Byla 2A-2098/2012
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. B2-709-590/2012 pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Transvektura“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi UAB „Transvektura“ iškėlė bankroto bylą, taikė įmonei supaprastintą bankroto procesą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Savetim“.

5Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Transvektura“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas teismo 2011 m. lapkričio 21 d., 2011 m. gruodžio 30 d., 2012 m. kovo 14 d. nutartimis.

6Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartimi BUAB „Transvektura“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

7Įmonės administratoriaus įgaliotas asmuo B. M. pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl BUAB „Transvektura“ veiklos pabaigos ir išregistravimo. Nurodė, kad iš Garantinio fondo gautos lėšos buvo panaudotos buvusių BUAB „Transvektura“ darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, iš dalies patenkinti. Liko įsiskolinimas BUAB „Transvektura“ pirmos eilės kreditoriams – 1 154,39 Lt, antros eilės kreditoriams – 82 371,07 Lt (iš jų: Vilniaus apskrities VMI – 80 394,26 Lt, VSDFV Vilniaus skyriui – 1 155,49 Lt, VĮ Turto bankui – 821,32 Lt), trečios eilės kreditoriams – 296 419,11 Lt. Bendra visų kreditorių finansinių reikalavimų suma – 379 944,57 Lt. Pažymėjo, jog BUAB „Transvektura“ trumpalaikis turtas – buvęs eksploatacijoje mažavertis inventorius neturi pritaikymo ir dalis jo yra sugedusi, nusidėvėjusi, todėl siūlo nurašyti į nuostolius beviltišką BUAB „Transvektura“ trumpalaikį turtą už 6 253,68 Lt. BUAB „Transvektura“ daugiau jokio turto neturi, papildomai pajamų gauti nėra iš kur, todėl atsiskaityti su administratoriumi ir kreditoriais nėra galimybės. Nurodė, kad per BUAB „Transvektura“ likvidavimo laikotarpį buvo atliktos visos likvidavimo procedūros.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu BUAB „Transvektura“ bankroto administratoriaus UAB „Savetim“ įgalioto asmens B. M. prašymą dėl įmonės pabaigos tenkino, BUAB „Transvektura“ pripažino likviduota dėl bankroto ir nusprendė ją išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. Taip pat teismas sprendimu patvirtino galutinį BUAB „Transvektura“ kreditorių sąrašą bei pavedė BUAB „Transvektura“ administratoriui UAB „Savetim“ atlikti veiksmus, numatytus IBĮ 32 str. 5 d.

10Teismas nurodė, kad ĮBĮ 32 str. 4 d. numato, jog po to, kai administratorius pateikia teismui įmonės likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus bei Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kadangi teismui buvo pateikti visi dokumentai, būtini sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, ir iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad įmonės mokumo atstatyti nepavyko, bendrovė įsiskolinimų už gamtos išteklius ir aplinkos teršimą neturi, teismas darė išvadą, kad įmonės likvidavimo procedūra pabaigta, yra pagrindas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą. Taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti VĮ Registrų centrui iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas, kuriuo bus išspręstas teisminis ginčas laiduotojui E. J., išregistruoti BUAB „Transvektura“ iš Juridinio asmenų registro. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

131. Su skundžiamu sprendimu apeliantas supažindintas nebuvo. Apie jį sužinojo tik 2012 m. birželio 6 d. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. ( - ) parengiamojo posėdžio metu. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teisme 2012 m. birželio 6 d. vyko parengiamasis teismo posėdis pagal UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį laiduotojui E. J. dėl nuostolio iš turto pardavimo ir papildomų išlaidų priteisimo, kurioje BUAB „Transvektura“ yra įtraukta trečiuoju asmeniu.

142. BUAB „Transvektura“ bankroto administratorius buvo informuotas, kad BUAB „Transvektura“ yra įtraukta trečiuoju asmeniu civilinėje byloje Nr. ( - ), todėl jis negalėjo kreiptis dėl BUAB „Transvektura“ veiklos pabaigos, nes ši įmonė dalyvauja teisminiame ginče, kuris dar nėra galutinai išspręstas ir kuriame dar nėra priimtas teismo sprendimas. Manytina, kad tokiomis aplinkybėmis sąžiningas bankroto administratorius privalėjo informuoti tiek likusius kreditorius, tiek Vilniaus apygardos teismą apie susiklosčiusias aplinkybes prieš jam kreipiantis dėl įmonės pabaigos ir neteikti įmonės kreditoriams siūlymo dėl balsavimo dėl įmonės veiklos pabaigos iki tol, kol pasibaigs teisminis ginčas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškinį laiduotojui. Apelianto nuomone, atsakovo bankroto administratorius pasielgdamas priešingai pažeidė UAB „Swedbank lizingas“, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus.

153. BUAB „Transvektura“ išregistravus iš Juridinių asmenų registro, civilinėje byloje dėl kreditoriaus pareikšto ieškinio laiduotojui trečiasis asmuo privalės būti pašalintas, o be to, ir tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės neįvykdytų įsipareigojimų nebus įmanomi. Pasibaigus skolininkui, kaip juridiniam asmeniui, gali kilti klausimas dėl laiduotojo atsakomybės išregistravus pagrindinį skolininką. Taip kreditorius gali prarasti teisę reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. ( - ). Akivaizdu, kad tuo gali būti pažeistos apelianto, kaip kreditoriaus, teisės ir teisėti interesai.

164. Vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Likvidavus BUAB „Transvektura“ ir išregistravus ją iš Juridinių asmenų registro, neliktų civilinės atsakomybės subjekto. Atsižvelgiant į tai, jog dar nėra priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas UAB „Swedbank lizingas“ ieškinys laiduotojui E. J. pagal BUAB „Transvektura“ neįvykdytas prievoles pagal lizingo sutartis, manytina jog yra pakankamas pagrindas skolininko atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

17BUAB „Transvektura“ bankroto administratorius pateikė atsiliepimą į kreditoriaus apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime bankroto administratorius nurodo, kad priimant skundžiamą sprendimą teismas ištyrė ir nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, kas lėmė, jog sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas. Be to, nurodo, kad administratorius įvykdė visus įstatymo reikalavimus, kurie yra būtini priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos. Papildomai nurodo šiuos argumentus:

181. Apelianto teiginys, jog bankroto administratorius neinformavo kreditorių apie bankroto eigą yra neteisingas. 2011 m. lapkričio 15 d. apeliantui buvo išsiųsta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis, kurioje buvo patvirtintas BUAB „Transvektura“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, taip pat kuriame buvo nurodyta, kad BUAB „Transvektura“ yra taikomas supaprastintas bankroto procesas. 2012 m. balandžio 4 d. bankroto administratorius kreditoriui UAB „Swedbank lizingas“ išsiuntė pranešimą apie vyksiantį teismo posėdį registruotu laišku. 2012 m. gegužės 7 d. į teismo posėdį dėl įmonės pabaigos niekas neatvyko, nors kreditoriams buvo pranešta tinkamai ir laiku. Kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ teismo posėdyje nedalyvavo, taip pat nepateikė teismui jokio dokumento, kad nesutinka su bankroto administratoriaus prašymu dėl įmonės pabaigos.

192. Apeliantas yra finansinė institucija, kurios veiklai keliami aukštesni atidumo, skaidrumo ir rūpestingumo standartai, todėl jis, veikdamas bonus pater familias ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo kreipiantis į laiduotoją, turėjo anksčiau imtis veiksmų savo pažeistoms teisėms ginti. Juo labiau, kad apeliantas žinojo apie administratoriaus ketinimus kreiptis į teismą dėl sprendimo dėl įmonės pabaigos. Atitinkamai tai reiškia, kad apeliantui tenka jo nepagrįsto delsimo ginti savo pažeistas teises neigiamos pasekmės, t. y. dėl skolininko likvidavimo ir išregistravimo iš juridinių asmenų registro pasibaigusi ne tik pagrindinė, bet ir šalutinė prievolė. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti likviduotos ir išregistruotos įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo. Tokiu būdu yra užtikrinama kreditorių teisė į teisminę gynybą net ir po likvidavimo procedūrų įmonėje užbaigimo. Taigi apeliantas nepagrįstai mano, kad pasibaigus atsakovo įmonei jis neteks teisės patenkinti savo reikalavimus iš laiduotojo. Be to, CK 6.128 str. 3 d. numato, kad kai juridinis asmuo likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys, kas ir yra taikytina nagrinėjamu atveju.

203. Nepagrįstas apelianto argumentas, jog dėl įmonės pabaigos turėjo balsuoti BUAB „Transvektura“ kreditoriai kreditorių susirinkime, nes pagal ĮBĮ 13(1) str. 11 p. supaprastinto bankroto proceso metu kreditorių susirinkimai nešaukiami.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Apeliacinis skundas netenkintinas.

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

24Bankroto byla susideda iš kelių etapų. Kiekviename iš šių etapų yra įgyvendinami tam tikri tikslai. Įmonės likvidavimo etape, kuris prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus jos likvidavimo procedūras, yra sprendžiami su turto realizavimu ĮBĮ nustatyta tvarka susiję klausimai, kuriuos išsprendus yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla. Šiame bankroto proceso etape vyrauja likvidacinis tikslas, kuris reiškia, jog tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas turi operatyviai veikti ir priimti tokius sprendimus bei atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą. Bankroto byla užbaigiama teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos. Įsiteisėjus šiam sprendimui, atsiranda pagrindas išregistruoti juridinį asmenį iš juridinių asmenų registro ir juridinis asmuo, kaip teisės subjektas, pasibaigia (CK 2.95 str. 3 d.). Įmonės likvidavimo procedūros gali būti užbaigiamos tik tuomet, kai nebelieka įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas. Tuo pačiu pasibaigia ir likviduoto juridinio asmens, jei jis yra ribotos civilinės atsakomybės, prievolės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto proceso metu (CK 6.128 str. 3 d.).

25ĮBĮ 32 str. 4 d. yra nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai administratorius pateikia šio įstatymo 31 str. 8 p. nustatytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą.

26Byloje yra nustatyta, kad BUAB „Transvektura“ bankroto administratorius teismui pateikė Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros pažymą, kad BUAB „Transvektura“ neturi sukauptų atliekų, joje nėra užterštas dirvožemis ar gruntas, kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, likvidavimo balansą, metinę pelno mokesčio deklaraciją (b. l. 97-104). Šie dokumentai įrodo, kad nebeliko įmonės turto, kuris galėtų būti panaudotas kreditorių reikalavimams tenkinti, o tai atitinkamai leidžia daryti išvadą, kad yra pagrįstas pagrindas priimti sprendimą dėl BUAB „Transvektura“ įmonės pabaigos, ką pagrįstai padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu.

27Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas neįvertino aplinkybės, jog BUAB „Transvektura“ išregistravus iš Juridinių asmenų registro, civilinėje byloje dėl kreditoriaus pareikšto ieškinio laiduotojui trečiasis asmuo privalės būti pašalintas, o be to, ir tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės neįvykdytų įsipareigojimų nebus įmanomi. Be to, apeliantas pažymi, kad pasibaigus skolininkui, kaip juridiniam asmeniui, gali kilti klausimas dėl laiduotojo atsakomybės išregistravus pagrindinį skolininką. Taip kreditorius gali prarasti teisę reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. ( - ). Apelianto nuomone, akivaizdu, kad tuo gali būti pažeistos apelianto, kaip kreditoriaus, teisės ir teisėti interesai.

28Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo samprata pateikta CK 6.76 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Pagal CK 6.81 str. 1 d. skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Solidarioji laiduotojo pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str. 1 d.) išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu. Įmonių bankroto teisinis reglamentavimas lemia, kad iškėlus skolininkui bankroto bylą visi skolininko skolų mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigę (ĮBĮ 16 str.), todėl atsiranda kreditoriaus teisė reikšti reikalavimą skolininko bankroto byloje ir/arba laiduotojui, o laiduotojui atsiranda pareiga įvykdyti savo šalutinę prievolę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš juridinių asmenų registro (ĮBĮ 32 str. 5-6 d.), tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 str. 3 d.) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Visgi tokiu atveju, kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo eigoje vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012).

29Nagrinėjamu atveju apeliantas 2011 m. lapkričio 18 d. su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl 204 736,10 Lt skolos išieškojimo iš atsakovo E. J.. UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimų pagrindas – laidavimo sutartis, kuria E. J. įsipareigojo atsakyti UAB „Swedbank lizingas“ už neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas UAB „Transvektura“ prievoles. Šioje susiklosčiusioje situacijoje yra svarbi apelianto ieškinio pateikimo data. Kaip minėta, kreditoriui atsirado teisė reikšti savo reikalavimą tiek skolininkui, tiek laiduotojui iškėlus bankroto bylą UAB „Tranvektura“, t. y. 2011 m. rugsėjo 8 d. Apeliantas ėmėsi veiksmų, susijusių su jo pažeistų teisių gynyba, laiduotojo atžvilgiu 2011 m. lapkričio 18 d., t. y. pareiškė reikalavimą laiduotojui atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo. Tai reiškia, kad nors Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. ( - ) eigoje vėliau skolininkas BUAB „Transvektura“ ir bus likviduojamas, E. J. laidavimas nepasibaigia. Dėl šios priežasties vertintinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad BUAB „Transvektura“ išregistravus iš Juridinių asmenų registro, civilinėje byloje dėl kreditoriaus pareikšto ieškinio laiduotojui trečiasis asmuo privalės būti pašalintas, o be to, ir tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės neįvykdytų įsipareigojimų nebus įmanomi, kas pažeistų apelianto, kaip kreditoriaus interesus. Be to, apeliantas, kaip UAB „Transvektura“ kreditorius, buvo informuotas ir žinojo, apie ketinimus kreiptis į teismą dėl sprendimo dėl įmonės pabaigos. Konkrečiai 2012 m. balandžio 4 d. bankroto administratorius kreditoriui UAB „Swedbank lizingas“ išsiuntė pranešimą apie vyksiantį teismo posėdį registruotu laišku. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai (b. l. 8, 9). 2012 m. gegužės 7 d. teismo posėdyje dėl įmonės pabaigos kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ nedalyvavo, taip pat nepateikė teismui jokio dokumento, kad nesutinka su bankroto administratoriaus prašymu dėl įmonės pabaigos, nors kreditoriui buvo pranešta tinkamai ir laiku. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad bankroto procesas yra viešo intereso procesas ir vienas iš jo tikslų yra skaidrumas, operatyvumas, efektyvumas ir ekonomiškumas, vertina, kad šiuo konkrečiu atveju sprendimo dėl įmonės pabaigos panaikinimas reikštų nepagrįstą bankroto proceso vilkinimą.

30Kartu atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti likviduotos ir išregistruotos įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-113/2007; 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-958/2008). Tokiu būdu yra užtikrinama kreditorių teisė į teisminę gynybą net ir po likvidavimo procedūrų įmonėje užbaigimo (reiškiant reikalavimą dėl turto paskirstymo).

31Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias įmonės užbaigimą ir pagrįstai priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

32Apeliantas nagrinėjamoje byloje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki tol, kol bus išnagrinėta byla pagal apelianto ieškinį E. J. Vilniaus apygardos teisme. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris yra tinkamas pagrindas išregistruoti BUAB „Transvektura“ iš Juridinių asmenų registro, yra teisėtas bei pagrįstas, nėra pagrindo tenkini minėto apelianto prašymo.

33Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi UAB... 5. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartimi patvirtintas BUAB... 6. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartimi BUAB... 7. Įmonės administratoriaus įgaliotas asmuo B. M. pateikė teismui prašymą... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu BUAB... 10. Teismas nurodė, kad ĮBĮ 32 str. 4 d. numato, jog po to, kai administratorius... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ pateikė apeliacinį skundą dėl... 13. 1. Su skundžiamu sprendimu apeliantas supažindintas nebuvo. Apie jį... 14. 2. BUAB „Transvektura“ bankroto administratorius buvo informuotas, kad BUAB... 15. 3. BUAB „Transvektura“ išregistravus iš Juridinių asmenų registro,... 16. 4. Vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 17. BUAB „Transvektura“ bankroto administratorius pateikė atsiliepimą į... 18. 1. Apelianto teiginys, jog bankroto administratorius neinformavo kreditorių... 19. 2. Apeliantas yra finansinė institucija, kurios veiklai keliami aukštesni... 20. 3. Nepagrįstas apelianto argumentas, jog dėl įmonės pabaigos turėjo... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 24. Bankroto byla susideda iš kelių etapų. Kiekviename iš šių etapų yra... 25. ĮBĮ 32 str. 4 d. yra nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto... 26. Byloje yra nustatyta, kad BUAB „Transvektura“ bankroto administratorius... 27. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra... 28. Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri... 29. Nagrinėjamu atveju apeliantas 2011 m. lapkričio 18 d. su ieškiniu kreipėsi... 30. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tuo... 31. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas,... 32. Apeliantas nagrinėjamoje byloje prašė taikyti laikinąsias apsaugos... 33. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 35. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti...