Byla 2A-1994-553/2016
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos A. T., kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-12 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei A. Ž. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 6 171,65 EUR negrąžintos paskolos, 2 160,08 EUR palūkanų nuo negrąžintos sumos susiformavimo dienos 2007-10-17, bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad jis laikotarpyje nuo 2007 m. balandžio mėnesio iki 2007 m. spalio mėnesio paskolino atsakovei 39 477,95 EUR (136 309,48 Lt): 2007-04-25 į atsakovės sąskaitą pervedė 23 169,60 EUR (80 000,00 Lt), banko mokėjimo nurodyme nurodant mokėjimo paskirtį - paskola; 2007-05-17 į atsakovės sąskaitą pervedė 10 136,70 EUR (3 .000,00 Lt), nurodant mokėjimo paskirtį - pervedimas; 2007-10-17 į atsakovės sąskaitą pervedė 5 792,40 EUR (20 000,00 Lt), nurodant mokėjimo paskirtį - paskola; 2007-04-25 sumokėjo 379,25 EUR (1 309,48 Lt) skolos už atsakovei nuosavybės teise priklausančiam turtui suteiktas komunalines paslaugas. Pripažindama paskolinius santykius atsakovė grąžino dalį skolintų pinigų – 33 306,30 EUR (115 000,00 Lt): 2007-06-04 pervedė į ieškovo sąskaitą 10 136,70 EUR (35 000,00 Lt), nurodant mokėjimo paskirtį - skolos grąžinimas; 2008-02-04 į ieškovo sąskaitą pervedė 23 169,60 EUR (80 000,00 Lt), nurodant mokėjimo paskirtį - skolos grąžinimas. Atsakovė liko skolinga 20 000,00 Lt paskolos ir 1 309,48 Lt skolos už komunalines paslaugas, iš viso 6 171,65 EUR. Mokėjimo dokumentuose raštu yra išreikšta paskolos davėjo ir paskolos gavėjos suderinta valia, nors ir neišreikšta tiesiogine rašytine forma. Atsakovė niekada neginčijo paskolos suteikimo fakto, grąžino dalį paskolos. Paskolos sutartis yra atlygintinė. Vadovaujantis CK 6.874 straipsniu ieškovas prašo priteisti palūkanas. Įstatyme nustatytos 5 procentų metinės palūkanos nuo negrąžintos sumos skaičiuojamos nuo paskutinio pavedimo į atsakovės sąskaitą dienos 2007-10-17 ir už 7 metus iki ieškinio padavimo dienos sudaro 2 160,08 EUR (7 458,32 Lt).
  1. Atsakovė pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.
  2. Paaiškino, kad ieškovas nepagrįstai tvirtina apie tarp šalių susiklosčiusius paskolinius santykius. Ieškovas klaidingai nurodo, kad visais ieškovo pervedimais buvo suteiktos paskolos atsakovei. Ieškovas nutyli esmines aplinkybes apie paskolos suteikimo tikslus bei sąlygas, tuo siekdamas suklaidinti teismą. Tarp šalių egzistavo ne tik paskoliniai santykiai, todėl ieškovas sumokėjo už atsakovę dalį komunalinių mokesčių. Nesant šalių valia nustatytų paskolos grąžinimo sąlygų ir terminų, ieškovas nepagrįstai apskaičiavo ir prašo priteisti įstatymines 5 procentų palūkanas. Aplinkybės dėl paskolos grąžinimo termino praleidimo ieškovas neįrodinėja. Paskutinis atsakovės pavedimas padarytas ne 2007-10-17, bet 2008-02-04. Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, jog atsakovė būtų praleidusi paskolos grąžinimo terminą ar kad yra negrąžinusi paskolos sumos. Ieškovo 35.000,00 Lt sumos pervedimas nėra paskola, paskolos paskirtis nėra nurodyta pavedime. Paskolos 100 000,00 Lt suma ieškovui yra pilnai grąžinta 2007-06-04 ir 2008-02-04 pavedimais. Atsakovė yra pilnai ir tinkamai įvykdžiusi savo prievolę grąžinti paskolą, nors joks konkretus grąžinimo terminas nebuvo susitartas. Ieškovas pats pateikia įrodymus apie paskolos sumos grąžinimą. Šalys bendrai 7 metus gyveno, vedė bendrą ūkį, nors šeima ar partnerystė nebuvo oficialiai įteisinta. Ieškovas ir atsakovė kartu gyveno, kartu remontavo gyvenamąjį būstą, lankė gimines ir draugus, rūpinosi vienas kitu, slaugė ligos metu, pirko maisto produktus bei kartu atostogavo, planavo įteisinti santykius, sudarant santuoką ar partnerystę. Būtina