Byla e2-1074-480/2018
Dėl sandorių, akto, įgaliojimo bei nuosavybės nuginčijimo, bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo

1Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovei G. G. ir jos atstovui advokatui Dominykui Varnui, atsakovui ir atsakovų atstovui advokatui Vidui Adomaičiui, trečiųjų asmenų Kauno teritorinės muitinės atstovui G. R., valstybės įmonės Turto banko atstovams R. I., D. V.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovams A. G., S. A. G. ir A. A. G., byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims notarėms N. U. ir L. P., Kauno teritorinei muitinei, valstybės įmonei Turto bankui dėl sandorių, akto, įgaliojimo bei nuosavybės nuginčijimo, bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo,

Nustatė

3Ieškovė G. G., papildžiusi ieškinio reikalavimus, prašo: 1) pripažinti atsakovų S. A. G. (a. k. ( - ) ir A. A. G. (a. k. ( - ) sudarytas 2002 m. kovo 13 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1510 bei 2002 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2527 prieštaraujančiomis viešajai tvarkai ir gerai moralei bei negaliojančiomis dėl apsimestinumo dalis, kuriose žemės sklypų, unikalus Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), pirkėjais yra nurodomi S. A. G. ir A. A. G.; 2) pripažinti apsimestine ir prieštaraujančia viešajai tvarkai ir gerai moralei gyvenamojo namo ( - ), unikalus Nr. ( - ), 2008 m. spalio 7 d. Pripažinimo tinkamu naudoti akto dalį, kurioje statytojais yra nurodomi S. A. G. ir A. A. G.; 3) ieškovei G. G. (a. k. ( - ) ir atsakovui A. G. (a. k. ( - ) pripažinti gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ir 0,1808 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), bendrosios jungtinės nuosavybės teises; 4) pripažinti S. A. G. ir A. A. G. 2005 m. balandžio 1 d. išduotą įgaliojimą Nr. 1528 A. G., patvirtintą notarės N. U., niekiniu ir negaliojančiu dėl jo tariamumo bei prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei; atnaujinti galimai praleistą ieškinio dėl 2002 m. kovo 13 d. ir 2002 m. gegužės 31 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais senaties terminą.

4Ieškovė ieškinyje nurodė ir posėdžių metu paaiškino, kad ji ir atsakovas A. G. (toliau kartu abu – sutuoktiniai) susituokė ( - )., santuoka įregistruota Marijampolės raj. CMS, akto įrašo Nr. ( - ). Santuokoje gimė trys vaikai: J. G. (a. k. ( - ) S. G. (a. k. ( - ) ir I. G. (a. k. ( - ) Sutuoktiniai surado, suderėjo kainas ir 2002 m. kovo 13 d. bei 2002 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimis atsakovų S. A. G. ir A. A. G. (toliau abu kartu – atsakovai) vardu įsigijo du žemės sklypus, kuriuos 2005 m. liepos 4 d. Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintu detaliuoju planu sujungė į vieną, dabartinis adresas – ( - ). Šiame sklype sutuoktiniai savo jėgomis ir lėšomis pasistatė gyvenamąjį namą, tačiau 2008 m. spalio 7 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktu A. G. valia namą įregistravo jo tėvų – atsakovų vardu. Akte pagal statytojo pažymą nurodoma faktiška statybos kaina 1 523 000 Lt (441 091 Eur). Atsakovai niekada patys statybos procese nedalyvavo, jokių lėšų neįdėjo ir pastatytame name niekada negyveno; jis yra suprojektuotas ir skirtas tik sutuoktinių šeimos poreikiams tenkinti. 2005 m. balandžio 1 d. atsakovo tėvai netgi išdavė savo sūnui, t. y. ieškovės sutuoktiniui, įgaliojimą tvarkyti visus ginčo turto įgijimo klausimus: sujungti sklypus, projektuoti ir statyti juose statinius, gauti statybos leidimus, derinti projektus, atlikti teisinę registraciją, netgi parduoti ginčo turtą ir kt. 2006 m. birželio 5 d. sutuoktiniai jau šventė ginčo name įkurtuves, faktiškai persikraustę į jį gyventi. Atsakovai niekada nereikalavo sutuoktinių ar kurio nors vieno iš jų iš namo išsikraustyti, priimti juos kartu gyventi ar mokėti namo, sklypo nuomos mokestį. Atsakovai yra fiktyvūs ginčo namo ir sklypo savininkai, šis turtas jiems nėra reikalingas, jie neturėjo noro ar lėšų jį įsigyti. Visą šį turtą iš savo santuokos metu įgyto turto, disponuojamų pajamų, turimų žinių ir darbo įgijo sutuoktiniai, dėl to minėtas turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kol tarp ieškovės ir jos sutuoktinio nekilo byloje ginčas dėl jų santuokos nutraukimo, nei vienas atsakovas nedavė pagrindo ieškovei manyti, kad ji ir jos sutuoktinis nėra ginčo turto vieninteliai savininkai. Kadangi santuokos nutraukimo byloje sutuoktiniams viso jų turto padalijimo klausimo taikiu būdu nepavyko išspręsti, ieškovė neturi kitos išeities, kaip tik prašyti sutuoktinių bendrai pastatytą namą ir įsigytą žemės sklypą pripažinti jų bendrąja jungtine nuosavybe.

5Atsakovai su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovė pateikia aibę argumentų, kad ji ir atsakovas A. G. savo lėšomis ir jėgomis pasistatė gyvenamąjį namą, esantį žemės sklype adresu: ( - ), tačiau nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio šias aplinkybes, nors kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Atsakovai S. A. G. ir A. A. G. siekė suteikti kuo geresnes gyvenimo sąlygas savo sūnui bei anūkams, todėl natūralu, kad gyvenamasis namas buvo pritaikytas šeimos poreikiams, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad šis namas buvo pastatytas ieškovės ir atsakovo A. G. lėšomis. Namas pastatytas atsakovų S. A. G. ir A. A. G. lėšomis ir įregistruotas jų nuosavybe. Ieškinio argumentai, kad atsakovai S. A. G. ir A. A. G. niekada nereikalavo ieškovės ir A. G. ar kurio nors vieno iš jų išsikraustyti iš šio namo ar priimti juos gyventi kartu, nepatvirtina, kad turtą ieškovė ir jos sutuoktinis įgijo santuokos metu ir dėl to šis turtas pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja subjektinėmis teisėmis ir sąmoningai daro spaudimą atsakovams, siekdama sau išsiderėti palankesnes santuokos nutraukimo sąlygas bylos dalyje dėl turto padalijimo. Remiantis CK 1.137 str. 3 d., teismas turėtų teisę tokią teisę atsisakyti ginti. Žemės sklypų savininkai atsakovai S. A. G. ir A. A. G. yra nuo 2002 m., o gyvenamojo namo – nuo 2008 m. Per šį laikotarpį atsakovai, kaip savininkai, buvo paviešinti įstatymų nustatyta tvarka, jų nuosavybės teisė nebuvo ginčijama. Taigi teiginys kad jie yra fiktyvūs žemės sklypo ir namo savininkai, yra nelogiškas ir nepagrįstas. Atsakovai sudarė pirkimo–pardavimo sutartis ir pastatė namą savo lėšomis, realizuodami sutarties laisvės principą, jų išorinė valia atitiko vidinę. Jokios intencijos pridengti kažkokį kitą sandorį atsakovai niekada neturėjo, nes tam nebuvo jokio pagrindo ar būtinybės. Byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, pagrindžiančių sandorių apsimestinumą, kad šie sandoriai sudaryti pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas ar prieštarauja viešajai tvarkai, kas sąlygotų jų pripažinimą negaliojančiais. Juo labiau, kad nuo jų sudarymo praėjo daugiau nei 15 metų. Apie žemės įsigijimo sandorius ieškovė žinojo iš karto po jų sudarymo, t. y. 2002 m., todėl reikalavimui dėl šių sandorių pripažinimo negaliojančiais prašo taikyti ieškinio senatį.

6Trečiasis asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės ieškinį visiškai palaiko. Teismui ieškinį tenkinus ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms, Kauno teritorinė muitinė kaip kreditorius spręstų klausimą dėl galimybės kreiptis į teismą dėl netenkinto 249 895,21 Lt (72 374,73 Eur) kreditorinio reikalavimo tenkinimo iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo ginčo gyvenamojo namo ir žemės sklypo.

7Trečiasis asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad VĮ Turto bankas buvo patvirtintas 178 190,75 Lt kreditoriumi atsakovo A. G. prekybos įmonės bankroto byloje, pardavus asmeninės nuosavybės teise registruotą ieškovės stomatologinį kabinetą, iš dalies 11 355,34 Lt suma patenkintas reikalavimas, finansinio reikalavimo likutis sudaro 48 318,87 Eur (166 835,41 Lt). Aplinkybė, jog ginčo metu A. G. prekybos įmonės bankroto procedūros baigtos ir įmonė išregistruota, neatima galimybės kreditoriui siekti savo reikalavimų patenkinimo iš turto, kuris buvo bankroto bylos nagrinėjimo metu, tačiau dėl nesąžiningų bendrų ieškovės ir atsakovų veiksmų buvo nuslėptas nuo kreditorių, t. y. ieškinyje teigiama, jog sklypas namo statybai buvo nupirktas ir statybos fiktyvių savininkų (A. G. tėvų) vardu pradėtos dar 2002 m., gyvenamasis namas pripažintas tinkamu naudoti 2008 m. spalio 7 d. (A. G. prekybos įmonės bankroto byla tęsėsi nuo 2007 m. sausio 17 d. iki 2009 m. spalio 1 d.). Atsižvelgiant į ginčo turto vertę (311 200 Eur) A. G. prekybos įmonės kreditorių reikalavimai (120 693,53 Eur) būtų buvę patenkinti visiškai, tačiau siekiant išvengti kreditorių pretenzijų, turtas sąmoningai nuslėptas. Nuslėptų pajamų dėka A. G. šeimos reikmėms statė gyvenamąjį namą. Atsakovų atsiliepime nurodytos aplinkybės nepagrįstos įrodymais ir vertintina kaip gynybinė pozicija siekiant nuslėpti turtą ir išvengti ieškovės bei A. G. prekybos įmonės kreditorių kreditorinių pretenzijų. Mano, kad byloje ginčijami sandoriai yra apsimestiniai, o taip pat turi ir tariamo sandorio elementų.

8Ieškinys tenkintinas

9Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2002 m. kovo 13 d. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi B. S. L., J. J. ir M. S. A. pardavė, o A. A. G. kartu su sutuoktiniu S. A. G. nupirko 998 kv. m ploto žemės sklypą ( - ) už 5 000,00 Lt (1 t., b. l. 102–105). 2002 m. gegužės 1 d. Pirkimo–pardavimo J. V. ir J. V. pardavė, o A. A. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nupirko dalis žemės sklypo, kurio viso plotas 0,081 ha, esančio ( - ); šalių susitarimu nustatyta parduodamo žemės sklypo kaina 6 000 Lt (1 t., b. l. 110–113).

102005 m. balandžio 1 d. A. A. G. ir S. A. G. išdavė A. G. įgaliojimą sujungti įsigytus jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius sklypus, projektuoti ir statyti jame statinius, gauti statybos leidimus, derinti projektus, atlikti teisinę registraciją, parduoti minėtą žemės sklypą ir jame esančius pastatus bei kita.

11Aukščiau minėti A. A. G. ir S. A. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigyti sklypai Marijampolės apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypų sujungimo“ sujungti į vieną 0,1808 ha ploto kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos) – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypą, esantį ( - ).

12Gyvenamojo namo su garažu ( - ). techninis projektas (projekto vadovė G. S.) suderintas Marijampolės savivaldybės 2002 m. liepos 17 d. Projektų derinimo tarnybos posėdžio protokolu Nr. 118. Marijampolės savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. liepos 4 d. posėdžio protokolas Nr. 225 rodo, kad tarp dokumentų statybos leidimui gauti komisijai buvo pateiktas D. V. individualios įmonės ( - ) projekto vadovės R. V. parengtas statinio projektas. Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyrius A. A. G. ir S. A. G. 2006 m. rugpjūčio 7 d. išdavė statybos leidimą Nr. ( - ) gyvenamajam namui, 668,65 kv. m bendro ploto, adresu: ( - ), statyti. Gyvenamąjį namą 1A1/p, unikalus Nr. ( - ), ( - ), komisija, paskirta Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-4, statytojų S. A. G. ir A. A. G., kurio bendras plotas 561,23 kv. m, naudingas plotas 381,83 kv. m, gyvenamas plotas 152,31 kv. m, faktiška statybos kaina (pagal statytojo pažymą) 1 523 000 Lt, 2008 m. spalio 7 d. pripažinimo tinkamu naudoti.

13Nekilnojamojo turto registre 0,1808 ha ploto žemės sklypas, adresu: ( - ), ir jame esantis pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), 561,23 kv. m bendro ploto, nuosavybės teise registruoti S. A. G. ir A. A. G. vardu (ieškovės pateikto ieškinio priedai).

14Taip pat teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartimi A. G. prekybos įmonei (j. a. k. ( - )) iškelta bankroto byla. Nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo teismas pažymėjo, kad dėl bankroto bylos iškėlimo ieškinį pateikė įmonės savininkas A. G., jame nurodė, kad įmonė nuo 2000 m. veiklos nevykdo, kreditoriniai įsiskolinimai sudaro 641 580,14 Lt, atsiskaitymo terminai jau seniai praleisti, nei įmonė, nei jos savininkas turto, kurį pardavus būtų galima atsiskaityti su kreditoriais, neturi. 2009 m. spalio 1 d. sprendimu teismas pripažino A. G. prekybos įmonę veiklą pasibaigusia likvidavus dėl bankroto. Likvidavus įmonę liko nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai už 416 735,62 Lt (civ. byla Nr. B2-116-390/2009).

15Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB ( - ) (j. a. k. ( - )). Nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo teismas nurodė, kad išanalizavus pateiktus rašytinius įrodymus, UAB ( - ) yra akivaizdžiai nemoki. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, UAB ( - ) direktoriumi iki bankroto bylos iškėlimo buvo A. G., o vieninteliu akcininku – T. G.. 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimu UAB ( - ) pripažinta veiklą pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto (civ. byla Nr. B2-97-657/2014).

16Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi UAB ( - ) (j. a. k. ( - )) iškelta bankroto byla; 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu bendrovės veikla laikoma pasibaigusia (civ. byla Nr. B2-948-527/2011). Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, UAB ( - ) direktoriumi ir akcininku iki bankroto bylos iškėlimo buvo S. S..

17Apsimestinio sandorio negaliojimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio normų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2006; kt.). Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis), t. y. galioja tas sandoris, kurio padarinių siekė jo šalys.

18Nagrinėjamu atveju ieškovė G. G. ieškinyje pareikštus reikalavimus grindžia 2002 m. kovo 13 d. bei 2002 m. gegužės 1 d. pirkimo–pardavimo sutarčių, 2008 m. spalio 7 d. pripažinimo tinkamo naudoti akto neatitikimu tikriesiems šių teisinių santykių subjektams. Ieškovė šioje byloje laikosi nuoseklios pozicijos, jog atsakovai S. A. G. ir A. A. G. (ieškovės sutuoktinio atsakovo A. G. tėvai) yra statytiniai, kurių dalyvavimas ginčo žemės sklypų įgijime, gyvenamojo mano pastatyme buvo reikalingas pridengiant tikruosius pirkėjus, statytojus – ieškovę bei atsakovą A. G. (sutuoktinius, tarp kurių šiuo metu teisme vyksta ginčas dėl santuokos nutraukimo). Statytinių vardu buvo nupirkti žemės sklypai, tvarkomi namo statybos dokumentai, kad nepasisekus ieškovės sutuoktinio A. G. vykdomo verslo reikalams, būtų išsaugotas šeimos turtas. Tikrajam pirkėjui ir statytojui ieškovės sutuoktiniui A. G. atsakovai S. A. ir A. A. G. 2005 m. balandžio 1 d. išdavė įgaliojimą tvarkyti visus ginčo turto klausimus. Ieškovė prašo ginčo turto pirkėjais, statytojais pripažinti ieškovę bei jos sutuoktinį A. G. bei šį turtą pripažinti jų bendrąja jungtine nuosavybe.

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009). Pareiga įrodyti aplinkybę, kad faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, t. y. vadovaujantis sisteminio aiškinimo principu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

20Teismas pažymi, kad byloje nagrinėjami ginčo šalių veiksmai, aplinkybės dėl 2008 m. spalio 7 d. pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodytų statytojų S. A. ir A. A. G. pripažinimo apsimestiniais, tačiau nėra pareikšta reikalavimo dėl šio individualaus administracinio akto, kaip baigiamojo statybos dokumento, panaikinimo, todėl toks ginčas neturės tiesioginės įtakos Marijampolės apskrities viršininko teisių perėmėjui, o jam spręsti taikomos apsimestinumą reglamentuojančios CK normos (CK 1.87 straipsnis), bet ne statybos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Statybos įstatymo (nuo 2007 m. gegužės 19 d. gal. red.) 24 straipsnis, STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (nuo 2008 m. balandžio 2 d. gal. red.) 15 ir 16 punktai, šio reglamento 3 priedas).

21Ieškovė akcentuoja aplinkybę, jog atsakovai S. A. ir A. A. G. buvo finansiškai nepajėgūs įsigyti du žemės sklypus, kurie vėliau buvo sujungti į vieną, ir pasistatyti jame gyvenamąjį namą (toliau – ginčo nekilnojamasis turtas, ginčo turtas). Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu gautas pajamas tokias galimybes turėjo tik ieškovės šeima, jos sutuoktinis A. G.. Pasak atsakovų atstovo, A. G. tėvai yra pasiturintys, kurie turėjo galimybę pasistatyti ginčo namą ir įsigyti ginčo žemės sklypus. Teigia, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad A. G. finansinė padėtis būtų gera, žinant sekusius net kelis įmonių bankrotus.

22Kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

23Iš ginčijamų 2002 m. nekilnojamojo turto (žemės) pirkimo–pardavimo sutarčių matyti, jog vieno sandorio kaina sudarė 5000,00 Lt (1 448,10 Eur) sumą, kito – 6000,00 Lt (1 737,72 Eur) sumą. 2008 m. spalio 7 d. Pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta, kad ginčo gyvenamojo namo faktiška statybos kaina (pagal statytojo pažymą) yra 1 523 000,00 Lt (441 091,28 Eur). Pagal ieškovės užsakymu UAB „Marleksa“ atliktą ginčo nekilnojamojo turto vertinimą, turto, esančio adresu ( - ), rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu vertinimo dieną (2017 m. birželio 2 d.), yra 311 200 Eur, iš jų: žemės sklypo – 29 200 Eur, gyvenamojo namo – 282 000 Eur (1 t., b. l. 33–101).

24Ieškovės aiškinimu, ji nežino, kokią pinigų sumą buvo sukaupęs sutuoktinis A. G., tačiau iš jo sukauptų pinigų buvo įsigyti žemės sklypai, pastatytas namas, o iš jos gaunamų pajamų stomatologijos kabinete buvo išlaikomi vaikai. Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2018 m. sausio 22 d. pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą (6 t., b. l. 174–175), A. G., dirbusio UAB ( - ), draudžiamosios pajamos buvo: 2001 m. – 1 527,92 Lt, 2001 m. – 2 638,44 Lt, 2002 m. – 2 630,80 Lt, 2003 m. – 2 674,12 Lt, 2004 m. – 2 951,36 Lt, 2005 m. – 2 105,14 Lt, 2006 m. – 1 506,00 Lt, 2007 m. - 4 030,00 Lt, 2008 m. – 8 120,00 Lt. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2018-01-25 pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti (6 t., b. l. 158–167), kad ieškovė G. G. turėjo draudžiamųjų pajamų, gavo motinystės išmokų 2000 m. – 6 863,39 Lt, 2001 m. gavo 1 476,29 Lt vaiko priežiūros išmokų, 2002 m. – 2005 m. draudžiamųjų pajamų neturėjo, tačiau būdama G. G. stomatologijos kabineto savininkė atitinkamais laikotarpiais mokėjo socialinio draudimo įmokas, 2006 m. jos draudžiamosios pajamos buvo 1 184,00 Lt, 2007 m. draudžiamosios pajamos (įskaitant motinystės ir vaiko priežiūros išmokas) buvo 18 459,91 Lt, 2008 m. jos draudžiamųjų pajamų suma buvo 29 743,33 Lt. Pagal VMI G. G. pateiktas metines pajamų mokesčio deklaracijas, už 2007 m. ji gavo 16 632,41 Lt apmokestinamųjų pajamų (išskaičiuota mokesčio suma – 3 397 Lt) ir 3 840,00 Lt neapmokestinamųjų pajamų; už 2008 m. – 30 131,45 Lt apmokestinamųjų pajamų (išskaičiuota mokesčio suma – 5 978 Lt) ir 3 500,00 Lt neapmokestinamųjų pajamų (6 t., b. l. 168–171). Teismas, ištyręs ieškovės „Swedbank“ sąskaitos išrašo ginčui aktualiu laikotarpiu (2004–2005 m.) apyvartą, pastebi, kad sąskaita būdavo papildoma pačios G. G., o iš jos atliekami mokėjimai namų ūkio reikmėms, apmokėti komunalines paslaugas (pvz.: pirkiniai prekybos centre MAXIMA, UAB „Omnitel“ už ryšio paslaugas, UAB „Sūduvos vandenys“, „Litesko“ Marijampolės filialas ir kt.) (5 t., b. l. 5–9, 51–59). Analizuoti duomenys patvirtina, kad ieškovė bei jos sutuoktinis atsakovas A. G. iš darbinės veiklos gaudavo tik minimalias oficialias pajamas. Akivaizdu, kad šeima, auginanti vaikus (dukra J., gim. ( - ), S., gim. ( - ), ir I., gim. ( - )), iš tokių pajamų apskritai negalėjo sukaupti lėšų ginčo turtui įsigyti.

25Byloje yra pateiktos ir atsakovų S. A. G. ir A. A. G. metinės pajamų deklaracijos (5 t., b. l. 132–138), pagal kurias S. A. G. deklaravo 2003 m. turėjęs 30 050,00 Lt (8 703,08 Eur) pajamų, 2005 m. – 29 615,00 Lt (8 577, 09 Eur), 2006 m. – 45 225,00 Lt (13 098,06 Eur); A. A. G. yra deklaravusi, kad 2003 m. yra gavusi 29 155,00 Lt (8 443,87 Eur) pajamų, 2004 m. – 21 500,00 Lt (6 226,83 Eur), 2005 m. – 12 040,50 Lt (3 793,46 Eur). Deklaracijose nurodytas neapmokestinamąsias pajamas A. A. G. nurodė gavusi iš ūkininko ūkyje vykdomos veiklos (iš deklaracijose nurodyto pajamų rūšies kodo pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM viršininko 2006 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. VA-80). A. G. ir atsakovų atstovo paaiškinimai apie atsakovo turėtas santaupas, pajamas iš lapių auginimo esminiai skiriasi nuo S. A. ir A. A. G. byloje faktiniais duomenimis pagrįstų pajamų. Neabejotina, kad ūkininkaujant gaunamos pajamos reikalauja atitinkamų sąnaudų. Vien ta aplinkybė, jog atsakovai S. A. ir A. A. G. deklaravo gavę pirmiau nurodyto dydžio pajamas, neleidžia daryti išvados, jog visos šios lėšos galėjo būti skirtos ginčo turtui įsigyti. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų, nes tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovei teigiant, kad jos sutuoktinio tėvai neturėjo lėšų nupirkti du žemės sklypus, juos sujungti ir jame pastatyti didžiulį namą, atsikirsdami į ieškovės argumentus, atsakovams (jų atstovui) nepakako vien tik nurodyti, kad jie turėjo santaupų, augino lapes ir turėjo pajamų iš šio verslo; jie turėjo įrodyti savo finansines galimybes šiam turtui įsigyti, tačiau to nepadarė (CPK 12, 178 straipsniai).

26Nors ieškovė duodama paaiškinimus teisme (2017 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas) negalėjo tiksliai nurodyti, kokią pinigų sumą turėjo sutaupęs jos sutuoktinis ir kiek kainavo namo statybos, o atsakovų atstovas 2018 m. kovo 5 d. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovo tėvams statyba kainavo 400 000–500 000 Lt, kai pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta 1 523 000 Lt, todėl net ir nesant tikslių duomenų apie statybos kainą bei atsižvelgdamas Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodytą ginčo nekilnojamojo turto vertę (311 200 Eur) 2017 m. balandžio 2 d., įvertinęs šalių į bylą pateiktus nors ir nevisiškai išsamius duomenis apie jų gautas pajamas ginčui aktualiu laikotarpiu, teismas daro išvadą, jog yra labiau tikėtina, kad pagal jų turėtas oficialias pajamas nei ieškovė bei jos sutuoktinis A. G., nei atsakovo A. G. tėvai S. A. G. ir A. A. G. nebuvo finansiškai pajėgūs įsigyti ginčo nekilnojamojo turto objektus. Nesant byloje tiesioginių įrodymų apie kurios nors iš dviejų šeimų (ieškovės ir jos sutuoktinio atsakovo A. G. bei atsakovų S. A. ir A. A. G.) finansines galimybes įsigyti ginčo nekilnojamąjį turtą, ieškovė faktą, kad šis turtas buvo įgytas jos su A. G., įrodinėja kitais netiesioginiais įrodymais.

27Ieškovė G. G. byloje laikosi nuoseklios pozicijos, kad ginčo nekilnojamąjį turtą ji įgijo santuokoje su A. G., nors sutuoktinio valia jis buvo registruotas jo tėvų vardu, tačiau kitoje jau išnagrinėtoje civilinė byloje (A. G. prekybos įmonės bankroto byloje) jos pozicija buvo visiškai kitokia: 2008 m. vasario 4 d. pateiktame atskirajame skunde ji akcentavo, kad bankrutuojančiu verslu vertėsi išimtinai vienas iš sutuoktinių – A. G., verslui nebuvo naudojamas bendras šeimos turtas, o iš jo gaunama nauda nebuvo naudojama šeimos poreikiams. Kita vertus, akivaizdu, jog bylos nagrinėjimo metu atskirsdami į ieškinio argumentus dėl tikėtinai gautų pajamų, turėtų santaupų, atsakovai nebuvo suinteresuoti objektyviu ir visišku šios aplinkybės nustatymu. Tokiu atveju teismas nevertina ieškovės elgesio atsakovų atstovo taip akcentuojamo CK 6.137 straipsnio 3 dalies prasme, nes ir patys atsakovai piktnaudžiauja subjektine teise.

28Atsakovė A. A. G. yra pasirašiusi abi byloje ginčijamas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, abu atsakovai – S. A. G. ir A. A. G. – pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir įgaliojimą, tačiau jų dalyvavimo tiek įsigyjant žemės sklypus, tiek statant gyvenamąjį namą nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai.

29Ieškovės poziciją dėl žemės sklypų įsigijimo ir namo statybos pagrindžia byloje apklaustų liudytojų parodymai, kiti rašytiniai įrodymai. Nors teismas ir sutinka su atsakovų atstovo pastebėjimu, kad kaip liudytojai buvo apklausti dalis ieškovei artimų asmenų: jos tėvas V. J. S., brolis T. S. ir jo sutuoktinė V. S., kurie turi suinteresuotumą bylos baigtimi, o T. S. dar naudojosi ir užrašais, tačiau šių liudytojų parodymai visiškai sutampa su kitų byloje apklaustų liudytojų parodymais, todėl jais nesivadovauti teismas neturi pagrindo.

30Kaip liudytojas apklaustas T. S. (2018 m. sausio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 09:41:53 val.) ieškovės ir atsakovo A. G. šeimą apibūdino kaip gerai gyvenančią, pasistačiusią prabangų namą. Nurodė, kad A. veiklus žmogus, kuris uždirbdavo sau, savo šeimai ir turėjo lėšų iš savo verslo – autotransporto, pervežimų. Apie 2001–2002 m. ieškovė su atsakovu ieškojo sklypo, derino projektą ir po to vyko statybos. Jis (t. y. liudytojas) žinojo, jog ginčo sklypas pirktas atsakovo tėvų vardu, ir tai padaryta dėl to, kad bankroto atveju turtas nebūtų perduotas valstybės reikmėms. Pastatytas namas rodo, kad pinigų nestigo. Arvydas nėra minėjęs, kad namą stato iš savo tėvų lėšų.

31Liudytojas J. J. (2018 m. sausio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 10:41:39 val.) parodė, kad J. V. pusdykiai pardavė G. sklypą su ta intencija, kad nupirktame sklype A. G. statys namą ir samdys jį kaip darbų vadovą, tačiau nupirkus sklypą, A. V. „pastūmė į šoną“. Nebuvo jokių kalbų nei su G. (t. y. ieškove), nei su A. (t. y. atsakovu), kad namą stato tėvams. A. mama slaugytoja, tėtis vairuotojas, papildomų verslų neturėjo. Liudytojas pats turėjo įmonę, žino, kad A. įmonės padėtis buvo geriausia gal apie 2000 m. – tada klestėjo automobilių vežimo pelningas verslas.

32Liudytojas V. J. S. (2018 m. sausio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11:56:32 val.) parodė, kad ieškovė ir atsakovas pirko du gretimus sklypus, kuriuos apžiūrėti važiavo jis su A.. Tada, kai ieškovė (liudytojo dukra) ir atsakovas nutarė, kad patys statys namą, atidavė turėtus blokus. Kad A. panaudojo ieškovės tėvų įsigytus blokus, patvirtino ir liudytojas J. J.. V. J. S. paaiškino, kad A. turėjo individualią įmonę, kuri davė pakankamą pelną, toliau buvo ( - ). Liudytojas taip pat turėjo panašią įmonę ir žinojo, kad atsakovui verslas sekasi. Apie 1995 m. iš prekybos automobiliais per savaitę jo (liudytojo) įmonė uždirbdavo daugiau kaip 10 tūkst. Lt. pelno. Tėvai negalėjo to namo statyti. Kai ieškovė ir atsakovas pirko butą, tam skolinosi pinigų iš kitų, bet ne iš tėvų (5 t., b. l. 175). A. tėvas dirbo kolūkyje vairuotoju, mama slaugytoja, todėl ir santaupų jie negalėjo turėti, pensija jų negali būti didelė.

33Liudytoja V. S. (2018 m. sausio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11:56:32 val.) parodė, kad ieškovės ir atsakovo šeimą pažįsta apie 20 m., kad A. visada turėjo savo verslus. A. ir G. šeima pasistatė jų finansines galimybes atitinkantį didelį namą su pirtimi, baseinu. Tokį namą pasistatyti A. tėvai neturėjo finansinių galimybių.

34Liudytoja K. G. (2018 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 09:52:47 val.) parodė, kad ieškovės ir atsakovo šeimą pažįsta seniai; abu jie, kaip ir liudytoja, yra iš ( - ). Apie šią šeimą darnai girdėdavo, žinojo, kas ką veikia. Bendravo su jais kaip su užsakovais, sulaukusi skambučio suprojektuoti ir pagaminti namo baldus (2006 m.). Užsakymas buvo finansiškai naudingas. Liudytojai – interjero dizainerei įspūdį padarė pats namas, jo aplinka. Pirmame aukšte erdvi svetainė, virtuvė, iš holo buvo galima patekti į baseiną ir pirties zoną, antrame aukšte sudėtos bambuko grindys, sienos dekoruotos išskirtine dekoro danga su aukso dulkėmis. Tokiam namui įrengti buvo skirta solidi pinigų suma, medžiagos pasirinktos brangios. Liudytojos manymu, šis namas pastatytas iš transporto verslo. Liudytoja buvo nuvykusi ir pas kaimynus, tačiau iš jų užsakymo nesulaukė, o jų paaiškinimas, kad yra ne G., neturi generuojančios įmonės, rodo, kad kalba ėjo apie turtingus žmones. Baldai buvo užsakyti ( - ) vardu, sumos nepamena; greičiausiai atsiskaitė ( - ) darydama pavedimą, galėjo būti ir čekis.

35Kaip liudytoja apklausta ginčo namo projektuotoja G. S. parodė (2018 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 10:30:38 val.), kad G. su A. nupirko sklypą iš jos pažįstamo J. V.. Liudytoja bendravo su A. ir G. projektuodama jiems namą. Už projektavimo darbus apmokėjo A.. Sutartį ir aktą pasirašė A. ir G. G.. Dokumentuose tik tų vadinamų savininkų pavardės, tačiau anų G. (t. y. A. G. tėvų) ji nematė. A. tėvai niekur nedalyvavo. Liudytoja taip pat patvirtino, kad 2002 m. liepos 17 d. Marijampolės savivaldybės posėdyje S. A. ir A. A. G. nedalyvavo, nes užsakovai į tokius posėdžius nekviečiami, juos tik išrašo iš projekto (dokumentas t. 1, psl. 12).

36Kaip liudytoja apklausta A. L. parodė (2018 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11-15-40 val.), kad ji prieš 12–10 m. padėjo sutvarkyti ginčo namo aplinką. Namas didelis, labai gražiai įrengtas. Sklypas taip pat didelis. Namo teritorijos apželdinimo darbus dirbo kartu su G., S. mašina jie važiavo pirkti medelių. Jos supratimu, namo savininkai yra G. ir A..

37Liudytojas S. J. parodė (2018 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11:31:17 val.), kad prieš 12–11 metų jis apie metus atliko vidaus statybos apdailos darbus tame name. Darbus paprašė atlikti A. uošvis V. S., tačiau statomą namą aprodė A., jis pristatydavo medžiagas, su juo derino darbus, kokia spalva ir ką dažyti, visą laiką su juo atsiskaitydavo A.. Į namą dažnai atvažiuodavo ir G.. Tuo metu, kai jis dirbo name, jame dirbo ir kiti žmonės, kita firma įrenginėjo namo vidaus baseiną.

38Liudytojas A. Š. (2018 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 13:03:21 val.) atkreipė dėmesį į tai, jog jo pokalbiai su parapijiečiais turi konfidencialumą. Name esančia pirtimi jis naudojosi ne kartą. Gali būti, kad po pirties su A. buvo pokalbių apie statybas. Iš A. girdėjo, kad tas namas priklauso jo tėvams, tačiau ar juridiškai, ar faktiškai – į tai nesigilino. Dabar name gyvena A. vienas, o anksčiau gyveno kartu su G. ir vaikais.

39Liudytojas E. M. parodė (2018 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 13:27:30 val.), kad jis dirbo pas S. įmonėje, kuris jį darbo metu siųsdavo padėti dukrai, žentui statant namą. Jis A. nurodymu vežė daugelį medžiagų iš įvairių Lietuvos vietų, Marijampolės įmonių. Vežė ir G. G. pirktus įvairius krūmus, sodinukus. A. buvo jam davęs grynųjų blokeliams pirkti, kuriuos parvežė iš Tauragės. Taip už viską atsiskaitinėjo pats A. G.. Liudytojas taip pat patvirtino, kad jis ėmė prekes namo statyboms be apmokėjimo iš parduotuvės ( - ) Marijampolėje; užtekdavo pasakyti, kad ( - ), ir duodavo prekes.

40Teismas pažymi, jog ieškovės nurodytos aplinkybės, kad visus ginčo sklypų įgijimo ir statybų juose klausimus sprendė ji su sutuoktiniu atsakovu A. G., bet ne atsakovo A. G. tėvai, byloje nėra paneigtos. Be jau minėtų ginčijamų rašytinių sandorių ir akto, į bylą nepateikta jokių kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, kuriomis rėmėsi atsakovai S. A. ir A. A. G., kad jie, norėdami padėti sūnui A. (t. y. vienam iš 5 sūnų) su gyvenamuoju būstu, pirko du žemės sklypus, juos sujungė ir jame pastatė namą. Neabejotina, kad geri tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai, tėvų noras ir rūpestis padėti savo vaikams (net ir suaugusiems) yra pateisinami, teigiamai vertinami geros moralės požiūriu, tačiau nagrinėjamu atveju tarp moralinės nuostatos ir teisinės aplinkybių pagrindimo pareigos nederėtų dėti lygybės ženklo. Nurodytų aplinkybių įrodinėjimo (pagrindimo) pareiga teko atsakovams, kadangi jie šias aplinkybes įvardijo kaip savo atsikirtimų į ieškinį pagrindą.

41Teismas neturi pagrindo palankiai vertinti atsakovo A. G. paaiškinimų, kad ginčo statyboms pinigų jam duodavo tėvai, o kiek tėvai jų (pinigų) turėjo, jam nesakė. Viena vertus, teismas pažymi, kad logiško ir atsakingo elgesio standartui prieštarautų toks modelis, kuomet atsakovas, nežinodamas tėvų finansinių galimybių (turimų santaupų, aiškių perspektyvų gauti pajamas), perimtų visą rūpestį jų didžiulio namo statyba. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo sklypų įsigijimo metu (2002 m.) S. A. G. tuo metu buvo 71 m., A. A. G. – 65 m., jie turėjo gyvenamąjį namą ( - ), ir gyveno sūnui R. G. priklausančioje sodyboje ( - ). Tokio amžiaus vidutiniam Lietuvos piliečiui pradėti statybas derėtų vertinti labai atsargiai. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad patys S. A. ir A. A. G. būtų asmeniškai atlikę kokius nors mokėjimus, susijusius su ginčo turto įsigijimu, kad lėšos (grynaisiais pinigais) buvo perduodamos A. G. mokėjimams atlikti, kad statyboms pinigų skolino ir A. G. brolis (CPK 12 ir 178 straipsniai).

42Ankstesnėje sprendimo dalyje teismas konstatavo tiek ieškovės bei jos sutuoktinio, tiek atsakovų S. A. ir A. A. G. nenustatytą finansinį pajėgumą įsigyti žemės sklypus ginčijamasis sandoriais bei juos sujungus pasistatyti namą. Teismo įsitikinimu, šios aplinkybės, vertinant ginčijamų sandorių apsimestinumo požymius (tikrųjų pirkėjų prasme), nagrinėjamos bylos kontekste nėra vienintelės. Žemės sklypų įsigijimo kaina, kurios sumokėjimo aplinkybių nepaaiškino ir nepagrindė atsakovai S. A. ir A. A. G. (jų atstovas), vertinantys save tikraisiais pirkėjais, nėra didelė, palyginus su pastatyto namo verte (apie jo pastatymą teismas pasisakys vėliau). Žemės sklypų įsigijimu buvo realizuotas ieškovės ir jos sutuoktinio siekis turėti žemės sklypą namo statybai. Teismas pažymi, kad šiuo metu ieškovės ir atsakovo A. G. reiškiamų pozicijų skirtumai yra nulemti jų priešingo suinteresuotumo bylos baigtimi, šeiminio gyvenimo ypatumais (kitame teisme vyksta ištuokos, turto padalijimo byla). Todėl nagrinėjamu atveju lemiamos įtakos neturi subjektyvaus pobūdžio A. G. teiginiai, neigiant aplinkybes dėl ginčo žemės sklypų įsigijo poreikio, jų paieškos ir pan. Suprantama atsakovų abejonė dėl kai kurių liudytojų galimo subjektyvumo, tačiau ta aplinkybė, kad visų dešimties byloje apklaustų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems ir kitiems faktiniams bylos duomenims, nesudaro kliūčių vadovautis visų byloje apklaustų liudytojų parodymais. Liudytojų V. J. S., T. S., J. J., G. S. parodymais nustatyta, kad žemės sklypo (-ų) ieškojo ir juos įsigijo ieškovė ir jos sutuoktinis, o tai leidžia vertinti, kad S. A. ir A. A. G. ginčo sandoriuose dalyvavo kaip statytiniai.

43Įsigijus ginčo žemės sklypus, buvo rengiami dokumentai sklypų sujungimui ir namo statybai.

442002 m. gegužės 10 d. projektavimo darbų sutartyje tarp G. S. projektavimo įmonės ir užsakovų S. A. G. ir A. A. G., tų pačių šalių pasirašytame 2002 m. liepos 22 d. atliktų darbų akte, 2002 m. liepos 22 d. kasos pajamų orderyje apie 1000 Lt gavimą pagal projektavimo darbų sutartį, 2005 m. liepos 1 d. kasos pajamų orderyje 400 Lt suma už techninio projekto detalų planą supaprastinta tvarka (t. 3, psl. 4 – 6), prie nurodytų S. A. G. ir A. A. G. pavardžių yra parašai (išskyrus 2002 m. liepos 22 d. orderį), kurie vizualiai juos vertinant su notariškai patvirtintame įgaliojime esančiais šių asmenų parašais nėra identiški, o teisme kaip liudytoja apklausta G. S. patvirtino, kad sutartį ir aktą pasirašė A. ir G. G., už darbus apmokėjo A..

45Marijampolės savivaldybės Ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2002 m. rugsėjo 16 d. išduotame statybos leidime Nr. ( - ) nurodyta, kad jį atsiėmė A. G. (3 t., b. l. 301–302), tačiau yra ieškovės parašas, kuri teisme paaiškino, kad leidimą jį gavo be jokio įgaliojimo.

46Analizuojama byloje aplinkybių seka kaip labiausiai tikėtiną leidžia vertinti situaciją, kad 2005 m. balandžio 1 d. atsakovų S. A. ir A. A. G. išduotas įgaliojimas sūnui A. G. (1 t., b. l. 13–14) yra tariamas, nes jis buvo išduotas dengiant tikrąjį ginčo turto savininką (A. G., kuriam turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise) bei siekiant užtikrinti jo dalyvavimą sklypų sujungimo ir namo statybos teisiniuose santykiuose (CK 1. 86 straipsnis).

47Visi dešimt teisme apklaustų liudytojų iš esmės vieningai nurodė, kad ieškovė su sutuoktiniu A. G. gyveno pasiturinčiai, statėsi sau namą. Liudytojų žiniomis, lėšos namo statybai buvo gautos daugiausia iš atsakovo A. G. automobilių verslo (A. G. prekybos įmonės, UAB ( - ) ; kaip nustatyta byloje – abi šios įmonės po kurio laiko bankrutavo), o taip pat ieškovės stomatologijos kabineto pajamų.

48Byloje nėra įrodymų, kurie leistų spręsti apie atsakovų S. A. ir A. A. G. dalyvavimą įsigyjant ir statant ginčo turtą, rūpinantis juo, mokant mokesčius.

49Teismo vertinimu, aplinkybę, kad ieškovė ir atsakovas A. G. yra tikrieji namo statytojai, patvirtina ir byloje neginčijamais rašytiniais įrodymais nustatyti faktai.

502005 m. gegužės 6 d. UAB „Sūduvos vandenys“ išrašyta ir tos pačios dienos kvitu A. G. apmokėta 17,70 Lt sąskaita už technines sąlygas (1 t., b. l. 19, 19). Priedas prie 2005 m. birželio 2 d. sutarties Nr. 05/06/02/01 yra įgaliojimas, išduotas UAB ( - ), pasirašytas įmonės vadovo A. G., įgaliotiems asmenims A. G., E. M. (taip įgaliojime) ir V. A., turintiems teisę N. S. komercinės firmos ( - ) parduotuvėje ( - ) imti prekes be išankstinio apmokėjimo pagal Pirkėjo paraiškas (t. 1, psl. 20). Kaip jau minėta, kaip liudytojas apklaustas E. M. parodė, kad jis ėmė prekes namo statytoms be apmokėjimo iš parduotuvės ( - ) Marijampolėje. 2005 m. spalio 13 d. VĮ Registrų centras yra išrašęs pranešimą UAB ( - ) apmokėti 50,83 Lt už nekilnojamojo turto objekto kadastrinius matavimus, tačiau tokio objekto pagal registro numerius UAB ( - ) neturėjo (3 t., b. l. 14, 15). 2005 m. lapkričio 28 d. sutartis dėl sistemos BEAM įrengimo sudaryta tarp UAB ( - ) ir UAB ( - ) (3 t., b. l. 7–8), o 2006 m. vasario 12 d. sudaryta sutartis tarp UAB ( - ) ir UAB ( - ) dėl baseino įrangos pateikimo ir sumontavimo (3 t., b. l. 9), tačiau Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje yra konstatuota, kad ginčo pastate yra centrinė dulkių siurbimo sistema, baseinas <...>. 2005 m. UAB „Kauno hidrogeologija“ parengtame gręžtinio šulinio projekte kaip užsakovai nurodyti A. G. ir S. G., tačiau suderinęs šį projektą yra A. G. (3 t., b. l. 93). 2007 m. liepos 27 d. Paslėptų darbų patikrinimo aktą Nr. 6, 2006 m. rugpjūčio 10 d. Statinio nužymėjimo vietoje aktą Nr. 1, 2006 m. rugpjūčio 21 d. Tranšėjų ir iškasų po pamatais aktą Nr. 2, 2006 m. rugsėjo 17 d. Pamatų (atraminių konstrukcijų) priėmimo naudoti ir tinkamumo tolesniems statybos darbams aktą Nr. 3, 2006 m. rugsėjo 20 d. Paslėptų darbų patikrinimo aktą Nr. 4, 2007 m. liepos 13 d. Paslėptų darbų patikrinimo aktą Nr. 5, 2007 m. rugsėjo 26 d. paslėptų darbų patikrinimo aktą Nr. 7 yra pasirašęs statytojo (užsakovo) atstovas A. G. (nenurodant, kad jis veikia pagal įgaliojimą) (1 t., b. l. 93–100). 2006 m. balandžio 8 d. du baldų užsakymus (13 300 Lt ir 10 000 Lt sumos) su UAB ( - ) yra pasirašęs A. G., adresu: ( - ) 6 (t.1, psl. 25-26). 2006 m. lapkričio 29 d. preliminarų susitarimą Nr. ( - ) dėl DSL paslaugos ir telefono linijos įrengimo ( - ) su TEO LT, AB pasirašė A. G. (3 t., b. l. 34–36). 2007 m. gegužės 29 d. viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų užsakymą Nr. ( - ) adresu: ( - ), taip pat yra pasirašęs A. G.(3 t., b. l. 37–38).

51Taip pat byloje yra jau po ginčo namo pripažinimo tinkamu naudoti 2009 m. gegužės 26 d. sudaryta kietų buitinių atliekų išvežimo sutartis tarp UAB „Marijampolės švara“ ir A. G. išvežti atliekas užsakovo nurodytu adresu: ( - ) (3 t., b. l. 39–40). 2012 m. liepos 11 d. A. G. sudarė sutartį su UAB „Sūduvos vandenys“ dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo adresu: ( - ) (3 t., b. l. 41–42). Ieškovės „Swedbank“ sąskaitos išrašo už 2009 m. apyvarta rodo, kad iš šios sąskaitos ieškovė mokėjo mokesčius AB „Rytų skirstomieji tinklai“ už patiektą elektros energiją adresu: ( - ) (5 t., b. l. 10–19).

52Į bylą yra pateikta ir kitų dokumentų, kuriuose užsakovais ar mokėtojais yra nurodyti S. G., A. G., tačiau kadangi juose nurodytų parašų (ne)tikrumo nepatvirtina kiti įrodymai (pvz., liudytojų parodymai) ar juose iš viso nėra parašų, teismas jų plačiau neanalizuoja ir nevertina.

53Neabejotina, kad ieškovė apie 2002 m. sudarytus ginčo žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorius žinojo nuo jų sudarymo momento. Tačiau nei vienas iš atsakovų savo elgesiu ar (ne)veikimu, kol kitoje civilinėje byloje nekilo ieškovės ir atsakovo A. G. ginčas dėl jų santuokos nutraukimo, turto padalijimo (Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų civ. byla dėl santuokos nutraukimo Nr. e2-505-399/2018 iškelta 2017 m. birželio 9 d., „Liteko duomenys“, CPK 179 str. 3 d.), nedavė pagrindo ieškovei manyti, kad ji ir atsakovas A. G. nėra ginčo nekilnojamojo turto tikrieji savininkai. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ieškovės teisių pažeidimas negalėjo atsirasti sandorių sudarymo metu, o sužinojusi apie savo teisių pažeidimą, į teismą ji kreipėsi nepraleidusi ieškinio senaties termino (CK 6.127 straipsnio 1 dalis).

54Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; kt.). Tai reiškia, kad nereikalaujama visiško teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

55Teismas, apibendrindamas tai, kad išdėstyta, konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas įgalina daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ginčijamos 2002 m. kovo 13 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis bei 2002 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutartis yra apsimestiniai sandoriai, o taip pat ir ginčijamas 2008 m. spalio 7 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra apsimestinis aktas, sudaryti per statytinius S. A. G. ir A. A. G., siekiant pridengti tikruosius pirkėjus bei statytojus – G. G. ir A. G. (CK 1.87 straipsnis). Todėl teismas CK 1.87 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu tenkina ieškovės reikalavimus ir pripažįsta negaliojančiomis 2002 m. kovo 13 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, 2002 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2008 m. spalio 7 d. Pripažinimo tinkamu naudoti akto dalis dėl sutarčių šalių (pirkėjų), akto surašymo dalyvių (statytojų) ir nustato, kad pirkėjai pagal šiuos sandorius, statytojai pagal aktą yra G. G. ir A. G..

56Teismas CK 1.86 straipsnio pagrindu tenkina ieškovės reikalavimą ir pripažįsta negaliojančiu S. A. G. ir A. A. G. 2005 m. balandžio 1 d. išduotą įgaliojimą Nr. ( - ) A. G..

57Iš tos bylos duomenų ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų civ. byla Nr. e2-505-399/2018) nenustatytas G. G. ir A. G. vedybų (ikivedybinės ar povedybinės) sutarties sudarymo faktas. Teismas pažymi, jog įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas A. G., prašydamas atmesti ieškinį, nenurodė savarankiškų argumentų dėl ginčo turto nuosavybės režimo nustatymo. Todėl, įvertinęs aplinkybę, kad ginčijami sandoriais sudaryti, namas pripažintas tinkamu naudoti G. G. ir A. G. santuokos metu, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti, jog ginčijamas nekilnojamasis turtas ieškovei ir atsakovui A. G. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

58Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys yra tenkinamas, sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei atlyginimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė iš viso patyrė 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 50 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 1 550 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Teismas šias išlaidas pripažįsta būtinomis, pagrįstomis ir protingomis, teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto jų maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.2, 8.17 ir 8.19 p.), todėl jas priteisia lygiomis dalimis iš atsakovų (po 533,33 Eur iš kiekvieno atsakovo). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė G. G. 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi buvo atleista nuo 3 259,00 Eur žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, o jos ieškinys patenkintas visiškai, pagal paminėtą teisinį reguliavimą iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistina 3 259,00 Eur žyminio mokesčio (po 1 086,33 Eur iš kiekvieno atsakovo). Iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama 18,89 Eur (po 6,30 Eur iš kiekvieno atsakovo) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 3 punktas).

59Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265 ir 270 straipsniais,

Nutarė

60Ieškovės G. G. ieškinį patenkinti.

61Pripažinti 2002 m. kovo 13 d. nekilnojamojo turto – žemės sklypo, 998 kv. metrų ploto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1510) ir 2002 m. gegužės 31 d. nekilnojamojo turto – žemės sklypo, 0,081 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 2527) apsimestiniais sandoriais ir gyvenamojo namo 1A1/p, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 2008 m. spalio 7 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktą apsimestiniu aktu.

62Pripažinti negaliojančiomis 2002 m. kovo 13 d. nekilnojamojo turto – žemės sklypo, 998 kv. metrų ploto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 1510) ir 2002 m. gegužės 31 d. nekilnojamojo turto – žemės sklypo, 0,081 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 2527) dalis dėl sandorių šalies – pirkėjų (įgijėjų) ir nustatyti, kad turto pirkėjai (įgijėjai) yra G. G. (a. k. ( - ) ir A. G. (a. k. ( - ) Pripažinti negaliojančia gyvenamojo namo 1A1/p, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 2008 m. spalio 7 d. Pripažinimo tinkamu naudoti akto dalį dėl statytojų ir nustatyti, kad namo statytojai yra G. G. (a. k. ( - ) ir A. G. (a. k. ( - )

63Pripažinti, kad nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, 0,1808 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), ir gyvenamasis namas 1A1/p, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), yra bendroji jungtinė G. G. (a. k. ( - ) ir A. G. (a. k. ( - ) nuosavybė.

64Priteisti iš atsakovų A. G. (a. k. ( - ) S. A. G. (a. k. ( - ) ir A. A. G. (a. k. ( - ) lygiomis dalimis 1 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (po 533,33 Eur iš kiekvieno atsakovo) ieškovei G. G. (a. k. ( - )

65Priteisti iš atsakovų A. G. (a. k. ( - ) S. A. G. (a. k. ( - ) ir A. A. G. (a. k. ( - ) lygiomis dalimis 3 259,00 Eur žyminio mokesčio (po 1 086,33 Eur iš kiekvieno atsakovo) ir 18,89 Eur (po 6,30 Eur iš kiekvieno atsakovo) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, sumokant priteistas sumas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

66Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Reginai... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Ieškovė G. G., papildžiusi ieškinio reikalavimus, prašo: 1) pripažinti... 4. Ieškovė ieškinyje nurodė ir posėdžių metu paaiškino, kad ji ir... 5. Atsakovai su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovė pateikia aibę... 6. Trečiasis asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į ieškinį nurodė,... 7. Trečiasis asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į ieškinį... 8. Ieškinys tenkintinas... 9. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių, jų atstovų... 10. 2005 m. balandžio 1 d. A. A. G. ir S. A. G. išdavė A. G. įgaliojimą... 11. Aukščiau minėti A. A. G. ir S. A. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise... 12. Gyvenamojo namo su garažu ( - ). techninis projektas (projekto vadovė G. S.)... 13. Nekilnojamojo turto registre 0,1808 ha ploto žemės sklypas, adresu: ( - ), ir... 14. Taip pat teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta (CPK... 15. Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB... 16. Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi UAB ( - ) (j. a. k. (... 17. Apsimestinio sandorio negaliojimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos... 18. Nagrinėjamu atveju ieškovė G. G. ieškinyje pareikštus reikalavimus... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne... 20. Teismas pažymi, kad byloje nagrinėjami ginčo šalių veiksmai, aplinkybės... 21. Ieškovė akcentuoja aplinkybę, jog atsakovai S. A. ir A. A. G. buvo... 22. Kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog civiliniame procese... 23. Iš ginčijamų 2002 m. nekilnojamojo turto (žemės) pirkimo–pardavimo... 24. Ieškovės aiškinimu, ji nežino, kokią pinigų sumą buvo sukaupęs... 25. Byloje yra pateiktos ir atsakovų S. A. G. ir A. A. G. metinės pajamų... 26. Nors ieškovė duodama paaiškinimus teisme (2017 m. gruodžio 13 d. teismo... 27. Ieškovė G. G. byloje laikosi nuoseklios pozicijos, kad ginčo nekilnojamąjį... 28. Atsakovė A. A. G. yra pasirašiusi abi byloje ginčijamas žemės sklypo... 29. Ieškovės poziciją dėl žemės sklypų įsigijimo ir namo statybos... 30. Kaip liudytojas apklaustas T. S. (2018 m. sausio 19 d. teismo posėdžio garso... 31. Liudytojas J. J. (2018 m. sausio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo... 32. Liudytojas V. J. S. (2018 m. sausio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo... 33. Liudytoja V. S. (2018 m. sausio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo... 34. Liudytoja K. G. (2018 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo... 35. Kaip liudytoja apklausta ginčo namo projektuotoja G. S. parodė (2018 m.... 36. Kaip liudytoja apklausta A. L. parodė (2018 m. sausio 24 d. teismo posėdžio... 37. Liudytojas S. J. parodė (2018 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas... 38. Liudytojas A. Š. (2018 m. sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo... 39. Liudytojas E. M. parodė (2018 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas... 40. Teismas pažymi, jog ieškovės nurodytos aplinkybės, kad visus ginčo sklypų... 41. Teismas neturi pagrindo palankiai vertinti atsakovo A. G. paaiškinimų, kad... 42. Ankstesnėje sprendimo dalyje teismas konstatavo tiek ieškovės bei jos... 43. Įsigijus ginčo žemės sklypus, buvo rengiami dokumentai sklypų sujungimui... 44. 2002 m. gegužės 10 d. projektavimo darbų sutartyje tarp G. S. projektavimo... 45. Marijampolės savivaldybės Ūkio departamento Architektūros ir urbanistikos... 46. Analizuojama byloje aplinkybių seka kaip labiausiai tikėtiną leidžia... 47. Visi dešimt teisme apklaustų liudytojų iš esmės vieningai nurodė, kad... 48. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų spręsti apie atsakovų S. A. ir A. A. G.... 49. Teismo vertinimu, aplinkybę, kad ieškovė ir atsakovas A. G. yra tikrieji... 50. 2005 m. gegužės 6 d. UAB „Sūduvos vandenys“ išrašyta ir tos pačios... 51. Taip pat byloje yra jau po ginčo namo pripažinimo tinkamu naudoti 2009 m.... 52. Į bylą yra pateikta ir kitų dokumentų, kuriuose užsakovais ar mokėtojais... 53. Neabejotina, kad ieškovė apie 2002 m. sudarytus ginčo žemės sklypų... 54. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 55. Teismas, apibendrindamas tai, kad išdėstyta, konstatuoja, kad byloje... 56. Teismas CK 1.86 straipsnio pagrindu tenkina ieškovės reikalavimą ir... 57. Iš tos bylos duomenų ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų... 58. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 59. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265... 60. Ieškovės G. G. ieškinį patenkinti.... 61. Pripažinti 2002 m. kovo 13 d. nekilnojamojo turto – žemės sklypo, 998 kv.... 62. Pripažinti negaliojančiomis 2002 m. kovo 13 d. nekilnojamojo turto –... 63. Pripažinti, kad nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, 0,1808 ha ploto,... 64. Priteisti iš atsakovų A. G. (a. k. ( - ) S. A. G. (a. k. ( - ) ir A. A. G.... 65. Priteisti iš atsakovų A. G. (a. k. ( - ) S. A. G. (a. k. ( - ) ir A. A. G.... 66. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...