Byla 2A-904/2013
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statyba ir paveldas“ skundą dėl Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo Arbitražinio teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 3-NKA/09, pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „3 ANT“ (dabartinis pavadinimas – „Maxvila“) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Statyba ir paveldas“ (dabartinis teisinis statusas – bankrutavusi) dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „3 ANT“ (dabartinis pavadinimas UAB „Maxvila“) kreipėsi į Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo Arbitražinį teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Statyba ir paveldas“ 937 735 Lt įsiskolinimą, kurį sudaro 786 669,24 Lt skola už apmokėtus, bet neatliktus statybos rangos darbus pagal 2007 m. rugpjūčio 20 d. Statybos darbų rangos sutartį, 151 065,76 Lt delspinigiai už praleistą terminą rangos darbams užbaigti pagal minėtą sutartį.

5II. Arbitražinio teismo sprendimo esmė

6Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo Arbitražinis teismas 2009 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 786 669,24 Lt skolos, 86 674,50 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas.

7III. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Skundu atsakovas BUAB „Statyba ir paveldas“ prašo panaikinti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo Arbitražinio teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimą, perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam UAB „Statyba ir paveldas“ bankroto bylą, priteisti iš ieškovo UAB „Maxvila“ atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. UAB „Statyba ir paveldas“ atliko visus darbus pagal 2007 m. rugpjūčio 20 d. statybos darbų rangos sutartį.
  2. Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo Arbitražinio teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimas turi būti panaikintas Komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, nes UAB „Statyba ir paveldas“ paskirtas arbitras K. R. negali būti laikomas atitinkančiu Komercinio arbitražo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 1 punkto, 15 straipsnio reikalavimus, nes yra paskirtas pagal kitos, priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi turinčios proceso šalies UAB „Maxvila“ nurodymus. Civilinėje byloje Nr. 2-3540-294/2012 K. R. advokato padėjėjas V. B., dirbantis K. R. advokatų kontoroje, pagal atstovavimo sutartį atstovavo UAB „Maxvila, todėl, akivaizdu, jog UAB „Statyba ir paveldas“ atstovas buvo su UAB „Maxvila“ per savo padėjėją susijęs advokatas. Be to, UAB „Maxvila“ buvęs akcininkas ir vadovas G. giminystės ryšiais susijęs su UAB „Statyba ir paveldas“ akcininke G., todėl UAB „Maxvila“ UAB „Statyba ir paveldas“ vardu galėjo priimti sprendimus, teikti nurodymus. Buvęs UAB „Statyba ir paveldas“ vadovas J. K. paaiškino, kad jį D. J. informavo apie arbitraže paduotą UAB „Maxvila“ ieškinį ir nurodė advokatų kontorą, į kurią jis turi nueiti dėl arbitro pasiūlymo, pinigus už procesinių dokumentų surašymą sumokėjo J. J.. Taigi, yra pagrindas daryti išvadą, kad UAB „Statyba ir paveldas“ vardu nepasiūlė nešališko arbitro, jam nurodymus dėl arbitro skyrimo davė UAB „Maxvila“, UAB „Statyba ir paveldas“ neteikė realių atsikirtimų arbitražo byloje.
  3. Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo Arbitražinio teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimas turi būti panaikintas Komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnio 4 dalies pagrindu, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai. Anot atsakovo, UAB „Maxvila“ fiktyviu ir tariamu arbitražo procesu, konstatuodama tikrovės neatitinkantį faktą, kad UAB „Statyba ir paveldas“ darbai pagal statybos rangos sutartį nėra atlikti, siekė gauti finansinę naudą (nesumokėti

    9UAB „Statyba ir paveldas“ pagal rangos sutartį sulaikytos 94 416 Lt sumos), įgyti itin didelės vertės (906 270,55 Lt dydžio) reikalavimo teisę UAB „Statyba ir paveldas“ bankroto byloje, galimai gauti mokestinę naudą. Todėl yra pagrindas pripažinti, jog sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai.

10Atsiliepimu į atsakovo BUAB „Statyba ir paveldas“ skundą ieškovas UAB „Maxvila“ prašo skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Arbitražinis teismas, kurio sudėtyje vienu iš trijų arbitrų buvo advokatas K. R., sprendimą priėmė 2009 m. spalio 2 d. Advokato padėjėjas V. B. į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą buvo įrašytas Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2010 m. spalio 21 d. sprendimu. Minėtu sprendimu advokato padėjėjo V. B. praktikos vadovu buvo paskirtas advokatas K. R.. Taigi, advokato padėjėjas V. B. advokato padėjėjo praktiką pradėjo atlikti praėjus daugiau nei metams nuo arbitražinio teismo sprendimo priėmimo. Atstovavimo santykiai tarp V. B. ir UAB „Maxvila“ atsirado dar vėliau, o advokatas K. R. nebuvo UAB „Maxvila“ atstovas.
  2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad UAB „Maxvila“ galėjo priimti sprendimus, teikti privalomus nurodymus UAB „Statyba ir paveldas“ vardu: 1) atsakovas nepateikė įrodymų, jog

    11UAB „Statyba ir paveldas“ akcininkė buvo G. ir kad ji buvo susijusi su UAB „Maxvila“ buvusiu direktoriumi A. G.; 2) kitoje byloje pateiktame ieškinyje apelianto atstovas UAB „Viresita“ nurodė, jog apelianto vadovas ir vienintelis akcininkas laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 11 d. iki 2010 m. lapkričio 10 d. buvo būtent J. K.; 3) VMI mokestiniuose patikrinimuose nustatyti faktai neturi jokios prejudicinės galios; 4) net jei ir egzistuotų įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Statyba ir paveldas“ akcininkė ir UAB „Maxvila“ vadovas ir akcininkas (kuris turėjo tik 40 proc. UAB „Maxvila“ akcijų) yra susiję giminystės ryšiais, tai nepatvirtintų, jog UAB „Maxvila“ galėjo priimti sprendimus UAB „Statyba ir paveldas“ vardu; 5) jei UAB „Maxvila“ būtų galėjusi kontroliuoti UAB „Statyba ir paveldas“, savo tikslus ji būtų galėjusi pasiekti taikos sutartimi.

  3. UAB „Statyba ir paveldas“ ir jo vadovas J. K. žinojo apie UAB „Maxvila“ pateiktą ieškinį, nes ieškinys su Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo 2009 m. gegužės 21 d. pranešimu jam buvo įteikti asmeniškai. Be to, arbitražui buvo pateiktas UAB „Statyba ir paveldas“ 2009 m. liepos 24 d. atsiliepimas į UAB „Maxvila“ ieškinį, pasirašytas paties J. K., ir jame apie tai, kad visi darbai pagal rangos sutartį buvo atlikti, nebuvo užsiminta.
  4. J. K. „paaiškinimuose“ nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais įrodymais.
  5. UAB „Maxvila“, teikdamas ieškinį, prašė, jog arbitrą iš UAB „Maxvila“ pusės paskirtų arbitražo pirmininkas, todėl nelogiška teigti, jog UAB „Maxvila“ davė nurodymus BUAB „Statyba ir paveldas“ vadovui dėl arbitro skyrimo.
  6. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad arbitras K. R. buvo šališkas.
  7. Nėra pagrindo naikinti arbitražinio teismo sprendimo, remiantis Komercinio arbitražo 37 straipsnio 5 dalies 2 punktu: 1) aplinkybė, kad viena iš ginčo šalių yra bankrutuojanti įmonė, neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą, ar arbitražo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai, tuo labiau, jei bankroto byla šaliai iškeliama po arbitražinio sprendimo priėmimo; 2) apeliantas, teigdamas, jog arbitražo procese fiktyviai buvo konstatuotos UAB „Maxvila“ palankios ir tariamos aplinkybės, ir nurodydamas naujas faktines aplinkybes, susijusias su darbų vykdymų pagal rangos sutartį, siekia sprendimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka, naujo faktinių aplinkybių tyrimo, sprendimo turinio peržiūrėjimo, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką, teismas, spręsdamas, ar prašomas panaikinti arbitražinio teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, nesprendžia, ar arbitražinis teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012); 3) kaip vieną iš „fiktyvaus“ arbitražo proceso tikslų nurodydamas galimą mokestinę naudą, BUAB „Statyba ir paveldas“ nenurodo, kokia konkrečiai mokestinė nauda buvo gauta.

12Teisėjų kolegija konstatuoja:

13skundas atmestinas.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

15Byloje sprendžiamas atsakovo BUAB „Statyba ir paveldas“ skundo dėl Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo Arbitražinio teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo UAB „3 ANT“ (dabartinis pavadinimas UAB „Maxvila“) ieškinys atsakovui UAB „Statyba ir paveldas“ dėl įsiskolinimo priteisimo, pagrįstumo klausimas.

16Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražinio teismo sprendimo apskundimo tvarka ir sąlygos įtvirtinti CPK III dalies XVI skyriaus bei 1996 m. bandžio 2 d. priimto Komercinio arbitražo įstatymo redakcijos, galiojusios sprendimo priėmimo metu (toliau - KAĮ), VII skyriaus normose. Pagal CPK 301 straipsnio 5 dalį skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų yra pateikiami tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui KAĮ nustatyta tvarka, o nagrinėjami mutatis mutandis taikant CPK III dalies XVI skyriaus nuostatas. Iš KAĮ 37-38 straipsnių sisteminės analizės matyti, kad Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos (angl. „appeal“) ar remisijos (angl. „remission“), o anuliavimo forma (angl. „annulment“). Anuliavimas, kaip arbitražo sprendimo teisminės priežiūros forma, nacionaliniam teismui suteikia įgaliojimus ex officio patikrinti, ar arbitražinis susitarimas yra galiojantis ir arbitražas priėmė sprendimą dėl teisinių santykių, grindžiamų šio susitarimo pagrindu, ar arbitražo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai (KAĮ 37 str. 5 d.), taip pat, esant šalies prašymui ir pateiktiems įrodymams, patikrinti, ar nėra pažeistos pagrindinės arbitražo proceso taisyklės, susijusios su šalių lygiateisiškumo bei jų teisės būti išklausytoms principų įgyvendinimu (KAĮ 37 str. 3 d.). Tokios pozicijos laikosi ir Teisingumo Teismas, kuris nurodė, jog sutartinis arbitražas nėra valstybės narės teismas buv. EBSS 234 straipsnio prasme (žr., pvz., Teisingumo Teismo 1982 m. kovo 23 d. Sprendimą Nordsee prieš Reederei Mond, 102/81, Rink. 1982 p. 1095; 1999 m. birželio 1 d. Sprendimą Eco Swiss, C-126/97, Rink. 1989 p. I-3055). Todėl galimybė apskųsti arbitražo sprendimą bendrosios kompetencijos teismui dėl tokio apskundimo pagrindų nelaikytina visaverčiu arbitražinio teismo sprendimo peržiūrėjimu, o arbitražo sprendimo teisinė priežiūra nėra vykdoma apeliacijos forma, nes šiame įstatyme nėra numatytos apeliacijos – teisinio proceso, kai prašoma teismo priimtą sprendimą pakeisti tuo pagrindu, kad arbitražinio teismo sprendimas yra pagrįstas teisės ar fakto klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio

1717 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011). Tai reiškia, kad teismas negali panaikinti arbitražinio teismo sprendimo, jeigu arbitražas ne visiškai teisingai suprato teisės normą ar ją ne visai tinkamai pritaikė arba apskritai jos netaikė. Taigi, arbitražinio teismo sprendimų tikrinimas fakto ir materialinės teisės taikymo aspektu Lietuvoje neleidžiamas. Arbitražo teismo sprendimas gali būti tikrinamas tik KAĮ 37 straipsnyje numatytų proceso normų (procesinės viešosios tvarkos) ir materialiosios viešosios tvarkos aspektu (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-245/2007; 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-436/2006; 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-492/2009).

18Apeliantas Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo Arbitražinio teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimą prašo panaikinti KAĮ 37 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, nes, anot jo, arbitražinio teismo sudėtis, arbitražinio nagrinėjimo procedūra neatitiko šalių susitarimo, o būtent arbitras K. R. neatitiko KAĮ 14 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir 15 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Taip pat, apelianto nuomone, skundžiamas arbitražinio teismo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai (pažymėtina, kad šis arbitražinio sprendimo panaikinimo pagrindas yra numatytas KAĮ 37 str. 5 d. 2 punkte, o ne KAĮ 37 str. 4 d, kaip tai nurodo apeliantas skunde).

19Dėl Arbitražinio teismo sprendimo panaikinimo KAĮ 37 straipsnio 3 dalies 4 punkto pagrindu

20Kaip matyti iš ieškovo UAB „Maxvila“ ir atsakovo UAB „Statyba ir valda“ 2007 m. rugpjūčio 20 d. sudarytos statybų darbų rangos sutarties, šia sutartimi šalys susitarė, kad visi ginčai, kylantys iš šios sutarties ar su ja susiję, įskaitant ginčus dėl jos egzistavimo, galiojimo ir nutraukimo, bus perduoti galutinai išspręsti arbitrams, paskirtiems pagal Vilniaus tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentą; arbitražinis teismas bus sudaromas iš trijų arbitrų (27 p.; 23 b. l.). Vilniaus tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 13 straipsnyje nustatyta, kad jeigu šalys nesusitaria kitaip, tai kai arbitražinis teismas sudaromas iš trijų arbitrų, kiekviena šalis skiria po vieną arbitrą, o šie du skiria trečiąjį arbitrą, kuris pirmininkauja arbitražiniam teismui ir vykdo pranešėjo pareigas.

21Byloje yra pateiktas Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio arbitražo 2009 m. gegužės 21 d. pranešimas, kuriuo atsakovas UAB „Statyba ir paveldas“ buvo informuotas apie ieškovo

22UAB „3 ANT“ (dabartinis pavadinimas UAB „Maxvila“) pareikštą ieškinį Vilniaus tarptautiniame ir nacionaliniame komerciniame arbitraže ir įpareigotas pateikti atsiliepimą bei jam pasiūlyta nurodyti arbitro pavardę (140 b. l.). Atsakovas UAB „Statyba ir paveldas“ Vilniaus tarptautiniam ir nacionaliniam komerciniam arbitražui 2009 m. liepos 24 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškovo reikalavimus, kaip nepagrįstus, taip pat prašė atsakovo vardu arbitru paskirti K. R. (80-81 b. l.).

23Kaip jau minėta, atsakovas savo skundu įrodinėja, jog UAB „Statyba ir paveldas“ vardu paskirtas arbitras K. R. neatitinka KAĮ 14 straipsnio 4 dalies 1 punkto, 15 straipsnio reikalavimų. KAĮ 14 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad jeigu šalys nesusitaria kitaip, tai, kai arbitražinis teismas sudaromas iš trijų arbitrų, kiekviena šalis skiria po vieną arbitrą, o šie du skiria trečiąjį arbitrą. KAĮ 15 straipsnis nustato arbitro nušalinimo pagrindus.

24Kaip jau nustatyta šioje nutartyje, atsakovas UAB „Statyba ir paveldas“ atsiliepime į ieškinį Vilniaus tarptautiniam ir nacionaliniam komerciniam arbitražui nurodė arbitrą K. R., ieškovas UAB „3 ANT“ ieškiniu prašė, kad jo vardu arbitrą paskirtų Vilniaus arbitražo pirmininkas (104 b. l.). Todėl formaliai įvertinusi skundžiamą sprendimą priėmusio arbitražinio teismo sudarymo procedūrą, atsižvelgusi į tai, kad apeliantas atskirai nenurodo šios procedūros pažeidimų, sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo nesilaikyta KAĮ 14 straipsnio 4 dalies 1 punkto reikalavimų.

25Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti UAB „Statyba ir paveldas“ vardu paskirto arbitro K. R. nešališkumu.

26KAĮ 15 straipsnio 2 dalyje yra išvardintas aplinkybių, keliančių abejonių dėl arbitro nepriklausomumo ar nešališkumo, sąrašas (nušalinimo pagrindai). Tokios aplinkybės, sudarančios pagrindą nušalinti arbitrą, yra 1) kai arbitras yra tarnybiškai ar kitaip nuo vienos iš šalių priklausomas; 2) yra vienos iš šalių giminaitis; 3) yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi vienos kurios nors šalies naudai; 4) dalyvavo ikiarbitražinio tarpininkavimo procedūroje; 5) yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo.

27Arbitro K. R. šališkumą apeliantas įrodinėja keliais aspektais: 1) K. R. buvęs paskirtas pagal kitos, priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi turinčios proceso šalies UAB „Maxvila“ nurodymus. Civilinėje byloje Nr. 2-3540-294/2012 advokato K. R. padėjėjas V. B., dirbantis K. R. advokatų kontoroje, pagal atstovavimo sutartį atstovavo UAB „Maxvila“, todėl, anot jo, akivaizdu, jog UAB „Statyba ir paveldas“ atstovas buvo su UAB „Maxvila“ per savo padėjėją susijęs advokatas. 2) UAB „Maxvila“ buvęs akcininkas ir vadovas G. giminystės ryšiais susijęs su UAB „Statyba ir paveldas“ akcininke G., todėl UAB „Maxvila“ UAB „Statyba ir paveldas“ vardu galėjo priimti sprendimus, teikti nurodymus. 3) Buvęs UAB „Statyba ir paveldas“ vadovas J. K. paaiškino, kad D. J. (buvęs UAB „Statyba ir paveldas“ direktoriaus pavaduotojas ir UAB „Statyba ir paveldas“ akcininkės J. J. tėvas) jį informavo apie arbitraže paduotą UAB „Maxvila“ ieškinį ir nurodė advokatų kontorą, į kurią jis turi nueiti dėl arbitro pasiūlymo, pinigus sumokėjo J. J.. Todėl, anot apelianto, yra pagrindas daryti išvadą, kad UAB „Statyba ir paveldas“ vardu nepasiūlė nešališko arbitro, jam nurodymus dėl arbitro skyrimo davė UAB „Maxvila“, UAB „Statyba ir paveldas“ neteikė realių atsikirtimų arbitražo byloje.

28Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog arbitras K. R. buvo paskirtas UAB „Maxvila“ nurodymu, kaip neįrodytus. Pirmiausia, kaip savo atsiliepime į skundą pagrįstai pažymėjo ieškovas UAB „Maxvila“, V. B. advokato padėjėju dirba nuo 2010 m. spalio 22 d. (133 b. l.), tuo tarpu ginčijamas arbitražinio teismo sprendimas priimtas 2009 m. spalio 2 d., t. y. prieš metus iki minėtos datos. Taigi, V. B. advokato K. R. kontoroje advokato padėjėju pradėjo dirbti vėliau, nei buvo priimtas skundžiamas arbitražinio teismo sprendimas. Be to, kaip matyti iš informacinės teismų sistemos Liteko, apelianto minima civilinė byla Nr. 2-3540-294/2012 buvo inicijuota 2012 metais. Taigi, pagrįstas yra ieškovo teiginys, kad būsimas darbo ryšių turėjimas objektyviai negali turėti įtakos arbitro šališkumui. Antra, apeliantas neįrodė, jog UAB „Statyba ir paveldas“ akcininkė buvo G., kad ji buvo susijusi su UAB „Maxvila“ buvusiu direktoriumi A. G.. Be to, pats atsakovo BUAB „Statyba ir paveldas“ bankroto administratorius UAB „Viresita“ kitoje civilinėje byloje atsakovui J. K. pareikštame 2011 m. vasario 11 d. ieškinyje nurodė, jog atsakovas buvo ieškovo vadovas bei vienintelis akcininkas nuo 2006 m. gruodžio 11 d. iki 2010 m. lapkričio 10 d. (134 b. l.). Nors apeliantas teigia, jog aplinkybė, kad UAB „Maxvila“ buvęs akcininkas ir vadovas G. giminystės ryšiais susijęs su UAB „Statyba ir paveldas“ akcininke G., yra konstatuotas VMI atliktuose mokestiniuose patikrinimuose, kurių negali gauti ir prašo teismo išreikalauti, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 178 straipsniu, pažymi, jog būtent atsakovas turi pareigą rinkti ir teikti teismui įrodymus, todėl neturi būti piktnaudžiaujama proceso teise prašyti teismo išreikalauti rašytinius įrodymus, tuo labiau, jei tam tikras faktines aplinkybes galima įrodyti kitų rašytinių įrodymų, kuriuos šalis gali gauto be teismo pagalbos, pagrindu. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos įsitikinimu, skunde nurodomas aplinkybes, jog UAB „Statyba ir paveldas“ akcininkė buvo G. ir kad ji buvo susijusi su UAB „Maxvila“ buvusiu direktoriumi A. G. giminystės ryšiais, galėjo įrodinėti ir kitokiais, nei VMI paruoštais, dokumentais, tačiau to nepadarė, todėl šie apelianto argumentai atmetami, kaip neįrodyti. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su ieškovo teiginiu, kad jei ir pasitvirtintų giminystės ryšių tarp atsakovo akcininkės ir ieškovo buvusio direktoriaus buvimas, toks faktas pats savaime, nesant kitų rašytinių įrodymų, nepatvirtintų, jog UAB „Maxvila“ atsakovui UAB „Statyba ir paveldas“ duodavo nurodymus, kokie sprendimai turi būti priimami bendrovėje, tarp jų ir skiriant arbitrą. Be to, apeliantas nedetalizavo, kokie konkretūs ieškovo veiksmai, turėję reikšmės priimant sprendimą dėl arbitro skyrimo, buvo atlikti atsakovo atžvilgiu.

29Nėra pagrindo sutikti UAB „Statyba ir paveldas“ skunde išdėstytu teiginiu, kad įmonės vadovas J. K. apie ieškovo UAB „Maxvila“ paduotą ieškinį arbitražiniam teismui ir priimtą sprendimą nieko nežinojo. Kaip jau minėta, 2009 m. gegužės 21 d. pranešimu Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis arbitražas informavo atsakovą UAB „Statyba ir paveldas“ apie Vilniaus tarptautiniame ir nacionaliniame komerciniame arbitraže ieškovo UAB „3 ANT“ (dabartinis pavadinimas UAB „Maxvila“) pareikštą ieškinį (140 b. l.). Byloje yra pateikta duomenų, įrodančių, jog šis pranešimas buvo asmeniškai įteiktas atsakovo vadovui J. K. (106-107 b. l.). Be to, atsiliepimą į ieškinį atsakovo UAB „Statyba ir paveldas“ vardu pasirašė J. K., kaip įmonės direktorius, o atsiliepime arbitru prašė paskirti būtent K. R. (80-81 b. l.). Todėl apelianto teiginys, kad UAB „Statyba ir paveldas“ neteikė jokių atsikirtimų arbitražo byloje, nepagrįstas.

30Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas UAB „Statyba ir paveldas“ neįrodė, jog paskirtas arbitras K. R. buvo šališkas, taigi neįrodė, jog arbitražinio teismo sudėtis (ir arbitražinio nagrinėjimo procedūra) neatitiko šalių susitarimo.

31Dėl Arbitražinio teismo sprendimo panaikinimo KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 8 punkto pagrindu

32Pagrindai, kuriems esant, galima konstatuoti viešosios tvarkos pažeidimą, nėra numatyti nei nacionalinės teisės normose, nei tarptautinėse sutartyse. Įvertinus tai, kad KAĮ parengtas, vadovaujantis UNCITRAL parengto ir 1985 m. Jungtinių Taustų Generalinės Asamblėjos priimto pavyzdinio įstatymo dėl tarptautinio komercinio arbitražo pagrindu (nors šis teisės aktas yra tik rekomendacinio pobūdžio, tačiau jį priėmė itin autoritetinga tarptautinė institucija) bei suderintas su 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo, t. y. tarptautinės sutarties, kurią ratifikavo ir Lietuvos Respublika, nuostatomis, o KAĮ įtvirtinti arbitražo sprendimų nepripažinimo pagrindai yra perkelti iš 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo (šią konvenciją Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1995 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. I-760) V straipsnio, galima teigti, kad Lietuvos apeliacinis teismas šiuo atveju „viešosios tvarkos“ sąvoką turi aiškinti taip pat, kaip ji aiškinama, sprendžiant ginčus dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ,,viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias materialiosios teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004, 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006, 2006 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2006). Atsižvelgiant į Niujorko konvencijos tarptautinį pobūdį ir tikslus, konvencijoje vartojama sąvoka ,,viešoji tvarka“ turi būti aiškinama siauriau, nei nacionalinė viešoji tvarka ir apimti tarptautinėje praktikoje priimtus imperatyvius standartus. Tokiais viešosios tvarkos pažeidimais gali būti pripažįstami atvejai, kai nustatoma, jog arbitražo teismo sprendimas prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažintiems tarptautiniu lygiu, arbitražo sprendimas įpareigoja šalis pažeisti imperatyvias teisės normas ar nevykdyti teismo sprendimo, arbitražo sprendimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu, pažeisti sąžiningo proceso principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-11/2008), t. y. kai pažeisti visuotinai pripažinti tarptautinės viešosios teisės principai, susiję su pamatinių žmogaus teisių apsauga, be kurių realaus veikimo valstybė apskritai negalėtų būti laikoma teisine. Todėl Lietuvos apeliacinis teismas, arbitražo sprendimo anuliavimo procedūros metu spręsdamas, ar arbitražo sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešąją tvarką, neturi šios tvarkos aiškinti taip plačiai, kaip ji yra aiškinama sprendžiant ginčus dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo apeliacine tvarka. Kolegija pažymi, kad nacionalinių materialiosios teisės normų taikymo tinkamumas paprastai nepatenka į Lietuvos apeliacinio teismo jurisdikciją, sprendžiant dėl arbitražo sprendimo atitikties viešajai tvarkai, nebent šių normų netinkamu taikymu būtų ne tik iš esmės neteisingai išspręsta byla, bet ir nepaisyta visuotinai žinomų ir pripažintų taisyklių, pavyzdžiui, kad šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 str. 1 d.) ir pan. Lietuvos apeliacinis teismas turi tik patikrinti, ar arbitražo teismo sprendimas atitinka tarptautinę viešąją tvarką. (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-350/2012)

33Tuo pačiu pažymėtina, kad sutartinius teisinius santykius reglamentuoja ne tik dispozityvios, bet kai kuriuos jų aspektus taip pat reglamentuoja ir imperatyvios teisės normos. Siekdamas tinkamai išspręsti šalių ginčą, kilusį iš komercinių teisinių santykių, arbitražo teismas turi ir gali taikyti tiek dispozityvias, tiek ir imperatyvias teisės normas. Kaip minėta, tik tokių imperatyvų netinkamas taikymas, kuriuo gali būti pažeisti visuotinai pripažinti teisės principai, gali sudaryti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindą. Taigi, jeigu arbitražo teismas tinkamai nustatė savo jurisdikciją ir pagrįstai išnagrinėjo ginčą arbitražine tvarka ir nėra duomenų apie visuotinai pripažintų teisės principų pažeidimą, naikinti arbitražo teismo sprendimą nurodytais pagrindais negalima (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-350/2012)

34Pareiškėjo teigimu, skundžiamas arbitražinio teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai, nes sprendimu konstatuojant tikrovės neatitinkantį faktą, kad UAB „Statyba ir paveldas“ darbai pagal Statybos rangos sutartį nėra atlikti, ieškovas UAB „Maxvila“ siekė gauti finansinę naudą (nesumokėti UAB „Statyba ir paveldas“ pagal rangos sutartį sulaikytos 94 416 Lt sumos), įgyti itin didelės vertės (906270,55 Lt dydžio) reikalavimo teisę UAB „Statyba ir paveldas“ bankroto byloje, galimai gauti mokestinę naudą.

35Teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindo naikinti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo Arbitražinio teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimą dėl pareiškėjo išdėstytų argumentų, nėra. Pirmiausia būtina atkreipti dėmesį į tai, kad bankroto byla atsakovui UAB „Statyba ir paveldas“ buvo iškelta 2010 m., t. y. praėjus metams nuo skundžiamo arbitražinio teismo sprendimo priėmimo (2009 m. spalio 2 d.). Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį, siekė įgyti reikalavimo teisę UAB „Statyba ir paveldas“ bankroto byloje. Be to, atsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką, aiškinant KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintą sąvoką „viešoji tvarka“, aplinkybė, jog viena iš šalių po arbitražinio teismo sprendimo priėmimo tapo bankrutuojanti, vertinant, ar arbitražinio teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai, reikšmės neturi.

36Teisėjų kolegija taip pat atmeta pareiškėjo argumentus, jog UAB „Maxvila“ fiktyviu ir tariamu arbitražo procesu, konstatuodamas tikrovės neatitinkantį faktą, kad UAB „Statyba ir paveldas“ darbai pagal sutartį nėra atlikti, siekė gauti finansinės ir mokestinės naudos, nes, kaip pagrįstai pastebėjo ieškovas, šiuos argumentus pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad, pasak jo, arbitražinio teismo sprendimu buvo netinkamai nustatytos ir įvertintos faktinės aplinkybės. Taigi, iš esmės apeliantas siekia arbitražinio teismo sprendimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka. Tačiau, kaip jau minėta šioje teismo nutartyje, arbitražinio teismo sprendimą teisėtumą tikrinantis teismas nėra apeliacinė instancija, jis nesprendžia, ar arbitražinis teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, ar tinkamai jas įvertino, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialinės teisės normos. Jis tik patikrina, ar yra KAĮ 37 straipsnyje numatyti arbitražinio teismo sprendimo panaikinimo pagrindai, inter alia ar sprendimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai. Dėl šių priežasčių apelianto argumentų ir pateiktų įrodymų, kuriais siekiama įrodyti, jog ieškinio pateikimo arbitražiniam teismui momentu atsakovas buvo atlikęs darbus pagal 2007 m. rugpjūčio 20 d. statybos darbų rangos sutartį, teisėjų kolegija atskirai nevertina.

37Nenustačius KAĮ 37 straipsnio 3 dalyje bei 5 dalyje įtvirtintų arbitražinio teismo sprendimo panaikinimo pagrindų, nėra pagrindo panaikinti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo Arbitražinio teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimo byloje Nr. 3-NKA/09. Todėl atsakovo BUAB „Statyba ir paveldas“ skundas dėl šio arbitražinio teismo sprendimo panaikinimo atmetamas, kaip nepagrįstas.

38Atsakovo skundą atmetus, negali būti tenkinamas jo prašymas priteisti jam iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kita vertus, šias išlaidas pagrindžiančių duomenų atsakovas nepateikė. (CPK 93 str. 98 str.)

39Dėl skundo prašymų

40Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šia nutartimi atmetamas atsakovo BUAB „Statyba ir paveldas“ skundas dėl Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo Arbitražinio teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimo, sprendžia, jog pasisakyti dėl atsakovo skunde pareikšto prašymo perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam UAB „Statyba ir paveldas“ bankroto bylą Nr. B2-6552-178/2010, nėra pagrindo, atitinkamai, nėra pagrindo ir jį tenkinti.

41BUAB „Statyba ir paveldas“ savo skundu pareiškė prašymus išreikalauti iš Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinių tyrimų dėl UAB „Maxvila“ ir UAB „Statyba ir paveldas“ medžiagą, prijungti prie bylos Vilniaus m. 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-970-534/2009 medžiagą, apklausti liudytojus J. K. ir UAB „Langų sistemos“ vadovą M. Š..

42Teisėjų kolegija sprendžia, jog ir šių atsakovo prašymų taip pat nėra pagrindo tenkinti.

