Byla 2A-716-340/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės, kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, Algirdo Auruškevičiaus,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Parex“ bankas (dabar – AB „Citadele“ bankas) apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Parex“ bankas (dabar – AB „Citadele“ bankas) ieškinį atsakovui T. A. dėl skolos priteisimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4ieškovas AB „Parex“ bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo T. A. 7 055,88 Lt negrąžinto kredito, 486,02 priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų,1 166,79 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių, 12 proc. dydžio metinių palūkanų už negrąžintą 7 055,88 Lt dydžio kreditą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. vasario 13 d. sudarė su atsakovu vartojimo kredito sutartį Nr. VKS-08/64; atsakovas savo įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė, sutartis buvo ieškovo nutraukta šios sutarties 8.2.1 punkte numatytais pagrindais.

5Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą atsakovui T. A. už akių. Teismas patenkino ieškinį iš dalies: priteisė ieškovui iš Atsakovo 7 055,88 Lt negrąžinto kredito, 486,02 Lt palūkanų, 259,29 Lt delspinigių; 12 procentų dydžio metines palūkanas už 7 055,88 Lt sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2010-03-25) iki visos kredito sumos grąžinimo; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7 801,19 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-03-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį teismas atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Motyvuodamas delspinigių sumažinimą, teismas pabrėžė, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas formuodamas vieningą teismų praktiką civilinėse bylose dėl netesybų priteisimo, nurodė, kad netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę ir sutartinės civilinės atsakomybės forma vienu metu. Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai jos nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo; netesybos negali būti mažinamos mažiau, nei kreditorius iš tikrųjų patyrė nuostolių. Šalių sutarties 5.6 punkte numatyta, kad atsakovas, laiku nesumokėjęs ieškovui piniginių sumų pagal sutartį, moka 0,09 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl netesybų priteisimo, teismas nusprendė, jog tokios netesybos (delspinigiai) yra aiškiai per didelės, todėl mažintinos iki 0,02 proc. Teismas nustatė, kad tokio dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiai šaliai patirtus dėl nesavalaikio prievolės įvykdymo nuostolius. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas patyrė nuostolių dėl atsakovo nesavalaikio atsiskaitymo, todėl konstatavo, kad sprendimas, kuriuo būtų patenkinamas ieškovo reikalavimas dėl 0,09 proc. dydžio delspinigių priteisimo prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, kuria pripažįstama, kad 0,02 proc. dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiai šaliai patirtus nuostolius. Dėl išdėstytų motyvų teismas sumažino delspinigius nuo 1 166,79 Lt iki 259,29 Lt.

6Ieškovas nesutiko su Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimo už akių dalimi, kuria ieškovo reikalavimas dėl 1 166,79 Lt delspinigių patenkintas iš dalies; apeliaciniu skundu jis prašo pakeisti šią teismo sprendimo dalį priteisiant iš atsakovo T. A. banko naudai 0,09 proc. dydžio delspinigius (1 166,79 Lt) bei atitinkamai žyminį mokestį.

7Apeliantas nurodė, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos tokios kategorijos bylose praktikos išaiškinimus ir nuostatas. Pagal suformuotą teismų praktiką šalims iš anksto susitarus dėl netesybų, kreditoriui nebereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006, 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-503/2007). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-3672006 ;2007 m. lapkričio 19 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Be to apeliantas nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas, nustatydamas ar pagal CK 6.73 ir 6.258 str. nuostatas yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai didelėmis ir dėl to jas mažinti ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines ar alternatyvias netesybas, prievoles vertę, prievoles pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt. ir stengtis nepažeisti šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-503/2007 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-85/2007). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje byloje, priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymų nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009, pabrėždama būtinumą kiekvienu konkrečiu atveju vertinti bylos aplinkybes, yra konstatavusi, jog šalių interesų pusiausvyrą ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus atitinka ne 0,02 proc. bet 0,08 proc. delspinigių dydis. Nagrinėjamoje byloje teisimas neatsižvelgė į bylos aplinkybes: į tai, jog atsakovas iki šiol negrąžinęs kreditoriui visos sumos, kredito sutartis atsakovo nevykdoma ir banko nutraukta nuo 2009 m. liepos 9 d., bankas delspinigius prašo priteisti ne už visą įsiskolinimo laikotarpį, o tik už 180 dienų. Teismas taip pat neatsižvelgė į tarp šalių sudarytos sutarties specifiką, banko, kaip lygiateisės sutarties šalies pagrįstus lūkesčius gauti sutartyje apibrėžtą naudą; skolininkui pažeidžiant vartojimo kredito sutarties nuostatas, kartu pažeidžiami ir dešimčių tūkstančių indėlininkų interesai.

8Apeliacinis skundas atmetamas.

9Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias šalių sutartinės atsakomybės taikymą, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos nuostatų tokios kategorijos bylose; absoliučių teismo spendimo negaliojimo pagrindų nėra, teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

10Apeliantas, gausiai cituodamas Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliaciniame skunde išdėstė visas teismų praktikos nuostatas ir išaiškinimus civilinėse bylose dėl sutartinių netesybų mažinimo (CK 6.73, 6.258 str.), tačiau apelianto pozicija turi loginių prieštaravimų. Apeliantas, pasiremdamas Aukščiausiojo Teismo praktika teigia, kad netesybų dydžio vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje byloje ir priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu; kad teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymų nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Kita vertus, apeliantas teigia, jog konkrečioje 2009 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009 nustatyta, jog šalių interesų pusiausvyrą ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus atitinka ne 0,02 proc. bet 0,08 proc. delspinigių dydis. Teisėjų kolegija visiškai sutinka, kad sutartinių netesybų mažinimo klausimas turi būti sprendžiamas kiekvienoje byloje individualiai, ir pažymi kad pagal precedentą taikomi sutartinių netesybų mažinimo kriterijai, suformuoti teismų praktikoje, o teismų nustatytas sutartinių netesybų dydis atskiroje byloje negali būti precedentu kitoje byloje, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Tokiu būdu faktas, kad 2009 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009 Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija atmetė sutarties šalies – vartotojo kasacinį skundą ir nesumažino sutartinių delspinigių iki 0,02 proc., nereiškia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo mažinti delspinigius iki 0,02 proc.

11Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas, mažindamas sutartines netesybas, neįvertino ar netinkamai įvertino visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes. Tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, viena iš sutarties šalių – bankas, verslininkas, pelno siekiantis ūkio subjektas, kita – vartotojas; dalį skolos atsakovas padengė. Negrąžinto kredito dalis – 7 055,88 Lt ir 486,02 Lt negautų palūkanų neturėjo lemiamos reikšmės banko veikloje; vartotojui negrąžinto kredito suma yra reikšminga. Šios nagrinėjamos bylos aplinkybes įpareigoja teismą taikyti silpnesnės sutarties šalies – vartotojo teisių apsaugos institutą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, t. y. teismas, gindamas vartotojo teises, veikia ex officio. Nagrinėjamoje byloje teismas, atsižvelgdamas į šalių sutarties specifiką, pagrįstai pripažino, kad ieškovo priskaičiuotų delspinigių suma – 1 166,79 Lt yra neprotingai didelė palyginus su negrąžinto kredito dalimi – 7 055,88 Lt ir sumažino delspinigius iki 0,02 proc., kas atitinka 259,29 Lt delspinigių už 180 dienų. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad jo nuostoliai patirti dėl prievolės netinkamo vykdymo viršytų teismo priteistą sumą, kad priteisti delspinigiai pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, dešimčių tūkstančių banko indėlininkų interesus ar jų teisėtus lūkesčius. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimo dalį (CPK 263, 329-330 str.).

12Iš apelianto valstybei priteisiamos pašto išlaidos apeliacinės instancijos teisme (b.l. 67) (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

Nutarė

14Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Priteisti iš ieškovo AB „Citadele“ bankas 5,60 Lt (penkis litus, 60 centų) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai