Byla 2A-88-381/2015
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys: notarė V. S.-M., S. A. (S. A.), uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „PANDA Insurance“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Danutės Milašienės,

2sekretoriaujant Marijai Zubrickienei,

3dalyvaujant vertėjai A. K.,

4ieškovo atstovei adv. Rasai Stankauskienei,

5atsakovei M. M., jos atstovėms adv. Vilijai Viešūnaitei ir Aurelijai Rutkauskaitei,

6žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SNORAS Development“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-202-340/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SNORAS Development“ ieškinį atsakovei M. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys: notarė V. S.-M., S. A. (S. A.), uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „PANDA Insurance“.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I. Ginčo esmė

9Šioje byloje keliami teisės ir fakto klausimai dėl sandorių prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), taip pat actio Pauliana instituto taikymo (CK 6.66 straipsnis).

10Ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „SNORAS Development“ kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento tarp jo ir atsakovės M. M. 2012 m. kovo 1 d. sudarytas Pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartys) ir taikyti vienašalę restituciją natūra: grąžinti ieškovo nuosavybėn atsakovei perleistus butus ( - ) ir 2/10 dalis negyvenamosios patalpos-garažo ( - ), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo administratorius nurodė, kad įmonė 2012 m. vasario 23 d. – 2012 m. kovo 1 d. sudarė dešimt savarankiškų sandorių, tarp jų ir Sutartis, kuriais perleido jai priklausiusius nekilnojamojo turto objektus (butus ir garažus), esančius tame pačiame pastate – ( - ). Pagal visus šiuos sandorius už perleistą turtą buvo atsiskaityta turto kainą sumokant į Kipro banke po sandorių sudarymo (2012 m. kovo 16 d.) ieškovo atidarytą sąskaitą. Iš turto pardavimo gautas lėšas ieškovas panaudojo atsiskaitymui su Panamoje registruota įmone TotalChem Trading S. A. už iš jos įgytą iš esmės neįgyvendinamą reikalavimo teisę į bankrutavusią akcinę bendrovę (toliau – ir AB) SNORAS. Taigi Sutarčių sudarymas įmonei buvo žalingas, prieštaravo jos veiklos tikslams.

11Iškart po Sutarčių sudarymo, t. y. 2012 m. kovo 9 d., siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą prieš ieškovą buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šių suvaržymų taikymas buvo susijęs su ieškovo akcininko BAB banko SNORAS bankrotu. Banko sąskaitos Kipre atidarymas 2012 m. kovo 16 d. ir visų atsiskaitymų vykdymas per ją rodo, kad buvo siekiama apsunkinti ieškovo pinigų srautų išsiaiškinimą. Atsakovė, žinodama apie BAB banko SNORAS bankrotą, turėjo suvokti, kad pinigų pervedimas į ieškovo banko sąskaitą, atidarytą ne Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, prieštarauja ieškovo veiklos tikslams. Ieškovas neturėjo teisės perleisti ginčo turto, nes to negalėjo daryti neturėdamas BAB banko SNORAS sutikimo: jo pateikimo būtinybė buvo numatyta ieškovo ir BAB banko SNORAS 2008 m. kovo 21 d. sudarytos Kredito sutarties Nr. 031-03169 13.7 punkte. Toks sutikimas duotas nebuvo. Be to, Sutarčių sudarymui ieškovas turėjo turėti valdybos pritarimą (Įstatų 10 straipsnio 11 punkto 3 punktas). Nors pritarimą Sutartims sudaryti valdyba buvo suteikusi 2010 m. birželio 29 d., tačiau jis galiojo tik vienerius metus (CK 2.142 straipsnis), t. y. pasibaigė iki Sutarčių pasirašymo dienos.

12Įgydama ginčo turtą atsakovė buvo nesąžininga, kadangi ji nepasidomėjo ieškovo finansine padėtimi, taip pat neįvertino viešai skelbtos informacijos apie BAB banko SNORAS bankrotą, jo akcininkams pareikštus įtarimus. Apie turto pardavimą nebuvo skelbiama viešai. Tai suponuoja buvus piktavališką atsakovės ir tuometinio ieškovo direktoriaus trečiojo asmens S. A. susitarimą. Šios aplinkybės patvirtina esant visas sąlygas sandorių pripažinimui negaliojančiais dėl jų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, juridinio asmens teisnumui bei actio Pauliana taikymui.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

15Įvertinęs bylos svarstymui pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad sudarant Sutartis galiojo ieškovo valdybos ir akcininkų 2010 m. birželio 29 d. priimti sprendimai dėl bendrovės turto dalies perleidimo (Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 34 straipsnis, įstatų 10 straipsnis). Anot teismo, šie sprendimai negali būti vertinami kaip įgaliojimų ieškovo vadovui perleisti turtą suteikimas, todėl jiems netaikytinos CK 2.142 straipsnio nuostatos. Teismas pažymėjo, kad ieškovo akcininkų sprendimas pritarti ginčo turto pardavimui patvirtina, jog BAB bankas SNORAS sutiko su turto pardavimu. Nustatęs, kad Sutarčių sudarymo metu ginčo turtas buvo laisvas nuo draudimų ir apribojimų, teismas padarė išvadą, kad Kredito sutartis pažeista nebuvo. Be to, šios sutarties sąlygos atsakovei negalėjo būti žinomos, juolab, kad ieškovo teisnumas ir sandorių neprieštaravimas ieškovo steigimo dokumentams buvo patikrintas ir patvirtintas notaro. Įrodymų, kad Kredito sutarties turinys buvo išviešintas, nepateikta. Analogiškai teismas vertino ir ieškovo laikiną nuosavybės teisių ribojimo taikymo aplinkybę, akcentuodamas, kad prokuratūros darbuotojų ketinimai taikyti šiuos apribojimus Sutarčių pasirašymo metu nebuvo išviešinti.

16Teismas pabrėžė, kad ieškovas neginčija Sutarčių ekonominio nenaudingumo. Kadangi turtas atsakovei buvo perleistas už kainą, daugiau nei du kartus didesnę, nei buvo rinkos vertė, teismas sprendė, jog ieškovas nepagrįstai įrodinėja įmonės turto sumažėjimo bei atsiskaitymo su kreditoriais apsunkinimo faktus. Teismo nuomone, turto kainos sumokėjimas į užsienyje esančią banko sąskaitą savaime neįrodo ieškovo bei jo kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, prieštaravimo viešajai tvarkai bei gerai moralei. Pinigai iš užsienyje esančios banko sąskaitos galėjo būti ieškovo nukreiptos kreditorių interesų tenkinimo tikslams. Realiai ieškovo lėšos sumažėjo ir kreditoriai neteko galimybes nukreipti savo reikalavimus į bendrovės lėšas, gautas už parduotą turtą, po to, kai bendrovė reikalavimų perleidimo sutartimis perdavė gautas už turtą lėšas Panamos valstybėje registruotai įmonei TotalChem Trading S.A., kuri mainais įsigijo reikalavimo teisę į BAB bankas SNORAS. Teismas pažymėjo, kad šių sandorių ieškovas byloje neginčija, jų atitikimo viešajai tvarkai ir gerai moralei neanalizuoja. Ieškovas taip pat nepateikė argumentų, kad atsakovei pinigų pervedimo į užsienio banko sąskaitą metu būtų buvę žinoma apie ieškovo ketinimus vėliau pervesti pinigus iš užsienio banko sąskaitos bendrovei TotalChem Trading S.A. ir ginčijamais sandoriais pažeisti ieškovo kreditorių interesus.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

18Apeliaciniame skunde ieškovas BUAB „SNORAS Development“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

191. Dėl Sutarčių prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei. Pagal kasacinio teismo praktiką, vertindamas, ar Sutartys neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, teismas turėjo analizuoti ne tik turtą įsigijusios šalies sąžiningumą, bet ir jų teisingumą, moralumą, tikslus bei padarinius atskirų asmenų bei visos visuomenės atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. stomatologijos klinika v. UAB „Ratio“, A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-30/2006; 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. N. v. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. 3K-3-384/2009). Teismas CK 1.81 straipsnio nuostatų taikymą apribojo tik formaliu atsakovės elgesio įvertinimu. Nustatant Sutarčių neteisėtumą, pakanka nustatyti nors vienos sandorio šalies kryptingą ir neteisėtą tikslą, prieštaraujantį geros moralės supratimui ir viešajai tvarkai. Įrodymų, kad Sutarčių šalių nesąžiningas elgesys pažeidžia minimalius teisingumo ir padorumo suvokimus, byloje pakanka. Byloje įrodyta, kad bendrovė skubėjo sudaryti ginčijamus sandorius, o pagal juos gautas pajamas siekė nuslėpti.

201.1. Teismas be pagrindo atmetė apelianto argumentus, kad įmonės valdybos 2010 m. birželio 29 d. sprendimas pritarti parduoti nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), savo turiniu atitinka CK 2.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įgaliojimo apibrėžtį. Iš valdybos posėdžio protokolo matyti, kad valdyba nutarė parduoti bendrovei priklausančius butus ir kitas patalpas, esančias ( - ), ne mažesnėmis, nei protokole nurodytomis kainomis. Taip pat valdyba nutarė įgalioti bendrovės vadovą – generalinį direktorių S. A., o pastarajam nesant Lietuvoje – direktorių A. G., atstovauti bendrovę ir veikti visais klausimais, susijusiais su nurodyto kilnojamojo turto pardavimu, su teise derėtis dėl atitinkamų sutarčių sąlygų, pasirašyti šias sutartis su pirkėjais. Kadangi vienas iš valdybos priimtų sprendimų yra įgalioti bendrovės vadovą atstovauti parduodant jos turtą, šis antrasis valdybos sprendimas yra įgaliojimas (CK 2.137 straipsnio 1 dalis). Kai terminas įgaliojime nenurodytas, įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo (CK 2.142 straipsnis) ir sandorių sudarymo metu buvo pasibaigęs. Laikantis pozicijos, kad valdybos sprendimas yra galiojantis, būtų pripažįstama, jog jo galiojimas nėra apribotas laike. Taip pat toks požiūris reikštų, kad pasikeitus aplinkybėms ir išnykus suinteresuotumui parduoti turtą, būtų reikalinga įgaliojimo panaikinimo procedūra. Faktą, kad turto pardavimas neatitiko apelianto valdybos narių valios, patvirtina M. V. ir V. M. kreipimasis į apelianto generalinį direktorių ir vyriausiąjį buhalterį. Netinkamu minėtą valdybos įgaliojimą Sutarčių sudarymui laikė ir įmonės direktorius A. G..

211.2. Prokūrorų taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą teismas turėjo vertinti ne kaip pavienį faktą, bet faktų visumoje. Žinodami apie apelianto akcininkui BAB bankui SNORAS iškeltą bankroto bylą, apelianto valdymo organai privalėjo žinoti, kad yra pradėtas ikiteiminis tyrimas dėl BAB banko SNORAS akcininkų, vadovų veiksmų ir jis gali turėti įtakos apelianto teisėms bei pareigoms. Tokį vertinimą suponuoja A. G. atsiliepime dėstomos aplinkybės, kad paskelbus BAB banko SNORAS nacionalizaciją, apelianto generalinis direktorius S. A. nurodė skubiai rengtis ginčo turto pardavimui.

221.3. Išvadą, kad atsiskaitomosios banko sąskaitos nenurodydamas Sutartyse bei jų punktai dėl pinigų pervedimo į užsienyje esančią apelianto banko sąskaitą neįrodo Sutarčių prieštaravimo viešajai tvarkai bei gerai moralei, teismas padarė pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Sąskaita, į kurią buvo nurodyta pervesti atsakovei pinigus, atidaryta tik 2012 m. kovo 16 d., t. y. jau po Sutarčių sudarymo bei kito apelianto turto arešto. Tokie veiksmai rodo siekį nuslėpti piniginių lėšų srautus bei apsunkinti jų išaiškinimą.

232. Dėl sandorio šalių nesąžiningumą. Atsakovės elgesys neatitiko bonus pater familias elgesio standarto: ji negalėjo nežinoti apie BAB banko SNORAS vadovams ir akcininkams pareikštus įtarimus; nėra žinoma, kaip atsakovė sužinojo apie perleidžiamą turtą (visi butai, esantys ( - ), perleisti Rusijos Federacijos piliečiams); disponavimas didelėmis pinigų sumomis rodo ją turint patirties ir rinkos subtilybių išmanymą. Atsakovės disponavimas tokio masto lėšomis rodo, kad ji turėjo patirties rinkoje, todėl jos veiksmai vertintini pagal aukštesnius standartus. Paisydama minimalių visiems suvokiamų teisingumo normų bei visuomenės interesų, priešingai nei nurodė teismas, atsakovė turėjo ir galėjo suvokti, kad Sutartimis siekiama išvengti apelianto įsipareigojimų kreditoriams vykdymo ir gaunamų lėšų nuslėpimo. Ši aplinkybė, be kita ko, patvirtina apelianto teisę ginčyti sudarytus sandorius remiantis ne tik CK 1.81, bet ir CK 1.82, 6.66 straipsniais.

243. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Teismas pažeidė pareigą pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo bei įvertinti juos sistemiškai. Jis neįvertino A. G. atsiliepime į apelianto bankroto administratoriaus prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytų aplinkybių, taip pat apelianto valdybos narių M. V. ir V. M. 2012 m. gegužės 14 d. prašymo turinio. Be to, teismas, įvertinus ginčo pobūdį (ieškinys pareikštas ginant bankrutavusios įmonės kreditorių interesus), turėjo būti aktyvus ir siūlyti šalims pateikti trūkstamus įrodymus.

25Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė M. M. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti iš apelianto jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsikirsdama į apelianto argumentus, atsakovė teigia, kad CK 1.81 straipsnyje įtvirtintu sandorių negaliojimo pagrindu sandorį siekianti nuginčyti šalis turi įrodyti, jog sandoris yra draudžiamas įstatymo ir abi jo šalys tikslingai siekė neleistinų bei teisei priešingų tikslų. Byloje surinkti įrodymai paneigia bet kokius įtarimus dėl atsakovės nesąžiningumo: Sutarčių teisėtumą patvirtino notarė, o įsigytas nekilnojamasis turtas yra gyvenamosios paskirties. Be to, Sutarčių kaina atitiko jų sudarymo metu buvusią turto rinkos kainą ir netgi ją viršijo. Atsakovei negali būti perkeliamos paties apelianto neteisėtos veiklos, apie kurią ji negalėjo žinoti ir jos kontroliuoti, pasekmės.

26Juridinio asmens valdymo organų sprendimai galioja tol, kol nėra panaikinami ar įstatymų nustatyta tvarka pripažįstami negaliojančiais. Ne išimtis ir apelianto aptariamas jo valdybos pritarimas. Taigi teismas pagrįstai sprendė, kad Sutartys pasirašytos esant teisėtam ir galiojančiam apelianto valdybos pritarimui. Abejonių dėl jo galiojimo nekilo ir Sutartis tvirtinusiai notarei. Svarbu tai, kad byloje neįrodyta, jog atsakovė galėjo žinoti ar žinojo apie galimą Sutarčių prieštaravimą ieškovo veiklos tikslams, t. y. nepateikta įrodymų, kad atsakovė buvo nesąžininga. Atsakovė neturėjo jokių priežasčių manyti esant kokių nors aplinkybių, kuros galėtų daryti Sutartis neteisėtomis ar negalimomis sudaryti ar įvykdyti. Kadangi ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbiami, nei apeliantas, nei atsakovė, sudarydami Sutartis, objektyviai negalėjo žinoti apie būsimą prokuratūros sprendimą dėl apelianto nuosavybės teisių laikino apribojimo. Atlikdama mokėjimą į apelianto banko sąskaitą, atidarytą Kipro banke, atsakovė tik vykdė tiesioginius apelianto nurodymus.

27Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo notarė V. S.-M. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsikirsdama į apelianto argumentus, notarė teigia, kad A. G. apklausimas yra netikslingas, nes jis yra konfliktinėje situacijoje su buvusia apelianto administracija, todėl jis suinteresuotas duoti šališkus parodymus. Bylos stabdymas yra netikslingas, nes ikiteisminio tyrimo eigoje priimti procesiniai sprendimai neturi prejudicinės galios. Prieš tvirtinant Sutartis notarine tvarka, buvo įsitikinta, ar jie neprieštarauja teisės aktams, ar apelianto valdybos nutarimas yra galiojantis. Apelianto akcininkui iškelta bankroto byla neturėjo reikšmės apelianto teisei disponuoti savo turtu ir ji buvo apribota tik po Sutarčių sudarymo. Tai, kad lėšos už ginčo turtą buvo pervestos į ieškovo banko sąskaitą, esančią Kipro banke, nepažeidė nei apelianto interesų, nei įstatymų reikalavimų. Tiek apelianto, tiek jo kreditorių interesus pažeidė ne turto pardavimas, o už turtą gautų pinigų panaudojimas, kurio notarė nebegalėjo kontroliuoti.

28IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio proceso tikslas – nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktine ir teisine prasme, tačiau ne dar kartą išnagrinėti bylą iš naujo. Šio apeliacinio proceso nagrinėjimo ribas sudaro apeliaciniame skunde iškelti teisės ir fakto klausimai, susiję su tuo, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai sprendė, kad Sutartys neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis), apelianto teisnumui (CK 1.82 straipsnio 1 dalis) bei nėra visų būtinųjų sąlygų actio Pauliana instituto taikymui (CK 6.66 straipsnis). Taigi byloje yra kilusi sandorių negaliojimo instituto normų aiškinimo ir taikymo taikymo problema.

30Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sandorių negaliojimo instituto tikslas – apsaugoti nukentėjusią sandorio šalį, užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą, teisingumą, sąžiningumą ir protingumą, kartu išsaugoti ir civilinių teisinių santykių stabilumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ Init“ prieš UAB „Parabolė“, bylos Nr. 3K-3-905/2000; 2007 m. lapkričio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bendra Lietuvos–JAV įmonė UAB „ Sanitex“ prieš UAB „Šalvis“, bylos Nr. 3K-3-501/2007). CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Taigi sandoris – veiksmai, kuriais fiziniai ar juridiniai asmenys siekia ir sukuria tam tikrus teisinius padarinius (sukuria, pakeičia arba panaikina civilines teises ir pareigas). Tam, kad sandoriai galiotų ir sukeltų siekiamus teisinius padarinius, sandoris turi būti sudarytas subjektų, galinčių jį sudaryti, sandorio turinys turi atitikti įstatymų reikalavimus ir išreikšti tikrąją šalių valią bei turi būti sudarytas įstatyme nustatyta tvarka. Teisių, sudarant sandorius, įgyvendinimas pažeidžiant teisės principus, imperatyvias įstatymų nuostatas gali būti pagrindas konstatuoti konkretaus subjekto veiksmų neteisėtumą. Nors civilinių teisių įgyvendinimas, pareigų vykdymas ir pagrįstas asmenų autonomija, tačiau visi civiliniai santykiai turi būti tvarkomi veikiant pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), nepažeidžiant subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kitų principų (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Jeigu šių imperatyvų yra nesilaikoma, dėl to kylančios teisinės pasekmės pašalinamos taikant sandorių negaliojimo institutą (CK IV skyrius).

31Šioje byloje pareikštais reikalavimais apeliantas siekia panaikinti Sutartimis sukurtus teisinius padarinius, t. y. grąžinti jam nuosavybės teisę į parduotą nekilnojamąjį turtą (CK 1.138 straipsnis). Apelianto manymu, Sutarčių sudarymo aplinkybės, nurodomos kaip ieškinio faktinis pagrindas, patvirtina, kad jas sudarant buvo pažeistas įmonės teisnumas, jos kreditorių interesai bei viešoji tvarka ir gera moralė. Vadinasi, sandorių negaliojimas grindžiamas tiek jų turinio (sąlygų) neteisėtumo, tiek subjektų statuso aspektais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje yra pripažinta, jog tarp šalių susiklostęs teisinis santykis gali būti pripažintas neteisėtu ne pagal vieną, o kelias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras prieš K. S., V. S., bylos Nr. 3K-3-279/2012). Sprendžiant, ar egzistuoja teisiniai sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindai, reikia aiškintis sandorio teisinę prigimtį, paskirtį ir juo sukuriamų civilinių teisių bei pareigų pobūdį, taip pat sandorio sudarymo aplinkybes. Tik visapusis ir išsamus faktinių aplinkybių išaiškinimas bei nustatymas įgalina teismą atlikti apibrėžtų teisinių santykių kvalifikaciją, t. y. nustatytiems byloje faktams parinkti ir pritaikyti tinkamas teisės normas. Dėl šios priežasties pirmiausia teisėjų kolegija apibrėžia esmines byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su viso apeliantui priklausiusio turto, esančio ( - ), o ne tik su Sutarčių objektu buvusio turto, pardavimu. Pastarųjų faktinių aplinkybių, nagrinėjant šioje byloje apelianto pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą, negalima ignoruoti dėl jų aiškių sąsajų su įrodinėjimo dalyką sudarančių juridinių faktų visetu.

32Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl ginčijamų sandorių prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, todėl sandorių teisėtumas šiuo pagrindu nepatenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, išskyrus jeigu apeliacinės instancijos teisme ex officio būtų nustatytas pagrindas konstatuoti niekinio sandorio faktą.

33Dėl apeliantui priklausiusio nekilnojamojo turto, esančio ( - ), perleidimo sandorių sudarymo ir vykdymo esminių aplinkybių

34Byloje nustatyta, kad apeliantui Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Iki bankroto bylos iškėlimo apelianto pagrindinė ūkinė veikla buvo nekilnojamojo turto veiklos vystymas: rekonstrukcija, statyba, realizavimas ir kt. (Įstatų 2 straipsnio 2 dalis (I b. t., l. 55). Vienas iš apelianto vystytų nekilnojamojo turto projektų buvo butų ir kitų patalpų įrengimas įmonei priklausančiuose pastatuose, esančiuose ( - ). Įgyvendinus pastarąjį projektą, apelianto valdyba 2010 m. birželio 29 d. vykusiame posėdyje nutarė parduoti įmonei priklausančius nekilnojamuosius daiktus (16 butų, 21 parkavimo vietą ir 2 komercines patalpas) bei nustatė minimalias turto pardavimo kainas (II b. t., l. 68–69). Šiam valdybos nutarimui tą pačią dieną pritarė apelianto akcininkai, t. y. BAB bankas SNORAS ir Plazmexon Investments Limited (II b. t., l. 70). Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir remiantis apelianto pateiktais įrodymais po valdybos sprendimo priėmimo iki 2012 m. vasario 23 d. buvo parduoti tik du butai: pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos 2010 m. rugpjūčio 11 d. ir 2010 m. spalio 14 d. (III b. t., l. 148–189).

35Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantas su savo akcininku BAB banku SNORAS iki aptarto valdybos sprendimo priėmimo buvo sudaręs ne vieną kredito sutartį. Iš įmonių 2009 m. liepos 1 d. pasirašyto Papildomo susitarimo Nr. 2 sąlygų aišku, kad apelianto konsoliduota skola sudarė 78 803 848,27 Lt (III b. t., l. 23–24). Apeliantui suteikto kredito grąžinimo terminai buvo pratęsinėjami, o 2011 m. spalio 28 d. pasirašytu Papildomu susitarimu Nr. 6 apeliantui buvo suteikta papildoma paskola, padidinant kredito limitą iki 15 285 220 Eur (III b. t., l. 27–45). Šiuo susitarimu, be kita ko, buvo sutarta, kad apeliantui suteikto kredito grąžinimas turi būti užtikrintas 15 nekilnojamųjų daiktų, esančių ( - ), hipoteka. Remiantis apelianto paaiškinimais, nurodyto turto hipotekos sandoriai nebuvo sudaryti dėl ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto draudimo (III b. t., l. 9). Galutinis apeliantui suteikto kredito grąžinimo terminas buvo 2012 m. birželio 30 d. (III b. t., l. 29). Savo įsipareigojimų BAB bankui SNORAS apeliantas neįvykdė: įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas patvirtino 68 387 801,91 Lt banko reikalavimą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kitų apelianto kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo patenkinti iki bankroto bylos iškėlimo, sudaro 4 633 748,55 Lt (73 021 550,46 Lt – 68 387 801,91 Lt). Šių faktinių aplinkybių kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal 2011 m. gruodžio 31 d. duomenis apelianto turimo turto vertė finansinių metų pabaigoje buvo 48 492 938 Lt. Taigi apelianto turimo turto ir įsipareigojimų balansas 2012 m. pradžioje buvo neigiamas, o įmonės būklė atitiko faktinę nemokumo būseną.

362011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos banko valdyba priėmė nutarimą Nr. 03-186 „Dėl akcinės bendrovės banko SNORAS veiklos apribojimo (moratoriumo)“, kuriuo nutarė iki 2012 m. sausio 16 d. paskelbti banko veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti laikinąjį administratorių. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi BAB bankui SNORAS buvo iškelta bankroto byla. Liudytojas A. G., dirbęs apelianto direktoriumi bei dalyvavęs įmonės valdyme kaip jos akcininko Plazmexon Investments Limited įgaliotinis, parodė, kad iškart po BAB banko SNORAS nacionalizacijos apelianto generalinis direktorius S. A. nurodė įmonės darbuotojams ruoštis skubiam turto pardavimui (II b. t., l. 181–182). Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2012 m. vasario 23 d. ir 2012 m. kovo 1 d. sudarytais sandoriais apeliantas pardavė 13 nekilnojamųjų objektų (butų ir komercinių patalpų), esančių ( - ). Visi objektai parduoti Rusijos Federacijos piliečiams. Jie, įskaitant atsakovę, už įgytą turtą su apeliantu atsiskaitė lėšas pervesdami į 2012 m. kovo 16 d. apelianto banko OJSC „Promsvyazbank“ Kipro skyriuje atidarytą sąskaitą (II b. t., l. 128–131). Ši sąskaita apelianto buhalterinėje apskaitoje registruota nebuvo. Dėl tokios atsiskaitymo tvarkos nagrinėjamo ginčo fone pastebėtina, kad Sutartyse šalys aptarė, jog atsakovė už perkamą turtą atsiskaitys per 30 kalendorinių dienų nuo Sutarčių pasirašymo dienos pervesdama turto kainą į apelianto nurodytą sąskaitą (Sutarčių 2 punktas). Apelianto generalinis direktorius S. A. 2012 m. kovo 16 d. pranešime nurodė atsakovei pinigus už turtą pervesti į pirmiau minėtą įmonės sąskaitą, atidarytą Kipre (II b. t., l. 26). Atsakovei 2012 m. balandžio 12 d. atlikus 695 000 Eur dydžio mokėjimą, apeliantas 2012 m. balandžio 13 d. išdavė pakvitavimus, kuriais patvirtino atsakovės prievolės atsiskaityti įvykdymą (II b. t., 13–14, 24–25). Nurodyti dokumentai į įmonės buhalterinę apskaitą taip pat nebuvo įtraukti.

37Už turtą, esantį ( - ), į apelianto banko sąskaitą OJSC „Promsvyazbank“ Kipro skyriuje pervestos lėšos dalimis nuo 2012 m. kovo 19 d. iki 2012 m. balandžio 18 d. buvo pervestos TotalChem Tranding S. A. – įmonei, registruotai Panamos Respublikoje (II b. t., l. 138–139). Tokiu būdu apeliantas įvykdė savo įsipareigojimus pagal su TotalChem Tranding S. A. 2012 m. kovo 8 d. ir 2012 m. kovo 15 d. sudarytas Reikalavimo teisės perleidimo (cesijos) sutartis (II b. t., l. 109–113, 119–124). Šiomis sutartimis apeliantas už iš turto pardavimo gautomis lėšomis iš TotalChem Tranding S. A. įgijo 3 975 945,83 Eur dydžio reikalavimo teisę į BAB banką SNORAS. TotalChem Tranding S. A. veikla įmonės akcininkų sprendimu nutraukta 2013 m. rugpjūčio 21 d. (II b. t., l. 138)

38Teisėjų kolegija bylai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių klausimu taip pat atkreipia dėmesį, kad iki nurodytų sandorių sudarymo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį dėl BAB banko SNORAS vadovų ir akcininkų nusikalstamų veikų. Įtarimai pareikšti BAB banko SNORAS stebėtojų tarybos pirmininkui V. A. ir valdybos pirmininkui R. B. (I b. t., l. 140–145). Užtikrinant galimą civilinį ieškinį ir / ar turto konfiskavimą prieš apeliantą 2012 m. kovo 9 d. buvo taikyta procesinė prievartos priemonė: laikinas viso įmonei priklausančio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių apribojimas (BPK 151 straipsnis). Tokios priemonės taikymo poreikį prokuroras motyvavo siekiu užtikrinti, kad įtariamieji per tikėtinai jų kontroliuojamas Plazmexon Investments Limited ir Jubilee financial products LLP – apelianto akcininkes, nelemtų apelianto priimamų sprendimų dėl disponavimo įmonės turtu.

39Dėl sandorių šalių sąžiningumo

40Kaip minėta, apeliantas byloje įrodinėja, kad Sutartys prieštarauja ne tik viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis), bet ir įmonės teisnumui (CK 1.82 straipsnio 1 dalis). Be to, apeliantas jo teisių gynimui prašo taikyti ir actio Pauliana institutą (CK 6.66 straipsnis).

41Teisėjų kolegija pažymi, kad sandoriai, sudaryti privataus asmens valdymo organų, gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar dėl prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.66 straipsnį 1 dalį, kitos atlygintino sandorio šalies nesąžiningumas taip pat yra privaloma sąlyga sandorio panaikinimui taikant actio Pauliana institutą. Taigi Sutarčių nuginčijimui pagal įvardytą negaliojimo pagrindą esminę reikšmę turi atsakovės veiksmų įvertinimas sąžiningumo aspektu. Nagrinėjamu atveju jis reikšmingas dar ir dėl to, kad apeliantas šalis į pradinę padėtį, buvusią iki Sutarčių pasirašymo, prašo grąžinti taikant ne dvišalę, bet vienašalę restituciją, kaip tai numatyta CK 1.81 straipsnio 2 dalyje. Tokio teisių gynimo būdo taikymas yra siejamas su abiejų sandorio šalių nesąžiningumu, t. y. žinojimu, kad sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei.

42Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Todėl pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą (lot. affirmanti incumbit probatio), atsakovės nesąžiningumo fakto pagrindimo pareiga teko apeliantui. Ištyręs apelianto bylos svarstymui pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas neįrodė atsakovės nesąžiningumo. Apeliantas teigia, kad teismas klaidingai kvalifikavo atsakovės veiksmus, neatsižvelgė į Sutarčių pasirašymo bei vykdymo aplinkybių visumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė prieš UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ prieš A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ prieš G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011). Joje ne kartą išskirta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad įrodymų pakankamumo taisyklė nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

43Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ prieš AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010).

44Pagal bylos medžiagą nėra jokių abejonių, kad sudarydamas Sutartis apelianto generalinis direktorius S. A. veikė nesąžiningai, vedinas neteisėtų tikslų: perleisti įmonės turtą tokiu būdu, kuris leistų išvengti prievolių įvykdymo įmonės kreditoriams. Tą betarpiškai patvirtina visetas byloje nustatytų faktų. Pirmiausia, visi apeliantui priklausiusio turto, esančio ( - ), perleidimo sandoriai, į kurių tarpą patenka ir Sutartys, sudaryti per kelias dienas, kai iki tol įmonei buvo pavykę realizuoti tik du butus. Nedelsiant po pirkimo–pardavimo sutarčių pasirašymo, be kita ko, nuosavybės teisių į turtą perleidimo, apeliantui taikyta laikino nuosavybės teisių apribojimo priemonė. Nors ikiteisminio tyrimo pareigų atliekamų tyrimo veiksmų eigos prognozavimas objektyviai sudėtingas, tačiau akivaizdu, kad apelianto valdymo organams buvo žinoma apie jo pagrindiniam akcininkui BAB bankui SNORAS iškeltą bankroto bylą ir apie jo vadovams, akcininkams pareikštus įtarimus nusikalstamų veikų padarymu. Tokių aplinkybių fonas implikuoja, kad apelianto valdymo organai turėjo numanyti, jog įmonės, itin glaudžiai susijusios su nurodytais asmenimis, turtas gali būti areštuotas. Kryptingą ir sąmoningą rengimąsi turto perleidimui patvirtina tiek tokio kiekio sandorių sudarymas per trumpą laiką, tiek juose apibrėžta atsiskaitymo už perkamą turtą tvarka. Pagal ją, turto kainą pirkėjai turėjo sumokėti į apelianto po sutarčių pasirašymo nurodytą banko sąskaitą. Kita vertus, 2010 metais sudarytose nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyse tiesiogiai buvo numatyta, kad pirkėjas lėšas už perkamą turtą turi pervesti pardavėją kredituojančiam bankui – Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui (III b. t., l. 153, 173). Byloje nustatyta, kad banko sąskaita, skirta atsiskaitymams už ginčo turtą, apelianto vardu buvo atidaryta Kipre veikiančiame banke po to, kai prieš apeliantą buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių ribojimas. Taip pat minėta, kad ši sąskaita į apelianto buhalterinę apskaitą įtraukta nebuvo. Organizuojant tokį atsiskaitymo modelį buvo apsunkintas ne tik apelianto atliktų ūkinių operacijų nustatymas, bet ir sudarytos faktinės prielaidos nevaržomam įmonės lėšų panaudojimui bei Lietuvoje įmonei taikytų suvaržymų išvengimui. Konkretaus rezultato siekimą, t. y. apeliantui priklausiusio turto neteisėto perleidimo, rodo tranzitinis Kipre atidarytos apelianto banko sąskaitos pobūdis: į ją atsiskaitant už turtą pervestos lėšos nedelsiant panaudotos atsiskaitant su TotalChem Tranding S. A. už iš esmės bevertę reikalavimo teisę į BAB banką SNORAS. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės dalyvavimas aptartoje civilinės teisės požiūriu neteisėtoje koordinuotų veiksmų schemoje pagal byloje surinktus įrodymus negalėjo būti atsitiktinis ar pagrįstas tik apelianto generalinio direktoriaus S. A. piktnaudžiavimu atsakovės jam suteiktu pasitikėjimu.

45Byloje apklaustas liudytojas A. G. parodė, kad po BAB banko SNORAS veiklos sustabdymo apelianto generalinis direktorius S. A. nurodė rengtis įmonės turto perleidimui. Jis taip pat parodė, kad apelianto vystytas nekilnojamojo turto projektas, esantis ( - ), išsiskyrė tuo, jog buvo taikoma turto pirkėjų atranka, o turto pardavimo kainos buvo nustatytos apie 30 procentų didesnės, nei reali jo rinkos vertė. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojo A. G. parodymai nuoseklūs, jie neprieštarauja faktiniams duomenims, nustatytiems remiantis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo notarė V. S.-Malcienė išsako abejones dėl šio liudytojo suinteresuotumo duoti bylos šalims nepalankius parodymus. A. G. išėjimo iš darbo pas apeliantą aplinkybės, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nerodo, kad jis būtų suinteresuotas konkrečia nagrinėjamos bylos baigtimi. Dėl šių abejonių pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog aplinkybė, kad asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai šaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. K., R. K. K. prieš A. P., bylos Nr. 3K-3-365/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dėl liudytojo A. G. pateiktų paaiškinimų įrodomosios vertės teisėjų kolegija sprendžia, kad jais nesivadovauti byloje nėra pagrindo, be to, atsakovė juos paneigiančių įrodymų neteikė.

46Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė parodė, kad yra Rusijos Federacijoje veikiančios įmonės direktorė. Ji paaiškino norėjusi įsigyti nekilnojamojo turto užsienyje, tuo domėjosi ir ilgą laiką ieškojo jai tinkančio objekto. Atsakovės pažįstami asmenys ją supažindino su apelianto generaliniu direktoriumi S. A., kuris pateikė pasiūlymą pirkti butą apeliantui priklausančiame nekilnojamojo turto komplekse ( - ). Atsakovė patvirtino, kad nesidomėjo, ar jai siūlomo pirkti turto kaina atitinka rinkos vertę, dėl turto pirkimo su kitais asmenimis nesikonsultavo ir iki Sutarčių sudarymo Lietuvoje nebuvo buvusi. Sprendimą pirkti butus atsakovė priėmė susipažinusi su S. A. duotomis nuotraukomis, kita reklamine medžiaga. Atsakovė taip pat paaiškino, kad butus gyvai apžiūrėjo tik prieš pat Sutarčių pasirašymą, o už juos atsiskaitė grynaisiais pinigais, laikytais namuose ar banke. Be kita ko, atsakovė patvirtino iki Sutarčių sudarymo žinojusi apie pradėtas BAB banko SNORAS bankroto procedūras. Pasirašant ir vykdant Sutartis atsakovei abejonių dėl sandorių teisėtumo nekilo, ji pasitikėjo S. A. ir notare.

47Taigi, turėdama patirties versle, išsilavinusi, ilgą laiką ieškojusi bei norėjusi įgyti nekilnojamąjį turtą užsienyje atsakovė ginčo turtą iš apelianto pirko nepasidomėjusi, ar mokama kaina atitinka realią jo vertę, o labai didelės vertės turtą apžiūrėjo tik prieš pat pirkimo sandorių sudarymą. Nors apelianto generalinio direktoriaus S. A. artimai nepažinojo, tačiau atsakovė dėl neįvardytų priežasčių išreiškė pasitikėjimą juo bei priėmė sprendimą 695 000 Eur dydžio santaupas investuoti į neaiškios vertės turtą, parduodamą įmonės, kurios finansinė padėtis yra sudėtinga, o pagrindiniam akcininkui bei kreditoriui iškelta bankroto byla. Be to, iki Sutarčių pasirašymo atsakovė Lietuvoje nebuvo buvusi. Atsakovė yra įmonės generalinė direktorė, todėl akivaizdu, kad jai, kaip tiesiogiai versle dalyvaujančiam asmeniui, teisiniuose santykiuose keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai nei, pavyzdžiui, fiziniams asmenims, kurie neturi didelės vertės sandorių su verslo subjektais sudarymo bei vykdymo patirties. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal A. P. G. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-384/2007). Teisėjų kolegijos įsitikinimu atsakovės elgesys ginčo situacijoje, pritariant apeliaciniame skunde dėstomiems teiginiams, akivaizdžiai neatitinka bonus pater familias elgesio standarto ir elementarių objektyvaus sąžiningo elgesio (bona fides principas) reikalavimų.

48Iš atsakovės paaiškinimų, jos veiksmų vykdant Sutartis aišku, kad ji nepasidomėjo nei apelianto finansine padėtimi, nei BAB banko SNORAS bankroto įtaka apelianto veiklai, nei, kaip prieš tai pasakyta, turto pardavimo kainos adekvatumu. Teisėjų kolegija pastebi, kad pastarosios dydis, t. y. pardavimo kaina buvo didesnė nei turto rinkos vertė, sukuria Sutarčių teisėtumo bei naudingumo apeliantui įspūdį. Tuo betarpiškai rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, pripažindamas apelianto pretenzijas nepagrįstomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje sandorių ginčijimo aplinkybės yra specifinės, nes jų neteisėtumas de jure įrodinėjamas remiantis šalių pasirinktu ir realizuotu atsiskaitymo už turtą būdu, bet ne turto pardavimo esminiu ydingumu. Pagal pasirinktą atsiskaitymo už perkamą turtą būdą Sutartyse nebuvo įvardyta apelianto banko sąskaita, į kurią turėjo būti pervesta turto kaina, tačiau įrašyta, kad apeliantas ją nurodys po Sutarčių pasirašymo. Pinigus pervesti į banko OJSC „Promsvyazbank“ Kipro skyriuje atidarytą sąskaitą apeliantas atsakovei nurodė tik 2012 m. kovo 16 d. pranešime (II b. t., l. 26). Atsakovei jokių abejonių dėl tokios atsiskaitymo tvarkos teisėtumo nekilo, taip pat ji nepasitikslino, kodėl pinigai turi būti pervesti į įmonės banko sąskaitą, atidarytą ne Lietuvoje. Minėta, kad 2012 m. kovo 16 d. apeliantui jau buvo taikytas laikinas nuosavybės apribojimas ir šis faktas išviešintas.

49Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, apdairiam, protingam ir rūpestingam įgijėjui, turinčiam patirties versle, neabejotinai būtų kilę abejonių, ar apelianto pageidauta atsiskaitymo tvarka nepažeidžia įmonės ir jos kreditorių interesų. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išskirta, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vikata ir Ko“ prieš UAB „Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009). Bylos duomenimis jokių tokio pobūdžio veiksmų (pavyzdžiui, gauti papildomos informacijos iš apelianto apie jo finansinę padėtį, kreditorius, pasirinkto tokio atsiskaitymo už parduodamą turtą būdo priežastis, apie pardavėjo bankrutuojančio akcininko BAB bankas SNORAS pritarimą sandoriams, apie galimybę atsiskaityti už perkamą turtą į užsienio banke atidarytą sąskaitą tuo metu, kai jau galiojo ir buvo išviešintas pardavėjo turto areštas, ir pan.) atsakovė neatliko, tačiau įvykdė mokėjimą į apelianto nurodytą sąskaitą užsienio banke.

50Nustatytos ir aptartos aplinkybės dėl apeliantui priklausiusio turto, esančio ( - ), pardavimo modelio (sudaryta grupė pirkimo–pardavimo sutarčių, atsiskaitymas už turtą įvykdytas per tam tikslui užsienio valstybėje atidarytą banko sąskaitą, į kurią pervestos lėšos nedelsiant pervestos jau išregistruotai įmonei), suponuoja, kad, kaip jau konstatuota, atsakovės dalyvavimas jame nebuvo atsitiktinis (CPK 185 straipsnis). Tą betarpiškai tvirtina jos veiksmai bei teismo posėdyje duoti paaiškinimai apie nesidomėjimą turto kaina ar apelianto veikla (finansine padėtimi, prievolių kreditoriams vykdymu, BAB banko SNORAS bankroto įtaka įmonės veiklai), atvykimas į Lietuvą tik prieš pat sandorių sudarymą, nesiaiškinimas, kodėl už turtą atsiskaitoma neįprasta tvarka. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovė pagal savo profesinę patirtį, išsilavinimą turėjo suvokti Sutarčių vykdymo neteisėtumą, jų žalingumą apelianto ir jo kreditorių interesams, taip pat tikrąjį jų tikslą. Jeigu ji to neįvertino dėl nepagrįsto pasitikėjimo apelianto generaliniu direktoriumi S. A., ji elgėsi nepateisinamai neapdairiai.

51Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, jog bylos svarstymui pateiktų įrodymų nepakanka pripažinti atsakovę buvus nesąžiningą, pažeidė civilinio proceso įrodinėjimo taisykles ir šie pažeidimai lėmė klaidingų išvadų padarymą. Nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas ne tik nutarė neišklausyti atsakovės – asmens, tiesiogiai dalyvavusio sudarant ginčijamus sandorius, bet ir remdamasis CPK 181 straipsnio 2 dalimi be pagrindo atsisakė tenkinti apelianto prašymą apklausti A. G.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tik esant tinkamai ir visapusiškai ištirtoms byloje reikšmingoms faktinėms aplinkybėms teismas gali priimti teisingą sprendimą. Vien tik formalus proceso operatyvumo siekimas negali būti priežastimi nepagrįstai riboti suinteresuotai šaliai pristatyti savo poziciją, ją pagrįsti faktiniais duomenimis. Spręsdamas po pasirengimo nagrinėti bylą teisme dėl šalių ir trečiųjų asmenų pateiktų įrodymų priėmimo, taip pat dėl prašymų išreikalauti papildomus įrodymus ar apklausti liudytojus pagrįstumo, teismas visais atvejais turi visapusiškai įvertinti, kokios priežastys lėmė, kad šalys negalėjo tokių procesinių veiksmų atlikti ar prašymų pateikti anksčiau (CPK 226 straipsnis, 245 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis apeliantas prašymą apklausti A. G. pareiškė teismo posėdyje, baigus įrodymų tyrimą (II b. t., l. 201). Nors šį prašymą pagal bylos medžiagą apeliantas galėjo pareikšti ir anksčiau, tačiau jį atmesdamas pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje kilusio ginčo specifikos, kliūčių, su kuriomis susidūrė apelianto bankroto administratorius, aiškindamasis įmonės turto perleidimo sandorių sudarymo aplinkybes, t. y. jo veiksmai pavėluotai teikiant prašymą dėl liudytojo apklausos nebuvo lemti noro vilkinti proceso. Dėl šių priežasčių spręstina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo procesą. Tai lėmė ne tik apelianto teisių apribojimą, bet ir bylos esmės neatskleidimą bei ginčo situacijos teisinį kvalifikavimą, nesant tinkamai nustatytos faktinių aplinkybių visumos.

52Dėl sandorių prieštaravimo juridinio asmens veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnis)

53CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus asmens valdymo organų, gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką dėl galimybės ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, pagal kurią sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu, ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ prieš UAB „Šklėriai“, UAB „SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-462/2012, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

54Byloje nustatyta, kad ginčo šalys, sudarydamos Sutartis, buvo nesąžiningos – tą patvirtina jų pasirinktas atsiskaitymo už turtą modelis, jų veiksmai iki Sutarčių pasirašymo ir jas vykdant. Apeliantas įrodinėja, kad įmonės generalinis direktorius, sudarydamas turto perleidimo sandorius, pažeidė savo kompetenciją, nes neturėjo valdybos pritarimo. Anot apelianto, įmonės valdybos 2010 m. birželio 29 d. sprendimas parduoti įmonei priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius ( - ), galiojo vienerius metus, t. y. iki 2011 m. birželio 29 d. Tokį teisinį vertinimą apeliantas motyvuoja CK 2.142 straipsnio nuostata, reglamentuojančia įgaliojimo galiojimo terminus. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas klaidingai kvalifikuoja nurodytu valdybos sprendimu įmonės vadovui suteiktus įgaliojimus parduoti jai priklausantį turtą patvirtintomis kainomis pagal atstovavimo sutarties sudarymą reglamentuojančias teisės normas. Valdybos sprendimu, kurį patvirtino įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas, apelianto vadovas buvo įgalintas veikti bendrovės vardu ir sudaryti sprendime nurodyto turto pardavimo sandorius pagal valdybos nustatytus reikalavimus. Įgalinimas šiuo atveju pasireiškė ne teisės įmonės vadovui veikti jos vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis suteikimu (išoriniai santykiai), bet leidimu realizuoti įmonės ilgalaikį turtą, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 įmonės įstatinio kapitalo (vidiniai įmonės valdymo santykiai).

55Įrodinėdamas, kad šis leidimas galiojo vienerius metus, apeliantas ignoruoja aplinkybę, kad turto pardavimui pritarė įmonės akcininkų visuotinis susirinkimas. Iš šio sprendimo, kaip teisinės prielaidos turto pardavimui, turinio matyti, kad formaliai leidimo parduoti turtą galiojimo ribos laiko požiūriu nebuvo nustatytos. Liudytojas A. G. parodė, kad paprastai kiekvienais metais įmonės valdyba bei akcininkai pakartotinai spręsdavo turto pardavimo klausimą, tačiau šie faktai galėjo būti neįforminti naujais valdymo organų sprendimais, jeigu anksčiau nustatytos turto pardavimo kainos nebuvo keičiamos. Taigi įmonės vadovui suteiktas leidimas parduoti turtą de jure nebuvo atšauktas. Tačiau tai nereiškia, kad apelianto vadovas ginčo turto pardavimo klausimo iš tiesų kiekvienais metais pakartotinai nederindavo su įmonės valdyba ir akcininkais. Nors įmonės vadovui suteiktas leidimas parduoti turtą de jure nebuvo atšauktas, tačiau prieš tai aptartos aplinkybės dėl įmonės finansinės padėties, įsipareigojimų BAB bankui SNORAS ir jo bankroto implikuoja, kad apelianto vadovas, prieš sudarydamas ginčo turto perleidimo sandorius, privalėjo įsitikinti, ar jiems pritaria valdyba bei akcininkų susirinkimas. Vadovo pareiga prieš atliekant konkretų teisinį veiksmą, ypač kai nuo leidimo jį atlikti suteikimo momento yra praėjęs ilgas laiko tarpas, pasitikrinti, ar valdybos bei akcininkų susirinkimo sprendimas konkrečiu klausimu nėra pasikeitęs, tiesiogiai išplaukia iš jį ir jo vadovaujamą įmonę siejančių fiduciarinių santykių. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Ji konstatuota atsižvelgiant į tai, kad bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorių, interesus, o bendrovės vadovas privalo šiuo interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Panevėžio spaustuvė prieš R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nors šios kasacinio teismo teisės aiškinimo nuostatos suformuluotos bylose, kuriose spręsti bendrovių vadovų civilinės atsakomybės klausimai, tačiau jos kaip obiter dictum reikšmingos ir nagrinėjamoje byloje.

56BAB banko SNORO – apelianto akcininkui ir pagrindiniam kreditoriui – iškėlus bankroto bylą, apelianto vadovas, prieš priimdamas sprendimus parduoti įmonei priklausantį turtą, esantį ( - ), privalėjo išsiaiškinti akcininko BAB bankas SNORAS teismo paskirto administratoriaus poziciją šiuo klausimu. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3, 4, 14 punktus būtent bankroto administratorius valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoja, užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, gina įmonės ir visų kreditorių interesus. Pasikeitus akcininko valdymo organams dėl įmonės bankroto, apelianto vienasmenis valdymo organas, vykdydamas lojalumo ir sąžiningo elgesio juridinio asmens atžvilgiu pareigą (CK 2.87 straipsnis), privalėjo kreiptis į didesniojo akcininko bankroto administratorių ir sužinoti jo ir naujos sudėties įmonės valdybos nuomonę dėl kredituojamos dukterinės įmonės, turinčios mokumo problemų, turto pardavimo. Nepaisant to, kad tai yra vidinių įmonės valdymo teisinių santykių klausimai, akivaizdu, jog asmuo (turto pirkėjas), veikiantis kaip bonus pater familias, prieš sudarydamas su įmone ginčo turto pirkimo–pardavimo sandorius, nebūtų vien tik formaliai susipažinęs su jos valdybos bei akcininkų sprendimais. Žinančiam apie pardavėjo akcininko bankrotą, taip pat pasidomėjusiam pardavėjo finansine padėtimi, be kita ko, jo kreditoriais, sąžiningam asmeniui, kuris pats yra įmonės vadovas, turėtų kilti abejonės dėl pardavėjo vadovo kompetencijos sudaryti sandorį, kuriam reikalingas įmonės valdybos bei visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad jokie nurodytų aplinkybių patikrinimo veiksmai prieš Sutarčių pasirašymą ir patvirtinimą atliekami nebuvo. Tai yra papildomas atsakovės nesąžiningumą įrodantis faktas.

57Šiame kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad Sutarčių sudarymo pats faktas negali būti vertinamas kaip per se prieštaravęs apelianto teisnumui, nes turtas parduotas už didesnę, nei rinkos kainą. Įmonės teisnumą pažeidė ginčo šalių įgyvendintas atsiskaitymo už turtą modelis, pagal kurį įmonė neteko didelės vertės turto. Prieš tai aptarta, kad atsakovė turėjo numanyti, jog parinkta atsiskaitymo už turtą tvarka yra žalinga apelianto interesams. Vis dėlto ji jokių veiksmų apelianto vadovo motyvams dėl nustatytos atsiskaitymo už turtą tvarkos išsiaiškinti neatliko. Kadangi Sutartys akivaizdžiai komerciškai nenaudingos apeliantui, sutarties įvykdymas yra sudėtinė ir neatsiejama sandorio sudarymo bei realizavimo dalis, jų šalys veikė nesąžiningai, egzistuoja visi materialieji teisiniai pagrindai Sutarčių pripažinimui negaliojančiomis pagal CK 1.82 straipsnį.

58Dėl sandorių prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis)

59CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos įstatymų nenustatyta „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ samprata; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali kisti. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. prieš UAB „Vlantana“, bylos Nr. 3K-3-26/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Iš šių kasacinio teismo praktikoje pateikiamų teisės aiškinimo nuostatų akivaizdu, kad „viešosios tvarkos“ ir „geros moralės“ kategorijos yra atviro tipo normos, kurių konkretus turinys priklauso nuo valstybėje vykstančių socialinių bei teisinių procesų. Nepaisant to, šios kategorijos nėra visiškai abstrakčios. Jeigu „viešoji tvarka“ – tai fundamentalūs principai bei taisyklės, užtikrinantys politinių, socialinių ar ekonominių valstybės, o kartu ir visuomenės, interesų apsaugą, tai į „geros moralės“ kategoriją patenka normos, kurių tikslas civiliniuose teisiniuose santykiuose užtikrinti sąžiningumo, teisingumo, tvarkos ir protingumo laikymąsi. Taigi aptartos kategorijos suteikia teismams galimybes įvertinti civilinių teisinių santykių teisėtumą ne tik galiojančios statutinės teisės aspektu, bet ir remiantis fundamentaliais teisinėje valstybėje priimtinais elgesio standartais.

60Vienas esminių Lietuvos privatinės teisės principų, tiesiogiai susisiejančių su „viešosios tvarkos“ bei „geros moralės“ kategorijomis, – tai objektyvųjų sąžiningumą išreiškiantis teisės principas bona fides. Šis principas ne tik įpareigoja šalis, sudarant tarpusavyje sutartis, jas vykdant, vadovautis tuo, kas yra laikoma protinga ir teisinga, bet draudžia įgyvendinti savo teises priešingai sąžiningų ketinimų (angl. good faith) principui. Jokia teisė negali būti įgyvendinama, jeigu ketinama pakenkti kitam arba ji įgyvendinama neproporcingu, neprotingu būdu, prieštaraujančiu prieš tai aptartoms kategorijoms. Sąžiningumo, įskaitant sąžiningų ketinimų, principo pažeidimas per se nereiškia, kad atliktas teisinis veiksmas prieštarauja ir viešajai tvarkai ar gerai moralei. Jam konstatuoti nepakanka nustatyti bendro asmens nepakankamo atidumo ar rūpestingumo, sudarant sandorius ar atliekant kitus veiksmus, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Teisėjų kolegija pažymi, kad sandorio prieštaravimas viešajai tvarkai ar gerai moralei, kaip sąžiningumo principo pažeidimo pasekmė, gali būti konstatuojamas, jeigu pakanka įrodymų nustatyti sąmoningą asmenų siekį pažeisti fundamentalias vertybes, t. y. atlikti veiksmus, akivaizdžiai neteisėtus civilinės teisės požiūriu. Tokiais atvejais sąžiningų ketinimų principo bei geros moralės kategorijų taikymu siekiama to paties tikslo: objektyvaus teisingumo atkūrimo.

61Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, atsižvelgiant į anksčiau konstatuotas faktines bylos aplinkybes bei jų teisinį įvertinimą apelianto (turto pardavėjo) ir atsakovės (turto pirkėjos) sąžiningumo aspektu, dėl akivaizdaus sąžiningų ketinimų principo reikalavimų pažeidimo, sudarant Sutartis. Jomis iš tiesų siekta ne sąžiningo nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus perleidimo, bet, imituojant teisėtų civilinės apyvartos reikalavimus atitinkančių sandorių sudarymą ir vykdymą, sumažinti apelianto turimo turto masę ir taip išvengti įsipareigojimų įmonės kreditoriams įvykdymo. Taigi Sutartimis buvo pažeisti ne tik apelianto, bet ir jo kreditorių teisės bei teisėti interesai. Tokio pobūdžio veiksmų atlikimas bei jais sukurtos civilinės teisinės pasekmės neatitinka viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija konstatuoja Sutarčių niekinį pobūdį pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį.

62Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis)

63Apeliacinio skundo skirsnyje „Dėl sandorių šalių nesąžiningumo“ nurodoma, kad Sutartys ginčijamos ir pagal CK 6.66 straipsnį. Nors šių argumentų apeliantas plačiau neatskleidžia, tačiau iš bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme medžiagos matyti, kad Sutarčių negaliojimo klausimą pirmosios instancijos teismas vertino ir remdamasis actio Pauliana institutu. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovė ir trečiasis asmuo neteikia jokių atsikirtimų dėl Sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir pagal actio Pauliana. Vis dėlto šios bylos kontekste sandorių negaliojimo sąlygos, numatytos CK 6.66 straipsnyje, tiesiogiai koreliuoja su šioje byloje jau konstatuotomis aplinkybėmis dėl šalių nesąžiningumo, juridinio asmens teisnumo ir kreditorių teisių pažeidimo, sudarančiomis pagrindą sandorius pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.81, 1.82 straipsnius. Sutartys sudarytos jų šalims žinant apie skolininko kreditorių teisių pažeidimą ir sąmoningai to siekiant. Atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal CK 6.66 straipsnį, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinosios sąlygos sandoriams pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Byloje nustatytos ir anksčiau teisėjų kolegijos šiame teismo sprendime nurodytos aplinkybės, kurių kolegija nekartoja, patvirtina visų actio Pauliana sąlygų egzistavimą, kaip pagrindą ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais ir pagal CK 6.66 straipsnį: 1) sandorius ginčija bankrutavusios įmonės bankroto administratorius, veikiantis įmonės kreditorių interesais, kurie turi reikalavimo į apeliantą teises; 2) ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių teises, nes dėl jų nebeužtenka įmonės turimo turto įsipareigojimų įvykdymui; 3) apeliantas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių: 4) apeliantas ir atsakovė buvo nesąžiningi, nes žinojo, kad sudaromi sandoriai pažeis apelianto ir jo kreditorių teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DnB NORD bankas prieš A. M., D. K. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012, ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

64Kitų Sutarčių negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija ex officio nenustatė (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

65Dėl restitucijos taikymo

66Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, kurios pagrindinis tikslas – šalių grąžinimas į pirminę padėtį (lot. status quo ante). Restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Taikant restituciją, konkrečiu atveju turi būti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos - atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Kitaip tariant, kiekvienu konkrečiu atveju restitucija turi būti atliekama ne mechaniškai, o įsigilinus į individualią situaciją ir atidžiai pasvėrus šalių bei trečiųjų asmenų interesus. Pažymėtina ir tai, kad abstrakčiam grįžimui į pradinę padėtį, t. y. principui „tarsi sutarties niekuomet nebuvo“, gali priešintis materiali ir ekonominė realybė, kuri yra iki teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu priėmimo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. M. prieš V. M., UAB „Alsva“, bylos Nr. 3K-3-398/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

67Apelianto ginčijami sandoriai pripažinti negaliojančiais pagal kelis savarankiškus teisinius pagrindus. CK 1.81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu sandoris negalioja dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei, CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos taisyklės netaikomos, kai abi šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad vienašalė ar dvišalė restitucija galima, jeigu jos taikymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar gerai moralei, t. y. kai nebuvo pasiektas viešajai tvarkai ar geros moralės normoms prieštaraujančio sandorio tikslas, o viešosios teisės normos nenustato tokio sandorio šalims turtinių sankcijų. Kasacinio teismo praktikoje restitucijos taikymo ribojimas dėl sandorio, prieštaraujančio viešajai tvarkai ir gerai moralei, aktualus tik tokio sandorio šalims, bet ne trečiojo asmens teisėtų interesų užtikrinimo atveju (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras prieš K. S., V. S., bylos Nr. 3K-3-279/2012). Taigi, tais atvejais, kai viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris pažeidžia trečiųjų asmenų interesus, sprendžiant dėl restitucijos būdo taikymo, prioritetas turi būti teikiamas pažeistų jų teisių gynimui.

68Restitucijos būdo parinkimo klausimu teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad vieni pagrindinių teisės principų, kuriais grindžiama bet kuri civilizuota teisės sistema, teigia, kad asmuo iš savo neteisėto elgesio negali tikėtis naudos (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) ir iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės (lot. ex injuria ius non oritur). Tai reiškia, kad teisė negali ginti tokių teisių, kurios naudojamos priešingai jos tikslams ir paskirčiai. Tais atvejais, kai asmuo pažeidžia šį įstatymo nustatytą imperatyvą, laikoma, kad asmuo piktnaudžiauja teise. Tai konstatavęs, teismas gali atsisakyti ginti tokią subjektinę teisę, nes piktnaudžiavimas teise yra neteisėtas elgesys, todėl teisė negina ir negali ginti asmens, piktnaudžiaujančio teise, interesų (CK 1.137 straipsnio 3 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. N. prieš R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisėjų kolegija šioje byloje nustatė, jog abi sandorių, prieštaraujančių gerai moralei, šalys buvo nesąžiningos, t. y. žinojo apie jų neteisėtumą ir to siekė. Kadangi ginčo sandoriais buvo pažeistos trečiųjų asmenų teisės, principas, kad esant abiejų šalių kaltei nei viena iš jų negali atgauti to, ką perdavė (lot. in pari causa turpitudinis cessat repetitio), negali būti taikomas.

69Įvertinusi tai, kad neteisėtas sandorių tikslas buvo pasiektas – apelianto kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus iš perleisto turto, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė negali būti atleidžiama nuo nesąžiningai įgytų daiktų grąžinimo (lot. fraus et dolus nemini patrocinari debent). Dvišalės restitucijos taikymas, t. y. reikalavimo teisės į apeliantui perduotas lėšas grąžinimas atsakovei, reikštų šalies, veikusios nesąžiningai bei neteisėtai, teisių gynimą. Tai neatitiktų vienašalės restitucijos tikslo ir paneigtų bendruosius teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, kad iš neteisės negali atsirasti teisė. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė turėjo visas galimybes atsisakyti Sutarčių iki jų įvykdymo (lot. locus poenitentia), tačiau užbaigusi tokius sandorius, ji negali gauti naudos dėl padarytų nesąžiningų veiksmų ir taip išvengti neteisėtų veiksmų pasekmių.

70Dėl absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų

71Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, apeliantas išsakė abejones dėl to, kad skundžiamu teismo sprendimu buvo spręsti klausimai, susiję su Sutartis tvirtinusios notarės civiline atsakomybe. Kadangi į bylą buvo įtrauktas ne notarės civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas, o draudimo brokerių kompanija, anot apelianto, egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Taigi, apelianto manymu pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl asmenų, kurie nebuvo įtraukti byloje dalyvaujančiais asmenimis, teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis).

72Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), konstatuojamas ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. L.v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IĮ „Du broliai“ v. UAB „Baltic express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009). Šioje byloje notarės V. S.-M. veiksmų, patvirtinant Sutartis, teisėtumas ar neteisėtumas nebuvo įrodinėjimo bei tyrimo dalykas. Dėl to apskųstu teismo sprendimu nebuvo nuspręsta nei dėl notarės, nei dėl jos civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko teisių ir pareigų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatė pirmosios instancijos teismo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

73Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas dėl netinkamo įrodinėjimo taisyklių aiškinimo bei taikymo neatskleidė ginčo esmės. Tai, be kita ko, lėmė klaidingą materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl jų prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei, juridinio asmens teisnumui, sąlygas, taip pat actio Pauliana institutą, aiškinimą bei taikymą. Dėl nustatytų pažeidimų Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – apelianto BUAB „SNORAS Development“ ieškinys atsakovei M. M. tenkinamas: Sutartys pripažįstamos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento ir taikoma vienašalė restitucija, grąžinant apeliantui pagal Sutartis atsakovei perleistą nekilnojamąjį turtą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

74Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

75Patenkinus apeliacinį skundą, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

76Apeliacinės instancijos teisme apeliantas turėjo 2 096,07 Eur išlaidų už advokato suteiktas apeliacinio skundo, paklausimo UADBB „Panda Insurance“ ir rašytinių paaiškinimų Lietuvos apeliaciniam teismui parengimo teisines paslaugas (IV b. t., l. 7–12). Įvertinusi apelianto advokato, dalyvavusio ir pirmosios instancijos teisme, apeliacinėje instancijoje suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija apelianto prašymą atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas tenkina iš dalies, t. y. iš atsakovės apeliantui priteisiama 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kompensuotinų išlaidų dydis nustatytas remiantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.9, 8.16–8.17 ir 11 punktais. Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

77Nagrinėjant bylą, valstybė pirmosios instancijos teisme turėjo 5,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o apeliacinėje instancijoje – 14,27 Eur (III b. t., l. 195). Šių išlaidų atlyginimas, įskaitant 8 108 Eur žyminį mokestį už ieškinį, valstybei priteisiamas iš atsakovės (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

78Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

79Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

80Pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento tarp ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SNORAS Development“ (juridinio asmens kodas 125427865) ir atsakovės M. M. ( - ) 2012 m. kovo 1 d. pasirašytas Pirkimo–pardavimo sutartis (notarinio reg. Nr. 2-884, 2-885).

81Taikyti vienašalę restituciją – grąžinti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „SNORAS Development“ nuosavybėn butą, ( - ); butą, ( - ); 2/10 dalis negyvenamosios patalpos–garažo, ( - ).

82Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „SNORAS Development“ iš atsakovės M. M. 1 000 (vieną tūkstantį) Eur bylinėjimosi išlaidų.

83Priteisti valstybei iš atsakovės M. M. 8 127,30 (aštuonis tūkstančius šimtą dvidešimt septynis eurus ir 30 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Marijai Zubrickienei,... 3. dalyvaujant vertėjai A. K.,... 4. ieškovo atstovei adv. Rasai Stankauskienei,... 5. atsakovei M. M., jos atstovėms adv. Vilijai Viešūnaitei ir Aurelijai... 6. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą... 7. Teisėjų kolegija... 8. I. Ginčo esmė... 9. Šioje byloje keliami teisės ir fakto klausimai dėl sandorių prieštaravimo... 10. Ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB)... 11. Iškart po Sutarčių sudarymo, t. y. 2012 m. kovo 9 d., siekiant užtikrinti... 12. Įgydama ginčo turtą atsakovė buvo nesąžininga, kadangi ji nepasidomėjo... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį... 15. Įvertinęs bylos svarstymui pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad... 16. Teismas pabrėžė, kad ieškovas neginčija Sutarčių ekonominio... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 18. Apeliaciniame skunde ieškovas BUAB „SNORAS Development“ prašo panaikinti... 19. 1. Dėl Sutarčių prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei. Pagal... 20. 1.1. Teismas be pagrindo atmetė apelianto argumentus, kad įmonės valdybos... 21. 1.2. Prokūrorų taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą teismas... 22. 1.3. Išvadą, kad atsiskaitomosios banko sąskaitos nenurodydamas Sutartyse... 23. 2. Dėl sandorio šalių nesąžiningumą. Atsakovės elgesys neatitiko bonus... 24. 3. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Teismas pažeidė pareigą... 25. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė M. M. prašo apeliacinio skundo... 26. Juridinio asmens valdymo organų sprendimai galioja tol, kol nėra panaikinami... 27. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo notarė V. S.-M. prašo... 28. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 30. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sandorių negaliojimo... 31. Šioje byloje pareikštais reikalavimais apeliantas siekia panaikinti... 32. Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl ginčijamų sandorių... 33. Dėl apeliantui priklausiusio nekilnojamojo turto, esančio ( - ), perleidimo... 34. Byloje nustatyta, kad apeliantui Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio... 35. Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantas su savo akcininku BAB banku SNORAS... 36. 2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos banko valdyba priėmė nutarimą Nr. 03-186... 37. Už turtą, esantį ( - ), į apelianto banko sąskaitą OJSC... 38. Teisėjų kolegija bylai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių... 39. Dėl sandorių šalių sąžiningumo ... 40. Kaip minėta, apeliantas byloje įrodinėja, kad Sutartys prieštarauja ne tik... 41. Teisėjų kolegija pažymi, kad sandoriai, sudaryti privataus asmens valdymo... 42. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad... 43. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal... 44. Pagal bylos medžiagą nėra jokių abejonių, kad sudarydamas Sutartis... 45. Byloje apklaustas liudytojas A. G. parodė, kad po BAB banko SNORAS veiklos... 46. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė parodė, kad yra Rusijos... 47. Taigi, turėdama patirties versle, išsilavinusi, ilgą laiką ieškojusi bei... 48. Iš atsakovės paaiškinimų, jos veiksmų vykdant Sutartis aišku, kad ji... 49. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK... 50. Nustatytos ir aptartos aplinkybės dėl apeliantui priklausiusio turto,... 51. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 52. Dėl sandorių prieštaravimo juridinio asmens veiklos tikslams (CK 1.82... 53. CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus asmens... 54. Byloje nustatyta, kad ginčo šalys, sudarydamos Sutartis, buvo nesąžiningos... 55. Įrodinėdamas, kad šis leidimas galiojo vienerius metus, apeliantas ignoruoja... 56. BAB banko SNORO – apelianto akcininkui ir pagrindiniam kreditoriui –... 57. Šiame kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad Sutarčių sudarymo pats... 58. Dėl sandorių prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81... 59. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei... 60. Vienas esminių Lietuvos privatinės teisės principų, tiesiogiai... 61. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, atsižvelgiant į... 62. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu (CK 6.66... 63. Apeliacinio skundo skirsnyje „Dėl sandorių šalių nesąžiningumo“... 64. Kitų Sutarčių negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija ex officio nenustatė... 65. Dėl restitucijos taikymo... 66. Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, kurios pagrindinis tikslas –... 67. Apelianto ginčijami sandoriai pripažinti negaliojančiais pagal kelis... 68. Restitucijos būdo parinkimo klausimu teisėjų kolegija taip pat akcentuoja,... 69. Įvertinusi tai, kad neteisėtas sandorių tikslas buvo pasiektas – apelianto... 70. Dėl absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ... 71. Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, apeliantas išsakė abejones... 72. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad absoliutus teismo sprendimo... 73. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 74. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ... 75. Patenkinus apeliacinį skundą, panaikinus pirmosios instancijos teismo... 76. Apeliacinės instancijos teisme apeliantas turėjo 2 096,07 Eur išlaidų už... 77. Nagrinėjant bylą, valstybė pirmosios instancijos teisme turėjo 5,03 Eur... 78. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 79. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą ir... 80. Pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento tarp ieškovo bankrutavusios... 81. Taikyti vienašalę restituciją – grąžinti ieškovui bankrutavusiai... 82. Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „SNORAS... 83. Priteisti valstybei iš atsakovės M. M. 8 127,30 (aštuonis tūkstančius...