Byla e2A-227-513/2019
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, sekretoriaujant Rasai Jenkutei, dalyvaujant ieškovų L. S., A. B., J. B., A. S., V. P., R. P. atstovui advokatui L. S., atsakovei A. A. ir atsakovų G. G., A. A. ir A. A. atstovui advokatui V. R.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. S., A. B., J. B., A. S., V. P., R. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-153-729/2018 pagal ieškovų A. B., J. B., L. S., A. S., V. P. ir R. P. ieškinį atsakovams G. G., A. A. ir A. A. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovai ieškiniu prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu ( - ) kurio kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 0,52 ha, tvarką pagal 2017-12-19 MB „Geomodera“ parengtą žemės sklypo planą, ieškovams A. B. ir J. B. asmeniniam naudojimui paskiriant 569 kv. m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu A, 184 kv. m ploto sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu A1, ir 249 kv. m ploto sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu A2, o bendram su kitais bendraturčiais naudojimui paskirti 302 kv. m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu H, kurios bendras plotas 1204 kv. m. Ieškovams A. S. ir L. S. asmeniniam naudojimui paskirti indeksu G pažymėtą 210 kv. m ploto šio sklypo dalį ir indeksu G1 pažymėtą 780 kv. m ploto šio sklypo dalį, o bendram su kitais bendraturčiais naudojimui paskirti 298 kv. m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu H. Ieškovui R. P. asmeniškai naudotis skirti indeksu E pažymėtą 439 kv. m ploto žemės sklypo dalį ir indeksu E1 pažymėtą 68 kv. m ploto sklypo dalį; o bendram su kitais bendraturčiais naudojimui paskirti 145 kv. m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu H. V. P. asmeniniam naudojimui skirti indeksu F pažymėtą 495 kv. m ploto sklypo dalį, o bendram naudojimui – 157 kv. m ploto sklypo dalį iš indeksu H pažymėtos 1204 kv. m ploto dalies. Atsakovei G. G. ieškovai siūlė asmeniniam naudojimui skirti indeksu C (211 kv. m), indeksu C1 (57 kv. m) ir indeksu C2(64 kv. m) pažymėtas žemės sklypo dalis, o bendram su kitais naudojimui – 103 kv. m žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu H, dalį. Atsakovams A. A. ir A. A. ieškovai siūlė asmeniniam naudojimui paskirti indeksu B pažymėtą 345 kv. m ploto sklypo dalį ir indeksu B1 pažymėtą 325 kv. m sklypo dalį, o bendram su kitais naudojimui – 199 kv. m sklypo dalies, pažymėtos indeksu H, dalį. Taip pat ieškovai reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš A. B. ir J. B. prašomos skirti sklypo dalies, pažymėtos indeksu A1, įrengtą nuotekų duobę ir sutvarkyti atsakovams asmeniškai naudotis skirtiną sklypo dalį indeksu B, pašalinant iš jos piktžoles ir asbestinės stogo dangos lakštus, pašalinti arba sutvarkyti apgriuvusius statinius – šiltnamį, stogines ir kitus statinius; sutvarkyti ir iš naujo aptverti vielos tinklo tvora atsakovams priskirtiną indeksu B pažymėtą sklypo dalį ir pašalinti joje per 2 metrus nuo šios sklypo dalies ribos su indeksu A pažymėta sklypo dalimi augančius medžius (vaismedžius), kurie patys ar jų šakos kerta šios sklypo dalies ribas ir įeina į indeksu A pažymėtą sklypo dalį.

82.

9Ieškovai nurodė, kad jiems iš viso priklauso 1304/5200 dalys žemės sklypo, atsakovėms G. G. ir A. A. – po 435/5200 dalis, o atsakovui A. A. – 434/5200 dalys šio žemės sklypo. Atsakovai yra pašalinę riboženklius Nr. 2 ir Nr. 3, kyla nesutarimai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Ruošdami patikslintą žemės sklypo planą, ieškovai atsižvelgė į tai, kad 1995 m. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu A. A. buvo skirtos naudotis dvi indeksais B pažymėtos sklypo dalys, 394 kv. m ir 325 kv. m ploto, taip pat į idealiąsias sklypo dalis, kurias yra įsigiję bendraturčiai.

103.

11Atsakovai priešieškiniu prašė nustatyti jų ir ieškovų naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pagal 2017-05-10 UAB „Matavimų sprendimai“ parengtą žemės sklypo planą, pagal kurį ieškovams būtų skirta bendrai naudotis indeksu A pažymėta 564 kv. m ploto sklypo dalimi ir indeksu A1 pažymėta 425 kv. m ploto sklypo dalimi, o bendram naudojimuisi – 315 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu H, kurios bendras plotas – 1261 kv. m. Atsakovei G. G. priešieškiniu prašė paskirti asmeniškai naudotis C indeksu pažymėta žemės sklypo dalimi, kurios plotas 323 kv. m, ir indeksu C1 pažymėta žemės sklypo dalimi, kurios plotas 7 kv. m, o bendrai su kitais – 105 kv. m ploto dalimi indeksu H pažymėto žemės sklypo. Atsakovams A. A. ir A. A. prašė bendram asmeniniam naudojimuisi paskirti indeksu B pažymėtą sklypo dalį, kurios plotas 396 kv. m, ir indeksu D pažymėtą sklypo dalį, kurios plotas 263 kv. m, o bendram su kitais bendraturčiais naudojimui – 105 kv. m ploto indeksu H pažymėtos 1261 kv. m plotą užimančios sklypo dalies. Tokia tvarka, atsakovų teigimu, atitinka kiekvieno bendraturčio turimą idealiąją turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir geriau atitinka visų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, nes visiems tenka vienodo vertingumo sklypo dalys.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

144.

15Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinio ir priešieškinio reikalavimai atmesti.

165.

17Teismas nustatė, kad 2017-12-19 MB „Geomodera“ parengtas žemės sklypo planas pakeičia 1995-12-12 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintą tuometinių jo savininkių A. A. ir J. K. naudojimosi sklypu tvarką. Teismas konstatavo, kad šią tvarką keisti reikia, nes sklypu naudojasi ne dvi, o keturios šeimos, įsigijusios nuosavybės teise atitinkamas sklypo dalis ir jame esančių statinių dalis, be to, atlikus tikslius geodezinius / kadastrinius matavimus, pasikeitė ir šio sklypo plotas (priimant 1995-12-12 sprendimą, paskirtas šio namo gyventojams naudotis valstybinės žemės plotas buvo 4850 kv. m, 1995 UAB „Korporacija matininkai“ plane nurodomas namų valdos žemės sklypo plotas – 5373 kv. m; šiuo metu pagal visų bendraturčių nuosavybės dokumentus jis sudaro 5200 kv. m). Teismas nurodė, jog nors atsakovai siekė kiek įmanoma labiau išsaugoti 1995-12-12 teismo sprendimu nustatytą tvarką, įvertinus pokyčių mastą ir vienodo visų bendraturčių poreikių užtikrinimo tikslą, galiojusi tvarka laikytina tik orientacine. Teismas nurodė, jog 2017-12-19 MB „Geomodera“ parengtame žemės sklypo plane buvo atsižvelgta į 1995 m. sprendinius, racionaliai ir tolygiai, įvertinus kiekvienam iš bendraturčių nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį, išdėstyti visų jų individualiam naudojimui skiriami plotai bei būtinam bendram naudojimui liekanti sklypo dalis.

186.

19Atmesdamas ieškovų siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką teismas nurodė, kad ieškovų pateiktas planas turi esminį trūkumą – jame nėra tinkamai išspręstas atsakovams priklausančios fekalinės kanalizacijos šulinio ir jo eksploatavimui būtinos apsauginės zonos užimamo žemės sklypo dalies priskyrimas naudotis. Teismas nurodė, jog įrodinėdami, kad atsakovai turėtų išsikelti šiuos savo naudojamus įrenginius į jiems naudotis priskiriamą žemės sklypo dalį arba bendrai naudojamą sklypo dalį (kiemą), ieškovai neatsižvelgė į nuo 1988 metų esančio, veikiančio, atsakovų būtiniems poreikiams naudojamo, o nuo 2017-11-24 ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto inžinerinio įrenginio buvimo faktą ir atsakovų teises toliau juo naudotis. Teismas konstatavo, jog kanalizacijos šulinys yra pripažintas tinkamu naudoti, jis buvo suteiktas atsakovams buto įsigijimo metu ir dėl jo perkėlimo į kitą vietą galimi tik bendraturčių susitarimai, o teismo įpareigojimas pažeistų atsakovų nuosavybės teises. Teismas nurodė, kad ieškovai, siekdami nustatyti tinkamą naudojimosi žemės sklypu tvarką, turėtų pagal teisės aktų reikalavimus, keliamus tokių objektų eksploatavimui, ir nepažeisdami atsakovų teisių, išspręsti būtinos žemės sklypo dalies priskyrimo naudotis atsakovams klausimą.

207.

21Atmetęs ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, teismas atmetė ir reikalavimus dėl atsakovų įpareigojimo atlikti veiksmus. Dėl šių reikalavimų teismas konstatavo, kad ieškovai neturi teisės reikalauti atsakovus tvarkytis savo naudojamame žemės sklype pagal ieškovų supratimą, nes toks įpareigojimas būtų atsakovų teisės savo nuožiūra naudotis savo nuosavybe pažeidimas.

228.

23Dėl atsakovų siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos teismas nurodė, jog 2017-05-10 UAB „Matavimų sprendimai“ parengtu žemės sklypo planu atsakovai siekia patenkinti tik savo poreikius, siekia, kad jiems būtų priskirta naudotis tomis sklypo dalimis, kurias jie buvo užėmę pagal 1995-12-12 teismo sprendimą ar faktinį naudojimą, nepaisydami kitų sklypo bendraturčių interesų. Teismas vertino, kad atsakovų argumentai dėl jų kadaise įveisto sodo išsaugojimo ir vielos tinklo tvoros įrengimo neturi esminės teisinės reikšmės. Teismas nurodė, jog tvora yra laikino pobūdžio, kilnojamasis daiktas, o ne statinio statusą turintis kiemo elementas, noras išsaugoti seniai įveistą sodą nėra svarbesnis už ieškovų interesą disponuoti jiems priskirtina sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“. Taip pat teismas vertino, jog atsakovai rūpinasi tik savo interesais reikalaudami brėžti ribą tarp sklypo dalių, pažymėtų indeksais „D“ ir „C“, taip, kad galėtų tinkamai naudotis ant šių sklypų ribos pastatytu metaliniu garažu ir nesvarstydami jo perkėlimo galimybės. Teismas nustatė, kad ir atsakovų siūlomame patvirtinti plane bendro naudojimo sklypo dalis sudaro žymiai didesnį plotą (1261 kv. m) nei siūlomame ieškovų (1204 kv. m), nors prioritetas turėtų būti teikiamas kuo racionalesniam sklypo panaudojimui visų bendraturčių interesais, o 1995-12-12 teismo sprendimo priėmimo metu galiojęs UAB „Korporacija matininkai“ parengtas planas, kuriame bendram naudojimui buvo paliktas net 2178 kv. m plotas, negali būti orientyras dabar bylą nagrinėjančiam teismui, nes jis sudarytas perėjimo iš kolektyvinės į privatinę nuosavybę laikmečiu ir nebeatitinka pasikeitusių prioritetų, ūkininkavimo principų ir galimybių ir kt.

24III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

259.

26Apeliaciniu skundu ieškovai L. S., A. B., J. B., A. S., V. P., R. P. (apeliantai) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir jį patenkinti.

2710.

28Apeliantai argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs jų reikalavimus ir neišsprendęs ginčo, pažeidė jų teisę tinkamai naudotis jiems priklausančiomis žemės sklypo dalimis, nes atsakovai yra užėmę didesnę nei jiems priklauso nuosavybės teise žemės sklypo dalį, neteisėtai, be kitų žemės sklypo bendraturčių sutikimo įregistravo fekalinę kanalizaciją, tuo pažeisdami CK 4.75 straipsnį. Teigia, jog teismas nevertino aplinkybės, kad kanalizacija įrengta 1993 metais, o ne 1988 metais, ir įregistruota jau vykstant civilinei bylai pagal galbūt suklastotus inžinerinės komunikacijos duomenis. Ieškovų teigimu, inžinerinė komunikacija – fekalinė kanalizacija – gali būti nesudėtingai perkelta į kitą vietą, nes bendro naudojimo teritorijoje yra numatytas prisijungimas prie centralizuotų nuotekų tinklų, o palikus fekalinę kanalizaciją toje pačioje vietoje, mažėja ieškovams priklausanti žemės sklypo dalis, nes atsakovai kitų žemės sklypo dalių užleisti naudotis ieškovams neketina. Argumentuoja, kad teismas nepagrįstai prioritetą teikė atsakovų interesams ir nenurodė, kaip koreguoti planą.

2911.

30Apeliantai argumentuoja, kad įrodė, jog atsakovai netinkamai tvarkydami jiems priklausančias žemės sklypo dalis pažeidžia jų interesus, nes iš atsakovų įrengtos išgriebimo duobės sklinda smarvė, o lietingu metu srutos veržiasi per duobės kraštus, atsakovų įrengta išgriebimo duobė neatitinka statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 reikalavimų, įrenginiai įregistruoti be jų sutikimo, atsakovai netvarko savo sklypo dalių, jos apleistos, o jose esantys statiniai sugriuvę, sklypo dalies ribos aptvertos iš pavojingos medžiagos asbesto pagamintais stogo dangos lakštais. Nurodo, jog šiuo atveju taikytini Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos

312013-10-31 sprendimu Nr. T1-1594 patvirtintų Klaipėdos rajono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, švaros ir viešosios tvarkos taisyklių 7, 11 ir 12 punktų reikalavimai.

3212.

33Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai G. G., A. A. ir A. A. prašo jo netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

3413.

35Nurodo, jog ginčai dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiami vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir teismas privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, t. y. vertina šalių pateiktus projektus ir neturi pareigos nurodyti šalims, kokius projektus teikti ar kaip juos koreguoti, o nustatęs aplinkybes, dėl kurių siūlomas projektas negali būti patvirtintas, teismas turi atsisakyti tenkinti reikalavimą nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką. Nurodo, jog šiuo atveju teismas būtent ir nustatė tokią aplinkybę – atmesdamas ieškovų reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo konstatavo, kad ieškovų siūlomas planas turi esminį trūkumą, nes jame nėra tinkamai išspręstas atsakovams priklausančios fekalinės kanalizacijos šulinio ir jo eksploatavimui būtinos apsauginės zonos klausimas. Taip pat argumentuoja, jog reikalavimas pašalinti nuotekų šalinimo tinklus nepagrįstas, nes byloje sprendžiamas ne atsakovų nuosavybės teisių į nuotekų šalinimo tinklus klausimas, o bendro žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių klausimas, ir nėra jokios objektyvios būtinybės riboti atsakovų nuosavybės teises. Ieškovams argumentuojant, kad nuotekų šalinimo tinklai įrengti neteisėtai, pažymi, kad jie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, be to, šiuo atveju nėra galimybės taikyti CK 4.98 straipsnį.

3614.

37Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškinio reikalavimų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, pagrįstai netenkino ir reikalavimų dėl įpareigojimo atsakovus atlikti veiksmus, didele dalimi susijusius su atskirų bendraturčių naudojamų bendro sklypo dalių nustatymu, o apeliantų teiginiai dėl netinkamo tvarkymosi nesudaro pagrindo tenkinti jų reikalavimus.

3815.

39Apeliantų atstovas advokatas L. S. teismo posėdžio metu prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 18 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog paaiškėjo naujos aplinkybės, t. y. iš Nacionalinės žemės tarnybos 2019-09-02 rašto Nr. 12SD-3912-(14.12.104) paaiškėjo, kad sklype yra statinių, priklausančių ( - ), kuris nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, todėl ginčijamu sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, o tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

4016.

41Atsakovų atstovas advokatas V. R. teismo posėdžio metu sutiko, kad galbūt egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, todėl ginčijamas sprendimas naikintinas. Taip pat pažymėjo, kad ginčas neišnagrinėtas, nesiaiškinta jo esmė ir aplinkybės, ieškinio ir priešieškinio atmetimas galimas tik išimtiniais atvejais, teismas turi išspręsti ginčą. Tuo tarpu apeliacinėje instancijoje šio ginčo išspręsti negalima, nes bus paneigta apeliacijos esmė, todėl šiuo atveju teisinga ir protinga grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

42Teisėjų kolegija

konstatuoja:

43IV.

44Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

45Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

4617.

47Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

4818.

49CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. CPK 329 straipsnio 2 dalis 2 punkte nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto požiūriu turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018). Taigi absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus konkrečius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017, 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018).

5019.

51Byloje kilo ginčas tarp žemės sklypo ( - ) bendraturčių dėl naudojimosi sklypu tvarkos.

5220.

53Iš rašytinių bylos įrodymų matyti, jog ginčo žemės sklype esantys statiniai nuosavybės teise priklauso ne tik bylos šalims, bet taip pat statiniai: sandėlis, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtas 2I1ž, sandėlis, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtas 3I1ž, sandėlis, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtas 6I1pž, sandėlis, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtas 7I1p, garažas, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtas 8I1p, garažas, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtas 9I1p, garažas, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtas 10I1p, garažas, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtas 11I1p, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuosavybės teise priklauso ( - ), įregistravimo pagrindas – Miesto (rajono) valdybos 1992-08-27 potvarkis Nr. ( - ) (e. bylos t. 1, b. l. 45–49). Nors pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų ieškinį ir atsakovų priešieškinį, dėl ( - ) teisių ir pareigų tiesiogiai ir konkrečiai nenusprendė, nes atmetė visus byloje reikštus reikalavimus ir iš esmės nepakeitė šiuo metu egzistuojančios naudojimosi žemės sklypu tvarkos, tačiau, siekdamas išspręsti ginčą, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti šią aplinkybę ir įtraukti ( - ) trečiuoju asmeniu, nepaisant aplinkybės, kad nuosavybės teisių į ginčo sklypą ( - ) neturi. Pažymėtina, jog išvardyti ( - ) priklausantys statiniai yra viešpataujantys daiktai, nes visam ginčo sklypui yra administraciniu aktu nustatytas servitutas (e. bylos t. 3, b. l. 84–85), taigi akivaizdu, kad ir šių statinių savininkas turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o teismo sprendimas turi įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms.

5421.

55Pažymėtina, jog aplinkybė, kad ginčo sklype esantys statiniai pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teise priklauso ( - ), nėra naujai paaiškėjusi ir buvo žinoma nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, užfiksuota 2015 m. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje (e. bylos t. 1, b. l. 32–34), 2014-12-04 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (e. bylos t. 1, b. l. 45–49), statiniai pažymėti plane (e. bylos t. 3, b. l. 16), tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl žemės sklypo, kuriame yra šie statiniai, naudojimo tvarkos, nesiaiškino nurodytų statinių priklausomybės, nesiaiškino, ar Nekilnojamojo turto registre nurodytas ( - ) šiuo metu egzistuoja, o jeigu ne, kas yra jo teisių ir pareigų perėmėjai, kam nuosavybės teise šiuo metu priklauso išvardyti statiniai. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, tačiau yra pagrindas konstatuoti esminį proceso teisės normų pažeidimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

5622.

57Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje (2000 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2000; 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1227/2002; 2003 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2003; 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2003; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2006) yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą suinteresuotų asmenų, t. y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme; be to, neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. Teismui įtraukus į bylą asmenį trečiuoju asmeniu, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jis įgytų šalies procesines teises ir pareigas, kuriomis visa apimtimi galėtų pasinaudoti tik pirmosios instancijos teisme. Šio procesinės teisės normos pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, dėl to privalo naikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5823.

59Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pakartotinai nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turi nustatyti žemės sklype esančių statinių savininkus, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti reikšmės teismo sprendimas, įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis teismo iniciatyva ir užtikrinti jiems CPK 42 straipsnyje numatytų procesinių teisių įgyvendinimą bei teisę į teisingą teismą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Taip pat teismas turi siekti išspręsti bendraturčių ginčą ir suderinti jų interesus.

6024.

61Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose, išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

6225.

63Ginčo šalys yra žemės sklypo bendraturtės. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kreipimasis į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo reiškia, jog ginčo šalys (bendraturčiai) išnaudojo visas įmanomas galimybes susitarti dėl naudojimosi tvarkos. Akivaizdu, kad kreipusis į teismą su ieškiniu, o šiuo atveju esant pareikštam ir priešieškiniui, teismo pareiga priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). Nagrinėjamu atveju nenustačius ( - ) ar asmenų, kuriems šiuo metu nuosavybės teise priklauso ( - ) vardu registruoti statiniai, teisių į ginčo žemės sklypą nė vienas iš šalių pateiktų naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektų negali būti patvirtintas, nes neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių ir teisėtų lūkesčių apsaugos, teisės aktų reikalavimų.

6426.

65Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnis) nustatytais atvejais. Vienas tokių atvejų – jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3L-3-82/2005; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Teisėjų kolegija mano , kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi byloje turi būti ne tik tinkamai ištirti ir įvertinti surinkti įrodymai, bet ir išspręstas klausimas dėl kitų trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą, o šie trūkumai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme. Byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

6627.

67Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.

68Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

69Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovai ieškiniu prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu ( -... 8. 2.... 9. Ieškovai nurodė, kad jiems iš viso priklauso 1304/5200 dalys žemės sklypo,... 10. 3.... 11. Atsakovai priešieškiniu prašė nustatyti jų ir ieškovų naudojimosi ginčo... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 4.... 15. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 18 d.... 16. 5.... 17. Teismas nustatė, kad 2017-12-19 MB „Geomodera“ parengtas žemės sklypo... 18. 6.... 19. Atmesdamas ieškovų siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką teismas... 20. 7.... 21. Atmetęs ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos... 22. 8.... 23. Dėl atsakovų siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos teismas nurodė,... 24. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai... 25. 9.... 26. Apeliaciniu skundu ieškovai L. S., A. B., J. B., A. S., V. P., R. P.... 27. 10.... 28. Apeliantai argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs jų... 29. 11.... 30. Apeliantai argumentuoja, kad įrodė, jog atsakovai netinkamai tvarkydami jiems... 31. 2013-10-31 sprendimu Nr. T1-1594 patvirtintų Klaipėdos rajono miestų ir... 32. 12.... 33. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai G. G., A. A. ir A. A. prašo jo... 34. 13.... 35. Nurodo, jog ginčai dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais... 36. 14.... 37. Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškinio... 38. 15.... 39. Apeliantų atstovas advokatas L. S. teismo posėdžio metu prašė Klaipėdos... 40. 16.... 41. Atsakovų atstovas advokatas V. R. teismo posėdžio metu sutiko, kad galbūt... 42. Teisėjų kolegija... 43. IV.... 44. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai... 45. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 46. 17.... 47. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 48. 18.... 49. CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas... 50. 19.... 51. Byloje kilo ginčas tarp žemės sklypo ( - ) bendraturčių dėl naudojimosi... 52. 20.... 53. Iš rašytinių bylos įrodymų matyti, jog ginčo žemės sklype esantys... 54. 21.... 55. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad ginčo sklype esantys statiniai pagal... 56. 22.... 57. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje (2000 m. gegužės 10 d.... 58. 23.... 59. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pakartotinai nagrinėdamas bylą... 60. 24.... 61. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios... 62. 25.... 63. Ginčo šalys yra žemės sklypo bendraturtės. Pagal CK 4.75 straipsnio 1... 64. 26.... 65. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos... 66. 27.... 67. Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 68. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 69. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimą panaikinti ir...