nustatyti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį ieškiniui aktualiu laikotarpiu. Prezumpcija, kad paskolos sutartis yra atlygintinė, netaikoma paskolos sandoriams tarp artimų asmenų, kai dažniausiai nesilaikoma būtinos sandorių formos, jie nesudaromi griežtai apibrėžtam terminui, dažniausiai nesitariant dėl palūkanų, dėl užtikrinimo būdo. Tokios paskolos tikslas turi kitą, nei įprasta tarp kreditoriaus ir paskolos gavėjo paskirtį - ne uždirbti palūkanas iš suteiktos paskolos, bet suteikti paramą ir pagalbą artimam asmeniui. Tarp artimų žmonių sudaromos paskolos yra neatlygintinės. Nėra pagrįsta teigti, kad tarp šalių buvo susiklostę atlygintiniai paskoliniai santykiai. Tarp šalių ieškiniui aktualiu laikotarpiu susiklostė šeimos (neįregistruotos partnerystės) teisiniai santykiai ir jie trūko beveik 7 metus, todėl paskola buvo sudaryta be rašytinio įrodymo pasitikėjimo pagrindu, neaptariant jokių palūkanų. Ieškovo pervesta 35 000,00 Lt suma buvo skirta bendro gyvenimo poreikių tenkinimui ir būtiniesiems mokėjimams vykdyti, bendro būsto remontui, šių pinigų rezultatu naudojosi ir ieškovas. Ieškovas 2003 m - 2004 m. gyveno atsakovei priklausančiame bute, nemokėdamas nuomos, komunalinių mokesčių, o nuo 2004 m. tarp šalių buvo susiklostę artimi santykiai. Vedant bendrą ūkį atsirado ir bendrų išlaidų: komunaliniai mokesčiai, išlaidos maistui, asmens higienos, švaros priemonėms, išlaidos buto švarai ir aplinkos tvarkai palaikyti, patalpų remonto išlaidos, poilsio kelionių išlaidos. Atsakovė slaugė ieškovą jo ligos metu, kai ieškovas patyrė dvi sunkias operacijas, samdė masažistę, rūpinosi jo reabilitacija, pirko vaistus. Šias išlaidas ieškovas žadėjo grąžinti. 35 000,00 Lt suma buvo skirta šalių bendro gyvenimo išlaidoms bei išlaidoms, susijusioms su šalių poilsiu bei ieškovo slauga. 2010 m. kovo 31 d. buvo užsakyta kelionė į Tunisą, kurią apmokėjo atsakovė. Šalys važiavo į Lenkiją dėl įvairios buitinės technikos pirkimo, kartu dalyvavo įvairiose šventėse, lankėsi pas draugus, gimines.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-12 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priėmė ieškovo V. B. atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 379,25 EUR skolos už sumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas priteisimo ir šioje dalyje bylą nutraukė ir priteisė ieškovui V. B. 5 792,40 EUR negrąžintos paskolos, 537,98 EUR palūkanų ir 570,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, iš viso 6900,38 EUR iš atsakovės A. Ž., kitoje dalyje ieškinį atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad ieškovo atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo neprieštaravo imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, todėl jį priėmė ir bylą dalyje nutraukė. Teismas nustatė, kad ieškovės paaiškinimai, liudytojų R. V., R. K. parodymai, rašytiniai bylos įrodymai patvirtina apie ieškovo ir atsakovės artimus santykius, tačiau šios aplinkybės nelaikė pagrindu ieškovo reikalavimą dėl 5 792,40 EUR (20 000,00 Lt) negrąžintos paskolos priteisimo laikyti nepagrįstu. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės nepripažinimas jai suteiktos 10 136,70 EUR (35 000,00 Lt) paskolos prieštarauja atsakovės atliktiems mokėjimams ieškovo naudai. Į bylą nebuvo nepateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovės nurodytas aplinkybes, kad iš ieškovo 2007-05-17 gauta 35 000.00 Lt suma buvo skirta bendriems šalių poreikiams tenkinti, bendroms šalių išlaidoms dengti. Nustatytų aplinkybių visumos kontekste ieškovo 2007-05-17 mokėjimo nurodymą Nr.1, kuriuo atsakovei pervesta 10 136,70 EUR (35 000,00 Lt) suma, teismas pripažino skolos dokumentu, atitinkančiu paskolos sutarties formą. Teismas nustatė, jog į bylą nepateikta įrodymų, kad atsakovė yra grąžinusi ieškovui 5 792,40 EUR (20 000,00 Lt) paskolos. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas 2013-02-13 reikalavimu (pretenzija) pareikalavo grąžinti paskolą per dviejų savaičių nuo reikalavimo gavimo dienos terminą ir neaišku, kada atsakovė gavo reikalavimą, laikė, kad atsakovė nuo 2013-03-16 pažeidė paskolos grąžinimo prievolę. Reikalavimą dėl negrąžintos paskolos priteisimo pripažinto pagrįstu ir tenkino. Teismas pritarė atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentams, kad tarp šalių sudaryta paskolos sutartis yra neatlygintinė, nes nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas, suteikęs atsakovei paskolą, siekė gauti kokį nors atlyginimą už paskolą. Teismas vertino, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio palūkanas yra iš esmės pagrįstas, todėl priteisė metines 5 proc. dydžio palūkanas už vienerius metus nuo 2013-03-16 iki 2014-03-15 ir dar už 313 dienų už laikotarpį nuo 2014-03-16 iki 2015-01-22, t.y. iki ieškinio pateikimo teismui dienos.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-12 sprendimą toje dalyje, kurioje iš atsakovės ieškovui priteisė 6 330,38 EUR ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; atitinkamai ir proporcingai bylos baigčiai perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmos instancijos teisme bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. 5 792,40 EUR suma buvo naudojami bendro šalių gyvenimo išlaidoms padengti ir atsakovė šią informaciją aiškiai patvirtino tiek procesiniuose dokumentuose tiek teismo posėdžių metu, tai taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai. Ieškovas žadėjo visas apeliantės patirtas išlaidas gyvenant kartu jai grąžinti, todėl atliko 2007-05-17 pavedimą į atsakovės banko sąskaitą, kuriuo pervedė 10 136,70 EUR sumą. Tai nebuvo paskola, o atlygis už slaugą, kitas patirtas išlaidas, susijusias su ieškovo sveikata ir bendrais šeimos poreikiais;
    2. Vienintelis teismo argumentas vertinant, kad visi ieškovo atlikti pavedimai į atsakovės banko sąskaitą buvo atlikti suteikiant paskolą buvo tai, kad atsakovė vietoje 28 962 EUR ieškovui grąžino 33 306,30 EUR. Tačiau bendru šalių susitarimu ji ieškovui grąžino dalį pinigų, kuriuos ieškovas buvo jai pervedęs padengti bendro gyvenimo bei jo slaugos išlaidas, būtent dėl to ieškovui grąžinta pinigų suma ir yra didesnė už suteiktą paskolą;
    3. Šiam ginčui aktuali yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015, būtent dalyje dėl 2007-05-17 ieškovo į atsakovės banko sąskaitą atlikto pervedimo 10 136,70 EUR sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant – pervedimas. Vadovaujantis kasacinio teismo nutartimi atliktas pervedimas į atsakovės sąskaitą jokia apimtimi neleidžia spręsti, kad šiuo pavedimu pervedama pinigų suma kokia nors prasme yra susijusi sus paskolos teisiniais santykiais, todėl teismas turėjo spręsti, kad pervesti pinigai negali būti laikomi suteikiama paskola;
    4. Banko pavedimo paskirtyje nurodyta sąvoka „paskola“ yra neinformatyvus, neatspindi tikrosios esminės pavedimo paskirties, t. y., ar mokėjimu paskola grąžinama, ar suteikiama. Todėl konkrečiu atveju nuspręsti kokia sutartis tarp šalių buvo sudaryta, reikalinga atsižvelgti ir į kitus nustatytus faktus ir aplinkybes. Ginčijamos sumos pervedimo laikotarpiu atsakovės turtinės padėtis buvo geresnė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jai tuo metu buvo reikalinga skolintis pinigų;
    5. Šioje byloje ieškovas nesugebėjo tinkamai įrodyti, kad 2007-05-17 atliktu bankiniu pavedimu atsakovei buvo perduoti pinigai kaip paskola. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz. bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011);
    6. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad apeliantė pripažino, jog tarp šalių egzistavo paskolos teisiniai santykiai, kad visų atsiskaitymų metu ji buvo finansiškai pajėgi grąžinti 2007-05-17 ieškovo atliktu pavedimu gautą sumą, tačiau teismas nesiekė išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių apeliantė neatsiskaito su ieškovu. Be to ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jis tiek laiko delsė pareikšti reikalavimą apeliantei;
    7. Teismas skirtingai vertino ir šalių pateiktas metines gyventojų turto deklaracijas. Teismas atsižvelgė į atsakovės deklaracijoje pateiktus duomenis, o ieškovo deklaracijos duomenis vertino iškreiptais. Teismas neanalizavo aplinkybių, jog ir atsakovės deklaracija taip pat gali neatitikti faktinių aplinkybių;
    8. Teismo argumentas, jog apeliantė nepateikė įrodymų, kad iš ieškovo 2007-05-17 gauta pinigų suma buvo skirta bendriems šalių poreikiams tenkinti, praktiškai neįgyvendinamas, kadangi tokie dokumentai neišsaugojami, kuriais buvo įsigyjamos prekės ar paslaugos bendram šeimos gyvenimui. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje ne kartą yra pasisakęs, kad yra neprotinga, siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus, visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę;
    9. Pripažinus, kad atsakovė yra grąžinusi visą paskolos sumą ieškovui, nėra visiškai jokio pagrindo priteisti ieškovui ir palūkanas nuo neva negrąžintos paskolos sumos.
  1. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-12 sprendimą; priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo prievolės grąžinti paskolą dienos (2013-03-16) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pinigų pervedimą ir gavusio asmens įsipareigojimą juos grąžinti – nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodė. Atsakovė pinigų gavimo ir grąžinimo fakto niekada neginčijo. Visi įrodymai, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas sprendimą, atitinka visas bylos faktines aplinkybes. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog pervesta didesnė suma ieškovui, tai dalis sumos, kurią ieškovas 2007-05-17 pavedimu pervedė atsakovei, kaip jos patirtas išlaidas bendriems šalių poreikiams tenkinti, yra visiškai neįrodyti, nepagrįsti;
    2. Aiškindamas mokėjimo nurodyme esančio žodžio paskola reikšmę remiasi kasacinio teismo 2009-07-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2009, 2013-06-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013, taip pat 2013-06-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013. Akivaizdu, jog tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai ir ieškovas buvo paskolos davėjas, o atsakovė – paskolos gavėja, todėl atsakovei tenka pareiga iki galo įvykdyti įsipareigojimą;
    3. Teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, o ne vien tik į lingvistinę žodžio reikšmę. Nėra jokio pagrindo teigti, kad vienas iš ieškovo į atsakovės banko sąskaitą padarytų pavedimų buvo ne paskola.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
  2. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
  4. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
  6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių santykius vertino kaip paskolos teisinius santykius.
  7. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovės nurodytas aplinkybes, kad iš ieškovo 2007-05-17 gauta 35 000 Lt suma buvo skirta bendriems šalių poreikiams tenkinti, bendroms šalių išlaidoms dengti. Teismas ieškovo 2007-05-17 mokėjimo nurodymą Nr. 1, kuriuo atsakovei buvo pervesta 10 136,70 EUR (35 000 Lt) suma, pripažino skolos dokumentu, atitinkančiu paskolos sutarties formą. Teismas nenustatė byloje įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė yra grąžinusi ieškovui 5 792,40 EUR (20 000 Lt) paskolos.
  8. Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovo 2007-05-17 atliktas 35 000 Lt bankinis pavedimas atsakovei yra paskola. Atsakovės teigimu, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai padarė išvadą, jog atsakovė yra skolinga ieškovui.
  9. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 ir kt.).
  10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškinį argumentais, su atsakovės parodymais duotais teismo posėdžiuose, sprendžia, jog atsakovės pozicija dėl ieškovo atsakovei suteiktų paskolų yra nenuosekli. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog ieškovas yra suteikęs atsakovei paskolą tik 100 000 Lt sumai, pervedant 2007-04-25 80 000 Lt ir 2007-10-17 – 20 000 Lt, o 35 000 Lt suma nėra paskola, esą atsakovė paskolą yra grąžinusi. Pirmosios instancijos teismo posėdyje 2015-11-16 atsakovė teismui paaiškino, jog 80 000 Lt suma ieškovo iniciatyva dengė savo paskolą bankui, kadangi siekė parduoti nekilnojamąją turtą ir šią sumą grąžino, 35 000 Lt suma atsakovei buvo pervesta, nes šalys siekė įsigyti kartu žemės sklypą, tačiau pasikeitus planams atsakovė šią sumą grąžino ieškovui, o 20 000 Lt suma atsakovei buvo pervesta kaip kompensacija.
  11. Iš išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovo 2007-05-17 atsakovei pervesta 35 000 Lt suma yra paskola, kadangi atsakovė nurodė, jog ši suma buvo skirta bendram žemės sklypo pirkimui, o ieškovas neginčijo šių aplinkybių. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog ginčo dėl šios sumos nebuvo, kadangi ieškovas savo reikalavimą grindė 2007-10-17 bankiniu pavedimu, kuriuo atsakovei pervesta 20 000 Lt suma, nurodant paskirtį „Paskola“.
  12. Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl paskolos grąžinimo, savo reikalavimą grindė mokėjimo pavedimu, kuriuo jis atsakovei pervedė 20 000 Lt, taip patvirtindamas, kad egzistuoja faktas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą apeliantei. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. A. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-368/2011, ir joje nurodyta praktika). Taigi, mokėjimo pavedimas, kuriame būtų įrašas apie paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui faktą, leistų pripažinti paskolos sutarties sudarymą CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme. Šiuo atveju ieškovas, mokėjimo pavedimu pervesdamas atsakovei lėšas, nurodė paskirtį – Paskola. Taigi įvardijus lėšų pervedimo paskirtį kaip paskolą, egzistuoja faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. yra raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas. Dėl to esant duomenų, kuriais yra užfiksuotas būtent paskolos sutarties dalyko perdavimas atsakovei faktas, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad ieškovas įrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimą – paskolos dalyko perdavimą atsakovės nuosavybėn ir atsakovės įsipareigojimą grąžinti pinigus.
  13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis dėl 2007-05-17 ieškovo padaryto bankinio pavedimo atsakovei 35 000 Lt dydžio sumai vertinimo. Tačiau ginčo dėl šios sumos pirmosios instancijos teisme nebuvo. Tuo tarpu skundžiamu sprendimu teismas iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 20 000 Lt sumą, remdamasis 2007-10-17 bankiniu pavedimu. Taigi, akivaizdu, kad apeliacinio skundo objektas yra sprendimo dalis, kuria teismas pripažino, jog 20 000 Lt suma atsakovei buvo pervesta kaip paskola ir šią sumą atsakovė turi grąžinti. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Taigi, atsakovė, nesutikdama, jog 20 000 Lt yra paskola, turėjo teikti įrodymus, paneigiančius šias ieškovo aplinkybes, tačiau tokių įrodymų nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė.
  14. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
  15. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog ieškovo 2007-05-17 mokėjimo nurodymu Nr. 1 pervesta 35 000 Lt suma atsakovei yra paskola, todėl šie sprendimo motyvai, nors ir neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui, yra šalinami.
  1. Ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas, nes ieškovas nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

5Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Apeliacinio skundo netenkinti.

7Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, pašalinant motyvus, jog ieškovo 2007-05-17 mokėjimo nurodymu Nr. 1 pervesta 35 000 Lt suma atsakovei yra paskola.

Proceso dalyviai
Ryšiai