Byla 2-997-798/2019
Dėl naujai paaiškėjusio turto paskirstymo pasibaigusios ir išregistruotos A. G. prekybos įmonės bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas prašymą dėl naujai paaiškėjusio turto paskirstymo pasibaigusios ir išregistruotos A. G. prekybos įmonės bankroto byloje.

2Teismas

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Kauno apygardos teismas 2007 m. sausio 17 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei A. G. prekybos įmonei (toliau – PĮ arba BPĮ). Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 1 d. sprendimu pripažino A. G. PĮ veiklą pasibaigusia likvidavus dėl bankroto. Atsakovė 2009 m. lapkričio 13 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

72.

8Suinteresuotas asmuo (kreditorė) valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Turto bankas kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu dėl naujai paaiškėjusio turto paskirstymo A. G. PĮ bankroto byloje. Nurodė, jog A. G. BPĮ bankroto byloje buvo patvirtintas antros eilės kreditorės VĮ Turto bankas 178 190,75 Lt finansinis reikalavimas, kurio 11 355,34 Lt dalis buvo patenkinta; likusi nepatekinta reikalavimo dalis sudaro 48 318,87 Eur (166 835,41 Lt). Trečios eilės kreditorių nėra. Bankroto byloje tarp šalių buvo kilęs ginčas, ar A. G. PĮ laikytina šeimos verslu ir ar išieškojimas galėjo būti nukreiptas į abiejų sutuoktinių asmeninį bei bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą. Bylą nagrinėję teismai pripažino, jog iš A. G. PĮ gaunamos pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, todėl iš individualios įmonės veiklos atsiradusios prievolės laikytinos bendromis sutuoktinių prievolėmis, kurios tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto, o jo nesant ar nepakankant – iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise turimo turto. VĮ Turto bankas teismo iniciatyva buvo įtrauktas į Kauno apygardos teisme nagrinėjamą bylą, kurioje G. G. kreipėsi su ieškiniu prašydama taip pat pripažinti G. G. ir A. G. gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1800-2007-2016, ir 0,1808 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), bendrosios jungtinės nuosavybės teises. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1074- 480/2018 ieškinį tenkino (sprendimas įsiteisėjo 2019 m. balandžio 25 d.). Įsiteisėjus šiam sprendimui tapo aišku, jog yra turto, kuris nebuvo žinomas A. G. PĮ bankroto metu (nuslėptas apsimestinio sandorio pagalba įregistruojant jį A. G. tėvų vardu). Dėl to yra pagrindas naujai atsiradusį turtą paskirstyti kreditoriams. A. G. BPĮ kreditorei VĮ Turto bankas pripažintina bendrosios dalinės nuosavybės teisė į 177/1000 dalis (arba 17,70 proc.) žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių ( - ). Kreditorė prašomą nustatyti nuosavybės dalį apskaičiavo atsižvelgiant į nepatenkinto finansinio reikalavimo likučio bankroto procentinę išraišką ir naujai atsiradusio turto bendrą vidutinę rinkos vertę (48 318,87 Eur x 100 proc. : 273 042,00 Eur = 17,70 proc.).

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

103.

11Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi atsisakė priimti VĮ Turto bankas prašymą dėl naujai paaiškėjusio turto paskirstymo A. G. PĮ bankroto byloje.

124.

13Teismas, nustatęs, jog Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 1 d. sprendimu pripažino atsakovės A. G. PĮ veiklą pasibaigusia likvidavus dėl bankroto, sprendimas įsiteisėjęs ir atsakovė 2009 m. lapkričio 13 d. išregistruota iš juridinių asmenų registro sprendė, kad atsakovei pasibaigus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.95 straipsnio 3 dalis), jokie procesiniai veiksmai bankroto byloje negalimi. Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas prašymas dėl naujai paaiškėjusio turto paskirstymo bankroto byloje atsisakytinas priimti, kaip nenagrinėtinas atsakovės A. G. prekybos įmonės bankroto byloje Nr. B2-116-390/2009 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 straipsnio 6 dalis) ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

145.

15Teismų praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti likviduotos ir išregistruotos įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-113/2007; 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-958/2008). Tokiu būdu yra užtikrinama kreditorių teisė į teisminę gynybą net ir po likvidavimo procedūrų įmonėje užbaigimo (reiškiant reikalavimą dėl turto paskirstymo). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju VĮ Turto bankas siekia įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą iš kitų suinteresuotų asmenų, todėl toks nuosavybės teisų pripažinimas galimai nagrinėtinas tik ginčo teisenos tvarka, pareiškiant ieškinį.

16III. Atskirojo skundo argumentai

176.

18Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti nagrinėti VĮ Turto bankas prašymą dėl naujai paaiškėjusio bankrutavusios įmonės turto paskirstymo kreditoriams.

197.

20Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti VĮ Turto bankas prašymą dėl naujai paaiškėjusio bankrutavusios įmonės turto paskirstymo – nustatyti apeliantei bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 177/1000 dalis 0,1808 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir į 177/10000 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ). Teismų praktikoje nėra analogiškos situacijos, kai kreditoriams skirstomas nekilnojamasis turtas, tačiau, pavyzdžiui, naujai atsiradusiais reikalavimo teises yra bankroto bylą nagrinėjusio teismo perduotos tiesiogiai kreditoriui. Skundžiamojoje nutartyje nenurodyti argumentai, kurių pagrindu VĮ Turto bankas prašymas atmestas.

21Teismas

konstatuoja:

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Dėl bylos nagrinėjimo ribų

248.

25Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl atskirojo skundo tenkinimo

269.

27Dėl kreditorių teisės kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl įmonės turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo. Bankroto byla susideda iš kelių etapų. Kiekviename iš šių etapų yra įgyvendinami tam tikri tikslai. Įmonės likvidavimo etape, kuris prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus jos likvidavimo procedūras, yra sprendžiami su turto realizavimu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nustatyta tvarka susiję klausimai, kuriuos išsprendus yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla. Šiame bankroto proceso etape vyrauja likvidacinis tikslas, kuris reiškia, jog tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas turi operatyviai veikti ir priimti tokius sprendimus bei atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą. Bankroto byla užbaigiama teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos. Įsiteisėjus šiam sprendimui, atsiranda pagrindas išregistruoti juridinį asmenį iš juridinių asmenų registro ir juridinis asmuo, kaip teisės subjektas, pasibaigia (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). Įmonės likvidavimo procedūros gali būti užbaigiamos tik tuomet, kai nebelieka įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas. Tuo pačiu pasibaigia ir likviduoto juridinio asmens, jei jis yra ribotos civilinės atsakomybės, prievolės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto proceso metu (CK 6.128 straipsnio 3 dalis).

2810.

29Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sprendimas dėl įmonės pabaigos neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą. Šiais atvejais bankrutavusios ir iš juridinių asmenų registro išregistruotos įmonės turtą ir turtines reikalavimo teises pagal įstatymą perima jos kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti likvidavimo procedūros metu, pagal ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-113/2007; 2008 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-67/2008; 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-958/2008; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-701-798/2016). Tokių lėšų paskirstymo klausimą gali inicijuoti taip pat buvęs tokios įmonės bankroto administratorius, jeigu nebuvo padengtos šios įmonės administravimo išlaidos (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2-67/2008).

3011.

31Nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtintas A. G. BPĮ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas: antros eilės kreditorės Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 178 190,75 Lt ir Kauno teritorinė muitinė 266 899,87 Lt, kuris patikslintas 2007 m. birželio 14 d. teismo nutartimi – kreditorė Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su 178 190,75 Lt finansiniu reikalavimu pakeista į kreditorę VĮ Turto bankas su 178 190,75 Lt finansiniu reikalavimu. Iš kreditorės VĮ Turto bankas prašymo dėl naujai paaiškėjusio turto paskirstymo nustatyta, jog kreditorės VĮ Turto bankas 178 190,75 Lt finansinio reikalavimo 11 355,34 Lt dalis buvo patenkinta, todėl likusi nepatekinta reikalavimo dalis yra 48 318,87 Eur (166 835,41 Lt). Kreditorės Kauno teritorinės muitinės nepatenkinto kreditorinio reikalavimo likutis yra 72 374,66 Eur (246 895,21 Lt). Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimu pripažinta A. G. PĮ pasibaigusia ir ši įmonė 2009 m. lapkričio 13 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

3212.

33A. G. PĮ bankroto byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl A. G. PĮ laikytinos šeimos verslu ir išieškojimo nukreipimo į A. G. PĮ savininko ir jo sutuoktinės asmeninį bei bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą galutinai išspręstas Lietuvos A. T. 2008 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2008, kurioje konstatuota, jog iš individualios įmonės veiklos atsiradusios prievolės laikytinos bendromis sutuoktinių prievolėmis, kurios tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto, o jo nesant ar nepakankant – iš sutuoktiniams priklausančio asmeninės nuosavybės teise turimo turto. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1074-480/2018 tenkino ieškovės G. G. ieškinį (taip pat pripažino, kad gyvenamasis namas ir 0,1808 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ieškovei G. G. ir atsakovui A. G.). Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-157-790/2019 Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimui įsiteisėjus 2019 m. balandžio 25 d., paaiškėjo, jog yra A. G. BPĮ turto, kuris nebuvo žinomas įmonės bankroto metu (nes buvo nuslėptas apsimestinio sandorio pagalba, įregistruojant turtą A. G. tėvų vardu).

3413.

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007 yra pateiktas išaiškinimas dėl sutuoktinių turto padalinimo perdavimo spręsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Kasacinis teismas pasisakė, kad kai bankroto byla iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo jos savininko ar narių turto, klausimas dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo (tiek tais atvejais, kai šis klausimas keliamas pagal vieno sutuoktinio ieškinį, tiek tuomet, kai yra susitarimas dėl bendro turto padalijimo, ar kai turtą prašo padalyti kreditoriai) perduodamas nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CK 3.51, 3.55 straipsniai, 3.116 straipsnio 1 dalis). Kadangi bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu - maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, yra nustatyta speciali bankroto bylų nagrinėjimo procedūra, įtvirtinta Įmonių bankroto įstatyme ir taikoma visoms įmonėms, įregistruotoms Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka (Įstatymo 1 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi individualios įmonės, kaip šeimos verslo, bankroto procedūrai yra taikoma Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka, CK trečiosios knygos nuostatos šios procedūros nereglamentuoja, tai lemia reikalavimo dėl sutuoktinių turto padalijimo perdavimą nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CK 1.1 straipsnio 2 dalis, 3.1 straipsnio 2 dalis).

3614.

37Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs tiek į kasacinio teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovei pasibaigus, jokie procesiniai veiksmai, tame tarpe ir turto padalinimo klausimai, bankroto byloje negalimi, todėl suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas prašymas dėl naujai paaiškėjusio turto paskirstymo bankroto byloje atsisakytinas priimti, kaip nenagrinėtinas atsakovės A. G. PĮ bankroto byloje Nr. B2-116-390/2009. Šiuo atveju, bankrutavusios ir iš juridinių asmenų registro išregistruotos A. G. PĮ turtą bei turtines reikalavimo teises pagal įstatymą perėmė kreditorės VĮ Turto bankas ir Kauno teritorinė muitinė, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti įmonės likvidavimo procedūros metu, pagal ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Po A. G. BPĮ pabaigos, atsirado turto (ši aplinkybė paaiškėjo 2019 m. balandžio 25 d.), iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės minėtų kreditorių reikalavimai, todėl minėtos kreditorės turi teisę kreiptis į A. G. BPĮ bankroto bylą nagrinėjusį Kauno apygardos teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo. Šia teise pasinaudojo kreditorė VĮ Turto bankas, t. y. pareiškė reikalavimą dėl turto paskirstymo. Reiškiant reikalavimą dėl turto paskirstymo yra užtikrinama kreditorių teisė į teisminę gynybą net ir po likvidavimo procedūrų įmonėje užbaigimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2098/2012; 2019 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 2A-962-407/2019).

3815.

39Apibendrinus išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė A. G. PĮ bankroto byloje priimti suinteresuoto asmens (kreditorės) VĮ Turto bankas prašymą dėl naujai paaiškėjusio turto paskirstymo kaip nenagrinėtiną teisme. Todėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartis naikinama ir suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas prašymas dėl naujai paaiškėjusio turto paskirstymo A. G. PĮ bankroto byloje priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

40Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

41Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas prašymą dėl naujai paaiškėjusio turto paskirstymo pasibaigusios ir išregistruotos A. G. personalinės įmonės bankroto byloje priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas... 2. Teismas... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Kauno apygardos teismas 2007 m. sausio 17 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą... 7. 2.... 8. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Turto... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. 3.... 11. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi atsisakė priimti VĮ... 12. 4.... 13. Teismas, nustatęs, jog Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 1 d. sprendimu... 14. 5.... 15. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos... 16. III. Atskirojo skundo argumentai... 17. 6.... 18. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo Kauno apygardos... 19. 7.... 20. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti VĮ... 21. Teismas... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 23. Dėl bylos nagrinėjimo ribų ... 24. 8.... 25. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 26. 9.... 27. Dėl kreditorių teisės kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį... 28. 10.... 29. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sprendimas dėl įmonės... 30. 11.... 31. Nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartimi... 32. 12.... 33. A. G. PĮ bankroto byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl A. G. PĮ laikytinos... 34. 13.... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 4... 36. 14.... 37. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs tiek į kasacinio teismo, tiek... 38. 15.... 39. Apibendrinus išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas... 40. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 41. Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir...