Byla 1A-76-574/2019
Dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Agnei Strunkytei, dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai, nuteistajam V. M., jo gynėjai advokatei Anai Ustinovič, nukentėjusiajam K. K., jo atstovui adv. Linui Makaveckui, vertėjai Jekaterinai Chochlanovai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.

2Nukentėjusiojo K. K. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteista iš V. M. 300 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 300 Eur nukentėjusiojo K. K. turėtoms advokato išlaidoms padengti.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

51.

6V. M. nuteistas už tai, kad 2017 m. birželio 18 d. apie 21.50 val., būdamas viešoje vietoje - daugiabučio namo bendro naudojimo kieme, ( - ), priėjęs prie K. K., be jokios priežasties keikdamasis necenzūriniais žodžiais grasino šį sumušti bei sudavė dešinės rankos delnu vieną kartą į kaklą, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, po to abiem rankomis pastūmė K. K., tyčiodamasis vadino nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nuėjo prie namo laiptinės ir grasino sakydamas nukentėjusiajam: „ateik į laiptinę, užmušiu be liudininkų“, taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką,

7II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

82.

9Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo nuosprendį pakeisti ir priimti naują nuosprendį - pagal BK 284 straipsnį jį išteisinti, neįrodžius jo kaltės dėl šio nusikaltimo padarymo, atmesti K. K. 300 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei prašymą dėl 300 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tuo atveju, jeigu teismas paliks galioti jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, prašo pakeisti jam paskirtą 100 MGL dydžio baudą į kitą, nesusijusią su laisvės atėmimu bausmės rūšį (laisvės apribojimą arba viešuosius darbus). Nurodo, kad tarp jo ir K. K. įvyko žodinis konfliktas, tačiau ši aplinkybė pati savaime nėra pagrindas veiką kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, nes dėl jo veiksmų visuomenės rimtis ir tvarka nebuvo sutrikdyta. Jis smurto, patyčių ir grasinimų K. K. atžvilgiu nepadarė. Nukentėjusysis K. K. bei liudytoja A. A. dėl asmeninių priešiškų santykių apkalba jį, siekiant priversti jo šeimą išsikeldinti iš daugiabučio namo, kuriame jis gyvena. Jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tik suinteresuotų bylos baigtimi nukentėjusiojo K. K., jo žmonos A. K. bei liudytojos A. A. parodymais, kurie, pasak teismo nekelia abejonių, nors, yra akivaizdžiai prieštaringi. Jo parodymus teismas pripažino gynybine versija, o jo draugės V. S. parodymus įvertino kritiškai, nes pasak teismo, V. S. su nuteistuoju sieja šeimyniniai ryšiai, ir ji yra suinteresuota padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Su tokia teismo argumentacija nesutinka, nes teismų praktikoje artimų, šeiminių ryšių buvimas, pats savaime, nelaikytinas pagrindu asmens parodymus vertinti kritiškai, kaip nepatikimus ir neobjektyvius, kadangi, visi įrodymai, nepriklausomai nuo jų gavimo šaltinio, vertinami taikant tas pačias įrodymų vertinimo taisykles.

103.

11Nukentėjusiojo K. K. ir liudytojos A. A. parodymuose esantys esminiai prieštaravimai suponuoja išvadą, kad joks fizinis smurtas K. K. atžvilgiu panaudotas nebuvo, o nuosprendyje padarytos išvados iš esmės yra grindžiamos prielaidomis. Teismas šių prieštaravimų neanalizavo ir nepaisė nekaltumo prezumpcijos principo, pagal kurį bet kokie prieštaravimai turi būti vertinami kaltinamojo naudai. Smurto panaudojimo prieš K. K. faktas nėra įrodytas.

124.

13K. K. nužudyti negrasino, priešingu atveju, nukentėjusysis turėjo jaustis įbaugintu, tačiau iš K. K. elgesio konflikto metu to nesimatė. Besiginčydamas su juo, nukentėjusysis neskubėjo pasišalinti iš kiemo, atsakydavo jam įžiedžiančio pobūdžio replikomis (pvz., jog jo sugyventine apelianto seksualiai netenkina), pakvietė į kiemą išeiti savo žmoną, nors turėjo bijoti dėl jos saugumo, bėgiojo paskui jį filmuodamas. Nukentėjusiojo K. K. nurodytas grasinimo būdas, kai jis atidaręs laiptinės duris neva pasakė „ateik čia, einam į vidų, aš tave užmušiu“ neatrodo rimtu ir panašu į bauginimą. Pasak teismo, dėl jo veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis, nes tiek nukentėjusysis, tiek jo žmona buvo susijaudinę, negalėjo miegoti, bijojo išeiti į lauką, liudytoja A. A. jautėsi nemaloniai, patyrė šoką, negalėjo miegoti. Su tokiais teismo argumentais nesutinka, nes minėtų proceso dalyvių teiginiai niekuo nepagristi. Teismų praktika visuomenes rimties sutrikdymą apibrėžia kaip žymios turtinės žalos padarymą, normalios įstaigų ir įmonių veiklos sutrikdymą, didelės žmonių grupės poilsio ir darbo nutraukimą, fizinio smurto su sveikatos sutrikdymais padarymą, veiksmus, kai aplinkiniai pasijaučia šiurkščiai pažeminti ir šokiruoti, kai veiksmai tęsiasi ilgą laiką. Sprendžiant ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011 ir kt. Iš bylos medžiagos matyti, kad konflikto metu jo kieme, nieko išskyrus jį ir K. K., nebuvo. Be to, niekas (išskyrus A. A. ir V. S.) jokio triukšmo kieme negirdėjo, nors konfliktas įvyko sekmadienį apie 22 vai., vasara, šilta vakarą, kai dauguma namo buto langų buvo atidaryti. Taigi, nėra nustatyta būtinojo BK 284 straipsnyje numatyto požymio - pavojingos veikos padarinių t y. realaus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo. Netgi darant prielaidą, jog ginčo metu aš išsakiau kokius nors necenzūrinio arba įžeidžiančio pobūdžio žodžius, nemano, kad mano elgesys pagal savo pobūdį ir pavojingumo laipsnį pasiekė ribos, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė.

145.

15Pirmosios instancijos teismas klaidingai pripažino įrodytą aplinkybę, jog K. K., būdamas lauke pamatė pro langą juos stebinčią kaimynę A. A., nekreipiant dėmesio į gynybos argumentą, jog pro langą, uždengtą dienine užuolaida, iš lauko pusės buto aplinka nematoma. Be to, yra įsitikinęs, jog liudytojos A. A. tą vakarą namuose nebuvo, nes jos buto langai buvo uždaryti, o roletai - nuleisti. Be to, teismas visiškai neanalizavo prieštaringų liudytojų A. A. ir A. K. parodymų. Byloje gauta ir išanalizuota informacija apie telefono abonentinio numerio 8 63873149 skambučius ir bazinių stočių duomenis įvykio metu, nurodant jog minėtų bazinių celių veikimo zonos apima įvykio vietą, tačiau neaišku, kodėl ištirtas būtent šis telefono numeris ir kas juo naudojosi įvykio metu, ir kodėl negauta telefono numerio 867851986, kurį kaip priklausantį A. A. nurodė liudytoja. Esant tokiems prieštaravimams ir neaiškumams, vienareikšmiškai teigti, jog A. A. buvo šio įvykio liudininke negalima.

166.

17Dėl paskirtos bausmės nurodo, kad šiai dienai jo finansinė padėtis yra sudėtinga. Per pastaruosius šešis mėnesius vienintelį pragyvenimo šaltinį sudaro nestabilios pajamos iš individualios veiklos (dirba personalinėje įmonėje). Vidutinis uždarbis sudaro apie 205 Eur per mėnesį, turi finansinį įsipareigojimą - kreditą bankui, pagal kurį kas mėnesį moka po 150 eurų, globoja savo senyvo amžiaus sergančius tėvus ir tai taip pat reikalauja papildomų išlaidų. Todėl nesugebėtų tinkamai vykdyti nuosprendžio, t.y. sumokėti tokio dydžio baudą. BK 284 straipsnio sankcija be baudos numato dar kelias nesusijusias su laisvės atėmimu bausmes - laisvės apribojimą ir viešuosius darbus. BK 47 straipsnio 6 punktas reglamentuoja galimybę asmeniui, neturint lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, pakeisti ją, nuteistojo sutikimu viešaisiais darbais.

187.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis K. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad V. M. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį. V. M. jam grasino, panaudojo smurtą viešoje vietoje. Šias aplinkybes, be jo parodymų, patvirtina liudytojų A. A., A. K., G. K. parodymai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą nuosprendį.

208.

21Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nuteistojo finansinė padėtis yra sudėtinga, kadangi nuteistasis aukštąjį medicininį išsilavinimą turintis gydytojas-odontologas, dirbantis savo personalinėje įmonėje. V. M. nurodoma aplinkybė, kad jo darbo užmokestis yra tik 205 Eur per mėnesį, kelia abejones pateikiamos informacijos teisingumu, kadangi gydytojų-odontologų paslaugos yra brangios ir jie yra nemenkas pajamas uždirbantys visuomenės nariai. Apeliantas nepateikė duomenų apie tikrąją savo turinę padėtį, t.y. registrų duomenis apie kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą. Apeliantas galimai slepia savo tikrąsias pajamas, todėl paskirtoji 100 MGL dydžio bauda neturėtų būti keičiama į kitą, nesusijusią su laisvės atėmimu bausmės rūšį.

22III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

23V. M. apeliacinis skundas netenkintinas.

249.

25Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas V. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu jo veiksmų kvalifikavimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įrodymų vertinimu bei paskirta bausme.

26Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį

2710.

28Apeliantas pateiktame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino teismo posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus, nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo K. K., liudytojų A. K., A. A. parodymais, kadangi jie yra prieštaringi ir šie prieštaravimai nebuvo pašalinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

2911.

30Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio taisyklių, išsamiai ir nešališkai įvertino ne tik nukentėjusiojo K. K. poziciją dėl bylos aplinkybių, bet ir visų surinktų duomenų visumą, palygino ir sugretino visus teisėtais būdais gautus duomenis, patikrino juos BPK nustatytais proceso veiksmais, išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko įrodymų tyrimą ir nuosprendį grindė tik BPK 20 straipsnio tvarka patvirtintais įrodymais, vertino visus byloje buvusius įrodymus ir motyvuotai pasisakė dėl ko vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus atmeta.

3112.

32Nors apeliantas teigia, kad liudytojų parodymai, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas yra prieštaringi, tačiau kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka. Iš nukentėjusiojo K. K. parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 2, 28), tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme matyti, kad nukentėjusysis viso proceso metu davė išsamius ir nuoseklius parodymus, nurodydamas, kad bendrojo naudojimo kieme, pamatęs jį, V. M. pradėjo nukentėjusiojo atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius. Nukentėjusiajam atsakius, V. M. labai susinervino, pribėgo prie jo ir delnu sudavė jam į gerklę. Jam atsitraukus, V. M. jį sugriebė rankomis, jis paleido iš rankų vežimėlį. V. M. rusiškai sakė, kad jį primuš, užmuš, kad jis niekas, kad jo žmona yra niekas. V. M. pradėjo jį stumdyti, jis bandė trauktis, jie nuėjo link namo laiptinės. V. M. nuėjęs prie namo laiptinės atidarė duris, paėmė į rankas kastuvą, grasino nužudyti. Jis telefonu paskambino žmonai (A. K.), kad ji ateitų ir nufilmuotų V. M. elgesį (t. 2, b. l. 40). Šią įvykių versiją patvirtina liudytojos A. A. parodymai, kuri tiesiogiai matė įvykusį konfliktą. Liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 47), tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 171-174) davė išsamius parodymus, kuriuose nurodė, kad matė, jog V. M. naudojo fizinę jėgą prieš nukentėjusįjį, jį plūdo necenzūriniais žodžiais, grasino tiek nukentėjusiajam, tiek jo šeimos nariams. Netiesiogiai minėtas aplinkybes patvirtina ir liudytojos A. K. parodymai, kuri bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, jog jos sutuoktinis K. K. pranešė jai, kad tarp jo ir V. M. įvyko konfliktas ir, kad ji ateitų nufilmuoti tai, kas vyksta, tačiau ji, bijodama dėl savo saugumo į lauką neišėjo, o atėjo pas liudytoją A. A. į butą. Liudytoja A. K. girdėjo dalį V. M. išsakytų necenzūrinių frazių jų šeimos atžvilgiu (t. 1, b. l. 174-177).

3313.

34Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, jog liudytojos A. A. įvykio metu nebuvo namuose, tarnybinis pranešimas dėl gautos informacijos iš UAB „Bitė“ patvirtina, kad mobiliojo ryšio numerį ( - ) naudoja liudytoja A. A. ir naudojamo mobiliojo ryšio numeris ( - ), 2017 m. birželio 18 d. nuo 20.00 val. iki 23.00 val. buvo veikiantis ir buvo prisirišęs prie UAB “Bitė Lietuva“ bazinių celių 010610D, 0100A0D, 0100A17, VL011UC, VL011U3, VL011EC, VL011LC, VL252LC. Minėtų bazinių celių veikimo zonos apimą įvykio vietą, t. y. ( - ) (t. 1, b. l. 60). Be to, vertinant ir kitų byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad liudytoja A. A. betarpiškai matė įvykį.

3514.

36Kolegija, patikrinusi liudytojų ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme duotų parodymų turinį, sugretinus bei palyginus juos tarpusavyje, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti šių liudytojų duotų parodymų teisingumu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi, spręsdamas dėl V. M. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, klausimą, kadangi jie yra išsamūs, logiški ir juose nėra jokių esminių prieštaravimų. Iš bylos duomenų matyti, kad minėtų asmenų santykiai nėra geri, tačiau tai savaime nereiškia, kad aptartų liudytojų duoti parodymai yra nepatikimi ir jais vadovautis negalima. Nors pateiktame skunde apeliantas nurodo, kad liudytojai ir nukentėjusysis jį apklaba ir yra suinteresuoti, tačiau kolegija šią apelianto poziciją laiko nepagrįsta.Nors pagrindiniai įrodymai yra nukentėjusiojo ir liudytojos A. A. parodymai, tačiau jų parodymai esminėse detalėse vieni kitus patvirtina ir kartu su aukščiau nurodytais byloje surinktais įrodymais sudaro visumą, paneigiančią nuteistojo nurodomas aplinkybes, kad fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu jis nenaudojo.

3715.

38Dėl liudytojos V. S. (t. 2, b. l. 15) duotų parodymų, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jais vadovautis jais visa apimtimi, nėra pagrindo. Nors apeliantas pateiktame skunde teigia, kad artimas santykis su nuteistuoju negali būti savaime pagrindas nesivadovauti liudytojų parodymais, tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas liudytojos V. S. parodymus atmetė ne tik dėl jos santykio su nuteistuoju V. M., bet ir dėl duotų parodymų turinio prieštaringumo. Apklausiama pirmosios instancijos teisme ji nurodė, kad girdėjo konfliktą rusų kalba tarp V. M. ir nukentėjusiojo, nurodė K. K. išsakytas necenzūrines frazes V. M. atžvilgiu, tačiau pati patvirtino, kad rusų kalbos nesupranta. Kolegija neabejoja, kad liudytoja galėjo girdėti žodinį konfliktą tarp apelianto ir nukentėjusiojo, tačiau išsakytų žodžių turinio visa negalėjo suprasti, kadangi blogai supranta rusų kalbą, kas suponuoja, jog ji visą informaciją apie įvykusį konfliktą gavo iš apelianto V. M.. Be to, liudytoja V. S. su V. M. kartu gyvena, todėl yra suinteresuota patvirtinti jo gyvybinę versiją, siekiant sušvelninti teisinę padėtį. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

3916.

40Apeliantas apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei pateiktame apeliaciniame skunde pateikia savo įvykių versiją, kurioje nurodo, kad ne jis, o nukentėjusysis elgėsi neteisėtai ir vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ši apelianto pateikta įvykių versija yra nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, motyvuotai ją atmetė. Apelianto nurodyta įvykių versiją iš esmės prieštarauja kitų liudytojų nurodytoms aplinkybėms.

4117.

42Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė aplinkybę, jog jis vartojo fizinę jėgą prieš nukentėjusįjį, tačiau kolegija, įvertinusi tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymus, konstatuoja, kad ši faktinė aplinkybė buvo nustatyta pagrįstai. Kaip matyti ši skundžiamo nuosprendžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis nurodė, kad apeliantas jį stumdė, vieną kartą sudavė į kaklo sritį (t. 1, b. l. 16). Šią aplinkybę patvirtina ir liudytoja A. A. (t. 1, b. l. 47). Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad fizinis poveikis į nukentėjusiojo kūną nebuvo stiprus, dėl to neatmetama galimybė, jog atvykę policijos pareigūnai galėjo nematyti jokių fizinio smurto požymių.

4318.

44Apeliaciniame skunde teigiama, kad veika negalėjo būti kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, kadangi nėra vieno iš būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – padarinių, t. y. V. M. savo veiksmais nesutrikdė visuomenės rimties ar tvarkos. Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, tiek, kiek tai susiję su nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, kvalifikavimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visus nusikalstamos veikos sudėties požymius ir pagrįstai pripažino, kad V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, kuris pasireiškia kaip visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad taikant BK 284 straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, tai yra gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-670/2002, 2K-53-693/2018). Nagrinėjamos nusikalstamos veikos dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, kai kaltinamasis suvokia, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti. Neprivaloma nustatyti kokie tiksliai necenzūriniai žodžiai buvo pavartoti, kadangi vien tai, jog asmuo viešoje vietoje vartoja necezarinius žodžius, jis demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir tokiu neteisėtu veikimu gali sutrukdyti visuomenės rimtį ar tvarką. Šiuo atveju, nėra svarbu tiksliai nustatyti kiek buvo įžeistas nukentėjusysis K. K. bei kiti įvykį stebėję asmenys, kadangi tai nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Kiekvienu atveju, kai asmenys vartojo necenzūrinius žodžius viešoje vietoje, jie demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, aplinkai. V. M., priešingai nei teigia apeliaciniame skunde, tyčia be jokios priežasties keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino sumušti nukentėjusįjį K. K. bei sudavė dešinės rankos delnu jam vieną kartą į kaklą, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, po to abiem rankomis pastūmė K. K., tyčiodamasis vadino nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nuėjo prie namo laiptinės ir grasino sakydamas nukentėjusiajam: „ateik į laiptinę, užmušiu be liudininkų“, tokiu būdu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Numatė, kad dėl jo neteisėtų veiksmų (necenzūrinių žodžių vartojimo, fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį, grasinimo jam) bus sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka ir šių padarinių norėjo. Apelianto skunde nurodomi argumentai, kuriuose jis teigia, kad dėl šių veiksmų nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, yra nepagrįsti, kadangi tiek nukentėjusysis, tiek įvykį matę liudytojai buvo sukrėsti tokio nuteistojo elgesio. Todėl V. M. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį.

45Dėl paskirtos bausmės

4619.

47Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme. Nurodo, kad šiuo metu gauna itin mažas pajamas, iš kurių turi dengti kredito įmokas ir rūpintas senyvo amžiaus tėvais, dėl ko prašo paskirtą baudą pakeisti į kitą, nesusijusią su laisvės atėmimu, bausmės rūšį. Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę pakankamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apeliantas yra nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Už šio nusikaltimo padarymą asmeniui galima skirti viešųjų darbų bausmė, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba terminuotas laisvės atėmimas. Pirmosios instancijos teismas paskyrė apeliantui baudą. Tokia bausmės rūšis, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka tiek nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tiek nuteistojo asmenybę ir yra parinkta teisingai.

4820.

49Nors apeliantas pateiktame skunde nurodo, kad šiuo metu jis gauna nepakankamas pajamas, neturės galimybių sumokėti baudos, tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad V. M. turi turto, be to, sutiktina su nukentėjusiojo atsiliepime išsakytomis abejonėmis dėl nuteistojo gaunamų pajamų dydžio, todėl sprendžia, kad baudos paskyrimas šiuo atveju nepagrįstai nesuvaržys nuteistojo teisių bei interesų. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas paskyrė teisingą bausmės rūšį – baudą, tačiau, nustatydamas baudos dydį, netinkamai taikė įstatymą.

5021.

51Nusikalstama veika, už kurios padarymą yra nuteistas apeliantas, buvo padaryta 2017 m. birželio 18 d., todėl vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija, galiojusia nusikalstamos veikos padarymo metu (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. birželio 3 d. iki 2017 m. spalio 6 d.), už nesunkų nusikaltimą buvo numatytas baudos dydis iki 500 MGL, todėl priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, skirtinos baudos vidurkis buvo 250 MGL. Pirmosios instancijos teismas apeliantui skyrė galutinę 100 MGL dydžio baudą, taikydamas BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, įsigaliojusias nuo 2017 m. spalio 6 d., t.y. po nusikalstamos veikos padarymo. Kaip jai minėta, nusikalstamos veikos padarymo metu už nesunkų nusikaltimą buvo numatytas baudos dydis iki 500 MGL, t.y. nuo 1 MGL (BK 47 straipsnio 2 dalis) iki 500 MGL. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat skundžiamame nuosprendyje teismo nurodytus motyvus dėl baudos dydžio nustatymo bei proporcijos, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas baudos dydis yra per didelis, todėl mažintinas.

52Dėl K. K. išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

5322.

54Nukentėjusysis K. K. prašo priteisti iš nuteistojo 200 Eur advokato paslaugoms apmokėti už pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Iš pateikto advokato orderio, taip pat pinigų priėmimo kvito matyti, kad nukentėjusysis sumokėjo atstovui už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 200 Eur Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013 ir kt.).

5523.

56Kai skundą paduoda nuteistasis, nukentėjusiojo išlaidos advokatui yra grindžiamos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teisme – pateikti atsiliepimą į skundą. Apeliacinį procesą iniciavo nuteistasis, nukentėjusiojo atstovas turėjo organizuoti nukentėjusiojo teisių gynimą nuo nuteistojo skunde nurodytų argumentų, surašant atsiliepimą bei atstovaujant apeliacinės instancijos teisme. Kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, taip pat nukentėjusiojo atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas atstovaujant nukentėjusiojo interesus, suteiktų paslaugų apimtį, taip pat į tai, kad apeliaciniame skunde nebuvo keliamas netinkamo BK 47 straipsnio nuostatų taikymo klausimas, apeliacinės instancijos teismas sprendė šį klausimą savo iniciatyva, daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašymas yra pagrįstas, išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra protingo dydžio ir atitinkančios advokato darbo sąnaudas, jos yra žymiai mažesnės, nei nustatyti maksimalūs dydžiai, nėra pagrindo mažinti prašomą priteisti išlaidų sumą, todėl iš nuteistojo nukentėjusiajam priteistina 200 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti už teisinę pagalbą, susijusią su nuteistojo skundo nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

57Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

58nuteistojo V. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

59Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 23 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės paskyrimo pakeisti:

60V. M., pripažintam kaltu pagal BK 284 straipsnį, paskirti 50 MGL (1883 Eur) baudą.

61Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

62Priteisti iš nuteistojo V. M. nukentėjusiojo K. K. naudai 200 (du šimtai Eur) jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti už teisinę pagalbą, susijusią su nuteistojo skundo nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Nukentėjusiojo K. K. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteista... 3. Teisėjų kolegija,... 4. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 5. 1.... 6. V. M. nuteistas už tai, kad 2017 m. birželio 18 d. apie 21.50 val., būdamas... 7. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 8. 2.... 9. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo nuosprendį pakeisti ir priimti... 10. 3.... 11. Nukentėjusiojo K. K. ir liudytojos A. A. parodymuose esantys esminiai... 12. 4.... 13. K. K. nužudyti negrasino, priešingu atveju, nukentėjusysis turėjo jaustis... 14. 5.... 15. Pirmosios instancijos teismas klaidingai pripažino įrodytą aplinkybę, jog... 16. 6.... 17. Dėl paskirtos bausmės nurodo, kad šiai dienai jo finansinė padėtis yra... 18. 7.... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis K. K. prašo apeliacinį... 20. 8.... 21. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nuteistojo finansinė padėtis... 22. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 23. V. M. apeliacinis skundas netenkintinas.... 24. 9.... 25. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas V. M. nesutinka su... 26. Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 284... 27. 10.... 28. Apeliantas pateiktame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 29. 11.... 30. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad... 31. 12.... 32. Nors apeliantas teigia, kad liudytojų parodymai, kuriais vadovavosi pirmosios... 33. 13.... 34. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, jog liudytojos A. A. įvykio... 35. 14.... 36. Kolegija, patikrinusi liudytojų ikiteisminio tyrimo metu bei bylos... 37. 15.... 38. Dėl liudytojos V. S. (t. 2, b. l. 15) duotų parodymų, teisėjų kolegija... 39. 16.... 40. Apeliantas apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant pirmosios... 41. 17.... 42. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė... 43. 18.... 44. Apeliaciniame skunde teigiama, kad veika negalėjo būti kvalifikuota pagal BK... 45. Dėl paskirtos bausmės... 46. 19.... 47. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme.... 48. 20.... 49. Nors apeliantas pateiktame skunde nurodo, kad šiuo metu jis gauna nepakankamas... 50. 21.... 51. Nusikalstama veika, už kurios padarymą yra nuteistas apeliantas, buvo... 52. Dėl K. K. išlaidų advokato paslaugoms apmokėti... 53. 22.... 54. Nukentėjusysis K. K. prašo priteisti iš nuteistojo 200 Eur advokato... 55. 23.... 56. Kai skundą paduoda nuteistasis, nukentėjusiojo išlaidos advokatui yra... 57. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 58. nuteistojo V. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 59. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 23 d.... 60. V. M., pripažintam kaltu pagal BK 284 straipsnį, paskirti 50 MGL (1883 Eur)... 61. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.... 62. Priteisti iš nuteistojo V. M. nukentėjusiojo K. K. naudai 200 (du šimtai...