pobūdis skiriasi nuo sugyventinių (partnerių) pobūdžio. Padarė išvadą, kad pagal bylos duomenis aišku, jog tarp šalių nebuvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis, kurios pagrindu šalys būtų sutarę sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Vadovaudamasis CK 1.93 straipsnio 2 dalimi, sprendė, kad šiuo atveju ieškovų liudytojų parodymai nėra svarbūs, nes ieškovai nepateikė rašytinės sutarties, pažymėjo, jog pakviesti liudytojai negalėjo patvirtinti aplinkybių apie šeimoje buvusius susitarimus. Iš šalių pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad prie gyvenamojo namo įrengimo darbų prisidėjo ieškovai ir atsakovas. Konstatavo, kad atsakovų vardu įsigyto žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartis, nekilnojamojo turto registracija yra nenuginčyti ir galiojantys. Konstatavęs, kad ieškovai nepateikė rašytinės jungtinės veiklos sutarties, žodinio susitarimo buvimą įrodinėjo tik liudytojų parodymais, nenurodė tokio susitarimo sąlygų, atsakovas neigia buvus tokį susitarimą, sprendė, jog nėra pagrindo teigti, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis, taip pat sprendė, kad ieškovai neįrodė, jog jie jungtinės veiklos pagrindu sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę ir įgijo teisę į 71/100 dalį ginčo turto, įregistruoto atsakovų vardu. Nustatęs, kad ieškovai jungtinės veiklos pagrindu nesukūrė dalinės nuosavybės, padarė išvadą, jog ieškovė S. B., kaip artima atsakovės giminaitė (jos motina), kartu su sutuoktiniu A. A. B. galbūt siekė padėti atsakovės šeimai įgyti turtą, tačiau ne kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektą jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Pažymėjo, kad byloje nereiškiamas reikalavimas dėl gyvenamojo namo įrengimui ieškovų panaudotų lėšų kompensavimo, todėl nepasisakė dėl šių lėšų dydžio.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniame skunde ieškovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį.

10Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Neatsižvelgta į rašytinius įrodymus – ieškovų banko sąskaitų išrašus, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kurios patvirtina faktą, jog ieškovai bendram namui įsigyti ir statybos bei įrengimo darbams pabaigti kooperavo savo lėšas, nes pardavė visą ieškovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, kadangi su atsakovais buvo sutarę kartu pirkti namą. Ieškovai nuo pat susitarimo pradžios kartu su atsakovais laikraščių skelbimuose ieškojo gyvenamojo namo užmiestyje, kuris būtų pritaikytas gyventi dviems šeimoms. Tai bylos nagrinėjimo metu patvirtino liudytojai: atsakovų sūnus V. S., V. S., buvusi šalių bendradarbė V. L., pats atsakovas. Esant žodiniam susitarimui bendrai pirkti namą, ieškovai, pasitikėdami atsakovais, pardavė visą jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, likdami be gyvenamosios vietos. Gautas lėšas, kaip numato CK 6.969 straipsnis, ieškovai investavo į nebaigtą statybą, t. y. panaudojo bendram tikslui pasiekti. Nevertinta aplinkybė, kad pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ieškovai į bendrą turtą investavo 324 000 Lt. Be piniginių investicijų į namo, kurio statybos baigtumas jį įsigyjant buvo 58 procentai, ieškovai prisidėjo ir savo darbiniu įnašu. Aplinkybę, kad ieškovas prisidėjo prie namo statybos darbų, patvirtino atsakovas, liudytojai V. S., I. G., V. S.

122. Išvada, kad ieškovai neįrodė, jog jungtinės veiklos pagrindu sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę ir įgijo teisę į dalį šio turto, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, materialinės teisės normoms, reglamentuojančioms jungtinės veiklos sampratą ir kasacinio teismo praktikai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties egzistavimą galima įrodinėti liudytojų parodymais bei netiesioginiais rašytiniais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008). Vadovaujantis CK 6.193 straipsniu, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario d. 8 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011). Ši įstatymo norma nagrinėjamoje byloje netaikyta. Tai, kad šalių susitarimas sukurti bendrą dalinę nuosavybę nebuvo sudarytas raštu, įtakojo šalių tarpusavio pasitikėjimas ir artimi šeimyniniai santykiai. Nors šalių artimos giminystės faktas pripažintas, tačiau sprendime nepagrįstai konstatuota, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką susitarimas dėl jungtinės veiklos, sukuriant dalinę nuosavybę, galimas tik tarp asmenų, kurie gyvena kaip šeima, t. y. tarp partnerių, o nagrinėjamoje byloje, anot teismo, šalių santykių pobūdis skiriasi nuo sugyventinių. Ši išvada prieštarauja kasacinio teismo praktikai bylose dėl jungtinės veiklos (Nr. 2A-812-464/2012), kur šalių susitarimas dėl jungtinės veiklos neapsiriboja vien tik partneryste. CK 1.93 straipsnio, CPK 177 straipsnio 4 dalies nuostatose nedraudžiama jungtinės veiklos sandorį įrodinėti visomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Nustatytos aplinkybės apie itin artimą šalių ryšį įgalino teismą taikyti CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatą ir sandorio faktui nustatyti remtis liudytojų parodymais.

133. Nepagrįstai ieškovų veiksmai, t. y. visų ieškovų turėtų lėšų (324 000 Lt) investavimas į ginčo namą, kvalifikuoti kaip ieškovų siekis padėti atsakovės šeimai įgyti turtą, o ne sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Ši teismo išvada yra iš esmės klaidinga ir prieštaraujanti ne tik liudytojų parodymams, rašytinių įrodymų visumai, bet ir elementariai logikai, kadangi ieškovai, norėdami padėti dukros šeimai, būtų tik padėję finansiškai, tačiau nebūtų pardavę viso savo užgyvento turto, nepasilikdami sau gyvenamosios vietos. Be to, norėdami padėti dukrai, ieškovai 100 000 Lt sumą būtų pervedę į dukros, o ne į atsakovo banko sąskaitą.

144. Nevertinti ieškovų dukros paaiškinimai byloje, kuri, būdama atsakove, patvirtino buvusį žodinį šalių susitarimą bendrai pirkti gyvenamąjį namą, bendromis lėšomis jį pabaigti statyti ir kartu gyventi, apsiribota atsakovo neigimu buvus tokį susitarimą. Neįvertinti atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovų šeima neturėjo lėšų pasistatyti namą, nes disponavo tik 129 000 Lt suma, gauta už parduotą butą. Atsakovė patvirtino, kad ieškovai, norėdami bendrai pirkti namą, 2005 m. rugpjūčio 16 d. pervedė jai 20 000 Lt avansinę įmoką už perkamą namą. Atsakovė nurodė, kad neteisingos atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis pabaigė statyti namą iš darbinių pajamų, kadangi jo gaunamos metinės pajamos 2005 metais buvo 16 908 Lt, 2006 metais – 25 710 Lt, 2007 metais – 26 474 Lt. Iš šių pajamų iki 2006 m. rugsėjo mėnesio atsakovas vykdė prievolę bankui, mokėdamas įmokas po 618 Lt/mėn. ir išlaikė šeimą, nes atsakovė namo įsigijimo metu neteko darbo ir metus nedirbo. Nevertinta ir tai, kad atsakovė nurodė, jog atsakovų iš buto pardavimo gauti pinigai baigėsi jau 2006 metų pabaigoje, nuo pat pirmos bendro namo įsigijimo dienos jame dirbo trys specialistų brigados vienu metu: statybininkai, elektrikai, santechnikai. Iš atsakovo pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad jo pajamos namo statybos laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 17 d. iki 2008 metų buvo tik darbo užmokestis, o ieškovės pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad namo statybos laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 metų iš ieškovės sąskaitos buvo išleista 311 687 Lt, o turto neįgyta.

155. Pažeistos CPK 176, 177, 178 ir 185 straipsnių nuostatos, rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai, numatyti CPK 12, 17 straipsniuose, nes nepagrįstai remtasi tik atsakovo, neigusio tarp šalių buvusį žodinį susitarimą dėl jungtinės veiklos, teiginiais. Atsakovas, atsakinėdamas į užduotus klausimus dėl namo paieškų aplinkybių, nurodė, kad nėra važiavęs ieškoti namo be ieškovų, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovams buvo suteiktas tik 100 000 Lt kreditas, tačiau atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jų šeimai buvo suteiktas 120 000 Lt kreditas, taip siekdamas paneigti ieškovų 20 000 Lt piniginį įnašą perkant ginčo namą.

166. Nevertintas akivaizdžiai nesąžiningas atsakovo procesinis elgesys. Atsakovo prašymu apklaustų liudytojų S. B. ir D. U. parodymai apie atsakovų turtinę padėtį buvo prieštaringi, abi patvirtino, kad yra iš anksto susipažinusios su bylos procesiniais dokumentais. Nevertinti atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyti teiginiai, kurie buvo paneigti ieškovų rašytiniais įrodymais, esą pinigines lėšas, gautas už parduotą turtą ir paveldėtas lėšas – iš viso 324 000 Lt, ieškovai panaudojo vertybiniams popieriams įsigyti, pirkti transporto priemones, baldus ir buitinę techniką. Atsakovas nepateikė įrodymų šiems teiginiams pagrįsti, taip pažeisdamas CPK 178 straipsnio reikalavimus.

177. Nevertinti akivaizdžiai fiktyvūs atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai – lokalinės sąmatos, kurias atsakovo prašymu sudarė jo sesers S. B. sugyventinis M. B. Teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog šis asmuo niekada nėra buvęs ginčo name, o sąmatas sudarė tik iš atsakovo žodžių. Atsakovas to nepaneigė. Atsakovo pateikti įrodymai – M. B. verslo liudijimas dirbti statybos darbus, galiojęs nuo 2007 m. rugsėjo 17 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., nesuteikė šiam asmeniui teisės 2014 m. spalio 15 d. atlikti ir apskaičiuoti sąmatas.

188. Neatsižvelgta į aplinkybę, kad ieškovai, laikydami save namo bendraturčiais ir nenorėdami, kad namas liktų įkeistas bankui, o atsakovams nereikėtų išlaidauti mokant palūkanas, 2006 m. rugsėjo 8 d. į atsakovo banko sąskaitą pervedė 100 000 Lt, o likusius 100 000 Lt, gautus už sodybos pardavimą, investavo į bendro namo statybos darbų pabaigimą. Atmestini kaip neįrodyti atsakovo argumentai, kad 100 000 Lt sumą ieškovai jam sumokėjo už jo atliktus statybos darbus ieškovų sodyboje, nes atsakovas neatliko darbų, už kuriuos ieškovai galėtų sumokėti jam pusę kainos, gautos už sodybą ir žemės sklypą, neprisidėjo piniginėmis lėšomis. Duodamas paaiškinimus byloje, atsakovas teigė, kad gali sugrąžinti ieškovams 100 000 Lt sumą, o tai paneigia jo teiginius apie ieškovų atsiskaitymą su juo už atliktus darbus. Atsakovo teiginiai prieštarauja atsakovės paaiškinimams, liudytojų V. S. ir V. S. parodymams.

199. Nevertinti ieškovų, atsakovės paaiškinimai, liudytojo V. S. parodymai, dėl kokių faktinių aplinkybių ieškovai nebuvo įvardinti kaip pirkėjai ir bendraturčiai, įsigyjant ginčo turtą 2005 m. rugpjūčio 17 d.

2010. Neatsižvelgta į aplinkybę, kad namas buvo pabaigtas statyti ir visiškai įrengtas per labai trumpą laiką – dvejus metus. Tai patvirtino liudininkai V. S., I. G., V. L. ir V. S. Statyba buvo vykdoma ūkio būdu, todėl ieškovai neišsaugojo statybinių medžiagų pirkimo kvitų, nors jie mokėjo už medžiagas ir statybos darbus statybininkams.

2111. Nevertinti reikšmingi atsakovų sūnaus V. S. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad ieškovams pardavus butą, o vėliau ir sodybą, ieškovai dėl saugumo kartu su anūku važinėjo į bankomatus išsiimti grynųjų pinigų atsiskaityti už statybines medžiagas bei atliktus darbus. Ieškovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad pinigai buvo išimami nedidelėmis sumomis 3–4 kartus per mėnesį, o tai paneigia teismo išvadą, jog ieškovų prisidėjimas piniginėmis lėšomis laikytinas pagalba dukters šeimai. Norėdami padėti šeimai finansiškai, ieškovai pinigus būtų pervedę vienu metu, o ne važinėję pinigų į bankomatus dvejus metus.

2212. Nepagrįstai nevertinti liudytojų V. L. ir I. G., konsultavusių šalis namo statybos darbų klausimais, parodymai.

2313. Neatsižvelgta, kad žodinį susitarimą dėl jungtinės veiklos patvirtina šios faktines aplinkybės: pirma, ieškovai pirmieji 2006 m. birželio 8 d. deklaravo gyvenamąją vietą ginčo name ir atsakovai tam davė sutikimą, antra, atsakovas neginčijo ir nereiškė pretenzijų dėl ieškovų gyvenimo ginčo name nuo 2006 metų iki 2013 metų, trečia, ieškovai pagal žodinio susitarimo dėl jungtinės veiklos sąlygas pinigais ir savo fiziniu darbu dalyvavo pabaigiant statybą, įsirengė sau atskiras patalpas gyventi antrame namo aukšte, ketvirta, ieškovai nuo pat turto įsigijimo mokėjo visus namo išlaikymo mokesčius lygiomis dalimis (CK 6.974 str. 1 d.), pastarąją aplinkybę patvirtino byloje esantis atsakovo ranka rašytas raštelis, atsakovė ir kartu name gyvenantis atsakovų sūnus V. S.

2414. Nepagrįsta išvada, kad ieškovai nenurodė jungtinės veiklos sutarties sąlygų. Duodami paaiškinimus, ieškovai nurodė, kad šalių susitarimas buvo nupirkti būstą, kurį būtų galima pritaikyti gyventi dviems šeimoms, jį bendrai baigti statyti, jame gyventi ir jį išlaikyti. Jeigu teismui kilo abejonės dėl šalių įnašų į bendro turto sukūrimą, nustatęs žodinės jungtinės veiklos sudarymą ir nesutikdamas su ieškovų pozicija dėl įnašų dydžio, teismas turėjo vadovautis CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, kad asmenų įnašai lygūs, jeigu kitaip nėra nustatyta jungtinės veikos sutartyje, o neatmesti ieškinį.

2515.

26Nepagrįsta išvada, kad tarp šalių nebuvo žodinio susitarimo dėl jungtinės veiklos. Nevertinta šalių valia ir atsakovės, pripažinusios ieškinį, paaiškinimai, jog dar prieš perkant ginčo namą buvo susitarimas parduoti visą ieškovams ir atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą ir pirkti ginčo namą, t. y. atsakovė patvirtino žodinį susitarimą dėl jungtinės veiklos, šalių valios. Visgi šalių santykiai kvalifikuoti netinkamai ir padarytos jungtinės veiklos sutarties sampratai prieštaraujančios išvados, tuo pažeidžiant CK 6.969 straipsnį.

2716.

28Išvada, kad nėra įstatyminio pagrindo patenkinti ieškinio reikalavimų dėl dalinės nuosavybės pripažinimo, nes duomenys apie nekilnojamojo turto registraciją atsakovų vardu yra nenuginčyti ir galiojantys, prieštarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai bylose dėl registro duomenų išviešinimo funkcijų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo funkciją, bet ne teises nustatančią funkciją, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

29Atsakovė rašytiniu pareiškimu nurodo prisidedanti prie ieškovų apeliacinio skundo. Atsakovė teigia, kad nepagrįstai nevertinti byloje surinkti duomenys ir liudytojų parodymai, atsakovo pareiškimai apie svarbių faktų pripažinimą, nepagrįstai remtasi vien teisės norma, kurios išimtis yra numatyta kitoje teisės normoje, netaikyta šių įstatymų normų visuma ir padarytos klaidingos išvados. Pažymi, kad nukrypta nuo šios kategorijos bylose suformuotos vieningos teismų praktikos išaiškinimų, kadangi nė vienoje kasacinio ar apeliacinio teismo nutartyje nėra nurodyta, kad ne sugyventiniai ar šiaip nesusituokę asmenys negali įrodinėti buvus jų sudarytą jungtinės veiklos sutartį. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovai neturėjo savų lėšų namui įrengti, išskyrus 129 000 Lt, gautus už parduotą butą, todėl atsakovas, teigdamas priešingai, buvo nesąžiningas.

30Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad atsakovė per tėvų pareikštą ieškinį siekia, jog, nutraukiant santuoką, atsakovams priklausanti ir dalintina santuokinio turto dalis būtų kuo mažesnė. 2005 m. rugpjūčio 17 d. žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartyje nėra užfiksuotas ieškovų dalyvavimas šiame sandoryje. Namo užbaigimui ir įrengimui atsakovai panaudojo už 2005 m. rugpjūčio 3 d. parduotą atsakovams priklausiusį butą gautus 129 000 Lt, iš kurių 9 000 Lt atsakovai gavo buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną, likę 120 000 Lt buvo pervesti į atsakovės sąskaitą 2005 m. rugpjūčio 24 d. Su ieškovais nebuvo kalbėta apie jungtinės veiklos sutarties sudarymą ar nuosavybės įgijimą dalinės nuosavybės teise. Gyvenamasis namas buvo įrenginėjamas ūkio būdu, atsakovas atliko daugumą darbų. Ieškovai talkino atsakovams įrenginėjant namą ir tvarkant aplinką, tačiau tai darė ne kaip bendraturčiai, o kaip talkininkai. Nėra duomenų, įrodymų, patvirtinančių, kad žemės sklypą ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą šalys pirko kartu lygiomis ar nelygiomis dalimis. Nėra teisinio pagrindo 2005 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį aiškinti kitaip nei ji sudaryta, ieškovai šios sutarties ar jos dalies neginčijo, ji yra galiojanti. Šiuo atveju registracija viešame registre atlieka ne vien išviešinimo funkciją, bet ir nurodo nuosavybės atsiradimo pagrindą – pirkimo–pardavimo sandorį. Atsakovas nepripažįsta buvus susitarimą veikti jungtinės veiklos sutarties sąlygomis. Ieškovai siekia įrodyti buvus sandorį, susijusį su nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu ir disponavimu. Tokiems sandoriams privaloma ne tik notarinė forma, bet ir sandorio registracija. Kadangi ieškovai nepateikė įrodymų, jog nekilnojamąjį turtą šalys pirko bendrai, ieškovai geriausiu atveju galėtų reikšti pretenzijas tik į neįrengtą 42 procentų namo dalį arba į šios namo dalies įrengimą investuotų pinigų kompensavimą, tačiau ir tokiu atveju jų reikalavimas nebūtų pagrįstas ir prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2015). Atsakovas nesutinka, kad 20 000 Lt avansas buvo mokėtas iš ieškovės gautų pinigų. Pripažįsta, kad ieškovė 2006 m. rugsėjo 8 d. pervedė 100 000 Lt į atsakovo sąskaitą, tačiau teigia, jog ši suma buvo atsakovo piniginis ir darbinis indėlis į ieškovų sodo namo statybą ir įrengimą. Ieškovai negalėjo įrodyti pinigų panaudojimo ginčo namui įrengti, nepateikė teismui pirkimus ir mokėjimus patvirtinančių dokumentų. Ieškovų pateiktos lokalinės sąmatos neapmokėtos. Ieškovai nepateikė įrodymų, jog lėšas, gautas už parduotą turtą, panaudojo atsakovų namui įrengti. Medžiagoms pirkti ir samdytiems darbininkams apmokėti atsakovai naudojo pinigus, gautus už parduotą butą. Pinigų įrengimui pakako, atsakovams net nereikėjo parduoti atsakovei priklausančio buto, esančio ( - ), kuris buvo nuomojamas. Atsakovas vienas moka už namui teikiamas komunalines paslaugas. Aplinkybę, kad namas buvo įrenginėjamas ūkio būdu ir daugumą darbų atliko atsakovas, paliudytojo jo atsivestos liudytojos S. B. ir D. U. Gyvenamasis namas yra vienbutis, jame yra viena vandens, elektros apskaita, katilinė, vienas įėjimas, vienas komunalinių mokesčių mokėtojas. Nepagrįsti ieškovų teiginiai, kad tarp šalių buvo susitarimas atsakovams įgyti 29 procentus nuosavybės, o ieškovams – 71 procentą, nes atsakovai su sūnumi naudojasi žymiai didesne namo dalimi nei ieškovai. Tai, kad po nekilnojamojo turto įsigijimo ir įrengimo atsakovai leido ieškovams gyventi atsakovams priklausančiame name, neįrodo susitarimo bendromis lėšomis įsigyti ginčo nekilnojamąjį turtą, pabaigti įrengti gyvenamąjį namą ir tokiu būdu jungtinės veiklos pagrindu sukurti bendrą dalinę nuosavybę. Ieškovai už gautas lėšas pirko du automobilius, vertybinius popierius, baldus, buitinę techniką.

31IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

33Dėl naujų įrodymų priėmimo

34Atsakovė su prisidėjimu prie apeliacinio skundo prideda naujus įrodymus – PVM sąskaitą faktūrą ir savo SEB banko sąskaitos išrašą, prisidėjime nurodo, ką šie įrodymai patvirtina, tačiau neprašo jų priimti, nenurodo, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Prieš teismo posėdį pateikė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, prašydama jį priimti, nurodydama, kad juo paneigiamos atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės. Kadangi apeliacinėje instancijoje ribojamas naujų įrodymų priėmimas, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, 306 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės pateiktus naujus įrodymus.

35Dėl faktinių aplinkybių

36Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai santuokos metu 2005 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi išsimokėtinai įsigijo žemės sklypą ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (baigtumas 58 procentai) už 120 000 Lt (1 t., b. l. 11-12, 32–40). Namas baigtas statyti 2007 metais, statinys pripažintas tinkamu naudoti 2008 m. liepos 24 d. aktu (1 t., b. l. 13–15). Atsakovai namui ir žemės sklypui įsigyti buvo gavę 100 000 Lt kreditą (1 t., b. l. 25–31), 2005 m. rugpjūčio 3 d. pardavė savo butą už 129 000 Lt, iš kurių 9 000 Lt gavo sutarties sudarymo dieną, galutinai pirkėjas atsiskaitė 2005 m. rugpjūčio 24 d. (1 t., b. l. 85). Ieškovai 2005 m. liepos 29 d. sutartimi pardavė savo butą už 92 000 Lt, iš kurių 4 600 Lt gavo prieš sutarties sudarymą, 87 400 Lt – 2005 m. rugpjūčio 12 d. (1 t., b. l. 41–48, 65). 2006 m. balandžio 12 d. ieškovai už 200 000 Lt pardavė jiems nuosavybės teise priklausantį sodo žemės sklypą su nekilnojamaisiais daiktais (1 t., b. l. 56–64). Ieškovų teigimu, gautas lėšas pardavus turtą, 24 000 Lt iš paveldėto turto pardavimo gautas lėšas, iš viso 324 000 Lt, panaudojo tam, kad kartu su atsakovais žodinės jungtinės veiklos sutartimi įsigytų žemės sklypą ir statinius, todėl prašė pagal jų įnašą pripažinti 71/100 dalį turto jų nuosavybe, atsakovams pripažinti 29/100 dalis turto.

37Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, su sprendimu nesutinka ieškovai ir atsakovė prisidėjime prie apeliacinio skundo, motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai vertino įrodymus, objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjo bylos aplinkybių, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos civilinėse bylose dėl jungtinės veiklos santykių reglamentavimo.

38Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių jungtinę veiklą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

39Dėl ginčo šalių santykių kvalifikavimo kaip jungtinės veiklos ir sutarčiai taikomos formos bei įrodymų vertinimo

40Apeliantai prašo pripažinti, kad tarp jų ir atsakovų buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, bei įrodinėja, kad tarp jų ir atsakovų (apeliantės dukters ir žento) buvo susitarta bendromis pastangomis įsigyti ir įsirengti gyvenamąjį namą ir tam apeliantai investavo asmenines lėšas, gautas pardavus jų turėtą nekilnojamąjį turtą, apeliantas pats kartu su atsakovu atliko daug statybos darbų, rūpinosi statybomis, savo lėšomis statė pagalbinius statinius.

41Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti sudaryta rašytine forma, nepateikus rašytinės sutarties, atsakovui neigiant susitarimą, liudytojams nenurodžius susitarimo sąlygų, sprendė, jog neįrodytas jungtinės sutarties buvimas.

42Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du arba daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą, žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009; 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011; 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013; kt.). Pagal kasacinio teismo išaiškinimą 2015 m. kovo 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2015, jeigu jungtinės veiklos (partnerystės) tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, t. y. kai sutartis sudaroma tik tam tikram baigtiniam tikslui pasiekti, pavyzdžiui, pastatyti tam tikrą pastatą, įrengti kelią ir pan., tokia jungtinės veiklos sutartis (paprastoji partnerystė) vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.969 str. 3 d.), kuri yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų ir tą susitarimą išreiškia įstatymo reikalaujama forma, jai nekeliami specialūs formos reikalavimai. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai nustatyta taisyklė sudaryti ją rašytine, o įstatymo numatytais atvejais – notarine, forma ir kad dėl formos nesilaikymo sutartis tampa negaliojanti (CK 6.969 str. 4 d.), netaikoma jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarčiai pagal CK 6.969 straipsnio 3 dalį. Sprendžiant dėl jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarties (paprastoji partnerystė ne pelno siekimo tikslais) formos vadovaujamasi sandorių formai taikomais bendraisiais reikalavimais. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, jog jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis dėl gyvenamojo namo statybos, siekiant jame gyventi, o ne parduoti jį visą ar dalimis, sudaroma rašytine forma pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, tačiau šioje normoje įsakmiai nėra nustatyta, kad dėl formos reikalavimo nesilaikymo sutartis yra negaliojanti.

43Pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais. Šis draudimas nėra absoliutus. Pagal CK 1.93 straipsnio 6 dalies nuostatas gali būti leista remtis liudytojų parodymais sutarties sudarymui ar vykdymui įrodyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai yra kitokių rašytinių įrodymų, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų, atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, kadangi ieškinys įrodinėjamas ir netiesioginiais rašytiniais įrodymais, taip pat įvertinus tai, kad ieškovė ir atsakovė yra mama ir dukra, t. y. į jų artimus, tarpusavio pasitikėjimu grįstus santykius, konstatuotina, kad netaikytinas draudimas remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 str. 6 d.).

44Kaip minėta, apeliantai byloje prašo pripažinti, kad tarp jų ir atsakovų buvo žodinis susitarimas, t. y. sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis, dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Byloje nustatyta, kad ieškovai tiek pareikšdami ieškinį, tiek bylos nagrinėjimo metu, nurodė, jog jie su atsakovais kartu sutarė ieškoti ir įsigyti gyvenamąjį namą. Šias aplinkybes patvirtino atsakovė, taip pat liudytojai. Atsakovų sūnus V. S. 2015 m. sausio 19 d. teismo posėdyje parodė, kad ieškovai ir atsakovai bendru susitarimu pardavė savo butus, kad įsigytų nebaigtos statybos namą, kurį numatė baigti statyti ir jame gyventi, kartu su seneliais (ieškovais) važiuodavo į bankomatus nusiimti senelių turėtų pinigų, kuriuos investavo į bendro namo statybą, įsirengė du atskirus butus. Tame pačiame teismo posėdyje liudytoja apklausta kaimynė, ginčo namo statybos techninės priežiūros vykdytoja bei namo korektūros (priestatų) projektuotoja, I. G. parodė, kad, žinojo, jog šalys bendrai įsigijo namą, ieškovai gyvena antrame aukšte, kuriame atskirai įrengta virtuvė, san. mazgai, namas baigtas statyti ir įrengtas per dvejus metus. Liudytoja V. L., kuri yra dirbusi vienoje įmonėje su abiem šalimis bei tarpininkavusi samdant specialistus įrengti ginčo namą, teigė žinojusi faktą, kad šalys ketino ir įsigijo bendrą namą, pardavę kiekvienas savo nekilnojamąjį turtą.

45Ieškovų teigimu, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (1 t., b. l. 41–48, 65, 98; 3 t., b. l. 45–46), taip pat atsakovės aiškinimas, liudytojo V. S. parodymai, jie pardavė nuosavybės teise turėtą butą dar prieš žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, 20 000 Lt pervedė į atsakovės sąskaitą. Būtent tie pinigai, kaip aiškino ieškovai, atsakovė, to nepaneigė nė atsakovas A. S., buvo sumokėti žemės sklypo ir nebaigto statyti namo pardavėjams sutarties pasirašymo dieną (2005 m. rugpjūčio 17 d.), likusius 100 000 Lt pardavėjams turėjo sumokėti atsakovai gavę paskolą iš banko. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovai taipogi iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pardavė jiems nuosavybės teise priklausantį butą, tačiau iš karto jiems buvo sumokėta tik 9 000 Lt, likusi suma 120 000 Lt pervesta į V. S. sąskaitą 2005 m. rugpjūčio 24 d. (1 t., b. l. 85), t. y. jau po sutarties, kurioje nurodyta, kad 20 000 Lt pirkėjai, t. y. V. ir A. S. sutarties pasirašymo metu sumokėjo 20 000 Lt, sudarymo (1 t., b. l. 32–40). Iš A. S. sąskaitos išrašo (priedas prie bylos) matyti, kad 2005 metais jo įplaukos tebuvo 15 949,67 Lt, t. y. jas sudarė darbo užmokestis. Teismas taip pat nustatė ir byloje nėra ginčo, kad atsakovas visą gautą 100 000 Lt kreditą turėjo teisę grąžinti tik po metų, tačiau, kaip nustatyta byloje, ieškovai 2006 m. balandžio 12 d. už 200 000 Lt pardavė jiems nuosavybės teise priklausantį sodo žemės sklypą su nekilnojamaisiais daiktais (1 t., b. l. 56–64), 2006 m. rugsėjo 8 d. ieškovė pervedė atsakovui 100 000 Lt (1 t., b. l. 99), kad atsiskaityti su banku. Nors atsakovas aiškino, kad ieškovai 100 000 Lt atidavė kaip skolą už ieškovų sodo namo įrengimą, su kuo nesutinka ieškovai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas teismo posėdžio metu teigė kartu su sutuoktine galintis atiduoti ieškovams „tuos 100 000 Lt“. Taigi tokiu savo atsakymu paneigė savo paties aiškinimą, kad pinigai jam buvo sumokėti už atliktus darbus ieškovų sodo name. Atsakovo aiškinimą apie skolos už darbus atidavimą paneigė liudytojas V. S.

46Iš byloje esančių banko sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovai po savo turėto nekilnojamojo turto pardavimo yra daug kartų išgryninę sąskaitoje saugomas savo lėšas. Ieškovės sąskaitos išrašas (1 t., b. l. 69-77) leidžia konstatuoti, kad 2005 metais ieškovė iš banko grynais pinigais išėmė 33 000 Lt, 2006 metais – iš viso 38 500 Lt, 2007 metais – iš viso 81 000 Lt, 2008 metais per nepilnus septynis mėnesius išėmė dar 6 800 Lt. Iš ieškovo banko sąskaitos išrašo (1 t., b. l. 78–84) matyti, kad 2005-2006 metais ieškovas išgrynino 76 800 Lt. Šie pinigai, kaip aiškino ieškovai, ką patvirtino atsakovė, liudytojas V. S. buvo skirti einamiesiems namo statybos ir apdailos, sklypo teritorijos tvarkymo darbams finansuoti, medžiagoms pirkti, apmokėti įvairias su tuo susijusias išlaidas. Kaip minėta anksčiau dar 120 000 Lt buvo pervesta atsakovams. Atkreiptinas dėmesys į atsakovo paaiškinimus 2014 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio metu, jog nežino, kur tokią sumą ieškovai padėjo, negali pasakyti, kokia dalimi ieškovai prisidėjo prie namo statybos, nes neskaičiavo, savo aukštui, pagal žodinį susitarimą, ieškovai pirko statybines medžiagas, ieškovas prisidėjo darbu, taip pat į tai, kad jis negalėjo nurodyti, iš kokių lėšų atsakovai galutinai pastatė ir įrengė namą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovo pateiktais darbo užmokesčio duomenimis (1 t., b. l. 147; 2 t., b. l. 36–45), atsakovo metinės pajamos 2005 metais buvo 16 908 Lt, 2006 metais – 25 710 Lt, 2007 metais – 26 472 Lt, 2008 metais – 29 411 Lt, 2009 metais – 31 656,56 Lt. Atsakovės pajamos buvo praktiškai minimalios (1 t., b. l. 133-134). Jokių kitų lėšų, apart darbo užmokesčio, paimto kredito, kurį reikėjo grąžinti per metus laiko, ir lėšų, gautų pardavus butą (129 000 Lt), bylos duomenimis, atsakovai neturėjo. Pastebėtina, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas surašytas 2008 m. liepos 24 d., t. y. laikotarpis sutampa su ieškovų banko sąskaitų išrašuose matomais tiek 256 100 Lt grynųjų pinigų išėmimo, tiek ir 120 000 Lt pervedimo atsakovams, laikotarpiais. Iš 2005 metų lokalinių sąmatų matyti, kad ginčo namo pirmojo aukšto darbams atlikti paskaičiuota 58 529,16 Lt, antrojo aukšto – 47 088,36 Lt (1 t., b. l. 87–97). Atsakovas 2014 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje pripažino, kad namo statyba ir įrengimas kainavo 250 000–300 000 Lt. Nors atsakovas teigė vienas mokėjęs mokesčius už visas abiejų šeimų gaunamas komunalines paslaugas, namo draudimą, žemės mokestį ir pan., kurių bendra mėnesio vidutinė įmoka vidutiniškai sudarė 550 Lt/mėnesiui, tačiau su tuo nesutiko ieškovai, atsakovė, šią aplinkybę paneigė liudytojas V. S. Be to, byloje pateiktas ir nepaneigtas atsakovo ranka surašytas paskaičiavimas (1 t., b. l. 108), kur mokesčiai padalinti per pusę, t. y. abiem šeimom. Iš nurodytų aptartų įrodymų, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų turėtų lėšų, ką pripažino atsakovė V. S., neužteko gyvenamajam namui su žemės sklypu įsigyti ir gyvenamojo namo statybai užbaigti bei ūkiniams statiniams pastatyti, sutvarkyti visą sodybą.

47Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovų lėšų investavimas laikytinas siekiu padėti dukrai, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir elementariai logikai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė S. B. su sutuoktiniu, kuris nėra netgi atsakovės tėvas, pardavė visą savo nekilnojamąjį turtą nepasilikdami, kur gyventi, 100 000 Lt pervedė į atsakovo sąskaitą, kitus pinigus, ką patvirtino atsakovė ir liudytojas V. S., važinėjo į bankus ir nuiminėjo tam tikromis sumomis, o ne vienu pavedimu pervedė į dukros sąskaitą, kaip pagalbą jai. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantai pirko dalį statybinių medžiagų, buitinės technikos ir baldų, reikalingų ginčo namui pastatyti ir pradėti jame gyventi (2 t., b. l. 26–29). Kaip minėta, teismo posėdyje pats atsakovas pripažino, kad ieškovai pirko statybines medžiagas, savo darbais prisidėjo prie namo statybos. Nors atsakovas teigė, kad ieškovai po savo nekilnojamojo turto pardavimo įsigijo vertybinių popierių, automobilius, pirko baldus, tačiau kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovai 2007 metų pabaigoje įsigijo automobilį „Renault Megane“, kurio kaina su PVM 7 181,82 Lt, ir 2008 metų pabaigoje – automobilį „Opel vectra“, kurio kaina su PVM 5 835,23 Lt (2 t., b. l. 132–135), 2012 m. sausio 16 d. ieškovė 6 000 Lt vertės taupymo lakštus (2 t., b. l. 24–25). Jokio kito turto, tuo labiau nekilnojamojo turto, pardavę visą savo turėtą nekilnojamąjį turtą, ieškovai neįgijo. Pažymėtina, kad ieškovai visą laiką gyvena kartu su atsakovais viename name. Neginčytinai nustatyta, kad jie gyvena įrengtame antrame namo aukšte, atsakovai – pirmame. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovai savo gyvenamąją vietą ginčo name deklaravę anksčiau negu atsakovė – 2006 m. birželio 8 d. (1 t., b. l. 22–23), atsakovė – 2006 m. gruodžio 8 d. (1 t., b. l. 24). Tiesėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ieškovai daugiau nei devynerius metus gyvena ginčo name atskirai įrengtame bute, moka mokesčius, vertintina kartu su kitais įrodymais (savo nekilnojamojo turto pardavimu, gautų lėšų, savo darbo panaudojimu) kaip vienas iš susitarimo dėl jungtinės veiklos (asociacijos) požymių jungtinės veiklos tikslui pasiekti – įsigyti ir įsirengti namą sau gyventi, būnant jo bendraturčiais.

48Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; kt.).

49Pagal įstatymą preziumuojama, jog partnerių įnašai į bendrą veiklą yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutarties nenustatyta ko kita (CK 6.970 str. 2 d.). Taigi, siekiant paneigti šią prezumpciją yra būtina nustatyti, kad jungtinės veiklos sutarties dalyviai buvo susitarę dėl kitokių bendrosios dalinės nuosavybės, įgytos veikiant šios sutarties pagrindu, dalių. Kadangi apeliantai nėra pateikę rašytinės jungtinės veiklos sutarties, nėra nurodę, kokiomis dalimis siekė sudaryti jungtinės veiklos sutartį, o prašo nustatyti jų nuosavybės dalį pagal, jų teigimu, įdėtą jų piniginį indėlį į bendro turto sukūrimą, taip susiaurindami partnerių įnašų į jungtinę veiklą sampratą iki piniginių lėšų, teisėjų kolegijos nuomone, tokį reikalavimą tenkinti nėra pagrindo, spręstina, kad tiek apeliantai, tiek atsakovai siekė sukurti bendrą turtą lygiomis dalimis, o jų įnašai lygūs (CK 6.970 str.), t. y. po 1/2 dalį.

50Sutiktina su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nenuginčijus pirkimo–pardavimo sutarties ir ginčo namo registracijos atsakovų vardu, nėra pagrindo tenkinti ieškinį. Pažymėtina, kad, kaip išaiškinęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519-415/2015), šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties atveju, yra dviejų teisinių nuosavybės teisės įgijimo pagrindų sutaptis – nustatytų tiek CK 4.47 straipsnio 1 punkte, tiek ir CK 4.47 straipsnio 4 punkte, kurią lemia specifinis teisinių santykių, kylančių tokios sutarties pagrindu, pobūdis. Todėl atsižvelgiant į tai, kad CK 4.49 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pagal sandorį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgyjama nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatymo, o jungtinę veiklą reglamentuojančios teisės normos nepaneigia jungtinės veiklos sutarties šalių laisvės susitarti dėl veiklos rezultato nuosavybės teisės toks kitas, t. y. sutartinis, daikto nuosavybės teisės atsiradimo momentas yra leidžiamas. Teismo sprendimu pripažįstant, kad ieškovai jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į jungtinės veiklos rezultatą – namų valdą ( - ), toks procesinis sprendimas suponuoja Nekilnojamojo turto registro 16 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas, taikymą.

51Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė byloje esančius įrodymus, objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų reikšmingų bylos aplinkybių, nevertino netiesioginių rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų ir tokiu būdu pažeidė CPK 176, 177, 178 ir 185 straipsnių nuostatas bei rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus (CPK 12, 17 str.). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis atitinkamų aplinkybių neįrodo, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, iš ieškovų pateiktų įrodymų, vadovaujantis įrodymų tikėtinumo taisykle, darytina išvada, kad šalys, kooperuodamos savo turtą, lėšas, darbą, buvo įsipareigojusios veikti bendrai, turėdamos tikslą įsigyti namų valdą, įsirengti gyvenamąjį namą ir jame gyventi (CPK 177, 185 str.) ir kad į tai buvo nukreipta abiejų šalių, tiek ieškovų, tiek ir atsakovų, suderinta valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2008). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovai savo reikalavimą iš dalies įrodė, atsakovas savo atsikirtimų neįrodė (CPK 178 str.).

52Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako.

53Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – sprendimas panaikintinas, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas iš dalies, atitinkamai perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (ieškinys tenkinamas 70 procentų, t. y. nustatyta nuosavybės dalis 30 344 Eur vertės, vietoj prašomos 43 088 Eur vertės). Ieškovai už ieškinį sumokėjo 232 Eur (1 t., b. l. 110), likusios 919 Eur dalies mokėjimas Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (1 t., b. l. 120). Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, ieškovai turi primokėti 113 Eur žyminį mokestį, 806 Eur žyminis mokestis priteistinas valstybei iš pralaimėjusios šalies atsakovo A. S. (CPK 96 str.). Valstybei priteistinos proporcingai tenkintiems ir atmestiems reikalavimas 13 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (2 t., b. l. 2) (CPK 96 str.) – iš ieškovų 4 Eur, iš atsakovo – 9 Eur. Ieškovė S. B. už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 579,24 Eur (1 t., b. l. 137–138), atsakovas – A. S. – 637, 16 Eur (1 t., b. l. 140–142), todėl atitinkamai ieškovei iš atsakovo priteistina 405,47 Eur, o iš ieškovų atsakovui 191,15 Eur, padarius užskaitą, iš atsakovo ieškovei priteistina 214,32 Eur.

54Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

55Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (70 procentų) tenkintinas prašymas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Apeliantė S. B. už apeliacinio skundo surašymą sumokėjo 700 Eur (3 t., b. l. 16), atsakovas A. S. – 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (3 t., b. l. 29–31), atsakovė V. S. už prisidėjimą prie apeliacinio skundo – 310 Eur (3 t., b. l. 59–60). Atsižvelgiant į tai, kad šios sumos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, 8.10, 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, šalių turėtos išlaidos priteistinos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams: apeliantei iš atsakovo priteistina 490 Eur, V. S. – 217 Eur, atsakovui iš apeliantų – 150 Eur, padarius apeliantei ir atsakovui priteistinų sumų užskaitą, iš atsakovo A. S. ieškovei S. B. priteistina 340 Eur. Apeliantai už apeliacinį skundą sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį (3 t., b. l. 14), likusios dalies 663 Eur mokėjimas atidėtas (3 t., b. l. 18–19), skundas pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Apeliantai privalo primokėti 59 Eur žyminį mokestį, atsakovas sumokėti valstybei – 604 Eur žyminį mokestį.

56Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

57Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

58Pripažinti ieškovams S. B., a. k. ( - ), ir A. A. B., a. k. ( - ), dalinę nuosavybę į 1/2 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), 1/2 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), 1/2 dalį kitų statinių (inžinerinių) (unikalus Nr. ( - )), esančių, ( - ), kurie yra įregistruoti atsakovų A. S., a. k. ( - ), ir V. S., a. k. ( - ), vardu.

59Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. ( - ), ieškovei S. B., a. k. ( - ), 214,32 Eur bylinėjimosi išlaidas.

60Priteisti iš ieškovų S. B., a. k. ( - ), ir A. A. B., a. k. ( - ), 113 Eur žyminį mokestį ir 4 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

61Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. ( - ), valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660), 806 Eur žyminį mokestį ir 9 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

62Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. ( - ), apeliantei S. B., a. k. ( - ), 340 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese.

63Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. ( - ), V. S., ( - ), 217 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese.

64Priteisti iš apeliantų S. B., a. k. ( - ), ir A. A. B., a. k. ( - ), 59 Eur žyminį mokestį valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

65Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. ( - ), valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660) 604 Eur žyminį mokestį.

1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai prašė pripažinti jiems dalinę nuosavybę į 71/100 dalį žemės... 5. Nurodė, kad ieškovė S. B. yra atsakovės V. S. motina, ieškovas A. A. B.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu atmetė ieškinį.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniame skunde ieškovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015... 10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 11. 1. Neatsižvelgta į rašytinius įrodymus – ieškovų banko sąskaitų... 12. 2. Išvada, kad ieškovai neįrodė, jog jungtinės veiklos pagrindu sukūrė... 13. 3. Nepagrįstai ieškovų veiksmai, t. y. visų ieškovų turėtų lėšų (324... 14. 4. Nevertinti ieškovų dukros paaiškinimai byloje, kuri, būdama atsakove,... 15. 5. Pažeistos CPK 176, 177, 178 ir 185 straipsnių nuostatos, rungimosi ir... 16. 6. Nevertintas akivaizdžiai nesąžiningas atsakovo procesinis elgesys.... 17. 7. Nevertinti akivaizdžiai fiktyvūs atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai... 18. 8. Neatsižvelgta į aplinkybę, kad ieškovai, laikydami save namo... 19. 9. Nevertinti ieškovų, atsakovės paaiškinimai, liudytojo V. S. parodymai,... 20. 10. Neatsižvelgta į aplinkybę, kad namas buvo pabaigtas statyti ir visiškai... 21. 11. Nevertinti reikšmingi atsakovų sūnaus V. S. parodymai, kuriuose jis... 22. 12. Nepagrįstai nevertinti liudytojų V. L. ir I. G., konsultavusių šalis... 23. 13. Neatsižvelgta, kad žodinį susitarimą dėl jungtinės veiklos patvirtina... 24. 14. Nepagrįsta išvada, kad ieškovai nenurodė jungtinės veiklos sutarties... 25. 15.... 26. Nepagrįsta išvada, kad tarp šalių nebuvo žodinio susitarimo dėl... 27. 16.... 28. Išvada, kad nėra įstatyminio pagrindo patenkinti ieškinio reikalavimų dėl... 29. Atsakovė rašytiniu pareiškimu nurodo prisidedanti prie ieškovų apeliacinio... 30. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo sprendimo nekeisti. Nurodo,... 31. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 32. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 33. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 34. Atsakovė su prisidėjimu prie apeliacinio skundo prideda naujus įrodymus –... 35. Dėl faktinių aplinkybių... 36. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai santuokos metu 2005 m. rugpjūčio 17... 37. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, su sprendimu nesutinka... 38. Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių jungtinę veiklą,... 39. Dėl ginčo šalių santykių kvalifikavimo kaip jungtinės veiklos ir... 40. Apeliantai prašo pripažinti, kad tarp jų ir atsakovų buvo susitarimas dėl... 41. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jungtinės veiklos... 42. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du arba daugiau asmenų... 43. Pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas... 44. Kaip minėta, apeliantai byloje prašo pripažinti, kad tarp jų ir atsakovų... 45. Ieškovų teigimu, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (1 t.,... 46. Iš byloje esančių banko sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovai po savo... 47. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismo... 48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, esant ginčui... 49. Pagal įstatymą preziumuojama, jog partnerių įnašai į bendrą veiklą yra... 50. Sutiktina su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 51. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad... 52. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto... 53. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 54. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 55. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų... 56. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 57. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti, priimti... 58. Pripažinti ieškovams S. B., a. k. ( - ), ir A. A. B., a. k. ( - ), dalinę... 59. Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. ( - ), ieškovei S. B., a. k. ( - ), 214,32... 60. Priteisti iš ieškovų S. B., a. k. ( - ), ir A. A. B., a. k. ( - ), 113 Eur... 61. Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. ( - ), valstybei (išieškotojas –... 62. Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. ( - ), apeliantei S. B., a. k. ( - ), 340... 63. Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. ( - ), V. S., ( - ), 217 Eur bylinėjimosi... 64. Priteisti iš apeliantų S. B., a. k. ( - ), ir A. A. B., a. k. ( - ), 59 Eur... 65. Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. ( - ), valstybei (išieškotojas –...