Byla 2A-676-516/2017
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – A. Š., bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Eksterjero centras“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Gintaro Pečiulio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centrui, IF P&C Insurance AS, veikiančiam per Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – A. Š., bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Eksterjero centras“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ginčas byloje kilo dėl žalos, padarytos bankroto administratoriui vykdant bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės bankroto procedūras, atlyginimo.
  2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Medicinos bankas prašė priteisti iš atsakovų bankroto administratorės UAB Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centro (toliau – ir bankroto administratorė) ir bankroto administratorės profesinės civilinės atsakomybės draudiko IF P&C Insurance AS, veikiančio per Lietuvos filialą, solidariai 77 102,30 Eur (266 218,82 Lt) dydžio nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, palūkanas skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. Ieškovė paaiškino, kad buvo UAB „Eksterjero centras“ hipotekos kreditorė. UAB „Eksterjero centras“ buvo iškelta bankroto byla, o bankroto administratore paskirta atsakovė UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras, jos įgaliotu asmeniu buvo A. Š. Bankroto byloje ieškovei, kaip įkaito (hipotekos) turėtojai, privalėjo būti sumokėta 1 200 000 Lt suma už parduotą jos naudai hipoteka apsunkintą turtą, tačiau bankroto administratorė ieškovei sumokėjo tik 901 635,64 Lt, o iš likusios dalies (298 364,36 Lt) buvo padengtos įmonės administravimo išlaidos, neatsižvelgus į tai, jog su bankroto administratore nebuvo sudaryta pavedimo sutartis, o priimti kreditorių komiteto nutarimai, kuriais patvirtinti bankroto administravimo išlaidų dydžiai, buvo ginčijami teismuose.
  4. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi ieškovės skundą dėl

    5bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Eksterjero centras“ kreditorių komiteto 2011 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 1 (dėl bankroto administratoriaus ataskaitos tvirtinimo) ir dėl nutarimo Nr. 4 (dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo) pripažinimo neteisėtais patenkino ir atstatydino iš pareigų BUAB „Eksterjero centras“ bankroto administratorę. Nutartyje konstatuota, kad bankroto administratorė savo veiklą vykdė netinkamai, pakartotinai teikė nepagrįstas sąmatas, neatsižvelgdama į teismų nutartyse esančias nuorodas, jog teikė aiškiai per dideles, kreditorių interesus pažeidžiančias, sąmatas, be to sudarė neaiškias (nenurodant konkrečių darbų, kuriuos paslaugos teikėjas privalės atlikti) sutartis su trečiaisiais asmenimis ir kt.

  5. Ieškovės vertinimu, bankroto administratorė neatsižvelgė į faktiškai susiklosčiusią situaciją ir neteisėtai disponavo įmonės gautomis lėšomis pardavus ieškovės naudai įkeistą turtą, vykdė iš lėšų mokėjimus sau bei tretiesiems asmenims už neva jų suteiktas paslaugas.
  6. Nurodė, kad buvo atlikti šie neteisėti mokėjimai pagal bankroto administratorės išrašytas sąskaitas bei sudarytas sutartis su trečiaisiais asmenimis:
    1. išmokėtas 2011 m. balandžio 20 d. mokėjimo pavedimu pagal bankroto administratorės išrašytą sąskaitą jos atlyginimas – 146 501,54 Lt;
    2. advokatei M. V. pagal 2009 m. spalio 30 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį Nr. 35/2009 už teisines paslaugas taikant mėnesinį 2 500 Lt be PVM atlygį nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d. buvo priskaičiuota ir sumokėta pagal išrašytas sąskaitas 2011 m. vasario 9 d. ir 2011 m. balandžio 20 d. mokėjimo pavedimais viso 51 425 Lt su PVM; pagal 2011 m. gruodžio 23 d. išrašytą sąskaitą 2012 m. sausio 5 d. papildomai sumokėta dar 20 751,50 Lt suma su PVM;
    3. R. M. pagal 2010 m. sausio 11 d. sudarytą apskaitos paslaugų teikimo, finansinių ataskaitų rengimo sutartį Nr. 2010/01/11/01 sumokėta pagal išrašytą sąskaitą 2011 m. vasario 11 d. mokėjimo pavedimu visa atlygio suma – 37 500 Lt;
    4. N. J. pagal 2011 m. vasario 19 d. sudarytą sutartį Nr. 2011-02/19-1 dėl dokumentų paruošimo priduoti archyvui sumokėta pagal išrašytą sąskaitą 2011 m. balandžio 21 d. mokėjimo pavedimu visa atlygio suma – 5 000 Lt;
    5. trečiajam asmeniui A. Š. grynaisiais pinigais išmokėta: 2011 m. vasario 10 d. – 34 641,52 Lt ir 2011 m. balandžio 21 d. – 970 Lt. Trečiasis asmuo A. Š. 34 641,52 Lt sumą grynaisiais pinigais sumokėjo G. S. įmonei pagal 2010 m. liepos 1 d. sudarytą statybos rangos sutartį dėl remonto darbų bute ( - ) / ( - ), už 34 641,52 Lt ir išrašytą sąskaitą bei kvitą.
  7. Ieškovei, hipotekos kreditorei, privalėjo būti sumokėta visa 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur) suma už parduotą jos naudai hipoteka apsunkintą turtą, atskaičius iš jos 32 145,54 Lt

    6(9 309,99 Eur) dydžio patvirtintas bankroto administravimo išlaidas, t. y. iš viso

    7338 234,03 Eur, tačiau buvo sumokėta tik 261 131,73 Eur (901 635,64 Lt), todėl likusi sumos dalis – 77 102,30 Eur ieškovei išmokėta nebuvo ir tai yra ieškovės žala, kuri solidariai priteistina iš atsakovų.

  8. Bankroto administratorės profesinę civilinę atsakomybę nuo 2011 m. kovo 3 d. iki

    82012 m. kovo 2 d. laikotarpiu apdraudė draudikas IF P&C Insurance AS, todėl jis solidariai atsakingas dėl bankroto administratorės neteisėtais veiksmais sukeltos žalos atlyginimo ieškovei.

  9. Atsakovas IF P&C Insurance AS, veikiantis per Lietuvos filialą, atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai dėl remonto darbų neįrodo bankroto administratorės kaltės dėl patirtos žalos, nes, sudarydama sutartį su apdailos darbus atlikusia įmone, bankroto administratorė veikė įmonės interesais ir kreditorių komiteto pritarimu, tokiais veiksmais žalos įmonei nepadarė. Ieškovė taip pat neįrodė, kad įmonei buvo padaryta žala. Net jeigu su advokatais sutartos atlyginimo sumos yra didelės ir išmokėtos nesant ataskaitų, bankrutuojanti įmonė turėtų reikšti reikalavimus dėl tokių sumų grąžinimo. Ieškovė taip pat neįrodė, jog buvo padaryta žala sudarant 2011 m. vasario 19 d. sutartį Nr. 2011-02/19-1 su N. J. dėl dokumentų paruošimo priduoti archyvui, ruošiant šias paslaugas, sumokant už paslaugas bei 2010 m. sausio 11 d. apskaitos paslaugų teikimo, finansinių ataskaitų rengimo sutartį Nr. 2010/01/11/01 su R. M. Ieškovės patirtos žalos apskaičiavimas, kaip skirtumas tarp realiai patirtų ir bankroto administratorės išmokėtų lėšų, ir naujos bankroto administratorės – UAB „Karaliaučiaus grupė“ nurodytos 40 000 Lt sumos, už kuriuos ji sutiktų administruoti įmonę, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.
  10. Teismui konstatavus, kad dalis atlyginimo bankroto administratorei išmokėta nepagrįstai, ji šią lėšų dalį turės grąžinti į BUAB „Eksterjero centras“ sąskaitą. Šiuo atveju susiklosto teisiniai santykiai dėl restitucijos taikymo ar dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo. Nevykdant šių prievolių bankroto administratorei gali kilti civilinė atsakomybė, tačiau šiai civilinei atsakomybei netaikoma bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo apsauga, nes profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas susijęs su bankroto administratoriaus civiline atsakomybe tik dėl bankroto procedūrų netinkamo vykdymo, o ne dėl bankroto administratoriaus prievolių, kylančių kitais pagrindais, nevykdymo.
  11. Atsakovė bankroto administratorė atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė jau nuo bankroto bylos iškėlimo momento siekė, kad BUAB „Eksterjero centras“ bankroto administratore būtų paskirta jos siūloma bankroto administratorė ir siekė kenkti atsakovei.
  12. Ieškovė neįrodė žalos atlyginimui būtinų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp bankroto administratorės veiksmų ir patirtos žalos. Ieškovė neatskleidė bankroto administratorės kaltės, kad administruodama bankrutuojančią įmonę ji žinojo ar galėjo žinoti, jog kreditoriai, tvirtindami jos ataskaitas ir tvirtindami bankrutuojančios bendrovės administravimo išlaidų sąmatą, veikia neteisėtai. Pažymėjo, kad ieškovė pati kalta dėl žalos atsiradimo, nes veikė taip, kad išvengtų piniginių prievolių bankroto procese, jame piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, pažeidė galiojančius įstatymus. Pavedimo sutarties su bankroto administratore pasirašymas iki 2011 m. gruodžio 8 d. visiškai priklausė nuo ieškovės valios. 2010 m. balandžio 9 d. kreditoriai išrinko kreditorių komiteto pirmininku ieškovės atstovą ir jį įgaliojo su bankroto administratore pasirašyti pavedimo sutartį, vadinasi ieškovė jau nuo pirmojo kreditorių susirinkimo turėjo išankstinį tikslą taip modeliuoti savo veiksmus (neveikimą), kad išvengtų administravimo išlaidų atlyginimo iš lėšų, gautų už įkeistą turtą. Akivaizdu, kad ieškovės neteisėtas neveikimas pažeidė ne tik teisės normas, tačiau ir protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Net nesant sudarytos pavedimo sutarties tarp bankrutuojančios įmonės ir teismo paskirtos bankroto administratorės, pastaroji įgijo teisę tiek į atlyginimą, tiek į administravimo išlaidų atlyginimą.
  13. BUAB „Eksterjero centras“ paskirta nauja bankroto administratorė UAB „Karaliaučiaus grupė“ paaiškinimuose nurodė, kad BUAB „Eksterjero centras“ likvidavimo procedūra iš esmės baigta, turtas ir debitiniai įsiskolinimai realizuoti, galimybių išieškoti daugiau lėšų bankroto procese nėra. UAB „Karaliaučiaus grupė“ administruojant įmonę, gautomis lėšomis buvo dengiama tik bankroto administratorei kreditorių komiteto nutarimu patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, o kreditorių reikalavimai nebuvo tenkinami, nes jiems neužteko lėšų. Nurodė, jog buvusi bankroto administratorė neteisėtai išmokėjo sau ir tretiesiems asmenims lėšas, kurios buvo gautos ieškovės finansiniam reikalavimui patenkinti. Mano, jog tokiais veiksmais buvo padaryta žala, todėl ieškinys turi būti patenkintas visiškai.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB Medicinos bankui 71 966,94 Eur žalos atlyginimą iš atsakovės UAB Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centro bei 6 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Teismas nustatė, kad 2010 m. birželio 21 d. kreditorių komiteto nutarimai dėl bankroto administratorės veiklos ataskaitų patvirtinimo, administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo buvo apskųsti teismui, o Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 17 d. nutartimi klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo perdavė teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi panaikino 2010 m. birželio 21 d. kreditorių komiteto nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo ir perdavė šį klausimą kreditorių komitetui svarstyti iš naujo. Teismas pažymėjo, kad minėtoje įsiteisėjusioje nutartyje pirmosios instancijos teismo yra konstatuota, kad bankroto administratorė nepagrindė, kodėl reikalinga būtent tokia administravimo išlaidų sąmata, nėra aišku kur ir kaip realiai bus panaudotos 5 500 Lt + PVM išlaidos; taip pat konstatuota, kad bankroto administratorė nepateikė duomenų, kokiu pagrindu buvo nustatyta 34 641,52 Lt patalpų remonto suma, kokie konkrečiai remonto darbai bus atlikti, kokia suma padidins patalpų vertę atlikti remonto darbai. Teismas darė išvadą, kad 2011 m. balandžio 14 d. nutartyje yra aiškiai konstatuota, jog kreditorių komiteto išvada dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo yra nepagrįsta ir neteisėta, o tai, teismo vertinimu, suponuoja, kad šis kreditorių komiteto nutarimas nevykdytinas dėl jo neteisėtumo.
  3. Teismas taip pat nustatė, kad bankroto administratorė, nespėjus įvykti naujam kreditorių komiteto susirinkimui, kurio metu turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, atliko teismų nutartyse pripažintų neteisėtomis ir nepagrįstomis administravimo išlaidų mokėjimus sau bei tretiesiems asmenims. Teismo vertinimu, tokie bankroto administratorės veiksmai, kai atliekami mokėjimai išlaidų, kurios nepagrįstos ir jų nepagrįstumas konstatuotas teismine tvarka, pripažintini neteisėtais.
  4. Teismo vertinimu, bet koks rūpestingas bankroto administratorius nebūtų atlikęs mokėjimų, kol nėra išspręstas administravimo išlaidų pagrįstumo klausimas. Teismas bankroto administratorės veiksmus laikė atliktais savo rizika, kaip ir buvo konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo

    92012 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje, pasisakant dėl bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo bei veiklos ataskaitos patvirtinimo.

  5. Teismas nurodė, kad atsakovai atsiliepimuose revizuoja kreditorių komiteto nutarimu ir įsiteisėjusiomis teismų nutartimis patvirtintą administravimo išlaidų dydį ir nesutinka su kiekviena pozicija. Teismas pažymėjo, kad administravimo išlaidų klausimų sprendimas pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas priklauso kreditorių susirinkimo (komiteto) kompetencijai, tačiau bankroto bylą nagrinėjantis teismas, esant pagrindui, turi galią ipso jure (lot. pagal įstatymą) vertinti bet kurių kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą. Dėl minėto kreditorių komiteto nutarimo atsakovė buvo pateikusi skundą Vilniaus apygardos teismui, kuris įsiteisėjusia

    102015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi jį atmetė. Atsižvelgęs į tai, teismas papildomai nepasisakė dėl atsakovų argumentų, susijusių su konkrečių administravimo išlaidų pagrįstumu, kaip teisiškai nereikšmingų klausimo išsprendimui, nes administravimo išlaidų dydžio pagrįstumo klausimas BUAB „Eksterjero centras“ jau yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo

    112015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi. Todėl teismas darė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog bankroto byloje patvirtintas atsakovės administravimo išlaidų dydis sudarė 9 309,99 Eur.

  6. Teismas sutiko su atsakovo IF P&C Insurance AS pozicija byloje, kad bankroto administratorės veiksmai buvo tyčiniai, o ne didelis neatsargumas, pasireiškęs atidumo, rūpestingumo taisyklių nepaisymu. Teismo vertinimu, esant teismų konstatuotai aplinkybei, kad bankroto administravimo išlaidos akivaizdžiai nepagrįstos, tai žinodama bankroto administratorė sąmoningai leido žalai atsirasti atlikdama neteisėtus veiksmus (mokėjimo pavedimus), numatė jų padarinius ir nesistengė jiems užkirsti kelio. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad didžiausią atliktų mokėjimų sumą sudarė atlyginimas bankroto administratorei.
  7. Teismas taip pat pažymėjo, kad bylos duomenimis, BUAB „Eksterjero centras“

    122010 m. balandžio 9 d. kreditorių komiteto susirinkimu buvo išrinktas kreditorių komitetas ir jam pavesta spręsti administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo klausimą. Šio susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti bankroto administratorės ataskaitą už laikotarpį nuo

    132009 m. rugsėjo 14 d. iki 2010 m. balandžio 9 d., bei konstatuota, kad per ataskaitinį laikotarpį padaryta 17 731,39 Lt išlaidų, kurios padarytos iš bankroto administratorės lėšų. Pagal

    142011 m. gruodžio 8 d. pavedimo sutartį į administravimo išlaidų sąmatą įtraukiamos visos bankrutuojančios įmonės veiklos išlaidos, taip pat ir administratoriaus atlyginimas. Teismas atsižvelgęs į tai, kad kreditorių komitetas patvirtino bankroto administratorės ataskaitą ir padarytas 5 135,36 Eur išlaidas, kurios padengtos iš bankroto administratorės lėšų, nepripažino šių bankroto administratorės išlaidų ieškovės nuostoliais.

  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad kreditorių susirinkimo nutarimų galiojimas nesustoja juos apskundus. Ieškovė, skųsdama kreditorių komiteto nutarimus, neprašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti bankroto administratorės veiksmus, kol bus išspręstas skundas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bankroto administratorei išliko prievolė vykdyti kreditorių komiteto nutarimus, kol jie teismo nepanaikinti.
    2. Teismas išėjo už kompetencijos ribų interpretuodamas kitų teismų sprendimus.
    3. ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje aiškiai nurodyta, kad administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. ĮBĮ nenumato kaltės prezumpcijos ir ieškovė turėjo ją bei kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas įrodyti, tačiau to nepadarė.
    4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės neteisėtais veiksmais laikė kreditorių komiteto nutarimų, kurie vėliau buvo nuginčyti, vykdymą, tačiau nevertino, ar bankroto administratorės patirtos išlaidos buvo pagrįstos.
    5. Sumokėdama už realiai gautas teisines paslaugas advokatei M. V., neviršijo kreditorių komiteto patvirtintoje sąmatoje numatytų išlaidų ir jokios žalos ieškovei nepadarė, atlikdama mokėjimus jokių teisės normų nepažeidė, o pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, netaikė materialinių teisės normų nei reglamentuojančių pavedimo teisinius santykius, nei bankroto administratoriaus įgaliojimus ir teises įtvirtinančių ĮBĮ nuostatų, nors privalėjo savo motyvus pagrįsti galiojančiomis teisės normomis.
    6. Ieškovė jokiomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad atsakovė netinkamai parinko archyvą tvarkantį asmenį; kad paslaugos kaina buvo per didelė; kad paslauga negauta. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą dėl patirtų išlaidų pripažinimo nuostoliais neteisėtai netaikė materialinių teisės normų, įpareigojančių administratorių perduoti bendrovės dokumentus archyvui, nenustatydamas administratoriaus pareigos ir remdamasis neįrodytais ieškovės motyvais apie paslaugos kainą ir jos atlikimo kiekį, t. y. nevertindamas įrodymų visumos, priėmė neteisėtą sprendimą.
    7. Teismas bankroto administratoriaus veiksmų neteisėtumą konstatavo remdamasis ne konkrečiais neteisėtus veiksmus patvirtinančiais įrodymais, o pabrėždamas administratoriaus veiklos profesinius standartus, kurie iš administratoriaus reikalauja teisingumo, sąžiningumo, objektyvumo. Atsakovė yra savo srities, bet ne teisės specialistė. Ji, būdama apdairi, atsakinga ir sąžininga, veikė aktyviai, atliko visas būtinas bankroto procedūras, pardavė didelės vertės turtą per beveik dvejus metus ir kreditoriai pritarė tokiems jos veiksmams. Byloje nėra jokių įrodymų, kad tai neteisėti veiksmai, jog sandoriai, kuriais buvo užtikrintas bankroto proceso vykdymas, yra neteisėti.
    8. Bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančių ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Tai reiškia, kad bankroto procese kreditoriai turi ne tik teises, tačiau ir pareigas, kurios sukelia teisines pasekmes, taip pat ne teisę, o pareigą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą. Teismas skundžiamame sprendime laikydamasis pozicijos, kad skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai nesukelia pasekmių, neatskleidžia kokias pareigas turi vykdyti administratorius, kol vyksta teisminiai ginčai.
    9. Šioje byloje teismas trečiaisiais asmenimis atsisakė įtraukti asmenis, kuriems pagal galiojančias sutartis bankroto administratorė išmokėjo numatytus užmokesčius. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl pinigus gavusių asmenų teisių, t. y., kad pinigai atsakovės jiems išmokėti neteisėtai. Tai reiškia, kad teismas priėmė absoliučiai negaliojantį sprendimą.
  2. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB Medicinos bankas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 18 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Bankroto administratorė veikė ieškovės apskųsto, bet dar galiojančio

      152010 m. birželio 21 d. kreditorių komiteto nutarimo bei 2011 m. gruodžio 23 d. kreditorių komiteto nutarimo pagrindu. Jos veiksmai kvalifikuotini dideliu neatsargumu, o žalos padarymas tokiais veiksmais laikytinas draudžiamuoju įvykiu.

    2. Ieškovė mano, teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimo dalį. Galutinis administravimo išlaidų dydis BUAB „Eksterjero centras“ bankroto byloje buvo nustatytas 2015 m. vasario 13 d. kreditorių komiteto nutarimu, ir ši suma (9 309,99 Eur) taip pat apima 17 731,39 Lt (5 135,36 Eur) išlaidų sumą. Pajamos, gautos už hipoteka ieškovės naudai įkeisto nekilnojamojo turto pardavimą, nebuvo vienintelės BUAB „Eksterjero centras“ pajamos.
  3. Atsiliepime į atsakovės bankroto administratorės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
    1. Kaltė yra būtina bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės sąlyga, t. y. jo atsakomybė nėra griežta. Tačiau ši norma nenustato išimties iš CK 6.248 straipsnio

      161 dalies normos, numatančios skolininko kaltės prezumpciją. Civilinės atsakomybės prasme skolininku CK įvardija asmenį, kuris privalo atsakyti už padarytą žalą. Taigi bankroto administratorė, sukėlusi žalą, laikytina skolininke, ir jos atžvilgiu taikytina kaltės prezumpcija.

    2. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto nuostata, kad administratorius turi vykdyti kreditorių komiteto / susirinkimo nutarimus, negali būti aiškinama taip, jog administratorius yra besąlygiškai saistomas nutarimų net tada, kai jie pažeidžia teisės normas, kitų kreditorių ar skolininkų teises.
    3. Neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė ne tik neteisėtų kreditorių komitetų nutarimų vykdymu, bet ir nepagrįstų, neprotingo dydžio administravimo išlaidų sąmatų sudarymu bei teikimu tvirtinti kreditorių komitetui ir dokumentais nepagrįstų veiklos ataskaitų rengimu bei teikimu tvirtinti kreditorių komitetui.
    4. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, remiantis principu iš neteisės teisė neatsiranda, negalima teigti, jog kreditorių komiteto nutarimas teismo panaikinamas tik ateičiai ir kad sandoris, atliktas galiojant tokiam nutarimui, yra teisėtas. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks aiškinimas „sudarytų prielaidas piktnaudžiavimui, kai akivaizdžiai neteisėtų nutarimų pagrindu <...> būtų sudaromi sandoriai ar atliekami veiksmai, kurie negalėtų būti pripažįstami negaliojančiais dėl formalaus atitikimo neteisėtam, tačiau tuo metu dar nepanaikintam nutarimui“

      17(2014 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-248/2014). Dėl šios priežasties atsakovės apeliaciniame skunde reiškiama pozicija, neva ji tik vykdė kreditorių komiteto valią, išreikštą per priimtus (akivaizdžiai neteisėtus) kreditorių komiteto nutarimus (kurių projektus teikė tvirtinti ji pati), neturi jokio teisėto pagrindo, taigi laikytina nepagrįsta.

    5. Ieškovė neįrodinėjo, kad tretieji asmenys paslaugų pagal sudarytas sutartis neteikė. Ieškovė įrodinėja, kad šios paslaugos BUAB „Eksterjero centras“ buvo nereikalingos arba už jas sutarta kaina yra per didelė. Šios aplinkybės yra patvirtintos ankstesniais teismų sprendimais.
    6. Atsakovė klaidingai teigia, neva pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl neįtrauktų į bylą trečiųjų asmenų teisių ir pareigų. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kad pinigus šie asmenys gavo neteisėtai. Teismo sprendimas reiškia tik tai, kad administratorės veiksmai, atliekant mokėjimus tretiesiems asmenims ir viršijant protingo dydžio administravimo išlaidų sąmatą, yra neteisėti.
    7. Administravimo išlaidų sąmatų teisėtumo nepatvirtina ir 2011 m. gruodžio 8 d. pavedimo sutartis. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 17 d. nutartimi panaikino

      182011 m. gruodžio 8 d. priimtą nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu dėl D. B. išrinkimo kreditorių susirinkimo pirmininku. Nutartyje konstatuota: „D. B. bei administratoriaus veiksmai pasirašant pavedimo sutarti, nesant galiojančio kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimo, kuriuo būtų patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, tarp jų atlyginimas administratoriui, buvo nesąžiningi“. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartyje, kuria Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis palikta nepakeista, konstatuota: ,,kreditorių komiteto nutarimai, kuriais administratoriui buvo nutarta skirti atlyginimą, yra panaikinti ir negaliojo pavedimo sutarties su administratoriumi sudarymo dieną. Vien 146 501,54 Lt išmokėjimo administratoriui faktas, nors ir įvykęs tuo metu dar galiojant tokį atlyginimą administratoriui numačiusiam kreditorių komiteto nutarimui, tačiau nesant pavedimo sutarties su administratoriumi, nepakankamas pagrindas šia suma 2011 m. gruodžio 8 d., kai su administratoriumi buvo sudaroma pavedimo sutartis, laikyti kreditorių administratoriui paskirtu atlyginimu“. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartyje konstatuota: „teismas laiko nepagrįstu apelianto argumentą, jog nenuginčijus pavedimo sutarties negalima administratoriui pakeisti ir atlyginimo“.

  4. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą atsakovas IF P&C Insurance AS, veikiantis per Lietuvos filialą, sutinka su atsakovės bankroto administratorės apeliaciniu skundu ir prašo jį patenkinti.
  5. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas IF P&C Insurance AS, veikiantis per Lietuvos filialą, prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
    1. Apeliaciniame skunde ieškovės argumentai dėl bankroto administratorės tyčios neegzistavimo, prieštarauja tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir ginčijant apskųstus kreditorių komiteto nutarimus ieškovės išsakytai ir palaikytai pozicijai, kad užginčyti bankrutuojančios įmonės kreditorių komiteto nutarimai buvo akivaizdžiai neteisėti, akivaizdžiai pažeidžiantys įmonės interesus, todėl bankroto administratorė privalėjo susilaikyti nuo jų vykdymo. Atlikdama mokėjimą bankroto administratorė jau žinojo teismo įvertinimą dėl bankroto administratoriaus atlyginimo dydžio aiškaus nepagrįstumo, ir, labai tikėtina, būtent todėl ir skubėjo atlikti mokėjimą, kol dar nutartis nebuvo įsiteisėjusi, t. y. veikė sąmoningai ir tyčia, siekdama užtikrinti savo interesus.
    2. Teismui konstatavus, kad dalis atlyginimo administratorei išmokėta nepagrįstai, ir teismo sprendimui įsiteisėjus, atsakovė šią lėšų dalį privalės grąžinti į BUAB „Eksterjero centras“ sąskaitą. Šiuo atveju susiklosto teisiniai santykiai dėl restitucijos taikymo ar dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo. Nevykdant šių prievolių administratorei gali kilti civilinė atsakomybė, tačiau šiai civilinei atsakomybei netaikoma administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo apsauga, nes administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra susijęs su administratoriaus civiline atsakomybe tik dėl bankroto procedūrų netinkamo vykdymo, o ne dėl bankroto administratoriaus prievolių, kylančių kitais pagrindais, nevykdymo.
    3. Nėra visų sąlygų yra būtina sąlyga įvykiui pripažinti draudžiamuoju. Ieškovės reikalaujama suma viršija atsakomybės pagal draudimo sutartį ribas. Draudėjas tariamai neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė sutarčių su įvairiais paslaugų teikėjais pasirašymu ir vykdymu) atliko iki draudimo sutarčių įsigaliojimo. Reikalavimas dėl draudėjo sutarties galiojimo laikotarpiu atliktų neteisėtų veiksmų padarytos žalos turėjo būti pareikštas vėliausiai iki 2012 m. kovo 2 d.
  6. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė bankroto administratorė prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
    1. Bankroto administratorė jokių neteisėtų veiksmų neatliko, žalos ieškovei savo veiksmais nepadarė, nes visus mokėjimus atliko galiojančių kreditorių komiteto patvirtintų administravimo išlaidų sąmatų ribose.
    2. 2010 m. balandžio 9 d. kreditorių komitetas patvirtino administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 14 d. iki 2010 m. balandžio 9 d., kad per ataskaitinį laikotarpį padaryta 17 731,39 Lt išlaidų, kurios padarytos iš administratoriaus lėšų.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK

    20320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

21Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Apeliantė UAB Medicinos bankas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą –

    222011 m. birželio 9 d. kreditinės sąskaitos ( - ) nuorašą, kuriuo įrodinėja ieškovės reikalavimo dėl 5 135,36 Eur pinigų sumos iš atsakovės priteisimo pagrįstumą. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas klausimų dėl 5 135,36 Eur išlaidų pripažinimo ir padengimo neuždavė, todėl ieškovė neturėjo galimybių papildomai pagrįsti savo poziciją dėl jos reikalavimo pagrįstumo šioje apimtyje.

  2. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro ne tik teisės, bet ir fakto klausimai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
  3. Įvertinusi byloje keliamus klausimus ir jiems išspręsti svarbias aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Ieškovė, turėdama būti rūpestinga ir atidi proceso dalyvė, nepateikė nutarties 28 punkte nurodyto įrodymo kartu su ieškiniu ar bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į anksčiau išdėstytą, sprendžia, kad pateiktas naujas įrodymas yra susijęs su įrodinėjimo dalyku, todėl jo pateikimo būtinybė neiškilo vėliau (t. y. apeliacinėje instancijoje). Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija atsisako priimti

    232011 m. birželio 9 d. kreditinės sąskaitos ( - ) nuorašą ir pridėti jį prie bylos (CPK 314 straipsnis).

24Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

  1. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
  2. Kaip matyti iš įtvirtinto teisinio reguliavimo, įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau dalyvaujančių asmenų prašymas neįpareigoja teismo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, be to, ši teismo teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių reikia žodinio bylos nagrinėjimo.
  3. Apeliantė bankroto administratorė būtinumą skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą aiškina tuo, kad šalys skirtingai vertino kreditorių susirinkimo nutarimų galiojimą, o ieškovės pozicija apeliaciniame skundė iš esmės pasikeitė ir pagrindžia bankroto administratorės poziciją pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bankroto administratorė savo poziciją pareiškė dar pirmosios instancijos teisme, savo argumentus šiuo klausimu šalys taip pat išdėstė procesiniuose dokumentuose (be kita ko ir apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos), o apeliantė nenurodė, kokios papildomos aplinkybės, kurios nebuvo bei negalėjo būti nurodytos rašytiniuose dokumentuose, galėtų būti išsiaiškintos tik žodinio proceso metu. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra jokios išimtinės būtinybės skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, todėl šis apeliantės UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro prašymas atmestinas (CPK 185 straipsnis, 322 straipsnis).

25Dėl ginčo esmės

  1. Ieškovė UAB Medicinos bankas ir atsakovė bankroto administratorė apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ne visą prašomą žalos atlyginimą, o priteisti žalos atlyginimą turėjo ne tik iš bankroto administratorės, bet ir iš jos draudiko solidariai, nes bankroto administratorės neteisėtuose veiksmuose nėra tyčios. Atsakovė bankroto administratorė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškinį ir pripažino egzistuojant visas jos civilinės atsakomybės sąlygas.
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika dėl bankroto administratoriaus reikšmės bankroto procese ir jam taikomų aukštesnių standartų yra pakankamai išplėtota. Bankrutuojančios įmonės administratorius, pradėdamas administruoti bankrutuojančią įmonę ir teikdamas administravimo veiklą, savo veiklą orientuoja į atliktų veiksmų rezultatyvumą ir teisinius principus, kurie užtikrina veiklos bei teisėtų lūkesčių apsaugą. Įmonės administratorius turi pareigą užtikrinti, kad administruojamos įmonės vardu civilinėje apyvartoje bus veikiama sąžiningai, o šį reikalavimą atitinka toks elgesys, kai siekiama nepadaryti žalos, kontrahentams atskleidžiamos reikšmingos su sudaromu sandoriu susijusios aplinkybės, elgiamasi apdairiai ir rūpestingai. Įmonės administratorius privalo veikti taip, kad maksimaliai įmanomai užtikrintų pačios įmonės, kartu ir visų kreditorių teisėtus interesus, vykdydamas bankroto procedūrą, nepažeistų kitų su bankrutuojančia įmone susijusių asmenų interesų, t. y. privalo elgtis sąžiningai ir protingai, apdairiai ir rūpestingai visų asmenų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje

    26Nr. 3K-3-6/2012).

  3. ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d.) nustatyta, kad įmonės bankroto administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Kai įmonės bankroto administratorius yra fizinis asmuo, jis pats atsako už savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, o kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys, yra civilinės atsakomybės subjektas (CK 6.264 straipsnio 1 dalis).
  4. Bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), būtina atsižvelgti į jo profesinei veiklai keliamus standartus. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010).
  5. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015).
  6. Pagal bendrąją civilinės atsakomybės taisyklę ji taikoma tada, kai nustatoma šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Ši taisyklė taikytina ir bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei, todėl bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, teismai turi nustatyti visas pirmiau nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas. Bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, t. y. įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, turi bankroto administratorius (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje

    27Nr. 3K-3-576-687/2016).

  7. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2009 m. spalio 22 d., iškėlė UAB „Eksterjero centras“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centrą. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartimi buvo patvirtintas ieškovės – įkaito turėtojos

    281 898 205,96 Lt finansinis reikalavimas, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi reikalavimas patikslintas iki 1 877 780,34 Lt. 2011 m. balandžio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintas patikslintas UAB Medicinos banko finansinis reikalavimas – 1 044 976,70 Lt;

    292016 m. birželio 28 d. nutartimi patikslintas reikalavimas iki 242 965,91 Eur sumos, bendra finansinių reikalavimų suma – 1 130 287,33 Eur. 2011 m. sausio 18 d. turto pardavimo be varžytynių aktais buvo parduotas ieškovei, hipotekos kreditorei, įkeistas turtas. Ieškovei

    30pervesta 901 635,64 Lt. Likusi sumos dalis – 298 364,36 Lt ieškovei, kaip hipotekos kreditorei, išmokėta nebuvo, nes iš šios sumos bankroto administratorė padengė įmonės administravimo išlaidas.

  8. Pagal šios nutarties 40 punkte nurodytas faktines aplinkybes, bankroto administratorės veiksmų teisėtumas vertintinas pagal tai, ar buvo laikomasi ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. jog kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Šiuo atveju bankroto administratorės veiksmų teisėtumas ir žalos ieškovei faktas pagal ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalį priklauso nuo to, ar pardavus ieškovei įkeistą turtą, buvo pagrindas iš gautų lėšų atskaityti administravimo išlaidas.
  9. Anksčiau paminėtas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą nesutikti su atsakovo IF P&C Insurance AS, veikiančio per Lietuvos filialą, pozicija, kad ieškovė pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, nes šiuo atveju susiklosto teisiniai santykiai dėl restitucijos taikymo ar dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pagal ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalį žala yra padaryta tiesiogiai ieškovei, o ne visiems bankrutavusios įmonės kreditoriams. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Ieškovė pasirinko CK 1.138 straipsnio 6 punkte nustatytą ir šiuo atveju tinkamą teisių gynimo būdą – išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę žalą (nuostolius).
  10. Kaip minėta, atsakovės veiksmų (ne)teisėtumas vertintinas pagal tai, ar ji pagrįstai iš gautų ir ieškovei mokėtinų lėšų atskaitė administravimo išlaidas. Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis). Taigi, nagrinėtina, ar ieškovės nurodytos administravimo išlaidos buvo patvirtintos.
  11. 2010 m. birželio 21 d. įvyko kreditorių komiteto pirmasis posėdis (protokolas Nr. 1), kuriame nutarta patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą: 7 900 Lt + PVM per mėnesį atlyginimą bankroto administratorei, 5 500 Lt + PVM per mėnesį administravimo išlaidoms, nuo bankroto bylos įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Taip pat nuspręsta skirti 34 641,52 Lt BUAB „Eksterjero centras“ nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo ( - ) / ( - ), patalpų remonto darbams.
  12. Bylos duomenys patvirtina, kad iš BUAB „Eksterjero centras“ lėšų buvo atlikti šie mokėjimai:
    1. 2010 m. liepos 30 d. G. S. įmonei pagal 2010 m. liepos 1 d. sudarytą statybos rangos sutartį dėl remonto darbų bute ( - ) / ( - ), sumokėta 34 641,52 Lt (10 032,88 Eur);
    2. 2011 m. vasario 9 d. advokatei M. V. pagal 2009 m. spalio 30 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį Nr. 35/2009 už teisines paslaugas sumokėta 45 375,00 Lt (13 141,51 Eur);
    3. 2011 m. vasario 11 d. R. M. pagal 2010 m. sausio 11 d. sudarytą apskaitos paslaugų teikimo, finansinių ataskaitų rengimo sutartį Nr. 2010/01/11/01 sumokėta 37 500,00 Lt (10 860,75 Eur);
    4. 2011 m. balandžio 20 d. išmokėtas pagal bankroto administratorės išrašytą sąskaitą

      31146 501,54 Lt (42 429,78 Eur) dydžio jos atlyginimas;

    5. 2011 m. balandžio 20 d. advokatei M. V. pagal 2009 m. spalio 30 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį Nr. 35/2009 už teisines paslaugas sumokėta 6 050,00 Lt (1 752,20 Eur);
    6. 2011 m. balandžio 21 d. N. J. pagal 2011 m. vasario 19 d. sudarytą sutartį Nr. 2011-02/19-1 dėl dokumentų paruošimo priduoti archyvui sumokėta 5 000,00 Lt (1 448,10 Eur);
    7. 2012 m. sausio 5 d. advokatei M. V. pagal 2009 m. spalio 30 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį Nr. 35/2009 už teisines paslaugas sumokėta 20 751,50 Lt (6 010,05 Eur).
  13. Ieškovė pateikė skundą dėl 2010 m. birželio 21 d. kreditorių komiteto nutarimo, kuris

    32Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartimi buvo paliktas galioti. Ieškovei pateikus apeliacinį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 17 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-509/2011, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė netenkinti skundo dėl kreditorių komiteto 2010 m. birželio 21 d. nutarimo, kuriuo buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, panaikino ir šį klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą iš naujo, 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi panaikino 2010 m. birželio 21 d. kreditorių komiteto trečiąjį nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo bei perdavė šį klausimą kreditorių komitetui svarstyti iš naujo. Bankroto administratorei pateikus atskirąjį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas

    332011 m. birželio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1719/2011, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartį paliko nepakeistą.

  14. 2011 m. gruodžio 23 d. įvyko naujas kreditorių komiteto posėdis, kuriame buvo nutarta patvirtinti nuo 2011 m. birželio 7 d. iki 2011 m. spalio 31 d. prisiimtus įsipareigojimus advokatei M. V. – 20 776,91 Lt ir advokatui K. J. – 4 235 Lt administravimo išlaidomis. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2012 m. sausio 26 d. nutartimi panaikino šiuos kreditorių komiteto nutarimus.
  15. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi atstatydino iš pareigų

    34BUAB „Eksterjero centras“ bankroto administratorę UAB Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centrą bei nauju bankroto administratoriumi bankroto byloje paskyrė UAB „Karaliaučiaus grupė“. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1346/2012, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį paliko nepakeistą.

  16. 2015 m. vasario 3 d. vykusiame kreditorių komiteto posėdyje 7-uoju klausimu buvo sprendžiama dėl buvusios administratorės UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro patirtų bankroto administravimo išlaidų ir buvo priimtas nutarimas – bankroto administratorės UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro administravimo išlaidomis pripažinti

    359 309,99 Eur sumą, o kitų jos nurodytų išlaidų nelaikyti būtinomis administravimo išlaidomis. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pareiškėjos UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro skundą dėl 2015 m. vasario 13 d. kreditorių komiteto nutarimo Nr. 7 atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-172-370/2016, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį paliko nepakeistą.

  17. Iš anksčiau nurodytų duomenų matyti, kad bankroto administratorės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo klausimas buvo svarstomas keliuose kreditorių komiteto posėdžiuose (2010 m. birželio 21 d., 2010 m. liepos 28 d., 2011 m. birželio 7 d., 2011 m. gruodžio 23 d.), tačiau kreditorių priimti nutarimai teismų nutartimis buvo panaikinti, o administravimo išlaidų sąmata galiausiai buvo patvirtinta tik 2015 m. vasario 3 d. kreditorių komiteto nutarimu, kurį bankroto administratorė apskundė, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi skundą atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį paliko nepakeistą.
  18. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau išdėstytas bylos faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, susiję su konkrečių administravimo išlaidų pagrįstumu, yra išspręsti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė įrodė, jog teisėtas ir pagrįstas UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro administravimo išlaidų dydis buvo 9 309,99 Eur, o priešingai nei siekia atsakovai, iš naujo revizuoti teismų patvirtintų bankroto administravimo išlaidų, nėra pagrindo.
  19. Priešingai, nei nurodo atsakovė bankroto administratorė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į bankroto byloje priimtų teismų procesinių sprendimų motyvus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors teismo nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo dar

    362009 m. spalio 22 d., tačiau pavedimo sutartis su bankroto administratore buvo pasirašyta tik

    372011 m. gruodžio 8 d. Lietuvos apeliacinis teismas dar 2012 m. gegužės 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-687/2012, nurodė, kad vien 146 501,54 Lt išmokėjimo bankroto administratorei faktas, nors ir įvykęs tuo metu dar galiojant tokį atlyginimą numačiusiam kreditorių komiteto nutarimui, tačiau nesant pavedimo sutarties su bankroto administratore, nepakankamas pagrindas šią sumą 2011 m. gruodžio 8 d., kai su administratoriumi buvo sudaroma pavedimo sutartis, laikyti kreditorių administratoriui paskirtu atlyginimu.

  20. Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčius situacijai, kai administravimo išlaidos nėra patvirtintos, tačiau administratorius patiria išlaidų ir jas teikia tvirtinti kreditorių susirinkime (komitete), reiškia, kad administratorius veikia ne pagal teisės reikalavimus, nes pirma patiria išlaidų, o po to siekia jas įteisinti, t. y. veikia savo rizika. Toks teisės aiškinimas atitinka teismų praktiką, kad administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009;

    382011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011).

  21. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas dar 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1100/2012, nurodė, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas atstatydino administratorių iš pareigų už aiškiai nepagrįstas ir per dideles administravimo išlaidas, kurių tvirtinimui nepritarė ir nepritaria teismas, nors šis procesinis sprendimas ir neįsiteisėjo, taip pat gali būti vertinama kaip sudaranti pagrindą atsirasti pagrįstoms abejonėms dėl administratoriaus veiklos tinkamumo, taigi, ir disponavimo įmonės lėšomis tinkamumo.
  22. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl bankroto administratorės neteisėtų veiksmų, nes bankroto administratorė iki administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, nors veikė savo rizika, tačiau šias išlaidas padengė iš bankrutuojančios įmonės turto. Šių išlaidų bankroto byloje nepatvirtinus, ieškovei buvo padaryta žala, nes, kaip minėta anksčiau, kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą.
  23. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad

    392010 m. balandžio 9 d. kreditorių susirinkime buvo išrinktas kreditorių komitetas ir jam pavesta spręsti administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo klausimą. Šio susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti bankroto administratorės ataskaitą ir konstatuota, kad per ataskaitinį laikotarpį padaryta 17 731,39 Lt (5 135,36 Eur) išlaidų, kurios padarytos iš bankroto administratorės lėšų. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 2 d. nutartimi patvirtino BUAB „Eksterjero centras“ lėšų sumą – 21 132,34 Lt, kurią BUAB „Eksterjero centras“ bankroto administratorė turi teisę naudoti BUAB „Eksterjero centras“ administravimo išlaidoms apmokėti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki administravimo išlaidų sąmata bus patvirtinta pirmajame kreditorių susirinkime. Dėl šios priežasties pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad 5 135,36 Eur nepripažintini ieškovės nuostoliais.

  24. Įvertinusi anksčiau išdėstytas bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė tris iš keturių civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, žalos faktą

    40(CK 6.246–6.247, 6.249 straipsniai).

  25. Vis dėlto, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl likusios civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. bankroto administratorės kaltės, o konkrečiai – jos formos. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl bankroto administratorės tyčinių veiksmų grindė tuo, kad, esant teismų konstatuotai aplinkybei, jog administravimo išlaidos akivaizdžiai nepagrįstos, bankroto administratorė sąmoningai leido žalai atsirasti atlikdama neteisėtus veiksmus – mokėjimo pavedimus, numatė jų padarinius ir nesistengė jiems užkirsti kelio.
  26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). CK normose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos, tačiau didelio neatsargumo sąvoka teismų praktikoje nuolat plėtojama. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017, 29 punktas). Asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-421/2017, 44 punktas).
  27. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bankroto administratorės kaltės formą, padarė fakto klaidą – kaip matyti iš šios nutarties 44–49 punktuose išdėstytų faktinių aplinkybių, klausimas dėl administravimo išlaidų patvirtinimo buvo tik iš dalies išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartimi, o didžioji dalis bankroto administratorės pavedimų buvo atlikti iki šios nutarties priėmimo, galiojant kreditorių komiteto nutarimui. Be to atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovės administravimo išlaidų sąmata galiausiai buvo patvirtinta tik praėjus ilgam laiko tarpui nuo ginčo atsiskaitymų – įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarčiai. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia ir į tai, kad pirmasis kreditorių komiteto nutarimas

    412010 m. birželio 21 d. bankroto administratorei buvo palankus, o bankroto administratorė turi pareigą vykdyti įmonės bankroto procedūras operatyviai.

  28. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylai aktualius kasacinio teismo išaiškinimus (nutarties 59 punktas), byloje neįrodyta, o ir pati ieškovė atsiliepime to neneigia, kad nėra jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, jog bankroto administratorė veikė žinodama, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, jog atsiras. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės kaltės forma šiuo atveju vertintina kaip neatsargumas, nes bankroto administratorė, savo rizika sudariusi sandorius, už kuriuos vėliau atsiskaitė bankrutuojančios įmonės lėšomis, bei išmokėdama sau atlyginimą, protingai neįvertino (nevertino) rizikos, kad jai palankus kreditorių komiteto nutarimas gali būti panaikintas, todėl nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CPK 185 straipsnis).
  29. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta šios nutarties 61 punkte, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį, tačiau neteisingai nustatė atsakovės bankroto administratorės kaltės formą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti skundžiamo sprendimo trūkumai yra esminiai, lemiantys skundžiamo sprendimo pakeitimą dėl toliau nurodomų priežasčių, nes teismas, remdamasis netinkamai nustatyta kaltės forma, padarė nepagrįstas išvadas dėl draudiko atsakovo IF P&C Insurance AS, veikiančio per Lietuvos filialą, atsakomybės.
  30. ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą draudžiama privalomuoju draudimu. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, padarytą žalą (13 dalis). Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, ir reikalavimo, kuris atitinka administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse numatytas sąlygas, atlyginti žalą pateikimas (14 dalis). Administratorius profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiamas sudarant administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra administratorius. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 200 000 litų vienam draudžiamajam įvykiui ir 500 000 litų visiems draudžiamiesiems įvykiams permetus. Dėl draudžiamojo įvykio išmokėjus draudimo išmoką ir sumažėjus šio straipsnio nustatytai minimaliai draudimo sumai, administratorius privalo per vieną mėnesį apsidrausti civilinę atsakomybę, kad būtų atkurta privalomoji minimali draudimo suma (15 dalis). Draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (arba) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais vykdant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras padarytą žalą, viršijančią tūkstantį litų, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo sumos neviršijančią draudimo išmoką. Jeigu draudimo išmokos nepakanka visai žalai atlyginti, žalą padaręs administratorius atlygina faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą (19 dalis).
  31. Anksčiau nurodytos ĮBĮ nuostatos dėl bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės buvo detalizuotos ginčo laikotarpiui aktualiose Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 4-637 patvirtintose Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse (toliau – Taisyklės).
  32. Atsakovas IF P&C Insurance AS, veikiantis per Lietuvos filialą, neginčija, kad buvo atsakovės bankroto administratorės draudiku. Pagal atsakovo paaiškinimus ir kitus byloje esančius duomenis nustatyta, kad bankroto administratorės profesinė civilinė atsakomybė buvo apdrausta laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2013 m. kovo 2 d. imtinai pagal draudimo liudijimus BAC Nr. 0000053, BAC Nr. 0000128, BAC Nr. 0000231.
  33. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą teigia, kad ieškovės iš draudiko reikalaujama suma viršija jo atsakomybės pagal draudimo sutartį ribas. Draudimo sutartyse nustatyta 200 000 Lt draudimo suma vienam draudžiamajam įvykiui ir 500 000 Lt draudimo suma visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Pagal draudimo sutartį, draudiko atsakomybei taip pat taikoma 1 000 Lt franšizė.
  34. Atsakovas nurodo ir tai, kad neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas) nebuvo atlikti draudimo sutarties galiojimo metu, nes teisinių paslaugų sutartis su advokate M. V. buvo sudaryta 2009 m. spalio 30 d.; apskaitos paslaugų teikimo, finansinių ataskaitų rengimo sutartis su R. M. sudaryta 2010 m. sausio 11 d.
  35. Atsakovas taip pat nurodo, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo draudikui ir draudėjui šioje byloje buvo pateiktas pateikiant ieškinį teisme, todėl reikalavimo pateikimo data laikytina ieškinio išsiuntimo teismui data. Anksčiausiai draudėjo sudaryta draudimo sutartis galiojo iki 2011 m. kovo 2 d. imtinai, joje nėra papildomai susitarta dėl kitokio, nei Taisyklėse nustatytas, termino reikalavimams draudikui pateikti, todėl reikalavimas turi būti pateiktas per vienerių metų terminą po atitinkamos sutarties galiojimo pabaigos, vėliausiai iki 2012 m. kovo 2 d., todėl draudėjo atlikti neteisėti veiksmai, dėl kurių ieškovas reikalauja atlyginti žalą, negali būti pripažinti draudžiamuoju įvykiu pagal draudimo sutartį BAC Nr. 0000053.
  36. Teisėjų kolegija, atsakydama į atsakovo argumentus, pirmiausia pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo turi būti įvertinama, dėl kokių draudimo apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar draudimo apsaugos ribos nustatytos standartinėse, ar individualiai aptartose sutarties sąlygose. Jeigu sutarties sąlygos suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis; taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2013;

    422012 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012; 2009 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-257/2009).

  37. Taisyklių 8 punktas nustato, kad draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atliekant bankroto procedūras, kurie yra pagrindas atsirasti draudėjo civilinei atsakomybei, ir draudėjui ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą, atitinkantis visas šias sąlygas: pareikštas dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos (8.1 punktas); pareikštas kaip rašytinė pretenzija (rašytinės pretenzijos pareiškimu laikomas ir ieškinio dėl žalos, padarytos neteisėtais administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų veiksmais, atlyginimo pateikimas teismui)(8.2 punktas); pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą ne trumpesnį kaip vienerių metų terminą po sutarties galiojimo pabaigos (8.3 punktas); pareikštas dėl žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu dėl neteisėtų administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų veiksmų atliekant bankroto procedūras (8.4 punktas); pareikštas dėl administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų, vykdant Lietuvos Respublikoje registruoto juridinio asmens bankroto procedūras (8.5 punktas).
  38. Kaip nustatyta anksčiau, ieškovei padarytos žalos dydis yra 71 966,94 Eur, žala padaryta atskirais, tarpusavyje nesusijusiais veiksmais, be kita ko, ir galiojant skirtingoms draudimo sutartims (viena dalis neteisėtų veiksmų atlikti nuo 2010 m. liepos 30 d. iki

    432011 m. vasario 11 d., kita dalis – nuo 2011 m. balandžio 20 d. iki 2012 m. sausio 5 d., nutarties 45.1–45.7 punktai).

  39. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodyti atsakovės neteisėti veiksmai, dėl kurių kilo žala, laikytini atskirais draudžiamaisiais įvykiais pagal Taisyklių 8 punktą, o ne vienu. Atitinkamai, darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu įvyko 7 draudžiamieji įvykiai, o ieškovės prašoma priteisti bendra žalos suma neviršija Taisyklėse ir ĮBĮ nustatytos 500 000 Lt ribos visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Šią išvadą taip pat patvirtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju netaikytina Taisyklių 9 punkte nustatyta išmintis, kad vienu draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai draudėjas tais pačiais neteisėtais veiksmais padarė žalą, neatsižvelgiant į tai, kad dėl tokio įvykio buvo padaryta žalos daugiau nei vienam nukentėjusiam trečiajam asmeniui.
  40. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo atsakovas, 1 000 Lt besąlyginė išskaita Taisyklėse nėra nustatyta. Taisyklių 37 punkte nustatyta, kad jeigu žalos dydis viršija 1000 Lt, draudikas privalo visiškai atlyginti nukentėjusio trečiojo asmens patirtą žalą, todėl darytina išvada, kad Taisyklėse nustatyta išskaita laikytina sąlygine – iki 1 000 Lt žalą visiškai atlygina draudėjas, tačiau tuo atveju, jeigu žalos suma viršija 1 000 Lt, ją visą atlygina draudikas.
  41. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepagrįstai tapatina sutarties sudarymą ir paslaugų suteikimą su šioje nutartyje nustatytais ir nutarties 45.1–45.7 punktuose išvardintais neteisėtais veiksmais – atsiskaitymu su paslaugos tiekėjais bankrutuojančios įmonės lėšomis, šių atsiskaitymų nepatvirtinus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad visi anksčiau nurodyti bankroto administratorės neteisėti veiksmai buvo atlikti galiojant sutartims dėl jos profesinės civilinės atsakomybės draudimo (nutarties 65 punktas), nes neteisėti veiksmai pasireiškė ne sutarčių sudarymu, o mokėjimais paslaugų tiekėjams ir administratorei bankrutuojančios įmonės lėšomis, bankroto byloje tokių išlaidų nepatvirtinus.
  42. Teisėjų kolegija, atsakydama į atsakovo argumentą dėl Taisyklių 8.3 papunkčio reikalavimų, atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, aiškinant iš esmės analogišką sutarties sąlygą, suformuluotą 2016 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-313/2016. Kasacinis teismas šioje byloje nurodė, kad draudžiamojo įvykio požymiai, tarp jų – draudėjai pareikštas reikalavimas dėl žalos, atsiradusios draudimo sutarties galiojimo metu ir ne vėliau kaip per vienerius metus nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos datos, nustato ne draudėjo kreipimosi į draudiką dėl žalos atlyginimo terminą, bet žalos, atlygintinos pagal draudimo sutartį trečiajam asmeniui, atsiradimo laikotarpį. Šiuo atveju, minėta kasacinio teismo nagrinėta Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisyklių nuostata atitinka šioje byloje vertinamus Taisyklių 8.3 ir 8.4 punktus, tik nagrinėjamu atveju jie yra atskiri – atskiriant pasikreipimą dėl žalos, kuri atsirado sutarties galiojimo metu ir žalos, kuri atsirado per metus nuo sutarties galiojimo pabaigos. Tai atitinka ir neteisėtų veiksmų atlikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatas, kurio 105 straipsnyje nustatyta, kad jeigu civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudžiamasis įvykis yra draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimas už draudėjo ar apdraustojo veiksmų (veikimo ar neveikimo), atliktų draudimo sutarties galiojimo metu, pasekmes, net jei šios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju žalos atsiradimo laikotarpis atitinka Taisyklių sąlygas –

    442011 m. sausio 18 d. turto pardavimo be varžytynių aktais buvo parduotas ieškovei, hipotekos kreditorei, įkeistas turtas; ieškovei buvo pervesta tik dalis gautų lėšų už parduotą turtą, o tai laikytina žalos ieškovei atsiradimo momentu. Atsižvelgiant į tai, kad žala atsirado galiojant draudimo sutarčiai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Taisyklių 8.3 punkto nuostatos nesudaro pagrindo įvykių nelaikyti draudžiamaisiais.

  43. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau išdėstytą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas. Atsižvelgiant į bankroto administratorės profesinę civilinę atsakomybę nustatantį teisinį reguliavimą (nutarties 63 punktas), solidari draudiko ir draudėjo atsakomybė draudžiamojo įvykio atveju nekyla, o kiekvienas byloje nustatytas bankroto administratorės neteisėtas veiksmas yra savarankiškas ir su aiškiai išreikštu padarytu žalos dydžiu (nutarties 45.1–45.7 punktai), todėl laikytini atskirais draudžiamaisiais įvykiais, bankroto administratorės draudikui atsakovui IF P&C Insurance AS, veikiančiam per Lietuvos filialą, kyla pareiga atlyginti ieškovei UAB Medicinos bankui padarytą 71 966,94 Eur žalą ir

    456 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

46Dėl į bylą neįtrauktų trečiųjų asmenų teisių

  1. Atsakovė bankroto administratorė apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl pinigus gavusių asmenų teisių, t. y., kad pinigai atsakovo jiems išmokėti neteisėtai. Tai reiškia, kad teismas priėmė absoliučiai negaliojantį sprendimą
  2. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1478/2012 jau nurodė, kad tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas, vertindamas administratoriaus pateiktus faktiškai patirtas įmonės administravimo išlaidas patvirtinančius įrodymus, nepritartų šioms išlaidoms dėl to, jog nepripažintų jų būtinomis ir pagrįstomis administravimo išlaidomis, tai neturėtų jokios teisinės reikšmės pačios įmonės prievolių atsiradimui prieš trečiuosius asmenis, turinčius teisėtą ir pagrįstą reikalavimo teisę, kylančią iš administratoriaus įmonės vardu sudarytų sandorių. Tokiu atveju įmonė, atsiskaičiusi su trečiaisiais asmenimis, įgytų teisę pareikšti reikalavimą administratoriui dėl nuostolių atlyginimo, jei būtų nustatytos visos būtinos jo civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai, nei nurodo atsakovė, šiuo atveju teismas nepasisakė dėl į bylą neįtrauktų trečiųjų asmenų teisių ir pareigų, nes byloje nekvestionuotos trečiųjų asmenų reikalavimo teisės ar suteiktos paslaugos, kylančios iš bankroto administratorės įmonės vardu sudarytų sandorių.

47Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
  2. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, jis išlieka ieškovės naudai (patenkinta 93,3 proc. reikalavimo). Ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai sudarė 3 082,74 Eur (t. III, b. l. 212), bankroto administratorės – 868,86 Eur (t. III, b. l. 17), atsakovo IF P&C Insurance AS – 1 158,48 Eur (t. III, b. l. 187).
  3. Teisėjų kolegija spręsdama dėl pirmosios instancijos teisme priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, atsižvelgia į civilinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, jo sudėtingumą, taikytinas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių gausą, šalių pateiktų procesinių dokumentų skaičių, taip pat vadovaujasi Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nustatytais civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimaliais dydžiais. Teisėjų kolegija kolegija vadovaudamasi priežasties teorija (angl. the cause theory), pagal kurią bylinėjimosi išlaidų paskirstymą lemia bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas, taip pat atsižvelgdama į nustatytą patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, bei tai, kad bankroto administratorė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą neigė, o draudikas neigė atsakomybę už žalą, ši jų pozicija nepasitvirtino, todėl ieškovei lygiomis dalimis priteisia iš atsakovės bankroto administratorės ir atsakovo IF P&C Insurance AS, veikiančio per Lietuvos filialą, 1 728 Eur žyminį mokestį ir 2 876,20 Eur bylinėjimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Atsižvelgdama į nustatytą patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, teisėjų kolegija bankroto administratorei iš ieškovės priteisia 58,21 Eur, o atsakovui IF P&C Insurance AS, veikiančiam per Lietuvos filialą, 77,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą (CPK 98 straipsnis).
  4. Bylą išnagrinėjus apeliacinėje instancijoje, atsakovės bankroto administratorės apeliacinis skundas atmestas, o ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies – pakeitus už žalą atsakingą asmenį, tačiau nekeičiant priteistinos sumos ir netenkinus reikalavimo žalą priteisti solidariai.
  5. Teisėjų kolegija spręsdama dėl apeliacinėje instancijoje priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, analogiškai atsižvelgia į šiuos nutarties 81 punkte nurodytus kriterijus. Atmetus atsakovės bankroto administratorės apeliacinį skundą, jai bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą nepriteistinos. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė ieškovės bylinėjimosi išlaidos, bei atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, ieškovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už apeliacinio skundo parengimą ir sumokėtą žyminį mokestį šiuo atveju nepriteistinas, nes jos reikalavimas yra turtinio pobūdžio, o reikalavimo esmė – priteisti pinigais išreikštą žalos atlyginimą, todėl apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, jos patenkintų reikalavimų dalis iš esmės nepakito (CPK 93 straipsnis).
  6. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad ieškovės ginčijama suma, nuo kurios skaičiuotinas žyminis mokestis, yra 5 135,36 Eur. Tokiu atveju už paduotą (elektroninėmis ryšio priemonėmis) apeliacinį skundą mokėtinas 116 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis). Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 1 373 Eur, todėl 1 257 Eur žyminio mokesčio permoka ieškovei grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  7. Nors atmetus atsakovės bankroto administratorės apeliacinį skundą ieškovė įgijo teisę į su tuo susijusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, juos vertina kritiškai. Šių bylinėjimosi išlaidų pagrindimas buvo pateiktas kartu su apeliaciniu skundu, kuriame neidentifikuotos konkrečios teisinės paslaugos (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas / apeliacinio skundo parengimas / kt.), nes pateiktoje sąskaitoje nurodyta tik, kad suteiktos „teisinės paslaugos“, o ataskaitoje – „atstovavimas apeliacinės instancijos teisme“.
  8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje

    48Nr. e3K-3-88-686/2017, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, be kita ko, konstatavo: „Jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija.“. Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės pateikti duomenys neatitinka CPK 98 straipsnio reikalavimų.

  9. Neatsižvelgiant į pateiktų duomenų apie suteiktas teisines paslaugas neišsamumą, neįprasta šiuo atveju yra ir tai, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidų pagrindimas už atsiliepimą į apeliacinį skundą (2017 m. vasario 7 d. PVM sąskaita–faktūra Serija VTO, Nr. 005603 ir

    492017 m. vasario 7 d. ataskaita) pateiktas 2017 m. vasario 17 d., t. y. beveik prieš mėnesį iki ieškovės atsiliepimo į skundą pateikimo (iki realaus teisinių paslaugų suteikimo), o teismo pranešimas apie pateiktus apeliacinius skundus (įskaitant ir atsakovės bankroto administratorės, į kurį pateiktas ieškovės atsiliepimas) šalims buvo išsiųstas tik 2017 m. vasario 21 d. ir nustatytas terminas atsiliepimams pateikti .

  10. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ieškovės pateiktus duomenis dėl bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, jų neišsamumą ir prieštaringumą (nutarties 85–87 punktai), šiuos duomenis vertina kaip nepakankamus minėtų išlaidų atlyginimui priteisti (CPK 98 straipsnis).
  11. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakovo IF P&C Insurance AS, veikiančio per Lietuvos filialą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje, atsižvelgia į tai, kad jis buvo iš esmės atsakovės bankroto administratorės pusėje (išskyrus poziciją dėl bankroto administratorės tyčios), todėl atmetus jos apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą nepriteistinos. Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo apeliacinėje instancijoje rezultatą ir atsakovo poziciją dėl skundžiamo sprendimo atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą (nutarties 25 punktas), bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą taip pat nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

50Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

  1. Atmetus ieškovės ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovei UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centrui, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi taikytos ir 2012 m. spalio 23 d. nutartimi pakeistos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

51Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

52Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 18 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

53„ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko ieškinį patenkinti iš dalies.

54Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui (juridinio asmens kodas 112027077) 71 966,94 Eur (septyniasdešimt vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 94 ct) žalos atlyginimo iš atsakovo IF P&C Insurance AS, veikiančio per Lietuvos filialą, (juridinio asmens kodas 302279548) bei 6 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

55Kitą ieškinio dalį atmesti.

56Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui (juridinio asmens kodas 112027077) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centro (juridinio asmens kodas 135569749) 864 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 1 438,72 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir 72 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

57Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui (juridinio asmens kodas 112027077) iš atsakovo IF P&C Insurance AS, veikiančio per Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 302279548) 864 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 1 438,72 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir 72 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

58Priteisti atsakovui IF P&C Insurance AS, veikiančiam per Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 302279548) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko (juridinio asmens kodas 112027077) 77,61 Eur (septyniasdešimt septynis eurus ir 61 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

59Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centrui (juridinio asmens kodas 135569749) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko (juridinio asmens kodas 112027077) 58,21 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus ir 21 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

60Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui (juridinio asmens kodas 112027077) 186,79 Eur (šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus ir 79 ct) žyminio mokesčio permoką. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.“

61Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centrui (juridinio asmens kodas 135569749) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, kurios pakeistos Vilniaus apygardos teismo

622012 m. spalio 23 d. nutartimi.

63Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui (juridinio asmens kodas 112027077) 1 257 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą permoką. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

64Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Ginčas byloje kilo... 5. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Eksterjero... 6. (9 309,99 Eur) dydžio patvirtintas bankroto administravimo išlaidas, t. y.... 7. 338 234,03 Eur, tačiau buvo sumokėta tik 261 131,73 Eur (901 635,64 Lt),... 8. 2012 m. kovo 2 d. laikotarpiu apdraudė draudikas IF P&C Insurance AS,... 9. 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje, pasisakant dėl bankrutuojančios įmonės... 10. 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi jį atmetė. Atsižvelgęs į tai, teismas... 11. 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi. Todėl teismas darė išvadą, kad ieškovė... 12. 2010 m. balandžio 9 d. kreditorių komiteto susirinkimu buvo išrinktas... 13. 2009 m. rugsėjo 14 d. iki 2010 m. balandžio 9 d., bei konstatuota, kad per... 14. 2011 m. gruodžio 8 d. pavedimo sutartį į administravimo išlaidų sąmatą... 15. 2010 m. birželio 21 d. kreditorių komiteto nutarimo bei 2011 m. gruodžio 23... 16. 1 dalies normos, numatančios skolininko kaltės prezumpciją. Civilinės... 17. (2014 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-248/2014).... 18. 2011 m. gruodžio 8 d. priimtą nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu dėl... 19. Teisėjų kolegija... 20. 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija,... 21. Dėl naujų įrodymų priėmimo
    1. Apeliantė UAB... 22. 2011 m. birželio 9 d. kreditinės sąskaitos ( - ) nuorašą, kuriuo... 23. 2011 m. birželio 9 d. kreditinės sąskaitos ( - ) nuorašą ir pridėti jį... 24. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
        25. Dėl ginčo esmės
        1. Ieškovė UAB Medicinos bankas... 26. Nr. 3K-3-6/2012).
        2. ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje (įstatymo redakcija,... 27. Nr. 3K-3-576-687/2016).
        3. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus... 28. 1 898 205,96 Lt finansinis reikalavimas, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi... 29. 2016 m. birželio 28 d. nutartimi patikslintas reikalavimas iki 242 965,91 Eur... 30. pervesta 901 635,64 Lt. Likusi sumos dalis – 298 364,36 Lt ieškovei, kaip... 31. 146 501,54 Lt (42 429,78 Eur) dydžio jos atlyginimas;
        4. 2011 m.... 32. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartimi buvo paliktas galioti.... 33. 2011 m. birželio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1719/2011,... 34. BUAB „Eksterjero centras“ bankroto administratorę UAB Verslo valdymo ir... 35. 9 309,99 Eur sumą, o kitų jos nurodytų išlaidų nelaikyti būtinomis... 36. 2009 m. spalio 22 d., tačiau pavedimo sutartis su bankroto administratore buvo... 37. 2011 m. gruodžio 8 d. Lietuvos apeliacinis teismas dar 2012 m. gegužės 10 d.... 38. 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011).... 39. 2010 m. balandžio 9 d. kreditorių susirinkime buvo išrinktas kreditorių... 40. (CK 6.246–6.247, 6.249 straipsniai).
        5. Vis dėlto, teisėjų kolegija... 41. 2010 m. birželio 21 d. bankroto administratorei buvo palankus, o bankroto... 42. 2012 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012; 2009 m.... 43. 2011 m. vasario 11 d., kita dalis – nuo 2011 m. balandžio 20 d. iki 2012 m.... 44. 2011 m. sausio 18 d. turto pardavimo be varžytynių aktais buvo parduotas... 45. 6 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo... 46. Dėl į bylą neįtrauktų trečiųjų asmenų teisių
            47. Dėl bylinėjimosi išlaidų
            1. Jeigu apeliacinės... 48. Nr. e3K-3-88-686/2017, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti... 49. 2017 m. vasario 7 d. ataskaita) pateiktas 2017 m. vasario 17 d., t. y. beveik... 50. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
                51. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 18 d. sprendimą pakeisti, jo... 53. „ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko ieškinį... 54. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui (juridinio... 55. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 56. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui (juridinio... 57. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui (juridinio... 58. Priteisti atsakovui IF P&C Insurance AS, veikiančiam per Lietuvos filialą... 59. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Verslo valdymo ir... 60. Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui (juridinio... 61. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi... 62. 2012 m. spalio 23 d. nutartimi.... 63. Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui (juridinio... 64. Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui....