Byla 1-60-167/2017
Dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, H. T. pavartojus prieš ją smurtą, tyčia vieną kartą peiliu dūrė jam į kaklo sritį, tuo padarydama nukentėjusiajam kaklo durtinę pjautinę žaizdą su kairės slankstelinės arterijos ir nugaros smegenų sužalojimą, dėl kurio H. T. mirė įvykio vietoje, t. y. tyčia nužudė H. T

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas,

2sekretoriaujant Ingai Adomėlytei,

3dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei,

4dalyvaujant kaltinamajai S. S. – K., jos gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui, Marinai Gušauskienei,

5viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

6S. S.-K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), Lietuva, pagrindinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

7Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

8S. S.-K. kaltinama tuo, kad 2016 m. lapkričio 13 dieną, apie 5.10 val., nuomojamose gyvenamosiose patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini) virtuvės kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, H. T. pavartojus prieš ją smurtą, tyčia vieną kartą peiliu dūrė jam į kaklo sritį, tuo padarydama nukentėjusiajam kaklo durtinę pjautinę žaizdą su kairės slankstelinės arterijos ir nugaros smegenų sužalojimą, dėl kurio H. T. mirė įvykio vietoje, t. y. tyčia nužudė H. T..

9Įrodymai

10Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji S. S.-K. kalta prisipažino ir parodė, kad viskas įvyko lapkričio 13 d. (duomenys neskelbtini). Namuose yra virtuvė ir du kambariai, iš kurių vienas yra pirmame aukšte, o kitas kambarys yra antrame aukšte. Pirma pas ją atvyko teta S. L.. 2017 m. lapkričio 12 d. vyrui išvažiavus į užsienį kreipėsi pagalbos į mamą V. S. dėl malkų. Paskambinusi telefonu klausė jos, ar ji žino, kas jai galėtų padėti pasirūpinti malkomis trims ar keturioms dienoms. H. T. ir O. R. pasisiūlė padėti ir sutiko duoti jai malkų. Anksčiau juos žinojo tik vardais, jų pavardės jai žinomos tik iš bylos dokumentų. Jie buvo jos sesers kaimynai, o jos mama pas juos gyveno. Mama V. S. ir H. T. jai buvo skolingi 25 Eur, todėl malkas jie jai turėjo parduoti už skolą. Pasakė jiems, kad jie nebebus jai skolingi. Jie nurodė jai susirasti žmogų, kuris galėtų malkas parvežti. Paskambino E. D. ir jis sutiko parvežti jai malkas. Veždamas malkas E. D. atvežė ir O. R.. E. D. lengvojo automobilio bagažinėje yra dujų balionas, todėl vienu vežimu visos malkos netilpo ir jis važiavo jų atvežti antrą kartą. Kai E. D. malkas atvežė antrą kartą, kartu atvažiavo mama V. S. ir H. T.. Tuo metu, kai telefonu kalbėjo su mama V. S., O. R. perėmė telefoną ir pasiprašė atvykti pas ją į svečius. Labai nenorėjo, kad ji atvažiuotų, nes žinojo, jog jie yra linkę išgėrinėti. O. R. jai sakė, kad jai atsibodo su jais būti, kad ji nori normaliai pasisėdėti, pasikalbėti. Jai jos pagailo ir leido atvykti į svečius. Kai į jos namus atvažiavo mama V. S., H. T. ir O. R., suprato, kad jie pasisėdės, vartos alkoholį. Neplanavo ilgai sėdėti ir vartoti alkoholį. Galvojo, kad pasisėdės, pasikalbės su O. R. ir tiek. Jie iškrovė malkas ir visi nuėjo į kambarį. Kai sėdėjo kambaryje, teta S. L. priminė skolą, nes H. T. ir O. R. anksčiau iš jos buvo pavogę telefoną, auksinę grandinėlę ir pinigus. Prašė jų nekonfliktuoti, siūlė jiems išsiblaivyti ir tik tada spręsti šią problemą, nes tai nebuvo tinkamas laikas ir vieta. Kai įvyko šis konfliktas, namuose buvo S. L., O. R., H. T., V. S., E. D. ir ji. Jie visi buvo virtuvėje. Ji ir E. D. stovėjo virtuvėje, o visi kiti sėdėjo, išgėrinėjo. Gėrė degtinę ir brendį. Teta S. L. atsivežė degtinės, o ji turėjo brendžio. Kilo konfliktas tarp O. R. ir S. L., o ji prašė, jog jos nekonfliktuotų. O. R. pastūmė H. T. ir jis parkrito ant triušio narvo. Ji padėjo atsikelti H. T. ir pasakė O. R., jog taip elgtis negalima. Vėliau kalbant dėl skolos O. R. sakė, kad atiduos, o H. T. sakė, kad neatiduos. Teta S. L. pasakė, jog jai reikalingi pinigai, o, jei šie pinigų neduos, ji parašys pareiškimą policijai. Tada H. T. trenkė S. L.. Bandė ginti S. L., kad konfliktas toliau nebesitęstų ir tada visi puolė ją. Ji nukrito prie šaldytuvo ir tada ją pradėjo mušti. Susirietė į kamuoliuką. Ją puolė H. T. ir O. R.. H. T. visą pyktį išliejo ant jos. Prašė, kad jos nebemuštų. Kai jie nusiramino, H. T. ir O. R. pasakė, kad jie išeitų. O. R. išėjo pirma, o H. T. išėjo paskui ją, vėliau išėjo jos mama V. S., kuriai pasakė, kad ji gali eiti su jais kartu. Ji užsirakino duris ir jų nebeįleido. Truputį susitvarkė namus, stalą ir nuėjo pas dukrą miegoti. Ji nėra gerianti, tačiau šiais laikais daug kas išgeria šiaip sau. Dukrą prieš vidurnaktį į antrą aukštą nuvedė teta S. L.. Teta S. L. nebegrįžo į pirmą aukštą, ji liko antrajame aukšte su dukra. Buvo prisnūdusi ir kažkas pradėjo stipriai daužyti duris. Nulipo į pirmą aukštą ir jos mama V. S. prašė jos, kad juos įsileistų į namus. Ji sakė, kad jie yra neapsiavę batų, jiems šalta. Paklausė, kur jie yra, ir mama pasakė, kad jie yra jos sandėliuke. Po namu yra katilinė ir sandėliukas. Kai ji ten nuėjo, sandėliuke stovėjo H. T. ir O. R.. O. R. nebuvo apsiavusi batų. Jie pradėjo juoktis, garsiai rėkauti. Pasakė jiems, kad netriukšmautų. H. T. ir O. R. jos atsiprašė, jai pasidarė jų gaila ir ji juos vėl pasikvietė į vidų. Į butą parėjo ji, O. R., H. T. ir mama V. S.. Jie visi nuėjo į virtuvę. Virtuvės kairėje pusėje yra šaldytuvas, stalas su kėdėmis, o dešinėje pusėje visą sieną užima virtuvinės spintelės. Kur kas stovėjo, sėdėjo, gerai neprisimena. Ji buvo neblaivi. Visi atsisėdo ant taburečių, jų buvo keturios. Taburetės stovėjo prie stalo, prie lango, kur kitos taburetės stovėjo, neprisimena. Triušio narvas buvo prie lango. Vėliau ėjo parūkyti. Visi sėdėjo prie stalo. Jie keitėsi vietomis, nes ėjo parūkyti ir pan. Parūkyti buvo išėję 2–3 kartus. Iš pradžių parūkyti ėjo ji su O. R.. Parūkyti ėjo ir mama V. S.. Sėdėdami virtuvėje jie išgėrinėjo. Gėrė degtinę. O. R. paprašė jos nupirkti dar vieną butelį alkoholio. Alkoholį atvežė taksi. Visa buvusi kompanija su taksi neišvažiavo, nes jie nenorėjo išvažiuoti. Papildomą alkoholį pirko iš savo pinigų. Alkoholį užsakė jau po vidurnakčio ir taksi ji kvietė paskambinusi savo telefonu. Turėjo papildomų gėrimų, nes O. R. paprašė nupirkti dar išgerti ir ji nupirko. Negali atsakyti, kodėl nekvietė policijos pagalbos, kai ją mušė, kai ji išvarė juos iš savo namų. Kai ji ir O. R. parėjo parūkiusios, ji atsisėdo prie stalo virtuvėje. H. T. trenkė O. R., kai ji ėjo pro šalį. Ji tuo metu jau sėdėjo prie stalo. Nenorėjo, kad vėl kiltų konfliktas, ji stojo tarp O. R. ir H. T., tada H. T. trenkė jai. Ji atsisėdo ant žemės ir pradėjo verkti. Ant žemės sėdėjo prie virtuvės slenksčio į kambario pusę, o H. T. sėdėjo ant žemės priešais ją. Ant taburetės sėdėjo O. R.. Negali pasakyti, kur tuo metu buvo jos mama V. S.. Virtuvėje tuo metu mamos nematė, bet O. R. sėdėjo prie stalo. Ji klausė H. T., kaip jis galėjo pakelti prieš ją ranką. Jis bandė jos atsiprašyti, apsikabino ją, bet O. R. jam kumščiu trenkė į nugarą. O. R. kėlė pavydo scenas, nes ji kalbėjo su H. T.. O. R. puolė ant H. T., o H. T. ant jos. Tada H. T. griebė ją už kaklo, ji klausė H. T., ką jis daro, bet jis nebesuvokė, nei ką daro, nei ką muša. Jis ją smaugė ir vėl trenkė jai. H. T. ją smaugė ir jai sėdint, ir stovint. Ji išsilaisvino ir H. T. vėl trenkė jai, vėliau trenkė O. R.. Atsistojusi nuėjo prie spintelių, o ne į kambarį, todėl, kad išsisuko, ir H. T. jai trenkė. Į stalviršį ji tiesiog atsirėmė. H. T. jos nepaleido ir tada iš kambario atėjo jos mama V. S., ir jai, t. y. kaltinamajai, nebuvo kur trauktis. Kai atsitraukė, H. T. vėl ją puolė, ji buvo užspausta ir nesuvokdama kažkuo jam trenkė, ir jis parkrito. H. T. stovėjo prieš ją maždaug ištiestos rankos atstumu. Ji bandė trauktis, bet H. T. artinosi prie jos, vėl pasipylė smūgiai, ir ji kažkuo H. T. trenkė. Neprisimena, kaip jos rankose atsirado peilis. Virtuvėje buvęs peilis – jos. Virtuvėje peiliai saugomi stalčiuje. Stalčius su peiliais yra priešais šaldytuvą, dešinėje pusėje, kur yra visos virtuvinės spintelės. Įėjus į virtuvę dešinėje pusėje yra virtuvinės spintelės ir pačiose pirmose spintelėse yra stalčiai, kuriuose ir buvo saugomi peiliai. Peiliai taip pat buvo ir sukabinti virš spintelės. Tyrimo metu sužinojo, kur buvo rastas peilis. Nežino, ar ant virtuvinės spintelės gulėjo kokie nors daiktai ir kas galėjo tuos daiktus ten padėti. Kai ji smūgiavo nukentėjusiajam, H. T. stovėjo, ji taip pat stovėjo. Ji neprisimena, kad būtų ėmusi peilį. Viskas vyko labai greitai. Buvo išsigandusi. Viskas buvo siaubinga. Ji taip pat buvo išgėrusi ir nesuprato, kas įvyko. Negali pasakyti, ar buvo kitų galimybių išvengti tokios situacijos. Pirmą kartą namuose buvo naudojamas smurtas, viskas buvo siaubinga, bet juos vėl įsileido į namus, nes jai pasidarė jų gaila. Su nukentėjusiuoju H. T. ji anksčiau nebendravo. Asmeninių nesutarimų tarp jos ir H. T. anksčiau nebuvo. Jos mamos V. S. parodymai yra melagingi. Esminė melaginga jos nurodyta aplinkybė yra tai, kad neva H. T. nukrito nuo kėdės. Jis nuo kėdės nenukrito. Sutinka apmokėti turtinę žalą – laidojimo išlaidas, nurodytas civiliniame ieškinyje. Neturtinės žalos atlyginti nesutinka.

11Parodymų patikrinimo vietoje metu 2016 m. lapkričio 23 d. S. S.-K. parodė sodo namelį, buvusį kairėje pusėje, kuris nebuvo pažymėtas jokiu numeriu, po to, pro vartus patekus į namelio teritoriją, S. S.-K. nurodė duris, pro kurias patenkama į sodo namelį. Iš koridoriaus patekus į svetainę, S. S.-K. nurodė eiti į virtuvę, esančią kairėje pusėje. Ji paaiškino, kad būtent virtuvėje ji 2016 m. lapkričio 13 d. apie 5.00–5.30 val. sužalojo H. T.. S. S.-K. prie virtuvės, tarp įėjimo į virtuvę ir svetainę, parodė vietą, kur įvykio metu stovėjo jos motina V. S.. Po to ji virtuvėje, prie šaldytuvo, parodė vietą, kur įvykio metu stovėjo O. R.. S. S.-K., paėmusi manekeną, paaiškino, kad H. T. stovėjo į ją veidu tarp šaldytuvo ir virtuvinės spintelės, ant kurios buvo padėta mikrobangų krosnelė. S. S.-K. nurodė, kad H. T. su O. R. tąsėsi tarpusavyje, kai staiga H. T. žengė žingsnį link jos, stovėjusios prie virtuvinių spintelių. Kadangi jai nebuvo kur atsitraukti, be to, išsigandusi, kad jis ją pradės vėl mušti, staigiai nuo virtuvinio stalviršio dešine ranka sugriebė kažkokį daiktą, buvusį ant stalviršio, ir užsimojusi trenkė juo H. T. į viršutinę kūno dalį, prie galvos, tačiau nežino tiksliai, į kurią kūno vietą pataikė. Po sudavimo H. T. iš karto nukrito ant nugaros ant žemės, tarp įėjimo iš svetainės į virtuvę. H. T. nukritus ant žemės, O. R. priklupo prie jo kojų, V. S. laikė jo galvą, o ji pati iš karto, iš savo telefono, paskambino Bendrajam pagalbos centrui (2 t., b. l. 41–51).

12Iš specialisto 2016 m. lapkričio 14 d. išvados Nr. G 1534/2016(04) matyti, kad S. S.-K. nustatyti kūno sužalojimai: kairės akies sumušimas pasireiškęs poodine kraujosruva kairės akies abiejuose vokuose ir kraujosruva kairės akies obuolio junginėje; poodinės kraujosruvos dešiniame momenyje, dešiniojo žasto užpakalinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, dešiniojo dilbio užpakalinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešiniojo riešo priekiniame paviršiuje, kairės alkūnės užpakaliniame-vidiniame paviršiuje, kairės alkūnės išoriniame paviršiuje, kairiojo dilbio užpakalinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, kairiojo dilbio išorinio-priekinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, krūtinės priekinio paviršiaus kairėje, dešinės blauzdos užpakalinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, kairės blauzdos priekinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, dešinės blauzdos užpakalinio paviršiaus apatiniame trečdalyje; odos nubrozdinimai dešiniojo smilkinio srityje, kairiojo dilbio priekinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, nugaros dešinėje, kurie padaryti 22 trauminių poveikių metu. Sužalojimų visuma kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 37–38).

13Liudytojas E. D. parodė, kad tai galėjo būti 2016 m. lapkričio 12 d. Į (duomenys neskelbtini) sodus atvažiavo „Audi 80“ markės automobiliu tik vakare. Iš V. ar J. B. gatvės (duomenys neskelbtini) pas S. S.-K. atvežė nukentėjusįjį (H. T.) ir jo draugę (O. R.), taip pat S. S.-K. mamą (V. S.). S. S.-K. paprašė, kad jis atvežtų malkų, todėl į bagažinę prikrovė malkų. Važiavo du kartus. Pirmą kartą vežė moterį (O. R.), neįtarė, kad ji buvo girta. Antrą kartą vežė S. S.-K. mamą (V. S.) ir nukentėjusįjį vyrą (H. T.), kurie, jo manymu, buvo girti. Kokiu tikslu jie ten važiavo, nežino, nes buvo paprašytas tik juos atvežti. Iškrovus malkas, visi nuėjo linksmintis. Kurį laiką pabuvo pas kaltinamąją ir jis, atsigėrė kavos ir išvažiavo. Tuo metu namuose buvo S. S.-K., jos vaikas, nukentėjusysis vyriškis (H. T.), S. S.-K. mama (V. S.), vyriškio draugė (O. R.) ir kaltinamosios teta S. L.. Jie visi susėdo gerti alkoholio butelį virtuvėje, o S. L. miegojo. Išgertuvės vyko ne visai ramiai. Kai S. L. atsikėlė, jos telefonas buvo dingęs. Vyko žodinis konfliktas dėl jo. Nukentėjusiojo H. T. jis nepažinojo ir jį matė pirmą kartą. H. T. atrodė agresyvus. H. T. automobilyje išsitraukė alų ir gėrė, prisidegė cigaretę, jis jo paprašė nerūkyti, H. T. atsakė, kad jis jam neaiškintų. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) sodus H. T. konfliktavo su visais, o gal truputį daugiau su S. S.-K. ir S. L.. Atsimena, kad S. S.-K. pasakė H. T., kad ji jo čia nekvietė, ji liepė jam išeiti. Pradžioje H. T. paprašė, kad jis H. T. parvežtų į namus, bet, kai jis susiruošė važiuoti ir pasiūlė jam vykti kartu, H. T. su juo nebevažiavo, nes ant stalo dar buvo daug alkoholio, išgertuvės dar nebuvo pasibaigusios. Kiek jam teko lankytis pas S. S.-K., išgėrusią ją matė retai. Nieko neigiamo apie ją negali pasakyti. Toks jos poelgis jam buvo netikėtas, o sužinojęs apie įvykį negalėjo tuo patikėti. Nėra girdėjęs, kad anksčiau S. S.-K. būtų ką nors sumušusi ar naudojusi smurtą prieš kitą asmenį. Kai S. S.-K. kvietė pas ją atvažiuoti visą kompaniją, H. T. ji neminėjo ir apie jį jokios kalbos nebuvo. Pirmame aukšte pas kaltinamąją buvo virtuvė, kambarys, vonia, koridorius, o antrame aukšte buvo tik kambarys. Kaip suprato, nukentėjusįjį pasikvietė S. S.-K. mama.

14Liudytoja S. L. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, ji yra jos dukterėčia. Nukentėjusįjį pažinojo tik iš matymo, nes jis gyveno pas jos seserį.

152016 m. lapkričio 12 d., apie 14–15 val., jai paskambino S. S.-K. ir paklausė, kur ji yra. Ji buvo vakarėlyje. S. S.-K. pakvietė pas ją atvažiuoti, ir ji sutiko. Kai K. baigėsi vakarėlis, ji išsikvietė taksi ir atvažiavo pas S. S.-K. į (duomenys neskelbtini) sodus, galėjo būti apie 16–17 val. S. S.-K. namuose buvo viena. Ji atsivežė degtinės ir (duomenys neskelbtini) ir jie viską išgėrė. Išėjo į lauką parūkyti, būdama blaivi nerūko. Buvo išgėrusi, nelabai ką prisimena, tik atsimena, kad prabudo ir gulėjo lovoje, esančioje kambaryje priešais virtuvę. Išgirdusi žmonių balsus atsikėlė ir atėjo į virtuvę. Virtuvėje prie stalo sėdėjo O. R., V. S., H. T.. Kai pamatė O. R. ir H. T., paklausė jų, kada šie grąžins jai skolą, kadangi jie ją buvo apvogę. H. T. pasakė „Ką tu, sena padla, dar nori pinigų? Aš gi jau daviau 60 Eur“. Bet 60 Eur nebuvo visi pinigai. Jie buvo pavogę iš jos telefoną „Nokia“. H. T. buvo prašęs jos nerašyti pareiškimo policijai, sakė, kad atsiskaitys. Sakydamas: „Ką tu, sena padla, dar nori pinigų?“ jis jai trenkė kumščiu į dešinį antakį. Ji apsisuko ir nuėjo atgal į lovą. Antakis buvo prakirstas, truputį bėgo kraujas. O. R. eidama su V. S. parūkyti bandė pavogti jos raudoną piniginę, paimdama ją iš rankinuko. Ji atsikėlė ir pasakė O. R., kad ji atiduotų piniginę. O. R. pasakė, kad turi savo piniginę ir ji O. R. sudavė, tada O. R. metė piniginę ant grindų. Ji susirinko iš piniginės iškritusius pinigus ir vėl atsigulė į lovą. Visiems esant virtuvėje kilo konfliktas. Pramerkusi akis pamatė, kaip ant grindų gulėjo S. S.-K. ir V. S., ritinėjosi ir mušėsi. Visi sakė nesikišti, sakė, kad tai ne jos reikalas. Tuo metu O. R. trenkė jai į veidą. H. T. sėdėjo, O. R. lyg ir stovėjo šalia, bet tiksliai prisiminti negali. Ji atsikėlė ir ėjo jų išskirti. V. S. jai įkando į koją. Tada atėjo S. S.-K. dukra G. ir nusivedė ją miegoti į antrą aukštą. Gulėdama viršuje ji girdėjo triukšmą, sklindantį iš apačios. Girdėjo, kaip S. S.-K. sakė: „Ar baigsite daužyti, mušti“. G. paprašė, kad paslėptų jos telefoną. Triukšmas vyko ilgai, bet vėliau nurimo. Tikslaus laiko neprisimena. Kai nusileido žemyn. Pirmame aukšte buvo tik S. S.-K. Ji tvarkė virtuvę, rinko šiukšles. Girdėjo, kaip V. S., H. T. ir O. R. spardė duris ir prašė įleisti juos į vidų. Pasakė S. S.-K., kad ji jų neįsileistų ir nuėjo su G. miegoti toliau. Kurį laiką buvo tylu, tačiau vėliau vėl išgirdo triukšmą. S. S.-K. juos įsileido. Kurį laiką ji su vaiku miegojo. Vėliau išgirdo, jog kažkas šaukia „greitąją greitąją“. Tada jos nusileido į apačią ir pamatė tarp durų gulintį H. T.. V. S. buvo sukniubusi jam prie galvos, o O. R. buvo užsitraukusi striukę ant galvos ir gulėjo prie H. T. kojų. Ji pagalvojo, kad jie tik susimušė. Nesidomėjo, kas įvyko, ir niekas jai nieko nepaaiškino, o S. S.-K. sėdėjo svetainėje prie staliuko. Suskambo telefonas ir G. atsiliepė. Telefonu skambino greitosios pagalbos medikai ir klausė, kur tiksliai reikia atvykti. Kas kvietė greitąją, ji negirdėjo. Kraujo ant grindų nematė, tik ant šepečio šerelių buvo kraujo. Gali būti, kad šepečiu kažkas kažką valė. V. S. po H. T. galva laikė pakišusi skudurą. G. ir ji vėl užlipo į viršų. Į viršų buvo užlipusi ir S. S.-K. Kad žmogus buvo nudurtas, suprato iš policijos pareigūnų. Kai jos buvo užlipusios į antrą aukštą, atėjo policija ir medicinos darbuotojai ir kažko ieškojo. Jai liepė apsirengti, bet jos rūbai buvo pirmajame aukšte. Pas S. S.-K. kartais atvažiuodavo ir ne dėl išgertuvių. Jos nuomone, viskas įvyko dėl alkoholio, be to, S. S.-K. turėjo problemų su sveikata, ji sirgo depresija, vartojo vaistus. H. T. išgertuvių metu buvo agresyvus. Negali pasakyti, prieš kuriuos būtent asmenis jis buvo agresyvus. Matė, kaip S. S.-K. mušė V. S., H. T., O. R.. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jie yra teisingi.

16Liudytoja S. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi), kad 2016 m. lapkričio 12 d., apie 17.00 val., taksi automobiliu atvažiavo pas dukterėčią S. S.-K., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje, nuomojamame namelyje. Prie vartų ją pasitiko S. S.-K. Ji pati, t. y. liudytoja, jau buvo šiek tiek išgėrusi ir atsivežė alkoholio. Namuose buvo tik S. S.-K. ir jos dukra G.. Su S. S.-K. jos išgėrė šiek tiek alkoholio ir ji nuėjo atsigulti ant odinės sofos pirmame aukšte. Prabudusi pamatė, kad yra atvažiavusi O. R., H. (pavardės nežino) ir V. S. (jos sesuo), tai galėjo būti apie 20.00 val. Jie visi gėrė alkoholį virtuvėje. Įėjusi į virtuvę, paklausė O. R. ir H. T., kada jie atiduos jai skolą, nes jie buvo paėmę iš jos 150 eurų, grandinėlę, telefoną. Jie atsakė: „Ką, mažai pinigų gavai?“, ir H. T. jai vieną kartą trenkė į veidą virš dešinio antakio ir prakirto, o O. R. trenkė ranka vieną kartą jai į kairę veido pusę. Tai pamačiusi G. pasiėmė ją už rankos ir pasakė: „Tetule, einam iš čia“. Jos nuėjo į namelio antrą aukštą ir atsigulė į lovą. Būnant viršuje su mergaite girdėjo, kaip V. S., O. R., S. S.-K. ir H. T. pykosi, šaukė vienas kito. Girdėjo, kaip S. S.-K. šaukė: „Ar baigsi mane mušt?“. Dėl ko jie ten vienas ant kito šaukė, negali pasakyti, nes nesuprato. Apie vidurnaktį staiga viskas nutilo ir ji nusileido į apačią. Kambaryje S. S.-K. rinko nuo žemės cigaretes. Išgirdo, kad kažkas prie langų barškinasi, ji paprašė S. S.-K., kad neįleistų. Ji vėl grįžo į viršų, atsigulė šalia mergaitės, ji nemiegojo, nes nuolat buvo didelis triukšmas. Po kiek laiko vėl išgirdo balsus, iš to ir suprato, kad S. S.-K. juos vėl įsileido. Vėl prasidėjo triukšmas, girdėjo, kaip O. R. sakė: „Ar baigsit jūs?“. Paryčiais G. nusileido į pirmą aukštą ir pakvietė ją: „Ateik, tetule, į apačią“. Pamatė, kad tarp virtuvės ir kambario ant slenksčio (kojomis į virtuvę, galva į kambarį) gulėjo H. T., V. S. jį laikė rankas pakišusi po galva, šalia jos nukritęs kruvinas telefonas, o ant H. T. kojų užsikniaubusi verkė O. R.. Ant odinės sofos sėdėjo galvą rankomis susiėmusi galvą S. S.-K. Paklausus, kas buvo, S. S.-K. atsakė, kad nieko, o V. S. sakė, kad iškvietė greitąją, nes labai bėga kraujas. Matė, kad prie židinio stovėjo kruvinas šepetys, lyg buvo valytas kraujas. Ji daugiau nieko neklausė, užlipo į antrą aukštą. Labai greitai atvažiavo greitoji ir policija. Sesuo V. S. yra labai gerianti, gyvena kartu su O. R. ir H. T. landynėje, mano, kad ji galėtų užstoti labiau O. R., nei savo dukrą S. S.-K. V. S. santykiai su S. S.-K. yra tikrai ne kokie, nes jos konfliktuoja dėl V. S. gėrimo (1 t., b. l. 78).

172016 m. lapkričio 22 d. parodymų patikrinimo vietoje liudytoja S. L. nurodė, jog šiame namelyje 2016 m. lapkričio 13 d., apie 5.00–5.30 val., buvo nužudytas H. T.. S. L. nurodė laukutines duris, pro kurias ji 2016 m. lapkričio 12 d., apie 16.00–17.00 val., pateko į namelio vidų, pas S. S.-K., atvažiavusi su taksi iš K. miestelio, (duomenys neskelbtini) rajono. Įėjus į namelio vidų, S. L. nurodė laiptus, vedančius į antrą aukštą, kuriame yra miegamojo kambarys, ir į kurį ji nuėjo miegoti kartu su G. K. 2016 m. lapkričio 13 d. naktį, tikslaus laiko neprisiminė, po muštynių, vykusių virtuvėje tarp V. S. ir S. S.-K. Muštynių metu H. T. su O. R. buvo virtuvėje. Nuėjusi į miegamąjj, S. L. nurodė lovą, kurioje miegojo su G. K.. Atsigulusi į lovą, ji teigė, kad užmigo kartu su G. K., nors prieš užmigdama, girdėjo triukšmą virtuvėje, vykusį ginčą tarp H. T., O. R., V. S. ir S. S.-K. Į jų konfliktą ji nesikišo. Kai užmigo, galėjo būti apie 2.00–3.00 val. Pamiegojus apie vieną valandą laiko, sugalvojo atsinešti vandens iš virtuvės. Nulipus laiptais į apačią, svetainėje ji pamatė S. S.-K., sėdinčią ant žemės, renkančią cigaretes. Jai pasakė, kad daugiau neįleistų H. T., V. S. ir O. R., kurie, kaip suprato, buvo išėję į lauką ir smarkiai beldė į duris. S. S.-K. palinkčiojo galvą. S. L., pasiėmusi butelį vandens, vėl užlipo į antrą aukštą ir pradėjo snūduriuoti. Netrukus vėl išgirdo triukšmą virtuvėje, suprato, kad minėta kompanija grįžo iš lauko į vidų ir vėl pradėjo ginčytis. Girdėjo S. S.-K. žodžius: „Kada baigsit mane daužyt?“. Kas vyko virtuvėje, S. L. nėjo žiūrėti, bet būdama antrame aukšte, girdėjo triukšmą, vykstantį konfliktą tarp visų minėtų asmenų. Apie 5.00–5.30 val. išgirdo V. S., sakančią: „Kvieskit greitąją“. Išgirdusi šiuos žodžius, sugalvojo nueiti į apačią, pažiūrėti, kas atsitiko. Nulipusi laiptais žemyn kartu su G. K., pamatė H. T., gulintį ant nugaros, ant žemės, tarp virtuvės ir svetainės. H. T. galvą rankomis laikė V. S., kuri buvo prie jo priklupusi. O. R. gulėjo prie H. T. kojų, jas apkabinusi, ir verkė. S. S.-K. tuo metu sėdėjo užsiėmusi galvą ant lovos, svetainės kambaryje. S. L. parodė naudodama manekeną, kokia poza kokioje vietoje gulėjo H. T.. Atstumas nuo virtuvės sienos iki gulinčio manekeno kojų buvo 125 cm, nuo virtuvės sienos iki manekeno galvos – 292 cm. Atstumas tarp arkos sienų, tarp kurių gulėjo H. T., buvo 85 cm. Virtuvės ilgis nuo kairės sienos iki plytelių, esančių tarp virtuvės baldų – 315 cm. Virtuvės ilgis nuo lango iki arkos – 225 cm. Virtuvės stalo ilgis – 95 cm, plotis – 60 cm. Virtuvės patalpos aukštis nuo grindų iki lubų – 220 cm. Svetainės kambario ilgis nuo sienos, prie kurios buvo televizorius, iki sienos, prie kurios buvo lova, buvo 325 cm, o atstumas nuo sienos prie laiptų iki lango buvo 405 cm (1 t., b. l. 86–94).

18Liudytoja R. J. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, ji yra jos marti. Nukentėjusiojo nepažinojo. Parodymus duoti sutinka ir tik apie tą patį, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu. Viskas vyko 2016 m. lapkričio 13 d. (duomenys neskelbtini). Ryte, apie 6–7 val., jai paskambino S. S.-K. ir paprašė pagloboti jos dukrą, jos anūkę. Kai paklausė, kas įvyko, ji pasakė, kad mirė jos mamos draugas. Jų pokalbis taip ir pasibaigė, bet ji S. S.-K. perskambino ir paklausė, kaip jai pasiimti mergaitę. Ji nurodė laukti namuose, nes mergaitę atveš greitoji pagalba. Greitoji pagalba atvežė mergaitę. Ji nelabai suprato, kas įvyko, kadangi buvo pažadinta iš miego. Jai mergaitė pasakė, kad mamytė supyko ant dėdės dėl to, kad jis virtuvėje pradėjo rūkyti. Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo duotas išklausyti telefoninis skambutis į pagalbos centrą. Išklausiusi įrašą atpažino S. S.-K. balsą. Iš skambučio turinio suprato, kad buvo kviečiama pagalba, ji buvo klausinėjama. Neturi jokių abejonių, kad tai buvo jos marčios balsas. Ikiteisminio tyrimo metu viską prisiminė geriau. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

19Liudytoja R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė (vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi), kad 2016 metų lapkričio 13 d, būnant namuose, apie 6.00 val. ryto, paskambino sūnaus M. K. žmona S. S.-K. (iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir paklausė, ar ji yra namuose, ar galėtų pagloboti anūkę G. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Paklausus, kas įvyko, ji pasakė, kad jos namuose mirė žmogus. Paklausus, kas toks, atsakė, kad jos mamos draugas. Pokalbis dėl neaiškių priežasčių buvo nutrauktas, todėl jai perskambino, ir paklausė, kokiu būdu pasiimti anūkę. Nepamena, ar pati S. S.-K., ar kas nors kitas jai pasakė, kad G. pas ją į namus atveš Greitosios medicinos pagalbos medikai. Apie 7.00 val. medikai atvežė į jos namus G. Jai nepasirodė, kad ji būtų buvusi išsigandusi, patyrusi šoką, suprato, kad ji buvo atsikėlusi iš miegų. Paklausė G., kas atsitiko, ji atsakė, kad dėdė griuvo, užsigavo galvą, jei dėdė nebūtų užsirūkęs, mama nebūtų jo pastūmusi. Mergaitės išsamiai nieko neklausinėjo. Su artimaisiais nusprendė G. apie jos mamą iš pradžių nieko nepasakoti, sakė, kad mama yra ligoninėje. G. jos namuose gyveno apie mėnesį laiko. Šiuo metu ji gyvena kartu su tėvu tame pačiame sodo namelyje, kuriame buvo 2016 m. lapkričio 13 d. įvykis. Vaiko teisių darbuotojai siūlė psichologo pagalbą G., bet atsižvelgus į jos savijautą, įprastą elgesį, nusprendė to atsisakyti. Mergaitė lanko vaikų darželį, aktyviai dalyvauja renginiuose, daug laiko praleidžia su savo tėvu. Daugiau apie G. nieko papasakoti negali. Jos pačios santykiai su S. S.-K. buvo geri, kuo galėdavo, tuo padėdavo. 2017 m. sausio 6 d. išklausė įvykio telefoninio skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašą, ir gali patvirtinti, kad su Bendrojo pagalbos centro operatore bendravo S. S.-K. Atpažino ją iš balso, kelių žodžių (1 t., b. l. 149–150).

20Liudytoja O. R. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, S. S.-K. yra jos kaimynės sesuo, jai buvo tik pažįstama. Šiuo metu su ja nėra piktuoju. Nukentėjusysis buvo jos sugyventinis. Su juo kartu gyveno apie dvejus su puse metų. 2016 m. lapkričio 12 d. S. S.-K. paskambino V. S.. V. S. perdavė telefoną jai ir pasakė, kad S. S.-K. nori su ja pasikalbėti. Ji jos paprašė malkų ir pasakė, kad gali atvažiuoti visi kartu. S. S.-K. pasikvietė V. S., H. T. ir ją. Ji žinojo, kad jos mama būdavo pas H. T. ir kvietė atvažiuoti visus į (duomenys neskelbtini). S. S.-K. paprašė jos atvežti malkų, ji paklausė H. T., ar jis duos jai malkų. H. T. sutiko duoti. Ją kartu su į automobilį pakrautomis malkomis atvežė S. S.-K. pažįstamas (E. D.). Malkos buvo sudėtos į automobilio bagažinę ir ant galinės sėdynės, todėl visi trys vienu metu važiuoti netilpo. Antru važiavimu vairuotojas atvežė H. T. ir V. S.. Į tuos namus atvažiavo išgerti alkoholio. Ji atsivežė sidro, o H. T. su V. S. atsivežė alaus. Jai atvažiavus jos su S. S.-K. išgėrinėjo dviese. Gėrė brendį, vėliau degtinę. Ji su S. S.-K. išgėrė nepilną brendžio butelį ir tada atvažiavo H. T. su V. S.. Kai atvažiavo H. T. ir V. S., jie sunešė malkas ir virtuvėje pradėjo visi išgėrinėti. Virtuvėje be jos buvo S. S.-K., V. S., H. T. ir vairuotojas (E. D.), kurio vardo ji neprisimena. Vairuotojas atsigėrė kavos ir išvažiavo. Vėliau tarp S. S.-K. ir H. T. kilo konfliktas dėl S. L., nes ji su H. T. neatidavė jai pinigų. Pradžioje vyko tik žodinis konfliktas, bet vėliau prasidėjo muštynės. Atsimena, kad H. T. buvo ant žemės, o S. S.-K. buvo ant jo ir jį mušė, o V. S. bandė juos skirti ar bandė S. S.-K. patraukti nuo H. T.. Ji bandė išskirti S. S.-K. su H. T.. Konfliktą tarp S. S.-K. ir H. T. pradėjo S. S.-K., o H. T. tiesiog jai nenusileido. S. S.-K. kažką darė prieš jo akis, gal šoko ar pan., o H. T. tai nepatiko ir jie apsižodžiavo. Kaltinamoji S. S.-K. pirma pradėjo nagais draskyti H. T. veidą šio konflikto metu. Ji nesikišo į šį konfliktą ir išėjo į lauką parūkyti. Kai parėjo, mušėsi S. S.-K. ir V. S.. H. T. buvo visas raudonas, subraižytas. Kai H. T. atsikėlė, jie išėjo su juo parūkyti, o S. S.-K. su V. S. liko viduje ir mušėsi. H. T. sakė jai, kad reikia važiuoti namo, bet ji pasakė, kad neturi kaip grįžti, nes neturi pinigų. S. S.-K. sakė, kad pasirūpins jų grįžimu namo. Neprisimena, kad kas būtų liepęs jiems išeiti. Su H. T. ji buvo išėjusi iš pastato, o S. S.-K. juos pasikvietė atgal. Jie rūkė ant laiptų. Neatsimena, ar jie su H. T. buvo S. S.-K. sandėliuke. Atrodo, kad išėjo tik parūkyti. S. S.-K. juos pasikvietė į vidų. Neatsimena, ar S. S.-K. reikalavo, kad jie išvyktų, nebetriukšmautų. Jie išeiti ir negalėjo, nes neturėjo pinigų kelionei namo. Kai su H. T. išėjo parūkyti, S. S.-K. mušėsi su savo mama. Su H. T. jie būdami lauke nesibeldė į duris ir neprašė, kad juos įsileistų. Tai galėjo daryti nebent V. S.. Neatsimena, ar jai pradėjus konfliktuoti su H. T. S. S.-K. prašė juos išeiti iš jos namų. Neatsimena, ar S. S.-K. juos įsileidus prisiekinėjo, kad daugiau konfliktų nebekils. Kai kaltinamoji juos pasikvietė, jie rūkė ant laiptų. Virtuvėje ji ir V. S. toliau išgėrinėjo, o S. S.-K. ir H. T. sėdėjo ant žemės ir jos jiems paduodavo stikliuką su gėrimais. Po kiek laiko S. S.-K. su H. T. vėl pradėjo konfliktuoti, bet ji juos išskyrė. Jie mušėsi antrą kartą ir viskas vyko jau nebe virtuvėje. H. T. sėdėjo ant žemės prie laiptų, o S. S.-K. buvo arčiau virtuvės. Jie sėdėjo vienas prieš kitą kalbėjosi, o vėliau pradėjo muštis. Kodėl tarp jų kilo konfliktas, nežino, nes negirdėjo. Kai jie mušėsi, ji pasakė: „Muškitės ir užsimuškit“. Kodėl taip pasakė, nežino, nes buvo išgėrusi ir į jų konfliktą nesikišo. Savo veiksmais palaikė H. T. pusę, nes jis buvo jos draugas. Tą vakarą ji sudavė S. L., nes S. L. jai trenkė pirma. Atrodo, kad S. S.-K. netrenkė, bet gal ir galėjo jai suduoti bandydama išskirti besimušančius. S. L. kelis kartus buvo išėjusi iš virtuvės į kambarį ir vėl grįžusi į virtuvę. Atsimena, kaip vaikas (S. S.-K.) šoko su V. S.. V. S. taip pat kartais išeidavo iš virtuvės, o vėliau į ją grįždavo. Prieš jai užmiegant V. S. stovėjo šalia virtuvės ir jie visi gėrė. H. T. su S. S.-K. sėdėjo kambaryje. Kaip jie visi įėjo į virtuvę, ji neprisimena. Virtuvėje jie gėrė degtinę, brendį, sidrą. Ji miegojo taip stipriai, jog negirdėjo įvykusio konflikto. Ji buvo labiausiai girta, nes su H. T. ji gėrė vienodai. Nežino, kiek S. S.-K. buvo išgėrusi prieš jiems atvažiuojant. Jautėsi, kad S. S.-K. iš pradžių galėjo kontroliuoti savo veiksmus. Toliau visi gėrė, o vėliau ji šalia šaldytuvo sėdėdama prie stalo užmigo. Prabudo tik nuo V. S. riksmo: „Kvieskite greitąją pagalbą“, nes H. T. nukrito. V. S. laikė H. T. galvą, o ji atsigulė prie jo kojų ir verkė. Vėliau atsimena tik juodą maišą ir greitosios pagalbos automobilį. Po to atsipeikėjo tik policijoje. Kai tarp jų su H. T. nekildavo konfliktų, jis nebūdavo agresyvus. H. T. nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad ją sumušė, bet ji pati dėl to buvo kalta. Ji pirma jam, o jis jai trenkė atgal. H. T. tą dieną nebuvo agresyvus, jie net nebuvo susipykę. Vartoti alkoholį pradėjo tik vakare, kai parėjo iš miesto. H. T. be priežasties nepuldavo, kartais pasipykdavo, bet agresyvus jis nebuvo. S. S.-K. nesakė, kad jos namuose bus teta S. L.. Jeigu jie tai būtų žinoję, nebūtų ten važiavę. Su H. T. gyveno (duomenys neskelbtini). Nematė, kad H. T. būtų užsirūkęs virtuvėje, nes jie eidavo rūkyti į lauką. Prisimena ne visas įvykio aplinkybes. Jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.

21Liudytoja O. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė (vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi), kad 2016 m. lapkričio 12 d. vakare su S. S.-K. pažįstamu E. D. nuvežė S. S.-K. į sodo namelį malkų. Paskui ją antru važiavimu atvažiavo sugyventinis H. T. ir S. S.-K. mama V. S.. S. S.-K. namuose buvo jos duktė G., teta S. L., ji pati, H. T. ir V. S.. E. D. išgėręs kavos išvažiavo. Visi gėrė alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu S. S.-K. susipyko su H. T. dėl S. L.. S. L. reikalavo, kad ji su H. T. grąžintų skolą. H. T. pasakė, kad nebemokės S. L., todėl S. S.-K. supyko ir pasakė, kad S. L. jai kaip antra motina ir dar geriau nei motina. S. S.-K. iš pradžių skeryčiojosi rankomis, pirštais lyg badydama į H. T., o H. T. atgal jai aiškino savo „kalėjimo panetkėm“, jie taip žodžiu ir „koliojosi“. Bekonfliktuodami virtuvėje jie mušėsi, S. S.-K. jį puolė – nagais braižė jo veidą, jai nukrito visi priklijuoti nagai. H. T. jai nenusileido, jie vartėsi po visą virtuvę, šalia triušio narvo ir jį sulankstė. Ji buvo išėjusi su S. S.-K. dukryte ieškoti žiebtuvėlio, nes norėjo prisidegti cigaretę. Kai parėjo, viskas buvo išvartyta. Virtuvėje H. T. buvo perpykęs ir pasakė, kad eitų namo. Iš namo išėjo ji pati, V. S. ir H. T.. Netrukus išėjo S. S.-K. ir sugriebusi už striukės ji įsitempė H. T. į kambarį, kad jis nevažiuotų namo. Ir visi vėl grįžo. S. S.-K. ir H. T. liko kambaryje pirmame aukšte, o ji su V. S. nuėjo toliau gerti į virtuvę. Po kiek laiko prisijungė S. S.-K. ir H. T. ir vėl prasidėjo: jie pykosi žodžiais ir mušėsi, ir visi toliau gėrė. Pačioje pradžioje ji gavo nuo S. L. į veidą ir paskui šios neliko. Mano, kad S. L. buvo antrame aukšte, nes H. T. gindamas ją jai trenkė, bet ir ji pati jam trenkė. Ji tą vakarą rankose jokio peilio neturėjo, iš viso ten peilio nematė, nes, kai reikėjo papjaustyti užkandą, ją pjaustė S. S.-K. dukrytė, kokiu peiliu, ji nematė. V. S. nuo S. S.-K. gynė H. T., dar ir pati suduodama S. S.-K. Ji pasakė jiems: „Muškites ir užsimuškit“. Daugiau nieko neatsimena, nes buvo labai girta. Pasistengs viską prisiminti, kai išsiblaivys. Ji nežino, kas dūrė, peilio tikrai tą vakarą negalėjo turėti, nes tiesiog tuose namuose peilio nematė (1 t., b. l. 125). 2016 m. lapkričio 16 d. O. R. parodė, kad norėtų pasakyti, kad duodama pirminius parodymus buvo streso būsenos ir nurodė neišsamias 2016 m. lapkričio 13 d. įvykio aplinkybes. 2016 m. lapkričio 12 dieną kartu su H. T. gėrė alų ir sidrą, bet prisigėrę nebuvo. Pamena, kad apie 18.00–19.00 val., būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), H. T. skambino savo mamai, ji taip pat su ja kalbėjo telefonu, mama teiravosi, ką veikiantys. Po telefoninio pokalbio, H. T. paskambino S. L., kuri pradėjo sakyti, kada grąžins jai skolą. Jai buvo jie likę skolingi 180 eurų, bet ji reikalavo grąžinti 220 eurų, ir tada susiginčijo, H. T. pradėjo sakyti, kad išvis nebemokės jai pinigų, jeigu ji prašo daugiau. Po pokalbio su S. L. iš jos numerio, H. T. paskambino S. S.-K., kuri paklausė jos, gal galėtų jai duoti malkų. Ji sutiko, tik pasakė, kad ji susiorganizuotų, kas jas atveš. Po to, apie 21.00 val., pas juos atvažiavo S. S.-K. pažįstamas E. (jo ji nepažinojo) tamsiai mėlynos spalvos automobiliu „Volkswagen“ (modelio nežino, markė gali būti „Passat“), ir į jo automobilį sukrovė malkas. Tuo metu S. S.-K. paskambino savo motinai V. S., buvusiai pas juos namuose, ir pasikvietė visus atvažiuoti pas ją į namus. Visi sutiko, ir pirmiausia ji iki S. S.-K. namų nuvažiavo viena pati kartu su E. D., kuris ją palikęs grįžo atgal ir atvežė H. T. su V. S.. Pas S. S.-K. joms atvykus buvo jos teta S. L., V. S. sesuo, ir jos dukra G. E. D., išgėręs kavos, išvažiavo. Ji buvo atsivežusi sidro, S. S.-K. turėjo brendžio ir prasidėjo išgertuvės. Gėrė virtuvėje. Iš pradžių nekonfliktavo, nesipyko. Mergaitė G. buvo kartu su savo močiute V. S.. Išgertuvių metu tarp H. T. ir S. S.-K. prasidėjo žodinis konfliktas dėl jos tetos S. L. skolos. S. S.-K. sakė, kad S. L. jai yra teta ir kad jie turi vis tiek atiduoti skolą, kad teta jai yra kaip antra mama ir panašiai, o H. T. ginčijosi, sakydamas, kad dalį skolos turi grąžinti ir jos motina V. S. bei tokie pažįstami C. S. S.-K. toliau aiškinosi dėl tos skolos, skeryčiodamasi savo rankomis palei H. T. veidą. Liudytoja mano, kad ji galėjo jam subraižyti veidą savo nagais. V. S., kol vyko ginčas dėl skolos, buvo šalia, virtuvėje, šoko kartu su G. S. L. buvo svetainėje, pirmame aukšte, gulėjo lovoje ir į konfliktą nesikišo. Vykstant žodiniam ginčui, ji sugalvojo išeiti parūkyti, ieškojo žiebtuvėlio, kurį rado ir jai padavė G. Į lauką parūkyti išėjo viena pati. Rūkant lauke girdėjo triukšmą, pagalvojo, kad žodinis konfliktas tebevyksta. Parūkiusi, sugrįžo į namelio vidų ir pamatė, kad virtuvėje ant grindų, ant nugaros, guli H. T., o S. S.-K. jį mušė rankomis, tiesiog jį užsigulusi, suduodama smūgius H. T. į veidą, o V. S. buvo šalia, traukė S. S.-K. į šalį. H. T. nenusileido, jis su S. S.-K. vartėsi po visą virtuvę, šalia triušio narvo, kuris buvo visas sulankstytas. Ji į jų muštynes nesikišo, tik liepė liautis, nors jie jos neklausė, jiems dar pasakė: „Nu ir užsimuškit besimušdami“. Taip pat į muštynes nesikišo ir S. L., kuri tebegulėjo svetainėje ant lovos. Ji nusprendė pasiimti savo piniginę, kurią išsitraukė iš savo rankinės. Tuo metu pakilusi iš lovos S. L. pradėjo jai sakyti, kad nebevogtų pinigų, ir iš karto trenkė jai į veidą ranka. Tuomet ji trenkė jai ranka atgal į veidą ir ją pastūmė. O. R. pasakė jai, kad skirtų piniginių spalvas, kad piniginę pasiėmė savo, o ne svetimą. Tuo metu H. T., atėjęs iš virtuvės, pasakė S. L.: „Ką čia pezi?“, ir ji kartu su juo išėjo į lauką parūkyti. Virtuvėje pasiliko S. S.-K. su savo motina, kurios abi mušėsi tarpusavyje. Lauke ji buvo su šlepetėmis. H. T. pradėjo jai sakyti, kad važiuotų namo, bet nebūtų užtekę pinigų. Berūkant, į lauką išėjo S. S.-K., kuri pasakė H. T.: „Einam, tave paguldysiu“ ir jį nusivedė į vidų. Svetainėje, lovoje, tebegulėjo S. L., ir vietos nebuvo, ji atsisėdo virtuvėje ant kėdės. Virtuvėje buvo kartu su V. S., o S. S.-K. kartu su H. T. atsisėdo svetainėje ant žemės, prie slenksčio į virtuvę. Konfliktas buvo nurimęs, visi toliau gėrė. Pamena, kad ji su G. stengėsi sutvarkyti triušio narvą, kuris buvo sulankstytas. Po kiek laiko S. S.-K. su H. T. vėl pradėjo pyktis ir muštis. Jie mušėsi svetainėje, atsisėdę ant grindų. Ji nuėjo juos skirti, stengėsi juos patraukti vienas nuo kito. S. S.-K. priešinosi, buvo sugriebusi jai už kairės rankos, ir galėjo ją subraižyti. Jai pavyko juos abu išskirti. Pamena, kad sugalvojo paskambinti savo tėvui D. R. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), norėdama paprašyti pagalbos. 2016 m. lapkričio 13 d. 2.20 val. skambino tėvui iš savo numerio (duomenys neskelbtini) ir kalbėjo su tėvu, prašė, kad jis atvažiuotų ir padėtų kaip nors grįžti iš S. S.-K. namų. Tėvas pasakė, kad neturi pinigų ir nebus kaip atvažiuoti. Kalbant su tėvu, S. S.-K. pačiupo iš jos rankų telefoną ir apsižodžiavo su jos motina A. R.. Tėvai padėjo ragelį ir telefoną išjungė. Po to visi vėl gėrė alkoholinius gėrimus, pabūdami virtuvėje, nueidami į svetainę, ir jokių konfliktų daugiau nebebuvo. Ji gėrė brendį, degtinę, buvo užmigusi dėl girtumo virtuvėje, nieko negirdėjo ir nebematė, kas vyksta aplink. Atsimena tokį vaizdą, kad buvo prie H. T. kojų, jas apsikabinusi, ir verkė, o jis buvo užklotas su balta paklode. Patyrė šoką, nesuprato, kas įvyko. Kaip per miglą matė, kad H. T. nešė į greitosios med. pagalbos automobilį. Pati buvo nuvežta į policijos komisariatą. Minėto įvykio metu H. T. vilkėjo juodą bliuzoną, pilkas sportines kelnes, avėjo rudus žieminius batus, buvo su mėlyna striuke. Daugiau nieko papildomai paaiškinti negali, viską papasakojo, kiek prisiminė. Taip pat tvirtina ir savo pirminius parodymus, tik šioje apklausoje stengėsi viską nurodyti išsamiau. Su H. T. gyveno kartu apie dvejus su puse metų, vedė bendrą ūkį, buvo sugyventiniai. Prie laidotuvių išlaidų neprisidėjo, šiuo metu nepageidauja būti pripažinti nukentėjusiąja, nors patyrė didžiulę neturtinę žalą (1 t., b. l. 126–128).

222016 m. lapkričio 22 d. parodymų patikrinimo vietoje liudytoja O. R. nurodė sodo namelį, aptvertą medine tvora, ir nurodė, kad atvažiavo pas S. S.-K. 2016 m lapkričio 12 d., apie 21.00 val. O. R. nurodė sodo namelio laukujes duris bei vietą ant laiptų, kur sėdėjo H. T. 2016 m. lapkričio 13 d. naktį, tikslaus laiko neprisimena, kuomet namelio viduje buvo pasilikusi S. S.-K. su V. S., kurios mušėsi tarpusavyje, tada viduje buvo ir S. L., ką ji veikė, nežino. Būnant lauke, prie laiptų, į lauką išėjo S. S.-K., kuri pasikvietė H. T. ir ją pačią į vidų. Sugrįžus į namelį, buvo vartojami alkoholiniai gėrimai virtuvėje. Po to, laiko tiksliai nepamena, prasidėjo konfliktas tarp S. S.-K. ir H. T., kurie sėdėjo svetainėje ant žemės, prie laiptų į antrą aukštą. O. R. naudodama manekeną parodė, kaip ir kurioje vietoje sėdėjo H. T. su S. S.-K. O. R. įsikišus tarp jų ir numalšinus konfliktą, S. S.-K. pasiliko su H. T. svetainėje, o ji pati nuėjo į virtuvę ir atsisėdo ant kėdės prie šaldytuvo. V. S. vaikštinėjo tarp virtuvės ir svetainės, S. L. buvo su G. K. antrame aukšte. Kaip teigė O. R., toliau vyko išgertuvės, ji pati gėrė degtinę ir dėl girtumo užmigo sėdėdama ant kėdės, prie šaldytuvo, prie virtuvės stalo. Po to, pasak O. R., ji atsibudo nuo V. S. šūksnio: „Kkvieskit greitąją“. Išgirdusi šiuos žodžius, O. R. atsibudo ir pamatė H. T., gulintį ant nugaros, tarp virtuvės ir svetainės. V. S. buvo priklupusi, laikė H. T. galvą, pasidėjusi ant savo kelių, o pati O. R. iš karto atsigulė prie H. T. kojų ir pradėjo verkti, patyrė didžiulį šoką. Kiek pamena, H. T. nieko nesakė, nejudėjo, ji pati teigė nejutusi, ar jis kvėpuoja. Būdama prie jo kojų ji verkė ir nežiūrėjo aplink, nematė, kad būtų buvusi šalia S. S.-K., S. L. ir G. K.. Patyrusi šoką ji teigė, kad prisimena momentą, kaip H. T. buvo išneštas medikų juodame maiše. Daugiau ji teigė prisimenanti save jau nuvežtą į Š. miesto ir rajono policijos komisariatą, į laikino sulaikymo patalpas (1 t., b. l. 132–138).

23Liudytoja A. R. parodė, kad kaltinamąją S. S.-K. pažįsta tik iš matymo. Nukentėjusysis H. T. gyveno su jos dukra O. R.. Su kaltinamąja nėra piktuoju. 2016 m. lapkričio 13 d. naktį, maždaug 2.15–2.20 val., suskambo vyro telefonas. Matė, kad jam skambina dukra O. R.. Atsiliepė ir iš pradžių nesuprato, su kuo kalba, nes girdėjo nepažįstamos moters balsą sakant: „Tai tu vėl grįžai pas vyrą?“. Vėliau ragelį perėmė O. R. ir pasakė, kad ji kalbėjo su S. S.-K. O. R. jai pasakė, kad jie yra (duomenys neskelbtini) soduose. Suprato, kad jie ten vartoja alkoholį. Išgirdo vaiko verksmą ir O. R. paprašė perduoti telefoną jos tėvui. Ji pasakė: „Tėti, atvažiuok mūsų gelbėti“. O. R. prašė atvažiuoti jų gelbėti, ką nuo ko gelbėti, nepasakė ir telefonas išsikrovė. Nežinojo, nei kur važiuoti, nei nuo ko gelbėti. Vyro telefone dar yra išsaugoti duomenys apie skambutį ir tai tikrai negalėjo būti apie 5.00 val. ryto. Tada telefonas išsikrovė, o vyro namuose nėra elektros, todėl neturėjo galimybės įkrauti telefono. Ryte, kai įkrovė telefoną, sužinojo, kad H. T. jau nebėra gyvo. H. T. mama paskambino jos vyrui ir pasakė, kad H. T. nebegyvas. Su H. T. mama kalbėjo jos vyras, todėl jokių įvykio aplinkybių ji nežino. Vasarą būtų suėję treji metai, kaip ji pažinojo H. T., tokį pat laikotarpį jis gyveno su jos dukra. Jis nebuvo agresyvus jos ar jos dukters atžvilgiu. Bendravo retai, nes jos buvęs vyras bendravo su H. T., o ji gyveno su kitu vyru, todėl nenorėjo bendrauti su jais. Žinojau, kad H. T. buvo nuteistas už jos dukters sumušimą. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

24Liudytoja A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė (vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi), kad yra O. R. motina. 2016 metų lapkričio 13 dieną, maždaug apie 2.00 val. nakties, būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su dukters tėvu D. R., suskambo telefonas. Pagalvojo, kad skambina O. R., ir pakėlė ragelį. Tik atsiliepus, su ja pradėjo kalbėti nepažįstama moteris, ji klausė, kodėl grįžo vėl pas vyrą gyventi. Ji nespėjo nieko atsakyti tai moteriai, ir su ja pradėjo kalbėti pati O. R., kaip suprato, ji pačiupo iš tos moters telefoną. Ji O. R. paklausė, kur ji yra. Ji atsakė, kad su H. T. yra (duomenys neskelbtini), suprato, kad pas pažįstamą S. (pavardės nežino). Tik pradėjus kalbėti su O. R., išgirdo vaiko klyksmą, padavė telefoną vyrui D., nes nesuprato, kas vyksta. Girdėjo, kaip O. R. sakė: „Tėti, atvažiuok gelbėt“. Nesuprato, ką gelbėti ir kas nutiko. Vyras pasakė, kad neturi pinigų, nėra kaip atvažiuoti, ir tuo pokalbis su O. R. baigėsi, nes kaip tik išsikrovė jų telefonas. Kadangi bute atjungta elektra, tai nebuvo galimybės pakrauti telefono. Kiek pamena, O. R. skambino iš savo telefono numerio –(duomenys neskelbtini). Ryte jai paskambino H. T. motina, kuri pasakė, kad H. T. buvo nužudytas. (1 t., b. l. 140–141)

25Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. T. parodė, kad kaltinamąją S. S.-K. pažįsta tik iš matymo. Nukentėjusysis H. T. yra jos sūnus. Jos mama turi problemų su sveikata, todėl jau kurį laiką ji gyvena K. Sūnų paliko vieną gyventi (duomenys neskelbtini). Jis susipažino su O. R.. Ji juos vadino Adamsų šeimynėle, nes jai 20 metų, o jam 40 metų. Jos sūnaus draugas buvo jos tėvas. Apie įvykį sužinojo ryte, kai jai paskambino policija ir pranešė, jog jos sūnus nužudytas. Bandė aiškintis, kas įvyko, bet jai tik nurodė visus kontaktinius telefonų numerius ir patarė ten kreiptis dėl informacijos. 2016 m. lapkričio 12 d. sūnus su sugyventinę virė šaltieną, abu buvo geručiai, negirti, jai nesugadino nuotaikos. Vakare, gal 21.30 val., dar kalbėjo su sūnumi, jis pasakojo apie šaltieną. Kad jie buvo išvykę, ji nežinojo. Po jos vyro mirties ji buvo su juo kartu ir jie buvo draugai, nekonfliktavo, gražiai sutardavo. Kai jis pradėjo gyventi su O. R., ji pajuto įtampą, telefonu jis kalbėdavo su ja pakeltu tonu. O. R. ji netoleruodavo. Civiliniame ieškinyje nurodytą 551,40 Eur turtinę žalą sudaro su laidojimo reikmėmis susijusios išlaidos. Neturtinę žalą sudaro tai, kad prarado savo vienturtį sūnų. H. T. 2011 m. buvo nuteistas už tai, jog jai padarė sunkų sveikatos sužalojimą ir tai buvo atsitiktinumas. H. T. gyveno jos namuose. Ji išėjo gyventi atskirai prieš 3 metus. Civiliniame ieškinyje nurodyta suma yra tokia, kokią jai patarė nurodyti, kadangi ji negali įvertinti savo sūnaus gyvybės. Netekusi savo vaiko, ji daugiau nieko nebeturi, jaučia tuštumą. Yra sena, neturi atramos taško. Fizinis skausmas – tai širdies skausmas. Vartoja vaistus nuo galvos skausmo, geria širdies lašus. Jai periodiškai pasikartoja verkimo priepuoliai. Dėl emocinės depresijos į medikus nesikreipė ir depresiją patvirtinančių dokumentų pateikti negali. Pažeminimą jaučia todėl, kad apie šį įvykį buvo kalbama visoje Lietuvoje.

26Liudytoja V. S. parodė, kad kaltinamoji jos dukra. Ji pasinaudoja teise neduoti parodymų teisme prieš savo dukrą. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, tačiau dėl streso būsenos ir kad buvo išgėrusi (apklausta 2016 m. lapkričio 13 d. 11.52–12.53 val., ji informuota apie teisę atsisakyti duoti prieš savo dukrą, tačiau duoti parodymus sutiko; girtumo testas 2016 m. lapkričio 16 d. 9.30 val. buvo 0,91 prom., antrą kartą apklausta 2016 m. gruodžio 7 d., ir jos metu patvirtino savo parodymus, duotus pirmoje apklausoje) jai susipainiojo įvykiai ir ji viską pasakojo nenuosekliai.

27Liudytoja V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė (vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi), kad 2016 m. lapkričio 12 d., tikslaus laiko negali nurodyti, bet buvo prietema, ji kartu su H. T. nuvažiavo pas savo dukrą S. S.-K. į sodus, kur ji gyvena. Prieš tai jau buvo nuvažiavusi O. R., kuri buvo H. T. sugyventinė. Padėjo S. S.-K. sukrauti malkas. Pas S. S.-K. namuose buvo jos sesuo S. L. bei S. S.-K. dukra G., 6 metų. Sukrovę malkas visi vartojo alkoholį virtuvėje. Jos sesuo miegojo kambaryje pirmame aukšte, ji kartais atsikeldavo ir ateidavo į virtuvę. S. L. priminė seną skolą. H. T. pasakė: „Kiek mes galime?“ ir sudavė smūgį S. L. į veidą, ar O. R. sudavė S. L., negali pasakyti. Tada jie juos nuramino ir S. L. nuėjo atsigulti ant sofos, esančios pirmame aukšte. Po kiek laiko girtas ant gulinčios S. L. atsigulė H. T., o ji atsikėlė ir nuėjo į antrą aukštą. Ji pati, O. R. ir S. S.-K. toliau gėrė. H. T. ilgai negulėjo ir vėl prisijungė prie jų. Prieš nueinant gulti H. T. susipyko su O. R.. O. R. pavydėjo, kad H. T. kalbėjo su S. S.-K. Kai grįžo parūkę, O. R. gulinčiam H. T. trenkė ranka per veidą. H. T. supykęs atsikėlė ir atėjęs į virtuvę trenkė O. R.. Visa tai mačiusi S. S.-K., pasakė: „Ko čia daužai O.?“ ir po to H. T. ir S. S.-K. tarpusavyje apsidaužė. Po viso to S. S.-K. supykusi liepė visiems išeiti. Ji, O. R. ir H. T. išėjo į lauką, bet, kadangi buvo be rūbų, jos prašoma S. S.-K. vėl juos visus įsileido. O. R. apsikabino S. S.-K. ir atsiprašė, tada H. T. pradėjo pyktis su S. S.-K. ir vėl prasidėjo žodinis konfliktas. Išėjo toks didelis „bardakas“, konfliktavo S. S.-K., H. T. ir O. R.. Konflikto metu virtuvėje prie kriauklės stovėjo S. S.-K., ji sėdėjo prie lango, O. R. sėdėjo prie šaldytuvo, o H. T. sėdėjo tarpduryje tarp įėjimo iš kambario į virtuvę. Visi jie mosikavo vienas priešais kitą ir staiga nuo kėdės nukrito H. T.. Ji galvojo, kad jis nugriuvo dėl girtumo, ir norėjo padėti jam atsikelti. Pamatė, kad H. T. bėga kraujas iš galvos. Pasiėmė telefoną ir bandė skambinti 112, iškviesti pagalbą, bei prašė jų paskambinti pagalbai. Tuo metu O. R. atsigulė ant H. T. kojų ir šaukė :„H., H.“. Negali pasakyti, ką tuo metu darė S. S.-K. Visą laiką, kol ji laikė H. T. galvą, O. R. gulėjo ant jo kojų ir tokios padėties juos surado greitoji. Virtuvė yra maža, gali būti 2 ir 3 metrų, nematė, kas peiliu iš nugaros dūrė H. T., nuo jos pačios H. T. sėdėjo nuo 1 metro iki 1,5 metro atstumu. S. S.-K. nuo H. T. buvo kažkur apie 1,5 metro atstumu. O. R. nuo H. T. buvo apie 1 metro atstumu. Prieš H. T. nugriūvant ji pati gėrė, negali paaiškinti, kur žiūrėjo. H. T. nugriuvo aukštielninkas, veidu į viršų (1 t., b. l. 98–99). 2016 m. gruodžio 7 d. V. S. parodė, kad norėtų papildomai paaiškinti, kad 2016 metų lapkričio 12 d. vakare kalbėjo telefonu su dukra S. S.-K., kuri užsiminė, kad namuose nebeturi malkų. Anksčiau dukrai malkų buvo atvežęs H. T., todėl dukra apie malkų gavimą kalbėjosi telefonu su H. T. ir O. R., kurie, kaip suprato, sutiko jai duoti malkų. Dukra susirado pažįstamą, kuris vienas pats atvažiavo vakare pas juos, adresu: (duomenys neskelbtini). Susidėjęs malkas į automobilį E. D. kartu su O. R. išvažiavo pas jos dukrą S. S.-K. Po to maždaug už valandos laiko E. D. grįžo atgal, įsidėjo dar šiek tiek malkų į bagažinę ir tuomet nuvežė ją ir H. T. pas S. S.-K., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Jai jos padėjo sukrauti malkas. Sukrovus malkas, užėjo į vidų. Kartu su anūke G. ji nuėjo į svetainę, o visi kiti – į virtuvę. Pas S. S.-K. buvo jos sesuo S. L.. Pas S. S.-K. ji gėrė brendį, degtinę, buvo tikrai nemažai išgėrusi, todėl labai sunku prisiminti to vakaro ir nakties įvykių seką – kas, po ko ir kada buvo. 2016 m. lapkričio 13 dienos įvykio aplinkybes nurodė pirminėje apklausoje. Gali papildyti, kad prisimena tai, kaip po konflikto H. T. su O. R. išėjo į lauką parūkyti, o S. S.-K. užrakino laukujes duris. Pati buvo koridoriuje ir pasakė, kad gali taip pat eiti į lauką. Ji išėjo ir pamatė, kad H. T. nori išeiti iš kiemo, tik nežino, pro kur, ir pasikvietė jį. O. R. stovėjo be batų, tik su kojinėmis, atsirėmusi prie namo, ir kažką šūkavo. Nenorėdama, kad išgirstų kaimynai, juos abu pasikvietė ir pasakė, kad paprašys S. S.-K. įsileisti į vidų, pasiimti viršutinius rūbus, ir jie galės važiuoti namo, jeigu nori. Ji pasibeldė į virtuvės langą, kuriame degė šviesa, paprašė, kad įleistų pasiimti rūbus ir batus. S. S.-K. sutiko ir visi sugrįžo atgal į namo vidų. O. R. pradėjo kalbėtis su S. S.-K., abi susitaikė, o H. T. atsigulė į lovą, kurioje gulėjo S. L.. S. L. atsibudo ir nuėjo miegoti į antrą aukštą. H. T. neužmigo, o, kai atsikėlė, vėl prasidėjo konfliktas tarp jo, O. R. ir S. S.-K.. Šio konflikto eigą nurodė pirmoje apklausoje. Pamena, kaip H. T. nukrito ant žemės ir ji puolė prie jo galvos, norėjo jį pakelti, nes iš karto pagalvojo, kad jis nukrito dėl girtumo arba dėl epilepsijos (jam yra buvę epilepsijos priepuolių). Tik paėmusi jo galvą, pamatė bėgantį kraują, puolė skambinti iš savo telefono „Nokia“, bandė rinkti pagalbos numerį, bet nepavyko. Jos telefonas susikruvino ir pasiliko prie H. T. galvos. Nežino, kas iškvietė pagalbą, nes stebėjo H. T. būklę. Atvykę medikai konstatavo H. T. mirtį. Po to atvyko policijos pareigūnai. Kai išėjo į lauką, sugalvojo su sniegu nusivalyti veidą, kad šiek tiek atsigautų, todėl nuo kieme stovėjusio automobilio susikruvinusiomis rankomis paėmė šiek tiek sniego ir juo nusivalė savo veidą. Buvo nuvežta į policijos komisariatą. Vežama į komisariatą savo striukės kišenėje rado H. T. telefoną „Nokia“ (1 t., b. l. 113–114).

282016 m. lapkričio 22 d. parodymų patikrinimo vietoje liudytoja V. S. nurodė, kad nuo 2016 m. pavasario jos duktė S. S.-K. su savo dukra G. K. ir sutuoktiniu M. K. gyveno (duomenys neskelbtini). V. S. ranka nurodė kairėje pusėje esantį sodo namelį, aptvertą medine tvora, ir nurodė, kad atvažiavo pas dukrą S. S.-K. 2016 m. lapkričio 12 d., apie 22.00 val., kartu su H. T.. Juos abu atvežė dukters draugės buvęs vyras, vardu E. Įėjusi pro vartus į namelio teritoriją, V. S. nurodė namelio laukujes duris, pro kurias pateko į vidų. Įėjus į namelio vidų, V. S. įėjo į virtuvę ir paaiškino, kad 2016 m. lapkričio 13 dienos naktį, kiek valandų buvo, neprisimena, galėjo būti apie 5.00 val., ji kartu su O. R., H. T. ir S. S.-K. buvo virtuvėje, gėrė degtinę. V. S. nurodė, kad O. R. sėdėjo prie virtuvinio stalo ant kėdės, prie šaldytuvo, ji pati sėdėjo prie virtuvinio stalo, o H. T. sėdėjo (nepamena, ar ant kėdės, ar tiesiog ant žemės) tarp virtuvės ir įėjimo į svetainę, arčiau šaldytuvo. Jos duktė S. S.-K. buvo prie virtuvės baldų komplekto. S. L. su G. K. buvo antrame aukšte esančiame kambaryje. Būnant virtuvėje S. S.-K. kalbėjosi su H. T. apie kažką, abu mosikavo rankomis, ir netikėtai ji pamatė nukritusį ant žemės H. T.. Paties momento, kaip, dėl kokios priežasties H. T. nukrito, V. S. teigė nemačiusi. Ji nurodė, kad, pamačiusi H. T., gulintį ant žemės, tarp virtuvės ir svetainės, iš karto pripuolė ir priklupusi ant žemės rankomis laikė jo galvą, pakišo po galva kažkokią skarelę ir sušuko kelis kartus kviesti greitąją pagalbą. Sušukus kviesti greitąją medicinos pagalbą, O. R., sėdėjusi prie šaldytuvo, nukrito nuo kėdės ir iš karto pripuolė prie H. T. kojų, pradėjo verkti. Sušukus kviesti greitąją, iš antro aukšto nulipo S. L. su G. K., mergaitė pradėjo verkti. Netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai, kurie pranešė, kad H. T. jau miręs. Policijos pareigūnų ji buvo nuvežta į Š. miesto ir rajono policijos komisariatą. Prieš įsėdant į policijos automobilį, ji, išėjusi į lauką, sugalvojo nusivalyti H. T. kraują nuo savo rankų, ir nuo kieme buvusio apsnigto automobilio pasiėmė sniego ir su sniegu apsivalė savo rankas. V. S. paminėjo, kad jos telefonas, kuriuo bandė skambinti greitajai med. pagalbai, pasiliko prie H. T. galvos (1 t., b. l. 104–112).

29Ekspertas L. J. parodė, kad jis šioje byloje atliko ekspertizę. Tvirtina viską, ką nurodė savo išvadoje. Nėra galimybės nustatyti, kokia pozicija tarpusavyje buvo tarp mirusiojo ir kaltinamosios. Autopsijos metu nustatytas mirtinas sužalojimas – kaklo nugarinės pusės durtinė-pjautinė žaizda su arterijos ir nugaros smegenų pažeidimu. Žaizda yra kairėje pusėje, o sužalojimo kanalas pakrypęs į centro pusę (dešinėn ir truputį žemyn). Sužalojimo kanalas pataikė į siaurą tarpą tarp pakauškaulio ir pirmojo stuburo slankstelio pažeisdamas stuburo smegenis, slankstelinę arteriją. Žiūrint iš mirusiojo nugaros pusės, žaizdos kanalas yra pakrypęs truputį dešinėn ir truputį žemyn. Žaizda, žiūrint iš mirusiojo nugaros pusės, buvo kairėje pusėje, 3 cm atstumu nuo stuburo vidurio linijos. Nėra galimybės atsakyti, kokia buvo mirusiojo padėtis sužalojimo padarymo metu. Jis galėjo stovėti, gulėti, sėdėti. Žaizdos kanalo ilgis – 7 cm. Esant tokiam sužalojimui, pirmoji pagalba, teikiama ne medicinos specialistų, nebūtų išgelbėjusi asmens gyvybės. Žaizda kraujavo ne tik į išorę, bet ir į vidų. Kraujas išsiliejo aplink pailgąsias smegenis, o tai sukėlė jų susitraukimą. Dėl slankstelinės arterijos nutrūkimo smegenys iš dalies nebegavo mitybos. Nėra galimybės tiksliai atsakyti, per kiek laiko įvyksta mirtis esant tokiam sužalojimui. Viskas įvyksta greitai, minučių tikslumu. Asmuo nenukraujavo labai daug, todėl mirtis turėjo įvykti labai greitai. Asmens girtumas ar kiti fiziniai faktoriai neturėjo reikšmės įvykio baigčiai. Smūgio stiprumas priklausė nuo įrankio aštrumo. Sužalojimui sukelti reikėjo vidutinio ar stipresnio smūgio. Nukentėjusiajam buvo nustatyti kiti, su mirtimi nesusiję sužalojimai. Asmeniui buvo išmuštas vienas dantis, buvo daug odos nubrozdinimų ir poodinių kraujosruvų, kurios tiek visos, tiek atskirai kvalifikuojamos kaip nežymus sveikatos sužalojimas ir įtakos mirčiai neturėjo. Vienas sužalojimas kirkšnies srityje buvo senesnis, nes jis jau buvo gelsvo atspalvio, o tai reiškia, kad sužalojimas buvo padarytas 3–7 parų laikotarpiu iki mirties ir su įvykiu neturėjo jokio ryšio. Visi kiti sužalojimai, remiantis makromorfologiniu vaizdu, buvo neseni. Asmeniui buvo nustatytas 3 su puse promilės girtumas (kraujyje). Sužaloti buvo tik minkštieji audiniai, smūgio metu kaulas kliudytas nebuvo. Pataikyta buvo labai tiksliai.

30Įvykio vietos apžiūros ir lavono apžiūros metu 2016 m. lapkričio 13 d. nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Tarp įėjimo durų iš kambario į virtuvę, ant grindų guli vyriškos lyties lavonas. Galva nukreipta į kambario pusę. Prie lavono galvos, ant grindų guli mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, suteptas raudonos spalvos skysčiu. Apvertus lavoną, sprando kairėje pusėje matome žaizdą, apie 1,5 cm ilgio. Pakaušis padengtas raudonos spalvos skysčiu. Prie kriauklės, ant stalviršio guli peilis, lenkta geležte, ant kurios raudonos spalvos skysčio dėmės, plaukelis. Iš įvykio vietos paimtas prožektorius (paimtas kieme), peilis (paimtas virtuvėje, prie kriauklės), telefonas „Nokia“ (paimtas kambaryje, prie lavono galvos) (1 t., b. l. 6–34).

31Iš 2017 m. sausio 27 d. specialisto išvados Nr. 40-(U-45)-IS1-71-(13.2) matyti, kad ant tirti pateikto peilio išryškinti rankų pėdsakai asmeniui identifikuoti netinka (1 t., b. l. 37–38).

32Iš 2017 m. sausio 27 d. specialisto išvados Nr. 40-(U-46)-IS1-72-(13.2) matyti, kad peilio matmenys: bendras ilgis – 198 mm; geležtės ilgis – 76 mm; maksimalus geležtės plotis – 20,5 mm; maksimalus geležtės storis – 1,6 mm; rankenos ilgis – 122 mm. Tirti pateiktas peilis prie šaltųjų ginklų nepriskiriamas, tai yra ūkinės-buitinės paskirties virtuvinis peilis, pagamintas pramoniniu būdu (1 t., b. l. 41–42).

33Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. M 571/2016(04) matyti, kad kaklo nugarinėje srityje, 3 cm kairiau vidurio linijos, 6 cm žemiau pakauškaulio gumburo skersinės eigos, 2,3 cm ilgio kraujuojanti žaizda lygiais kraštais, vienodais smailiais galais, kurios kanalas 7 cm ilgio, nueina nežymiai žemyn ir dešinėn. H. T. mirtis įvyko nuo kaklo durtinės-pjautinės žaizdos su kairės slankstelinės arterijos ir nugaros smegenų sužalojimu. 11 danties lūžis, dauginiai kūno odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos galėjo būti padaryti mažiausiai 16 trauminių poveikių paveikus kietais bukais daiktais ar paviršiais. Dalis nubrozdinimų veide yra puslankio formos – galimai nagų žymės. Tiek sužalojimų visuma, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir ryšio su mirtimi neturėjo. Lavono kraujyje rasta 3,50 % etilo alkoholio (1 t., b. l. 53–54).

34Iš 2016 m. lapkričio 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš G. M. paimti H. T. rūbai – megztinis, kelnės, apatinės kelnaitės, kojinės (1 t., b. l. 154–155).

35Iš 2017 m. sausio 20 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti H. T. rūbai, kurie su dėmėmis, panašiomis į kraują (1 t., b. l. 156–162).

36Iš 2016 m. lapkričio 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu matyti, kad iš S. S.-K. paimta palaidinės ir kelnės (1 t., b. l. 162–164).

37Iš 2017 m. sausio 20 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti S. S.-K. rūbai, kurie su dėmėmis, panašiomis į kraują (1 t., b. l. 165–172).

38Iš 2016 m. lapkričio 20 d. tarnybinio pranešimo dėl informacijos pateikimo matyti, kad atlikus telefonų abonento išeinančių ir įeinančių skambučių (S. S.-K., žuvusiojo H. T., liudytojų S. L., V. S. ir O. R.) išklotinių analizę, kuriame nurodyta, kad iš S. S.-K. telefono 2016 m. lapkričio 13 d. 5:17 val. užfiksuotas išeinantis bandymas Nr. 1453 ir 2016 m. lapkričio 13 d. 5:17 val. užfiksuotas išeinantis skambutis Nr. 112 (1 t., b. l. 177–178).

39Iš pateiktų duomenų apie S. S.-K. blaivumą, tikrinant 2016 m. lapkričio 13 d. 7.05 min. nustatyta 2.22 % prom. (t. 2, b. l. 26).

40Iš 2016 m. lapkričio 21 d. pateikto pagalbos skambučio įrašo matyti, kad skambinta iš tel. (duomenys neskelbtini) bendruoju pagalbos telefonu. Moteriškas balsas nurodo, kad perdurtas kaklas. Įrašo trukmė 1 min. 47 sek. (1 t., b. l. 192–194).

41Iš 2016 m. gruodžio 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš liudytojos V. S. paimtas telefonas „Nokia“ (1 t., b. l. 115–116).

42Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

43Įvertinęs šių bylos duomenų, neturinčių esminių prieštaravimų, visetą, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji S. S.-K. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką – nužudė H. T. ir kaltinamosios veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

44Spręsdamas kaltinamosios S. S. – K. kaltės klausimą ir nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas remiasi pačios kaltinamosios, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis ir kita rašytine bylos medžiaga.

45Kaltinamoji S. S.-K. pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku jos namuose (duomenys neskelbtini) konflikto metu supykusi sudavė H. T. kaltinime nurodytą smūgį, sugriebusi kažkokį daiktą, kuriuo trenkė H. T. ir nuo jos smūgio H. T. mirė. Kaltinamosios parodymus apie jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina liudytojų S. L., R. J., O. R. ir V. S. parodymai, kad konflikto metu kaltinamoji S. S.-K. sudavė smūgį H. T.. Šios kaltinamosios ir minėtų liudytojų nurodytos aplinkybės, apibūdinančios H. T. sužalojimo mechanizmą, sutampa su teismo medicinos specialisto išvadomis, kad H. T. mirties priežastis buvo mirtis dėl kaklo durtinės-pjautinės žaizdos su kairės slankstelinės arterijos ir nugaros smegenų sužalojimu. 11 danties lūžis, dauginiai kūno odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos galėjo būti padaryti mažiausiai 16 trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar paviršiais, kurie buvo suduoti įvairių išgertuvėse dalyvavusių asmenų. Dalis nubrozdinimų veide yra puslankio formos – galimai nagų žymės. Tiek sužalojimų visuma, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir ryšio su mirtimi neturėjo.

46Įvertinęs aptartais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu, nesant jokių prielaidų, jog H. T. galėjo mirtinai sužaloti kitas asmuo ar jis galėjo būti sužalotas kitu metu, galima daryti neabejotiną išvadą, kad H. T. mirtinai sužalojo suduodama smūgį peiliu būtent kaltinamoji S. S.-K., nes tai yra vienintelė objektyviai įmanoma galimybė. Taigi tarp kaltinamosios veikos ir H. T. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

47Nustatydamas H. T. suduotų smūgių skaičių ir lokalizaciją, teismas remiasi teismo medicinos specialisto išvadomis, kadangi kaltinamoji S. S. – K. teigia dėl girtumo šių aplinkybių tiksliai neprisimenanti. Liudytojai S. L., O. R. ir V. S. taip pat negalėjo nurodyti tikslaus H. T. suduotų smūgių skaičiaus, be to, kiti smūgiai kaltinamosios, nukentėjusiojo ir liudytojų vieni kitiems buvo suduodami nuolat vykstant išgertuvėms, o mirtinas smūgis buvo suduotas peiliu būtent kaltinamosios S. S.-K.

48Kaltinamoji S. S.-K., neneigdama, jog nuo jos padarytų sužalojimų mirė H. T., teigia, kad ji nenorėjo H. T. nužudyti ar sunkiai pastarąjį sužaloti, kad jos tikslas buvo nuraminti H. T.. Iš tiesų, byloje nėra neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamoji būtų siekusi H. T. mirties, tačiau, kaip matyti iš nustatytų įvykio aplinkybių, pasirinkdama pavojingą kito asmens gyvybei veikimo būdą – suduodama peiliu nukentėjusiajam smūgį į gyvybiškai svarbią kūno vietą (kaklą), kaltinamoji, kaip ir bet kuris kitas panašią gyvenimišką patirtį (34 metai) turintis, normalaus protinio išsivystymo žmogus, neabejotinai suprato keliantis pavojų ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir gyvybei, numatė gyvybės atėmimo galimybę ir, nors to ir nenorėjo, sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji S. S.-K. nužudė H. T. veikdama netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

49Išanalizavęs bylos duomenų visumą, teismas sprendžia, kad kaltinamosios S. S.-K. padarytos nusikalstamos veikos – nužudymo – paskatos buvo dėl konflikto su H. T. kilęs jos pyktis.

50Dėl būtinosios ginties

51Bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji S. S.-K. ir jos gynėja teigė, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė veikdama būtinosios ginties sąlygomis.

52Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį nustatytą teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalies prasme asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taikant ir aiškinant šią nuostatą teismų praktikoje būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-558/2006, 2K-342/2006, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-487/2009 ir kt.). Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besiginančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai būtų tiriama pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė. Tiesioginio pavojaus sąlygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmasis smūgis ar padaryta kitokia žala. Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba, puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybą sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimą. Įstatymo nereikalaujama, kad besiginančiojo atkirtis būtų smulkmeniškai apskaičiuotas ir visiškai adekvatus kėsinimuisi tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų padarinius. Susidariusioje konkrečioje situacijoje dėl jėgų santykio, patirties, naudojamų priemonių ir kitų aplinkybių besiginančiojo veiksmai gali būti efektyvesni. Be to, nėra svarbu, ar žala, padaryta besikėsinančiajam, yra mažesnė ar didesnė už tą žalą, kuri buvo padaryta ar grėsė užpultajam. Nei kiekybės, nei kokybės požiūriu ji neprivalo atitikti tos žalos, kurios buvo siekta ar kurią sukėlė kėsinimasis.

53Teismo nuomone, kaltinamosios S. S.-K. versiją, kad įvykio metu jai reikėjo gintis nuo puolančio H. T., paneigia byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, įvertinus jų visetą, nustatytų aplinkybių analizė. Pažymėtina, kad kaltinamosios parodymai dėl įvykio aplinkybių, susijusių su H. T. veiksmais, kurie nulėmė kaltinamosios smurtinių veiksmų panaudojimą H. T. atžvilgiu, t. y. smūgį su peiliu H. T., yra nenuoseklūs, prieštarauja tiek tarpusavyje vieni kitiems, tiek ir kitiems byloje esantiems įrodymams. Kaltinamoji apklausiama teismo posėdyje nurodė, kad H. T. ją smaugė, trenkė jai į veidą, H. T. ją smaugė ir jai sėdint, ir stovint, kaltinamoji išsilaisvino, ir H. T. vėl trenkė jai, vėliau trenkė O. R.; kaltinamoji atsistojusi nuėjo prie spintelių, o ne į kambarį, todėl, kad išsisuko, H. T. jai trenkė; į stalviršį ji tiesiog atsirėmė, H. T. kaltinamosios nepaleido ir tada iš kambario atėjo jos mama V. S. ir kaltinamajai nebuvo kur trauktis; kai atsitraukė, H. T. vėl ją puolė, ji buvo užspausta ir nesuvokdama kažkuo jam trenkė, ir jis nukrito. Tačiau parodymų patikrinimo vietoje metu 2016 m. lapkričio 23 d., S. S.-K. buvo nurodžiusi, kad H. T. su O. R. tąsėsi tarpusavyje, kai staiga H. T. žengė žingsnį link jos, stovėjusios prie virtuvinių spintelių. Kadangi jai nebuvo kur atsitraukti, be to, išsigandusi, kad jis ją pradės vėl mušti, staigiai nuo virtuvinio stalviršio dešine ranka sugriebė kažkokį daiktą, buvusį ant stalviršio, ir užsimojusi trenkė juo H. T. į viršutinę kūno dalį, prie galvos, nežino tiksliai, į kurią kūno vietą pataikė. Taigi, parodymų patikrinimo metu, S. S.-K. nenurodė, kad H. T. būtų ją smaugęs, kad ji mėgino išsilaisvinti, kad būtų pradėjęs vėl pulti kaltinamąją ir jai vėl pradėjęs smūgiuoti. Pažymėtina, kad kaltinamosios parodymų dėl smaugimo nepatvirtino ir byloje esantys įrodymai, nes iš 2016 m. lapkričio 14 d. specialisto išvados matyti, kad nors S. S.-K. ir buvo nustatyti kūno sužalojimai, tačiau smaugimo žymių ar sužalojimų kaklo srityje nenustatyta (2 t., b. l. 37–38). Nors kaltinamoji nurodė, kad prieš jos atliktą smūgį H. T., pastarasis tąsėsi su O. R., tačiau iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad O. R. tiek teismo posėdžio metu apklausiama kaip liudytoja, tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tuo metu, kai buvo nužudytas H. T., ji dėl girtumo miegojo prie stalo virtuvėje ir prabudo tik nuo V. S. riksmo: „Kvieskite greitąją pagalbą“, nes H. T. nukrito. Šiuos O. R. parodymus patvirtina V. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

54Pažymėtina ir tai, kad nors S. S.-K. nurodė, jog buvo išsigandusi, bijojo H. T., todėl pastarajam ir smūgiavo, tačiau iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad kaltinamoji kartu girtavo su H. T., O. R., V. S. nuo pat 2016 m. lapkričio 12 d. vakaro. Visi asmenys dar iki pat H. T. nužudymo girtaujant konfliktavo, naudojo smurtinius veiksmus vienas kito atžvilgiu, tarp jų ir kaltinamosios atžvilgiu, be to, kai H. T., O. R., V. S. išėjo iš kaltinamosios namų, pati kaltinamoji minėtus asmenis vėl įsileido atgal į savo namus ir toliau su jais girtavo, mušėsi, nors prieš tai kaltinamosios atžvilgiu buvo smurtaujama ir, kaip kaltinamoji teismo posėdžio metu teigė, jai tai buvo siaubinga. Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusius kaltinamosios ir H. T. santykius, pačios kaltinamosios veiksmus, elgesį, kai nors ji ir teigė, jog bijojo H. T., tačiau jį ir kitus asmenis vėl įsileido į namus, nupirko dar alkoholio ir visi tęsė girtavimą, todėl akivaizdu, kad tokio pavojingo kėsinimosi, nuo kurio kaltinamajai būtų reikėję gintis panaudojant peilį ir juo nužudant H. T., teismo vertinimu, nagrinėjamo įvykio metu nebuvo.

55Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neturi pagrindo kaltinamosios S. S.-K. veiksmus įvykio metu vertinti kaip teisės į būtinąją gintį įgyvendinimą, numatytą BK 28 straipsnyje, nes tai buvo dėl tarpusavio konflikto įvykdyti smurtiniai veiksmai, nesukeliantys būtinosios ginties situacijos. Kaltinamosios aiškinimai apie jai kilusį ar tiesiogiai gręsiantį pavojų atmetami kaip gynybos versija, kuria siekiama sušvelninti savo padėtį ar net išvengti baudžiamosios atsakomybės.

56Bausmės skyrimas, civilinio ieškinio išsprendimas ir kiti klausimai

57Kaltinamoji S. S.-K. viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės dėl H. T. mirties, teisme atskleidė padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Šią aplinkybę teismas pripažįsta kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios S. S.-K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad ji nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tokią išvadą teismas daro remdamasis pirmiausia pačios kaltinamosios aiškinimu, kad įvykio metu ji buvo girta, girtumas turėjo įtakos jos veiksmams, blaivi nebūtų taip pasielgusi. Liudytojai S. L., O. R. ir V. S., buvę įvykio vietoje, taip pat patvirtino, jog įvykio metu kaltinamoji buvo girta, nuolat vartojo alkoholinius gėrimus. Be to, teismo nuomone, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad alkoholio vartojimas susilpnino kaltinamosios S. S.-K. savikontrolę, turėjo įtakos adekvačiam situacijos vertinimui.

58Skirdamas bausmę už padarytą nusikaltimą kaltinamajai S. S.-K. teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais. Kaltinamoji S. S.-K., veikdama netiesiogine tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), kurio pasekmės yra nebepataisomos, nes kėsinimosi objektas buvo žmogaus gyvybė. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Vertindamas kaltinamosios asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad ji anksčiau nebuvo teista (2 t., b. l. 4), bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų nėra (2 t., b. l. 5–6), dėl psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašyta (2 t., b. l. 1, 12, 14).

59Įvertinęs visas šias reikšmingas nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kartu atsižvelgęs ir į BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijos griežtumą (laisvės atėmimas nuo 7 iki 15 metų), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai kaltinamosios S. S.-K. atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas parenkant bausmę, paskyrus jai už padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, artimą BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytam tokios bausmės vidurkiui (vidurkis 11 metų).

60Remdamasis tais pačiais padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kaltinamosios asmenybę apibūdinančiais bylos duomenimis, laisvės atėmimo bausmę teismas kaltinamajai skiria atlikti pataisos namuose (BK 50 straipsnio 3 dalis).

61Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 551,40 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., 146-147). Nustačius, kad tarp kaltinamosios S. S.-K. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, sprendžiamas klausimas dėl civilinio ieškinio patenkinimo (BPK 115 straipsnis).

62Byloje esantys nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. T. pateikti mokėjimo dokumentai pareiškiant civilinį ieškinį pagrindžia prašomos priteisti turtinės žalos sumą, kurią sudaro H. T. laidojimo išlaidos (2 t., b. l. 147). Todėl civilinis ieškinys dėl šių turėtų išlaidų atlyginimo tenkinamas visiškai.

63Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

64Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusioji V. T. dėl savo vienintelio sūnaus H. T. smurtinės mirties patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, emocinę depresiją, todėl ji neabejotinai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

65Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).

66Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

67Nustatyta, jog nusikalstama veika padarytos pasekmės yra neatstatomos, veika padaryta netiesioginės tyčios forma, kaltinamoji nors ir nedirba, tačiau yra darbinga, pažymėtina ir tai, kad konfliktas tarp H. T. ir kaltinamosios buvo abipusis, dar iki H. T. nužudymo kaltinamoji ir H. T. nuo pat 2016 m. lapkričio 12 d. vakaro vienas kito atžvilgiu naudojo smurtinius veiksmus, kartu girtavo. Teismų praktika sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus nužudymo bylose pakankamai įvairi: 20 000–21 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 2K-171-511/2016), 11584,80 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 2K-41-697/2015), 14481 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis Nr. 2K-7/2014), 7240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. 2K–525/2013), 28962 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. 2K-641/2012). Sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusioji V. T., kaip pati nurodė teismo posėdžio metu, yra nukentėjusi nuo savo sūnaus, nes pastarasis jai buvo sunkiai sutrikdęs sveikatą ir dėl to buvo nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 20 d. nuosprendžiu 2 metų laisvės atėmimo bausme, išėjęs iš įkalinimo įstaigos ilgai kartu su motina negyveno, nes motina išėjo gyventi atskirai, tačiau nurodė, jog su sūnumi sutarusi gerai, nekonfliktuodavo. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas bylai reikšmingas aplinkybes, suformuotą teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas mano, kad 30 000 Eur suma laikytina per didelė patirtai neturtinei žalai atlyginti, ir sprendžia, jog nukentėjusiajai priteistina 12 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.

68Šiaulių apygardos teisme 2017 m. balandžio 11 d. buvo gautas patikslintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas valstybės naudai iš kaltinamosios S. S.-K. priteisti 216,20 eurų dydžio sumą, susidariusią dėl nukentėjusiajai V. T. advokato M. Švažo suteiktos antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje Nr. 1-60-167/2017. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį yra priteisiamos tik tos atstovavimo nukentėjusiajam išlaidos, kurias patyrė pats nukentėjusysis ar civilinis ieškovas. Teismas, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji V. T. tiesioginių išlaidų atstovo advokato darbo apmokėjimui nepatyrė, sprendžia netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo išieškoti iš kaltinamosios S. S.-K. išlaidas už atstovo advokato nukentėjusiajai V. T. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

69Šiaulių apygardos teisme 2017 m. vasario 22 d. buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas valstybės naudai iš kaltinamosios S. S.-K. priteisti 243,18 eurų dydžio sumą, susidariusią dėl advokatų: Edmundo Jankaičio S. S.-K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje Nr. 1-60-167/2017 ir ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-53216-16; Vidos Povilaitienės S. S.-K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-53216-16. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamoji S. S.-K. jokio savo turto neturi, niekur nedirba (2 t., b. l. 7, 23), be to, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamosios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.

70Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – prožektorius, peilis, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini Šiaulių apygardos teismo teismų muziejui; telefonas „Nokia“ (paimtas kambaryje), telefonas „Nokia“ (paimtas iš liudytojos V. S.) (1 t., b. l. 115–116) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini savininkams; H. T. rūbai – megztinis, kelnės, apatinės kelnaitės, kojinės (1 t., b. l. 154–155) ir S. S.-K. palaidinės ir kelnės (1 t., b. l. 162–164) kaip menkaverčiai ir negalintys būti sunaudoti, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 punktas).

71Kardomoji priemonė suėmimas nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

72Procesinė prievartos priemonė laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. S.-K. piniginėms lėšoms, esančioms 1) AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomoje sąskaitoje, kurios (duomenys neskelbtini), ir sąskaitoje (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini) banke atsiskaitomojoje sąskaitoje, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), padengus civilinį ieškinį, panaikintinas.

73Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais, teismas

Nutarė

74S. S.-K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir jai paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.

75Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti kaltinamosios S. S.-K. sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. lapkričio 13 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

76Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

77Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. birželio 8 d.

78Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. S.-K. palikti tą pačią – suėmimą.

79Procesinę prievartos priemonę, laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. S.-K. piniginėms lėšoms, esančioms 1) AB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomoje sąskaitoje, kurios (duomenys neskelbtini), ir sąskaitoje (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini) banke atsiskaitomojoje sąskaitoje, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), iki civilinio ieškinio padengimo, palikti tą pačią.

80Nukentėjusiosios V. T. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, o dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš S. S.-K. nukentėjusiosios V. T. naudai priteisti 12 000 Eur (dvylika tūkstančių eurų) sumą neturtinės žalos atlyginimui bei priteisti 551,40 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt vieną eurą ir 40 ct) turtinei žalai atlyginti.

81Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus tarnybos prašymo priteisti išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo.

82Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus tarnybos prašymo priteisti išlaidas, susidariusias dėl nukentėjusiajai V. T. advokato atstovo Modesto Švažo suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

83Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – prožektorių, peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Šiaulių apygardos teismo teismų muziejui; telefoną „Nokia“ (paimtą kambaryje), telefoną „Nokia“ (paimtą iš liudytojos V. S.), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkams; H. T. rūbus – megztinį, kelnes, apatines kelnaites, kojines ir S. S.-K. palaidinę ir kelnes, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

84Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajai S. S.-K. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas... 2. sekretoriaujant Ingai Adomėlytei,... 3. dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei,... 4. dalyvaujant kaltinamajai S. S. – K., jos gynėjui... 5. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 6. S. S.-K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys... 7. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 8. S. S.-K. kaltinama tuo, kad 2016 m. lapkričio 13 dieną,... 9. Įrodymai... 10. Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji S. S.-K.... 11. Parodymų patikrinimo vietoje metu 2016 m. lapkričio 23 d. 12. Iš specialisto 2016 m. lapkričio 14 d. išvados Nr. G 1534/2016(04) matyti,... 13. Liudytojas E. D. parodė, kad tai galėjo būti 2016 m.... 14. Liudytoja S. L. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, ji... 15. 2016 m. lapkričio 12 d., apie 14–15 val., jai paskambino 16. Liudytoja S. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė... 17. 2016 m. lapkričio 22 d. parodymų patikrinimo vietoje liudytoja 18. Liudytoja R. J. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, ji... 19. Liudytoja R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė... 20. Liudytoja O. R. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, 21. Liudytoja O. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė... 22. 2016 m. lapkričio 22 d. parodymų patikrinimo vietoje liudytoja 23. Liudytoja A. R. parodė, kad kaltinamąją 24. Liudytoja A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė... 25. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. T. parodė, kad... 26. Liudytoja V. S. parodė, kad kaltinamoji jos dukra. Ji... 27. Liudytoja V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė... 28. 2016 m. lapkričio 22 d. parodymų patikrinimo vietoje liudytoja 29. Ekspertas L. J. parodė, kad jis šioje byloje atliko... 30. Įvykio vietos apžiūros ir lavono apžiūros metu 2016 m. lapkričio 13 d.... 31. Iš 2017 m. sausio 27 d. specialisto išvados Nr. 40-(U-45)-IS1-71-(13.2)... 32. Iš 2017 m. sausio 27 d. specialisto išvados Nr. 40-(U-46)-IS1-72-(13.2)... 33. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto... 34. Iš 2016 m. lapkričio 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo... 35. Iš 2017 m. sausio 20 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti... 36. Iš 2016 m. lapkričio 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo... 37. Iš 2017 m. sausio 20 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti... 38. Iš 2016 m. lapkričio 20 d. tarnybinio pranešimo dėl informacijos pateikimo... 39. Iš pateiktų duomenų apie S. S.-K. blaivumą, tikrinant... 40. Iš 2016 m. lapkričio 21 d. pateikto pagalbos skambučio įrašo matyti, kad... 41. Iš 2016 m. gruodžio 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo... 42. Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija... 43. Įvertinęs šių bylos duomenų, neturinčių esminių prieštaravimų,... 44. Spręsdamas kaltinamosios S. S. – K. kaltės klausimą... 45. Kaltinamoji S. S.-K. pripažįsta, kad kaltinime nurodytu... 46. Įvertinęs aptartais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas... 47. Nustatydamas H. T. suduotų smūgių skaičių ir... 48. Kaltinamoji S. S.-K., neneigdama, jog nuo jos padarytų... 49. Išanalizavęs bylos duomenų visumą, teismas sprendžia, kad kaltinamosios 50. Dėl būtinosios ginties... 51. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji S. S.-K. ir jos... 52. Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį nustatytą teisę į būtinąją gintį asmuo... 53. Teismo nuomone, kaltinamosios S. S.-K. versiją, kad... 54. Pažymėtina ir tai, kad nors S. S.-K. nurodė, jog buvo... 55. Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neturi... 56. Bausmės skyrimas, civilinio ieškinio išsprendimas ir kiti klausimai... 57. Kaltinamoji S. S.-K. viso baudžiamojo proceso metu... 58. Skirdamas bausmę už padarytą nusikaltimą kaltinamajai 59. Įvertinęs visas šias reikšmingas nusikalstamos veikos, numatytos BK 129... 60. Remdamasis tais pačiais padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei... 61. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. T. pareiškė... 62. Byloje esantys nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės 63. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnyje... 64. Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusioji 65. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos... 66. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti 67. Nustatyta, jog nusikalstama veika padarytos pasekmės yra neatstatomos, veika... 68. Šiaulių apygardos teisme 2017 m. balandžio 11 d. buvo gautas patikslintas... 69. Šiaulių apygardos teisme 2017 m. vasario 22 d. buvo gautas Valstybės... 70. Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,... 71. Kardomoji priemonė suėmimas nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.... 72. Procesinė prievartos priemonė laikinas nuosavybės teisės apribojimas 73. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299,... 74. S. S.-K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos... 75. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į... 76. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.... 77. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m.... 78. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo S.... 79. Procesinę prievartos priemonę, laikiną nuosavybės teisės apribojimą 80. Nukentėjusiosios V. T. civilinį ieškinį dėl... 81. Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus... 82. Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus... 83. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, –... 84. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajai