Byla e2-657-769/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Augustė,

2sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,

3dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Margus“ atstovams advokato padėjėjai Laurai Martinaitytei, advokatui Mindaugui Paukštei, R. V.,

4atsakovo R. Š. atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Margus“ ieškinį atsakovui R. Š. dėl žalos atlyginimo,

6Teismas

Nustatė

7ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 3933,19 Eur permokėtų išmokų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad LR Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. DGKS-2780 darbo byloje Nr. APS-36-8328 prašymas dėl bendrovės padarytų permokų atlyginimo buvo atmestas; su sprendimu ieškovė nesutinka; atsakovas pagal 2016 m. vasario 17 d. darbo sutartį Nr.67 buvo priimtas į darbą UAB „Margus“ konkretaus projekto vykdymui, jam nustatytas 350 Eur mėnesinis darbo užmokestis, nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 45 darbo užmokestis nustatytas 700 Eur. Darbo santykiai su vėlesniais pratęsimais turėjo trukti iki 2017 m. kovo 27 d., tačiau paties atsakovo prašymu pagal DK 127 straipsnį darbo sutartis buvo nutraukta 2017 m. kovo 20 d. Nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2017 m. kovo 3 d. atsakovui banko pavedimais buvo išmokėta 10 211,54 Eur, bei 200 Eur avansas grynaisiais pinigais, tačiau darbo užmokestis už išdirbtą laiką buvo priskaičiuotas išmokėjimui 6 478,35 Eur, todėl ieškovė permokėjo atsakovui 3 933,19 Eur, kuriuos prašo grąžinti.

8Ieškovės atstovas R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu R. Š. darbo sutartis buvo nutraukta 2017 m. kovo 20 d.; per visą darbo laikotarpį atsakovui buvo mokamas darbo užmokestis bei avansai, susidarė 3 933,19 Eur permoka; avanso prašė pats R. Š. darbams vykdyti. Bendrovės direktoriaus teigimu, buvo pasirašytas stambus objektas, priimti nauji darbuotojai, žodžiu aptartas darbo užmokestis bei avansai, o pabaigus objektą ir suvedus rezultatus buvo sprendžiama, ar yra permoka, ar nepriemoka. Darbo užmokestis pagal darbo sutartį buvo numatytas mokėti vieną kartą per mėnesį. V. L. ir M. M. pretenzijų R. V. neturi, nes jie už avansinius mokėjimus atsiskaitė; iš darbo jie išėjo 2-3 mėnesiais vėliau nei atsakovas, todėl per šiuos mėnesius išsilygino visi avansiniai mokėjimai. Priedai buvo mokami už lauko darbo sąlygas, premijos- už darbo rezultatus. V. L. ir M. M. taip pat buvo išmokėtos ir premijos, dėl premijų buvo susitarta prieš priimant į darbą, o galutinai paaiškėdavo vykdant projektą. Premijas įformindavo įsakymu. Atlyginimas buvo užskaitomas avanse. Atlyginimą gaudavo avanso pavidalu ir visa tai buvo užkaitoma mokestiniais mokesčiais.

9Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Mindaugas Paukštė prašė ieškinį tenkinti bei priteisti 3 933,19 Eur permokėtų išmokų, 5 procentų metines palūkanas, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Darbo ginčų komisijos 2017-06-06 sprendime Nr. DGKS-2780 rašoma, jog darbdavio teigimu atsakovo „darbo užmokestis sudarė 6 478,35 Eur, o likusi 3 933,19 Eur suma jam buvo pervedama kaip avansiniai mokėjimai prekėms, reikalingoms darbo procese, įsigyti“; ieškovė ieškinyje nurodo skirtingus faktinius pagrindus, neva atsakovui avansiniai mokėjimai buvo išmokėti ieškovės gera valia be jokio pagrindo vien atsakovo prašymu, bet tuo pat metu prašo panaikinti Darbo komisijos sprendimą jos pačios inicijuotame darbo ginče, kur pati ieškovė nurodė, jog avansus mokėjo prekių, reikalingų darbo procese, įsigijimui, o atsakovas nepateikė šių lėšų panaudojimą pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo teigimu, ieškovė papildomas sumas mokėjo kaip priedus už gerą darbą, taip motyvuodama darbuotojus; tik atsakovą iš keršto padavė į teismą, kadangi pastarasis išdrįso kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl neišmokėtų atostoginių priteisimo. Pati ieškovė tvirtina, kad atsakovui turėjo būti išmokėta iš viso 6 478,35 Eur darbo užmokesčio, tačiau iš pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, jog per visą darbinių santykių laikotarpį atlyginimu įvardyti tik trys mokėjimai: t. y. 190,44 Eur – 2016-03-09, 487,07 Eur – 2016-07-01 ir 457,52 Eur – 2016-12-05, iš viso tik 1 135,03 Eur. Visų likusių 37 mokėjimų paskirtis nurodyta – „avansas“. Atsakovas nesutinka su ieškinyje išsakytu teiginiu, neva atsakovas nesąžiningai netikėtai nutraukė sutartį būdamas tiek daug ieškovei skolingas, nes pati ieškovė tenkino atsakovo prašymą dėl atleidimo, nereikalaudama atidirbti, sutarties terminas turėjo baigtis po 7 dienų. Atsakovui nebuvo suteiktos nei kasmetinės atostogos, nei išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atsakovas apie ieškovės reikalavimus grąžinti reikalaujamas sumas sužinojo tik darbo ginčų komisijoje nagrinėjant bylą pagal ieškovės pareiškimą.

11Atsakovo atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12Teismas konstatuoja:

13Ieškinys atmestinas.

14Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1d.). Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

15Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2016 m. vasario 17 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 67, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į darbą pagal terminuotą darbo sutartį iki 2016 m. kovo 18 d., kuri buvo pratęsta iki 2016-04-18, 2016-05-18, 2016-06-20, 2016-09-22, 2016-10-24, 2016-11-24, 2016-12-27, 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 36 pratęsta iki 2017 m. kovo 27 d. Darbo sutartimi buvo nustatytas 350 Eur mėnesinis darbo užmokestis, o nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 45 nustatytas 700 Eur. Vadovaujantis DK 127 straipsniu darbo sutartis nutraukta nuo 2017 m. kovo 20 d. (e.b.l. 9-15). Iš pateiktų lėšų pervedimo nurodymų matyti, kad atsakovui nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2017 m. kovo 3 d. buvo išmokėta 10 411,54 Eur (e.b.l. 16-52). Pateiktoje 2017 m. balandžio 10 d. pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nurodyta, kad R. Š. buvo priskaičiuotas išmokėjimui 6 478,38 Eur darbo užmokestis už išdirbą laiką (e.b.l. 54-55). Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. birželio 6 d. sprendime Nr. APS-36-8328 nurodyta, kad ieškovė UAB „Margus“ į inspekciją kreipėsi su prašymu dėl bendrovei padarytų nuostolių atlyginimo; ieškovės prašymas buvo atmestas, kaip nepagrįstas; „atsakovas visus jam patikėtus statybos darbus atliko pagal jam pateiktus pavedimus ir darbų vadovo nurodymus; avansinės išmokos į asmeninę sąskaitą jam buvo pervedamos reguliariai nuo 2016 m. vasario iki 2017 m. vasario; jokio norminio akto (pavedimo, įsakymo, rašytinio nurodymo ar pan.) pagrįsti minėtas išmokas nebuvo; darbuotojai nebuvo informuoti, kad už avansu mokamus 250,00 Eur būtina pirkti darbo priemones ir todėl jokių įsigijimų neatliko; atsakovo tvirtinimu, atliekant darbo funkcijas įsigyti reikalingas priemones arba medžiagas nebuvo poreikio, kadangi tuo pasirūpindavo kiti atsakingi asmenys; nuo 2016 m. vasario nebuvo reikalavimo už galimus pirkinius atsiskaityti su įmonės atsakingais asmenimis ir pateikti pirkinius pagrindžiančius dokumentus“ (e.b.l. 4-7). Visi kartu dirbę darbininkai (R. Š., V. L. ir M. M.), neišskiriant nei vieno, gaudavo vienodą darbo užmokestį, įskaitant ir minimus avansus. Iš teismui pateiktų V. L. ir M. M. sąskaitų išrašo matyti, kad pagrinde buvo mokamas avansas ir tik kelis kartus sumokėtas atlyginimas. Atsakovo R. Š. pažymoje apie priskaičiuotą darbo užmokestį bei kitas išmokas nurodyta, kad yra susidariusi 3 933,19 Eur permoka. 2017 m. balandžio 21 d. Nr. 133A įsakymu darbdavys M. M. skyrė 7 758,55 Eur priedą, 2017 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 132A V. L. skyrė 8 464,73 Eur priedą baigus rangos objektų darbų atlikimo etapą (e.b.l. 148-155). Liudytoja A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba įmonėje ( - ) ( - ) nuo 2010 m. ir tvarko apskaitą; darbo sutartyje būna numatytas mėnesinis atlyginimas mokamas vieną kartą per mėnesį; pavedimus darydavo direktorius, ji tik suskaičiuodavo atlyginimą, bei suvesdavo į apskaitą; būdavo ir taip, kad darbo užmokestis buvo mokamas ir du, ir tris kartus per mėnesį. Kiekvieną mėnesį ji sutikrindavo, ar sutinka banko pavedimai su žiniaraštyje nurodytomis sumomis; keletą kartų yra buvę neatitikimų. Pabaigus objektą direktorius suskaičiuodavo konkrečiai padarytus darbus, skirdavo priedus. Įsakymas dėl priedų skyrimo buvo priimamas arba objekto pabaigoje arba pasibaigus darbo sutarčiai. Kokiu pagrindu buvo mokami avansai, buhalterė pasakyti negali; darbo priemonės buvo gaunamos atskirai, darbuotojai patys jų nepirkdavo. Gaunami avansai buvo susiję su darbo santykių išmokomis.

16Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo 3933,19 Eur permokėtų išmokų, įvardijamų kaip „žalos atlyginimas“, ieškovei teigiant, kad žala padaryta tyčia, nes „darbuotojas suprasdamas, kad jam darbo santykių metu buvo permokėta ir tai, kad jis nepateikė jokių permokos panaudojimo patvirtinančių dokumentų, privalėjo grąžinti avansu gautas lėšas“. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad ieškovė nesutinka su Ginčų komisijos sprendimu, kad darbuotojai nebuvo informuoti, kad už avansą būtina pirkti darbo priemones, kad jokio norminio akto pagrįsti išmokoms nebuvo. Teismo posėdžio metu liudytoja A. S. nurodė, kad gaunami avansai buvo susijęs su darbo santykių išmokomis, o ne prekių pirkimu, nes bendrovėje buvo asmuo, atsakingas už darbuotojų aprūpinimą darbo priemonėmis. Ieškovės direktorius R. V. teismo posėdžio metu iš pradžių palaikė Darbo ginčų komisijoje išnagrinėtas ir ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad avansinės išmokos buvo skiriamos darbo priemonių įsigijimui, todėl darbuotojai už gautas sumas privalėjo atsiskaityti pateikiant mokėjimą patvirtinančius dokumentus, vėliau teigė, jog avansai buvo įskaitomi į darbo užmokestį, juos mokėdavo gavęs žodinius darbuotojų prašymus, susidarė darbo užmokesčio permoka.

17Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 24 straipsnis nurodo, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Iki 2017-07-01 galiojusiame Darbo kodekso 35 straipsnio 1 dalyje išdėstyti darbo teisių ir pareigų įgyvendinimo principai įpareigojo darbdavius ir darbuotojus, įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepiktnaudžiauti savo teise. Darbo kodekso 186 straipsnyje buvo nustatyta, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį; darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Premijų, priedų ir priemokų dydis nustatomas atsižvelgiant į atskiro darbuotojo kvalifikaciją, profesionalumą, atlikto darbo kokybę ir kitas aplinkybes. Mokant dirbantiesiems atlyginimą, gali būti taikoma avansinė arba neavansinė tvarka. Kai darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį, pagal avansinę tvarką išmokamo avanso dydis negali būti mažesnis negu pusė darbuotojo mėnesio algos arba nustatyto tarifinio atlygio už faktiškai dirbtą laiką. Konkretus avanso dydis turi būti nustatomas kolektyvinėje sutartyje arba darbdavio ir darbuotojo tarpusavio susitarimu darbo sutartyje, arba darbdavio įsakymu. Iš bylos duomenų nustatyta, kad darbo sutartimi šalys susitarė, jog darbo užmokestis bus mokamas vieną kartą per mėnesį,- iki kito mėnesio 10 dienos. Duomenų, kad avansinė darbo užmokesčio mokėjimo tvarka būtų nustatyta kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio įsakymu, nėra. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp šalių pasirašyta Darbo sutartimi atsakovui buvo nustatytas 350 Eur mėnesinis darbo užmokestis, o nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 45 jis padidintas iki 700 Eur; nuo 2016-02-17 iki 2017-03-20 atlyginimu buvo įvardyti trys mokėjimai atsakovui: 190,44 Eur – 2016-03-09, 487,07 Eur – 2016-07-01, 457,52 Eur – 2016-12-05, iš viso 1 135,03 Eur. Visi kiti darbdavio mokėjimui atsakovui buvo įvardyti kaip avansas, nenurodant teisinio mokėjimo pagrindo.

18Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nustatyta, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Byloje nėra duomenų, nurodančių mokėjimas „avansas“ teisinį pagrindą, duomenų, patvirtinančių bendrovės direktoriaus R. V. teiginius, kad tai buvo pinigai prekių, reikalingų darbo procese, įsigijimui, ir/ar avansiniai mokėjimai, įskaitomi į priskaičiuotą darbo užmokestį. Rašytinių įrodymų, nurodančių, kokiu pagrindu atsakovui buvo mokami „avansai“, byloje nėra, todėl įvertinus teismui pateiktas pažymas apie kitiems bendrovės darbuotojams V. L. ir M. M. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, atsižvelgiant į tai, kad šiems darbuotojams pervesti „avansai“ buvo užskaityti kaip priedai ir nuo sumų, mokėtų du metus kaip „avansas“, 2017 m. balandžio mėnesį buvo išskaitytas ir sumokėtas pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmokos, taikant analogiją darytina išvada, kad atsakovo nuo 2016 metų vasario mėnesio gautos darbdavio išmokos, viršijančios Darbo sutartyje nustatytą darbo užmokestį, galimai yra LR Darbo kodekso 186 straipsnyje ( įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-07-01) numatytas „ papildomas uždarbis, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamas darbuotojui už jo atliktą darbą“. Teismo posėdžio metu įmonės buhalterė paneigus direktoriaus versiją, jog už gaunamą avansą darbuotojas privalėjo įsigyti darbo priemones, o nepanaudotus pinigus ( avansines išmokas) grąžinti, laikytina, kad avansiniu mokėjimu galimai buvo laikomos išmokos, susijusios su darbo santykiais. Tokios versijos po buhalterės parodymų teismo posėdyje laikėsi ir įmonės direktorius. Kaip matyti iš bylos medžiagos, visos priemokos nuo 2015 metų UAB „Margus „ darbuotojams ( M. M. ir V. L.) buvo mokamos be jokio bendrovės vadovo įsakymo, nenurodant mokėjimo pagrindo. Tik 2017-04-21 direktoriaus R. V. įsakymais Dėl priedo skyrimo buvo įforminti dvejų metų priedų mokėjimai. Įsakymų priėmimo momentu atsakovas UAB „Margus“ jau nebedirbo, kas, galimai ir įtakojo įsakymo dėl Priedo skyrimo R. Š. nepriėmimą.

19Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises (2013-04-19 LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-241/2013). Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ( LR CPK 141 str.1d.). Vėlesnis ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jei tokio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Ieškinio pagrindas UAB „Margus“ ieškinyje buvo įvardytas kaip nepateikimas buhalterijai buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių 3933,19 Eur panaudojimo išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu žalos padarymo pagrindu buvo nurodyta darbo užmokesčio permoka. Ieškovei pažeidus Civilinio proceso kodekse įtvirtintas nuostatas dėl ieškinio pagrindo keitimo, ieškinys negali būti tenkinamas ir dėl netinkami nurodyto ieškinio pagrindo. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė.

20Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Už ieškinį sumokėta 88 Eur žyminio mokesčio. Ieškovės atstovas pateikė duomenis apie tai, kad patyrė 1 400 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Atsakovo atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas nurodė, kad atsakovo išlaidos už teisinę pagalbą sudaro 950 Eur, bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 4,41 Eur. Ieškinį atmetus jos į Valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės ( LR CPK 96 str.).

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

22ieškinį atmesti.

23Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Margus“ , į.k.302509650, atsakovui R. Š., a.k( - ) 950 Eur ( devyni šimtai penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų.

24Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Margus“ , į.k.302509650, Valstybei 4,41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

25Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Augustė,... 2. sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,... 3. dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Margus“ atstovams... 4. atsakovo R. Š. atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės... 6. Teismas... 7. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo... 8. Ieškovės atstovas R. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu R.... 9. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Mindaugas Paukštė... 10. Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, su ieškiniu... 11. Atsakovo atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas teismo posėdžio metu prašė... 12. Teismas konstatuoja:... 13. Ieškinys atmestinas.... 14. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 15. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2016 m. vasario 17... 16. Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo 3933,19 Eur permokėtų išmokų,... 17. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 24 straipsnis nurodo, kad įgyvendindami... 18. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nustatyta, jog visos... 19. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13... 20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263,... 22. ieškinį atmesti.... 23. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Margus“ ,... 24. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Margus“ ,... 25. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...