Byla e2-2544-887/2016
Dėl žalos priteisimo

1Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Finance Group“ atstovui M. T., atsakovo S. J. atstovui advokatui Laimiui Platūkiui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Finance Group“ ieškinį atsakovui S. J. dėl žalos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas UAB „Finance Group“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo S. J. 43141,00 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas ieškinyje nurodė bei atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 30 d. tarp UAB „Finance Group“ ir UAB „( - )“, atstovaujamos direktoriaus S. J., buvo sudaryta pirkimo – pardavimo Nr. BP/FG111130-05 Multi servise tool kredito kortelių sutartis dėl atsiskaitymo už perkamą kurą ir kelių mokesčius. 2013 m. liepos 8 d. įsiteisėjo Kauno apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo. 2013 m. rugpjūčio 22 d. ieškovas pateikė kreditorinį reikalavimą dėl 43141,46 Eur sumos, kuriuo prašė jį įtraukti į bankrutuojančios UAB „( - )“ kreditorių sąrašus. Ieškovo kreditorinis reikalavimas patvirtintas 2013 m. rugsėjo 27 d. Kauno apygardos teismo nutartimi. 2013 m. balandžio 18 d. ieškovas Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl svetimo turto pasisavinimo apgaulės ar sukčiavimo būdu. Pareiškime buvo prašoma nustatyti kaltus asmenis, kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta ieškovui kilusi žala. Kaip vėliau ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, UAB „( - )“ buvo nemoki jau 2012 m. sausio 1 d., tačiau ji toliau tęsė veiklą ir didino įsiskolinimus kreditoriams, o bankroto byla buvo iškelta tik įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. nutarčiai. BUAB „( - )“ skola ieškovui susidarė atsakovui S. J. vykdant direktoriaus funkcijas, jis buvo UAB „( - )“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku iki 2013 m. liepos 8 d. S. J. esant UAB „( - )“ direktoriumi ir akcininku, buvo žinoma apie jo vadovavimo laikotarpiu susidariusią didelę skolą ieškovui ir suprantama, jog jo vadovaujama bendrovė yra nemoki, tačiau dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nei 2012 m. pradžioje, nei pabaigoje jis į teismą nesikreipė ir taip pažeidė Įmonių bankroto įstatyme nustatytą pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai, kad UAB „( - )“ 2012 m. sausio 1 d. buvo nemoki, įrodo FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvada Nr. 5-2/132. 2015 m. spalio 27 d. S. J. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriuo jis buvo įtariamas, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą dėl ko negalima nustatyti BUAB „( - )“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus, t. y. šiais savo veiksmais S. J. buvo įtarimas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį. Ieškovas 2015 m. gegužės 12 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje vykdomame ikiteisminiame tyrime Nr. 20-9-01088-13 pateikė civilinį ieškinį dėl 43 141,46 Eur žalos atlyginimo iš ikiteisminio tyrimo metu nustatytų kaltų asmenų. 2015 m. spalio 9 d. nutarimu UAB „Finance Group“ ikiteisminiame tyrime pripažinta civiliniu ieškovu. Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-488-260/2015 pripažino UAB „( - )“ veiklą pasibaigusia, ją likvidavus dėl bankroto. Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. sausio 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi nusprendė ieškovo nelaikyti civiliniu ieškovu ir S. J. baudžiamojoje byloje nenagrinėti ieškovo ieškinio. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nuosprendžiu S. J. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal D. J. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukė. Nuosprendyje nurodoma, jog S. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino pilnai. Taigi, UAB „( - )“ bankroto byla iškelta tik 2013 m. liepos 8 d., kai UAB „( - )“ buvo nemoki jau 2012 m. sausio 1 d. Atsakovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nevykdė įstatymu nustatytos pareigos, esant įmonei nemokiai, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė bendrovės ir jos kreditorių interesus. Nuosprendyje nustatyti faktai - prejudiciniai faktai, jie patvirtina S. J. neteisėtus veiksmus lėmusius BUAB „( - )“ bankrotą ir ieškovui kilusios žalos atsiradimą. Atsižvelgiant į tai, dėl BUAB „( - )“ direktoriaus S. J. neteisėtų veiksmų BUAB „( - )“ tapus nemokiai ir dėl bankroto likvidavus BUAB „( - )“ su ieškovu nebuvo atsiskaityta dėl ko ieškovas patyrė 43141,46 Eur žalą. Dėl ieškovui kilusios 43141,46 Eur žalos deliktinės atsakomybės pagrindu atsakingas atsakovas S. J., kuriam kyla pareiga atlyginti ieškovo patirtą 43141,46 Eur žalą. UAB „( - )“ direktoriaus kaltė yra nustatyta baudžiamajame procese, kuriame galioja kur kas aukštesni įrodinėjimo standartai, todėl atsakovo kaltės paneigimas baudžiamajame procese yra faktiškai neįmanomas ir kaltė laikytina nustatyta. Specialisto išvadoje nurodyta, jog ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė UAB „( - )“ jau 2012 m. sausio 1 d. ir 2012 m. balandžio 30 d., t. y. iki tiriamojo laikotarpio pradžios nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2013 m. liepos 8 d., buvo nemoki. Specialisto išvadoje nustatyta, kad UAB „( - )“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „( - )“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus. Ieškovui žala atsirado dėl laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 2 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kurių BUAB „( - )“ neapmokėjo. Jeigu S. J. būtų laiku, t. y. dar 2012 m. sausio 1d., stabdęs įmonės veiklą ir inicijavęs įmonės bankroto procesą, siekdamas apsaugoti bendrovės ir jos kreditorių interesus, ieškovas nebūtų patyręs žalos arba ji būtų daug mažesnė, kadangi žinomai nemokiai įmonei paslaugos tikrai toliau nebūtų buvę teikiamos. Atsakovas S. J. bankroto administratoriui nepateikė visų privalomų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl tikėtina, kad šie dokumentai buvo sąmoningai paslėpti ar sunaikinti, siekiant nuslėpti nemokios įmonės turtinę padėtį nuo jos kreditorių, taip pat paslėpti direktoriaus atliktus neteisėtus sandorius. Nuo 2013 m. sausio 18 d. UAB „( - )“ nebuvo atsakingo darbuotojo už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko atsakomybė už įmonėje tvarkomą buhalterinę apskaitą tenka UAB „( - )“ direktoriui S. J.. Nuosprendyje nurodyta, kad už tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo atsakingas S. J.. S. J. pagal du kasos išlaidų orderius, t. y. 2012 m. rugpjūčio 23 d. ir 2012 m. spalio 23 d., išduota net 124667,94 Lt grynųjų pinigų suma, kuri panaudota neaiškiais tikslais, galimai pasisavinta S. J., nors galėjo būti panaudota tinkamam atsiskaitymui su kreditoriais. Specialisto išvadoje nurodoma, jog BUAB „( - )“ pateiktų dokumentų duomenimis ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis UAB „( - )“ 2012 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais dalį ilgalaikio turto pardavė mažesne nei likutine verte ir dėl to UAB „( - )“ patyrė 29381,05 Lt nuostolį, padidėjo bendrovės nemokumas ir 29381,05 Lt suma sumažėjo UAB „( - )“ galimybė atsikaityti su kreditoriais. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog UAB „( - )“ kasos išlaidų orderiuose nurodytos kaip išmokėtinas darbo užmokesčio ir komandiruočių sumos realiai darbuotojams nebuvo išmokėtos, t.y. nuo 2012 m. liepos 13 d. iki 2012 m. gruodžio 17 d. įmonėje UAB „( - )“ surašyta vienuolika kasos išlaidų orderių neįvykusioms grynųjų pinigų 43 894,04 Lt sumai išmokėjimo ūkinėms operacijoms pateisinti. Ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikta nei kasos knyga, nei kitas kasos apskaitos registras su kasos likučiais ir apyvartomis, todėl nėra galimybės nustatyti 43 894,04 Eur panaudojimo. Iš Specialisto išvadoje atlikto UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, matyti, jog S. J. sudarė UAB „( - )“ nenaudingus sandorius, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą bei atliko tariamas ūkines operacijas, taip bandant pateisinti piniginių lėšų iš UAB „( - )“ kasos išmokėjimą. 2015 m. lapkričio 16 d. BUAB „( - )“ bankroto administratoriaus UAB „Valentas“ veiklos ataskaitoje nurodoma, jog iš dalies buvo tenkinti pirmoje eilėje buvusių kreditorių (darbuotojų) reikalavimai, tačiau kitų kreditorių, įskaitant ir ieškovo, kreditoriniai reikalavimai liko nepatenkinti. 2016 m. sausio 7 d. dėl bankroto likvidavus BUAB „( - )“, ieškovui, kaip trečios (paskutiniosios) eilės kreditoriui nebuvo patenkintas jo kreditorinis reikalavimas. Todėl, ieškovo 43141,46 Eur kreditorinis reikalavimas pripažintinas ieškovo žala, kuri priteistina iš atsakovo. Ieškovo atstovo nuomone, ieškovas kaip kreditorius buvo diskriminuojamas atsiskaitant su kreditoriais, jeigu atsakovas būtų su visais kreditoriais atsiskaitinėjęs vienodai, tokia situacija nebūtų susiklosčiusi. Akivaizdu, jog tarp atsakovo padarytos nusikalstamos veikos – apgaulingos apskaitos tvarkymo ir atsiradusių žalingų padarinių, sąlygojusių ieškovo žalos atsiradimą yra priežastinis ryšys, t. y. ieškovui padaryta turtinė žala yra dėsningas, neatsitiktinis UAB „( - )“ direktoriaus S. J. veikos rezultatas. Jeigu atsakovas nebūtų pažeidęs teisės aktų reikalavimų dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ir būtų užtikrinęs tinkamą UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą bei gautų pajamų tinkamą apskaitą ir jų panaudojimą, tuomet UAB „( - )“ toliau būtų moki, vykdytų savo veiklą ir galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai, kurie nustatyti bei detalizuoti specialisto išvadoje, apkaltinamajame nuosprendyje yra pagrindinė žalos atsiradimo priežastis, t. y. išimtinai S. J. neteisėti veiksmai sukėlė ir sąlygojo žalos atsiradimą.

6Atsakovo atstovas advokatas Laimius Platūkis atsiliepime nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. UAB „( - )“ įregistruota 2007 m. lapkričio 09 d. Laikotarpyje nuo 2007-11-16 iki 2013-07-08 bendrovės direktoriumi dirbo S. J.. 2011 m. lapkričio 30 d. tarp UAB „Finance group“ ir UAB „( - )“ buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis Nr.BP/FG111130-05 Multi servise tool kredito kortelių sutartis dėl atsiskaitymo už perkamą kurą ir kelių mokesčius. Sutarties galiojimu laikotarpiu, laikotarpyje nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki 2012 metų gegužės mėnesio, atsiskaitymai vyko sklandžiai. Sutrikus UAB „( - )“ ūkinei - finansinei veiklai, sutriko ir atsiskaitymai su UAB „Finance group“. UAB „( - )“ ūkinės - finansinės veiklos sutrikimai buvo gerai žinomi ir UAB „Finance group“, tačiau neatsižvelgiant į tai, ieškovas ir toliau teikė paslaugas pagal sutartį UAB „( - )“, taip siekdamas atgauti skolą už suteiktas paslaugas už praėjusius laikotarpius iš UAB „( - )“ veiklos ir tas truko pakankamai ilgą laiką t. y. nuo 2012 metų gegužės mėnesio iki 2012 metų gruodžio mėnesio pabaigos. UAB „( - )“ savo ruožtu vykdydama veiklą, pagrįstai siekė gautomis iš veiklos lėšomis atsiskaityti su ieškovu. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovas prisiėmė finansinę riziką UAB „( - )“ nemokumo atveju ir ta rizika ieškovo buvo įvertinta. Iki 2012 metų gegužės mėnesio atsiskaitymai už suteiktas paslaugas vyko be sutrikimų, paslaugų mastas buvo pakankamai didelis. Ieškovas nepateikia visos informacijos apie jo UAB „( - )“ suteiktų paslaugų mastą nuo sutarties sudarymo momento. Suteiktų paslaugų mastas visu sutarties galiojimo laikotarpiu yra ženkliai didesnis, nei UAB „( - )“ įsiskolinimo likutis ieškovui. UAB „( - )“ administracijos vadovo piktnaudžiavimo ir piktybiškumo ieškovo atžvilgiu nebuvo. 2013 m. birželio 28 d. Kauno apygardos nutartimi UAB „( - )“ buvo iškelta bankroto byla. Ieškovas BUAB „( - )” bankroto byloje 2013 m. rugpjūčio 22 d. pateikė kreditorinį reikalavimą 43141,46 EUR sumai, kuris 2013 m. rugsėjo 27 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas. 2015 m. gruodžio 7 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-488-260/2015, teismas pripažino UAB „( - )“ veiklą pasibaigusia, ją likvidavus dėl bankroto. Taigi tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai. Be jokios abejonės, klausimai dėl įmonės galimai tyčinio bankroto buvo analizuojami ir vertinami ne tik ieškovo, kaip BUAB „( - )” vieno iš kreditorių, bet ir bankrutuojančios įmonės administratoriaus, galiausiai teismo, nagrinėjusio bankroto bylą. Tačiau įstatyme numatytų sąlygų ir atvejų, kuomet teismas galėjo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, BUAB „( - )" bankroto byloje, nebuvo nustatyta. Baigtinis procesinis sprendimas BUAB „( - )“ bankroto byloje, tai 2015 m. gruodžio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. B2-488-260/2015, pripažinti UAB „( - )“ veiklą pasibaigusia, ją likvidavus dėl bankroto. Tai dokumentas, reabilituojantis ir pateisinantis visus administracijos vadovo S. J. veiksmus jo vadovavimo įmonei laikotarpiu bei pripažįstantis, kad administracijos vadovas, neatliko veiksmų, kurie suteiktų pagrindą ir prielaidas, pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, įskaitant ir galimybę kreditoriams reikšti reikalavimus, dėl jiems atsiradusių skolų, betarpiškai ir tiesiogiai administracijos vadovui ir/ar akcininkui. Šiuo požiūriu atsakovo S. J. veiksmai, jo vadovavimo UAB „( - )” laikotarpiu, negali būti vertinami, kaip tyčiniai ir siekiantys pažeisti vieno ar kito kreditoriaus interesus, įskaitant ir ieškovo UAB „Finance group”, ir jo atlikti veiksmai negali būti prielaida kelti klausimą, dėl jo kaip administracijos vadovo civilinės atsakomybės atsiradimo. Kiekvienoje bendrovėje sudaromas sandoris yra susijęs su tam tikra rizika. Sandorio sudarymo momentu nė viena iš sandorių šalių nėra apsaugota nuo sutarties netinkamo vykdymo. Bendrovė nėra saistoma imperatyviomis teisės normomis, sutarties sudarymo metu ar jos vykdymo metu periodiškai verslo partneriams pateikti duomenis apie jos finansinę būklę. Šiuo atveju bendrovės finansiniai rodikliai buvo žinomi ieškovui, kažkokių papildomų duomenų ar užtikrinimo garantijų ieškovas iš UAB „( - )“ nereikalavo. Kad ieškovas negali atgauti skolos, nes bendrovė neturėjo pakankamai turto, ar kaip kad šiuo atveju ji yra nemoki, jai iškelta bankroto byla ir ji likviduota, negali būti laikomi požymiais, dėl ko teismas tenkintų ieškinio reikalavimus šioje byloje. UAB „( - )“ veiklos vykdymas ieškovo minimu laikotarpiu 2012 metais, vertinamas kaip siekis stabilizuoti įmonės veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Mano, kad tokius S. J. veiksmus negalima vertinti kaip sąmoningus siekiant įmonės nemokumo. S. J., kaip administracijos vadovas, iki paskutinio momento stengėsi atstatyti įmonės mokumą ir stabilumą, jokia forma neperleido bendrovės turto, vykdydamas atsiskaitymus neteikė prioriteto kuriam nors įmonės kreditoriui. Atskiri ieškovo pateikti UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos fragmentai, neatskleidžia bendrovės veiklos kokybės. Sistemiškai vertinat visus pateiktus įrodymus, bet ne jų atskirus fragmentus, situacija bendrovėje nebuvo tokia, kokią apibūdina ieškovas. UAB „( - )” įsiskolinimas UAB „Finance group” vertinamas kaip atsiradusi skola iš įprastos ir pateisinamos UAB „( - )” veiklos bei verslo nesėkmės, tačiau jokiu būdu ne kaip žala. Ieškovas nėra sąžiningas ir siekia naudos tik sau. Ieškovas nei inicijavo bankroto bylos UAB „( - )" iškėlimo, nei kėlė klausimų dėl UAB „( - )“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nei reiškė ieškinių (tiesioginių ir netiesioginių) administracijos vadovui (dalyviui), UAB „( - )“ bankroto bylos nagrinėjimo teisme metu. Ieškovas, atsakovo atsakomybę sieja su Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-791/2016, kuriuo S. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal D. J. laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta. Šioje byloje, dar jos ikiteisminio bylos nagrinėjimo stadijoje, ieškovas 2015 m. gegužės 12 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 43141,46 EUR žalos atlyginimo iš S. J.. 2015 m. spalio 9 d. nutarimu UAB „Finance group" ikiteisminiame tyrime pripažinta civiliniu ieškovu. 2015 m. gruodžio 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-557-791/2015, teismas nutarė UAB „Finance group” nelaikyti civiliniu ieškovu, baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nenagrinėti kartu su baudžiamąja byla, o patikslint` civilinį ieškinį grąžinti UAB „Finance group". Vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditoriaus interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškusio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės - finansinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį atsirasti. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad UAB „( - )“ jau buvo nemoki 2012 m. sausio 1 d., tačiau ji toliau tęsė veiklą ir didino įsiskolinimus kreditoriams. Specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB „( - )“ buvo nemoki 2012 m. gruodžio 31 d. Nuo 2012 m. gruodžio mėnesio vidurio bendrovė dėl objektyvių priežasčių nevykdė jokios veiklos, kadangi lizingo bendrovės atsiėmė pagrindines veiklos priemones - vilkikus. Vėlesniu bendrovės veiklos laikotarpiu bendrovės įsiskolinimai nei didėjo, nei mažėjo. Kaip matyti iš specialisto išvados 2012-04-30 bendrovės turtas buvo 430789,26 Lt ir bendrovės mokėtinos sumos bei įsipareigojimai 461038,41 Lt. Šis bendrovės skolų ir turto santykis, bendrovės administracijos vadovui leido pagrįstai manyti, kad bendrovė sėkmingai plėtos veiklą ir kalbėti apie bendrovės nemokumą šiuo laikotarpiu nebuvo jokio pagrindo. Specialisto išvados 8 lape pateikti palyginamieji finansiniai rodikliai laikotarpiais 2012-01-01 ir 2012-04-30. Iš jų matyti, kad bendrovės turtas 2012-01-01 188400,00 Lt, įsipareigojimai 231042,00 LT, o jau 2012-04-30 bendrovės turtas padidėja iki 430789,00 t. y. daugiau nei du kartus, kai tuo tarpu skolos didėjimo tendencija gerokai mažesnė ir ji sudaro 461038,00 Lt. Bendrovės bendras likvidumo rodiklio pokytis yra akivaizdus ir palankus bendrovei nuo 0,42 koeficiento 2012-01-01 iki 0,753 koeficiento 2012-04-30, kritinis likvidumo rodiklis nuo 0,42 koeficiento 2012-01-01 iki 0,748 koeficiento 2012-04-30. Ne mažiau svarbus rodiklis yra bendrovės įsiskolinimo koeficiento pokytis nuo 1,23 koeficiento 2012-01-01 iki 1,07 koeficiento 2012-04-30. Vis šie rodikliai suteikė palankias sąlygas ir pagrįstas prielaidas administracijos vadovui, kreditoriams, įskaitant ir ieškovą manyti, kad bendrovės ūkinės - finansinės veiklos rodikliai objektyviai gerėja ir tikėtis tolesnio bendrovės finansinės - ūkinės veiklos gerėjimo, administracijos vadovo sprendimai šiuo laikotarpiu pagrįsti, logiški ir pateisinami. Tik pagrindinių priemonių - vilkikų netekimas 2012 metų gruodžio mėnesį, sužlugdė administracijos vadovo gerus ketinimus atstatyti įmonės mokumą. Administracijos vadovo siekius atstatyti įmonės mokumą, įmonės veiklos tęstinumą, ieškovas nepagrįstai sieja su nuostolių ieškovui atsiradimu. Vykdant veiklą, bendrovės lėšos pagrinde buvo naudojamos bendrovės vairuotojų darbo užmokesčiui ir komandiruotėms apmokėti. Bet tai prioritetas, tikslu išsaugoti įmonės darbuotojus, nes jų neesant bet kokia bendrovės veikla negalima. Pagal bendrovės finansines išgales su biudžetu sistemingai buvo atsiskaitoma, mokėjimai biudžetui nebuvo ignoruojami, tik jie buvo mokami ne pilnoje jų apimtyje. Nėra pagrindo manyti, kad bendrovės veiksmai, susiję su komandiruočių ir dienpinigių mokėjimu darbuotojams, gali būti traktuojami kaip pažeidžiantys bendrovės interesus ir jai žalingi, prieštaraujantys bendrovės veiklos tikslams ir vienokia ar kitokia forma pažeidžiantys kreditorių interesus. S. J. jokių neteisėtų ir/ar nesąžiningų veiksmų, kreditorių atžvilgiu, įskaitant ir UAB „Finance group“ neatliko, pareigos veikti išimtinai bendrovės interesais ir elgtis sąžiningai bendrovės atžvilgiu nepažeidė. Atsakovas pripažįsta 2011 m. lapkričio 30 d. sudarytos pirkimo pardavimo sutarties Nr. BP/FG111130-05, tarp UAB „Finance group“ ir UAB „( - )“, pagrindu susidariusią skolą ieškovui. Tačiau ši skola susidarė iš įprastos dviejų ūkio subjektų bendros veiklos ir ji negali būti laikoma žala (nuostoliais), kurią privalėtų atlyginti ieškovas. Negalima sutikti su ieškovo teiginiais, jog atsakovo kaltės paneigimas baudžiamajame procese yra faktiškai neįmanomas ir kaltė jau yra savaime preziumuojama bei laikoma nustatyta civiliniame procese. Šiuo atveju S. J. kaltė yra nustatyta, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnyje padarymo. Laikantis tokios ieškovo logikos, administracijos vadovo kaltės prezumcijos atvejais civiliniame procese laikytini bet kokie administracijos vadovo neteisėti veiksmai, už kuriuos jis buvo nuteistas, nesvarbu, ar šie neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar ne. Apgaulingas tvarkymas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, šiuo atveju, nėra sąlyga ir prielaida žalai atsirasti. Byloje nėra nustatyti jokie faktai, kad S. J. būtų pasisavinęs, perleidęs sunaikinęs, sugadinęs ar kitokia forma išvaistęs bendrovės turtą ir tokiu būdu padaręs žalą įmonei ir jos kreditoriams, įskaitant ir ieškovui, kaip ir byloje nenustatyta S. J. neteisėtų veiksmų, nukreiptų betarpiškai į UAB „Finance group“, todėl ieškovo argumentai negali būti laikomi sąlygomis ir/ar net prielaidomis žalai atsirasti. Ieškovo reikalavimas grindžiamas aplinkybėmis, nustatytomis 2014 m. rugsėjo 4 d. FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvadoje Nr. 5-2/132. Specialisto (eksperto) išvada yra vienas iš įrodymų šaltinių tiek baudžiamajame tiek civiliniame procese, kuri turi būti vertinama visumoje su kita bylos medžiaga ir neturi jokios prioritetinės reikšmės. Teismo 2016 m. vasario 15 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-791/2016 grindžiamas specialisto išvados atitinkamomis dalimis, bet ne kaip vienu vientisu dokumentu.

7Ieškinys atmetamas.

8Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „( - )“ įregistruota 2007-11-09. Atsakovas S. J. buvo įmonės direktorium ir vieninteliu akcininku nuo 2007-11-16 iki 2013-07-08. 2011-11-30 tarp UAB „Finance Group“ ir UAB „( - )“ sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. BP/FG111130-05, Multi servise tool kredito kortelių sutartis dėl atsiskaitymo už perkamą kurą ir kelių mokesčius. 2013-06-28 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „( - )“ iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismas 2013-09-27 nutartimi patvirtino UAB „Finance Group“ pateiktą 43141,46 Eur kreditorinį reikalavimą. Kauno apygardos teismas 2015-12-07 sprendimu pripažino UAB „( - )“ veiklą pasibaigusia, ją likvidavus dėl bankroto. UAB „( - )“ išregistruota 2016-01-13. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-02-15 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-791/2016 S. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal D. J. laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta.

9Teismas pažymi, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

10Ieškovas savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad patyrė žalą dėl atsakovo – buvusio juridinio asmens vadovo - neteisėtų veiksmų. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo, kaip vadovo, neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus išvadoje (toliau – specialisto išvada) nurodyta, jog 2012-01-01 įmonė buvo nemoki, tačiau, ieškovo atstovo nuomone, atsakovas ignoravo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, toliau tęsė veiklą. Atstovas nurodė, jog jo teiginį patvirtina specialisto išvados 9 lapo 4 pastraipa.

11Pažymėtina tai, kad įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006). Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras tokių asmenų garantijas.

12Teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė kreditoriams bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu. Ši praktika pagrįsta siekiu suderinti verslo riziką siekiant pelno. Be to, vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

13Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę. Pareiga inicijuoti bankroto bylą, esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams, tenka įmonės administracijos vadovui, ĮBĮ apibrėžiama šios pareigos įgyvendinimo tvarka, todėl teisės aktuose nereglamentuoti įmonės administracijos vadovo veiksmai neeliminuoja nei pareigos inicijuoti bankroto bylą, nei civilinės atsakomybės už šios pareigos nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

14Teismas, įvertinęs specialisto išvadoje atsakymą į pirmąjį klausimą, t. y. suformuluotą galutinę išvadą (išvados 26 lapas), nustatė, jog specialistas nurodęs, kad 2012-01-01 bendrovė neturėjo galimybės patenkinti visų kreditorinių reikalavimų, specialistas išanalizavo laikotarpį iki 2012-07-01, dėl ko minimos kelios datos ir 2012-01-01, ir 2012-04-30, tačiau specialisto nėra konstatuota, kad 2012-01-01 įmonė buvo nemoki. Anksčiausia data, kurią specialistas išvadoje nurodo, kad įmonė buvo nemoki – 2012-12-31. Iš specialisto išvados matyti, kad iki pastarojo laikotarpio atsakovas dar bandė vykdyti veiklą, kol lizingo bendrovė 2012 metų gruodžio mėnesio viduryje neatsiėmė vilkikų, atsiskaitinėjo su kreditoriais pagal galimybes. Todėl teismas, įvertinęs susiklosčiusią situaciją konstatuoja, kad įmonė tapo nemoki 2012-12-31. 2013 metų gegužės mėnesį S. J., ne ieškovas ar kiti kreditoriai, kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „( - )“. Teismas sutinka, kad atsakovas galėjo kreiptis sausio, o ne gegužės mėnesį dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau atsakovui, kaip administracijos vadovui, kai paaiškėjo UAB „( - )“ nemokumas (2012-12-31), kreipusis į teismą greičiau negu po keturių mėnesių dėl bankroto bylos iškėlimo, vis tiek nebūtų išvengta jau susidariusio kreditorinio įsipareigojimo ieškovui. Jeigu būtų įrodyta, kad skola dėl atsakovo neveikimo nuo 2013 metų sausio mėnesio iki gegužės mėnesio tam tikra pinigų suma padidėjo, tai formaliai galima būtų svarstyti, ar tai nėra žala kreditoriui ir spręsti dėl jos priteisimo. Tačiau šioje byloje ieškovas nurodė, kad žala atsirado laikotarpiu nuo 2012-05-02 iki 2012-12-31. Taip pat galima būtų spręsti klausimą dėl žalos priteisimo, jeigu įmonei tapus nemokia nustatomas įmonės turto realizavimas, sumažinimas, tokie faktai byloje taip pat nenustatyti. Dėl pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių, teismas vertina, jog byloje neįrodyta, kad atsakovo neteisėtais veiksmais, t. y. laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovui buvo padaryta žala.

15Ieškovo atstovo tvirtinimu atsakovo veiksmų neteisėtumą patvirtina Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nuosprendis, kuriame nustatyti faktai, laikytini prejudiciniais faktais, patvirtinantys, S. J. neteisėtus veiksmus lėmusius UAB „( - )“ bankrotą ir ieškovui kilusios žalos atsiradimą.

16Civilinė atsakomybė taikoma esant kaltei, tai - bendroji taisyklė. Civilinė atsakomybė gali atsirasti ir būti taikoma tik tada, kai nustatoma, kad asmuo padarė neteisėtus veiksmus. Ieškovas neteisėtus atsakovo veiksmus kildina iš 2016-02-15 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-791/2016 bei byloje pateiktos 2014-09-04 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados dėl UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos. Akivaizdu, kad atsakovo neteisėti veiksmai konstatuoti minėtame nuosprendyje, kuris 2016-03-08 įsiteisėjo, S. J. baudžiamojoje byloje savo kaltę pripažino pilnai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, t. y. už apgaulingos apskaitos vedimą. BK XXXII skyrius numato atsakomybę už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus finansų sistemai. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Šiame straipsnyje atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą, jei dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiomis veikomis yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, taip pat ir valstybės finansiniai interesai. Taigi, BK 222 straipsnio dispozicijoje, nusikalstamos veikos dalyku, yra pripažįstamas buhalterinės apskaitos dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-376/2014). Pažeidus buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, žala daroma ir valstybės finansų sistemai, nes šiuo atveju nuo valstybės slepiami mokesčiai, valstybės biudžetas netenka dalies įplaukų. Taigi pagrindinis, tiesioginis nusikaltimo objektas yra buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, o papildomas - valstybės finansiniai interesai.

17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai juridinio asmens valdymo organo veiksmai nuosprendžiu pripažinti nusikalstamais ir lėmusiais įmonės negalėjimą įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, šie juridinio asmens valdymo organo nariai atsako prieš trečiuosius asmenis pagal juridinio asmens prievoles savo turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, Kauno apygardos teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-72-259/2008). Nuosprendyje konstatuojama, jog baudžiamojoje byloje nustatytų S. J. neteisėtų veiksmų padariniai - jog iš dalies negalima nustatyti UAB „( - )“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus. Tačiau nėra konstatuoti atsakovo nusikalstami veiksmai, kurie lėmė tai, jog UAB „( - )“ negalėjo įvykdyti prievolės ieškovui. Šias aplinkybes taip pat patvirtina baudžiamojoje byloje 2015-12-18 priimta nutartis, kuria UAB „Finance Group“ nelaikyta civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje, kadangi UAB „Finance Group“ pripažinta civiliniu ieškovu tiriant nusikalstamas veikas, numatytas BK 208 straipsnio 1 dalyje (skolininko nesąžiningumas) ir BK 223 straipsnio 1 dalyje (aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas). Tačiau iš pateikto kaltinimo matyti, kad S. J. kaltinamas dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, o jokie kiti kaltinimai - dėl svetimo turto pasisavinimo apgaulės ar sukčiavimo būdu ar dėl skolininko nesąžiningumo ir panašiai, šioje baudžiamojoje byloje nepareikšti. Todėl teismas vertina, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-02-15 nuosprendis nepatvirtina atsakovo nusikalstamų veiksmų, siekiant išvengti juridinio asmens prievolių vykdymo bei lėmusių įmonės negalėjimą įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

18Ieškovas atsakovo neteisėtus veiksmus taip pat įrodinėja 2014-09-04 specialisto išvada dėl UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos. Ieškovas nurodo teismui sau naudingas specialisto išvadoje nustatytas pavienes aplinkybes, neva pagrindžiančias atsakovo neteisėtus veiksmus dėl kurių atsirado žala. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tyrimas buvo atliktas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 1 dalyje (skolininko nesąžiningumas), atitinkamai šios nusikalstamos veikos sudėties atskleidimui specialistui buvo suformuluoti klausimai. Tačiau atsakovas nuteistas tik pagal BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingos apskaitos tvarkymas), teismas, nagrinėjęs baudžiamąją bylą, specialisto išvada vadovavosi tiek, kiek tai buvo reikalinga siekiant nustatyti BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Todėl teismas šioje byloje specialisto išvados nevertina kaip nenuginčijamo įrodymo, patvirtinančio atsakovo neteisėtus veiksmus. Teismas daro išvadą, kad atsakovo veiksmai nuosprendžiu pripažinti nusikalstamais, tačiau nėra pripažinta teismo, kad jie nulėmė įmonės negalėjimą įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Todėl konstatuotina, kad nekyla atsakovo kaip juridinio asmens valdymo organo nario civilinė atsakomybė už juridinio asmens neįvykdytas prievoles CK 2.87 str. 7 d. pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant bankroto bylą, nebuvo nustatytos įstatymo numatytos sąlygos, dėl kurių būtų buvę galima pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.

19Ieškovo atstovas taip pat nurodė, kad jis kaip kreditorius buvo diskriminuojamas atsiskaitant su kreditoriais, specialisto išvadoje nurodyta, kam iš kreditorių buvo mokėta, o kam nemokėta. Ieškovo atstovo nuomone, jeigu atsakovas būtų su visais kreditoriais atsiskaitinėjęs vienodai, tokia situacija nebūtų susiklosčiusi.

20Teismo nuomone, ieškovas įvertinęs specialisto išvadą, nurodė savo subjektyvią nuomonę, jog UAB „( - )“ atsiskaitinėjo su kreditoriais neprotingai ir nevienodai. Tačiau ieškovas nepateikė jokių nenuginčijamų įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas faktines aplinkybes dėl diskriminacijos. Specialistas išvadoje atsakydamas į trečią klausimą yra nurodęs kokiems kreditoriams ir kiek atsakovas atliko mokėjimų. Teismas nustatė, kad įmonė laikotarpiu nuo 2012-07-01 iki 2012-12-31 išmokėjo savo kreditoriams tam tikras pinigų sumas, pirmoje eilėje bendrovės darbuotojams, po to 2012-11-30 5000,00 Lt UAB „State Port Group“, 2012-11-09 1919,20 Lt UAB „Finance group“, 2012-11-19 1000,00 Lt sumas UAB „Vakoil“, 2012-08-17 500,00 Lt AB Swedbank lizingas, 2012-11-28 1580,82 Lt Sodra, 2012-11-30 3147,56 Lt VMI, 2012-12-03 1270,06 Lt UAB „Autodis“ bei sumokėtos skolos dar trisdešimt dviem pinigų gavėjams nuo 15,95 Lt iki 4182,00 Lt, viso 30444,41 Lt, kurių kreditoriniai reikalavimai buvo pilnai patenkinti (specialisto išvados 27-28 lapai). Teismas įvertinęs skolų dydžius kreditoriams, kreditorių eilę (ieškovas yra trečios eilės kreditorius), įvertinęs atliktus mokėjimus, su kiek kreditorių buvo pilnai atsiskaityta, mano jog ieškovas kaip kreditorius nebuvo diskriminuojamas, todėl ieškovo teiginys dėl jo kaip kreditoriaus diskriminavimo atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 178 str.).

21Pažymėtina, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės - komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario mėn. 01 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

22Vadovaujantis pirmiau nurodytais motyvais, atmestinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, nesant teisinio ir faktinio pagrindo. Ištyrus bylos medžiagą, vertinant visumą byloje esančių įrodymų, daroma išvada, kad ieškovas neįrodė visų sąlygų, būtinų tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimus, todėl ieškinys atmetamas (CPK 185 straipsnis).

23Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo patirtos advokato pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus advokato užmokesčio maksimalius dydžius, laikytinos pagrįstomis (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovo atstovas teikia teismui įrodymus, kad patyrė 1000,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268-270 straipsniais,

Nutarė

25ieškovo UAB „Finance group“ ieškinį atmesti.

26Priteisti iš ieškovo UAB „Finance group“, į. k. 300517591, atsakovui S. J., a.k. ( - ) 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

27Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Agnė... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB... 3. Teismas... 4. ieškovas UAB „Finance Group“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo S. J.... 5. Ieškovas ieškinyje nurodė bei atstovas teismo posėdžio metu paaiškino,... 6. Atsakovo atstovas advokatas Laimius Platūkis atsiliepime nurodė bei teismo... 7. Ieškinys atmetamas.... 8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „( - )“ įregistruota 2007-11-09.... 9. Teismas pažymi, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis... 10. Ieškovas savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad patyrė žalą dėl... 11. Pažymėtina tai, kad įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens... 12. Teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo... 13. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad priežastys, dėl kurių įmonė tapo... 14. Teismas, įvertinęs specialisto išvadoje atsakymą į pirmąjį klausimą, t.... 15. Ieškovo atstovo tvirtinimu atsakovo veiksmų neteisėtumą patvirtina Alytaus... 16. Civilinė atsakomybė taikoma esant kaltei, tai - bendroji taisyklė. Civilinė... 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai... 18. Ieškovas atsakovo neteisėtus veiksmus taip pat įrodinėja 2014-09-04... 19. Ieškovo atstovas taip pat nurodė, kad jis kaip kreditorius buvo... 20. Teismo nuomone, ieškovas įvertinęs specialisto išvadą, nurodė savo... 21. Pažymėtina, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų... 22. Vadovaujantis pirmiau nurodytais motyvais, atmestinas ieškovo reikalavimas... 23. Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 25. ieškovo UAB „Finance group“ ieškinį atmesti.... 26. Priteisti iš ieškovo UAB „Finance group“, į. k. 300517591, atsakovui S.... 27. Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos gali būti...