Byla 2A-151-460/2015
Dėl neturtinės žalos atlyginimo ir ieškovo M. J. (apeliantas) bei uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės automobilių keliai“ (apeliantė) apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-2198-164/2014 pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės automobilių keliai“ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir ieškovo M. J. (apeliantas) bei uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės automobilių keliai“ (apeliantė) apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas M. J. Šilutės rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, juo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Šilutės automobilių keliai“ 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 14 d. jam dirbant UAB „Šilutės automobilių keliai“ įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, dėl to jis patyrė sunkius kūno sužalojimus. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadose (2012-12-03 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 3) nurodoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl šių priežasčių: t. y. 1) darbo atlikimas nustatyta tvarka neapmokyto darbuotojo, t. y. M. J. nebuvo apmokytas atlikti pavojingą darbą (krovinių kėlimas, tvarkymas rankomis) atlikimui; 2) saugos ir sveikatos norminių teisės aktų (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas; 3) saugos ir sveikatos darbe kontrolės įmonėje nepakankamumas. Nurodytos išvados per įstatymo nustatytą terminą apskųstos nebuvo, atsakovė jų neginčijo, jos yra įsiteisėjusios. Išvados leidžia pagrįstai teigti, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu jis nukentėjo, yra kaltas darbdavys, t. y. atsakovė. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe jis patyrė sunkius kūno sužalojimus: neteko vieno iš organų (blužnies), patyrė daugybinius kaulų lūžius ir sumušimus, neteko 65 procentų darbingumo. Su automobiliu dirbo apie 3 metus, yra vežęs didelių gabaritų krovinius ir vamzdžius, niekas nenurodė lipti ir atrišti surištus vamzdžius, pats tai darė. Instrukcijų nežino, tik pasirašė, apie saugų darbą aukštyje niekas neapmokė, aukštis buvo 1,80–1,90 m, darbų niekas neprižiūrėjo. Dėl patirtų sužalojimų jis patyrė labai didelę neturtinę žalą, kurią vertina 300 000 Lt. Šiuo metu dirba, augina du nepilnamečius vaikus.

4Atsakovė UAB „Šilutės automobilių keliai“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad pagal 2012-03-23 sudarytą terminuotą darbo sutartį Nr. 1118 M. J. buvo priimtas į darbą UAB „Šilutės automobilių keliai“ vairuotojo, šaltkalvio, darbininko pareigoms iki 2012-09-28. Ieškovas pagal terminuotas darbo sutartis atsakovės įmonėje tas pačias pareigas eidavo nuo 2005 metų, tą patvirtina ir ieškovo pateikti įrodymai. Nuo 2008 metų ieškovas nuolatos dirbdavo su automobiliu KAMAZ, su priekaba SZAP/8551. Ieškovas buvo atitinkamai instruktuotas pagal įvadinį instruktažą bei vairuotojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 18. 2012-08-20 ryte, darbų vadovui R. G. nurodžius darbininkams Z. B., R. M. ir M. J. pakrauti 14 vnt. PVC vamzdžių, 500 mm diametro, 6 m ilgio, išvežimui į statybos objektą Vilkyškių gyvenvietėje iš atsakovės teritorijos medžiagų sandėliavimo aikštelės, šie darbuotojai atliko vamzdžių pakrovimo darbus. Nors vamzdžius buvo nurodyta krauti po 2 vnt. vienu metu, tačiau darbuotojai nusprendė juos krauti po 4 vnt., kaip supakuota, o pradėjus krauti, pakėlus vamzdžius virš priekabos ir jiems būnant ant krautuvo, ieškovas, būdamas automobilio priekaboje, nusprendė nupjauti vamzdžių pakuotės apsaugines juostas bei nuridenti juos (paskleisti) į priekabą, tą ir padarė. Šakiniu krautuvu pakėlus antrąjį vamzdžių paketą, ieškovas, būdamas priekaboje, atliko tapačius veiksmus ir vamzdis nuriedėjo į priekabą ir slysdamas išstūmė iš priekabos ieškovą, kuris krito ant žemės, o vamzdis užkrito ant jo. Nedelsiant buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. 2012-09-14 nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu Nr. 2 užfiksuota, kad ieškovui padarytas sunkus sužalojimas dėl to, kad buvo pasirinktas nesaugus krovinio sukrovimo ir išdėstymo mašinos kėbule būdas, neįvertinta rizika, kad atlaisvinus vamzdžių paketo suveržimo juostas, vamzdis gali išstumti darbuotoją iš kėbulo. Tuo pažeistas Automobilio vairuotojo 8324 saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 18, patvirtintos 2004-03-15 įsakymu Nr. 10, 4.55 punktas: „Paleidžiant krovinius kėbule iš rietuvių ar pakių, atkabinant kėlimo lynus būtina įsitikinti, kad krovinys neišbyrės iš kėbulo ir neprispaus darbuotojo kėbule“. Šį nelaimingą atsitikimą tyrė ir aktą surašė VDI Klaipėdos skyriaus vyr. darbo inspektorius S. S., tiriant dalyvavo atsakovės atstovas V. V. bei atsakovės darbuotojų atstovas R. B., taip pat VSDFV Klaipėdos skyriaus vyr. specialistė A. G.. Ieškovas su tyrimo išvada nesutiko ir ją apskundė tam, kad įvykis būtų ištirtas papildomai. Vyriausiojo darbo inspektoriaus įsakymu Nr. V-323 buvo paskirtas papildomas minimo nelaimingo įsitikimo tyrimas ir tyrimą atliko VDI Klaipėdos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė M. G., kuri 2012-12-03 surašė naują aktą Nr. 3, kuriame nelaimingo atsitikimo priežastimis nurodė: 1) darbo atlikimas nustatyta tvarka neapmokyto darbuotojo, t. y. M. J. nebuvo apmokytas atlikti pavojingą darbą (krovinių kėlimas, tvarkymas rankomis); 2) saugos ir sveikatos norminių teisės aktų (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimai; 3) saugos ir sveikatos darbe kontrolės įmonėje nepakankamumas. Atsakovės atstovas V. V. su papildomo tyrimo išvadomis nesutiko, nurodydamas 2012-12-03 rašte Nr. 376, kad priežastys išdėstytos ne pagal svarbą nelaimingam atsitikimui įvykti, tačiau šie motyvai kaip nepagrįsti buvo atmesti, o papildomo tyrimo išvados nepakeistos. Atsakovė nesutinka, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra kaltas darbdavys, nes, kaip matyti iš pirminio nelaimingo atsitikimo tyrimo akto, buvo nustatyta, jog pagrindinė ir vienintelė priežastis nelaimingam atsitikimui kilti buvo paties darbuotojo padaryti darbų saugos pažeidimai, kai ieškovas pažeidė Vairuotojo darbų saugos instrukcijos Nr. 18 4.55 punktą. Ieškovas įmonėje tas pačias pareigas ėjo ne pirmą kartą, buvo tinkamai instruktuotas atlikti jo pareigoms priklausanti darbą, netgi trumpiau nei prieš metus iki įvykio instruktuotas saugos ir sveikatos klausimais dėl krovinių kėlimo rankomis (2011-04-04), todėl atsakovei nebuvo privaloma ieškovo apmokyti pavojingo darbo (krovinių kėlimo, tvarkymo rankomis). Atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko, buvo atidi ir rūpestinga darbuotojo atžvilgiu ir jokių teisės aktų, susijusių su darbuotojų sauga ar sveikata, nepažeidė, todėl jai negali kilti civilinė atsakomybė dėl ieškovo susižalojimo darbe. Be to, net teismui pripažinus, kad atsakovės veiksmai galėjo būti neteisėti, civilinė atsakomybė negalima, nes ieškovas niekaip nepagrindė neturtinės žalos dydžio, nors teismų praktikoje konstatuojama, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Kaip vienas iš esminių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų turi būti vertinamos žalos pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Tad, nors nelaimingo atsitikimo metu ieškovas patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau iš medicininių ir kitų dokumentų matyti, kad ieškovo gijimas nebuvo itin ilgas, dėl šių traumų jokios ūmios patologijos nebuvo nustatytos, gydymo metu būklė buvo teigiama, būklė išrašant patenkinama, skausmas nežymus, jis liko ir yra darbingas (nustatytas netekto darbingumo lygis 35 procentai, sužalojimo metu atsiradusios pasekmės jam netrukdo ne tik normaliai gyventi, bet ir dirbti gana sunkų vairuotojo darbą. Tad akivaizdu, jog sužalojimų įtaka tolesniam ieškovo gyvenimui nebuvo itin didelė, sužalojimų padariniai nebuvo ilgalaikiai, todėl jo socialinis ar profesinis gyvenimas po patirtų sužalojimų reikšmingai nepakito. Be to, turi būti tinkamai įvertinta ir atsakovės kaltė dėl nelaimingo atsitikimo ir dėl to kilusios žalos. Jeigu atsakovė ir gali būti pripažinta kalta dėl žalos (nors jokių neteisėtų veiksmų neatliko), tai tik iš dalies ir tik dėl neatsargumo (kas konstatuota ir akte Nr. 3), kadangi atsakovė ieškovą instruktavo, kaip atlikti jam priklausančius darbus, ir negalėjo numatyti, kad ieškovas savavališkai darbus atliks pažeisdamas darbų saugos reikalavimus. Atsakovės įsitikinimu, ieškovo neatsargūs veiksmai, jei nebuvo pagrindiniu veiksniu nelaimingam atsitikimui įvykti, tai turėjo itin didelę reikšmę. Pagrindine ir vienintele įvykio kilimo priežastimi VDI tyrimo akte Nr. 2, taip pat viena iš įvykio kilimo priežasčių akte Nr. 3 numatyta būtent ieškovo padarytas pažeidimas – Automobilio vairuotojo 8324 saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 18 4.55 p. pažeidimas. Maža to, ieškovo pažeidimai pasireiškė ir didesniu minimos instrukcijos nuostatų pažeidimų, kurių nepažeidus, įvykis iš viso nebūtų įvykęs. Būtent ieškovo pasyvumas, aplaidumas, normalaus, protingo žmogaus suvokiamo saugumo reikalavimų nesilaikymas buvo esminė nelaimingo atsitikimo priežastis. Ieškovo veiksmai traktuotini kaip didelis neatsargumas, dėl ko turi būti taikomos CK 6.282 str. 1 d. nuostatos ir reikalavimas atlyginti žalą turėtų būti atmestas dar ir šiuo pagrindu. Taip pat, atsakovės įsitikinimu, ieškovas savavališkai nesilaikė saugos reikalavimų, kurių privalėjo laikytis, pažeidė privalomas vykdyti darbų saugos nuostatas, todėl negalima teigti, jog nelaimingas atsitikimas būtų neįvykęs, jei jis būtų buvęs apmokytas atlikti krovos darbus rankomis, nes jis taip pat būtų galėjęs šiuos saugos reikalavimus pažeisti. Be to, nurodė, kad M. J. instruktuotas 2012-03-23 surašius sutartį pagal įvadinį instruktažą, 2012-03-26 prieš pradedant dirbti instruktuotas pirminiu instruktažu darbo vietoje ir instruktuotas pagal Vairuotojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 18. Taip pat pažymi, kad krautuvo galia yra 3,5 t, o keturi supakuoti vamzdžiai, kurių ilgis 6 m, plotis 1,05 m, aukštis 1,05 m, sveria 560 kg, krautuvo šakių plotis 1,15 m, ilgis 0,95 m, kėlimo aukštis 4,0 m, todėl krautuvas galėjo visiškai saugiai pakrauti keturis supakuotus vamzdžius nelipant M. J. į priekabą, automobilio KAMAZ priekabos plotis 2,28 m, ilgis 5,40 m, bortų aukštis 0,8 m, užraktai tvarkingi. Esant tokioms aplinkybėms M. J. turėjo galimybę pakrauti vamzdžius saugiai.

5Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-09-23 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nusprendė priteisti iš UAB „Šilutės automobilių keliai“ M. J. 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 133 Lt advokato pagalbos išlaidų. Priteisė iš UAB „Šilutės automobilių keliai“ 602 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteisė iš ieškovo M. J. atsakovei UAB „Šilutės automobilių keliai“ 4 517 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 2 565,50 Lt už ekspertizės atlikimą, 100 Lt už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Priteisė iš M. J. 28 Lt pašto išlaidų valstybei. Nurodė, jog ieškovas nebuvo apmokytas pavojingo darbo (krovinių kėlimo, tvarkymo rankomis) atlikimo, įmonėje nebuvo pakankama saugos ir sveikatos darbe kontrolė, neįvertinami visi galimi kenksmingi ir pavojingi rizikos veiksniai, darbų vadovas neišaiškino ieškovui M. J., kaip saugiai atlikti vamzdžių pasikrovimo darbus, bei nepakankamai kontroliavo, kaip darbuotojai laikosi jiems nustatytų saugos reikalavimų, nekontroliavo ir darbuotojo, dirbančio su krautuvu, nesilaikančio Saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 26, tuo buvo pažeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 3 ir 13 punkto reikalavimai.

6Apeliantas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą ir visiškai patenkinti ieškinyje keliamus reikalavimus; pridėti prie bylos naują rašytinį įrodymą – Darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 0841573, išduotą 2014 m. rugsėjo 22 d. Nurodo, jog paleidžiant krovinius kėbule iš rietuvių ar pakių, būtina įsitikinti, kad krovinys neišbyrės iš kėbulo, tačiau kokiu būdu reikia „įsitikinti“, instrukcijoje Nr. 18 nėra nurodyta. M. J. pagal įmonėje parengtą Krovinių kėlimo rankomis programą buvo instruktuotas tik 2011-04-04, tai reiškia, kad naujai sudarius darbo sutartį 2012-03-23 M. J. nebuvo pagal minėtą instrukciją instruktuotas, dėl to jis negalėjo pradėti dirbti. Kadangi įmonės darbuotojas susižalojo atlikdamas krovimo darbus, darytina išvada, kad darbuotojui neužteko instruktavimo metu pateiktų žinių ir šis darbas priskiriamas prie pavojingų darbų vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Pavojingi darbai“. Teigia, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. rugsėjo 22 d. išdavė Darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 0841573, kurioje konstatuojama, kad M. J. netektas darbingumas pažymos išdavimo dieną sudaro 60 procentų. Atkreipė dėmesį, kad sprendime teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neanalizavo atsakovės finansinės būklės, finansavimo šaltinių, turimo turto ir lėšų, darbuotojų kiekio, įsipareigojimų ir pan., t. y. neatsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį. Mano, kad teismas, neturėdamas jokio faktinio pagrindo, pažeisdamas galiojančias teisės aktų nuostatas ir prieštaraudamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, priėmė nepagrįstą sprendimą, kuriuo buvo sumažintas M. J. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis.

7Apeliantė atsiliepime į apelianto skundą prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovė ieškovą instruktavo, kaip atlikti jam priklausančius darbus, ir negalėjo numatyti, kad ieškovas (kuris įmonėje dirbo jau ne pirmi metai ir žinojo, kaip atlikti darbus, juos ne kartą atlikinėjo), būdamas pilnametis, suaugęs, nuovokus asmuo, turėjo žinoti, kad ir mažiausias darbo saugos reikalavimų nesilaikymas gali sukelti sunkių pasekmių, o savavališkai priimti jo sprendimai neatitiks darbų saugos reikalavimų. Ieškovas neginčija, kad jis buvo instruktuotas darbdavio pagal Vairuotojo saugos instrukciją Nr. 18, kurios 4.45 p. nurodyta, kad „kraunami rąstai, vamzdžiai, ir kiti apvalūs daiktai neišriedėtų iš rietuvių arba transporto priemonių, reikia pastatyti atramas, padėti tarpiklius, aprišti juos lynais, suspausti sąvaržomis ir pan.“ Tačiau ieškovas atliko priešingus veiksmus, nei nurodyti Darbų saugos instrukcijoje, – jis vamzdžių paketo sutvirtinimo diržus (gamyklinius), kurie užtikrino paketo vamzdžių stabilumą, nupjovė, nors kitų instrukcijoje nurodytų techninių priemonių saugumui užtikrinti nenaudojo. Ieškovas taip pat nesilaikė minėtos Darbų saugos instrukcijos 4.43 p. reikalavimų (bortai, kraunant virš jų krovinį, nebuvo paaukštinti), dėl to ekspertas nurodė, kad jeigu minėtos techninės priemonės būtu buvusios naudojamos ir tinkamai, vamzdis iš priekabos nebūtų iškritęs, nebūtų traumavęs darbuotojo ir nelaimingo atsitikimo būtų buvę išvengta. Teigia, kad teismai, vertindami ieškovo reikalavimų pagrįstumą, turėtų įvertinti juos ir pagal teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, kadangi neturtinės žalos atlyginimo funkcija, t. y. paskirtis, nėra skirta pagerinti nukentėjusiojo asmens turtinę padėtį.

8Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Šilutės rajono apylinkės teismo

92014-09-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pagrindinė ir vienintelė nelaimingam atsitikimui kilti priežastis buvo paties darbuotojo padaryti darbų saugos pažeidimai. Be to, ekspertas ekspertizės akte nurodė, kad vairuotojas M. J. buvo pasirašytinai instruktuotas pagal instrukciją Nr. 18, todėl privalėjo dirbti saugiau – taip, kaip minėtoje instrukcijoje nurodyta. Teigia, kad atsakovė ieškovą instruktavo, kaip atlikti jam priklausančius darbus, ir negalėjo numatyti, kad ieškovas, būdamas suaugęs, nuovokus, tokius darbus dirbęs ne pirmą kartą, profesionalus, turintis pakankamai didelę patirtį vairuotojas, savavališkai priims sprendimą nupjauti juostas ir taip vamzdžių priėmimo į sunkvežimį darbus atliks šiurkščiai pažeisdamas darbų saugos reikalavimus. Atsakovė yra įsitikinusi, kad CK 6.282 str. I d. nuostatos šioje situacijoje, nustatant neturtinės žalos dydį, buvo netinkamai aiškintos bei taikytos. Teismas, nustatęs nukentėjusiojo asmens didelį neatsargumą, privalėjo vadovautis CK 6.282 str. 1 d. ir šias aplinkybes vertinti kartu su CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais kriterijais ir ieškinį atmesti. Tikina, kad šia teisės norma teismas tinkamai nesivadovavo, todėl šiuo klausimu priėmė neteisėtą sprendimą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jos ieškovo veiksmai atitinka didelio neatsargumo sąvoką, įvardytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutarime Nr. 2, kurioje nukentėjusiojo dideliu neatsargumu laikytinas toks nukentėjusiojo neatsargumas, kuomet asmuo numatė arba galėjo numatyti savo veiksmų žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Teigia, kad ieškovo veiksmai neatitinka bonus pater familias kriterijaus, kadangi ieškovas, būdamas patyręs profesionalus vairuotojas, tinkamai instruktuotas, privalėjo elgtis atsakingai, o su darbo priemonėmis elgtis saugiai ir griežtai pagal jo pareigas reglamentuojančią instrukciją. Mano, kad nors apylinkės teismas šioje byloje turėjo aiškų pagrindą taikyti CK 6.282 str. 1 d. nuostatas ir dėl didelio ieškovo neatsargumo ieškinį atmesti visiškai, tačiau to nepadarė, todėl kartu buvo netinkamai aiškintas bei pritaikytas ir CK 6.250 str., tiesiogiai reglamentuojantis neturtinės žalos dydžio nustatymą.

10Apeliantas atsiliepime į apeliantės skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo analogiškas aplinkybes kaip ir savo apeliaciniame skunde.

11Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

12Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

13Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas M. J. pagal sudarytą terminuotą darbo sutartį 2012-03-26 buvo priimtas į darbą UAB „Šilutės automobilių keliai“ vairuotoju, šaltkalviu, darbininku (t. 1, b. l. 61). Ieškovas pagal terminuotas darbo sutartis atsakovės įmonėje dirbdavo nuo 2005 metų (t. 1, b. l. 61). 2012 m. rugpjūčio 20 d. ieškovui M. J. dirbant UAB „Šilutės automobilių keliai“ įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, dėl to M. J. patyrė kūno sužalojimus. Dėl patirtų sužalojimų ieškovas M. J. buvo gydomas stacionariai (t. 1, b. l. 7, 8). 2012-09-14 Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu Nr. 2 užfiksuota, kad ieškovui padarytas sunkus sužalojimas dėl to, kad buvo pasirinktas nesaugus krovinio sukrovimo ir išdėstymo mašinos kėbule būdas, neįvertinta rizika, kad atlaisvinus vamzdžių paketo suveržimo juostas, vamzdis gali išstumti darbuotoją iš kėbulo. Tuo buvo pažeistas Automobilio vairuotojo 8324 saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 18, patvirtintos 2004-03-15 įsakymu Nr. 10, 4.55 punktas: „Paleidžiant krovinius kėbule iš rietuvių ar pakių, atkabinant kėlimo lynus būtina įsitikinti, kad krovinys neišbyrės iš kėbulo ir neprispaus darbuotojo kėbule“ (t. 1, b. l. 55–58). Ieškovas su tyrimo išvada nesutiko ir ją apskundė. Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2012-11-02 įsakymu Nr. V-323 buvo paskirtas papildomas minimo nelaimingo atsitikimo tyrimas (t. 1, b. l. 20). 2012-12-03 surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 3, kuriame nelaimingo atsitikimo priežastimis nurodyta: 1) darbo atlikimas nustatyta tvarka neapmokyto darbuotojo, t. y. M. J. nebuvo mokytas pavojingo darbo (krovinių kėlimas, tvarkymas rankomis) atlikimo; 2) saugos ir sveikatos norminių teisės aktų (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimai; 3) saugos ir sveikatos darbe kontrolės įmonėje nepakankamumas (t. 1, b. l. 14–17). Su nurodytomis nelaimingo atsitikimo priežastimis nesutiko UAB „Šilutės automobilių keliai“ (t. 1, b. l. 59), tačiau papildomo tyrimo akto išvadų nepakeitė ir Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius V. M., 2012-12-19 sprendimu nurodė, kad UAB „Šilutės automobilių keliai“ darbuotojui M. J. 2012-08-20 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais, ir laikyti sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2012-08-20 UAB „Šilutės automobilių keliai“ darbuotojui M. J., Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 3, surašytą 2012-12-03, ir pirminio tyrimo metu surinktą medžiagą neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi; VDI Klaipėdos skyriaus 2012-09-14 surašytą N-1 formos aktą Nr. 2 laikyti negaliojančiu (t. 1, b. l. 10, 11).

14Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo nustatymo ir neturtinės žalos atlyginimo.

15Dėl kaltės nustatymo

16Teisėjų kolegija pirmiausia sutinka su apylinkės teismo išvada, kad dėl nelaimino atsitikimo, kurio metu nukentėjo ieškovas ir jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, yra atsakovės kaltė. Apylinkės teismas teisingai nustatė, jog ieškovas nebuvo mokytas pavojingo darbo (krovinių kėlimas, tvarkymas rankomis) atlikimo, nebuvo įmonėje pakankama saugos ir sveikatos darbe kontrolė, neįvertinami visi galimi kenksmingi ir pavojingi rizikos veiksniai, darbų vadovas neišaiškino ieškovui M. J., kaip saugiai atlikti vamzdžių pasikrovimo darbus, bei nepakankamai kontroliavo, kaip darbuotojai laikosi jiems nustatytų saugos reikalavimų, nekontroliavo ir darbuotojo, dirbančio su krautuvu, nesilaikančio Saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 26, tuo buvo pažeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 3 ir 13 punkto reikalavimai.

17Vis dėlto teisėjų kolegija absoliučiai su anksčiau nurodyta apylinkės teismo pozicija sutikti negali, kadangi mano, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visi elementai, apibūdinantys mišrios kaltės požymius. Kitaip tariant, teisėjų kolegija, išanalizavusi ir apibendrinusi ikiteisminio tyrimo medžiagą, VDI aktus, ekspertizės medžiagą, byloje esančius duomenis, mano, kad dėl nelaimingo atsitikimo atsakingi yra ir ieškovas, ir atsakovė.

18Ieškovas tiek pradiniame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde remiasi Nelaimingo atsitikimo darbe 2012-12-03 aktu Nr. 3 (toliau – Aktas Nr. 3) (t. 1, b. l. 14–16, 17–19), jog nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl jame nurodytų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai teigti, jog dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra kaltas tik darbdavys. Nors pats ieškovas cituoja Akto Nr. 3 išvadas, tačiau jose tarp priežasčių yra nurodyta tai, jog buvo padaryti darbuotojui privalomų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt. reikalavimų pažeidimai. Taip teigdamas ieškovas ne iki galo teisingai interpretuoja, kad visi įrodymai paneigia darbuotojo kaltę dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo ir atsiradusių pasekmių.

19Kolegija įsitikinusi, kad priešingai, nei nurodo ieškovas, tiek pats nelaimingas atsitikimas, tiek ir šio nelaimingo atsitikimo pasekmės ir iš to kilusi neturtinė žala atsirado ne tik dėl atsakovės, tačiau ir dėl paties darbuotojo kaltės. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė ieškovą instruktavo, kaip atlikti jam priklausančius darbus, tačiau ieškovas (kuris įmonėje dirbo jau ne pirmi metai), turėjo žinoti, kad ir mažiausias darbų saugos reikalavimų nesilaikymas gali sukelti sunkių pasekmių, o savavališkai priimti jo sprendimai neatitiks darbų saugos reikalavimų.

20Ieškovas neginčija, kad jis buvo darbdavio instruktuotas pagal Vairuotojo saugos instrukciją Nr. 18, jos 4.45 p. nurodyta, kad „kraunami rąstai, vamzdžiai, ir kiti apvalūs daiktai neišriedėtų iš rietuvių arba transporto priemonių, reikia pastatyti atramas, padėti tarpiklius, aprišti juos lynais, suspausti sąvaržomis ir pan.“ Tačiau ieškovas atliko priešingus veiksmus, nei nurodyti Darbų saugos instrukcijoje, – jis vamzdžių paketo sutvirtinimo diržus (gamyklinius), kurie užtikrino paketo vamzdžių stabilumą, nupjovė, nors kitų instrukcijoje nurodytų techninių priemonių saugumui užtikrinti nenaudojo. Ieškovas nesilaikė minėtos Darbų saugos instrukcijos 4.43 p. reikalavimų (bortai, kraunant virš jų krovinį, nebuvo paaukštinti), dėl to ekspertas nurodė, kad jeigu minėtos techninės priemonės būtu buvusios naudojamos ir tinkamai, vamzdis iš priekabos nebūtų iškritęs, nebūtų traumavęs darbuotojo ir nelaimingo atsitikimo būtų buvę išvengta.

21Ekspertizės akte nurodyta ir tai, jog pagal minėtos instrukcijos 4.55 p. paleidžiant krovinius kėbule iš rietuvių ar pakių <...> būtina įsitikinti, kad krovinys neišbyrės iš kėbulo, tačiau pagal tyrimui pateiktą medžiagą „negalima nustatyti ar buvo įsitikinta, kad vamzdis nekris ant darbuotojo ir, ar vairuotojo (ieškovo) veiksmai atitiko instrukcijos 4.55 p. reikalavimus“. Aplinkybė, jog vamzdis užkrito ant ieškovo, patvirtina tai, jog ieškovas tinkamai neįsitikino, ar krovinys neišbyrės (neišriedės) iš kėbulo, todėl tinkamai nesilaikė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimų, nors buvo instruktuotas. Ekspertas konstatavo, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių norminių teisės aktų bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų. Vairuotojas M. J. buvo raštu (pasirašytinai) instruktuotas pagal instrukciją Nr. 18, todėl privalėjo dirbti saugiai – taip, kaip joje nurodyta. Vadinasi, ieškovo trauma tiesiogiai susijusi ne tik su atsakovės, tačiau ir su ieškovo veiksmais – saugių elgesio taisyklių nesilaikymu.

22Ieškovas eksperto išvadas bando traktuoti sau palankia linkme, tam tikras frazes išimdamas iš bendro ekspertizės akto konteksto, pavyzdžiui, nurodydamas, kad ekspertas nustatė, jog Nr. 18 Vairuotojo darbų saugos instrukcijoje Nr. 18 nenurodyta, kokiu būdu turi būti įsitikinta, kad krovinys neišbyrės iš kėbulo, todėl, pasak ieškovo, instrukcijos neaiškumas ir neišsamumas pašalina bet kokias prielaidas dėl galimai buvusių kaltų ieškovo veiksmų, kurie vienokiu ar kitokiu būdu galėjo turėti įtakos neigiamų pasekmių atsiradimui. Sutiktina su atsakove, jog pats ieškovas pripažįsta, kad jo veiksmai arba neveikimas lėmė neigiamų pasekmių atsiradimą, tačiau savo veiksmus arba neveikimą bando pateisinti tariamu instrukcijos neaiškumu. Tačiau, priešingai, nei teigia ieškovas, instrukcijos 4.55 punktas yra aiškus ir suprantamas.

23Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovės neteisėti veiksmai bei kaltė pasireiškė ir tuo, kad darbuotojas nebuvo apmokytas ir neatestuotas pagal Krovinių kėlimo rankomis mokymo programą. Šis argumentas yra visiškai nepagrįstas, nes ieškovas neprivalėjo jokių krovinių kelti rankomis, jų lyginti, tam buvo naudojamas keltuvas.

24DK 35 straipsnyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. DK 228 straipsnis nustato, kad darbuotojai turi laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. DK 264 str. nustato, kad darbdavio įsakymu, potvarkiu ar kitu dokumentu patvirtinti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai yra privalomi. Su jais darbuotojai supažindinami pasirašytinai. DK 275 straipsnio 5 punktas nustato, kad darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas, jei neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeninės apsaugos priemonėmis; DK 276 straipsnio 1 dalis numato darbuotojui pareigą – 275 straipsnio 5 punkte nustatytais atvejais darbuotojas nutraukia darbą ir nedelsdamas praneša raštu darbdaviui atsisakymo dirbti priežastis.

25Kolegija nesutinka su atsakovės argumentais, eliminuojančiais jos kaltę, kaip nurodyta anksčiau, mano, kad jos kaltė byloje neabejotinai įrodyta. Papildomai pažymėtina, jog Darbų vadovo pareiginiuose nuostatuose nurodytos šios pareigos: aprūpina darbininkus medžiagomis, instrumentais, darbo priemonėmis, kontroliuoja asmeninių ir kolektyvinių saugos priemonių panaudojimą objekte (12 punktas), užtikrina darbuotojų saugą ir sveikatą darbe <...> (21 punktas), užtikrina objekte Vidaus darbo tvarkos taisyklių reikalavimų laikymąsi (26). UAB „Šilutės automobilių keliai“ Vidaus darbo taisyklėse nurodyta, kad darbuotojai privalo laikytis saugos darbe instrukcijų reikalavimų, su kuriomis jie supažindinami prieš pradedant darbą (6.7 punktas), <...> mokėti saugiai dirbti, žinoti ir vykdyti saugos darbe norminių aktų, bendrovės darbų saugos reikalavimus (9.1.4 punktas). Šiame kontekste svarbu tai, kad tam, kad kraunami rąstai, vamzdžiai ir kiti apvalūs daiktai neišriedėtų iš <...> transporto priemonių, reikia pastatyti atramas <...> ir pan. Šiuo atveju byloje nenustatyta, kad siekiant saugiai pakrauti vamzdžius, atsakovė ieškovui būtų suteikusi kokias nors atramas vamzdžių stabilumui išlaikyti, nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų prieš darbo pradžią įspėjusi apie galimas grėsmes kraunant vamzdžius ne tokiu būdu, kaip nurodyta, akivaizdu, kad ieškovas ir krautuvo darbuotojas nežinojo, kaip konkrečiai reikia saugiai atlikti vamzdžių krovimo darbus, t. y. nemokėjo saugiai dirbti, ir tai, kaip nurodo pati atsakovė, darė ne kartą, be to, nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų suteikusi tam tikras apsaugos priemones, neleidžiančias kraunant vamzdžiams išriedėti iš priekabos, o ieškovas ignoruodamas jų neuždėjo ar dėl kitų priežasčių atsisakė tai padaryti (CPK 12, 178, 185, 197 straipsniai). Taigi, atsakovė ne iki galo tinkamai atliko savo pareigas, akcentuotina, kad ji privalėjo įvertinti, ar darbuotojams (ieškovui) pakanka standartinio asmens supratimo, ir, įvertinusi, kad nepakanka, turėjo pareigą nedelsdama papildomai instruktuoti. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas ne kartą vežė vamzdžius, pabrėžtina, kad prieš pat nelaimingą atsitikimą ieškovas nupjaudamas sutvirtinimo diržus, neadekvačiai įvertino situaciją, nesuprato, jam nebuvo paaiškinti tokių veiksmų rizikos veiksniai. Tai patvirtina, kad įmonėje nebuvo užtikrintas reikalavimas dirbti tik atsakovės nurodytu ir tik saugiu būdu. Kontrolės nebuvimas, kartu galimybė savo nuožiūra ir supratimu, o ne pagal instrukcijas vykdyti pavojingus darbus sudarė prielaidas nelaimingam atsitikimui ir konstatuotina, kad tai įvyko ir dėl ieškovo, jam savavališkai, nepaisant elementarios logikos, nekalbant apie instrukcijos Nr. 18 jam reikalavimus, priėmus sprendimą nupjauti diržus, ir dėl atsakovės, neužtikrinusios saugaus darbo kontrolės, neįvertinusios darbuotojų galimybių dirbti saugiai, jų supratimo apie tai, nesuteikusios reikalingų šoninių atramų kraunant vamzdžius (CK 6.248 straipsnis), kaltės. Vertinant kaltės dydį nustatytina ieškovo 50 procentų kaltė ir atsakovės 50 procentų kaltė.

26Atsižvelgiant į nurodytus argumentus atsakovės apeliacinio skundo dalis dėl kaltės nustatymo tenkintina iš dalies nustatant 50 procentų ieškovo kaltę.

27Dėl neturtinės žalos atlyginimo

28Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visetą bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, reikalaujamą neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažino ir ieškovui iš atsakovės priteisė 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys, jog apylinkės teismas vertino neturtinės žalos dydį ieškovo netekto kiek kitokio darbingumo kontekste. Su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė duomenis apie jo netektą 60 procentų darbingumą (CPK 314 straipsnis).

29Neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais, o kai tokios žalos atlyginimas numatytas įstatyme, tai preziumuojamas ir neturtinės žalos faktas. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, teismo įvertinti pinigais. Įstatyme (CK 6.250 straipsnis) nenustatyta atlygintinos neturtinės žalos ribos (minimumas ar maksimumas), įvertinti neturtinę žalą palikta teismui. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y., nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008, 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006). Nurodytoje ir kitoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009, 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008, 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007, 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007, 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006, 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–540/2006, 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006).

30Šiuo aspektu svarbu tai, kad esant mišriai kaltei atsakovo atsakomybė gali būti sumažinta konstatavus, jog paties darbuotojo (ieškovo) didelis neatsargumas padėjo arba buvo tiesioginė priežastis žalai atsirasti (CK 6.282 straipsnis). Atsakovė skunde akcentuoja, jog ieškovo elgesys yra pagrindas atsakovę visiškai atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.282, 6.250 straipsniai). Šį argumentą atsakovė grindžia teigdama, jog ieškovas, būdamas instruktuotas, profesionalus vairuotojas, pats elgėsi nerūpestingai ir taip prisiėmė žalos atsiradimo riziką (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė minėtų aplinkybių, kurios suteiktų pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ieškovo nerūpestingas elgesys yra išimtinė teisė visiškai atleisti atsakovę nuo žalos atlyginimo (CPK 178, 185 straipsniai). Akivaizdu, jog esant būtinai kontrolei, ieškovas nebūtų pasirinkęs nesaugių sprendimų vamzdžių krovimo metu. Taigi atsakovės neveikimas – nevisiškai tinkamas rūpinimasis darbuotojų sauga – taip pat turėjo įtakos tam, jog įvyko nelaimingas atsitikimas ir buvo sužalota apelianto sveikata.

31Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neturėjo naujausių duomenų, patvirtinančių netekto darbingumo dydį, be to, sprendė kitame ieškovo ir atsakovės kaltės kontekste.

32Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju nustatydama neturtinės žalos dydį, įvertina minėtas neturtinės žalos atlyginimo ypatybes ir pažymi, jog siekdama įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 3 straipsnis), spręsdama šį klausimą, atsižvelgia į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Konstatavo, kad bendrosios kompetencijos teismai, inter alia Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas, pagal savo kompetenciją privalo užtikrinti atitinkamos jurisprudencijos tęstinumą, kad teismų praktika būtų koreguojama tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas visais atvejais būtų deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas.

33Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, įvertinusi šioje nutartyje anksčiau minėtas nelaimingo įvykio aplinkybes bei apeliantui padarytų sužalojimų pobūdį: apeliantui padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jam buvo pašalintas vienas iš organų, buvo sulaužyti kaukolės smegeninės dalies kaulai, dėl sulaužytų rankos kaulų jam buvo atliktos operacijos, sutrupėję kaulai buvo stiprinami metalinių svetimkūnių pagalba, kurie dėl savo fizinių savybių keičiantis oro sąlygoms kelia nuolatinį skausmą ir nepatogumus, nėra aiškios šių sužalojimų pasekmės bei įtaka tolesnei apelianto sveikatos būklei, teisėjų kolegija sprendžia, jog teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus bei susiklosčiusią teismų praktiką atitinka 14 481 EUR (50 000 Lt) dydžio neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006, 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2005, 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2005, 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006, 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007, 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007, 2007 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2007, 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006, 2006 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115/2006 ir kt.).

34Kaip minėta, nagrinėjamu atveju buvo konstatuota mišri šalių kaltė dėl atsiradusios žalos, todėl šis neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas proporcingai nustatytai apelianto kaltei, tai yra, nustačius 50 procentų apelianto kaltės bei 50 procentų atsakovės kaltės dėl sužalojimo dalį, priteistinas proporcingas neturtinės žalos atlyginimas – apeliantui priteistina 50 procentų nuo nustatyto žalos dydžio: 7 240,50 EUR (25 000 Lt) (CK 1.5 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).

35Esant nurodytoms aplinkybėms apelianto skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies, apeliantės ši skundo dalis netenkintina.

36Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau yra pagrindas jį pakeisti, todėl apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies: tenkintina apelianto skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo padidinimo, iš dalies tenkintina atsakovės skundo dalis dėl kaltės, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas irgi pakeistinas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

39CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

40Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas patyrė 1 900 Lt (400 Lt + 1500 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

41Atsakovė patyrė šias išlaidas: 4 840 Lt advokatui, 2 748,85 Lt už ekspertizę; 100 Lt už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, 1 000 Lt už teisinę pagalbą, 600 Lt žyminio mokesčio, iš viso 9 288,85 Lt.

42Ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. patenkinta 8,3 procento jo reikalavimų, reiškia, atmestina yra 91,7 procento dalis.

43Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina 45,67 EUR (157,70 Lt). Atitinkamai atsakovei iš ieškovo priteistina 2 466,95 EUR (8 517, 88 Lt). Atlikus įskaitymus atsakovei iš ieškovo priteistina 2 421,28 EUR bylinėjimosi išlaidų.

44Iš atsakovės priteistinas 217 EUR žyminis mokestis valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

45Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

Nutarė

46Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

47ieškovui M. J. priteisti 7 240,50 EUR (25 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės automobilių keliai“;

48atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės automobilių keliai“ priteisti 2 466,95 EUR (8 517,88 Lt) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo M. J.;

49iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės automobilių keliai“ priteisti 217 EUR žyminio mokesčio valstybei;

50priteisti iš ieškovo M. J. 28 Lt pašto išlaidų valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovas M. J. Šilutės rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, juo... 4. Atsakovė UAB „Šilutės automobilių keliai“ prašė ieškinį atmesti... 5. Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-09-23 sprendimu ieškinį tenkino iš... 6. Apeliantas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti Šilutės rajono... 7. Apeliantė atsiliepime į apelianto skundą prašo ieškovo apeliacinio skundo... 8. Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Šilutės rajono... 9. 2014-09-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo... 10. Apeliantas atsiliepime į apeliantės skundą prašo atsakovės apeliacinį... 11. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas M. J. pagal sudarytą... 14. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo... 15. Dėl kaltės nustatymo ... 16. Teisėjų kolegija pirmiausia sutinka su apylinkės teismo išvada, kad dėl... 17. Vis dėlto teisėjų kolegija absoliučiai su anksčiau nurodyta apylinkės... 18. Ieškovas tiek pradiniame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde remiasi... 19. Kolegija įsitikinusi, kad priešingai, nei nurodo ieškovas, tiek pats... 20. Ieškovas neginčija, kad jis buvo darbdavio instruktuotas pagal Vairuotojo... 21. Ekspertizės akte nurodyta ir tai, jog pagal minėtos instrukcijos 4.55 p.... 22. Ieškovas eksperto išvadas bando traktuoti sau palankia linkme, tam tikras... 23. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovės neteisėti veiksmai bei kaltė... 24. DK 35 straipsnyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami... 25. Kolegija nesutinka su atsakovės argumentais, eliminuojančiais jos kaltę,... 26. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus atsakovės apeliacinio skundo dalis dėl... 27. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 28. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visetą bei... 29. Neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais, o kai tokios... 30. Šiuo aspektu svarbu tai, kad esant mišriai kaltei atsakovo atsakomybė gali... 31. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį,... 32. Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju nustatydama neturtinės žalos dydį,... 33. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, įvertinusi šioje nutartyje anksčiau... 34. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju buvo konstatuota mišri šalių kaltė dėl... 35. Esant nurodytoms aplinkybėms apelianto skundo dalis dėl neturtinės žalos... 36. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano,... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 38. Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas... 39. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš... 40. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas patyrė 1 900 Lt (400 Lt +... 41. Atsakovė patyrė šias išlaidas: 4 840 Lt advokatui, 2 748,85 Lt už... 42. Ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. patenkinta 8,3 procento jo... 43. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina 45,67 EUR (157,70... 44. Iš atsakovės priteistinas 217 EUR žyminis mokestis valstybei (CPK 96... 45. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,... 46. Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimą pakeisti... 47. ieškovui M. J. priteisti 7 240,50 EUR (25 000 Lt) neturtinės žalos... 48. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės automobilių keliai“... 49. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės automobilių... 50. priteisti iš ieškovo M. J. 28 Lt pašto išlaidų valstybei....