43Kaip jau minėta šioje nutartyje, aplinkybę, jog UAB „Statyba ir paveldas“ akcininkė G. buvo susijusi su UAB „Maxvila“ buvusiu direktoriumi A. G., pareiškėjas BUAB „Statyba ir paveldas“ galėjo įrodinėti kitais įrodymais, todėl nebuvo pagrindo išreikalauti iš VMI dokumentų. Nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo apklausti atsakovo nurodytus liudytojus, kadangi jų parodymais atsakovas siekė įrodyti aplinkybę, jog UAB „Statyba ir paveldas“ atliko visus darbus pagal 2007 m. rugpjūčio 20 d. statybos darbų rangos sutartį, o apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta, spręsdamas arbitražinio teismo sprendimo panaikinimo klausimą, netikrina arbitražinio teismo sprendimų fakto ir materialinės teisės taikymo aspektu. Dėl arbitražinio teismo sprendimų patikrinimo ribojimų nebuvo pagrindo tenkinti ir atsakovo prašymą prijungti civilinę bylą Nr. 2-970-534/2009, nes šios civilinės bylos duomenimis atsakovas įrodinėjo, nuo kada jis sužinojo apie Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. liepos 2 d. surašytus statybos sustabdymo aktus, kurie, atsakovo nuomone, turi reikšmės, nustatant, ar atsakovas buvo įvykdęs darbus pagal rangos sutartį.

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnio 3 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi,

Nutarė

45Atsakovo bankrutavusios UAB „Statyba ir paveldas“ skundą dėl Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo Arbitražinis teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimo byloje Nr. 3-NKA/09 panaikinimo atmesti.

46Netenkinti atsakovo bankrutavusios UAB „Statyba ir paveldas“ prašymų išreikalauti įrodymus, apklausti liudytojus, prijungti civilinę bylą Nr. 2-970-534/2009, perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam UAB „Statyba ir paveldas“ bankroto bylą Nr. B2-6552-178/2010.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „3 ANT“ (dabartinis pavadinimas UAB „Maxvila“) kreipėsi... 5. II. Arbitražinio teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo Arbitražinis... 7. III. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Skundu atsakovas BUAB „Statyba ir paveldas“ prašo panaikinti Vilniaus... 9. UAB „Statyba ir paveldas“ pagal rangos sutartį sulaikytos 94 416 Lt... 10. Atsiliepimu į atsakovo BUAB „Statyba ir paveldas“ skundą ieškovas UAB... 11. UAB „Statyba ir paveldas“ akcininkė buvo G. ir kad ji buvo susijusi su UAB... 12. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 13. skundas atmestinas.... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 15. Byloje sprendžiamas atsakovo BUAB „Statyba ir paveldas“ skundo dėl... 16. Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražinio teismo sprendimo... 17. 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011). Tai reiškia,... 18. Apeliantas Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo... 19. Dėl Arbitražinio teismo sprendimo panaikinimo KAĮ 37 straipsnio 3 dalies 4... 20. Kaip matyti iš ieškovo UAB „Maxvila“ ir atsakovo UAB „Statyba ir... 21. Byloje yra pateiktas Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio arbitražo 2009 m.... 22. UAB „3 ANT“ (dabartinis pavadinimas UAB „Maxvila“) pareikštą... 23. Kaip jau minėta, atsakovas savo skundu įrodinėja, jog UAB „Statyba ir... 24. Kaip jau nustatyta šioje nutartyje, atsakovas UAB „Statyba ir paveldas“... 25. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad apelianto nurodytos aplinkybės... 26. KAĮ 15 straipsnio 2 dalyje yra išvardintas aplinkybių, keliančių abejonių... 27. Arbitro K. R. šališkumą apeliantas įrodinėja keliais aspektais: 1) K. R.... 28. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog arbitras K. R. buvo... 29. Nėra pagrindo sutikti UAB „Statyba ir paveldas“ skunde išdėstytu... 30. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 31. Dėl Arbitražinio teismo sprendimo panaikinimo KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 8... 32. Pagrindai, kuriems esant, galima konstatuoti viešosios tvarkos pažeidimą,... 33. Tuo pačiu pažymėtina, kad sutartinius teisinius santykius reglamentuoja ne... 34. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas arbitražinio teismo sprendimas... 35. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindo naikinti Vilniaus tarptautinio ir... 36. Teisėjų kolegija taip pat atmeta pareiškėjo argumentus, jog UAB... 37. Nenustačius KAĮ 37 straipsnio 3 dalyje bei 5 dalyje įtvirtintų... 38. Atsakovo skundą atmetus, negali būti tenkinamas jo prašymas priteisti jam... 39. Dėl skundo prašymų... 40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šia nutartimi atmetamas... 41. BUAB „Statyba ir paveldas“ savo skundu pareiškė prašymus išreikalauti... 42. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ir šių atsakovo prašymų taip pat nėra... 43. Kaip jau minėta šioje nutartyje, aplinkybę, jog UAB „Statyba ir... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo... 45. Atsakovo bankrutavusios UAB „Statyba ir paveldas“ skundą dėl Vilniaus... 46. Netenkinti atsakovo bankrutavusios UAB „Statyba ir paveldas“ prašymų...