Byla 2A-602-943/2017
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys notarė V. S.–M., S. A., Allianz Global Corporate & Speciality, Nordic Region (AGCS), UADBB „PANDA Insurance“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Antano Rudzinsko ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SNORAS Development“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4023-553/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SNORAS Development“ ieškinį atsakovui A. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys notarė V. S.–M., S. A., Allianz Global Corporate & Speciality, Nordic Region (AGCS), UADBB „PANDA Insurance“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti ieškovės ir atsakovo sudarytą buto ir negyvenamosios patalpos – garažo pirkimo pardavimo sutartį negaliojančia bei taikyti dvišalę restituciją natūra.
  2. Ieškovė paaiškino, kad šalys sudarydamos ginčijamą sandorį elgėsi nesąžiningai. Sandoris sudarytas siekiant paslėpti ieškovės turtą, sumažinti turto masę ir tokiu būdu sumažinti ieškovės kreditorių galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus. Ieškovės įsitikinimu, yra visos sąlygos pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 1.81 straipsnį, CK 1.82 straipsnį, taip pat actio Pauliana instituto pagrindu.
  3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad ieškovė nepagrindė šalių nesąžiningumo. Atsakovas pavedimu pervedė ieškovei pinigus į ieškovės sąskaitą viename Kipro bankų. Faktą, kad atsakovas atsiskaitė su ieškove patvirtina ir pati ieškovė
  4. Trečiasis asmuo notarė V. S.–M. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad BAB bankas SNORAS ir BUAB „Snoras Development“ yra du atskiri juridiniai asmenys. Notarė nurodė, kad jai buvo pateiktas valdybos posėdžio protokolas, kuris patvirtino, jog ieškovės valdyba svarstė ir nusprendė parduoti dalį bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto. Ieškovės argumentai dėl atsakovo nesąžiningumo yra atmestini ir neįrodyti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas nurodė, jog ginčijama sutartis tarp BUAB „SNORAS Development“ ir A. K. buvo sudaryta 2012 m. kovo 1 d. Sutarties 2 punktu buvo įtvirtintas pirkėjo įsipareigojimas atsiskaityti už perkamą turtą per 30 kalendorinių dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos, pervedant turto kainą į ieškovės nurodytą sąskaitą. BUAB „SNORAS Development“ generalinis direktorius S. A., turėdamas visus įgaliojimus be apribojimų veikti bendrovės vardu, 2012 m. kovo 16 d. pranešimu atsakovui A. K. nurodė pinigus už turtą pervesti į įmonės sąskaitą, atidarytą Kipre. Atsakovas, pervesdamas į nurodytą sąskaitą 190 000 Eur, prievolę įvykdė 2012 m. kovo 27 d.
  3. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo pagal iš esmės analogišką ieškovės ieškinį atsakovei M. M., nusipirkusiai kitus butus tame pačiame name bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi, priimta išnagrinėjus atsakovės kasacinį skundą. Teismas sprendė, kad šie teismų procesiniai sprendimai yra reikšmingi ir aktualūs nagrinėjamam ginčui, nes abiejose bylose buvo tiriamos ginčijamų sandorių sudarymo bei vykdymo aplinkybės ir vertinami iš esmės tokie patys sandorių negaliojimo pagrindai.
  4. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tyrė ir vertino atsakovo elgesį iki ginčijamo sandorio sudarymo, atsakovo tikslus ir elgesį po šio sandorio sudarymo. Teismo vertinimu, nagrinėjamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, charakterizuojančios atsakovo elgesio sąžiningumą, iš esmės skiriasi nuo aplinkybių, nustatytų anksčiau aptartoje byloje, t. y. bylų ratio decidendi šiuo aspektu visiškai nesutampa. Atsakovas į Lietuvą atvyko dar 2011 metų lapkričio mėnesį, turėdamas tikslą apsigyventi. Iš pradžių atsakovas gyveno nuomojamuose butuose Vilniaus senamiestyje. Suvokęs, kad nori nuosavo būsto, atsakovas ėmė domėtis parduodamais butais, ieškojo buto senamiestyje ir, asmeniškai pamatęs skelbimą ( - ), esančio namo lange, užėjo į pastatą, jame rado darbuotojus, kurie jį pristatė S. A.. Ieškovė atsakovo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų nepaneigė. Be to, bylos medžiaga nepatvirtino kokių nors atsakovo sąsajų su buvusiu ieškovės vadovu S. A. ar kitais galimai su juo susijusiais asmenimis.
  5. Atsakovas teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius jo nurodytas aplinkybes, kad jis buto įsigijimui turėjo pakankamai piniginių lėšų ir butą nusipirko už nuosavus pinigus. Aplinkybė, kad atsakovas už perkamą butą sumokėjo kainą, atitinkančią jo rinkos vertę, arba, kaip teigia pats ieškovas, net gerokai didesnę nei vidutinę rinkos kainą, eliminuoja galimybę vertinti, kad tokiu sandoriu buvo pažeisti kreditorių interesai. Teismas sprendė, kad faktas, jog atsakovas po ginčijamo sandorio sudarymo apsigyveno ir gyvena nusipirktame bute ir nuosavybės teisių į jį neperleido tretiesiems asmenims, kas būtų logiška, jeigu turto įsigijimo tikslai būtų kitokio pobūdžio, taip pat leidžia vertinti, jog butą jis įsigijo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, o ne siekdamas dalyvauti aukščiau aptartoje civilinės teisės požiūriu neteisėtoje koordinuotų veiksmų schemoje.
  6. Apibendrinęs nustatytas faktines aplinkybes ir teisinius šių aplinkybių vertinimo argumentus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijamą sutartį pripažinti negaliojančia, kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis) ar kreditorių interesams (CK 6.66 straipsnis), nėra jokio pagrindo.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Ieškovė BUAB „SNORAS Development“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į įsiteisėjusiais teismo sprendimais konstatuotą byloje nustatytų aplinkybių visumą apibendrinančią išvadą, patvirtinančią, kad BUAB „SNORAS Development“ veikė nesąžiningai pagal civilinės teisės požiūriu neteisėtą koordinuotą ir gerai organizuotą turto pardavimo veiksmų schemą, siekiant išvengti įsipareigojimų ieškovės kreditoriams vykdymo. Atsakovo sąžiningumas turi būti įvertintas šio išaiškinimo kontekste. Apeliacinio skundo pateikimo metu yra pripažinti negaliojančiais net su penkiais pirkėjais sudaryti BUAB „SNORAS Development“ nekilnojamojo turto, esančio ( - ), pirkimo–pardavimo sandoriai.
    2. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė, kad gerai organizuotoje ir apgalvotoje BUAB „SNORAS Development“ turto pardavimo schemoje vienintelis pirkėjas atsakovas A. K. buvo sąžiningas ir jo vienintelio dalyvavimas šioje schemoje buvo atsitiktinis. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl atsakovo sąžiningumo turi mažą įrodomąją galią. Nors pirmosios instancijos teismas svarbia aplinkybe laikė faktą, kad atsakovas A. K. įsigyto nekilnojamojo turto neperleido tretiesiems asmenims, tačiau tokio pobūdžio sandorius nagrinėjęs teismas šioje ir kitose bylose nustatytos aplinkybės nelaikė reikšminga sprendžiant dėl pirkėjų sąžiningumo. Be to, įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad atsakovams, kaip sąžiningiems asmenims, turėjo kilti abejonės dėl pardavėjo kompetencijos sudaryti sandorį, kuriam reikalingas įmonės valdybos ir visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.
    3. Atsakovas A. K. turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą, turi darbo bankuose ir finansinėse bendrovėse Maskvoje patirties, vykdo profesionalią investavimo veiklą, todėl tokio išsilavinimo ir patirties asmeniui yra keliami didesni atidumo ir apdairumo standartai, reikalaujantys elgtis apdariai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai pagal atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje standartą. Pažymėtina, kad atsakovas pardavėjui pinigus į banko sąskaitą, esančią Kipro skyriuje, pervedė jau po to, kai buvo išviešinta, jog BUAB „SNORAS Development“ atžvilgiu buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Akcentuotina, jog atsakovui turėjo sukelti įtarimų vien pats faktas, jog pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta banko sąskaita, į kurią turėjo būti pervedami pinigai už įsigytą turtą.
    4. Atidaus ir rūpestingo asmens standarto kontekste nėra paaiškinamas ir atsakovo apsisprendimas už turtą mokėti rinkos vertę viršijančią kainą. Atsakovas nurodė, kad turtą įsigijo asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau šių poreikių tenkinimas nėra suderinamas su itin brangaus turto įsigijimu bei rinkos vertę viršijančios kainos sumokėjimu. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas turėjo pakankamai lėšų turto įsigijimui, nes atsakovo į bylą pateikti įrodymai neatitinka oficialiems dokumentams keliamų reikalavimų bei dauguma finansinių operacijų buvo atliktos žymiai anksčiau nei sudarytas ginčijamas sandoris.
    5. Atsakovo dalyvavimas teismų jau vertintoje civilinės teisės požiūriu neteisėtoje koordinuotų veiksmų schemoje negali būti pripažintas atsitiktiniu: visi nekilnojamojo turto pirkėjai, įskaitant atsakovą, yra Rusijos Federacijos piliečiai, atsakovas buvo pažįstamas su dalimi kitų pirkėjų, jis atvyko į Lietuvą paskelbus BAB bankas SNORAS veiklos sustabdymą, o visos pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos tomis pačiomis dienomis.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. K. prašo ieškovės BUAB „SNORAS Development“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktus ir juos įvertino bei kvalifikavo šios nagrinėjamos bylos kontekste, o ieškovė neįrodė, jog nagrinėjamos bylos aplinkybės yra tapačios kitoms minėtoms byloms dėl butų, esančių ( - ), pardavimo.
    2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių spręsti apie atsakovo sąsajas su S. A. ar kitais galimai su juo susijusiais asmenimis, o teismo nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsakovas yra sąžiningas.
    3. Ginčijama sutartis buvo sudaryta notarine forma, kurios teisėtumas buvo patikrintas notaro. Pati sutartis sudaryta atsakovės generalinio direktoriaus, kuris turėjo tam reikiamus įgaliojimus. Atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su ieškove, o Lietuvoje gyvena nuo 2011 metų lapkričio mėnesio, siekė kvalifikacijos pripažinimo Lietuvoje, į kurią perkėlė ir vykdo savo verslą. Aplinkybė, kad atsakovas sumokėjo didesnę nei rinkos kainą, yra nepagrįsta bylos duomenimis, tai tik ieškovo sugalvota prielaida. Banko sąskaitą, į kurią pervesti lėšas, atsakovui nurodė ieškovė, todėl atsakovas neturėjo pagrindo abejoti, jog pinigų pervedimas į Europos Sąjungos valstybėje esančią ieškovės sąskaitą nėra įprastinė ieškovės veikla.
    4. Atsakovui, perkančiam butą savo asmeniniams poreikiams, negali būti taikomas aukštas atidumo standartas, kuris taikytinas teisininkams profesionalams: tirti vidinius įmonės santykius, ne tik formaliai susipažįstant su valdybos ir akcininkų sprendimais. Atsakovas nagrinėjamoje byloje turėtų būti vertinamas kaip silpnesnė sandorio šalis. Iš esmės atsakovo nesąžiningumas pasireiškė tik tuo, kad kaip ir kitų butų, esančių ( - ), pirkėjai, jis buvo Rusijos Federacijos pilietis, todėl jam neva turėtų būti taikomos visos tos pačios aplinkybės, nustatytos kitose bylose.
    5. Žalą kreditoriams sukėlė ne ginčijamas sandoris, o vėlesni ieškovės vadovo veiksmai. Atsakovui negali būti perkeliamos S. A. neteisėtos veikos.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

13Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

  1. CPK 321 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y., jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  2. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.).
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui nenurodžius jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas bei abejoms ginčo šalims apeliacinės instancijos teismui pateikus procesinius dokumentus, kuriuose detaliai yra išdėstyta jų pozicija nagrinėjamu klausimu, prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Faktinės bylos aplinkybės ir apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamos bylos ribos
  1. Byloje nustatyta, kad 2010 m. birželio 29 d. vykusio valdybos posėdžio metu buvo nutarta parduoti BUAB „SNORAS Development“ priklausančius nekilnojamuosius daiktus bei nustatyta minimali turto pardavimo kaina. Šiam nutarimui pritarė ir ieškovės akcininkai (t. 2, b. l. 4–9). Ginčo šalys 2012 m. kovo 1 d. sudarė buto, esančio ( - ), ir 1/10 dalies negyvenamosios patalpos – garažo, esančios ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) (t. 1, b. l. 75-82). Sutartimi šalys susitarė, kad pirkėjas įsipareigoja atsiskaityti už perkamą turtą per 30 kalendorinių dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos, pervedant pinigus į ieškovės nurodytą sąskaitą. Ieškovės direktorius nurodė atsakovui pervesti pinigus už turtą į ieškovės sąskaitą, atidarytą Kipre (t. 2, b. l. 83). 2012 m. kovo 27 d. atsakovas pervedė Sutartimi nustatytą kainą į nurodytą sąskaitą (t. 2, b. l. 177).
  2. Apeliantė pažymi, kad teismuose buvo nagrinėjami analogiško pobūdžio ieškiniai, ginčijant kitas ieškovės sudarytas nekilnojamojo turto, esančio ( - ), sutartis. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad bylos nagrinėjimo dieną yra įsiteisėję šie teismų sprendimai, priimti išnagrinėjus civilines bylas, kuriose ieškovė prašė pripažinti negaliojančiomis jos sudarytas sutartis dėl nekilnojamojo turto, esančio ( - ), pardavimo:
    1. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-202-340/2014, kuriuo ieškinys atmestas, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-88-381/2015 buvo panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys tenkintas, taikant vienašalę restituciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą pakeitė, nurodydamas, kad taikytina dvišalė, o ne vienašalė, restitucija;
    2. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1799-160/2015, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-639-407/2015 pakeistas, nurodant, kad taikytina dvišalė, o ne vienašalė, restitucija;
    3. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-90-232/2015, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-91-464/2016 pakeistas, nurodant, kad taikytina dvišalė, o ne vienašalė, restitucija;
    4. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2182-567/2015, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, , Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-114-186/2016 sprendimas pakeistas, nurodant, kad taikytina dvišalė, o ne vienašalė, restitucija;
    5. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3492-781/2016, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-113-241/2017 paliktas nepakeistas;
    6. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3502-781/2016, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai, apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas;
    7. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-935-656/2017, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai, apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas.
  1. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju naudojimasis teismui prieinamais duomenimis apie kitas išnagrinėtas civilines bylas (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ieškovės ir atsakovo teisių nepažeidžia ir pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą nesudaro, nes apie daugumą šių bylų rezultatų taip pat yra nurodoma šalių procesiniuose dokumentuose, vadinasi, apie kitas civilines bylas tiek ieškovei, tiek atsakovui yra žinoma.
  2. Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2012 m. vasario 23 d. ir 2012 m. kovo 1 d. buvo sudaryti sandoriai, kuriais BUAB „SNORAS Development“ pardavė net 13 nekilnojamojo turto objektų Rusijos Federacijos piliečiams. Kaip matyti iš šio sprendimo 18 punkto, nemaža dalis šių sandorių yra pripažinti negaliojančiais ir yra taikyta dvišalė restitucija. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-88-381/2015 buvo nustatyta ir detaliai aprašyta BUAB „SNORAS Development“ neteisėta turto pardavimo schema, kurią patvirtina ir nagrinėjamai bylai aktualios šios aplinkybės: 1) visi apeliantei priklausiusio turto, esančio ( - ), perleidimo sandoriai sudaryti per kelias dienas, nors iki tol įmonei buvo pavykę realizuoti tik du butus; 2) nedelsiant po pirkimo–pardavimo sutarčių pasirašymo apeliantei buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas; 3) kryptingą ir sąmoningą rengimąsi turto perleidimui patvirtina tiek tokio kiekio sandorių sudarymas per trumpą laiką, tiek juose apibrėžta atsiskaitymo už perkamą turtą tvarka – pinigų pervedimas į tranzitinę Kipre veikiančio banko sąskaitą, kuri nebuvo įtraukta į BUAB „SNORAS Development“ buhalterinę apskaitą. Atsakovas apeliaciniame skunde teisingai pažymi, kad apeliaciniame skunde daromos nuorodos, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo padaryti tokias pačias išvadas kaip sprendimo 18 punkte nurodytose civilinėse bylose paneigtų civilinėje teisėje vyraujantį sąžiningumo prezumpcijos principą. Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdama apeliantės apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, atsižvelgs į įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes, jog BUAB „SNORAS Development“ nekilnojamasis turtas ( - ), buvo parduodamas civilinės teisės požiūriu neteisėtoje koordinuotų veiksmų schemoje, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais bei vertins, ar nagrinėjamu atveju taip pat konstatuotinas neteisėtų civilinės teisės prasme veiksmų pobūdis bei ar prie šių veiksmų įgyvendinimo prisidėjo atsakovas.

14Dėl sandorių šalių sąžiningumo

  1. Tarp šalių nėra ginčo, kad apeliantės generalinis direktorius S. A. veikė nesąžiningai, siekdamas perleisti įmonės turtą tokiu būdu, kuris leistų išvengti prievolių įvykdymo įmonės kreditoriams. Ši aplinkybė, be kita ko, yra konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015. Apskritai atsakovas laikosi pozicijos, kad būtent šio asmens neteisėti veiksmai lėmė žalos BUAB „SNORAS Development“ kreditoriams atsiradimą, o ne ginčijamos sutarties sudarymas.
  2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas buvo sąžiningas šių aplinkybių pagrindu: 1) atsakovas į Lietuvą atvyko dar 2011 metų lapkričio mėnesį, turėdamas tikslą apsigyventi ir iš pradžių gyveno nuomojamuose butuose Vilniaus senamiestyje; 2) atsakovas norėjo įgyti butą nuosavybės teise, todėl ėmė domėtis parduodamais butais ir asmeniškai pamatęs skelbimą ( - ), esančio namo lange užėjo į pastatą, jame rado darbuotojus, kurie jį pristatė S. A.; 3) atsakovas apie BAB banko SNORAS bankrotą žinojo, todėl į patį sandorio sudarymą žiūrėjo labai atsargiai, visas aplinkybes aiškinosi su notare; 4) atsakovas turtą įsigijo didesne nei rinkos kaina, vadinasi, pardavėjo interesai negalėjo būti pažeidžiami; 5) atsakovas iki šiol gyvena ginčijamo sandorio pagrindu įsigytame bute, buto įsigijimui turėjo pakankamai lėšų, siekė kvalifikacijos pripažinimo Lietuvoje, kur, jo teigimu, jis persikėlė ir vykdo savo verslą. Šių aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nesant jokių įrodymų apie atsakovo pažintį ar sąsajas su S. A., ieškovė neįrodė, jog atsakovas buvo nesąžiningas.
  3. Nagrinėjamoje byloje apeliantės reikalavimai pripažinti Sutartį negaliojančia yra grindžiami CK 1.81, 1.82, 6.66 straipsniuose nustatytų teisės normų pagrindais. Nurodytais pagrindais siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu reikia pagrįsti atsakovo nesąžiningumą, todėl, visų pirma, teisėjų kolegija pasisako dėl šalių argumentų, susijusių su atsakovo sąžiningumo vertinimu.
  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichikos būklė konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Sąžiningumo turinio reikalavimai gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Be to, atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai pažymi, kad šalies sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, todėl jis turi būti nustatinėjamas pagal kiekvienos bylos medžiagą.
  5. Vertinant atsakovo sąžiningumą sandorio sudarymo metu, taip pat turi būti įvertintos sandorio sudarymo aplinkybės, sutarties šalių elgesys, sutarties sudarymo laikas. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pažymėjo, kad jis žinojo apie BAB bankas SNORAS bankroto bylą, todėl itin kritiškai ir atsargiai vertino sandorio su BUAB „SNORAS Development“ sudarymą. Sutarties 2 punkte šalys nenurodė į kokią ieškovės sąskaitą turės būti pervesti pinigai už ginčo turtą, o susitarė, jog sąskaitą nurodys pardavėjas. 2012 m. kovo 16 d. pranešimu apeliantės generalinis direktorius nurodė, kad „UAB „SNORAS Development“ atsidarė naują sąskaitą OAO „Promsvyazbank“ Kipro filiale“ ir pinigus paprašė pervesti į šią naujai atidarytą sąskaitą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis pranešimas parengtas tuo metu, kai jau viešai buvo paskelbta apie laikiną apeliantės nuosavybės teisių ribojimą, tačiau atsakovas vis tiek 2012 m. kovo 27 d. atliko atsiskaitymą pagal šalių sudarytą Sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šias aplinkybes, atkreipia dėmesį į atsakovo kaip asmenį apibūdinančias aplinkybes: atsakovas yra įgijęs aukštąjį ekonominį išsilavinimą, turi darbo patirties bankuose ir finansinėse bendrovėse, vykdo profesionalią investavimo veiklą. Taigi, atsakovo asmenį apibūdinančios aplinkybės patvirtina, kad jis yra išsilavinęs asmuo, kuriam apdairumas ir rūpestingumas yra būdingas bruožas vykdant investavimo veiklą.
  6. Atsakovas, atsikirsdamas į apeliacinio skundo argumentus dėl pinigų pervedimo į Kipro valstybėje veikiančio banko sąskaitą, pažymi, kad jis neturėjo objektyvių priežasčių manyti, jog užsienio sąskaitos nurodymas atsiskaitymui pagal Sutartį nėra įprastinė ieškovės veikla, juo labiau, kad ieškovė šią sąskaitą atidarė galimai sąmoningai siekdama apsunkinti atsiskaitymą su kreditoriais. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus aplinkybę, jog atsakovui buvo žinoma, kad pinigai pervedami į naujai ieškovės atidarytą sąskaitą, taip pat faktą, jog pranešimas pervesti pinigus į šią sąskaitą buvo parengtas ir pats atsiskaitymas atliktas jau po viešo paskelbimo apie apeliantės turtui taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą, darytinos išvados, kad 1) arba atsakovas žinojo apie apeliantės turto išvaistymo schemą ir jo dalyvavimas šioje schemoje nėra atsitiktinis; 2) arba atsakovas, kuris nurodė, jog itin atsargiai vertino sandorio sudarymo aplinkybes, pagal savo patirtį versle turėjo suvokti ginčijamos Sutarties vykdymo neteisėtumą, jos žalingumą ieškovės kreditorių interesams, tačiau buvo nepateisinamai neapdairus ir savo aplaidžiais veiksmais sudarė sąlygas ieškovės turto išvaistymui.
  7. Teisėjų kolegijos vertinimu, apdairiam, protingam ir rūpestingam įgijėjui neabejotinai būtų kilę abejonių, ar apeliantės siūlyta atsiskaitymo tvarka nepažeidžia įmonės ir jos kreditorių interesų. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje ne kartą išskirta, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-611/2016). Bylos duomenimis atsakovas jokių tokio pobūdžio veiksmų neatliko. Nors ginčijamas sandoris buvo sudarytas notarine forma ir ieškovės generalinis direktorius turėjo visus įgaliojimus sudaryti Sutartį, tačiau būtina įvertinti byloje nustatytas sandorio sudarymo aplinkybes. BUAB „SNORAS Development“ akcininkų sprendimas dėl nekilnojamojo turto, esančio ( - ), pardavimo buvo priimtas 2010 m. birželio 29 d., tą pačią dieną buvo priimtas ir BUAB „SNORAS Development“ valdybos pritarimas parduoti nurodytą nekilnojamąjį turtą, tačiau pagrindiniam ieškovės akcininkui – BAB bankas SNORAS, turėjusiam 50,1 proc. ieškovės akcijų, bankroto byla buvo iškelta 2011 m. gruodžio 7 d. Taigi, nuo įgaliojimų suteikimo ieškovės vadovui iki Sutarties sudarymo praėjo ilgas laikotarpis ir iš esmės buvo pasikeitusi faktinė situacija. Be to, teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į Sutarties 8 punktą, kuriuo šalys susitarė, kad nuosavybės teisė atsakovui pereina nuo sutarties sudarymo dienos, kas, vertinant iš verslo logikos pusės, yra visiškai neįprasta praktika sudarant nekilnojamojo turto pardavimo sandorius. Šis faktas patvirtina jau kitose civilinėse bylose konstatuotą faktą, jog buvo ruošiamasi greitam ir skubiam BUAB „SNORAS Development“ turto išpardavimui. Toks Sutartimi nustatytas nuosavybės teisės perleidimo momentas taip pat laikytinas papildomu šalių nesąžiningumą patvirtinančiu faktu.
  8. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atitinkamu elgesiu bankroto administratorius pritarė šiam sandoriui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuoja, jog atsakovas, kuris žinojo apie BAB banko SNORAS bankrotą, turėjo kreiptis į pagrindinio akcininko bankroto administratorių, kad išsiaiškinti, ar turto pardavimo klausimas yra suderintas, o to nepadaręs, jis elgėsi ne pagal bonus pater familias (liet. atidaus ir rūpestingo žmogaus) principą.
  9. Pirmosios instancijos teisme, sprendžiant atsakovo sąžiningumo klausimą, taip pat buvo tiriamos aplinkybės, susijusios su atsakovo atvykimo į Lietuvą laiku; faktu, jog atsakovas tebegyvena su šeima Sutarties pagrindu įsigytame bute, už kurį jis atsiskaitė savo pinigais, tačiau jos nepaneigia jau nustatytų faktų ir jų teisinio vertinimo, kuris suponuoja atsakovo nesąžiningumo faktą.
  10. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad bylos duomenys yra nepakankami pripažinti atsakovą buvus nesąžiningu, nevisapusiškai ištyrė reikšmingas bylos faktines aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pateikė pakankamai duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių atsakovo nesąžiningumą.

15Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

  1. Kaip minėta, ieškovės reikalavimas pripažinti Sutartį negaliojančia yra reiškiamas trimis teisiniais pagrindais: CK 1.81 straipsniu – viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimas, CK 1.82 straipsniu – juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimas, CK 6.66 straipsniu – actio Pauliana institutu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-88-381/2015 buvo detaliai analizuojamas analogiškomis sąlygomis sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu klausimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių civilinių bylų ratio decidendi iš esmės sutampa, šią aplinkybę taip pat patvirtina faktas, jog nagrinėjama civilinė byla buvo sustabdyta iki bus išnagrinėtas kasacinis skundas pateiktas nurodytoje byloje, todėl teisėjų kolegija atsižvelgia į Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendime pateiktus išaiškinimus.
  2. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-421/2017).
  3. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir bylos šalys neginčija aplinkybės, kad BUAB „SNORAS Development“ su savo akcininku BAB banku SNORAS buvo sudariusi ne vieną kredito sutartį. Iš įmonių 2009 m. liepos 1 d. pasirašyto Papildomo susitarimo Nr. 2 sąlygų aišku, kad apeliantės konsoliduota skola sudarė 78 803 848,27 Lt. Ieškovei suteikto kredito grąžinimo terminai buvo pratęsinėjami, o 2011 m. spalio 28 d. pasirašytu Papildomu susitarimu Nr. 6 ieškovei buvo suteikta papildoma paskola, padidinant kredito limitą iki 15 285 220 Eur. Savo įsipareigojimų BAB bankui SNORAS apeliantė neįvykdė ir įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas patvirtino 68 387 801,91 Lt dydžio banko reikalavimą. Be to, pagal BUAB „SNORAS Development“ finansinius rodiklius, įmonės būklė 2012 m. pradžioje atitiko faktinę nemokumo būseną. Be to, už turtą, esantį ( - ), į ieškovės sąskaitą banko Kipro skyriuje pervestos lėšos dalimis nuo 2012 m. kovo 19 d. iki 2012 m. balandžio 18 d. buvo pervestos TotalChem Tranding S. A. – įmonei, registruotai Panamos Respublikoje, ieškovei vykdant savo įsipareigojimus pagal su TotalChem Tranding S. A. sudarytas Reikalavimo teisės perleidimo (cesijos) sutartis. Šiomis sutartimis ieškovė už iš turto pardavimo gautomis lėšomis iš TotalChem Tranding S. A. įgijo 3 975 945,83 Eur dydžio reikalavimo teisę į BAB bankas SNORAS. TotalChem Tranding S. A. veiklą įmonės akcininkų sprendimu nutraukė 2013 m. rugpjūčio 21 d.
  4. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į sprendime aptartas aplinkybes, kuriomis buvo sudarytas sandoris, į šalių civilinės teisės prasme neteisėtą tikslą pabloginti ieškovės finansines galimybes atsiskaityti su jos kreditoriais, imituojant teisėtus sutartinius teisinius santykius, konstatuoja, jog tokio pobūdžio sutarties sudarymas akivaizdžiai pažeidžia geros moralės kategoriją, kurios tikslas užtikrinti sąžiningumo, teisingumo, tvarkos ir protingumo laikymąsi, todėl Sutartis pripažįstama niekine pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį.
  5. Pasisakant dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu, pažymėtina, kad privataus juridinio asmens galimybė nuginčyti savo sudarytus sandorius, motyvuojant jų prieštaravimu juridinio asmens teisnumui, įstatymo yra ribojama: sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu tik tuo atveju, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia to privataus juridinio asmens valdymo organų kompetenciją, nustatytą jo veiklos dokumentuose, ar prieštarauja to juridinio asmens tikslams (CK 1.82 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB Ūkio bankas v. UAB „Norventa“, bylos Nr. 3K-3-198-684/2016, ir joje nurodytą praktiką).
  6. Kaip minėta, ieškovės vadovas turėjo įgaliojimus sudaryti prašomą pripažinti negaliojančia Sutartį. Nagrinėjamo klausimo kontekste būtina atsižvelgti į Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 20 d. sprendime padarytas išvadas, kurios aktualios ir šios civilinės bylos nagrinėjimui, jog BAB bankas SNORAS – apeliantės akcininkui ir pagrindiniam kreditoriui – iškėlus bankroto bylą, apeliantės vadovas, prieš priimdamas sprendimus parduoti įmonei priklausantį turtą, esantį ( - ), privalėjo išsiaiškinti akcininko BAB bankas SNORAS teismo paskirto administratoriaus poziciją šiuo klausimu. Apie atsakovo pareigą išsiaiškinti BAB bankas SNORAS bankroto administratoriaus poziciją parduodamo turto klausimu jau yra konstatuota sprendžiant atsakovo sąžiningumo klausimą, nes tai yra papildomas atsakovo nesąžiningumą pagrindžiantis faktas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sutartis apeliantei buvo komerciškai nenaudinga, nes atsakovui atsiskaičius už parduodamą turtą per tranzitinę užsienio valstybėje atidarytą banko sąskaitą, į kurią sumokėtos lėšos buvo nedelsiant pervestos bylos nagrinėjimo metu jau išregistruotai įmonei, iš kurios už pervestus pinigus ieškovė įsigijo reikalavimo teisę į BAB bankas SNORAS, kuriai bankroto byla, kaip minėta, buvo iškelta 2011 m. gruodžio 7 d. Prieš tai jau konstatavus atsakovo nesąžiningumą, kuris pasireiškė arba aktyviu dalyvavimu civilinės teisės prasme neteisėtoje ieškovės turto išvaistymo schemoje, arba atsakovo nepateisinamu neapdairumu, sudarant sąlygas šios schemos realizavimui, toks sandoris pripažįstamas kaip prieštaraujantis juridinio asmens teisnumui.
  7. Pažymėtina, kad VĮ „Registrų centras“ 2012 m. vasario 28 d. duomenimis ginčo buto vidutinė rinkos vertė 220 000 Lt, garažo 1/10 dalies vidutinė rinkos vertė 22 900 Lt (t. 1, b. l. 76), tačiau atsakovas visą turto kompleksą įsigijo už 190 000 Eur. Įvertinus aplinkybę, kad BUAB „SNORAS Development“ ilgą laiką apskritai nepavyko realizuoti šių nekilnojamojo turto objektų, šis faktas vertintinas kaip siekis sudaryti įspūdį dėl sudaryto sandorio naudingumo apeliantei ir jos kreditoriams.
  8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, nenustačius atsakovo nesąžiningumo fakto, nėra teisinio pagrindo Sutartį pripažinti negaliojančia pagal actio Pauliana institutą. Detaliau dėl actio Pauliana instituto sąlygų pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reziumuojant bylos faktines aplinkybes, konstatuotina, jog yra pagrindas pripažinti Sutartį negaliojančią ir actio Pauliana instituto pagrindu, nes egzistuoja visos šio instituto taikymo sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-313/2017): 1) Sutartį ginčija bankrutavusios įmonės bankroto administratorius, kuris veikia visų įmonės kreditorių, turinčių reikalavimo teises į apeliantę, vardu ir jų interesais; 2) ginčijama Sutartimi buvo sumažintas įmonės turto mastas, kas pažeidė kreditorių, su kuriais nėra galimybės atsiskaityti, interesus; 3) apeliantė neturėjo pareigos sudaryti ginčijamus sandorius; 4) apeliantės ir atsakovo nesąžiningumas byloje nustatytas.
  9. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs atsakovo sąžiningumo klausimą, padarė nepagrįstas išvadas dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia. Išsamiai išanalizavus bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės reikalavimas pripažinti Sutartį negaliojančia CK 1.81 straipsnio, CK 1.82 straipsnio ir CK 6.66 straipsnio pagrindais yra pagrįstas.

16Dėl restitucijos taikymo

  1. Pripažinus sandorį negaliojančiu spręstinas restitucijos taikymo klausimas. Ieškovė prašo taikyti dvišalę restituciją.
  2. Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Taigi, pagal bendrąjį principą, šalys turi viena kitai grąžinti viską, ką yra gavusios iš priešingos šalies, vykdydamos negaliojančiu pripažintą sandorį. Tačiau restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
  3. Restitucijos taikymo principas yra toks, kad kiekviena šalis kitai turi grąžinti tai, ką ji gavo vykdydama sutartį, todėl, vadovaujantis šiuo principu, byloje taikant restituciją šalims turėtų būti grąžinama tai, ką Sutarties pagrindu viena iš kitos gavo: ieškovei turi būti grąžintas butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ) ir 1/10 dalies negyvenamosios patalpos – garažo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), o atsakovui iš ieškovės grąžintini 190 000 Eur, sumokėti pagal 2012 m. kovo 1 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-879.

17Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

  1. Tenkinus apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priėmus naują sprendimą, atitinkamai turi būti perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
  2. Apeliacinės instancijos teisme apeliantė BUAB „SNORAS Development“ patyrė 1 719,06 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 5, b. l. 257-258). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra faktiškai patirtos ir pagrįstos įrodymais, tačiau viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytus maksimalius dydžius, pagal kuriuos maksimali priteistina suma sudaro 1 031,29 Eur. Vadovaudamasi rekomendacijose nustatytais reikalavimais, apeliantės prašymą atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teisėjų kolegija tenkina iš dalies, t. y. iš atsakovo apeliantei priteisiama 1 031,29 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos yra neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  3. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė BUAB „SNORAS Development“ turėjo 5 190,13 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 2, b. l. 51-57, t. 3, b. l. 79-95, t. 5, b. l. 2-20). Sprendžiant šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą taikytinos abi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų redakcijos. Teisėjų kolegija, įvertinusi, apeliantės advokato suteiktos teisinės pagalbos mastą, byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą bei naujumą (ieškovė su tokio pobūdžio ieškiniais, kaip minėta, kreipiasi ne pirmą kartą), nutaria, kad yra pagrindas sumažinti apeliantei iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 3 500 Eur, kuri laikytina pagrįsta ir protinga suma patirtoms išlaidoms atlyginti.
  4. Vadovaujantis CPK 96 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovo A. K. priteisiamos 122,49 Eur teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Kadangi ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), valstybei iš atsakovo priteistina 3 058,14 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, valstybei iš atsakovo iš viso priteistina 3 180,63 Eur.

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

19panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

20Ieškinį tenkinti.

21Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo memento 2012 m. kovo 1 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SNORAS Development“ (juridinio asmens kodas 125427865) ir A. K. (asmens kodas ( - ) 2012 m. kovo 1 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 2-879).

22Taikyti dvišalę restituciją – grąžinti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „SNORAS Development“ nuosavybėn butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) ir 1/10 dalį negyvenamosios patalpos–garažo, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ) (patalpa pažymėta R2-1), o atsakovui A. K. iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SNORAS Development“ priteisti 190 000 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt tūkstančių eurų), sumokėtų ieškovei pagal 2012 m. kovo 1 d. sudarytą sutartį (notarinio registro Nr. 2-879).

23Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „SNORAS Development“ (juridinio asmens kodas 125427865) iš atsakovo A. K. (asmens kodas ( - ) 3 500 Eur (trys tūkstančiai penki šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti ir 1 031,29 Eur (vienas tūkstantis trisdešimt vienas euras 29 ct) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti, viso – 4531,29 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt vieną eurą dvidešimt devynis centus).

24Priteisti iš atsakovo A. K. (asmens kodas ( - ) 3 180,63 Eur (trys tūkstančiai vienas šimtas aštuoniasdešimt eurų 63 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai