Byla 2-1165/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Meyer & John” atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Meyer & John” prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-574-124/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Meyer & John” ieškinį atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo. Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių plentas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Kamesta“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Meyer & John“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, prašydamas panaikinti atsakovo Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų Šiaulių pramoniniame parke įrengimo darbų viešojo pirkimo komisijos 2012 m. lapkričio 27 d. pranešimą Nr. S-3132 dėl sprendimo sudaryti pasiūlymų eilę, nustatyti konkurso laimėtoją, taip pat prašydamas panaikinti 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. S-3279 „Dėl 2012 m. gruodžio 11 d. rašto Nr. 134“, kuriuo atsisakyta panaikinti ankstesnį sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo.

5Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų Šiaulių pramoniniame parke įrengimo darbų viešojo pirkimo atviro konkurso (pirkimo Nr. 122404) procedūras ir įpareigoti atsakovą nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Ieškovas nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, perkančioji organizacija turės galimybę tęsti viešojo pirkimo procedūras. Ginčijamame perkančiosios organizacijos sprendime nurodoma, jog pirkimo sutartis su laimėtoju bus sudaryta praėjus 15 dienų terminui nuo sprendimo priėmimo dienos, kuris baigiasi 2012 m. gruodžio 28 d. Akivaizdu, jog galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, nes vien tik viešojo pirkimo komisijos neteisėtų sprendimų panaikinimas neužtikrintų pilnos ieškovo teisių gynybos, užprogramuotų naujus teisinius ginčus dėl jau sudarytos viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir iš to kylančių pasekmių taikymo, galimo nuostolių atlyginimo ir kt. Ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju perkančiosios organizacijos atliktų procedūrų rezultatai turėtų būti panaikinami, šalis grąžinant į pasiūlymų vertinimo etapą, nuo kurio visos tolesnės procedūros turėtų būti kartojamos iš naujo, kas tiek ekonomine, tiek laiko sąnaudų prasme nėra naudinga nei pačiai perkančiajai organizacijai, nei pirkime dalyvaujantiems tiekėjams. Ieškovas nurodė, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bus užtikrintas viešasis interesas racionaliai naudojant tam skirtas lėšas įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, t. y. bus užkirstas kelias nepagrįstai išleisti didesnę biudžeto lėšų sumą, nei yra būtina pirkimo tikslui pasiekti, kas yra ypač svarbu įvertinus konkurso kainą (30 000 000 Lt), bei tai, kad ieškovo pasiūlymo kaina yra daugiau kaip 1 300 000 Lt mažesnė nei UAB „Šiaulių plentas“ pasiūlyme nurodyta kaina. Ieškovo nuomone, tik užtikrinus skaidrų ir racionalų valstybės (savivaldybės, Europos Sąjungos struktūrinių fondų) biudžeto lėšų panaudojimą, bus įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai ir užtikrintas viešas interesas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartimi netenkino ieškovo UAB „Meyer & John” prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

8Teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tiekėjas gali pateikti prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nustatyta tvarka. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis), bet ir tai, ar atsižvelgiant į ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principus, viešąjį interesą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršys jų teikiamos naudos (CPK 4237 straipsnio 1 dalis).

9Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamas pirkimas yra finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o darbai turi būti atlikti per 24 mėnesius nuo sutarties pasirašymo. Todėl pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, gali iškilti grėsmė savalaikiam projekto įgyvendinimui, gali susidaryti sąlygos Europos Sąjungos lėšų praradimui. Neįsisavinus lėšų, gali atsirasti tarpinstitucinė atsakomybė, gyventojai neteks teisės gauti geresnės kokybės paslaugų ir dėl to nukentės visuomenės ar jo dalies teisėti interesai bei lūkesčiai, nebus sukurtos naujos darbo vietos, kurios atsirastų įsisavinus lėšas ir įvykdžius pirkimą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog šioje byloje būtinas viešo intereso gynimas, nes yra poreikis operatyviai užbaigti viešąjį pirkimą. Teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų neproporcingos siekiamiems visuomeniniams tikslams, neatitiktų reikšmingų dabartinio laikotarpio viešųjų poreikių, o neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones jau buvo nagrinėtas kitoje civilinėje byloje ir atmestas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu išnagrinėjus bylą iš esmės būtų nustatyta, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, vykdydamas pirkimo procedūras pažeidė įstatymus, ieškovas įgis teisę į žalos, atsiradusios dėl tokių pažeidimų, atlyginimą.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Meyer & John“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: stabdyti Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų Šiaulių pramoniniame parke įrengimo darbų viešojo pirkimo atviro konkurso procedūras ir įpareigoti atsakovą Šiaulių miesto savivaldybės administraciją nesudaryti viešojo pirkimo sutarties. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

121. Nagrinėjamoje byloje yra aiškus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tuo atveju, kai perkančiosios organizacijos sprendimas yra pripažįstamas neteisėtu, viešojo pirkimo teisinių santykių šalys turi būti grąžinamos į pirminę padėtį iki pažeidimo. Vien tik viešojo pirkimo komisijos sprendimo panaikinimas neužtikrintų pilnos ieškovo teisių gynybos, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius pirkimo procedūrų ir neįpareigojus nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, būtų užprogramuoti nauji teisiniai ginčai dėl jau sudarytos viešojo pirkimo sutarties negaliojimo, galimo nuostolių atlyginimo ir kt.

132. Ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Ieškinyje yra detaliai pagrindžiama, dėl kokių priežasčių prašoma panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą, kuo pasireiškia ginčijamo sprendimo neteisėtumas. Kartu pažymėtina, kad šioje stadijoje teismas neturėtų vertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Tam, kad galimas ieškovui palankus teismo sprendimas būtų įvykdomas, yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

143. Viešas interesas turi būti derinamas su kitais viešųjų pirkimų principais, ypač skaidrumo principu. Lietuvos apeliacinis teismas beveik analogiškoje byloje Nr. 2-1454/2012 nurodė, jog tik užtikrinus skaidrų projekto įgyvendinimą ir racionalų lėšų panaudojimą įgyvendinami viešųjų pirkimų tikslai ir užtikrinamas visos visuomenės viešojo intereso įgyvendinimas.

154. Byloje nėra įrodymų, kad projekto finansavimo, jo įgyvendinimo laikotarpis negali būti pratęstas ir kad projekto įgyvendinimo termino pratęsimas objektyviai nebūtų įmanomas. Nenustačius byloje tokių aplinkybių, nėra pagrindo pripažinti, kad visais atvejais, kai projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, šių lėšų įsisavinimas yra svarbesnis nei viešas interesas garantuoti viešųjų pirkimų procedūrų tinkamą įvykdymą.

165. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog neapibrėžta grėsmė prarasti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas negali būti laikoma tokia didele žala, dėl kurios reikėtų paaukoti viešųjų pirkimų principus (ypač skaidrumo principą), pažeisti ginčo šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus. Viešo intereso gynimas negali tapti priežastimi paneigti kitų konkurso dalyvių teises ir teisėtus interesus bei suteikti akivaizdų pranašumą vienai iš proceso šalių, t.y. atsakovui.

176. Pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2146/2012, kadangi po šios nutarties priėmimo faktinės aplinkybės byloje iš esmės pasikeitė.

187. Būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje pagrindžia ir faktas, kad Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-557-357/2012 pagal kito dalyvio UAB „Kamesta“ ieškinį dėl to paties konkurso. Minėtoje byloje teismas 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes pripažino, kad siekiant nustatyti tikrąjį konkurso laimėtoją, būtina įpareigoti perkančiąją organizaciją nesudaryti pirkimo sutarties tol, kol neįsiteisės teismo sprendimas.

19Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo atmesti ieškovo UAB „Meyer & John“ atskirąjį skundą ir Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Jei teismas tenkintų ieškovo atskirąjį skundą, atsakovas prašo įpareigoti ieškovą pateikti atsakovų nuostolių už 32 830 000 Lt sumą, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (negauto finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų), atlyginimo užtikrinimą.

20Atsakovas teigia, kad su atskiruoju skundu nesutinka, kad teismo nutartis yra visiškai pagrįsta ir atitinkanti tiek teisės normas, tiek galiojančius principus. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog šiuo atveju svarbesnis yra interesas įsisavinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Atsakovas pažymėjo, jog tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas jau yra pasisakęs dėl šio vykdomo projekto svarbos. Ginčas susijęs net tik su viešajame pirkime dalyvaujančiais tiekėjais, bet projekte yra aiškiai nustatytas funkcijų pasiskirstymas tarp institucijų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje gali sąlygoti lėšų neįsisavinimą ir projekto neįgyvendinimą. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovo vykdomas pirkimas tiesiogiai susijęs su neatidėliotinu svarbiausių visuomenės poreikių užtikrinimu, todėl laikinosios apsaugos priemonės būtų neproporcingos siekiamiems visuomeniniams tikslams. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai pagrindė, jog klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimas nepaneigia ieškovo teisės į teisminę gynybą, nes ieškovui išlieka teisė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Tokiu būdu teismas teisingai įvertino šalių procesinę padėtį ir išlaikė pusiausvyrą tarp šalių. Ieškovas nepagrįstai priežastimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodo tą aplinkybę, jog Šiaulių apygardos teismas kitoje nagrinėjamoje byloje pagal kito pirkimo dalyvio ieškinį taikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo nuomone, kita ir čia nagrinėjama bylos nėra sujungtos, todėl spręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nežinant kitos bylos aplinkybių, yra neteisinga. Kitoje minėtoje byloje keliami visiškai kitokie reikalavimai, kurie nėra susiję su šia byla. Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentu, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartimi išnagrinėjus ieškovo apeliacinį skundą ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, byloje esą pasikeitė faktinės aplinkybės. Bylos grąžinimas nagrinėti pirmosios instancijos teismui neįrodo ieškovo ieškinio pagrįstumo. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismui nusprendus byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas prašo įpareigoti ieškovą pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Projektui įgyvendinti iš Europos Sąjungos fondų yra skirta 32 830 000 Lt suma, todėl dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepavykus laiku įgyvendinti projekto, minėta suma sudarys atsakovo tiesioginius nuostolius.

21Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Atskirasis skundas netenkintinas.

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

25Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 4237 straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. Pagal minėto straipsnio 1 dalies nuostatą teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, iš pradžių yra nustatoma, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimų patenkinti ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius šios grėsmės egzistavimą – vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas.

26Viešieji pirkimai apima platų asmenų ratą. Visų pirma galima kalbėti apie konkretaus pirkimo tiekėjų ir jį organizuojančios perkančiosios organizacijos interesus: pačia bendriausia prasme tiekėjai yra suinteresuoti laimėti pirkimą, o perkančioji organizacija – įsigyti reikalingą pirkimo objektą. Tačiau greta šių interesų egzistuoja ir viešasis interesas. Visais atvejais visuomenė yra suinteresuota, kad pirkimas būtų vykdomas racionaliai naudojant jam skirtas lėšas, pirkimo procedūros būtų vykdomos laikantis viešųjų pirkimų principų, būtų užtikrinta tiekėjų konkurencija ir pan. Pirkimo objektas visuomet yra susijęs su visos visuomenės ar jos dalies poreikių tenkinimu, o viešasis interesas taip pat yra nukreiptas į tai, kad perkančioji organizacija, įsigydama pirkimo objektą, operatyviai ir tinkamai patenkintų visuomenės poreikius. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, privalo surasti protingą šių interesų santykį. Teismas gali nuspręsti netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

27Pagal VPĮ 93 straipsnio 2 dalį tiekėjas gali pateikti prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo CPK nustatyta tvarka. CPK 4237 straipsnio nuostatomis, teismas viešųjų pirkimų bylose taiko CPK 145 straipsnyje 1 dalies 13 punkte ir 4237 straipsnio 2 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 4237 straipsnio 1 dalis). Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą numato CPK 145 straipsnio 1 dalis, kurios 13 punkte nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos įstatymuose, ir kurių nesiėmus, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

28Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių klausimu, priimta civilinėje byloje, kurioje jis ginčija atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vykdomo Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų Šiaulių pramoniniame parke įrengimo darbų pirkimo atviro konkurso (pirkimo Nr. 122404) procedūras. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju svarbesnis yra viešasis interesas operatyviai užbaigti pirkimą, t. y. išvengti įgyvendinamo projekto, skirto visuomenės poreikiams tenkinti, finansavimo Europos Sąjungos fondų lėšomis galimo praradimo. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio; jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes, tačiau bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą buvo pažymėta, kad viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, kaip šiuo atveju – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus, atsirastų didesnė žala. Jeigu iš ieškovo pateiktų duomenų preliminaraus įvertinimo negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl viešojo pirkimo esminių principų pažeidimo, o pirkimo dalykas susijęs su poreikiu užtikrinti visuomenei ar jos pažeidžiamai grupei būtinų prekių / darbų / paslaugų įsigijimą kuo skubiau, kad nebūtų padaryta nepataisoma žala šiems asmenims ir konstitucinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala, kas reiškia, jog tokiu atveju turi būti toliau vykdomos pirkimo procedūros, įskaitant ir pirkimo sutarties pasirašymą su pirkimo laimėtoju bei vykdymą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1665/2012)

31Šioje byloje ieškovas ginčija perkančiosios organizacijos sprendimus, priimtus vykdant viešąjį pirkimą „Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų Šiaulių pramoniniame parke įrengimo darbų pirkimas ”. Šio pirkimo objektas yra inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statybos rangos darbų, darbo projekto parengimas ir šių statybos darbų atlikimas. Pirkimas susijęs su projektu ,,Šiaulių pramoninio parko infrastruktūros plėtra”, finansuojamu Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal Lietuvos 2007-2013 metų ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“ Nr. VP2-2.4-ŪM-01-V priemonę INVEST LT (b. l. 34). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, gali iškilti grėsmė savalaikiam projekto įgyvendinimui ir Europos Sąjungos lėšų praradimui. Apeliantas nesutinka su šia teismo padaryta išvada, teigdamas, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog projekto finansavimo ir įgyvendinimo laikotarpis negalės būti pratęstas ir kad projekto įgyvendinimo laikotarpio pratęsimas objektyviai nebūtų įmanomas. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka.

32Iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos tinklalapyje (http://www.ukmin.lt/uploads/documents/imported/lt/veikla/veiklos_sritys/es_strukturiniai_fondai/2007-2013/sarasai/VP2-2.4-ŪM-01-V_Nr01_20121210.pdf) viešai skelbiamų duomenų matyti, jog projektas ,,Šiaulių pramoninio parko infrastruktūros plėtra” yra Pramoninių parkų infrastruktūros įrengimo valstybės projektų, finansuojamų pagal 2007–2013 m. ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto “Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas” VP2-2.4-ŪM-01-V priemonę „INVEST LT“, sąraše Nr. 01, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 4-194 (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. 4-765 redakcija). Pagrindinis projekto tikslas – išplėtoti Šiaulių pramoninio parko infrastruktūrą, pagrindines veiklas ir jų apimtis (įrengti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas). Šio projekto vertė 34,21 mln. Lt (32,83 mln. Lt finansuojama Europos Sąjungos fondų ir 1,38 mln. Lt kitų finansavimo šaltinių). Iš viešai skelbiamų duomenų matyti, jog projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2012 m. rugsėjo 30 d., o preliminari projekto veiklų įgyvendinimo trukmė – 36 mėnesiai. Į šį laikotarpį yra įskaičiuoti ir viešojo pirkimo vykdymo bei sutarties pasirašymo terminai, tačiau iš viešai skelbiamų duomenų nėra žinoma šio projekto įgyvendinimo pratęsimo galimybė. Nors apeliantas teigia nesant byloje įrodymų, kurie patvirtintų projekto įgyvendinimo termino pratęsimo negalimumą, tačiau priešingos savo nuostatos niekuo nepagrindžia (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas neįrodė, kad byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nekiltų jokia grėsmė projekto finansavimui ir tinkamam bei savalaikiam jo realizavimui.

33Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamas ginčas liečia ne tik tiesioginius pirkimo proceso dalyvius (tiekėjus ir perkančiąją organizaciją), bet kur kas platesnį asmenų ratą – įgyvendinant VP2-2.4-ŪM-01-V priemonės „INVEST LT“ projektą yra nustatytas atsakomybės ribų ir funkcijų paskirstymas tarp institucijų.

34Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prioritetą teikė siekiui laiku įsisavinti Europos Sąjungos lėšas. Teismas akcentavo finansuojamo projekto įgyvendinimo terminus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sąlygoti minėtų lėšų neįsisavinimą ir projekto neįgyvendinimą. Jeigu sustabdžius užsitęsusias pirkimo procedūras nebus įsisavintos tam skirtos lėšos, atsirastų tarpinstitucinė atsakomybė, gyventojai netektų galimybės gauti kitokių, nei iki tol ir/ar geresnės kokybės paslaugų ir dėl to nukentėtų visuomenės ar jos dalies teisėti interesai ir pagrįsti lūkesčiai, taip pat nebūtų sukurtos naujos darbo vietos, kurios atsirastų įsisavinus lėšas ir įvykdžius pirkimą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju prioritetiškai turi būti ginamas viešasis poreikis operatyviai užbaigti pirkimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada atitinka Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2012)

35Teisėjų kolegija sprendžia, jog sustabdžius ginčijamą viešąjį pirkimą neapibrėžtam laikui, kiltų reali grėsmė šio projekto savalaikiam įgyvendinimui, tuo pačiu galėtų nukentėti pirmiau aptarti viešieji interesai. Tokiu atveju apelianto prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebūtų proporcingas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškinio galimo tenkinimo atveju ieškovas įgis galimybę savo teises ginti kitais teisiniais būdais (VPĮ 96 straipsnis).

36Apeliantas atskirajame skunde akcentuoja aplinkybę, jog jis ieškinyje detaliai pagrindžia perkančiosios organizacijos sprendimų neteisėtumą, todėl ieškinys esąs preliminariai pagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teisėjų kolegija pažymi, jog preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir 2013 m. kovo 4 d. priėmė procesinį sprendimą šioje byloje, kuriuo ieškovo (apelianto) ieškinį atmetė kaip nepagrįstą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tokio teismo sprendimo priėmimo faktas yra šiuo metu papildomai egzistuojanti reikšminga aplinkybė preliminariai (prima facie) vertinant tikėtiną galimybės priimti ieškovui visiškai ar iš dalies palankų teismo sprendimą nepagrįstumą. Iš bendros laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės, suformuluotos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, matyti, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi nustatyti esant šias dvi sąlygas: a) ar egzistuoja tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas; b) ar nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nesant bent vienos sąlygos, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas. Padarius preliminarią išvadą, jog ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu konstatuotina, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Aptartos aplinkybės pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžios būtinybės taikyti ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.

37Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentu, jog ieškovo prašymas esąs pagrįstas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas kitoje byloje nagrinėdamas ginčą dėl to paties viešojo pirkimo pagal kito pirkimo dalyvio ieškinį (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-557-357/2013) taikė laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atskirojo skundo medžiagoje nėra konkrečių duomenų apie ieškovo paminėtą bylą, teisėjų kolegijai nėra žinomos kitoje byloje šalių nurodytos ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, todėl nėra pagrindo išvadai, jog šios bylos yra analogiškos ar tampriai susijusios. Teisėjų kolegija pažymi, jog apelianto nurodyta kitoje byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis šiuo atveju nelaikytina prejudicinę galią šioje byloje nagrinėjamam klausimui turinčiu teismo procesiniu sprendimu (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

38Kiti apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

39Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

41Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Meyer & John“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą... 5. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartimi netenkino ieškovo... 8. Teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų... 9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamas pirkimas yra... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Meyer & John“ prašo panaikinti... 12. 1. Nagrinėjamoje byloje yra aiškus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos... 13. 2. Ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Ieškinyje yra... 14. 3. Viešas interesas turi būti derinamas su kitais viešųjų pirkimų... 15. 4. Byloje nėra įrodymų, kad projekto finansavimo, jo įgyvendinimo... 16. 5. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog... 17. 6. Pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio... 18. 7. Būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje pagrindžia... 19. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės... 20. Atsakovas teigia, kad su atskiruoju skundu nesutinka, kad teismo nutartis yra... 21. Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 23. Atskirasis skundas netenkintinas.... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 25. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar... 26. Viešieji pirkimai apima platų asmenų ratą. Visų pirma galima kalbėti apie... 27. Pagal VPĮ 93 straipsnio 2 dalį tiekėjas gali pateikti prašymą teismui dėl... 28. Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) atskiruoju skundu nesutinka su... 29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viešasis interesas... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą buvo pažymėta,... 31. Šioje byloje ieškovas ginčija perkančiosios organizacijos sprendimus,... 32. Iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos tinklalapyje... 33. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamas ginčas liečia ne tik... 34. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo prašymą taikyti... 35. Teisėjų kolegija sprendžia, jog sustabdžius ginčijamą viešąjį pirkimą... 36. Apeliantas atskirajame skunde akcentuoja aplinkybę, jog jis ieškinyje... 37. Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentu, jog ieškovo... 38. Kiti apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro... 39. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 41. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą....