Byla 2A-492/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono (teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui A. K., ieškovo atstovui advokatui S. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,EMP Recycling“ prašymą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimo panaikinimo arbitražinėje byloje Nr. 122/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Tieto Lietuva“ (buvusi ,,TietoEnator“) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,EMP Recycling“ dėl 123 324,26 Lt priteisimo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovui dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, dėl 35 553,40 Lt sumokėtos įmokos ir 60 000 Lt neturtinės žalos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas UAB ,,Tieto Lietuva“ (iki 2009 m. balandžio 20 d. UAB ,,TietoEnator“) pateikė ieškinį Vilniaus komercinio arbitražo teismui. Prašė iš atsakovo UAB ,,EMP Recycling“ priteisti nesumokėtą dalį licencijos kainos ir programinės įrangos aptarnavimo mokestį, palūkanas bei procesines palūkanas. Bylos nagrinėjimo metu ieškinio dalyką papildė reikalavimu pripažinti negaliojančiu atsakovo pareiškimą dėl Licencijos sutarties nutraukimo. Atsakovas UAB ,,EMP Recycling“ arbitražinėje byloje pareiškė priešieškinį ir, remdamasis CK 1.91 straipsniu, prašė pripažinti Licenzijos sutartį ir sutartį dėl programinės įrangos priežiūros paslaugų negaliojančiomis, priteisti iš ieškovo 60 000 Lt neturtinės žalos, 35 553,40 Lt dydžio ieškovui sumokėtą pradinę įmoką ir bylinėjimosi išlaidas.

4Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas atmetė šalių reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei priteisė iš atsakovo 8 000 Lt už byloje atliktą ekspertizę.

5Atsakovas 2009 m. kovo 25 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimo panaikinimo. Pareiškėjas teigia, kad buvo pažeistas sąžiningo proceso principas, sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai t. y. procesinei viešajai tvarkai bei materialiajai viešajai tvarkai ir pagal Komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnio 5 dalies 2 punktą turi būti panaikintas. Pareiškėjas išdėsto argumentus:

61. Arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas ir pasirašytas ne 2008 m. gruodžio 31 d., o 2009 m. sausio 14 dieną. Sprendimo priėmimo data 2008 m. gruodžio 31 d. buvo nustatyta Vilniaus komercinio arbitražo 2009 m. sausio 16 d. nutartimi dėl rašybos klaidų ištaisymo, tame tarpe ir dėl klaidingai nurodytos sprendimo datos – 2008 m. sausio 31 diena. Pareiškėjo nuomone, sprendimo datos taisymas nesusijęs su rašybos klaida, o yra tyčinis, neatitinkantis dokumente įrašomų faktinių aplinkybių, neteisėtas veiksmas.

72. Arbitražinio teismo sprendimą surašė ne šalių tam įgaliotas arbitras V. M., o advokatė R. B., dirbanti advokatų kontoroje Sorainen Law Offices, kuri savo klientų sąraše nurodo UAB „TietoEnator" t.y. ieškovą. Vilniaus komercinio arbitražo teismo generalinė sekretorė V. Baranovienė antstolio akivaizdoje patvirtino, kad arbitras V. M. sprendimo projektą derinimui išsiuntė 2009 m. sausio 9 d. Šio sprendimo projekto elektroninės bylos įrašuose nurodytas dokumento autorius - ,,R. B.“.

8Ieškovas UAB ,,Tieto Lietuva“ pateikė atsiliepimą. Prašo skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimo panaikinimo atmesti. Atsiliepime išdėsto argumentus:

91. Atsakovo teiginiai dėl sprendimo autoriaus pagrįsti prielaidomis. Įrašas elektroninėje byloje apie jos autorių įrašomas, kai sukuriamas naujas dokumentas .doc formato byloje. Šis įrašas išlieka dokumentą kopijuojant iš vienos laikmenos į kitą, persiunčiant dokumentą el. paštu, taip pat ir tuo atveju kai pirminis dokumentas yra išsaugojamas nauju pavadinimu. Ieškovo teigimu, Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimai surašomi pagal vienodą formą, paruoštą būtent advokatės R. B., kuri yra įrašyta į Vilniaus komercinio arbitražo teismo rekomenduojamų arbitrų sąrašą.

102. Aplinkybė, kad sprendimas Vilniaus komercinio arbitražo teismui nusiųstas 2009 m. sausio 9 d. tik patvirtina, jog sprendimas buvo priimtas 2008 m. gruodžio 31 d. Po sprendimo derinimo, tekstas buvo nežymiai pataisytas. Kadangi sprendime turi būti nurodoma jo priėmimo, o ne derinimo data, atsakovo teiginiai dėl kitos sprendimo priėmimo ir surašymo datos yra nepagrįsti.

11Atsakovo skundas netenkinamas.

12CK 1.137 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Pažeistas subjektines teises ir įstatymų saugomus interesus gina ne tik teismas. Ginčai gali būti sprendžiami arbitražo tvarka, tačiau tik esant šalių arbitražiniam susitarimui. Arbitražinis susitarimas - tai šalių susitarimas perduoti spręsti arbitražiniam teismui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius ar galinčius kilti tarp jų dėl kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, kurie gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas. Arbitražinis susitarimas gali būti įformintas kaip arbitražinė išlyga, įrašyta sutartyje, arba kaip šalių sudaryta atskira sutartis (Komercinio arbitražo įstatymo 9 str. 1 d.). Arbitražinio susitarimo sudarymas reiškia, kad šalys atsisako nagrinėti tarpusavio ginčus teisme.

13Komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad arbitražinio teismo sprendimas gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui ir prašoma sprendimą panaikinti šio įstatymo 37 straipsnio 3 ir 5 dalyse išvardytais pagrindais. Minimo straipsnio 3 dalyje numatytos prašymą panaikinti arbitražinio teismo sprendimą padavusios šalies įrodinėtinos aplinkybės, kurias nustačius Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražinio teismo sprendimą. Šio įstatymo 37 straipsnio 5 dalis numato, kad Lietuvos apeliacinis teismas naikina arbitražinio teismo sprendimą, jei nustato, kad ginčo objektas negalėjo būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus arba arbitražinio teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai. Pagal Komercinio arbitražo įstatymą arbitražo sprendimo teisinė priežiūra nėra vykdoma apeliacijos forma, kadangi šiame įstatyme nėra numatytos apeliacijos – teisminio proceso, kai teismo prašoma priimtą sprendimą pakeisti tuo pagrindu, kad arbitražinio teismo sprendimas pagrįstas teisės ar fakto klaida. Tai reiškia, kad teismas negali panaikinti arbitražinio teismo sprendimo, jeigu arbitražas ne visiškai teisingai suprato teisės normą ar ją ne visai tinkamai pritaikė arba apskritai jos netaikė. Taigi arbitražinio teismo sprendimų tikrinimas fakto ir materialinės teisės taikymo aspektu Lietuvoje neleidžiamas. Arbitražo teismo sprendimas gali būti tikrinamas tik Komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnyje numatytų proceso normų (procesinės viešosios tvarkos) ir materialiosios viešosios tvarkos aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje A. V. individuali įmonė v. K. C. firma „Schwarz“, bylos Nr. Nr. 3K-3-612/2004 ; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-245/2007; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-436/2006).

14Kaip minėta, atsakovas prašo Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimą arbitražinėje byloje Nr. 122/2008 panaikinti taikant Komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnio 5 dalies 2 punktą - kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai.

15Sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyvias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Algirdo Vaičio individuali įmonė v. Kazimiež Czarniecki firma „Schwarz“, bylos Nr. 3K-3-612/2004). Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams bei moralės normoms, arbitražinio teismo sprendimu pažeisti sąžiningo proceso principai. Viešosios tvarkos tikslas – apsaugoti pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus, t.y. viešosios tvarkos sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais yra grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis byloje L.K. v. AB SEB „Vilniaus bankas“, bylos Nr. 2A-436/2006). Teisėjų kolegija jau pažymėjo, kad arbitražo teismo sprendimų apeliacija, t. y. jų tikrinimas fakto ir materialinės teisės taikymo aspektu, Lietuvoje neleidžiama, todėl teismas neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitras teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ir pan. Apskųstas arbitražo teismo sprendimas gali būti tikrinamas tik Komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnyje numatytų proceso normų (procesinės viešosios tvarkos) ir materialiosios viešosios tvarkos aspektu.

16Atsakovas, teigdamas, kad skundžiamas arbitražo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai, iš esmės nurodo dvi grupes pažeidimų, kurie, jo nuomone, atitinka Komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintus pažeidimus.

17Pirmoji grupė yra atsakovo nurodomi procesiniai pažeidimai. Atsakovo teigimu Arbitražo teismo sprendimas, kuriame įrašyta jo priėmimo data „2008 m. gruodžio 31 d.“ iš tikro nėra šios datos sprendimas t. y. atsakovo teigimu sprendimas nebuvo parašytas ir pasirašytas jame nurodytą dieną. Šią išvadą atsakovas grindžia skunde dėstomomis aplinkybėmis. Atsakovas nurodo, kad skundžiamas sprendimas Arbitražo teismui buvo pateiktas tik 2009 m. sausio 9 d., o po šios dienos sprendimas buvo papildytas keliomis pastraipomis ir jame buvo ištaisyta visa eilė rašybos klaidų. Prie skundo atsakovas pridėjo ir 2009 m. sausio 16 d. arbitro nutartį, kurioje nurodoma, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismo procedūros Reglamento (toliau Reglamentas) 38 straipsnio 4 dalies tvarka buvo nustatytos rašymo klaidos – neteisingai nurodyta sprendimo priėmimo data (vietoje 2008 m. gruodžio 31 d. įrašyta 2008 m. sausio 31 d. ir dviejose vietose supainioti šalių procesiniai vardai). Nutartimi paminėtos rašymo klaidos ištaisytos. Šias aplinkybes šalys Lietuvos apeliaciniame teisme pripažino, tik jas nevienodai vertino. Atsakovo atstovo teigimu, išdėstytos aplinkybės reiškia, kad sprendimas nebuvo priimtas 2008 m. gruodžio 31 d., o nurodymas, kad ši data - sprendimo priėmimo data, yra neteisėtas, faktinių aplinkybių neatitinkantis veiksmas. Ieškovo atstovas teigia, kad pažeidimo nėra, nes tikrąja sprendimo priėmimo data reikia laikyti dieną, kada arbitras iš esmės nusprendė dėl šalių ginčo ir pasirašė sprendimą. Vėlesni taisymai reiškia tik sprendimo derinimą Reglamento nustatyta tvarka.

18Šalių vertinimai nėra teisingi. Iš pateiktos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismo posėdis byloje Nr. 122/2008 įvyko 2008 m. gruodžio 22 d. Atsakovo atstovas 2009 m. sausio 14 d. elektroniniu paštu gavo sprendimą, kurio priėmimo data buvo nurodyta 2008 m. sausio 31d., 2009 m. sausio 16 d. atsakovo atstovas elektroniniu paštu gavo sprendimą, kurio priėmimo data buvo nurodyta 2008 m. gruodžio 31 d., o 2009 m. sausio 22 d. atsakovo atstovas paštu gavo sprendimą (data 2008 m. gruodžio 31 d.) ir 2009 m. sausio 16 d. arbitro nutartį dėl rašymo klaidų ištaisymo. 2009 m. sausio 23 d. atsakovo atstovui elektroniniu paštu buvo persiųstas arbitro sprendimo projekto derinimo laiškas, pastarojo siųstas Arbitražo teismui 2009 m. sausio 9 dieną. Atlikęs šio laiško (sprendimo projekto) ir 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimo palyginimą, atsakovo atstovas nustatė eilę neatitikimų ir rašymo klaidų ištaisymų, kurie neįrašyti 2009 m. sausio 16 d. nutartyje. Tai reiškia, kad skundžiamo sprendimo procedūroje nebuvo griežtai laikomasi Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo procedūros Reglamento. Reglamento 38 straipsnio 4 dalyje įrašyta, kad iki galutinio arbitražinio teismo sprendimo pasirašymo, arbitražinis teismas pateikia jo projektą Arbitražo teismui, kad šis įvertintų, ar sprendimas atitinka formos reikalavimus. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad priėmęs galutinį sprendimą, arbitražinis teismas bylą su visais sprendimo egzemplioriais perduoda Arbitražo teismui. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad arbitras sprendimą Arbitražo teismui derinimui perdavė bei klaidų taisymą ir formos derinimą atliko jau po sprendimo pasirašymo. Pažymėtina, kad ne visų klaidų ištaisymas buvo atliktas tinkamai t. y. priimant nutartį Reglamento 38 straipsnyje nustatyta tvarka (Reglamento 40 str. 3 d., 41 str.). Vadinasi priimant skundžiamą sprendimą arbitražo procedūros Reglamentas buvo pažeistas. Tačiau iš atsakovo atstovo pateiktos sprendimo ir sprendimo projekto skirtumų lentelės matyti, kad neatitikimai nėra esminiai, nėra šališki ar galintys įtakoti skundžiamo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą ir todėl toks Reglamento nesilaikymas negali būti pripažintas pažeidžiantis sąžiningo proceso principus bei prieštaraujantis Konstitucijoje įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams bei moralės normoms. Šis pažeidimas rodo tvarkos stoką Arbitražo teisme, jame dirbančių asmenų aplaidumą ir neatidumą bei menkina šio teismo autoritetą, tačiau nėra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą.

19Nurodydamas esant dar vieną procesinio pobūdžio pažeidimą atsakovas skunde teigia, kad sprendimą surašė ne spręsti bylą šalių įgaliotas vienintelis arbitras V. M., o kitas asmuo – advokatė R. B.. Šį teiginį atsakovas skunde grindžia aplinkybe, kad peržiūrint 2009 m. sausio 9 d. sprendimo projekto elektroninės bylos įrašus „File/properties/summaty/advanced" buvo nustatyta: dokumento bylos pavadinimas -„Sprendimas byloje Nr. 122-2008.doc", dokumentas sukurtas 2008.12.29. H:45» dokumento autorius - „R. B.", įmonė - „Sorainen Law Offices". Atsikirsdamas į šį argumentą ieškovo atstovas nurodo, kad advokatė R. B. yra įrašyta į Vilniau komercinio arbitražo teismo rekomenduojamų arbitrų sąrašą (http://www.arbitrazas.lt/index.php?handler=lt.ar.sarasas) ir kad arbitrai yra prašomi surašyti sprendimus pagal jos parengtą sprendimo formą. Ši aplinkybė nenuginčyta. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje ištyrus ieškovo atstovo pateiktą laikmeną (diskelį), pasitvirtino ieškovo atstovo argumentas, kad atidarius kompiuteryje (MS Word programa) anksčiau sukurtą dokumentą ir jį išsaugojus kitu pavadinimu (panaudojant funkciją „Save as...“ arba „Išsaugoti kaip...“), įrašomas naujas dokumento sukūrimo laikas ir naujas pavadinimas, o įrašas apie nauju pavadinimu išsaugotos bylos (dokumento) autorių, nepasikeičia. Šį ieškovo atstovo argumentą patvirtino teismo posėdyje apklaustas liudytojas N. Š., UAB „Baltic Amadeus infrastruktūros paslaugos“ IT paslaugų centro Sistemų integravimo ir konsultacijų skyriaus vadovas, parašęs atsakovo pateiktus atsakymus į atsakovo atstovo paklausimus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas neįrodė, kad skundžiamą sprendimą parašė ne šalių paskirtas arbitras, o kitas asmuo.

20Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2009 m. sausio 13 d. lydimajame rašte Nr. 14/09-122, su kuriuo šalims buvo siunčiami dokumentai, įrašyti 2009 m. sausio 16 d. nutartis ir dokumentai, kurie Arbitražo teisme buvo gauti tik 2009 m. sausio 19 dieną. Tačiau turint omenyje tai, kad atsakovas šį raštą su lydimais dokumentais gavo 2009 m. sausio 22 d., galima spręsti, kad datos nurodymas lydimajame rašte yra rašymo klaida, dar kartą patvirtinanti Arbitražo teismo darbuotojų neatidumą, aplaidumą ir nesirūpinimą institucijos autoritetu.

21Nurodydamas kitą pažeidimų grupę atsakovas iš esmės ginčija materialinės teisės normų taikymą Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2008 m. gruodžio 31 d. sprendime. Nors atsakovas ir sutinka, kad Lietuvoje neleidžiama Arbitražo teismo sprendimų apeliacija, t. y. jų tikrinimas fakto ir materialinės teisės taikymo aspektu, tačiau skunde teigia, kad sprendimo tikrinimas yra galimas kai įrodymų duomenys ir šalių santykiai yra jau įvertinti taikant materialinę teisę ir arbitražinio teismo teisinę sąmonę, pavirsta teismo nustatytomis aplinkybėmis ir arbitražinis teismas šioms aplinkybėms taiko materialinę teisę. Kitaip tariant atsakovas teigia, kad, nesant įstatyminio pagrindo teisės taikymą tikrinti įrodymų vertinimo ir faktų nustatymo stadijoje, toks tikrinimas yra galimas vertinant Arbitražo teismo sprendimo išvadas. Toks aiškinimas klaidingas, nes iš esmės nėra galimas sprendimo, kaip vieningo procesinio dokumento vertinimas išskaidant jį procesinėmis stadijomis, t. y. negalima vertinti sprendime išdėstytų išvadų, padarytų taikant materialinės teisės normas, neatsižvelgiant į faktų nustatymą ir aplinkybių vertinimą byloje. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama vienoda teismų praktika (CPK 4 str.) leidžia ne atskirų Arbitražinio teismo sprendimo dalių ar jo priėmimo stadijų reviziją (panaikinimą), o nurodo įvertinti, ar skundžiamas sprendimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai, t. y. ar juo nepažeisti Konstitucijoje įtvirtinti pagrindiniai teisės principai bei moralės normos. Kaip minėta, atsakovas tvirtina, jog skundžiamu 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimu yra pažeista materialioji viešoji tvarka. Šį teiginį, pasitelkdamas itin emocingus ir akivaizdžiai perteklinius argumentus, naudodamas taip pat ir baudžiamosios teisės terminiją bei pateikdamas išsamią bylos aplinkybių analizę, atsakovas iš esmės grindžia trimis skundžiamo sprendimo išvadomis.

22Atsakovas teigimu arbitražinis teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą šalių sutartį pripažinti negaliojančia dėl apgaulės, nes netinkamai nusprendė, kad atsakovas šį sandorį jau buvo patvirtinęs. Tačiau tai yra ne kas kita, kaip nesutikimas su bylos aplinkybių t. .y. šalių civilinių teisinių santykių įvertinimu ir CK 1.91 straipsnio bei 1.79 straipsnio taikymu. Kita, ne mažiau emocingai dėstoma argumentų dalis liečia restitucijos taikymą, t. y. skundžiamo sprendimo dalį, kuria atsisakyta patenkinti priešinio ieškinio reikalavimą priteisti atsakovui iš ieškovo pagal sutartį sumokėtą pradinę įmoką. Arbitražinis teismas šį reikalavimą atmetė nusprendęs, kad šalių sutarties vykdymas buvo tęstinis ir dalus, todėl atsakovas galėtų reikalauti grąžinti tiktai tai, kad būtų gauta po sutarties nutraukimo. Kitaip tariant ir šioje dalyje atsakovas nesutinka su šalių civilinių teisinių santykių vertinimu ir CK 6.222 straipsnio 2 dalie taikymus. Nei vienas iš šių argumentų, susijusių su materialinės teisės taikymu, negali būti pripažintas patvirtinančiu įstatymuose įtvirtintos viešosios tvarkos pažeidimą, ir nėra pagrindo pripažinti, kad sprendimu pažeisti Konstitucijoje įtvirtinti pagrindiniai teisės principai bei moralės normos. Nagrinėjamu atveju šalys bendru sutarimu nustatė galinčių kilti ginčų sprendimo tvarką – arbitražinį susitarimą, su visomis įstatyme numatytomis tokios ginčo sprendimo tvarkos pasekmėmis. Pasirinkdamos tokį galimų ginčų sprendimo būdą sandorio šalys įgyja teisę pasirinkti ginčą spręsiantį asmenį, tačiau atsisako galimybės reikalauti apeliacijos. Nagrinėjamu atveju, netgi turint omenyje visas atsakovo išdėstytas hiperboles, emocijas, alegorijas ir apibendrinimus, skundo negalima vertinti kitaip, kaip reikalavimo peržiūrėti arbitražinio teismo sprendimą apeliacine tvarka. O pagal Komercinio arbitražo įstatymą, kaip jau minėta, arbitražinio sprendimo teisinė priežiūra nėra vykdoma apeliacijos forma, kadangi šiame įstatyme nėra numatytos apeliacijos – teisminio proceso, kai teismo prašoma priimtą sprendimą pakeisti tuo pagrindu, kad arbitražinio teismo sprendimas pagrįstas teisės ar fakto klaida. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjant bylą arbitražine tvarka nebuvo pažeisti sąžiningo proceso ir teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principai, todėl pripažįsta, jog skundžiamas arbitražinio teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai ir naikinti jį pagal Komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnio 5 dalies 2 punktą nėra pagrindo.

23Atsakovas taip pat prašo pranešti prokurorui apie jo skunde nurodytus veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių. CPK 300 straipsnyje yra įtvirtinta taisyklė, pagal kurią teismas praneša prokurorui apie nagrinėjamoje civilinėje byloje paaiškėjusius nusikaltimo požymius. Šį prašymą ieškovas grindžia tuo, kad arbitras sąmoningai įrašė neteisingą sprendimo datą. Tačiau šioje nutartyje jau pasisakyta, kad sprendimo pasirašymas iki jo pateikimo Arbitražo teismui įvertinti, ar sprendimas atitinka formos reikalavimus, yra Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo procedūros Reglamento pažeidimas, nesuponuojantis abejonių sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Toks pažeidimas neturi nusikaltimo požymių ir nėra pagrindas pranešti prokurorui apie nusikalstamą veiką.

24Netenkinant skundo iš atsakovo ieškovui priteisiamos atstovavimo išlaidos (CPK 98 str.), kurių prašoma priteisti suma, atsižvelgiant į LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, mažinama iki 2000 Lt.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26atsakovo UAB ,,EMP Recycling“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimo (arbitražo byla Nr. 122/2008) panaikinimo atmesti ir Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti galioti.

27Iš atsakovo UAB ,,EMP Recycling“ (į.k. 124824426) ieškovui UAB ,,Tieto Lietuva“ (į.k. 111674122) priteisti 2000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovas UAB ,,Tieto Lietuva“ (iki 2009 m. balandžio 20 d. UAB... 4. Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimu... 5. Atsakovas 2009 m. kovo 25 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl... 6. 1. Arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas ir pasirašytas ne 2008 m.... 7. 2. Arbitražinio teismo sprendimą surašė ne šalių tam įgaliotas arbitras... 8. Ieškovas UAB ,,Tieto Lietuva“ pateikė atsiliepimą. Prašo skundą dėl... 9. 1. Atsakovo teiginiai dėl sprendimo autoriaus pagrįsti prielaidomis. Įrašas... 10. 2. Aplinkybė, kad sprendimas Vilniaus komercinio arbitražo teismui nusiųstas... 11. Atsakovo skundas netenkinamas.... 12. CK 1.137 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys savo nuožiūra laisvai... 13. Komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad... 14. Kaip minėta, atsakovas prašo Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2008 m.... 15. Sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje... 16. Atsakovas, teigdamas, kad skundžiamas arbitražo sprendimas prieštarauja... 17. Pirmoji grupė yra atsakovo nurodomi procesiniai pažeidimai. Atsakovo teigimu... 18. Šalių vertinimai nėra teisingi. Iš pateiktos medžiagos nustatyta, kad... 19. Nurodydamas esant dar vieną procesinio pobūdžio pažeidimą atsakovas skunde... 20. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad Vilniaus komercinio arbitražo... 21. Nurodydamas kitą pažeidimų grupę atsakovas iš esmės ginčija... 22. Atsakovas teigimu arbitražinis teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą... 23. Atsakovas taip pat prašo pranešti prokurorui apie jo skunde nurodytus... 24. Netenkinant skundo iš atsakovo ieškovui priteisiamos atstovavimo išlaidos... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 26. atsakovo UAB ,,EMP Recycling“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo... 27. Iš atsakovo UAB ,,EMP Recycling“ (į.k. 124824426) ieškovui UAB ,,Tieto...