Byla 2A-988-330/2016
Dėl įmonės pabaigos

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios G. B. individualios įmonės „Muzikos garsai“ savininko G. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. B2-166-368/2016, kuriuo tenkintas bankrutavusios G. B. individualios įmonės „Muzikos garsai“ bankroto administratoriaus prašymas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Šiaulių apygardos teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą G. B. individualiai įmonei „Muzikos garsai“. 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

5Šiaulių apygardos teisme gautas G. B. individualios įmonės „Muzikos garsai“ bankroto administratoriaus prašymas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Bankroto administratorius nurodė, kad 2016 m. gegužės 25 d. įvykusio bankrutavusios G. B. individualios įmonės „Muzikos garsai“ kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita, bankrutavusios įmonės likvidavimo aktas, o bankroto administratorius įpareigotas kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

6Teismui pateiktame procesiniame dokumente bankroto administratorius taip pat prašė įmonės bankroto byloje patvirtinti kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikslintą finansinį reikalavimą, o įmonės savininko G. B. prašymą dėl kreditorės Pakruojo ūkininkų kredito unijos kreditorinio reikalavimo sumažinimo G. B. pajinio įnašo šioje unijoje suma spręsti teismo nuožiūra.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu pripažino bankrutavusios G. B. individualios įmonės „Muzikos garsai“ veiklą pasibaigusia, nurodė įmonę išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, patikslino įmonės nepatenkintų finansinių reikalavimų sąrašą, o įmonės savininko G. B. prašymą dėl Pakruojo ūkininkų kredito unijos kreditorinio reikalavimo sumažinimo atmetė.

8Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įmonės bankroto administratorius atliko visus įstatyme numatytus bankroto procedūrų veiksmus, todėl nėra kliūčių priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

9Sprendimą netenkinti įmonės savininko G. B. prašymo dėl kreditorės Pakruojo ūkininkų kredito unijos kreditorinio reikalavimo sumažinimo teismas grindė tuo, jog kredito unijoje bankrutavusios įmonės savininko pajinio įnašo grąžinimo (įskaitymo) klausimas bus sprendžiamas pasibaigus finansiniams metams, patvirtinus unijos finansinių ataskaitų rinkinį bei paskirsčius pelną ir nuostolius.

10III.

11Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Pareiškėjas bankrutavusios G. B. individualios įmonės „Muzikos garsai“ savininkas G. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas jo prašymas, ir dėl to prašymo išspręsti klausimą iš esmės – sumažinti bankrutavusios G. B. individualios įmonės „Muzikos garsai“ bankroto byloje patvirtintą Pakruojo ūkininkų kredito unijos kreditorinį reikalavimą 28,96 Eur suma. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl finansinio reikalavimo sumažinimo, nepagrįstai rėmėsi Pakruojo ūkininkų kredito unijos 2016 m. sausio 4 d. raštu. Kredito unijos nario pajų suteikiamos turtinės teisės apima teisę reikalauti, kad kredito unija grąžintų pajinius įnašus arba kad į juos būtų nukreiptas skolos išieškojimas.
  2. Turtinės teisės į pajinį įnašą apribotos, tačiau teismas nevertino teisinio reguliavimo, susijusio su narytės unijoje pasibaigimu.

13Atsakovė bankrutavusi G. B. individuali įmonė „Muzikos garsai“, atstovaujama bankroto administratoriaus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

  1. Dėl privalomojo pajinio įnašo panaudojimo finansinių reikalavimų sumažinimui G. B. turi reikšti reikalavimą Pakruojo ūkininkų kredito unijai atskiroje byloje, kurioje būtų įvertintas sumokėtų lėšų (pajaus) pobūdis ir nustatyta jų paskirtis.
  2. Fizinio asmens narystės kredito unijoje klausimo sprendimas neturi ryšio su juridinio asmens bankroto procese sprendžiamais klausimais.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16Byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria, sprendžiant klausimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos, netenkintas pareiškėjo G. B. prašymas sumažinti G. B. individualios įmonės „Muzikos garsai“ kreditorės Pakruojo ūkininkų kredito unijos likusį nepatenkintą finansinį reikalavimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

17Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad įmonės bankroto administratorius atliko visus įstatyme numatytus veiksmus, todėl nėra kliūčių priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Pirmosios instancijos teismas šiuo sprendimu taip pat netenkino pareiškėjo – bankrutavusios įmonės savininko G. B. prašymo dėl kreditorės Pakruojo ūkininkų kredito unijos finansinio reikalavimo sumažinimo. Byloje nekeliamas klausimas dėl teismo sprendimo dalies bankrutavusios įmonės veiklą pripažinti pasibaigusia peržiūrėjimo, pareiškėjas nenurodė šios teismo sprendimo dalies neteisėtumą pagrindžiančių argumentų, todėl teismo sprendimo dalis dėl įmonės pabaigos yra už apeliacinio nagrinėjimo ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

18Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę patenkinti reikalavimą ir teisę kitų įstatymų nustatyta tvarka imtis priemonių skoloms išieškoti, tačiau tos nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

19Kasacinis teismas taipogi yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditorinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalis). Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Taigi, kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad bankroto bylose esama viešojo intereso, todėl teismas turi pareigą imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai.

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo nutartis, priimta bankroto proceso metu, kuria patvirtinamas kreditoriaus finansinis reikalavimas, savo teisine galia atitinka teismo sprendimą, kuriuo išsprendžiamas iš esmės klausimas dėl kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-160/2011). Kita vertus, kasacinis teismas vėliau yra pažymėjęs ir tai, kad kreditorių reikalavimų patvirtinimo procesas, nors pagal savo teisinę prigimtį ir yra panašus į pareikšto ieškinio nagrinėjimą, tačiau procesiniu požiūriu reikalavimų tvirtinimui netaikomos tos pačios taisyklės kaip nagrinėjant civilinę bylą ginčo teisena; tokia nutartimi sprendžiami ne tik procesinio pobūdžio klausimai, bet ji yra susijusi su materialiaisiais teisės klausimais – ja sukuriamas teisinis pagrindas kreditoriui, laikantis ĮBĮ nustatytos reikalavimo tenkinimo eilės, gauti visą ar dalį teismo nutartimi patvirtintos sumos iš bankrutuojančios įmonės turto. Tačiau kartu ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta kreditoriaus reikalavimo tikslinimo galimybė, kuri išlieka iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tokios nutarties apskundimo teisė administratoriui, kreditoriams, kuriems jos priimtos, ir kitiems kreditoriams, tenkinantiems šioje dalyje įtvirtintas sąlygas. Taigi šio bankroto byloje tarpinio proceso specifika lemia tai, kad nutartis, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, negali būti prilyginama teismo sprendimui, priimamam išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą ar šio atsisakyti reiškia, kad, įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriško draudimo šį reikalavimą keisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Paprastai bankroto administratoriaus ir kreditoriaus teisė ginčyti kito kreditoriaus reikalavimą, kuris yra patvirtintas teismo nutartimi, įgyvendinama ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paduodant atskirąjį skundą dėl tokios nutarties peržiūrėjimo apeliacine tvarka, tačiau tais atvejais, kai bankroto administratorius ar kreditorius dėl objektyvių priežasčių nurodyta teise pasinaudoti negalėjo dėl to, kad jam nebuvo žinomos aplinkybės, patvirtinančios aiškiai nepagrįsto reikalavimo buvimą, neturi būti užkirsta galimybė prašyti teismo tokį reikalavimą patikslinti, taigi ir pašalinti kitą kreditorių iš sąrašo. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis iš esmės leidžia atlikti kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimus, susijusius su bankroto procesu, tačiau prievolių modifikavimą nulėmusios aplinkybės turi paaiškėti/atsirasti po to, kai teismas nutartimi patvirtina konkretaus kreditoriaus reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje. Kartu kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl turėtų būti tikslinama išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

21Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi G. B. individualiai įmonei „Muzikos garsai“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas G. M. (t. 1, b. l. 51-52). 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi į G. B. individualios įmonės „Muzikos garsai“ bankroto bylą bendraatsakoviu įtrauktas įmonės savininkas G. B. (t. 1, b. l. 75-76). 2014 m. gegužės 19 d. G. B. individuali įmonė „Muzikos garsai“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (t. 1, b. l. 87-88). 2014 m. birželio 2 d. įmonės bankroto byloje patvirtintas 454 498,61 Lt (131 631,89 Eur) dydžio kreditorės Pakruojo ūkininkų kredito unijos finansinis reikalavimas (t. 1, b. l. 96). 2015 m. birželio 1 d. nutartimi įmonės bankroto byloje patvirtintas 1 577,10 Eur kreditorės Pakruojo ūkininkų kredito unijos papildomas finansinis reikalavimas (t. 1, b. l. 153). Vykdant įmonės bankroto procedūras nustatyta, kad G. B. Pakruojo ūkininkų kredito unijoje įsigijo 100 Lt (28,96 Eur) privalomąjį pajų ir 12 300 Lt (3 562,33 Eur) papildomą pajų (t. 2, b. l. 3). Bankroto administratorius kreipėsi į kreditorę Pakruojo ūkininkų kredito uniją su prašymu įmonės savininko G. B. turimų unijoje pajų suma sumažinti bankroto byloje patvirtintą unijos finansinį reikalavimą. 2015 m. lapkričio 5 d. įvykusiame Pakruojo ūkininkų kredito unijos valdybos posėdyje nutarta G. B. papildomo pajaus (3 562,33 Eur) suma sumažinti kredito unijos finansinį reikalavimą, o pagrindinio pajaus (28,96 Eur) neįskaityti į pajininko skolą kredito unijai. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi patvirtino patikslintą Pakruojo ūkininkų kredito unijos 129 646,66 Eur dydžio finansinį reikalavimą (t. y. finansinis reikalavimas buvo sumažintas G. B. papildomo pajaus suma) (b. l. 16-17). Pareiškėjas G. B. bankroto administratoriui pateiktame prašyme prašė kreiptis į teismą inicijuojant Pakruojo ūkininkų kredito unijos finansinio reikalavimo sumažinimą pagrindinio pajaus dydžiu (28,96 Eur suma). Kaip jau nurodyta, pirmosios instancijos teismas apskųstuoju sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino, nurodydamas, kad pajinio įnašo grąžinimo (įskaitymo) klausimas spręstinas pasibaigus finansiniams metams, kredito unijos visuotiniam narių susirinkimui patvirtinus finansinių ataskaitų rinkinį ir priėmus nutarimą dėl pelno paskirstymo bei nuostolių atlyginimo tvarkos. Pareiškėjas (apeliantas) su šia teismo išvada nesutinka, teigdamas, jog kredito unijos nario pajaus suteikiamos turtinės teisės apima teisę reikalauti, kad kredito unija grąžintų pajinius įnašus arba kad į juos būtų nukreiptas skolos išieškojimas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka su naryste kredito unijoje susijusių santykių teisinio reguliavimo ir jo aiškinimo teismų praktikoje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodytais apeliacinio skundo argumentais.

22Pagal galiojantį teisinį reguliavimą pajinis įnašas – į kredito uniją asmens įmokėta pinigų suma, kuri naudojama pajiniam kapitalui sudaryti (Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – KUĮ) 2 straipsnio 10 dalis). Kredito unijos pajinį kapitalą sudaro visų kredito unijos pajinių įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus, vertė. Išieškoti iš kredito unijos jos nario pajinius įnašus, kurie yra kredito unijos nuosavybė, draudžiama, išskyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš kredito unijos narių (KUĮ 39 straipsnio 1 ir 3 dalys). Kredito unijos narys turi teisę išstoti iš kredito unijos (KUĮ 14 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Narystė kredito unijoje pasibaigia, kai kredito unija patenkina nario prašymą išstoti iš kredito unijos (KUĮ 15 straipsnio 1 punktas). Pajinis įnašas už pagrindinį pajų grąžinamas tik finansiniams metams pasibaigus, kredito unijos visuotiniam narių susirinkimui patvirtinus metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priėmus nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos. Kredito unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė kredito unijoje pasibaigė, įnašą už pagrindinį pajų, privalo proporcingai, atsižvelgdama į kredito unijos praėjusių metų patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas kredito unijos nuostolių sumas, jį sumažinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyto teisinio reguliavimo sisteminė analizė suponuoja išvadą, jog pajinio įnašo už pagrindinį pajų grąžinimo galimybė siejama su asmens narystės kredito unijoje pasibaigimu, o kredito unijos prievolės grąžinti šį įnašą vykdymo momentas siejamas su konkrečiais įvykiais – finansinių metų pasibaigimu, finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimu bei pelno paskirstymo ar nuostolių atlyginimo tvarkos nustatymu. Tačiau nagrinėjamu atveju bylos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjas turi teisę reikalauti pajinio įnašo už pagrindinį pajų (28,96 Eur) gražinimo ar jo nukreipimo bankrutavusios įmonės kreditoriaus ar kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. Apelianto, bankroto administratoriaus ir kredito unijos susirašinėjimo turinys patvirtina, kad apelianto narystė kredito unijoje nebuvo nutraukta ir nenutrūko. Nustačius šią aplinkybę, teisinės reikšmės neturi kitų sąlygų, nuo kurių priklauso kredito unijos pareigos grąžinti ginčo pajinį įnašą vykdymas, atsiradimo momentas (pvz., finansinių metų pabaiga, kredito unijos pelno, nuostolių paskirstymas). Iš tiesų, byloje yra apelianto akcentuojami duomenys, patvirtinantys, kad jis, tarpininkaujant bankroto administratoriui, siekė nutraukti narystę kredito unijoje. Tačiau kredito unijos 2016 m. sausio 4 d. pranešimo turinys patvirtina, kad 2013 m. spalio 18 d. vykusiame kredito unijos valdybos posėdyje apelianto prašymas nutraukti narystę nebuvo patenkintas, o naujas prašymas nepateiktas iki šiol (t. 2, b. l. 42). Kolegijos vertinimu, tuo atveju, jeigu apeliantas mano, kad kredito unijos veiksmai netenkinant prašymo dėl narystės nutraukimo yra neteisėti ar pažeidžiantys jo teises, toks ginčas spręstinas teisme, tačiau ne juridinio asmens bankroto procese.

23Kredito unijos nariui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka gali būti apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, neviršijančia skolinamų pinigų sumos kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus grąžinta skolinama suma su palūkanomis (KUĮ 481 straipsnis). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog apeliantas neįvykdė su kredito unija sudarytų skolinių sutarčių, ką patvirtina kredito unijos finansinis reikalavimas, patvirtintas įmonės bankroto byloje, todėl apelianto teisė disponuoti pajiniu įnašu (be kita ko, prašyti jį grąžinti arba reikalauti jį nukreipti kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui) apribota pagrįstai.

24Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama iškilusį ginčą, neturi pagrindo remtis pareiškėjo skunde nurodytu Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-338/2009 sukurtu precedentu, kadangi cituojamos kitos bylos ratio decidendi (sprendimo motyvai) nuo nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių esmingai skiriasi, kitoje nurodytoje byloje pateiktas aplinkybių vertinimas ir teisės nuostatų aiškinimas šiuo tiriamuoju atveju nėra aktualūs. Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-338/2009 buvo pasisakyta dėl galimybės nukreipti išieškojimą į asmens turimus pajinius įnašus apskritai, tačiau atskirai nebuvo svarstomas klausimas dėl pajinio įnašo (jo dalies) už pagrindinį pajų grąžinimo. Kita vertus, apeliacinis teismas nurodytoje byloje konstatavo esant galimybę nukreipti išieškojimą į pajinį įnašą tik tuo atveju, kai pajiniam įnašui netaikomi disponavimo teisės apribojimai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog apelianto pajiniam įnašui taikomas disponavimo teisės apribojimas kredito unijai neįvykdytos prievolės, kuri smarkiai viršija pajinį įnašą, ribose. Dėl kitų apeliaciniame skunde paminėtų Lietuvos apeliacinio teismo sukurtų teisminių precedentų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi iš apelianto pateiktų duomenų (klaidingai nurodytų bylų numerių) nepavyko identifikuoti konkrečių bylų.

25Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. B. nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ginčijama suma (pajiniu įnašu) sumažinti G. B. individualios įmonės bankroto procese įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinto Pakruojo ūkininkų kredito unijos kreditorinio reikalavimo.

26Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, jo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329, 330 straipsniai), todėl skundas atmetamas, o šis teismo sprendimas, įskaitant ir dalį, kuria atsisakyta sumažinti Pakruojo ūkininkų kredito unijos kreditorinį reikalavimą, paliekamas nepakeistas.

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartimi iškėlė bankroto... 5. Šiaulių apygardos teisme gautas G. B. individualios įmonės „Muzikos... 6. Teismui pateiktame procesiniame dokumente bankroto administratorius taip pat... 7. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu pripažino... 8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įmonės bankroto... 9. Sprendimą netenkinti įmonės savininko G. B. prašymo dėl kreditorės... 10. III.... 11. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Pareiškėjas bankrutavusios G. B. individualios įmonės „Muzikos garsai“... 13. Atsakovė bankrutavusi G. B. individuali įmonė „Muzikos garsai“,... 14. Teisėjų kolegija... 15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 16. Byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria,... 17. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad įmonės bankroto... 18. Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios įmonės... 19. Kasacinis teismas taipogi yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo nutartis,... 21. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi G. B. individualiai... 22. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą pajinis įnašas – į kredito uniją... 23. Kredito unijos nariui kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka gali būti... 24. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama iškilusį ginčą, neturi... 25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 26. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti...