Byla 2K-431/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Jono Prapiesčio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, nuteistajam J. J. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką atlyginti visą iš jo priteistą žalą. Iš nuteistojo J. J. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. V. (V. V.) priteista 2697,63 Lt turtinei bei 12 000,00 Lt neturtinei, o nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei Z. Š. – 144,00 Lt turtinei žalai atlyginti.

2Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis, kuria nuteistojo J. J. apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Jono Prapiesčio pranešimą,

Nustatė

4J. J. nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 10 d., apie 11.30 val., kelio Vilnius–Prienai–Marijampolė 29 km, vairuodamas V. J. priklausantį automobilį „BMW 316“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 172, 173 punktų (2002 m. gruodžio 11 d. redakcija) reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus. J. J. neatsižvelgė į kelio bei meteorologines sąlygas, matomumą, nepasirinko saugaus greičio ir, į kelio važiuojamąją dalį išėjus dviratį vedančiai pėsčiajai D. V., laiku efektyviai nestabdė vairuojamo automobilio savo eismo juostoje, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, partrenkė pėsčiąją, kuri nuo patirtų daugybinių kūno sužalojimų mirė įvykio vietoje.

5Kasaciniu skundu nuteistasis J. J. prašo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus panaikinti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.270 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nepriteisti iš jo turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

6Kasatorius nurodo, kad jis nepažeidė KET 172, 173 punktų reikalavimų. Kasatoriaus nuomone, eismo įvykis kilo dėl didelio nukentėjusiosios neatsargumo (CK 270 straipsnio (turėtų būti – 6.270) dalies 3 punktas), nes ši šiurkščiai pažeidė KET 87, 98 (turėtų būti – 89) punktų reikalavimus ir tai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusioji įvykio dieną atliko savo, kaip laiškininkės, tiesiogines pareigas, todėl, jo nuomone, ji privalėjo laikytis ir vadovautis laiškininko, vairuojančio dviratį, saugos bei sveikatos instrukcijos, kurioje, be kitų reikalavimų, nurodomas ir reikalavimas laikytis KET 87, 89 punktų nuostatų.

7Pasak kasatoriaus, jis važiavo 70 km/h greičiu, dešine puse ir neprivažiavęs Trakų, ties Žaizdrių kaimu, 100–150 m atstumu savo važiavimo kryptimi pastebėjo kelkraščiu einantį žmogų, kuris varėsi dviratį – be šio žmogaus kelyje nebuvo daugiau nei žmonių, nei automobilių. Iš toli matėsi, kad žmogus eina normaliai. Kasatoriaus teigimu, artėdamas prie žmogaus, jis pasuko automobilį į kelio vidurį, kad galėtų saugiai prasilenkti, tačiau likus 10 m iki žmogaus, šis staigiai, nesidairydamas išėjo į kelio važiuojamąją dalį. Kasatoriaus tvirtinimu, matydamas žmogaus su dviračiu sudarytą avarinę situaciją, jis stabdė automobilį pasiduodamas daugiau į kairę pusę ir signalizuodamas, tačiau žmogus į nieką nereagavo. Esant žiemos metų laikui, jis (kasatorius) negalėjo staigiai sustabdyti automobilio.

8Kasatoriaus tvirtinimu, viskas įvyko labai staigiai – žmogus su dviračiu užvirto ant variklio dangčio, atsitrenkė į automobilio priekinį stiklą, jį sudaužė, o po to nukrito ant žemės. Tai, kad nukentėjusioji staigiai išėjo į kelio važiuojamąją dalį, kasatoriaus teigimu, patvirtina ir ikiteisminį tyrimą atlikusios tyrėjos tarnybinis pranešimas, užduotys teismo medicinos, autotechnikos ekspertams, Trakų policijos komisariato viršininko pavaduotojos susirašinėjimai su nukentėjusiosios darboviete, socialinio draudimo įstaiga, valstybine darbo inspekcija bei kt. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad autotechninės ekspertizės specialistas 2008 m. liepos 9 d. išvadoje, konstatavęs tai, kad eismo įvykio kaltininkas yra jis (kasatorius), nes, pėsčiajai išėjus į važiuojamąją kelio dalį, laiku efektyviai nestabdė automobilio ir dėl to šią partrenkė, nepaminėjo to, jog nukentėjusioji, neįsitikinusi saugumu, staigiai išėjo į kelio važiuojamąją dalį prieš pat keliu važiavusį automobilį.

9Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad įvykio vietos protokole bei schemoje nenurodyta automobilio stabdymo pradžia, nukentėjusiosios išėjimo į važiuojamąją kelio dalį vieta. Be to, neaiški ir susidūrimo vieta. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad įvykio vietoje surašytuose dokumentuose nėra jo parašų, nes tuo metu, kai buvo apžiūrima įvykio vieta, jis su vaikais buvo nuvežtas į Trakus.

10Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė Vida Ramanauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo J. J. kasacinį skundą atmesti.

11Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad kasatorius skunde nepateikia argumentų, leidžiančių teigti, jog nagrinėjant jo bylą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar (ir) padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Pasak prokurorės, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, nutartyje išsamiai bei argumentuotai aptarė jame nurodytas aplinkybes, pagrindė, kodėl ir kuriais bylos duomenimis grindžia savo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, dar kartą įvertino įrodymus, nutartyje išdėstė įrodymus bei motyvus, paaiškinančius ir pagrindžiančius sprendimą nuteistojo J. J. apeliacinį skundą atmesti. Prokurorės tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta.

12Nukentėjusysis V. V. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo J. J. kasacinį skundą atmesti, taip pat atlyginti kasacinės instancijos teisme jo turėtas advokato išlaidas.

13Nukentėjusysis V. V. atsiliepime į kasacinį skundą teigia, kad nuteistasis skunde nenurodė nė vieno iš kasacinio bylos apskundimo pagrindų, todėl nuteistojo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnyje nustatytų kasacinio skundo padavimo pagrindų.

14Nukentėjusysis V. V., nesutikdamas su nuteistojo skundo argumentais, nurodo, kad J. J. vairuojamas automobilis nukentėjusiąją partrenkė kairiąja automobilio puse. Pasak nukentėjusiojo, tai patvirtina, kad nuteistasis važiavo ne savo eismo juosta. Nukentėjusiojo nuomone, nuteistojo parodymus apie tai, kad pėsčioji staiga pradėjo eiti įstrižai kelio iki jo vairuojamo automobilio likus 10–15 m, reikėtų vertinti kritiškai. Nukentėjusiojo tvirtinimu, akivaizdu, kad jeigu nuteistasis tokį manevrą pastebėjo esant tik tokiam atstumui, tai nukentėjusioji nebūtų spėjusi įveikti 4,2 m atstumo ir atsidurti kairėje, priešpriešinėje eismo juostoje. Be to, nukentėjusysis atkreipia dėmesį ir į tai, kad susidariusioje eismo situacijoje nuteistasis priėmė klaidingą sprendimą, nes vietoj stabdymo ir važiavimo tiesiai arba manevro į dešinę, jis dėl nesuprantamų priežasčių pasuko kairėn, į priešpriešinę eismo juostą.

15Nuteistojo J. J. kasacinis skundas atmestinas.

16Dėl kasatoriaus argumentų dėl jo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį

17Esminis kasatoriaus skundo argumentas yra tas, kad jis nepažeidė KET 172, 173 punktų reikalavimų, o eismo įvykis, jo nuomone, kilo dėl didelio nukentėjusiosios neatsargumo (CK 6.270 dalies 3 punktas), nes ši šiurkščiai pažeidė KET 87, 89 punktų reikalavimus ir tai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Taigi, kasatorius, nors tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad jo veikoje nėra BK 281 straipsnio 5 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties būtino objektyvaus požymio – priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių.

18Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Vadinasi, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, reikia nustatyti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – kito žmogaus žūties. Byloje turi būti nustatyta, ar kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas objektyviai, dėsningai nulėmė padarinius – kito žmogaus žūtį. Teismo išvada dėl priežastinio ryšio buvimo turi būti motyvuota. Pažymėtina, kad pagal BK 281 straipsnį priežastinio ryšio nustatymas apima būtinosios padarinių kilimo sąlygos ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja teismą išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Teismas turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padariniams atsirasti, ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje numatytų padarinių, priežastis (kasacinė byla Nr. 2K-38/2008).

19Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad: pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog J. J. nepasirinko saugaus greičio, atsižvelgdamas į kelio bei meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, ir į kelio važiuojamąją dalį išėjus pėsčiajai D. V., vedančiai dviratį, ir taip kelyje atsiradus kliūčiai bei iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku efektyviai nestabdė vairuojamo automobilio savo eismo juostoje, siekdamas išvengti pėsčiosios partrenkimo, o išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, ją partrenkė, konstatavo, kad nuteistasis taip pažeidė KET 172, 173 punktų reikalavimus; nuteistasis J. J. pirmosios instancijos teismo posėdyje teigė, jog įvykio dieną truputį snigo, asfaltas buvo padengtas šlapiu sniegu, matomumas buvo geras, jis iš 100–150 m atstumo pamatė einantį žmogų, kelkraščiu vedantį dviratį, todėl, norėdamas saugiai apvažiuoti žmogų, pasuko kiek kairiau, bet, likus apie 10–15 m iki žmogaus, jis staiga išėjo į kelio važiuojamąją dalį ir pradėjo eiti skersai kelio; nuteistasis nurodė, jog jis automobilio nestabdė – išvažiavo į priešpriešinę kelio juostą, kad galėtų apvažiuoti jo važiuojamojoje kelio dalyje atsiradusią kliūtį; tai, kad nuteistasis matė keliu einantį žmogų, patvirtino ir kaip liudytojai byloje apklausti I. bei V. J.; Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2008 m. liepos 9 d. išvadoje Nr. 11-729(08) konstatuota, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo J. J. veiksmai – į kelio važiuojamąją dalį išėjus pėsčiajai D. V., jis laiku efektyviai nestabdė vairuojamo automobilio savo eismo juostoje, taip siekdamas išvengti susidūrimo su pėsčiąja, ir, išvažiavęs į priešingą eismo juostą, ją partrenkė, taip pat tai, kad nurodytomis aplinkybėmis automobilio vairuotojas, važiuodamas 70 km/h greičiu ir laiku stabdydamas automobilį, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios, ėjusios važiuojamąja kelio dalimi, partrenkimo; šioje išvadoje nurodyta ir tai, kad pėsčiosios veiksmai, t. y. tai, jog ji ėjo kelio važiuojamąja dalimi prieš artėjantį automobilį ir taip sudarė kliūtį automobilio vairuotojui, taip pat turėjo įtakos kilti eismo įvykiui; pirmosios instancijos teisme specialistas šią savo išvadą patvirtino ir paaiškino, kad išvadoje nurodyti pėsčiosios veiksmai turėjo įtakos eismo įvykiui, tačiau tai nebuvo pagrindinė sąlyga jam kilti.

20Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą apeliacine tvarka, su pirmosios instancijos teismo išvadomis motyvuotai sutiko ir pagrįstai konstatavo, kad tarp J. J. padarytų KET 172 ir 173 punktų pažeidimų ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, nes jeigu jis būtų atsižvelgęs į meteorologines sąlygas bei pasirinkęs saugų greitį, eismo įvykis nebūtų įvykęs – „būtent J. J. veika buvo būtina pagrindinė eismo įvykio metu kilusių pasekmių sąlyga ir šių pasekmių priežastis“.

21Taigi, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo J. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir nukentėjusiosios D. V. veiksmus. Teismas, atsižvelgęs į pačios nukentėjusios neatsargumą, J. J. už jo padarytą BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrė bausmę, mažesnę nei šio BK straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, ir paskirtos bausmės vykdymą atidėjo, taip pat iš nuteistojo nukentėjusiesiems padarytai žalai atlyginti priteisė mažesnes sumas negu to buvo prašoma jų civiliniais ieškiniais.

22Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

23Kasatorius skunde nurodo ir tai, kad: jis važiavo 70 km/h greičiu dešine puse ir neprivažiavęs Trakų, ties Žaizdrių kaimu, 100–150 m atstumu savo važiavimo kryptimi pastebėjo kelkraščiu einantį žmogų, kuris varėsi dviratį – be šio žmogaus kelyje nebuvo daugiau nei žmonių, nei automobilių; artėdamas prie žmogaus, jis pasuko automobilį į kelio vidurį, kad galėtų saugiai prasilenkti, tačiau likus 10 m iki žmogaus, šis staigiai, nesidairydamas išėjo į kelio važiuojamąją dalį; matydamas žmogaus su dviračiu sudarytą avarinę situaciją, jis stabdė automobilį pasiduodamas daugiau į kairę pusę ir signalizuodamas, tačiau žmogus į nieką nereagavo; esant žiemos metų laikui, jis (kasatorius) negalėjo staigiai sustabdyti automobilio; žmogus su dviračiu užvirto ant variklio dangčio, atsitrenkė į automobilio priekinį stiklą, jį sudaužė, o po to nukrito ant žemės; tai, kad nukentėjusioji staigiai išėjo į kelio važiuojamąją dalį, patvirtina ir ikiteisminį tyrimą atlikusios tyrėjos tarnybinis pranešimas, užduotys teismo medicinos, autotechnikos ekspertams, Trakų policijos komisariato viršininko pavaduotojos susirašinėjimai su nukentėjusiosios darboviete, socialinio draudimo įstaiga, valstybine darbo inspekcija bei kt.; įvykio vietos protokole bei schemoje nenurodyta automobilio stabdymo pradžia, nukentėjusiosios išėjimo į važiuojamąją kelio dalį vieta, neaiški ir susidūrimo vieta ir pan. Taigi kasatorius šiais ir panašiais teiginiais iš esmės neigia pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo.

24Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir, kaip minėta, faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Be to, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas šioje byloje apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tuo tarpu kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje baudžiamojoje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų apeliacinės instancijos teismui nustatant faktines bylos aplinkybes bei vertinant įrodymus nenustatė. Dėl to šie kasatoriaus argumentai turi būti paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

25Kasatorius skundu taip pat prašo, vadovaujantis CK 6.270 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nepriteisti iš jo turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad šis kasatoriaus prašymas iš esmės yra deklaratyvus, nes kasatorius jo neargumentuoja. Tuo tarpu baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kasaciniame skunde, be kasacinio teismo pavadinimo, skundžiamo teismo nuosprendžio ar nutarties, kasatoriaus prašymo, turi būti nurodyti ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, pagal baudžiamojo proceso įstatymą, jei kasaciniame skunde nurodomi abstraktūs bendrojo pobūdžio reikalavimai, laikoma, kad tai neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje kasaciniam skundui keliamų reikalavimų.

26Taigi minėti kasatoriaus teiginiai teisėjų kolegijos paliekami nenagrinėti.

27Dėl nukentėjusiojo V. V. prašymo priteisti proceso išlaidas

28Nukentėjusysis V. V. atsiliepimu į nuteistojo J. J. kasacinį skundą prašo priteisti jo turėtas proceso išlaidas. Nukentėjusysis šį savo prašymą grindžia prie atsiliepimo pridedamu 2012 m. birželio 27 d. pinigų priėmimo kvitu LAT Nr. 406194, kuriame nurodyta, kad už atsiliepimo į nuteistojo kasacinį skundą surašymą advokato padėjėjui P. Židoniui sumokėta 500 Lt.

29Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės bylos Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

30Kasacinį skundą šioje kasacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje yra padavęs tik nuteistasis J. J.. Nuteistojo kasaciniame skunde ginčijami klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo V. V. interesais byloje, todėl jis buvo priversta kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą. Pažymėtina, kad atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo kasaciniame rašytiniame procese formų. Dėl to nukentėjusiojo turėtos išlaidos surašant atsiliepimą turi būti apmokėtos. Nukentėjusiojo nurodoma 500 Lt suma už atsiliepimo surašymą atitinka kasacinės instancijos teismo praktikoje nukentėjusiesiems paprastai priteisiamų tokio pobūdžio proceso išlaidų dydžius.

31Taigi nukentėjusiajam V. V. iš nuteistojo J. J. priteistina 500 Lt kasacinės instancijos teisme turėtoms advokato išlaidoms apmokėti.

32Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

33Nuteistojo J. J. kasacinį skundą atmesti.

34Iš nuteistojo J. J. nukentėjusiajam V. V. priteisti 500 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Jono Prapiesčio pranešimą,... 4. J. J. nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 10 d., apie 11.30 val., kelio... 5. Kasaciniu skundu nuteistasis J. J. prašo pirmosios bei apeliacinės... 6. Kasatorius nurodo, kad jis nepažeidė KET 172, 173 punktų reikalavimų.... 7. Pasak kasatoriaus, jis važiavo 70 km/h greičiu, dešine puse ir... 8. Kasatoriaus tvirtinimu, viskas įvyko labai staigiai – žmogus su dviračiu... 9. Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad įvykio vietos protokole bei schemoje... 10. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė Vida Ramanauskienė... 11. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad kasatorius skunde... 12. Nukentėjusysis V. V. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo J. J.... 13. Nukentėjusysis V. V. atsiliepime į kasacinį skundą teigia, kad nuteistasis... 14. Nukentėjusysis V. V., nesutikdamas su nuteistojo skundo argumentais, nurodo,... 15. Nuteistojo J. J. kasacinis skundas atmestinas.... 16. Dėl kasatoriaus argumentų dėl jo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK... 17. Esminis kasatoriaus skundo argumentas yra tas, kad jis nepažeidė KET 172, 173... 18. Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto... 19. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad: pirmosios instancijos teismas,... 20. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo... 21. Taigi, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija... 22. Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų... 23. Kasatorius skunde nurodo ir tai, kad: jis važiavo 70 km/h greičiu dešine... 24. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus... 25. Kasatorius skundu taip pat prašo, vadovaujantis CK 6.270 straipsnio 1 dalies 3... 26. Taigi minėti kasatoriaus teiginiai teisėjų kolegijos paliekami nenagrinėti.... 27. Dėl nukentėjusiojo V. V. prašymo priteisti proceso išlaidas... 28. Nukentėjusysis V. V. atsiliepimu į nuteistojo J. J. kasacinį skundą prašo... 29. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 30. Kasacinį skundą šioje kasacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjamoje... 31. Taigi nukentėjusiajam V. V. iš nuteistojo J. J. priteistina 500 Lt kasacinės... 32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 33. Nuteistojo J. J. kasacinį skundą atmesti.... 34. Iš nuteistojo J. J. nukentėjusiajam V. V. priteisti 500 Lt turėtų išlaidų...