Byla 2-1705-516/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-3554-852/2016, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4983-345/2013, išnagrinėtoje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei Šiaulių bankui, Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro notarei V. Š., antstolei R. G., uždarajai akcinei bendrovei „NBG grupė“, (tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“, R. K.) dėl kreditavimo sutarties 4.1.1.3. punkto, laidavimo sandorio ir vekselio pripažinimo negaliojančiais, vykdomųjų įrašų panaikinimo ir neteisėtai išieškotų sumų grąžinimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje pagrįstumo ir teisėtumo.
  2. Ieškovas D. S. 2013 m. liepos 16 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti vykdomąją bylą Nr. 0090/07/01219; pripažinti Kreditavimo sutarties IL-2005-025-03 (toliau – ir Kreditavimo sutartis) 4.1.1.3. punkte nurodytą ieškovo laidavimo sandorį negaliojančiu nuo jo pasirašymo momento; pripažinti negaliojančiu nuo pasirašymo momento kreditavimo sutarties 4.1.1.3. punktą; pripažinti kreditavimo sutarties 4.1.1.3. punkte nurodytą garantiją negaliojančia nuo jos pasirašymo momento; pripažinti kreditavimo sutarties 4.1.1.3. punkte nurodytą vekselį negaliojančiu nuo jo išrašymo momento; pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro 2007 m. liepos 3 d. atsakovei AB Šiaulių bankui išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-VŠ 1370 ir jį panaikinti; įpareigoti atsakoves antstolę R. G. ir AB Šiaulių banką solidariai grąžinti neteisėtai iš ieškovo išieškotas lėšas – iš viso 2 165,08 Lt, įskaitant padidintas 12 procentų metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo sumų neteisėto nusirašymo nuo ieškovui priklausančių sąskaitų dienos iki grąžinimo dienos, bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  3. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu D. S. ieškinį atmetė, o bylos dalį dėl 2007 m. liepos 3 d. vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, vykdomosios bylos panaikinimo bei įpareigojimo grąžinti neteisėtai išieškotas lėšas nutraukė. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
  4. Pareiškėjas D. S. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4983-345/2013, savo prašymą grįsdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose įtvirtintais pagrindais. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas ta apimtimi, kuriame yra nustatytas apribojimas, kad tik generalinis prokuroras gali teismui paduoti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte nustatytu pagrindu dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka, neprieštarauja asmens konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui; taip pat ištirti, ar Konstitucijai ir minėtiems principams neprieštarauja CPK 370 straipsnio 5 dalis.
  5. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą prašymo trūkumams pašalinti, o Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d nutartį pakeitė: panaikino nutarties dalį, kurią pareiškėjui nustatytas terminas pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto pagrindo ir pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu priėmimo klausimą perdavė tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo, o nutarties dalį, kurią pareiškėjas įpareigotas pašalinti trūkumus prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, paliko nepakeistą.
  6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4983-345/2013 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu laikė nepaduotu, o kitą prašymo dalį dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu priėmė. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį paliko nepakeistą.
  7. Atsakovė Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro notarė V. Š. prašė ieškovo D. S. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti. BUAB NBG Grupė bankroto administratorius taip pat prašė netenkinti pareiškėjo prašymo.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi netenkino D. S. prašymo dėl proceso atnaujinimo.
  2. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, konkrečių materialinių teisės normų ir jų pritaikymo aplinkybių, kurios patvirtintų akivaizdžią teisės taikymo klaidą, nenurodo. Teismo vertinimu, pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais apie tikėtinai byloje taikytinas teisės normas, kurių reikšmė būtent tokiam teismo sprendimui, kuriuo ieškovo ieškinys yra atmestas, neatskleista.
  3. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog teismai nenustatė reikšmingų bylos aplinkybių, nepagrįstai neprijungė įrodymų, nesustabdė bylos iki kol bus išnagrinėta kita baudžiamoji byla, nesusijusios su teisės normų taikymo klaida, kuri nustatinėtina vertinant ir konstatuojant ieškovo nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą.
  4. Teismas pažymėjo ir tai, kad kitos ieškovo nurodytos normos (CK 1.5, 1.63, 6.193 – 6.195 straipsniai, 6.38 straipsnio 2 dalis, 6.256 straipsnio 3 dalis, CK 1.90, 6.204, 6.228, 6.200 straipsniai), kurias, pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai taikė, byloje apskritai nebuvo taikytos ir todėl pareiškėjo pateikiami samprotavimai apie šių normų prasmę ir turinį neturi įtakos teismo sprendimui.
  5. Teismas atkreipė dėmesį, kad dėl CK 1.91 straipsnio taikymo yra pasisakęs apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs D. S. apeliacinį skundą, o CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, jog šiuo pagrindu procesas negali būti atnaujinamas, jeigu byla buvo peržiūrėta apeliacinės instancijos teismo, ir teismui nekyla abejonių dėl tokios nuostatos atitikimo Konstitucijai.
  6. Teismas taip pat akcentavo, kad nors pareiškėjas nurodo, jog teismo proceso metu buvo pažeista jo teisė į sąžiningą ir tinkamą teismo procesą, nes pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant, o apeliacinės instancijos teismas atsisakė prijungti naujus įrodymus, nesustabdė bylos iki kol bus išnagrinėta kita baudžiamoji byla, dėl šių proceso taisykles nustatančių teisės normų pritaikymo taip pat yra pasisakęs apeliacinės instancijos teismas. Kita vertus, ieškovo nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kurių teismai neprijungė, teismo vertinimu, objektyviai nepatvirtina, kad byloje galėjo būti padaryta aiški teisės normos, kurią taikant buvo išspręstas ginčas, taikymo klaida. Šiuo atveju ginčui išspręsti teismas taikė pagrindinę CK 1.91 straipsnyje įtvirtintą normą. Šiai normai taikyti, skirtingai nei teigia pareiškėjas, tiesioginės reikšmės neturi kitose bylose (UAB „NBG grupė“ bankroto byloje Nr. B2-713-343/2014 ar ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-2-433-10) nustatytos aplinkybės ar tose bylose surinkti įrodymai. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo tiksliai ir aiškiai neįvardino, kokios aplinkybės teismo nebuvo nustatytos ir kokią reikšmę jos galėtų turėti teismui sprendžiant dėl ieškovo nurodytų sandorio negaliojimo pagrindų.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Pareiškėjas D. S. atskirajame skunde prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją; kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas ta apimtimi, kiek yra nustatytas apribojimas, kad tik generalinis prokuroras gali teismui paduoti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte nustatytu pagrindu dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka, bei 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienerių metų naikinamasis terminas pateikti prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nesuteikiant ir nenumatant teisės teismui jo atnaujinti, neprieštarauja suinteresuoto asmens konstitucinei teisei į teisminę gynybą, teisei į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, asmenų lygybės įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui; kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje byloje; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį bei atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4983-450/2013, perduodant pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Kasacinio teismo praktikoje nebuvo nagrinėta nei viena byla, kurioje vienu metu būtų spręstas ginčas, ar gali būti atnaujintas procesas byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, kai sprendimas prieš tai jau yra peržiūrėtas apeliacine ar net kasacine tvarka, ir kurioje civilinio proceso stadijoje teismas privalo kvalifikuoti proceso atnaujinimo pagrindą: ar prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje, ar jau prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo teisme stadijoje. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo praktika gana skirtinga ir nevienoda ir apeliacinės instancijos teismuose. Konstitucinė teisė į teisminę gynybą apima ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje plėtojama nuosekli pozicija, draudžianti pernelyg formalų procesinių normų, užtikrinančių asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, aiškinimą.
    2. Teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas atnaujinti procesą, neįvertino reikšmingos aplinkybės, kad D. S. apeliaciniame skunde Lietuvos apeliacinis teismas buvo prašomas priimti naujus įrodymus – tiek rašytinius, tiek žodinius, išdėstytus skunde ir pateiktus kartu su apeliaciniu skundu, nes šių įrodymų pateikimo būtinybė ir galimybė iškilo vėliau. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 2 d. nutartimi be jokio teisinio pagrindo atsisakė papildomai ištirti šiuos įrodymus, nors pareiškėjas jų anksčiau negalėjo ir neturėjo galimybės pateikti, nes byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta be D. S. ir jo advokato jau pačiame pirmajame ir vieninteliame žodiniame teismo posėdyje. Taip buvo pažeista D. S. teisė pateikti teismui reikšmingus bylai įrodymus. Teismas neįvertino, kad pirmosios instancijos teismui iš anksto buvo pateikti pagrįsti ir motyvuoti ieškovo, o vėliau ir jį atstovaujančio valstybės paskirto advokato E. U., prašymai atidėti posėdį ir kito posėdžio laiką suderinti su advokatu. Tačiau teismas į pagrįstus prašymus neatsižvelgė ir išnagrinėjo bylą ieškovui ir jo advokatui nedalyvaujant. Abiejų teismų procesiniuose sprendimuose buvo taikomas formalus teisingumas, abu teismai įstatymą pritaikė, neįsigilindami nei į konstitucines vertybes, nei į civilinio proceso principus. Teismai nukrypo ir nepagrįstai nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pateiktais išaiškinimais apie asmens teisę dalyvauti bylos procese asmeniškai, asmens teisę į žodinį bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme ir šalių lygiateisiškumo principo užtikrinimą, dėl būtinybės advokatui dalyvauti sudėtingos bylos ir civilinio proceso nagrinėjime. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį bet koks civilinio proceso teisės normų pažeidimas, dėl kurio civilinė byla galėjo būti neteisingai išnagrinėta, yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti.
    3. Teismas neįvertino aplinkybių, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti D. S. apeliaciniame skunde nurodytus įrodymus, todėl nebuvo nustatytos tikrosios faktinės šios civilinės bylos aplinkybės. Teismai nesiėmė tinkamų priemonių ir veiksmų, kad byloje būtų nustatyta objektyvi tiesa, esminės ir reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl šios priežasties buvo priimti neteisėtas ir neteisingas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas ir 2014 m. spalio 2 d. nutartis. Teismai nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pateiktų išaiškinimų dėl reikšmingų civilinės bylos išnagrinėjimui susijusių baudžiamosios bylos dokumentų neišreikalavimo ir neišnagrinėjimo bylos posėdyje.
    4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu yra galimas net ir pateikus teismui prašymą kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims ir išimtiniais atvejais, net ir suėjus įstatymų leidėjo nustatytam naikinamajam vienerių metų terminui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44 /2007). Kasacinis teismas 2004 m balandžio 14 d. byloje Nr. 3K-3-233/2004 išaiškino, kad teismai kaip vienintelę teisingumą vykdanti institucija, gali nepaisyti įsakmių įstatymų reikalavimų (dėl penkerių metų naikinamojo termino atnaujinti procesą), jeigu šie gali užkirsti kelią materialiajam teisingumui byloje atkurti. Analogiškas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas dėl vienerių metų naikinamojo termino yra pateiktas 2011 m. kovo 21 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-121/2011. Teismo atsisakymas nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu vien dėl tos priežasties, kad ši civilinė byla buvo nagrinėta apeliacine tvarka, yra nepagrįstas ir neteisėtas, bei lemia absoliučius 2016 m. balandžio 22 d. teismo nutarties negaliojimo pagrindus.
    5. Nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime buvo padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos, o Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1150/2014 dėl jų išvis nepasisakė. Pareiškėjas D. S. šioje byloje išnaudojo visas instancinės kontrolės byloje galimybes, todėl apginti pažeistas teisės ir įstatymų saugomus interesus beliko tik naudojantis proceso atnaujinimo institutu.
    6. Teismai netyrė ir išvis nesiaiškino ieškovo nurodytų esminių faktinių ir teisinių aplinkybių, kurios nulėmė esminius proceso teisės ir materialiosios teisės normų pažeidimus, todėl procesas buvo neteisėtas ir byla išnagrinėta akivaizdžiai pažeidžiant pagrindinius civilinio proceso principus ir normas. Negalima sutikti su skundžiamos nutarties teiginiais ir išvadomis, kad pareiškėjas D. S. prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė jokių akivaizdžių teisės taikymo klaidų. Šios išvados, įvertinant visą bylos medžiagą ir prašymo turinį kompleksiškai, yra akivaizdžiai klaidingos.
    7. Teismas, gavęs informaciją iš bankroto administratorius apie UAB „NBG grupė“ išregistravimą, savo iniciatyva turėjo spręsti klausimą dėl procesinių ir materialinių teisių perėmimo šioje civilinėje byloje nepriklausomai nuo byloje dalyvaujančių asmenų valios, tačiau šio klausimo išvis nesprendė, dėl ko buvo padaryti esminiai materialiosios teisės ir procesinės teisės pažeidimai. Prieš nagrinėjant iš naujo klausimą dėl proceso atnaujinimo, yra būtina BUAB „NBG grupė“ arba pakeisti į fizinį asmenį V. A. Č., kuriam buvo perleistos reikalavimo teisės į D. S. ir UAB Strategy and management group skolą, arba BUAB „NBG grupė“ išvis pašalinti iš šios bylos.
  2. Atsakovė AB Šiaulių bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

8Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
  2. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Nors pareiškėjas D. S. prašė sudaryti trijų teisėjų kolegiją atskirajam skundui išnagrinėti, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi D. S. skundui išnagrinėti pagal 336 straipsnio 2 dalį paskirta viena teisėja, kuri, įvertinusi bylos sudėtingumą, inter alia atskirojo skundo argumentus, nenustatė poreikio perduoti minėtą atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai.
  4. Taip pat netenkinamas pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pagal bendrąją CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai tokį skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis nagrinėjimas, o šiuo atveju, įvertinęs nagrinėjamo teisinio ginčo pobūdį bei aplinkybę, jog, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas nepasisako dėl ginčo esmės ir netiria iš naujo byloje esančių ar naujai pateiktų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas nėra tikslingas, tuo labiau, jog D. S. pateikė didelės apimties prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atskirąjį skundą, kuriuose itin išsamiai išdėstė savo poziciją.
  5. CPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti.
  6. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę pateikti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte numatytais pagrindais dėl pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų (nutarčių).
  7. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad byloje Nr. 2-4983-345/2013, kurioje D. S. prašo atnaujinti procesą, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka – Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1150/2014 Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.
  8. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti ir D. S. kasacinį skundą, konstatuojant, kad nors D. S. paduotame kasaciniame skunde nurodoma, jog teismai netinkamai taikė CK 1.5, 1.63, 1.90, 1.91, 6.38, 6.193–6.195, 6.256 ir kitus straipsnius, ĮBĮ ir ĮPVĮ normas, pažeidė proceso teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, jame nesuformuluota teisės aiškinimo ir taikymo problema, kuri turėtų esminės reikšmės teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui ir nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas kasaciniam teismui nurodė iš esmės tas pačias normas, kurių netinkamu taikymu jis remiasi ir prašyme atnaujinti procesą.
  9. Taigi akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas D. S. pilna apimtimi pasinaudojo jam suteikta žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka galimybe, todėl pastarojo asmens, nesančio prokuroru, prašymas nurodytu pagrindu (dėl aiškio teisės taikymo klaidos – CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas) negalėjo būti teismo priimtas ir nagrinėjamas iš esmės.
  10. Pažymėtina, kad apie prašymo pirmiau nurodytu pagrindu padavimo negalimumą, kai byla buvo peržiūrėta apeliacine tvarka, D. S. jau buvo išaiškinta ir kitoje civilinėje byloje Nr. A2-2597-259/2015 (apeliacinėje instancijoje Nr. 2-321-180/2016).
  11. Nors D. S. prašyme bei atskirajame skunde be kita ko reiškia abejones dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto, ribojančio jo galimybes reikšti prašymą atnaujinti procesą dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, kai byla peržiūrėta apeliacine tvarka, atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konkrečiai – teisei į teisminę gynybą, į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, asmenų lygybės įstatymui, teisinės valstybės principui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra, nes minėtos normos įtvirtinimo tikslai bei jos aiškinimas ir taikymas yra pakankamai aiškūs ir nuosekliai plėtojami teismų praktikoje.
  12. Kaip žinoma, įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa bylos šalims privalomas (įgyja res judicata galią) (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Toks sprendimas yra privalomas ne tik bylos šalims, bet ir valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Atitinkamai proceso atnaujinimo institutas laikomas ekstraordinariniu būdu įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti (CPK 365 straipsnis).
  13. Teismų praktikoje, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, pažymėta, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2016 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016, kt.) Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, o prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015, kt.)
  14. Savo ruožtu CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teisė pareikšti prašymą atnaujinti procesą šiame punkte nustatytais pagrindais tiek dėl pirmosios, tiek dėl apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių), nereiškia, kad jis prašo atnaujinti procesą visose užbaigtose bylose, išnagrinėtose pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, vien dėl aplinkybės, jog išnagrinėjus bylą lieka tikimybė neteisingai pritaikyti teisės normas. Tokią teisę jis turi tik tokiu atveju, jei teisės normos taikymo klaida yra pakankamai akivaizdi ir neteisingas teisės normos pritaikymas yra tokio pobūdžio, kad gali lemti viešojo intereso pažeidimą, t. y. vien aplinkybė, kad sprendžiamas privataus pobūdžio ginčas dėl potencialiai netinkamai pritaikytos teisės normos, dar nereiškia viešojo intereso pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2014; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
  15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat akcentuota, kad aplinkybė, jog kitiems asmenims, turintiems teisę prašyti atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, nėra suteikta teisės teikti tokį prašymą dėl teisės normos taikymo klaidos galimo padarymo ar tokios klaidos neištaisymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, nereiškia jų teisių gynybos susiaurinimo ar kad teisę į tokią gynybą jie turi netiesiogiai, prašydami Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą pateikti tokį prašymą. Įstatymo leidėjas išskyrė privataus ir viešojo intereso gynimo priemones, atsižvelgdamas į tokių interesų gynimo priemonių skirtumą. Pavyzdžiui, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę į apeliaciją, o prokuroras – tik tuo atveju, jei byloje dalyvavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2014).
  16. Kitaip tariant, kaip matyti iš pirmiau nurodytų išaiškinimų, generaliniam prokurorui suteikta teisė prašyti proceso atnaujinimo dėl aiškios teisės taikymo klaidos ne tik pirmosios, bet ir apeliacinės instancijos teismo priimtame sprendime tik tuo atveju, kai tokia klaida iš tikrųjų gali nulemti viešojo intereso pažeidimą ir jos ištaisymas yra svarbus visai visuomenei ar bent jau didžiajai jos daliai, be to, tokia teisė prokurorui suteikiama ir dėl to, kad paprastai jis, kaip tam tikroje byloje nedalyvavęs asmuo, negalėjo nurodyti teisės normų taikymo klaidų, paduodamas apeliacinį ar kasacinį skundą. Savo ruožtu byloje dalyvaujančių asmenų argumentai dėl tam tikrų teisės normų aiškinimo ir taikymo konkrečioje situacijoje yra išnagrinėjami apeliacinės ir (ar) kasacinės instancijos teismų, tokiu būdu užtikrinant pareiškėjo akcentuojamas teises į teisminę gynybą, į teisingą teismą ir tinkamą teismo procesą, taigi galimybės visiems subjektams reikalauti pakartotinio privataus ginčo nagrinėjimo vien dėl vieno iš byloje dalyvavusių asmenų nesutikimo su teismų pateiktais išaiškinimais ir priimtais sprendimais jau užbaigtoje byloje suteikimas akivaizdžiai paneigtų teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principus.
  17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra jokio pagrindo įtarti ir galimą asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimą nustatytu reguliavimu, nes šis principas reikalauja, kad visiems vienodais požymiais pasižymintiems asmenims (jų grupėms) būtų suteiktos vienodos teisės, pareigos, jų atžvilgiu vienodai vertinami faktai ir pan., o pareiškėjas ir generalinis prokuroras, įpareigotas ginti viešąjį interesą, dėl pirmiau šioje nutartyje nurodytų priežasčių negali būti lyginami, kaip vienos grupės subjektai. Remdamasis pirmiau nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas taip pat nemano esant faktiniam ar teisiniam pagrindui kreiptis ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje byloje.
  18. Pirmiau nurodytų išvadų, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, niekaip nepaneigia ir pareiškėjo cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2007, kurioje buvo atnaujintas procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes minėtoje byloje buvo konstatuotas viešojo intereso buvimas ir būtent siekiant apginti viešąjį interesą, esant išimtinėms aplinkybėms, nuspręsta atnaujinti procesą pirmiau nurodytu pagrindu. Be to, D. S. akcentuojamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą visai kitu CPK 366 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, o kasacinis teismas nekonstatavo, kad net ir tuo atveju, kai byla peržiūrėta apeliacine tvarka, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu prašymus gali reikšti ne tik prokuroras. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, viešojo intereso buvimo šiuo metu nagrinėjamoje byloje D. S. neįrodė.
  19. Atsižvelgęs į nustatytą teisinį reguliavimą, t. y. aplinkybę, kad D. S., kaip privatus fizinis asmuo, dalyvavęs byloje, kurios procesą siekia atnaujinti, negalėjo reikšti prašymo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes byla buvo peržiūrėta apeliacine tvarka, bei įvertinęs tai, jog toks pareiškėjo prašymas pirmosios instancijos teismo buvo nepagrįstai priimtas ir nagrinėtas iš esmės, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad civilinė byla Nr. A2-3554-852/2016 nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 302 straipsnis, 338 straipsnis).
  20. Nustačius, kad pareiškėjo prašymas negalėjo būti priimtas ir nutraukus civilinę bylą, kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su proceso atnaujinimo klausimu išnagrinėjimu iš esmės, plačiau nenagrinėjami.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 302, 338, 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir 370 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą Nr. A2-3554-852/2016 nutraukti.

Proceso dalyviai
Ryšiai