Byla 2-16794-566/2013
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,

2sekretoriaujant Ilonai Jakubauskaitei,

3dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Viktorijai Budreckienei,

4atsakovo atstovui T. Č.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Mineraliniai vandenys“ ieškinį atsakovui T. Č. individualiai įmonei „SSS“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

Nustatė

7Ieškovas kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 425 str. nustatyta tvarka ir nurodė, kad 2010-06-01 ieškovas su atsakovu sudarė didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas tiekė atsakovui alkoholinius gėrimus, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais už parduotas prekes atsiskaityti. Atsakovas pagal ieškovo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras laikotarpiu nuo 2012-03-22 iki 2012-06-07 atsiskaitė su ieškovu tik iš dalies ir liko skolingas ieškovui 13944,23 Lt. Už uždelstą atsiskaityti laikotarpį ieškovas paskaičiavo atsakovui 1148,33 Lt delspinigių. Ieškovas nurodė, kad atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė, iki šiol su ieškovu neatsiskaitė, todėl ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 13944,23 Lt skolos, 1148,33 Lt delspinigių, 7,51 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 1226,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 1-6).

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-14 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo reikalavimus patenkino visiškai ir priteisė ieškovo UAB „Mineraliniai vandenys“ naudai iš atsakovo T. Č. individualios įmonės „SSS“ 13944,23 Lt skolos, 1148,23 Lt delspinigių, 7,51 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 15092,56 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-02-04 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1226,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 32-33).

9Atsakovas pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodo, kad su teismo 2013-02-14 priimtu preliminariu sprendimu nesutinka. Atsakovas pripažįsta, jog jis yra skolingas ieškovui, tačiau nesutinka su ieškovo reikalaujama suma, kuri atsakovo teigimu yra žymiai mažesnė nei nurodo ieškovas. Nurodo, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2011-12-31 iki 2012-12-31 patiekė atsakovui prekių už bendrą 52989,27 Lt sumą. Savo ruožtu, atsižvelgiant į tai, kad 2010-06-01 tarp šalių buvo sudaryta marketingo sutartis, atsakovas kas mėnesį išrašydavo ieškovui PVM sąskaitas-faktūras už marketingą, kuriose nurodytos sumos buvo įskaitomos į sumas mokėtinas ieškovui pagal jo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Nurodo, kad laikotarpiu nuo marketingo sutarties sudarymo iki 2013-02-25 atsakovas išrašė ieškovui PVM sąskaitas-faktūras už marketingą bendrai 2935,29 Lt sumai. Taip pat atsakovas laikotarpiu nuo 2011-12-31 iki 2012-12-31 už ieškovo parduotas prekes viso sumokėjo ieškovui 47100,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, atsakovo paskaičiavimu, atsakovo skola ieškovui šiai dienai sudaro 2953,98 Lt (45463,70 Lt + 7525,57 Lt - 2935,29 Lt - 47100,00 Lt). Be to, atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti skolą už apyvartinę pakuotę, kadangi ši skola susidarė dėl paties ieškovo nesąžiningų veiksmų. Nurodo, kad atsakovui vėluojant vykdyti mokėjimus ieškovui už parduotas prekes ir dėl to pablogėjus ieškovo ir atsakovo santykiams, ieškovo atstovas vengė priimti ieškovui grąžinamą apyvartinę tarą, nurodydamas, jog pastaroji netelpa į transporto priemonę. Atsakovas dėl minėtų aplinkybių ne kartą kalbėjo telefonu su ieškovu, tačiau situacija nepasikeitė. 2013-01-10 atsakovui pavyko įkalbėti ieškovo darbuotoją, kad šis pasiimtų bent dalį iki tol nepaimtų dėžių. Taigi, atsakovas ne kartą norėjo grąžinti ieškovui perduotą apyvartinę tarą, tačiau ieškovas ją priimti atsisakydavo. Ieškovas, reikalaudamas priteisti skolą už visą apyvartinę tarą elgiasi nesąžiningai, kadangi nenurodo, jog dalis taros 2013-01-10 jam buvo grąžinta. Likusią apyvartinę tarą atsakovas pasiruošęs bet kuriuo metu grąžinti ieškovui. Dėl šios priežasties skolos reikalavimas už apyvartinę tarą, atsakovo teigimu, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsakovas nurodo, jog jo atsakovo įsiskolinimas susidarė ne dėl piktybiško vengimo atsiskaityti, o dėl objektyvių aplinkybių, t.y. dėl finansinių sunkumų. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti delspinigius, kadangi ieškovo nurodoma skola nuo kurios paskaičiuoti delspinigiai yra žymiai didesnė nei atsakovas iš tiesų skolingas ieškovui, be to, atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Atsakovo nuomone, ieškovo reikalaujami 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra neprotingai dideli ir atlieka baudinę funkciją, todėl jie turėtų būti sumažinti iki 0,02 proc. dydžio. Atsakovas prašo panaikinti preliminarų sprendimą bei ieškovo ieškinį atmesti, o teismui nepanaikinus preliminaraus sprendimo, prašo jį pakeisti, sumažinant iš atsakovo priteistiną skolą bei delspinigius, taip pat priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (b.l. 38-41).

10Ieškovas atsiliepime su atsakovo pateiktais prieštaravimais nesutinka. Ieškovas sutinka su atsakovo nurodytais teiginiais dėl to, jog laikotarpiu nuo 2011-12-31 iki 2012-12-31 ieškovas pateikė atsakovui prekių bendrai 52989,27 Lt sumai. Tačiau ieškovas nesutinka su atsakovo teiginiu, jog atsakovo skola ieškovui sudaro tik 2953,98 Lt. Nurodo, kad remiantis sutarties 8.1 p., atsakovas praleidęs apmokėjimo terminą privalo mokėti ieškovui 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Sutarties 1.7 p., laikus nepamokėjus pateiktos PVM sąskaitos-faktūros už perduotą apyvartinę tarą, atsakovas įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo neapmokėtos sumos, skolą už tarą vertinant užstatinėmis kainomis plius PVM. Atsižvelgiant į tai, atsakovui vėluojant atsiskaityti su ieškovu, atsakovui ginčo laikotarpiu buvo paskaičiuota viso 6185,26 Lt delspinigių suma. Atsižvelgiant į tai, remiantis sutarties 5.7 p., gaunant atsakovo mokamas sumas dalis jų buvo paskirstyta minėtų delspinigių padengimui. Taigi, atsakovo skola sudaro 13944,23 Lt (7525,57 Lt + 45463,70 Lt + 6185,26 Lt + 2299,00 Lt - 47529,30 Lt). Taip pat ieškovas nesutinka su atsakovo argumentais ir nurodomomis aplinkybėmis dėl apyvartinės taros grąžinimo. Nurodo, kad pagal sutarties sąlygas atsakovui negrąžinus nustatytu laiku ieškovui apyvartinės taros, pastaroji tampa paties atsakovo nuosavybe ir jis nebetenka teisės ją grąžinti ieškovui. Nurodo, kad atsakovas remiantis sutarties nuostatomis vėlavo grąžinti ieškovui tarą, todėl ieškovas per vėlai grąžinamos taros nepriėmė. Taigi, apyvartinė tara ieškovui nebuvo grąžinama laiku dėl paties atsakovo kaltės. Nors ieškovo vežėjas, neturėdamas informacijos apie ieškovo ir atsakovo santykius ir suklaidintas atsakovo, ir priėmė iš atsakovo tarą, tačiau ši tara išliko atsakovo nuosavybe, todėl atsakovas bet kada gali šią tarą atsiimti iš ieškovo. Atsižvelgiant į tai, atsakovui išliko pareiga apmokėti už jam parduotą tarą. Be to, ieškovas nurodo, kad delspinigiai už neapmokėtas prekes atsakovui yra paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2012-12-11 iki 2013-01-21, o už apyvartinę tarą – nuo 2012-12-16 iki 2013-01-21, taigi ieškinio senatis dėl delspinigių reikalavimo nėra praleista. Ieškovas nesutinka su atsakovo reikalavimu sumažinti sutartinius delspinigius, kadangi, abi šalys, būdamos verslo subjektais dėl tokio delspinigių dydžio susitarė laisva valia ir nustatė jas sutartyje, todėl atsižvelgiant į sutarties laisvės principą, nėra pagrindo juos mažinti. Kita vertus, atsakovas 2011-12-31 pasirašydamas tarpusavio suderinimo aktą, iki kurio pasirašymo jam taip pat buvo skaičiuojami ginčijami delspinigiai, pats pripažino ginčijamą delspinigių dydį kaip pagrįstą ir protingą. Ieškovas nurodo, kad atsakovo nurodomos marketingo paslaugos, už kurias atsakovas paskaičiavo 2935,29 Lt sumą, buvo suteiktos iki 2011-12-31 tarpusavio suderinimo akto pasirašymo, tuo tarpu 2012 m. atsakovas tokių paslaugų nesuteikė, todėl atsakovo skolą mažinti minėta suma nėra pagrindo. Prašo 2013-02-14 priimtą preliminarų sprendimą palikti nepakeistą bei papildomai priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b.l. 57-64).

11Ieškovo atstovė palaikė ieškinį ir atsiliepime į prieštaravimus išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad atsakovas buvo informuotas apie delspinigių skaičiavimą, jie buvo skaičiuojami nuo 2012-12-31. Nurodė, kad 1500,00 Lt pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad atsakovas sumokėjo tas sumas, ir jos įtrauktos į bendrą suvestinę. Paaiškino, kad grynoji skola už prekes apskaičiuota už laikotarpį nuo 2012-03-22 iki 2012-06-07. Paaiškino, kad paprastai kai laiku mokama, tai ir prekės teikiamos periodiškai ir nuolat, tiekėjas tiekia prekes, priima grąžinamą apyvartinę tarą, o jei užsakovas nesusimoka laiku, tai prekių tiekimas sustabdomas. Tuomet vežėjas nevažiuoja, o skolininkui tenka pareiga pačiam pristatyti tarą, jei nepristato, tada laikoma, kad skolininkas tarą nusipirko. Nurodė, kad abi šalys yra juridiniai asmenys ir abu turėjo suprastu, kokius įsipareigojimus sutartimi prisiima. Prašė atsakovo prieštaravimus atmesti ir palikti galioti preliminarų sprendimą (b.l. 139-143).

12Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko bei palaikė prieštaravimuose išdėstytus argumentus. Nurodė, kad sutartis, kurią atsakovas pasirašė yra standartinė ieškovo siūloma sutartis, todėl dėl sąlygų derėtis atsakovas negalėjo. Paaiškino, kad be vadybininko sutikimo atsakovas negali pats vežti taros ieškovui, ir net nežino kur ją vežti. Atstovo teigimu, atsakovas apie ieškovo išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą už tarą sužinojo tik teisme. Ši faktūra yra išrašyta jau po taros grąžinimo ieškovui. Taros dalį už 1815,00 Lt atsakovas grąžino pagal grąžinimo aktą. Nurodė, kad jis grąžino ne visą tarą, kadangi tuo metu daugiau į automobilį netilpo. Atsakovo atstovas skolą pripažino tik dėl 2953,98 Lt, likusi reikalaujama suma, anot atstovo, yra sankcijos. Nurodė, jog taikomi delspinigiai mažintini iki 0,02 proc., nes šiuo metu įmonės finansinė padėtis yra sunki. Dėl padidėjusios konkurencija atsakovas nevykdo jokios veiklos. Prašo neskaičiuoti skolos už tarą ir įsipareigojo likusią tarą grąžinti ieškovui. Prašė iš dalies panaikinti preliminarų sprendimą, sumažinti sutartyje numatytų delspinigių dydį bei sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis metams (b.l. 139-143).

13Preliminarus sprendimas pakeistinas. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

14Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010-06-01 ieškovas su atsakovu pasirašė Didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) Nr. V4325, pagal kurią ieškovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka perduoti pardavimo dokumentuose nurodytas prekes atsakovo nuosavybėn, o atsakovas įsipareigojo prekes priimti ir už jas sumokėti pardavimo dokumentuose nurodytą kainą Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais (b.l. 10-12). Sutarties 5.1 p. numatyta, kad už parduotas prekes atsakovas įsipareigoja sumokėti ne vėliau kaip per 28 kalendorines dienas nuo prekių priėmimo dienos, išskyrus už tabako gaminius, už kuriuos atsakovas įsipareigoja sumokėti ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prekių priėmimo dienos. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė dėl ko susidarė įsiskolinimas.

15Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-12-31 dienai atsakovo skola ieškovui sudarė 7525,57 Lt. Tai patvirtina šalių 2012-01-27 pasirašytas Tarpusavio suderinimo aktas (b.l. 42). Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-07-02 ieškovas atsakovui viso perdavė prekių už 45965,32 Lt (įskaitant PVM) sumą (b.l. 13-25, 43, 107-109). Taigi, viso atsakovo prievolė ieškovui už patiektas prekes bei anksčiau susidariusią skolą sudarė 53490,89 Lt. Byloje ginčo dėl minėtų aplinkybių nėra. Kaip matyti tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovo pateiktų dokumentų, atsakovas laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 viso už perduotas prekes sumokėjo ieškovui 47529,30 Lt sumą, taip pat, atsakovas minėtu laikotarpiu grąžino ieškovui prekių už bendrą 501,62 Lt sumą (b.l. 43, 45-59, 107-109). Taigi ginčo laikotarpiu atsakovo prievolė ieškovui sumažėjo 48030,92 Lt . Pažymėtina, kad dėl minėtų aplinkybių byloje ginčo taip pat nėra.

16Pagal Sutarties 8.1 p., uždelsęs sumokėti prekių kainą Sutartyje nurodytais terminais ir tvarka, atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo neapmokėtos sumos. Nustatyta, kad Sutarties 5.7 p. šalys susitarė, kad įmokos, gautos vykdant piniginę prievolę, pirmiausiai bus skiriamos netesyboms, antrąja eile įmokos bus skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti, nepriklausomai nuo to kas bus nurodyta mokėjimo dokumente. Minėta Sutarties sąlyga atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 str. įtvirtintą nuostatą nustatančią įstatyminę įmokų paskirstymo taisyklę. Kaip matyti iš šalių pateiktų duomenų, atsakovas nuolat vėluodavo atsiskaityti už perduotas prekes pagal ieškovo išrašomas PVM sąskaitas-faktūras (b.l. 45-59, 107-109), todėl ieškovas, vadovaudamasis Sutarties 8.1 p., už uždelstą atsiskaityti laikotarpį skaičiavo delspinigius ir tuo pagrindu parengdavo delspinigių aktus, kuriuos siųsdavo atsakovui (b.l. 65-106). Viso ginčo laikotarpiu už uždelstą atsiskaityti laikotarpį ieškovas paskaičiavo atsakovui 6185,26 Lt delspinigių (b.l. 58), kuriuos, gaudamas iš atsakovo mokėjimus už perduotas prekes, vadovaudamasis Sutarties 5.7 p., ieškovas paskirstydavo apmokėjimui pirmąja eile ir tik likusias sumas nukreipdavo skolai apmokėti (b.l. 107-109). Pažymėtina, kad tokie ieškovo veiksmai atitiko tiek Sutartyje nustatytas sąlygas, tiek įstatyme numatytas taisykles.

17Atsakovas nesutinka su Sutartyje nustatytu delspinigių (0,2 proc.) dydžiu, laiko juos neteisingais, neprotingus ir nesąžiningus, prašydamas juos sumažinti iki 0,02 proc. dydžio.

18CK 6.156 str. įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 str. 1 d.). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis – kreditorius už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str.).

19Aptariant sutartines netesybas, svarbu pažymėti tai, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažinamos tik CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nustatyta tvarka ir pagrindais. Taigi, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nustatyta tvarka teismui suteikta teisė kontroliuoti netesybų dydį, t.y. teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, turi teisę sumažinti sutartyje nustatytas netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

20Pažymėtina, kad dėl atsakovo nurodytos kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl konkretaus netesybų dydžio, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. vasario 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012, yra pasisakęs, jog nuo 2007 m. kasacinis teismas formuoja praktiką, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 str. 3 d.), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vienodą teismų praktiką. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Kasacinis teismas nurodė, kad kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir praktikos negalima laikyti suformuota, kad nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas. Sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažįstamas tinkamu, kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

21Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą kasacinio teismo praktiką, atsakovo teiginys, jog būtent 0,02 proc. delspinigių dydis pripažintinas teisingu, protingu ir sąžiningu, atmestinas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis šiuo metu kasacinio teismo praktikoje formuojamų taisyklių. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis vien minėtu atsakovo argumentu mažinti šalių Sutartyje nustatytą 0,2 proc. delspinigių dydį nėra pagrindo. Nors iš šalių sudarytos Sutarties turinio matyti, kad šalys sudarė Sutartį pagal ieškovo pasiūlytas standartines sąlygas, tačiau svarbu pažymėti tai, jog abi Sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, kuriems, be kita ko, taikomi didesni atidaus, rūpestingo ir atsakingo elgesio reikalavimai, ir kurie Sutartį sudarė laisva valia nieko neverčiami (atkreiptinas dėmesys, kad minėtų aplinkybių atsakovas nepaneigė), todėl sudarant Sutartį atsakovas turėjo įvertinti Sutarties sąlygas bei jų įtaką atsakovo teisėms ir pareigoms, taip pat galimas Sutarties pažeidimo pasekmes. Pažymėtina, jog atsakovas nuo pat Sutarties pasirašymo momento žinojo apie Sutartyje nustatytų delspinigių dydį, t.y. apie savo atsakomybės apimtį pažeidus sutartį, tačiau, Sutartyje nustatytą delspinigių dydį neginčijo, taip pat jų neginčijo ir tuomet, kai ieškovas už pavėluotai apmokamas sąskaitas už uždelstą atsiskaityti laikotarpį išrašydavo atsakovui paskaičiuotų delspinigių aktus, be to, atsakovas ginčo laikotarpiu nuolat vėluodavo atsiskaityti su ieškovu. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į sutarties laisvės principą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šalių Sutartyje nustatyta 0,2 proc. delspinigių norma, šiuo konkrečiu atveju negali būti pripažinta kaip neprotinga, neteisinga, nesąžininga ir aiškiai per didelė. Atsakovo argumentas, jog delspinigiai turi būti sumažinti taip pat ir tuo pagrindu, jog jo finansinė padėtis dėl atsiradusios konkurencijos pasunkėjo yra atmestinas, kadangi atsakovo sunkią finansinę padėtį lėmė objektyvūs rinkos dėsniai, todėl tokia aplinkybė nepripažintina sudarančia pagrindą mažinti sutartines netesybas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai už pavėluotus mokėjimus skaičiavo atsakovui delspinigius bei taip pat teisėtai juos įskaitydavo į atsakovo mokėtinas sumas.

22Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2010-06-01 atsakovas su ieškovu sudarė Marketingo paslaugų sutartį Nr. SSS 20100601, pagal kurią atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovui marketingo paslaugas ir skirti papildomą prekybinį plotą ieškovo tiekiamos produkcijos prekybai ir prekių eksponavimui su pirmumo teise pasirenkant eksponavimo vietas atsakovo prekybos vietose, o ieškovas įsipareigojo atsakovui sumokėti už suteiktas paslaugas sutartyje nustatytą atlyginimą (b.l. 44). Atsakovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-02-25 jis suteikė ieškovui marketingo paslaugų už bendrą 2935,29 Lt sumą, kurią jis įskaitė kaip mokėtinas ieškovui sumas, todėl šia suma atsakovo skola turi būti mažintina (b.l. 38-39). Ieškovas tokias aplinkybes ginčija bei nurodo, kad jokių marketingo paslaugų atsakovas ieškovui ginčo laikotarpiu nesuteikė, todėl mažinti atsakovo skolą nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). CPK 178 str. nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Nagrinėjamu atveju jokių rašytinių įrodymų (PVM sąskaitų-faktūrų, tarpusavio suderinimo aktų, kuriuose atsispindėtų atsakovo nurodama suma), patvirtinančių, jog ginčo laikotarpiu jis buvo suteikęs ieškovui marketingo paslaugas ir tuo pagrindu buvo išrašęs PVM sąskaitas-faktūras 2935,29 Lt sumai, atsakovas nepateikė. Savo ruožtu atsakovo byloje pateikta 2013-02-15 buhalterinė pažyma (b.l. 50) nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad tokios paslaugos ginčo laikotarpiu buvo suteiktos. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentas, jog skola turi būti mažinama minėta suma, yra atmestinas (CPK 178 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, konstatuotina, kad atsakovo įsiskolinimas 2012-12-31 dienai sudarė 11645,23 Lt (7525,57 Lt + 45965,32 Lt + 6185,26 Lt - 47529,30 Lt - 501,62 Lt).

23Remiantis CK 6.38 str., prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Pagal CK 6.59 str. draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog jis su ieškovu yra atsiskaitęs, ieškovui iš atsakovo priteistinas 11645,23 Lt įsiskolinimas.

24Šalių sudarytos Sutarties 7.1 p. numato, kad visos prekės atsakovui turi būti perduodamos taroje. Pagal Sutarties 7.2 p., jeigu prekės perduodamos atsakovui apyvartinėje taroje, tai atsakovas privalo tokią tarą grąžinti arba sumokėti perduotos taros kainą Sutarties priede nurodyta tvarka. Sutarties priedo „Apyvartinės taros apskaitos tvarka“ 1.1 p. nustatyta, kad pagal Sutartį atsakovui kartu su parduotomis prekėmis perduota apyvartinė tara yra ieškovo nuosavybė. Pagal minėto Sutarties priedo 1.3 p., apyvartinės taros perdavimas atsakovui fiksuojamas PVM sąskaitoje-faktūroje, o grąžinimas ieškovui įforminamas taros grąžinimo aktu (TPD) arba atsakovo įrašytu taros grąžinimo dokumentu, Jeigu sąskaitoje faktūroje yra numatyta grafa taros grąžinimui ir atsakovo, tai grąžintinos taros kiekis pagal taros asortimentą įrašomas į sąskaitą faktūrą. Sutarties priedo 1.5 p. numatyta, kad atsakovas įsipareigoja iš karto grąžinti perduotą tarą ieškovui. Sutarties priedo 1.6 p. nustatyta, kad atsakovo įsiskolinimas už tarą einamojo mėnesio paskutinę dieną turi būti lygus 0. Jei iki sekančio mėnesio 20 d. atsakovas negrąžina taros įsiskolinimo buvusio praėjusio mėnesio paskutinę dieną, ieškovas ne ginčo tvarka pateikia atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą apyvartinės taros įsiskolinimui padengti užstatinėmis kainomis plius PVM. Ieškovas nurodo, kad atsakovas viso negrąžino jam apyvartinės taros už 2299,00 Lt sumą, todėl ieškovas tuo pagrindu už negrąžintą tarą išrašė atsakovui 2012-12-10 PVM sąskaitą-faktūrą minėtai sumai (b.l. 26). Gi atsakovas teigia, jog jis negalėjo grąžinti ieškovui apyvartinės taros dėl to, jog ieškovas atveždamas atsakovui prekes nepriimdavo iš atsakovo grąžinamos taros, o pats atsakovas nežinojo kokiu kitokiu būdu grąžinti ieškovui tarą. Tačiau, atsakovas nurodo, kad 2013-01-10 jis vis tik grąžino ieškovui dalį apyvartinės taros už bendrą 1815,00 Lt (1500,00 Lt plius PVM) sumą, ką patvirtina 2013-01-10 Apyvartinės taros priėmimo-perdavimo aktas Nr. TPD1005414 (b.l. 51). Ieškovas minėtų aplinkybių neginčija, tačiau nurodo, kad atsakovui negrąžinus Sutarties priede nustatytu laiku ir tvarka ieškovui apyvartinę tarą, pastaroji tapo atsakovo nuosavybe, todėl ieškovo tiekėjai ir atsisakydavo ją priimti, o ieškovas įgijo teisę į taros vertės atlyginimą Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

25Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.). Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad abi Sutarties šalys nepakankamai bendradarbiavo, taip pat elgėsi ne visiškai sąžiningai, todėl atsižvelgiant į tai, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo išrašyta PVM sąskaita-faktūra už atsakovui perduotą apyvartinę tarą buvo įteikta atsakovui, ir į tai, kad ieškovo tiekėjas 2013-01-10 apyvartinės taros priėmimo-perdavimo aktu priėmė dalį atsakovui perduotos taros, laikytina, kad atsakovas tinkamai ir teisėtai grąžino ieškovui dalį apyvartinės taros. Įvertinus tai, kad likusią atsakovui perduotos apyvartinės taros dalį atsakovas ieškovui negrąžino, atsižvelgiant į minėtas Sutarties sąlygas pripažintina, kad likusi negrąžintos apyvartinės taros dalis tapo atsakovo nuosavybe, todėl jam atsirado pareiga sumokėti už ją ieškovui Sutartyje nustatytomis sąlygomis. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovo priteistina 484,00 Lt (2299,00 Lt - 1815,00 Lt) skolos už negrąžintą apyvartinę tarą.

26Pagal CK 6.256 str. 2 d., asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Minėta, kad Sutarties 8.1 p. nustatyta, kad uždelsęs sumokėti prekių kainą Sutartyje nurodytais terminais ir tvarka, atsakovas įsipareigoja mokėti ieškovui 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo neapmokėtos sumos. Pagal Sutarties priedo 1.7 p., atsakovui laiku neapmokėjus sąskaitos už apyvartinę tarą, atsakovas taip pat įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio netesybas už kiekvieną pavėluotą apmokėti dieną nuo neapmokėtos sumos. Minėta, kad Sutartyje nustatyta delspinigių norma, sudaranti 0,2 proc., byloje pripažinta kaip atitinkanti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei šalių interesų pusiausvyros principą, todėl teismas ją mažinti neturi pagrindo. Ieškovas už uždelstą atsiskaityti laiką paskaičiavo atsakovui 1148,33 Lt delspinigių (b.l. 3). Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalaujamiems priteisti delspinigiams. Pažymėtina, kad CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nustato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Iš ieškovo pateiktos delspinigių paskaičiavimo lentelės matyti, kad ieškovas reikalaujamus delspinigius paskaičiavo už laikotarpį nuo 2012-12-11 iki 2013-01-21 (b.l. 3). Ieškinys paštui įteiktas 2013-01-29 (b.l. 28). Konstatuotina, kad ieškovo paskaičiuotų delspinigių terminas neviršija šešis mėnesius iki ieškinio pateikimo, todėl ieškinio senatis reikalavimui dėl delspinigių priteisimo netaikytina. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prievolė atlyginti apyvartinės taros vertę sumažėjo, atitinkamai ir mažintina priteistinų delspinigių suma už uždelstą atsiskaityti laikotarpį už apyvartinę tarą iki 35,82 Lt (484,00 Lt x 0,2 proc. x 37 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovo priteistina 1014,02 Lt (1148,33 Lt - 134,31 Lt) delspinigių.

27CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys yra ūkio subjektai, besiverčiantys ūkine – komercine veikla, palūkanų dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MVPĮ) nuostatomis. Remiantis MVPĮ 3 str. 4 d., skolininkas privalo mokėti už pavėlavimą, palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, antrąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. Remiantis MVPĮ 2 str. 3 d., palūkanų norma yra vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiga mokėti procesines palūkanas atsirado pirmąjį 2013 metų pusmetį, o šį pusmetį galiojanti VILIBOR palūkanų norma yra 0,51 proc. (b.l. 27), ieškovui iš atsakovo priteistina 7,51 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 13143,25 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-02-04 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

28Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad viso ieškovas patyrė 2226,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 226,00 Lt žyminis mokestis (b.l. 7) bei 2000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 9, 110-111, 130-131). Atsakovas įrodymų apie bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (87,08 proc. patenkintų reikalavimų), vadovaujantis 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d. bei 98 str., ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 1938,40 Lt (2226,00 Lt x 0,8708) bylinėjimosi išlaidų.

29Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 str. 1 d. suteikia teismui teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, aktualūs CK 1.2 str. 1 d. įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti. Teismas, įvertinęs atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo bei byloje esančius įrodymus apie atsakovo finansinę padėtį (b.l. 132-135), iš kurių matyti, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki (2012 m. atsakovas patyrė 104205,00 Lt dydžio nuostolį (b.l. 135), atsakovo trumpalaikės skolos siekia 83420,00 Lt (b.l. 132)), taip pat aplinkybę, jog atsakovas yra neribotos civilinės atsakomybės įmonė, kurios savininkas už įmonės skolas atsako visu savo turtu, todėl įmonei tapus nemokia, ieškovas turės galimybę išieškoti skolą iš jos savininko, ir kitas sprendimui dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo reikšmės turinčias aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas teismo sprendimo vykdymą išdėstyti. Pažymėtina, kad ieškovas yra juridinis asmuo, kurio, teismo vertinimu, finansinė padėtis yra stabili, todėl sprendimo įvykdymo išdėstymas jo veiklos ženkliai nepaveiks, tačiau, sudarys prielaidą atsakovui tinkamai įvykdyti sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių laikytina, kad ekonomiškai yra teisinga išdėstyti sprendimo, įskaitant priteistas bylinėjimosi išlaidas, vykdymą atsakovo atžvilgiu keturių mėnesių laikotarpiui, mokant į ieškovo nurodytą sąskaitą kas mėnesį lygiomis dalimis po 3770,42 Lt (15081,65 Lt / 4 mėn.), pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įsiteisėjo teismo sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, kartu su eiline įmoka mokant tai dienai paskaičiuotas procesines palūkanas.

30Remiantis CPK 92 str. ir 96 str. 1 d., valstybės naudai iš atsakovo priteistina 21,26 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija 10,00 Lt dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

31Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 270 str., 279 str., 284 str., 307 str., 430 str. 6 d. 1 p., 430 str. 8 d.,

Nutarė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-04 priimtą preliminarų sprendimą pakeisti.

34Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

35Priteisti ieškovui UAB „Mineraliniai vandenys”, į.k. 121702328, iš atsakovo T. Č. individualios įmonės „SSS“, į.k. 125757681, 11645,23 Lt (vienuolika tūkstančių šešis šimtus keturiasdešimt penkis litus 23 ct) skolos, 484,00 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus 00 ct) skolos už apyvartinę tarą, 1014,02 Lt (vieną tūkstantį keturiolika litų 02 ct) delspinigių, 7,51 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 13143,25 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-02-04 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1938,40 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt aštuonis litus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

36Teismo sprendimo įvykdymą atsakovui T. Č. individualiai įmonei „SSS“ išdėstyti keturių mėnesių laikotarpiui, mokant į ieškovo nurodytą sąskaitą kas mėnesį lygiomis dalimis po 3770,42 Lt, pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įsiteisėjo teismo sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, kartu su eiline įmoka mokant tai dienai paskaičiuotas procesines palūkanas.

37Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

38Priteisti valstybės naudai iš atsakovo T. Č. individualios įmonės „SSS“, į.k. 125757681, 21,26 Lt (dvidešimt vieną litą 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

39Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,... 2. sekretoriaujant Ilonai Jakubauskaitei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Viktorijai Budreckienei,... 4. atsakovo atstovui T. Č.,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 7. Ieškovas kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-14 priėmė preliminarų sprendimą,... 9. Atsakovas pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuose... 10. Ieškovas atsiliepime su atsakovo pateiktais prieštaravimais nesutinka.... 11. Ieškovo atstovė palaikė ieškinį ir atsiliepime į prieštaravimus... 12. Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko bei palaikė prieštaravimuose... 13. Preliminarus sprendimas pakeistinas. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010-06-01 ieškovas... 15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-12-31 dienai atsakovo skola ieškovui... 16. Pagal Sutarties 8.1 p., uždelsęs sumokėti prekių kainą Sutartyje... 17. Atsakovas nesutinka su Sutartyje nustatytu delspinigių (0,2 proc.) dydžiu,... 18. CK 19. Aptariant sutartines netesybas, svarbu pažymėti tai, kad šalių sutartimi... 20. Pažymėtina, kad dėl atsakovo nurodytos kasacinio teismo suformuotos... 21. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą kasacinio teismo praktiką, atsakovo... 22. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2010-06-01 atsakovas su ieškovu sudarė... 23. Remiantis CK 6.38 str., prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai... 24. Šalių sudarytos Sutarties 7.1 p. numato, kad visos prekės atsakovui turi... 25. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.).... 26. Pagal CK 6.256 str. 2 d., asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo... 27. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės... 28. Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 29. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 str. 1 d.... 30. Remiantis CPK 92 str. ir 96 str. 1 d., valstybės naudai iš atsakovo... 31. Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 270 str., 279 str., 284 str.,... 34. Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies. ... 35. Priteisti ieškovui UAB „Mineraliniai vandenys”, į.k. 121702328, iš... 36. Teismo sprendimo įvykdymą atsakovui T. Č. individualiai... 37. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 38. Priteisti valstybės naudai iš atsakovo T. Č.... 39. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...