Byla 2K-147/2013
Dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Olego Fedosiuko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutarties.

2Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, pagal 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trims mėnesiams, pagal 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių. Ši bausmė ir bausmė, paskirta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos iš dalies sudedant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, ši bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams dviem mėnesiams. Į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. nuosprendį.

4Iš A. S. priteista: V. S. – 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2662 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (toliau – VSDFV Kauno skyrius) – 1423 Lt turtinei žalai atlyginti.

5Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartimi nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestas. Iš nuteistojo A. S. priteista nukentėjusiajai V. S. 2447 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą ir susipažinusi su byla,

Nustatė

7A. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 3 d., apie 16.00 val., kieme, esančiame ,,duomenys neskelbtini“, tyčia vieną kartą spyrė V. S. į sėdmenis ir suėmęs už rūbų pastūmė. Dėl to V. S. atsitrenkė į kieme stovėjusias pjovimo stakles. Taip A. S. padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

8Be to, A. S. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 13 d., apie 17.00 val., gyvenamojo namo, esančio ,,duomenys neskelbtini“, rūsio katilinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti V. S. ir, panaudodamas fizinį smurtą, tyčia ne mažiau kaip aštuonis kartus sudavė kumščiu ir įspyrė V. S. į galvos, krūtinės, rankų ir kojų sritis, taip padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

9Kasaciniu skundu nuteistasis prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti, civilinius ieškinius atmesti arba teismų sprendimus pakeisti: sušvelninti bausmę, sumažinti neturtinės žalos dydį ir panaikinti arba sumažinti nukentėjusiajai priteistas jos turėtas išlaidas advokatų pagalbai apmokėti.

10Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 3, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos jo teisės ir kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Taip pat buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatos.

11Kasatoriaus teigimu, byla išnagrinėta neišsamiai ir šališkai, nes nevertinta įrodymų visuma, t. y. tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai, nemotyvuota, kodėl atmesti jam palankūs įrodymai, be to, abejonės nevertintos jo naudai. Įrodymai, kuriais teismas grindė jo kaltę, yra arba nesusiję su tariamais įvykiais arba nepatvirtina jo kaltės, o priešingai – teisina. Teismas nuosprendį grindė nukentėjusiosios V. S. ir liudytojos G. G. parodymais, kurie prieštarauja ne tik tarpusavyje, bet ir kitiems bylos duomenims. Kasatorius tvirtina, kad jis yra nekaltas, todėl nuteistas nepagrįstai, nesant pakankamai patikimų ir neginčijamų jo kaltės įrodymų, remiantis prielaidomis ir ginčytinais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai, apskųsto nuosprendžio iš esmės nepatikrino, nes nepašalino prieštaravimų, neatmetė prieštaringų įrodymų, nevertino jam palankių įrodymų, neatsakė į esminius skundo argumentus ir nepateikė dėl jų išsamių motyvų. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino esminio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo nusikalstamų veikų kvalifikavimo, t. y. nuosprendyje konkrečiai nenurodyta, kokie konkretūs duomenys įrodo konkrečią nusikalstamą veiką; dėl to buvo apribota jo teisė į gynybą, nes jis nežinojo, kokius įrodymus, pagrindžiančius konkrečios nusikalstamos veikos sudėtį, turėjo paneigti.

12Kasatorius nurodo, kad byloje nėra nė vieno tiesioginio neginčytino jo kaltę patvirtinančio įrodymo dėl 2010 m. lapkričio 3 d. įvykio, tačiau yra jį teisinantys įrodymai, patvirtinantys, jog šio įvykio nebuvo, t. y. liudytojų G. B., G. J. B. parodymai, medicinos eksperto išvada. Šiais duomenimis, kasatoriaus manymu, paneigti nukentėjusiosios ir liudytojos G. G. parodymai. Be to, liudytojos G. G. parodymai nenuoseklūs ir prieštarauja nukentėjusiosios parodymams; V. S. pirminiuose parodymuose iš viso nemini, kad veikas matė G. G., o pati G. G. apie tai, kad matė 2010 m. lapkričio 3 d. įvykį, prabilo tik teisme. Tokie nukentėjusiosios ir liudytojos G. G. parodymai negali būti laikomi patikimais įrodymais, jie turėjo būti vertinami kritiškai. Kasatoriaus įsitikinimu, G. G. parodymais negalima tikėti ir dėl to, kad ji yra suinteresuota bylos baigtimi, nes yra tiesiogiai materialiai priklausoma nuo V. S.: pas ją dirba (slaugo neįgalią V. S. motiną), gyvena. Apeliacinės instancijos teismas atmetė prašymą apklausti liudytoją G. G., nepriėmė pateiktų nuotraukų, iš kurių matyti, kad langą užstoja medis, kad staklės yra labai toli, todėl G. G. negalėjo matyti įvykio. Beje, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į skundo argumentus, kodėl dėl šio įvykio datos yra tiek daug prieštaravimų ir taisymų. Kasatoriaus įsitikinimu, medicinos eksperto išvada Nr. G 3076/10 (02) patvirtina, kad V. S. traumas patyrė 2010 m. spalio 3 d., o ne 2010 m. lapkričio 3 d.

13Kasatoriaus teigimu, neįrodytos ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje. Liudytoja G. G. tariamo 2010 m. lapkričio 13 d. įvykio nematė, dėl to jos ir nukentėjusiosios parodymai nesutampa dėl esminių aplinkybių, t. y. kas išbėgo iš rūsio, o kas jame liko; ar S. nukritus ant žemės jis pasiliko ir spardė ją G. G. akivaizdoje; kokį nusikaltimo įrankį turėjo (beje, apžiūrėjus įvykio vietą, nerastas joks įrankis); ar jis iš tikrųjų grasino, jei taip, tai ką tuo metu sakė – grasino nužudyti ar sužaloti. Taigi byloje nėra jokių įrodymų, kad jis grasino nužudyti V. S., be to, iš tokių prieštaringų parodymų apskritai neaišku, ar jis grasino nužudyti ar sutrikdyti sveikatą. Teismai nemotyvavo, kokie įrodymai pagrindžia grasinimą nužudyti ir kad jis padarytas tiesiogine tyčia, t. y. suvokiant, kad grasinimą nužudyti išsakė taip, jog V. S. patikėjo, kad grasinimas gali būti įvykdytas ir kad norėjo tokios nukentėjusiosios būsenos (BK 15 straipsnis). Vien V. S. tvirtinimas negali būti objektyvus įrodymas, kad ji realiai tikėjo, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Kasatorius nurodo, kad žiedas negali būti patikimas įrodymas, tiesiogiai pagrindžiantis kaltę, nes nenustatytas priežastinis ryšys tarp veikos ir sulankstyto žiedo, nesiaiškinta, kaip su montiruote galima nuplėšti žiedą, specialisto išvadoje V. S. nenustatyti jokie su tuo susiję sužalojimai. Be to, žiedas nepaimtas ir neištirtas įvykio vietoje (BPK 205 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo išvada šiuo klausimu pagrįsta samprotavimais. Kasatorius nurodo, kad jo teiginius, jog jis 2011 m. lapkričio 13 d. V. S. sužalojimų nepadarė, patvirtina ir VSDFV pareiškimas, kuriame nurodyta, kad veika padaryta 2010 m. lapkričio 11 d. Kartu kasatoriaus teigia, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas V. S. nustatytas vien dėl jos subjektyvių nusiskundimų galvos svaigimu, kurių objektyviai patikrinti neįmanoma. Be to, nesiaiškinta, ar V. S. galva svaigsta dėl širdies hipertenzijos ar dėl atsitrenkimo į duris. Taigi vien subjektyvūs nukentėjusiosios teiginiai apie savijautą (ypač sergant kitoms ligoms), negali būti besąlyginis pagrindas veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnį, o ne pagal BK 140 straipsnį.

14Kasatorius nurodo, kad jo parodymai nuoseklūs, neprieštaringi, be to, juos patvirtina liudytojų G. B., G. J. B. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas (nusikalstamos veikos požymių nerasta), S. S. parodymai, eksperto išvada, iš dalies V. S. pirminiai parodymai, kuriuose įvykio data nurodyta 2010 m. spalio 3 d., o ne 2010 m. lapkričio 3 d. ir kt. Tačiau jo parodymai nepagrįstai nelaikyti įrodymais ir visiškai nevertinti. Be to, teismai neįvertino jį teisinančių liudytojų S. S. ir L. S.-Venckuvienės parodymų ir juos nepagrįstai atmetė. Taip apribota jo teisė į gynybą, o teismai dėl to neįvertino įrodymų visumos (BPK 20 straipsnis) ir nepriėmė teisingos nutarties.

15Kasatorius tvirtina, kad jis neturėjo jokio tikslo ar motyvo naudoti prieš V. S. smurtą, priešingai, jis jos vengdavo, nes ji yra agresyvi, ypač kai išgeria. Tačiau pati V. S. turi motyvą, t. y. siekia pakenkti savo seseriai S. S. (konfliktas dėl neatidalinto turto) ir pasipelnyti iš jo. Apeliacinės instancijos teismas nevertino nusikalstamos veikos padarymo motyvo ir tikslo, su tuo susijusių prie skundo pridėtų įrodymų. Nuteistasis nurodo, kad byloje yra duomenų, jog V. S. 2009 m. gruodžio mėn. buvo jį (kasatorių) sunkiai suspardžiusi, 2010 m. lapkričio 12 d. buvo apsvaigusi nuo alkoholio, agresyvi, provokavo konfliktą, jį vijosi ir kėsinosi spirti. Tai patvirtina liudytojos S. S. ir L. S.-Venckuvienė. Kadangi jis matė realią grėsmę, kad V. S. jį suspardys, todėl turėjo teisę kažkaip gintis 2010 m. lapkričio 13 d. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nesvarstė V. S. elgesio, būtinosios ginties situacijos buvimo ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6, 10 punktuose, taikymo dėl 2010 m. lapkričio 13 d. įvykio. Apskritai teismai nevertino įrodymų, susijusių su nukentėjusiosios agresyviu, provokuojančiu elgesiu. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas turėjo jį išteisinti arba bent jau taikyti BK 139 straipsnį.

16Kasatorius teigia, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, jog jis buvo neblaivus, todėl atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta nepagrįstai. Kasatorius prašo atkreipti dėmesį ir į tai, kad kaltinamajame akte dėl 2010 m. lapkričio 3 d. veikos ši sunkinanti aplinkybė nenurodyta, taip teismas peržengė kaltinimo ribas taikydamas ją visoms veikoms. Nustatydamas šią aplinkybę, teismas rėmėsi subjektyvia V. S. ir G. G. nuomone, kuri neatitinka nuoseklių jo ir S. S. parodymų, kad jis geria stiprius vaistus, turinčius slopinamąjį poveikį. Teismai šios aplinkybės nevertino. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai interpretavo liudytojos B. B. parodymus, neva ji parodė, kad kaltinamasis būdamas neblaivus būna agresyvus ir naudoja smurtą prieš nukentėjusiąją. Tokių parodymų B. B. nėra davusi.

17Kasatorius nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, neįvertino visų BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, nemotyvavo skiriamos bausmės dydžio ir paskyrė per didelę bausmę. Teismas taip pat pažeidė BK 63, 64, 65 straipsnių nuostatas, nes skundžiamu nuosprendžiu jis nubaustas antrą kartą už tą patį nusikaltimą. 2012 m. vasario 17 d. jam atlikus bausmę, paskirtą 2011 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, teismas jam dar kartą skyrė atlikti bausmę, kurią jis jau atliko (paskirta bausmė pailgėjo 2 mėnesiais). Taip teismas pažeidė BK 2 straipsnio 6 dalies, Konstitucijos 31 straipsnio, EŽTK 4 straipsnio nuostatas. Iš skundžiamo nuosprendžio nesuprantama, kokio dydžio bausmė (l m. ar l m. ir 2 mėn.) jam paskirta, nes nenurodyta, kad ankstesnė bausmė yra įskaityta į naujai paskirtąją (BK 63 straipsnio 9 dalis). Kasatorius prašo atkreipti dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo veiksmai pradėti 2010 m. lapkričio mėn., jis apklaustas tik 2011 m. gegužės mėn., po to nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai. Todėl, kasatoriaus manymu, tiek šią, tiek ankstesnę bylą reikėjo nagrinėti kartu ir priimti vieną nuosprendį (tarp priimtų nuosprendžių tik pusės metų skirtumas). Apeliacinės instancijos teismas į šiuos skundo argumentus neatsakė.

18Kasatorius tvirtina, kad bylos aplinkybių visuma, teisėjos L. Tamulionienės veiksmai organizuojant teismo procesą ir priimtas nuosprendis patvirtina, jog teisėja buvo šališka tiek objektyviai, tiek subjektyviai. Teisėja L. Tamulionienė nagrinėjo abi baudžiamąsias bylas, kuriose nukentėjusioji buvo V. S., o kaltinamasis – jis. Taigi, nagrinėdama šią bylą, teisėja jau buvo susidariusi išankstinę neigiamą nuomonę apie jį, be to, negalėjo atsiriboti nuo ankstesnės bylos, nes rėmėsi liudytojos Z. M. parodymais, duotais ankstesnėje byloje. Kad ir pati teisėja suabejojo savo objektyvumu ir sugebėjimu nešališkai išnagrinėti bylą, patvirtina tai, jog ji 2011 m. liepos 7 d. pateikė teismo pirmininkui prašymą nušalinti ją nuo šios bylos nagrinėjimo, tačiau prašymas netenkintas. Jo (kasatoriaus) pareikštą nušalinimą teisėja 2011 m. lapkričio 10 d. teismo posėdyje, net neišėjusi į pasitarimų kambarį, atmetė. Taigi aplinkybių visuma patvirtina, kad jam nebuvo užtikrintas objektyviai nešališkas teismas, t. y. nebuvo pakankamai garantijų, kad būtų užkirstas kelias bet kokioms pagrįstoms abejonėms dėl teismo nešališkumo. Apeliacinės instancijos teismas šio skundo argumento tinkamai neįvertino, teismo motyvacija prieštarauja teismų praktikai (kasacinė nutartis Nr. 2K-122/2010), neatitinka BPK 58 straipsnio, 59 straipsnio 1 dalies, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, EŽTK 6 straipsnio 1 dalies ir BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat buvo šališkas, nes neatsakė į esminius skundo argumentus (kodėl vadovautasi prieštaringais duomenimis, o jį teisinantys – atmesti arba išvis nevertinti), vadovavosi tik kaltinančiais įrodymais, ignoruodamas gynybos argumentus, galėjusius iš esmės paveikti teismo išvadas, atmetė prašymą apklausti liudytoją G. G., be to, pirmininkaujantis teisėjas pirmiausia klausinėjo jo apie ankstesnę bylą, uždavė menamų klausimų, kurie preziumavo jo kaltę. Taip pat kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė Kauno rajono apylinkės prokuroro 2012 m. sausio 16 d. nutarimą dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo dėl neva 2011 m. spalio 24 d. V. S. padarytų sužalojimų. Kasatoriaus manymu, teismas neturėjo teisinio pagrindo pridėti šio dokumento prie bylos, juolab jo vertinti, nes tai nėra įsiteisėjęs nuosprendis (taip pažeistos BPK 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies, 241 straipsnio 2 dalies nuostatos).

19Nuteistasis tvirtina, kad ikiteisminis tyrimas taip pat atliktas šališkai, tendencingai, nes besąlygiškai tikėta V. S. pateiktais duomenimis, net netikrinant jų teisingumo, neatliekant jokių veiksmų, siekiant patikrinti V. S. ir G. G. parodymų tikrumą, pašalinti prieštaravimus. Jo paties parodymai tinkamai nevertinti, prie bylos nepridėti S. S. skundai policijai dėl agresyvaus V. S. elgesio ir kt. Taigi tyrimas atliktas labai formaliai, neišsamiai (BPK 172 straipsnio 2 dalies l punktas). Prokurorė J. Petraitytė, siekdama suformuoti neigiamą teisėjų nuomonę apie jį, teisėjai L. Tamulionienei nagrinėjant pirmąją bylą, buvo pateikusi duomenis, kad jam pateikti kaltinimai nagrinėjamoje byloje, o nagrinėjamoje byloje – pateikė duomenis apie dar vieną ikiteisminį tyrimą. Prokurorė 2012 m. sausio 16 d. nutarimą pateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Taip teisėjai susidarė papildomai neigiamą nuomonę apie jį, turėdami tik įtarimą, kuris pasirodė nepagrįstas, ir ikiteisminis tyrimas netrukus buvo nutrauktas.

20Kasatorius nurodo, kad neturtinė žala priteista neįvertinus jo sunkios turtinės padėties, padarinių, nukentėjusiosios elgesio, kitų aplinkybių, taip pažeidžiant CK 6.250 straipsnio nuostatas. V. S. nepateikė jokių objektyvių neginčytinų įrodymų, kad jai 2010 m. lapkričio 3 d. buvo padaryti sužalojimai ir kad tuos sužalojimus padarė būtent jis. Kasatorius pabrėžia, kad jis yra neįgalus (40 proc. darbingumas), bedarbis, gauna 636,67 Lt netekto darbingumo pensiją, kas mėnesį 100 Lt išleidžia vaistams, neturi jokio turto, be to, pati nukentėjusioji prisidėjo prie 2010 m. lapkričio 13 d. konflikto, elgėsi rizikingai ir provokuojamai. Priteista 7000 Lt suma yra aiškiai per didelė ir jam nepakeliama, akivaizdžiai nesąžininga, neproporcinga ir neteisinga. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad „didelių piniginių sumų priteisimas iš sunkiai besiverčiančio ir turtinės padėties pagerėjimo perspektyvų neturinčio fizinio asmens gali būti jam nepakeliama našta, prilygstančia nubaudimui“, todėl į turtinę nuteistojo situaciją ir jo amžių yra svarbu atsižvelgti (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-167/2010). Teismai neįvertino, kad nenustatyti ilgalaikiai V. S. sužalojimų padariniai, o kitos jos nurodytos aplinkybės (bendravimo galimybių sumažėjimas, nepatogumai, baimė) pagrįstos vien subjektyvia jos nuomone. Be to, Kauno apygardos teismas nesilaikė savo (nutartis Nr. 1A-448-290/2011) ir kasacinės praktikos (kasacinė nutartys Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-190/2010).

