Byla 2S-610-553/2012
Dėl priverstinio skolos išieškojimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Hago“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-28 nutarties, priimtos pagal pareiškėjo AB SEB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

3Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

52007-02-09 tarp UAB „Hago“ ir AB SEB banko buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Hago“, užtikrindama iki 2014-02-08 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-02-23 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB SEB bankui skolininkui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: 0,1532 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 1264,84 kv. m ploto viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini); 314,09 kv. m ploto viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini); kiemo statinius (tvora – 2 vnt.), esančius (duomenys neskelbtini). To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo sudarytas kilnojamojo turto įkeitimo lakštas Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-06-26 įregistruotas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, kuriuo UAB „Hago“ įkeitė AB SEB bankui skolininkui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą – inventorių: baldai, įranga, organizacinė technika ir kt. (kiekis – 258 vnt.), pagal 2009-01-01 UAB „Hago“ ilgalaikio turto aprašą Nr. 1, esančius (duomenys neskelbtini).

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-28 nutartimi Nr. 1-1356/2010 įkeisti nekilnojamieji daiktai buvo areštuoti, o skolininkei įkeisto daikto savininkei UAB „HAGO“ išsiųstas įspėjimas dėl priverstinės skolos išieškojimo AB SEB banko naudai pagal kilnojamojo turto įkeitimo lakštą Nr. (duomenys neskelbtini).

7Kreditoriaus AB SEB banko pakartotiniame pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodyta, kad skolininkas 2007-02-09 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų vykdymo trūkumų per nustatytą terminą nepašalino, todėl kreditavimo sutartis buvo nutraukta. Kreditorius prašo ieškoti iš skolininko UAB „Hago“ 4 611 947,98 Lt negrąžinto kredito, 514 042,10 Lt nesumokėtų palūkanų, 151 546,23 Lt delspinigių, 70 623,64 Lt baudos, iš viso 5 348 159,95 Lt, taip pat 133,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2011-09-28 priėmė nutartį, kuria, be kita ko, Nutarė 1) išieškoti iš skolininko UAB „Hago“ kreditoriaus AB SEB banko naudai skolą: 4 611 947,98 Lt negrąžinto kredito, 514 042,10 Lt nesumokėtų palūkanų, 151 546,23 Lt delspinigių, 70 623,64 Lt baudą, iš viso 5 348 159,95 Lt, taip pat 133,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 6 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. nuo 2011-09-26, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą; 2) priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės teise priklausančius UAB „Hago“: 0,1532 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini); 1264,84 kv. m. ploto viešbutį, (duomenys neskelbtini); 314,09 kv. m. ploto viešbutį, (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (tvora - 2 vnt.), (duomenys neskelbtini); 3) areštuoti ir perduoti kreditoriaus žinion įkeistus kilnojamuosius daiktus - inventorių: baldus, įrangą, organizacinę techniką ir kt. (kiekis - 258 vnt.), pagal 2009-01-01 UAB „Hago“ ilgalaikio turto aprašą Nr. 1, esančius (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teise priklausančius UAB „Hago“; 4) įpareigoti kreditorių AB SEB banką perduotą jo žinion inventorių parduoti pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.219 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teismas nustatė, kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, todėl kreditoriaus pakartotinis pareiškimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

  1. Atskirojo skundo argumentai

9Atskiruoju skundu skolininkas UAB „Hago“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-09-28 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus prašymą atmesti. Skolininkas nurodo, kad:

101. Nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytu skolos dydžiu ir mano, kad nurodytos skolos sumos yra visiškai nepagrįstos ir neteisingos. Kreditorius nuolat didino sankcijų sumas, pateikdamas teismui vis skirtingus skolos dydžius. Teismas, nagrinėdamas tokią bylą, privalo nuodugniai išnagrinėti, ar prašomos išieškoti skolos dydis yra pagrįstas ir tikslus. Apeliantas nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010 ir 2011-06-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011 pateiktu išaiškinimu, hipotekos teisėjas privalo patikrinti kreditoriaus prašomos išieškoti sumos pagrįstumą bei tai, ar kreditoriaus reikalavimas pradėti išieškojimą yra pagrįstas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

112. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011 patiektu išaiškinimu, apeliantas teigė, kad nagrinėjamoje byloje hipotekos teisėjas privalėjo vertinti, taikydamas CK 6.209 ir 6.217 straipsnius, tiek pranešimą dėl sutarties nutraukimo, tiek pačios kreditavimo sutarties sąlygas, įgalinančias nutraukti sutartį. Neįvertinęs minėtų sąlygų ir nenustatęs, ar pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, hipotekos teisėjas negalėjo pradėti priverstinio išieškojimo procedūros, bet privalėjo kreditoriaus prašymą atmesti (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, CPK 558 straipsnis).

123. Dalis įkeisto turto, t. y. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra įkeista pirmine hipoteka ne AB SEB bankui, o Nacionalinei žemės tarnybai nuo 2006-10-31, tačiau teismas priimdamas skundžiamą nutartį į šią aplinkybę neatsižvelgė ir pažeidė CK 4.193 straipsnio 2 dalyje nustatytą hipotekos kreditorių reikalavimų patenkinimo eilę.

134. Teismas, nutardamas areštuoti ir perduoti kreditoriaus žinion įkeistus skolininkui nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus (inventorių: baldus, įrangą, organizacinę techniką ir kt. (kiekis - 258 vnt.)), neatsižvelgė į skolininko teismui pateiktus paaiškinimus, kad tokio turto perdavimas ar pardavimas, nedarant nuostoliui tiek minėtiems kilnojamiems daiktams, tiek nekilnojamam turtui (viešbučiui, kuriame šie kilnojami daiktai yra įmontuoti) įmanomas tik kartu perduodant/parduodant nekilnojamąjį turtą (viešbutį). Pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavo, jog byloje nenustatyta, kad skolininkė įkeistą kilnojamąjį daiktą būtų perdavusi kreditoriui.

14Vilniaus apygardos teisme buvo gautas kreditoriaus AB SEB banko prašymas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki tol, kol įsiteisės galutinis sprendimas byloje pagal UAB „Hago“ ieškinį AB SEB bankui dėl tarp šalių sudarytos kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Kreditorius nurodė, kad nors nesutinka su skolininko atskiruoju skundu, tačiau siekdamas išvengti teisminių ginčų ateityje bei įgyvendinti operatyvumo, koncentracijos bei ekonomiškumo principus, prašo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą.

15Minėtas kreditoriaus prašymas buvo patenkintas Vilniaus apygardos teismo 2012-01-06 nutartimi.

16Vilniaus apygardos teisme buvo gautas kreditoriaus AB SEB banko prašymas dėl bylos atnaujinimo, kuris 2012-04-12 nutartimi buvo patenkintas atnaujinant bylos nagrinėjimą, kadangi išnyko bylos sustabdymo pagrindas apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė UAB „Hago“ ieškinio reikalavimą pripažinti neteisėtu AB SEB banko vienašališką su UAB „Hago“ 2007-02-09 sudarytos sutarties nutraukimą.

17Vilniaus apygardos teisme 2012-04-27 gautas skolininko UAB „Hago“ prašymas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki kol įsiteisės Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo procesinis sprendimas byloje pagal UAB „Hago“ ieškinį atsakovui AB SEB bankui bei trečiajam asmeniui Vilniaus rajono 7 notarų biuro notarei J. Šukienei dėl hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo pakeitimų pripažinimo negaliojančiais.

18Vilniaus apygardos teisme 2012-05-07 gautas skolininko UAB „Hago“ prašymas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki kol įsiteisės Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo procesinis sprendimas byloje pagal UAB „Hago“ ieškinį atsakovui AB SEB bankui bei trečiajam asmeniui Vilniaus rajono 7 notarų biuro notarei J. Šukienei dėl hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo pakeitimų pripažinimo negaliojančiais. Apeliantas nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas nutarė, jog minėtas UAB „Hago“ ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, todėl UAB „Hago“ šį ieškinį 2012-05-07 pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė įkeitimo (hipotekos) teisnius santykius reglamentuojančias procesines ir materialines teisės normas.

20Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neįvertino, ar prašomos išieškoti skolos dydis yra pagrįstas ir tikslus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl hipotekos teisėjo jurisdikcinės veiklos ginčo teisenos ir specialiosios hipotekos ir įkeitimų bylų teisenos atribojimo aspektu. Šių išaiškinimų esmė yra ta, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos (įkeitimo) įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos (įkeitimo) teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010; 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2010, 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos (įkeitimo) procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos (įkeitimo) šalių ginčų. Hipotekos teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010). Tai reiškia, kad kreditoriaus ir skolininko (įkeistų daiktų savininko) ginčų dėl skolos (negrąžinto kredito ir palūkanų) dydžio, delspinigių, baudos apskaičiavimo pagrįstumo ir jos dydžio hipotekos teisėjas nenagrinėja. Kreditorius, vienašališkai nutraukęs kreditavimo sutartį dėl to, kad skolininkas kreditavimo sutartyje nustatytais terminais negrąžino jam suteikto kredito, įgijo teisę kreiptis ypatingosios teisenos tvarka į hipotekos teisėją dėl skolos išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto. Hipotekos teisėjas pagrįstai, priėmęs kreditoriaus pakartotinį prašymą, patikrinęs, jog egzistuoja visos CK ir CPK numatytos sąlygos priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą, nustatęs, jog šalys kreditavimo sutartimi buvo sutarusios dėl skolininkui priklausančio turto įkeitimo, kreditorius pakartotiniame prašyme priverstinai išieškoti skolą nurodė, kad skolininkas nesumokėjo reikalaujamos kredito sumos, palūkanų, delspinigių, nutarė priverstinai išieškoti iš skolininko kreditoriui kreditoriaus pakartotiniame prašyme nurodytą sumą, parduodant iš varžytynių skolininko nuosavybės teise priklausančius hipotekos lakštu įkeistus nekilnojamus daiktus.

21Skolininkas atskirajame skunde nurodo, kad teismas neanalizavo, ar kredito sutartis buvo nutraukta laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Pažymėtina, kad naujausioje kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad tokios hipotekos teisėjo pareigos negali būti suprantamos kaip paneigiančios hipotekos bylų, kaip teismo veiklos vykdant teisingumą, esmę ir hipotekos teisėjo vaidmenį apribojančios tik formalių veiksmų atlikimu. Tam tikrais atvejais (esant vartojimo teisiniams santykiams) teismui kyla pareiga būti aktyviam, tuomet reikėtų įvertinti net ir priverstinio išieškojimo prielaida tapusių šalis siejusios pagrindinės sutarties nutraukimo sąlygų sąžiningumą bei kreditoriaus veiksmų atitikimą bendriesiems teisės principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Tačiau iš byloje esančios 2007-02-09 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) turinio (T. 2, b. l. 17-61) matyti, kad kredito panaudojimo tikslas nėra susijęs su vartojimo teisiniais santykiais. Todėl darytina išvada, kad skolininkui suteiktas kreditas buvo naudojamas ne vartojimo reikmėms, o skolininko verslo tikslais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo pareigos tikrinti kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo. Be to, byloje pateikti įrodymai, kad tarp UAB „Hago“ ir AB SEB banko 2007-02-09 sudarytos kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vienašališkas nutraukimas teismo buvo įvertintas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1151-854/2011, kurioje teismas nustatė, kad kreditorius AB SEB bankas turėjo teisę vienašališkai nutraukti minėtą su UAB „Hago“ sudarytą kreditavimo sutartį ir 2011-05-06 priėmė sprendimą ieškovo UAB „Hago“ ieškinį dėl vienašalio kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmesti (T. 2, b. l. 105-109). Šis sprendimas įsiteisėjo 2012-03-07 (T. 2, b. l. 120-125).

22Apelianto argumentas, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į aplinkybę, kad dalis įkeisto turto, t. y. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra įkeista pirmine hipoteka ne AB SEB bankui, o Nacionalinei žemės tarnybai nuo 2006-10-31, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą 2011-09-28 nutartį. Byloje yra duomenys, kad Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos yra žinoma apie AB SEB banko pradėtą priverstinį skolos išieškojimą iš nekilnojamojo turto, kuris pirmine hipoteka yra įkeistas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra išreiškusi aiškią poziciją prisijungti prie AB SEB banko inicijuoto skolos išieškojimo iš UAB „Hago“ įkeisto turto (T. 1, b. l. 225-226). CK 4.196 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, jeigu kiti kreditoriai įstatymų numatytais atvejais reikalauja parduoti įkeistą daiktą iš varžytynių. Pagal CK 4.193 straipsnio 2 dalį, jeigu daiktas įkeistas kelis kartus, hipotekos kreditorių reikalavimai patenkinami pagal jų prašymų įregistruoti hipoteką padavimo laiką eilės tvarka. 2011-09-28 nutartis nereiškia, kad pardavus UAB „Hago“ priklausantį žemės sklypą, kuris pirmine hipoteka įkeistas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o paskesne – AB SEB bankui, visų pirma bus išieškota AB SEB banko reikalaujama išieškoti suma, kadangi priverstinį turto pardavimą iš varžytinių vykdantis antstolis privalo užtikrinti, kad kitas hipotekos kreditorius, t. y. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, būtų informuota apie 2011-09-28 nutarties pateikimą vykdymui.

23Atskirajame skunde UAB „Hago“ taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nutardamas areštuoti ir perduoti kreditoriaus žinion įkeistus skolininkui nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus (inventorių: baldus, įrangą, organizacinę techniką ir kt. (kiekis - 258 vnt.)), neatsižvelgė į skolininko teismui pateiktus paaiškinimus, kad tokio turto perdavimas ar pardavimas, nedarant nuostoliui tiek minėtiems kilnojamiems daiktams, tiek nekilnojamam turtui (viešbučiui, kuriame šie kilnojami daiktai yra įmontuoti) įmanomas tik kartu perduodant/parduodant nekilnojamąjį turtą (viešbutį). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininkas, pasirašydamas, sutartinės hipotekos lakštą (T. 2, b. l. 8-10), išreiškė savo aiškią valią atskirai nuo jau 2007-02-19 įkeisto nekilnojamojo turto (viešbučio) 2009-06-22 įkeisti kilnojamąjį turtą (viešbučio inventorių). Sutartinio įkeitimo lakšte nurodyta, kad „Skolininkui pažeidus šiuo lakštu apsaugotos prievolės sąlygas, kreditorius turi teisę pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš Įkeitimo objekto prieš terminą“. Skundžiama 2011-09-28 nutartimi teismas nutarė areštuoti ir perduoti kreditoriaus žinion įkeistus kilnojamuosius daiktus - inventorių: baldus, įrangą, organizacinę techniką ir kt. (kiekis - 258 vnt.), pagal 2009-01-01 UAB „Hago“ ilgalaikio turto aprašą Nr. 1, esančius (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teise priklausančius UAB „Hago“ bei įpareigoti kreditorių AB SEB banką perduotą jo žinion inventorių parduoti pagal CK 4.219 straipsnio 5 dalies reikalavimus. CK 4.219 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Kreditorius parduoda įkeistą daiktą kreditoriaus, skolininko ir įkaito davėjo (kai įkaito davėjas yra ne skolininkas) sutartu būdu arba bendru sutarimu įkeistas daiktas perduodamas kreditoriaus nuosavybėn, o nesutarus – parduodamas aukcione“. Kreditoriui AB SEB bankui žinoma, kokio pobūdžio kilnojamasis turtas 2011-09-28 nutartimi yra perduodamas jo žinion. 2011-09-28 nutarties AB SEB bankui skirtas įpareigojimas perduotą jo žinion inventorių parduoti pagal CK 4.219 straipsnio 5 dalies reikalavimus neatima iš kreditoriaus teisės, minėtame straipsnyje nustatyta tvarka nesusitarus su skolininku dėl minėto inventoriaus pardavimo būdo, bendru sutarimu perimti nuosavybės teisę į šį inventorių.

24Dėl skolininko UAB „Hago“ prašymo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki kol įsiteisės Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo procesinis sprendimas byloje pagal UAB „Hago“ ieškinį atsakovui AB SEB bankui bei trečiajam asmeniui Vilniaus rajono 7 notarų biuro notarei J. Šukienei dėl hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo pakeitimų pripažinimo negaliojančiais, pažymėtina, kad priverstinis vykdymas hipoteka ar įkeitimu apsaugoto skolinio įsipareigojimo pagal kreditoriaus prašymą hipotekos teisėjo gali būti laikinai nevykdomas tuo atveju, kai teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolos atsiradimo pagrindo, skolos kreditoriui dydžio ir pan., esant įstatyme įtvirtintam pagrindui taiko laikinąsias apsaugos priemones (CPK XI skyriaus 5 skirsnis). Tokiu atveju hipotekos teisėjui atsiranda įstatyminis pagrindas sustabdyti priverstinį vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Skolininko procesinės garantijos gali būti įgyvendinamos kitame, su hipotekos sutarties ginčais susijusiame procese, o hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

25Tokiu būdu teismas sprendžia, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-09-28 nutartis paliktina nepakeista. Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

26Teismas, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

27Skolininko UAB „Hago“ atskirąjį skundą atmesti.

28Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-09-28 nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Hago“ atskirąjį... 3. Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. 2007-02-09 tarp UAB „Hago“ ir AB SEB banko buvo sudaryta kreditavimo... 6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-28 nutartimi Nr. 1-1356/2010... 7. Kreditoriaus AB SEB banko pakartotiniame pareiškime dėl priverstinio skolos... 8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2011-09-28... 9. Atskiruoju skundu skolininkas UAB „Hago“ prašo panaikinti Vilniaus miesto... 10. 1. Nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytu skolos dydžiu ir mano, kad... 11. 2. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartyje... 12. 3. Dalis įkeisto turto, t. y. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra... 13. 4. Teismas, nutardamas areštuoti ir perduoti kreditoriaus žinion įkeistus... 14. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas kreditoriaus AB SEB banko prašymas... 15. Minėtas kreditoriaus prašymas buvo patenkintas Vilniaus apygardos teismo... 16. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas kreditoriaus AB SEB banko prašymas dėl... 17. Vilniaus apygardos teisme 2012-04-27 gautas skolininko UAB „Hago“ prašymas... 18. Vilniaus apygardos teisme 2012-05-07 gautas skolininko UAB „Hago“ prašymas... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 20. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą... 21. Skolininkas atskirajame skunde nurodo, kad teismas neanalizavo, ar kredito... 22. Apelianto argumentas, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį... 23. Atskirajame skunde UAB „Hago“ taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos... 24. Dėl skolininko UAB „Hago“ prašymo sustabdyti šios civilinės bylos... 25. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo... 26. Teismas, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu... 27. Skolininko UAB „Hago“ atskirąjį skundą atmesti.... 28. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-09-28 nutartį...