21Kasatorius nurodo, kad VSDFV Kauno skyriui žalos atlyginimas priteistas nepagrįstai, nes neįrodyta jo kaltė dėl 2010 m. lapkričio 13 d. V. S. patirtų sužalojimų. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino jo skundo argumentų, kad VSDFV Kauno skyrius prašė priteisti žalą, kuri atsirado dėl V. S. traumų, patirtų 2010 m. lapkričio 11 d., o ne 2010 m. lapkričio 13 d.; kad elektroniniame nedarbingumo pažymėjime įrašyta ne trauma, o liga; kad VSDFV iš esmės neginčijo jo argumentų, vadinasi, sutiko su jo nuomone. Taigi teismas netinkamai taikė CK 6.263 straipsnio 2 dalies, 6.290 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas.

22Nukentėjusiajai priteista bendra 5114 Lt suma jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti yra neproporcingai didelė, priteista neatsižvelgiant į jo sunkią turtinę padėtį, amžių, didelį nedarbingumo laipsnį, pažeidžiant teisingumo, proporcingumo principus, BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kasatoriaus manymu, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, neįgalumą ir nedarbingumą, jis turėjo būti atleistas nuo šių išlaidų atlyginimo arba jos turėjo būti žymiai sumažintos. Kasatorius, vadovaudamasis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu ir įvertinęs nukentėjusiosios advokatų jai suteiktas paslaugas, teigia, kad bendra šių išlaidų suma galėtų būti ne daugiau kaip 690 Lt.

23Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė siūlo skundą atmesti.

24Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kurie nuosprendyje išdėstyti ir įvertinti, juos dar kartą išanalizavo apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, todėl kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis pagrįsta prielaidomis, atmestinas. Kasacinio skundo argumentai iš esmės analogiški nuteistojo apeliacinio skundo argumentams. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tinkamai kvalifikavo veiką, paskyrė teisingą bausmę ir priteisė tinkamo dydžio civilinį ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma A. S. apeliaciniame skunde, išsamiai ir motyvuotai atsakė į esminius skundo argumentus ir paaiškino, kodėl jie atmetami, nurodė motyvus, kodėl apeliacinis skundas atmetamas, todėl BPK 320 straipsnio 3 dalies bei 332 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

25A. S. kaltę patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios, liudytojų G. G., B. B. parodymai, specialisto išvada. Bylos duomenys nepatvirtina, kad kasatorius gynėsi nuo V. S. agresijos, todėl teismai pagrįstai netaikė nuostatų, reglamentuojančių būtinąją gintį, taip pat, nenustatę netinkamo nukentėjusiosios elgesio, nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, motyvavo nusikalstamos veikos kvalifikavimą. Teismai argumentavo, kodėl remiasi nukentėjusiosios ir liudytojos G. G. parodymais.

26Atsiliepime nurodoma, kad teismas pagrįstai pripažino kasatoriaus atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalto būdamas girtas ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. S. buvo neblaivus, patvirtino nukentėjusioji V. S., liudytoja G. G., be to, liudytoja B. B. nurodė, kad tik būdamas neblaivus A. S. konfliktuoja su V. S.. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sutiko su pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe girtumu, turėjusiu įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagrįstai pripažinta padarant nusikalstamas veikas tiek 2010 m. lapkričio 3 d., tiek 2010 m. lapkričio 13 d.

27Skirdamas kasatoriui bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 2 dalies reikalavimais, taip pat atsižvelgė į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis). A. S. padarė tris tyčinius nesunkius nusikaltimus. Nusikalto jau ne pirmą kartą, už analogiškas veikas buvo teistas. Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Kasatoriui teisingai paskirta ir subendrinta bausmė, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui. Priešingai, nei teigia kasatorius, teismo nuosprendyje į paskirtą bausmę įskaityta bausmė iš dalies atlikta pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. nuosprendį. Nėra teisinio pagrindo teigti, kad A. S. nubaustas už tą pačią veiką du kartus.

28Kasatoriaus argumentai dėl teisėjų ir prokurorės J. Petraitytės šališkumo nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjantys teismai turėjo išankstinę nuomonę dėl A. S. kaltės. Tai, jog teismai įrodymus įvertino kitaip, nei pageidavo kasatorius, nereiškia, kad teismai buvo šališki. Šališku visada turi būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Nušalinimo pagrindai gali paaiškėti ne tik iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, bet ir vėlesnėse proceso stadijose (kasacinė nutartis Nr. 2K-183/2008), tačiau pagal BPK 58 straipsnio prasmę nušalinimo pagrindas turi egzistuoti iki pradedant nagrinėti bylą. BPK 58 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kada teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, tačiau minėtame sąraše nėra numatyta, jog teisėjui asmens atžvilgiu vieną kartą priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, jis negali nagrinėti to paties asmens kitos baudžiamosios bylos. Byloje nėra duomenų, kad teisėjai ar prokurorė dėl kasaciniame skunde nurodytų priežasčių negalėjo dalyvauti procese. Įgyvendinant nešališkumo principą, svarbiausia, kad teismas su abiem proceso šalimis elgtųsi vienodai, nerodydamas nė vienai iš jų palankumo, nebūtų suinteresuotas priimti vienai iš šalių palankų sprendimą.

29Prokurorė nurodo, kad šioje byloje teismai atsižvelgė į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nusikaltimu sukeltas fizinio ir dvasinio pobūdžio pasekmes, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad dėl A. S. tyčinių veiksmų (fizinio smurto, daugybinių smūgių, grasinimo nužudyti) nukentėjusiajai buvo padaryti kūno sužalojimai, sukeltas fizinis skausmas, dėl to ji jaučia baimę dėl sveikatos ir gyvybės, patyrė dvasinį sukrėtimą, didelius išgyvenimus, nepatogumus, vengė bendravimo su draugais ir pažįstamais, dėl to sumažėjo jos bendravimo galimybės. Taigi civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų ir, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, neįgalumo lygį, pagrįstai priteista mažesnė neturtinė žala, nei teismų praktikoje priteisiama (kasacinės nutartys Nr. 2K-253/2009, 2K-360/2011, 2K-459/2012, kai neturtinė žala priteista po 10 000 Lt).

30Atsiliepime nurodoma, kad tinkamai išnagrinėtas ir civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo VSDFV Kauno skyriui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. S. priteisė 2662 Lt, o apeliacinės instancijos teismas – 2447 Lt advokato paslaugoms apmokėti. Beje, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, pagrįstai sumažino V. S. prašomą sumą advokato paslaugoms apmokėti, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuo 3447 iki 2447 Lt. Nukentėjusiosios sumokėtos sumos advokatams yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir nėra aiškiai per didelės. Teismas, priteisdamas nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, neprivalo vadovautis teisingumo ministro patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, nes šis dydis nustatytas civilinėse bylose ir yra rekomendacinio pobūdžio, arba valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apmokėjimo įkainiais, kurie taikomi apmokant už darbą advokatams, teikiantiems valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

31Atsiliepimu nukentėjusioji V. S. prašo skundą atmesti ir priteisti iš A. S. 847 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo surašymą.

32Atsiliepime nurodoma, kad kasacinis skundas prieštaringas, nes ginčijamas tiek nusikalstamų veikų padarymo faktas, tiek bausmė, kuri, anot nuteistojo, paskirta per griežta, nepagrįstai nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nukentėjusiosios manymu, įrodymai byloje įvertinti tinkamai, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Nuteistasis įrodymus vertina sau naudinga linkme, išrinkdamas tik jį teisinančius įrodymus. Nukentėjusioji nurodo, kad prieštaravimai tarp jos ir liudytojos G. G. parodymų paaiškinami tuo, kad, A. S. naudojant smurtą, ji negalvojo apie tai, kas kur stovi, ir pan., o tik apie tai, kaip išvengti sunkesnių padarinių. Todėl G. G. parodymai yra tikslesni. Kasatorius nepagrįstai tvirtina, kad 2010 m. lapkričio 13 d. sužalojimai padaryti jai atsitrenkus į duris, nes specialisto išvadoje aiškiai nurodyta, jog visi sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dėl aštuonių trauminių poveikių. Specialisto išvadoje klaidingai nurodyta įvykio data – akivaizdi techninė klaida. Techninių gramatinių klaidų buvimas tam tikruose bylos dokumentuose nesudaro esminio BPK pažeidimo prielaidos, dėl kurios reikėtų keisti ar naikinti teismų procesinius sprendimus (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-9/2012). Be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. S. parodė, kad A. S. iš karto po įvykio jai pasakojo, jog labai susinervinęs rūsyje trenkė jai vieną kartą kumščiu į veidą. Taip pat A. S. šmeižia ją teigdamas, kad ji galėjo susižaloti būdama girta, nes įvykio dieną greitosios medicinos pagalbos automobiliu ji buvo nugabenta į ligoninę, joks girtumas jai nenustatytas. Būtent A. S. smurto protrūkiai yra periodiški ir kartojasi jam esant neblaiviam. Apskritai nuteistasis daug dėl ko klaidina teismą. Nukentėjusioji nurodo, kad nuteistojo pateikiamas jos ir liudytojos G. G. apibūdinimas, argumentai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teisėjų šališkumo niekuo nepagrįsti.

33Nukentėjusioji nurodo, kad aiškiai nepagrįsti nuteistojo teiginiai ir dėl neturtinės žalos dydžio. Nukentėjusioji, įvertinusi visas bylos aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti, teigia, kad priteista 7000 Lt suma visiškai atitinka tiek CK 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimus, tiek ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, dėl to keisti ar naikinti šią nuosprendžio dalį, vadovaujantis A. S. skunde išdėstytais argumentais, nėra jokio teisinio pagrindo. A. S., padaręs nusikalstamas veikas ir suprasdamas, kad bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, ėmėsi aktyvių veiksmų savo turtinei padėčiai pabloginti, t. y. visą jam priklausiusį didelės vertės nekilnojamąjį turtą (7 žemės sklypus) padovanojo dukteriai L. S.–Venckuvienei. Taigi jis klaidina teismą dėl savo turtinės padėties.

34Kasacinis skundas atmestinas.

35Dėl įrodymų vertinimo, teismų šališkumo ir veikų kvalifikavimo

36Kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis yra nekaltas, nuteistas nepagrįstai, nesant pakankamai patikimų ir neginčijamų jo kaltės įrodymų, remiantis vien tik prielaidomis; įrodymai, kuriais teismas grindė jo kaltę, yra arba nesusiję su tariamais įvykiais arba nepatvirtina jo kaltės, nukentėjusiosios ir liudytojos G. G. parodymai prieštaringi, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėja bylą teisės taikymo aspektu, taigi iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato. Kasacinės instancijos teismas gali tikrinti, ar žemesnės instancijos teismai tam tikras faktines aplinkybes pripažino įrodytomis ar neįrodytomis, nepažeisdami BPK nustatytų taisyklių, ar teismų sprendimuose yra išdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamiesi teismai atmetė ar kitaip įvertino įrodymus, ar teismo išvados pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ar nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys ir pan.

37Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo išvadai, kad šioje byloje nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis), t. y. kad teismai vadovautųsi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertintų šališkai, ignoruotų kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Priimtas nuosprendis pakankamai motyvuotas. Teismų išvados dėl nuteistojo kaltumo nagrinėjamoje byloje padarytos įvertinus surinktų įrodymų visumą: nukentėjusiosios V. S., liudytojų G. G., B. B., S. S. parodymus, rašytinius bylos duomenis (teismo medicinos specialisto išvadas Nr. G 3076/10 (02), G 969/101 (02) ir kt.), paties nuteistojo parodymus.

38Kasatorius teisus teigdamas, kad nuosprendis iš esmės pagrįstas nukentėjusiosios ir liudytojos G. G. parodymais, tačiau BPK to daryti nedraudžia. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais (BPK 301 straipsnio 2 dalis). Be to, nukentėjusiosios ir liudytojos G. G. parodymus patvirtina teismo medicinos specialisto išvados, iš dalies liudytojos S. S. ir nuteistojo (dėl 2010 m. lapkričio 13 d. įvykio) parodymai. Nors liudytoja G. G. apie 2010 m. lapkričio 3 d. įvykį parodė tik teisme, t. y. į teisėjos klausimą atsakė, kad ji matė, kaip nuteistasis pastūmė nukentėjusiąją ant pjovimo staklių, kad prieš tai jie susiginčijo, tačiau BPK nėra draudimo užduoti liudytojui klausimus apie aplinkybes, dėl kurių jis nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios ir liudytojos G. G. parodymus, palyginęs juos su kitais bylos duomenimis, prieštaravimų, taip pat pagrindo, dėl kurio galėtų jais netikėti, nenustatė ir laikė patikimais. Nuteistojo A. S. ir liudytojos S. S. parodymus teismas įvertino kritiškai, tokį vertinimą motyvavo. Priešingai nei nurodo A. S., sulankstytas žiedas nebuvo vertinamas kaip tiesioginis jo kaltumo įrodymas. Be to, jau minėta, kad nuteistojo kaltumas pagrįstas duomenų visuma.

39Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai išnagrinėti bylą pagal nuteistojo skundą, atliko įrodymų tyrimą, iš dalies tenkindamas nuteistojo ir jo gynėjo prašymą, apklausė specialistę M. Kolcovaitę, liudytojus G. J. B., G. B., taip pat uždavė klausimus nuteistajam ir nukentėjusiajai, prie bylos pridėjo S. S. rašytus skundus policijai dėl V. S. elgesio ir dėl to priimtus nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus. Prašymas apklausti liudytoją G. G., pridėti prie bylos nuotraukas motyvuotai atmestas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, todėl teisingai nustatė bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės ir teisingai kvalifikavo A. S. padarytus nusikalstamus veiksmus. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, priimtoje nutartyje į esminius nuteistojo argumentus yra pakankamai išsamiai atsakyta bei paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 332 straipsnio 5 dalis).

40Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad liudytojos Z. M. pavardė nuosprendyje įrašyta per klaidą, nes jame nėra išdėstyti šios liudytojos teisme duoti parodymai. Teismas aiškinosi, dėl kokių priežasčių specialisto išvadoje taisyta pirmosios nusikalstamos veikos data, dėl to apklausė specialistę M. Kolcovaitę ir priimtoje nutartyje konstatavo, jog tai spausdinimo klaida. Taip pat teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog A. S. gynėsi nuo agresyvaus, provokuojančio nukentėjusiosios elgesio, todėl būtinosios ginties situacija, nuteistojo nurodytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagrįstai nenustatytos. A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (girtumas) nustatyta pagrįstai ir, beje, tik dėl 2010 m. lapkričio 13 d. padarytų nusikalstamų veikų. Tai, kad A. S. 2010 m. lapkričio 13 d. buvo neblaivus, parodė tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja G. G., kurių parodymų patikimumu teismas nesuabejojo. Prieštaravimų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Pagrindo naikinti nustatytą sunkinančią aplinkybę nėra.

41Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje reikšmingos aplinkybės nustatytos laikantis BPK nuostatų, įvertinus surinktus ir ištirtus įrodymais. Nėra jokio pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiu, kad A. S. kaltumas tinkamai neįrodytas ar grįstas tik prielaidomis.

42Kasatoriaus skunde išdėstyti argumentai dėl teismų šališkumo iš esmės grindžiami tuo, kad teismai neatsižvelgė į jo pateiktą įvykių versiją. Teisėjos L. Tamulionienės nusišalinimo šioje byloje laikinai einanti teismo pirmininko pareigas teisėja I. S. nepatvirtino, 2011 m. liepos 7 d. nutartyje visiškai pagrįstai konstatuodama, kad tai, jog teisėja L. Tamulionienė anksčiau priėmė nuosprendį kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje buvo nuteistas A. S., nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad teisėja gali būti neobjektyvi ar suinteresuota nagrinėjamos bylos baigtimi. Teismo pirmininko 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi A. S. prašymas dėl teisėjos L. Tamulionienės nušalinimo netenkintas. Beje, teisėja L. Tamulionienė prokurorės J. Petraitytės pateikto tarnybinio pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą prie bylos nepridėjo. Jau minėta, kad apeliacinės instancijos teismas į visus esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus (taip pat ir dėl teisėjos L. Tamulionienės šališkumo) išsamiai atsakė. Pažymėtina, kad tik teismas, išklausęs visų proceso dalyvių nuomones dėl pateiktų prašymų, sprendžia, tenkinti juos ar ne. Taigi tai, kad apeliacinės instancijos teisme nebuvo tenkinti visi nuteistojo ir jo gynėjo prašymai, kad nukentėjusiosios atstovės advokatės K. Česnauskienės prašymu (o ne prokurorės, kaip nurodo kasatorius) prie bylos pridėtas prokuroro 2012 m. sausio 16 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nėra pagrindas daryti išvadą apie teismo šališkumą. Beje, prokuroro 2012 m. sausio 16 d. nutarimas, priešingai nei skunde teigia nuteistasis, apeliacinėje nutartyje nevertintas.

43Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šioje byloje nepadaryta, o kasacinio skundo teiginiai dėl to yra deklaratyvūs ir neatitinka bylos medžiagos.

44Byloje išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad A. S. tyčia vieną kartą spyrė V. S. į sėdmenis ir suėmęs už rūbų pastūmė. Dėl to V. S. atsitrenkė į kieme stovėjusias pjovimo stakles. Taip padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 140 straipsnio 1 dalis – nuteistojo nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai, nes A. S. tyčia spirdamas ir pastumdamas V. S. padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

45Be to, nustatyta, kad A. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti V. S. ir, panaudodamas fizinį smurtą, tyčia ne mažiau kaip aštuonis kartus sudavė kumščiu ir įspyrė V. S. į galvos, krūtinės, rankų ir kojų sritis, taip padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl to buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 145 straipsnio 1 dalis, 138 straipsnio 1 dalis – nuteistojo nusikalstamoms veikoms pritaikytas tinkamai. Teismas konstatavo, kad grasinimas nužudyti buvo konkretus ir realus, nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog jis bus įvykdytas ir būtent taip jį suvokė. Tokia išvada, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teisinga, nes grasinimas nužudyti išsakytas naudojant smurtą, laikant rankoje metalinį įrankį, tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios esant įtemptiems santykiams. Iš nustatytų bylos aplinkybių akivaizdu, kad nuteistasis A. S. veikė tiesiogine tyčia.

46Dėl paskirtos bausmės

47Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalies (neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių) nuostatas ir dėl to paskyrė per griežtą bausmę. Šie argumentai nepagrįsti.

48Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas ir bausmės paskyrimą tikrina tik teisės taikymo aspektu. Skirtingai nei apeliacinė instancija, kasacinės instancijos teismas įstatymo nėra įgaliotas spręsti, ar nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar per švelni. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas, ar nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, jau išspręstas, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo skundą. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pakankamai motyvuotą išvadą, kad nuteistajam paskirtos bausmės tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, atitinka padarytų veikų ir paties nuteistojo pavojingumą, jas skiriant BK 41, 54, 61, 63 straipsnių nuostatos nepažeistos. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada.

49Nuteistasis nepagrįstai tvirtina, kad jis skundžiamu nuosprendžiu nubaustas antrą kartą už tą patį nusikaltimą, kad ankstesnė bausmė neįskaityta į paskirtą bausmę. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šioje byloje nustatytos aplinkybės visiškai atitinka tokią situaciją: nuosprendis pirmojoje byloje priimtas 2011 m. birželio 22 d., o nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas šioje byloje, padarytos 2010 m. lapkričio 3 ir 13 d. Tokiais atvejais, subendrinus bausmes, į bausmės laiką turi būti įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Teismas laikėsi šių baudžiamojo įstatymo nuostatų, į paskirtą subendrintą vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaitė atliktą arešto bausmę, paskirtą ankstesniu nuosprendžiu. Taigi skundo argumentai, kad dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo nuteistajam nepagrįstai pailgėjo bausmė, neatitinka bylos medžiagos.

50Taip pat nepagrįstai kasatorius teigia, kad abi jo baudžiamosios bylos turėjo būti nagrinėjamos kartu ir priimtas vienas nuosprendis. Pažymėtina, kad pirmojoje byloje pirmasis teismo posėdis įvyko 2011 m. kovo 10 d., nuosprendis priimtas – 2011 m. birželio 22 d. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą pranešta 2011 m. birželio 15 d., kaltinamasis aktas surašytas 2011 m. birželio 23 d.

51Dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo

52Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiais dėl pernelyg didelio priteistos neturtinės žalos dydžio. Kasatorius akcentuoja, kad nustatant neturtinės žalos dydį neįvertinta jo turtinė padėtis, kuri yra labai sunki, nesivadovauta teismų praktika.

53Nukentėjusioji V. S. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiajai trimis nusikalstamomis veikomis sukeltus padarinius, nuteistojo tyčinę kaltę (tiesioginė tyčia), kitas aplinkybes, priteisė iš nuteistojo 7000 Lt dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi pripažinta, kad neturtinės žalos dydžio klausimas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išspręstas teisingai. Kasacinis teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados. Mažinti priteistos neturtinės žalos dydžio, kuris atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nėra pagrindo. Kasatoriaus skunde nurodytose bylose nukentėjusiesiems priteistos mažesnės sumos neturtinei žalai atlyginti, tačiau kitose šios kategorijos bylose priteistos ir didesnės sumos, nei yra priteista V. S. (kasacinės nutartys Nr. 2K-443/2012 (8000 Lt), 2K-331/2012 (20 000 Lt), 2K-252/2012 (12 000 Lt) ir kt.). Konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, be to, tai yra fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai.

54Teismas pagrįstai tenkino VSDFV Kauno skyriaus ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nes nuteistasis A. S. pripažintas kaltu dėl 2010 m. lapkričio 13 d. veikos, kurios metu padarė V. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio ji buvo nedarbinga ir iš VSDFV Kauno skyriaus gavo ligos pašalpą.

55Dėl proceso išlaidų

56Nuteistasis nurodo, kad iš jo priteista bendra 5109 Lt (skunde klaidingai nurodo 5114 Lt) suma nukentėjusiosios turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti yra neproporcingai didelė, priteista neatsižvelgiant į jo sunkią turtinę padėtį, amžių, didelį nedarbingumo laipsnį, pažeidžiant teisingumo, proporcingumo principus, BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas.

57Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės bylos Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012 ir kt.).

58Pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti visas nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad advokatui A. Venckui bylos aplinkybės žinomos, nes jis nukentėjusiajai atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, rengė atsikirtimą į nuteistojo apeliacinį skundą, dalyvavo tik viename apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kuris truko apie pusantros valandos, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį, nustatytą neįgalumo lygį, priteistos neturtinės žalos dydį, prašomą priteisti sumą sumažino 1000 Lt. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad teismai, priteisdami nukentėjusiajai turėtų išlaidų atlyginimą, pažeidė įstatymą.

59Nukentėjusioji V. S. atsiliepime nurodo, kad už atsiliepimo į nuteistojo kasacinį skundą surašymą jį sumokėjo advokatui 847 Lt, ir prašo, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, priteisti šią sumą iš kasatoriaus. Nukentėjusioji pridėjo 2013 m. vasario 22 d. pinigų priėmimo kvitą už dokumento surašymą Nr. 711759, patvirtinantį, kad už atsiliepimo į nuteistojo kasacinį skundą surašymą sumokėjo 847 Lt.

60Kasacinį skundą šioje kasacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje padavė tik nuteistasis A. S.. Nuteistojo kasaciniame skunde ginčijami klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiosios V. S. interesais. Turėdama teisę pateikti rašytinį atsiliepimą byloje, ji kreipėsi profesionalios pagalbos į advokatą surašant atsiliepimą. Nukentėjusiosios turėtos išlaidos surašant atsiliepimą turi būti apmokėtos. Kita vertus, nukentėjusiosios prašoma priteisti 847 Lt suma už atsiliepimo surašymą, atsižvelgiant į situaciją, nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 300 Lt.

61Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų teismų sprendimų naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

62Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

63Nuteistojo A. S. kasacinį skundą atmesti.

64Priteisti iš nuteistojo A. S. nukentėjusiajai V. S. 300 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nuosprendžiu A. S.... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės,... 4. Iš A. S. priteista: V. S. – 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2662 Lt... 5. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą ir... 7. A. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio... 8. Be to, A. S. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį nuteistas... 9. Kasaciniu skundu nuteistasis prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą... 10. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir... 11. Kasatoriaus teigimu, byla išnagrinėta neišsamiai ir šališkai, nes... 12. Kasatorius nurodo, kad byloje nėra nė vieno tiesioginio neginčytino jo... 13. Kasatoriaus teigimu, neįrodytos ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 138... 14. Kasatorius nurodo, kad jo parodymai nuoseklūs, neprieštaringi, be to, juos... 15. Kasatorius tvirtina, kad jis neturėjo jokio tikslo ar motyvo naudoti prieš V.... 16. Kasatorius teigia, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, jog jis buvo... 17. Kasatorius nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, neįvertino visų BK 54... 18. Kasatorius tvirtina, kad bylos aplinkybių visuma, teisėjos L. Tamulionienės... 19. Nuteistasis tvirtina, kad ikiteisminis tyrimas taip pat atliktas šališkai,... 20. Kasatorius nurodo, kad neturtinė žala priteista neįvertinus jo sunkios... 21. Kasatorius nurodo, kad VSDFV Kauno skyriui žalos atlyginimas priteistas... 22. Nukentėjusiajai priteista bendra 5114 Lt suma jos turėtų išlaidų advokato... 23. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo... 24. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos... 25. A. S. kaltę patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios, liudytojų G. G., B. B.... 26. Atsiliepime nurodoma, kad teismas pagrįstai pripažino kasatoriaus atsakomybę... 27. Skirdamas kasatoriui bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54... 28. Kasatoriaus argumentai dėl teisėjų ir prokurorės J. Petraitytės... 29. Prokurorė nurodo, kad šioje byloje teismai atsižvelgė į visus CK 6.250... 30. Atsiliepime nurodoma, kad tinkamai išnagrinėtas ir civilinis ieškinys dėl... 31. Atsiliepimu nukentėjusioji V. S. prašo skundą atmesti ir priteisti iš A. S.... 32. Atsiliepime nurodoma, kad kasacinis skundas prieštaringas, nes ginčijamas... 33. Nukentėjusioji nurodo, kad aiškiai nepagrįsti nuteistojo teiginiai ir dėl... 34. Kasacinis skundas atmestinas.... 35. Dėl įrodymų vertinimo, teismų šališkumo ir veikų kvalifikavimo... 36. Kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis yra nekaltas, nuteistas... 37. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo... 38. Kasatorius teisus teigdamas, kad nuosprendis iš esmės pagrįstas... 39. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai išnagrinėti bylą pagal... 40. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad liudytojos Z. M.... 41. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje... 42. Kasatoriaus skunde išdėstyti argumentai dėl teismų šališkumo iš esmės... 43. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminių... 44. Byloje išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad A. S. tyčia vieną kartą... 45. Be to, nustatyta, kad A. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino... 46. Dėl paskirtos bausmės... 47. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalies... 48. Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacinės... 49. Nuteistasis nepagrįstai tvirtina, kad jis skundžiamu nuosprendžiu nubaustas... 50. Taip pat nepagrįstai kasatorius teigia, kad abi jo baudžiamosios bylos... 51. Dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo... 52. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiais... 53. Nukentėjusioji V. S. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 000... 54. Teismas pagrįstai tenkino VSDFV Kauno skyriaus ieškinį dėl turtinės žalos... 55. Dėl proceso išlaidų... 56. Nuteistasis nurodo, kad iš jo priteista bendra 5109 Lt (skunde klaidingai... 57. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas,... 58. Pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti visas nukentėjusiosios... 59. Nukentėjusioji V. S. atsiliepime nurodo, kad už atsiliepimo į nuteistojo... 60. Kasacinį skundą šioje kasacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjamoje... 61. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų teismų sprendimų naikinimo ar... 62. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 63. Nuteistojo A. S. kasacinį skundą atmesti.... 64. Priteisti iš nuteistojo A. S. nukentėjusiajai V. S. 300 Lt turėtų išlaidų...