Byla e2A-1357-577/2019
Dėl statinių apliejimo pripažinimo draudžiamuoju įvykiu ir draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Neringos Švedienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo „Swedbank P&C Insurance“ AS apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. Š. ir A. Š. ieškinį atsakovui „Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiančiam per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, dėl statinių apliejimo pripažinimo draudžiamuoju įvykiu ir draudimo išmokos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7ieškovai G. Š. ir A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti 2017 m. lapkričio 21 d. pastatų, esančių adresu ( - ), užliejimą draudžiamuoju įvykiu, priteisti iš atsakovo 12 364,17 Eur, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2017 m. rugpjūčio 22 d. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kuria apdraustas gyvenamasis pastatas ir pirtis bei namų turtas, pasirinkus draudimo apsaugos variantą „visų rizikų draudimas“. 2017 m. lapkričio 21 d. ieškovai pastebėjo, kad išsiliejus Šventosios upei apsemtas pagalbinio pastato su pirtimi pirmas aukštas ir gyvenamojo namo rūsys. 2017 m. lapkričio 27 d. surašytas sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktas. Atsakovo iniciatyva 2017 m. lapkričio 27 d. UAB „Smart claim“ atliko nuostolių priežasties nekilnojamajam turtui įvertinimą ir nustatė, kad gyvenamojo namo rūsys bei jame buvęs kilnojamasis turtas užlietas dėl gruntinio vandens prasiskverbimo pro išorines atitvarines pastato konstrukcijas – rūsio sienas ir grindis, pirties pastato cokolinis aukštas užlietas išsiliejus kūdrai; apgadintos grindys, sienų apatinė dalis ir ant grindų buvęs kilnojamasis turtas. Atsakovas 2017 m. gruodžio 12 d. pranešė, kad pagalbinis pastatas su pirtimi yra naudojami komercinei veiklai, verslo tikslas – nuoma svečiams. Vadovaujantis draudimo taisyklių Nr. 002, namų turtu nedraudžiami komercinei veiklai naudojami daiktai, be to, neatlyginami nuostoliai, kai žala kilo dėl vandens, patekusio į statinį per suskilusias konstrukcijas. Ieškovai kreipėsi į specialistą A. Ž., kuris 2018 m. kovo 6 d. atlikęs namo apžiūrą, akte konstatavo, jog vanduo į rūsio patalpas pateko per tarpus tarp pamatų vertikalios sienos, kanalizacijos vamzdyno ir grindų pagrindo, vanduo per išorines pamatų laikančiąsias konstrukcijas nesiskverbė. Ieškovų teigimu, jie vykdo ne kaimo turizmo, bet buities sporto turizmo komercinę veiklą (baidarių ir kito sportinio inventoriaus), ir sudarant draudimo sutartį, atsakovas apie tai buvo informuotas; be to, reklaminė iškaba kabo jau daugiau nei 10 metų. Pirties pastatas draudžiamojo įvykio metu nebuvo nuomojamas ir jokiai veiklai nuo 2017 m. rudens pradžios iki 2018 m. pavasario nebuvo naudojamas, išskyrus asmeniniams poreikiams. Pažymėjo, jei vanduo būtų patekęs per suskilusias pastato konstrukcijas, tuomet statinio užliejimai būtų nuolatiniai.

82.

9Atsakovas „Swedbank P&C Insurance“ AS su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad draudimo taisyklių 3.1 punkte nurodyta, jog statinių draudimas netaikomas komercinei veiklai naudojamiems statiniams, o taisyklių 3.2 punkte - kad namų turto draudimu nedraudžiami komercinei veiklai naudojami daiktai. Pagal taisyklių 3.3 punktą, įvykis laikomas nedraudžiamuoju, jei žala kilo dėl vandens, patekusio į statinį per suskilusias konstrukcijas. Pažymėjo, kad įrodymų apie pirties pastatui padarytą žalą nepateikta, o gyvenamasis namas užlietas dėl išorinių konstrukcijų nesandarumo, t. y. įvykis atitinka nedraudžiamojo įvykio požymius. Ieškovų pasirinkto specialisto nurodyta aplinkybė, jog vanduo veržėsi per plyšį tarp pamatų vertikaliosios sienos ir grindų pagrindo, paneigia ieškovų teiginius, jog vanduo viršijo įprastinį pamatų hidroizoliacijos lygį. Taip pat atkreipė dėmesį, jog nusprendus pripažinti įvykį draudžiamuoju, turėtų būti atimama suma, atitinkanti statinio nusidėvėjimą iki draudžiamojo įvykio. Pasak atsakovo, skelbimai internetinėse svetainėse patvirtina, kad pirties pastatas nuolat naudojamas komercinei veiklai vykdyti. Ieškovai nepateikė informacijos apie pirties pastato naudojimą komercinei veiklai, t. y. pažeidė pareigą pateikti draudikui teisingą informaciją. Be to, ieškovai nereiškia reikalavimo dėl pirties pastatui padarytos žalos atlyginimo, todėl toks reikalavimas negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Ieškovai pripažįsta, jog gyvenamasis namas buvo užlietas gruntinio vandens, kuris objektyviai negali užpilti statinio rūsio iš viršaus. Faktą, jog gyvenamasis namas, priešingai nei pirties pastatas, nebuvo apsemtas vandeniu dėl to, kad išsiliejo šalia esanti Šventosios upė, patvirtina UAB „Smart claim“ ataskaita.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino 2017 m. lapkričio 21 d. pastato (gyvenamojo namo), esančio adresu ( - ), užliejimą draudžiamuoju įvykiu, priteisė ieškovams A. Š. ir G. Š. iš atsakovo „Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiančio per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, 10 595,38 Eur draudimo išmokos dalį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2018 m. liepos 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 381 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusią ieškinio dalį atmetė.

144.

15Iš ieškovų paaiškinimų teismo posėdyje apie pokalbį su atsakovo vadybininke teismas padarė išvadą, jog ieškovams buvo žinoma sąlyga, jog daiktai, kurie naudojami komercinei veiklai, nebus draudžiami. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog ieškovai nereiškia reikalavimo dėl pirties pastatui padarytos žalos atlyginimo, todėl toks reikalavimas negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Atsižvelgęs į ieškovų patikslinimą, jog visi sugadinti kilnojamieji daiktai, už kuriuos prašoma priteisti draudimo išmoką buvo gyvenamame name, nustatęs, jog ieškovai neatliko pareigos ir neinformavo draudiko, jog pirties pastatas ir jame esantys daiktai yra naudojami komercinei veiklai, bei neprašo priteisti padarytos žalos atlyginimo pirties pastatui, teismas nepripažino pirties pastato užliejimo draudžiamuoju įvykiu.

165.

17Dėl atsakovo atsisakymo pripažinti įvykį draudžiamuoju, vadovaujantis taisyklių 3.3. punktu, kuris numato, kad įvykis laikomas nedraudžiamuoju, jei žala kilo dėl vandens, patekusio į statinį per suskilusias konstrukcijas, teismas sutiko su ieškovų teiginiais, jog jų pateikti įrodymai (MB „Jurtura“ specialisto A. Ž. išvada) patvirtina, kad įrengta gyvenamojo namo pamatų hidroizoliacija skirta apsaugoti grindis nuo kapiliarinės drėgmės. Kadangi kilo potvynis ir buvo didesnis vandens slėgis, todėl vanduo pateko į namo rūsio patalpas ne tik per grindų pagrindo tarpus, nors grindys ir buvo tinkamai izoliuotos, bet ir per kanalizacijos sistemą (tai patvirtina dušo nuotrauka). Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, specialistų išvadas, ieškovų darytas fotonuotraukas, šalių paaiškinimus, teismas padarė išvadą, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė pripažinti ieškovų gyvenamojo namo užliejimą draudžiamuoju.

186.

19Įvertinęs, jog gyvenamojo namo statyba baigta 2014 metais, t. y. iki draudiminio įvykio praėjo maždaug treji metai, pritaikęs 10,5 proc. nusidėvėjimą pastatui, teismas ieškovų reikalavimą dėl draudimo išmokos už gyvenamajam namui padarytą žalą tenkino iš dalies, iš atsakovo ieškovų naudai priteisdamas 6 723,53 Eur sumą.

207.

21Pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti draudimo išmoką už sugadintus baldus ir namų apyvokos daiktus, fekalinio vandens siurblį, už vandens siurblio montavimą ir paleidimą, teismas atsižvelgė į tai, kad į 2017 m. lapkričio 27 d. sunaikinto ir sugadinto turto apžiūrėjimo aktą neįrašyti ieškovų ieškinyje nurodyti daiktai: viengulės antklodės (7 vnt. po 30 Eur) – 210 Eur, dvigulės antklodės (5 vnt. po 40 Eur) – 200 Eur, pagalvės (8 vnt. po 10 Eur) – 80 Eur. Taip pat teismas sutiko su atsakovo teiginiu, jog ieškovai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų išlaidas už benzininio vandens siurblio nuomą 14 dienų (120 Eur), kurą į vandens siurblį (130 Eur), drėgmės surinkėjo nuomą (2 vnt. 14 dienų - 240 Eur). Teismas priteisė iš atsakovo ieškovams 3 871,85 Eur už sugadintą namų turtą, tačiau netenkino reikalavimo už benzininio vandens siurblio nuomą, kurą į vandens siurblį, drėgmės surinkėjo nuomą, antklodes ir pagalves. Iš viso ieškovams iš atsakovo priteisė 10 595,38 Eur dydžio draudimo išmoką.

22III.

23Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

248.

25Atsakovas „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiantis per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą, t. y. panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta iš dalies patenkinti ieškovų A. Š. ir G. Š. ieškinį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinio reikalavimus atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

268.1.

27Teismas nepagrįstai konstatavo, jog gyvenamojo pastato apliejimas turėtų būti laikomas draudžiamuoju įvykiu, taip pat netinkamai apskaičiavo mokėtinos draudimo išmokos dydį.

288.2.

29Draudimo taisyklių 3.3 punktas nurodo, jog įvykis laikomas nedraudžiamuoju, jei žala kilo dėl vandens, patekusio į statinį per suskilusias konstrukcijas. Laikoma, kad konstrukcijos suskilusios, jei statinio išorinės sienos, kurių paskirtis yra saugoti, kad į statinį nepatektų vanduo, neatlieka šios funkcijos. Teismas nenurodė, jog Draudimo taisyklių 3.3 punkto nuostata yra neaiški ar turėtų būti taikoma kitaip nei nurodė atsakovas.

308.3.

31Teismas nepagrįstai konstatavo, kad vanduo į gyvenamojo pastato rūsio patalpas pateko ir per kanalizacijos sistemą. Pasak apelianto, teismo minima dušo nuotrauka įrodo tik tai, kad vanduo neišbėga per dušo trapą, tačiau neįrodo, jog per šią vietą vanduo pateko į rūsio patalpas. Ieškovų pateiktame Apžiūros akte nurodoma konkreti vandens patekimo į rūsio patalpas vieta. Užuominų, kad vanduo į rūsio patalpas galėjo patekti ir per kitas vietas, Apžiūros akte nėra. Tik 2018 m. spalio 5 d. patikslinime specialistas A. Ž. daro prielaidas, kad vanduo į rūsio patalpas galėjo patekti ir per kanalizacijos sistemą, tačiau nepateikti jokie tokių prielaidų pagrindimo įrodymai. MB „Jurtura“ specialisto išvados nėra pagristos tinkamais argumentais ir prieštarauja viena kitai, todėl turi būti įvertintos kritiškai.

328.4.

33MB „Jurtura“ išvados negali būti prilyginamos teismo ekspertizės išvadoms. Apelianto manymu, MB „Jurtura“ Apžiūros akte nurodyta išvada laikytina labiau patikima. Ji pateikta apžiūrėjus rūsio patalpas, be to, akte pateikti konkretūs tokią išvadą pagrindžiantys argumentai. Pažymi, kad patikslinime pateikta išvada grindžiama tik prielaidomis, yra tikėtino pobūdžio (specialistas nenurodo, kad vanduo į rūsio patalpas pateko būtent per kanalizacijos sistemą, o tik konstatuoja tokio prasiskverbimo galimybę), ji prieštarauja Apžiūros akte pateiktai išvadai. Pasak atsakovo, akivaizdu, jog jei vanduo į patalpas būtų patekęs per kanalizacijos sistemą, tai specialisto nurodytoje vietoje nebūtų prinešta smėlio. Išvadą, jog vanduo į rūsio patalpas galėjo patekti ir per kanalizacijos sistemą, teismas turėjo įvertinti kaip nepagristą ir ja nesivadovauti.

348.5.

35Vanduo į gyvenamojo pastato rūsį pateko per tarpą tarp pamatų vertikaliosios sienos, kanalizacijos vamzdyno ir grindų pagrindo. Atsakovo partneriai UAB „Smart claims“ padarė tokią pačią išvadą apie vandens prasiskverbimo vietą. Teismas privalėjo konstatuoti, kad vanduo į rūsio patalpas pateko per tarpą tarp pamatų vertikaliosios sienos ir grindų pagrindo (horizontalios sienos). Toks vandens patekimas į patalpas visiškai atitinka Draudimo taisyklių 3.3 punkto nuostatas, todėl įvykis privalėjo būti pripažintas nedraudžiamuoju ir pareikštas ieškinys turėjo būti atmestas.

368.6.

37Teismas privalėjo konstatuoti, jog vanduo į pastatą pateko per jo išorines konstrukcijas. Tokių išorinių statinio konstrukcijų kaip sienos, stogas ir grindys, viena iš tiesioginių paskirčių yra saugoti statinio vidų nuo neigiamo išorinio poveikio, įskaitant ir vandens poveikį, todėl bet kuriuo atveju kai vanduo į pastatą patenka per išorines sienas, stogą, grindis ar sujungimus tarp šių konstrukcijų, laikoma, kad aptariamos konstrukcijos tinkamai neatlieka savo paskirties.

388.7.

39Pagal Gyvenamojo namo projektą tiek vertikaliosios, tiek ir horizontalios rūsio patalpų išorinės sienos privalėjo turėti įrengtą hidroizoliaciją; jame aiškiai nurodyta, kad apsaugai nuo gruntinio vandens patekimo gruntinio vandens lygyje turi būti įrengta sustiprinta ruloninė hidroizoliacija. Daro išvadą, kad gyvenamajame name įrengta hidroizoliacija turėjo apsaugoti ne tik nuo kapiliarinės drėgmės, bet ir nuo gruntinio vandens patekimo į rūsio patalpas. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. D1-127 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“ 45 punktas), hidroizoliacija turėjo būti įrengta ir vidinėje Gyvenamojo pastato rūsio sienų pusėje. Pasak apelianto, jei gyvenamojo pastato hidroizoliacija (išorinė ir vidinė) būtų buvusi įrengta tinkamai (t. y. laikantis projekto ir teisės aktų reikalavimų), tai nesant pastato išorinių konstrukcijų skilimo, vanduo į šį pastatą patekti negalėjo. Remiantis Draudimo taisyklių nuostatomis turėjo būti laikoma, kad Gyvenamojo pastato konstrukcijos yra suskilusios ir vandens patekimas į pastatą per šias konstrukcijas laikomas nedraudžiamuoju įvykiu. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir nepagrįstai nutarė iš dalies patenkinti ieškinį.

408.8.

41Net ir tuo atveju, jei teismas nuspręstų ginčo įvykį pripažinti draudžiamuoju, mokėtinos draudimo išmokos suma turėtų būti sumažinta 1 308 Eur. Atsakovas buvo nurodęs, kad nepateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog elektronikos prietaisai, t. y. radijo stotys (2 komplektai po 2 vienetus), kurias ieškovai įvertino 400 Eur, elektrinė plaukų kirpimo mašinėlė (50 Eur), nešiojamas kelioninis televizorius (100 Eur), UPSas „Vilpra“ (300 Eur), medžioklinė žvėrių stebėjimo kamera „Browning“ (150 Eur) ir spausdintuvas (80 Eur) buvo sugadinti nepataisomai, t. y. teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys esant Draudimo taisyklių 3.5 punkte numatytas sąlygas atlyginti naujo daikto įsigijimo kainą - neįrodyta, kad šie daiktai negali būti suremontuoti arba, kad juos remontuoti yra ekonomiškai netikslinga. Ieškovai nepatiekė šių daiktų defektinių aktų ir galimų remonto išlaidų sąmatų, kurie patvirtintų, kad nurodyti elektronikos prietaisai buvo pristatyti į remonto dirbtuves siekiant nustatyti jų sugadinimo laipsnį ir įvertinti galimas remonto išlaidas. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad šie daiktai negali būti suremontuoti ir todėl atsakovas turėtų atlyginti ieškovų prašomą šių daiktų įsigijimo kainą. Jei mokėtinos draudimo išmokos dydis apskaičiuotas, atsižvelgiant į jų remonto išlaidas, remonto kaštų dydis taip pat nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, kurie patvirtintų, kad dėl vandens poveikio medžioklinio šautuvo optika „Leopold“ buvo sugadinta ir nebegalėjo atlikti savo funkcijos, taip pat įrodymai, kurie patvirtintų, jog šio daikto nebuvo galima suremontuoti.

428.9.

43Teismas nepagrįstai nutarė, kad buvo patenkinta 85,69 procentų ieškovų reikalavimų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atmestas ieškovų reikalavimas pirties pastato apliejimą pripažinti draudžiamuoju įvykiu. Bylos nagrinėjimo metu abi šalys teikė savo argumentus dėl pirties pastato apliejimo pripažinimo draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju įvykiu, todėl dalis ieškovų atstovo darbo laiko bei atitinkamai dalis bylinėjimosi išlaidų buvo susiję su šio reikalavimo įrodinėjimu. Mano, jog šios bylinėjimosi išlaidos ieškovams neturėjo būti priteistos.

449.

45Ieškovai atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą; papildomai priteisti 720 eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

469.1.

47Draudimo taisyklių 3.3 punkto nuostata nėra neaiški. Pažymi, kad pastato rūsys niekada nebuvo užlietas, niekuomet nedrėko, todėl akivaizdu, kad yra tinkamai apsaugotas nuo kapiliarinės drėgmės bei natūralaus gruntinio vandens poveikio. Kilus potvyniui vandens slėgis padidėjo, o kai buvo užlieta ir lietaus bei nuotekų kanalizacija - vanduo ir per ją bei per kitus įmanomus plyšius pradėjo skverbtis į pastato vidų. Dėl užliejimo sudegė ir buvo paskandintas siurblys, turėjęs šalinti perteklinį vandenį. Dėl šios priežasties iš dušo kabinos vanduo nepasišalino. MB „Jurtura“ specialistas pagrįstai konstatavo, kad kilo potvynis ir buvo didesnis vandens slėgis, todėl vanduo pateko į namo rūsio patalpas ne tik per grindų pagrindo tarpus, nors grindys ir buvo tinkamai izoliuotos, bet ir per kanalizacijos sistemą (tai patvirtina dušo nuotrauka). Šiuo atveju kanalizacija, ją užliejus, tapo ertme per kurią vanduo pateko į rūsio patalpas; vanduo sunkėsi ir per kitas ertmes. Atsakovas MB „Jurtura“ išvados neginčijo, nebandė nustatinėti vandens į pastato rūsį patekimo priežasčių, tik kelia samprotavimus ir galimas užliejimo priežastis. Atsakovas (draudikas) iš esmės visą įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovams (draudėjams). UAB „Smart claims“ į įvykio vietą atvyko tik po to, kai potvynis jau buvo nuslūgęs, nevertino vandens patekimo į gyvenamąjį namą priežasties, todėl teismas UAB „Smart claims“ išvada nesirėmė, juo labiau, kad ši įmonė savo išvados nekomentavo.

489.2.

49MB „Jurtura“ ir UAB ,,Smart claims“ išvados - specialistų išvados ir nei viena iš jų neturi viršesnės galios. Teismas nuo teismų praktikos nenukrypo. MB „Jurtura“ apžiūros aktą ir šio specialisto vėlesnį paaiškinimą vertinti atsietai negalima, kadangi tai yra to paties specialisto nuomonė, o apžiūros aktas ir vėlesnis paaiškinimas papildo vienas kitą.

509.3.

51Atmestini apelianto pamąstymai, kad pamatų ar išorinės sienos buvo skilę, kadangi tokiu atveju užliejimo, rūsio drėkimo problema kartotųsi. Apeliantas per plačiai komentuoja Draudimo taisyklių 3.3 punktą. Tiek pamatai, tiek namo sienos ir stogas privalo atlikti savo funkciją įprastinėmis sąlygomis. Potvynis yra viena tų sąlygų, kurioms standartiniai statiniai nėra ruošiami. Projektas ruoštas taip, kad užtikrintų pamatų apsaugą nuo kapiliarinio ir neslėginio (gruntinio) vandens poveikio. Pamatai turi apsaugoti ir nuo gruntinio vandens (tai ir yra kapiliarinė drėgmė), tačiau šios sąvokos nėra tapačios potvyniui. Prašo nevertinti hipotetinių apelianto pasvarstymų apie gyvenamojo namo pamatų hidroizoliaciją, kadangi neatlikus tikslaus išsamaus tyrimo šiuo klausimu, bet kokie pasvarstymai ir samprotavimai būtų hipotetinio pobūdžio.

529.4.

53Dėl draudimo išmokos dydžio bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu atsakovas neformulavo savo pozicijos, nepateikė įrodymų dėl sugadintų daiktų vertės, jų rinkos kainos ar būklės. Pažymi, kad sugadinti daiktai buvo nurodyti ir iš esmės aprašyti Sunaikinto, sugadinto turto apžiūros akte. Daiktus atsakovas galėjo apžiūrėti pats ar pasitelkęs reikalingus specialistus ir įvertinti atitinkamų daiktų sugadinimo laipsnį. Pasak ieškovų, paprastai po apliejimo visi sugadinti daiktai, ypač elektros prietaisai, laikomi neremontuotinais, tai iš esmės visuotinai žinoma aplinkybė. Kita vertus, atsakovas nevertino draudimo išmokos dydžio motyvuodamas, kad įvykis nedraudiminis, todėl apeliaciniame skunde kelia naujus argumentus, kurių nekėlė bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje. Ieškovai sugadintus daiktus įvertino pagal analogiškų (nenaujų) daiktų kainas skelbimų portaluose. Kadangi atsakovas nurodytų daiktų vertės neginčijo, laikytina, kad jis su ja sutiko.

549.5.

55Teismas teisingai ir tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Tiek sodyba, tiek pirtis apdrausti tuo pačiu draudimo polisu, tuo pačiu metu ir tiek gyvenamasis namas, tiek ir pirtis yra vienos sodybos vientinas kompleksas. Ieškovai prašė priteisti draudimo išmoką tik už gyvenamajame name buvusį turtą. Ieškinio reikalavimas suformuluotas, prašant pripažinti 2017 m. lapkričio 21 d. pastatų, esančių adresu ( - ), užliejimą draudžiamuoju įvykiu; priteisti iš atsakovo ieškovų naudai 12 364,17 eurus. Teigia, kad ieškinys patenkintas 85,69 procentų. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

56IV.

57Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5810.

59Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje nustatytos aplinkybės

6011.

61Byloje nustatyta, jog šalys 2017 m. rugpjūčio 22 d. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas gyvenamasis pastatas, pirtis (atkūrimo verte) bei namų turtas (25 000 Eur sumai), esantys ( - ); pasirinktas draudimo apsaugos variantas – „visų rizikų draudimas“, išskaita – 57 Eur. 2017 m. lapkričio 21 d. ieškovai pastebėjo, kad apsemtas pagalbinio pastato su pirtimi pirmas aukštas ir gyvenamojo namo rūsys. 2017 m. lapkričio 27 d. Nuostolių nekilnojamajam turtui įvertinimą atlikęs UAB „Smart claim“ ekspertas apžiūrėjo namą ir pirtį, surašė apžiūros aktą, užfiksavo defektus. Ekspertas nurodė, jog gyvenamojo namo rūsys ir jame buvęs kilnojamasis turtas užlietas dėl gruntinio vandens prasiskverbimo pro išorines atitvarines pastato konstrukcijas – rūsio sienas ir grindis. Pirties pastato cokolinis aukštas užlietas išsiliejus kūdrai; apgadintos grindys, sienų apatinė dalis ir ant grindų buvęs kilnojamasis turtas. Atsakovas 2017 m. gruodžio 12 d. pranešimu atsisakė išmokėti draudimo išmoką ieškovams, teigdamas, jog neturi pagrindo išmokėti draudimo išmoką dėl žalos, padarytos pagalbiniam pastatui ir jame buvusiam turtui, nes tokiam (komercinei veiklai naudojamam) turtui draudimo apsauga netaikoma, taip pat neturi pagrindo išmokėti dėl žalos padarytos gyvenamajam pastatui ir jame buvusiam turtui, kadangi nustatyta, jog vanduo į šį pastatą pateko per konstrukcijų nesandarumus. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo; reikalavimus grindė MB „Jurtura“ specialisto A. Ž. išvada, kuris 2018 m. kovo 6 d. atlikęs gyvenamojo namo apžiūrą, konstatavo, jog vanduo per išorines pamatų laikančiąsias konstrukcijas nesiskverbė <...>, vanduo į rūsio patalpas pateko per tarpus tarp pamatų vertikalios sienos, kanalizacijos vamzdyno ir grindų pagrindo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovas dėl sprendimo dalies, kuria teismas nutarė gyvenamojo pastato apliejimą pripažinti draudžiamuoju įvykiu ir ieškovams priteisti 10 595,38 Eur dydžio draudimo išmoką, pateikė apeliacinį skundą. Dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju

6212.

63Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnis).

6413.

65Turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2013; 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-421/2017, 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-611/2019).

6614.

67Paprastai draudimo rūšies taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais ir kurie tokiais nelaikytini (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalis). Šie atvejai kasacinio teismo praktikoje pripažįstami esmine draudimo sutarties sąlyga. Dėl to kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įstatyme draudikui suteiktos teisės parengti draudimo rūšies taisykles, yra nurodęs, kad draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017, 24 punktas).

6815.

69Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką dėl užliejimu padarytos žalos gyvenamojo namo rūsyje, vadovaudamasis Draudimo taisyklių 3.3 punktu, numatančiu, kad draudimo apsauga netaikoma ir nuostoliai neatlyginami, jei žala kilo dėl vandens, patekusio į statinį per suskilusias konstrukcijas. Pagal šį punktą laikoma, kad konstrukcijos suskilusios, jei statinio išorinės sienos, kurių paskirtis yra saugoti, kad į statinį nepatektų vanduo, neatlieka šios funkcijos. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog kilus potvyniui, buvo didesnis vandens slėgis, todėl vanduo pateko į namo rūsio patalpas ne tik per grindų pagrindo tarpus, nors grindys ir buvo tinkamai izoliuotos, bet ir per kanalizacijos sistemą. Apeliantas nesutikimą su teismo vertinimu, jog vanduo į gyvenamojo namo rūsio patalpas pateko ir per kanalizacijos sistemą, grindžia netinkamu įrodymų vertinimu. Teigia, kad MB „Jurtura“ specialisto A. Ž. pateikiamos išvados nėra pagrįstos tinkamais argumentais ir prieštarauja viena kitai; patikslinime pateikta išvada grindžiama prielaidomis, neapžiūrėjus kanalizacijos sistemos, jos brėžinių; ji prieštarauja apžiūros akte pateiktai išvadai, kad vanduo su srove veržėsi per konkretų tarpą. Mano, kad patikslinime pateiktą tikėtino pobūdžio išvadą teismas turėjo vertinti kaip nepagrįstą ir ja nesivadovauti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiai apelianto pozicijai.

7016.

71Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008).

7217.

73Šiuo atveju, kaip ir nurodo apeliantas, ieškovų pateiktas 2018 m. kovo 6 d. MB „Jurtura“ Apžiūros aktas bei jame pateikti specialisto atsakymai, taip pat 2018 m. spalio 25 d. patikslinimas, nėra prilyginami teismo ekspertizės išvadoms, tačiau tai neriboja galimybės ieškovei šiais įrodymais grįsti savo reikalavimų argumentus.

7418.

75Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad Apžiūros akte esanti išvada, jog vanduo į rūsio patalpas pateko per tarpus tarp pamatų vertikalios sienos, kanalizacijos vamzdyno ir grindų pagrindo, prieštarauja patikslinimui, kad vanduo į patalpas patekti galėjo ir per kanalizacijos sistemą. Atsakovas teiginio, kad vandens patekimo per kanalizacijos sistemą atveju, specialisto nurodytoje vietoje nebūtų prinešta smėlio, nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, nenurodė jokių argumentų, kodėl, jo manymu, vandens patekimas per kanalizacijos sistemą, eliminuoja galimybę jam patekti ir per kitas ertmes.

7619.

77Apeliacinio skundo motyvas, kad specialistas patikslinime pateiktą išvadą grindžia tik prielaidomis, taip pat nesudaro pagrindo nevertinti šios išvados, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad tiek ieškovų, tiek atsakovo iniciatyva atlikta turto (namo) apžiūra vyko jau po įvykio, todėl kanalizacijos apžiūra negalėtų lemti kategoriškos išvados (2018 m. kovo 6 d. apžiūros metu specialistas fiksavo, jog dušo kabinoje įpylus vandens, vanduo nubėga į vandens trapą). Be to, priešingai, nei teigia apeliantas, patikslinime nurodytą tikėtiną išvadą specialistas motyvavo, t. y. nurodė, kad potvyniui užliejus valymo įrenginius ir kanalizacijos sistemą, vanduo galėjo kilti ir per ją; anot specialisto, iš nuotraukos matyti, kad vanduo nepasišalino ir iš dušo kabinos, kas rodo, kad kanalizacijos sistema taip pat buvo užlieta (apsemta).

7820.

79Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto Draudimo taisyklių interpretavimu. Taisyklių 3.3 punkto aiškinimas tokiu būdu, kad visais atvejais, jei vanduo į pastatą prasiskverbia per išorines sienas, stogą, grindis ar sujungimus, laikoma, jog šios konstrukcijos yra suskilusios, t. y. neatsižvelgiant į faktines aplinkybes, neatitiktų draudimo sutarties paskirties ir tikslo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, ir vertindamas vandens prasiskverbimo aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad užliejimas įvyko potvynio metu. Sutiktina su ieškovų atsiliepime išdėstyta pozicija, jog tiek pamatai, tiek namo sienos ir stogas privalo atlikti ir atlieka savo funkciją įprastinėmis sąlygomis, tačiau negalima šių sąlygų aiškinti taip, kad jos apimtų net ir tokius reiškinius, kaip potvynis ar pan.

8021.

81Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant dėl nagrinėjamo įvykio pripažinimo ne/draudžiamuoju, atsižvelgtina ir į Draudimo taisyklėse numatytas išimtis, kuomet esant nedraudžiamajam įvykiui, žala yra atlyginama. Pavyzdžiui, statinio, jo pamatų sienų ar kitų sudėtinių dalių nusėdimo, poslinkio, plėtimosi, medžiagų susidėvėjimo, vibracijos atveju (kas laikoma nedraudžiamuoju įvykiu) žala, atsiradusi dėl pakilusio paviršinio vandens ar potvynio, yra atlyginama. Pagal punktą, kuriuo vadovaujasi atsakovas, atlyginama žala vidaus apdailai ir turtui, kai vanduo patenka per stogą pirmą kartą. Taigi, iš paminėtų sąlygų, galima spręsti, kad įvykus staigiam įvykiui, net ir esant statinio trūkumui, apie kurį draudėjas įvykio metu nežino, taisyklės taiko išimtis ir žala atlyginama. Šiuo atveju, statinio trūkumai nebuvo nustatyti.

8222.

83Apeliantas argumentus dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju grindžia ir netinkamu gyvenamojo namo hidroizoliacijos įrengimu; teigia, kad pagal projektą name įrengta hidroizoliacija turėjo apsaugoti ne tik nuo kapiliarinės drėgmės, bet ir nuo gruntinio vandens patekimo į rūsio patalpas. Šį teiginį atsakovas grindžia tuo, jog projekte numatyta gruntinio vandens lygyje įrengti sustiprintą ruloninę hidroizoliaciją, tačiau duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog įprastas gruntinio vandens lygis siekia namo (rūsio) pamatus, nenurodė. Įrodymų, kad buvo nuolatinis vandens patekimas į namo rūsį, byloje tai pat nėra. Kita vertus, argumentai dėl netinkamo hidroizoliacijos įrengimo nėra susiję su atsakovo atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagrindu - konstrukcijų skilimu.

8423.

85Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, atmestini, kaip nepagrįsti. Dėl draudimo išmokos dydžio

8623. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje. Įstatymo nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.

8724. Pažymėtina, kad pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalį draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Taigi, pagal įstatymą draudimo išmokos dydį privalo nustatyti draudikas (atsakovas).

8825.

89Atsakovui atsisakius išmokėti draudimo išmoką dėl to, kad nenustatytas draudžiamojo įvykio faktas, mokėtina draudimo išmoka nebuvo nustatyta. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovų nurodytus nuostolius už sugadintus daiktus, remdamasis ieškovų pateiktais įrodymais. Apeliantas, vadovaudamasis Draudimo taisyklių 3.5 punktu, numatančiu, jog jei ekonomiškai tikslinga, atlyginamos pagrįstos sugadinto daikto remonto išlaidos, o jei daikto suremontuoti negalima <...>, atlyginamos naujo analogiško daikto įsigijimo išlaidos, teigia, jog teismui nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtintų, kad elektronikos prietaisai (radijo stotys, elektrinė plaukų kirpimo mašinėlė, nešiojamas kelioninis televizorius, UPSas „Vilpra“, medžioklinė stebėjimo kamera „Brownning“ ir spausdintuvas, medžioklinio šautuvo optika „Leopold“) buvo sugadinti nepataisomai, kad jie negali būti suremontuoti ir atsakovas turėtų atlyginti šių daiktų įsigijimo kainą.

9026. Pažymėtina, kad apelianto nurodyti sugadinti daiktai buvo aprašyti 2017 m. lapkričio 27 d. Sunaikinto, sugadinto turto apžiūros akte, jame pateikiant šių daiktų įvertinimą. Taigi, atsakovas apžiūrėjo šiuos daiktus, pripažindamas, kad jie sugadinti dėl apliejimo. Nesutikdamas su ieškovų nurodyta nuostolių suma, atsakovas turėjo galimybę teikti įrodymus, kad šiuos daiktus tikslinga remontuoti bei įrodymus, kad remonto kaštai yra mažesni, nei ieškovų prašoma priteisti nuostolių suma (prašyti skirti ekspertizę ar pan.). Teoriniai samprotavimai, kad medžioklinio šautuvo optika skirta naudoti esant įvairioms oro sąlygoms, todėl apsaugota nuo neigiamo aplinkos poveikio, nesant jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų (pavyzdžiui specialistų išvadų ar pan.), ir atsakovo įgaliotam asmeniui šį objektą įtraukus į Sunaikinto, sugadinto turto apžiūros aktą, nesudaro pagrindo laikyti, kad teismas nepagrįstai priteisė draudimo išmoką už sugadintą medžioklinio šautuvo optiką „Leopold“. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškovams priteisti 1 308 Eur draudimo išmokos dalį už elektronikos prietaisams ir medžioklinio šautuvo optikai „Leopold“ padarytą žalą, taip pat atmestini, kaip nepagrįsti.

91Dėl bylinėjimosi išlaidų

9227. Atsakovas apeliaciniame skunde kvestionuoja sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teigdamas, jog apskaičiuojant patenkintų reikalavimų dalį nebuvo atsižvelgta į tai, kad teismas atmetė ieškovų reikalavimą pirties pastato apliejimą pripažinti draudžiamuoju įvykiu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo skundo motyvu. Pažymėtina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019 išaiškino, kad pripažinimas, jog įvykis yra draudžiamasis, būtinas siekiant gauti draudimo išmoką, tačiau toks pripažinimas nesukurtų skolininko civilinės atsakomybės prievolės ir kreditorių atitinkamų reikalavimo teisių, nes įvykio pripažinimas draudžiamuoju yra tik viena iš sąlygų, kuriai esant įrodytai draudikui atsiranda pareiga mokėti draudimo išmoką. Kasacinis teismas pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad įvykio pripažinimas draudžiamuoju sukeltų civilinius procesinius, bet ne materialiuosius padarinius, todėl reikalavimas pripažinti įvykį draudžiamuoju negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.

9328.

94Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju, nustatydamas patenkintų/atmestų reikalavimų proporciją, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi prašyta/priteista draudimo išmokos suma.

9529.

96Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

9730. Vadovaudamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų bei visapusiškai ir tinkamai motyvavo sprendimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9831.

99Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovui A. Š. (mokėtojui) priteistina 720 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

100Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

101Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

102Priteisti iš atsakovo „Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiančio per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą (j. a. k. 302649474), ieškovui A. Š. (a. k. ( - ) 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. ieškovai G. Š. ir A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami... 8. 2.... 9. Atsakovas „Swedbank P&C Insurance“ AS su ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį... 14. 4.... 15. Iš ieškovų paaiškinimų teismo posėdyje apie pokalbį su atsakovo... 16. 5.... 17. Dėl atsakovo atsisakymo pripažinti įvykį draudžiamuoju, vadovaujantis... 18. 6.... 19. Įvertinęs, jog gyvenamojo namo statyba baigta 2014 metais, t. y. iki... 20. 7.... 21. Pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti draudimo išmoką už sugadintus... 22. III.... 23. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 24. 8.... 25. Atsakovas „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiantis per „Swedbank... 26. 8.1.... 27. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog gyvenamojo pastato apliejimas turėtų... 28. 8.2.... 29. Draudimo taisyklių 3.3 punktas nurodo, jog įvykis laikomas nedraudžiamuoju,... 30. 8.3.... 31. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad vanduo į gyvenamojo pastato rūsio... 32. 8.4.... 33. MB „Jurtura“ išvados negali būti prilyginamos teismo ekspertizės... 34. 8.5.... 35. Vanduo į gyvenamojo pastato rūsį pateko per tarpą tarp pamatų... 36. 8.6.... 37. Teismas privalėjo konstatuoti, jog vanduo į pastatą pateko per jo išorines... 38. 8.7.... 39. Pagal Gyvenamojo namo projektą tiek vertikaliosios, tiek ir horizontalios... 40. 8.8.... 41. Net ir tuo atveju, jei teismas nuspręstų ginčo įvykį pripažinti... 42. 8.9.... 43. Teismas nepagrįstai nutarė, kad buvo patenkinta 85,69 procentų ieškovų... 44. 9.... 45. Ieškovai atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus... 46. 9.1.... 47. Draudimo taisyklių 3.3 punkto nuostata nėra neaiški. Pažymi, kad pastato... 48. 9.2.... 49. MB „Jurtura“ ir UAB ,,Smart claims“ išvados - specialistų išvados ir... 50. 9.3.... 51. Atmestini apelianto pamąstymai, kad pamatų ar išorinės sienos buvo skilę,... 52. 9.4.... 53. Dėl draudimo išmokos dydžio bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu... 54. 9.5.... 55. Teismas teisingai ir tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Tiek sodyba,... 56. IV.... 57. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 58. 10.... 59. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste –... 60. 11.... 61. Byloje nustatyta, jog šalys 2017 m. rugpjūčio 22 d. sudarė gyventojų turto... 62. 12.... 63. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje... 64. 13.... 65. Turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto... 66. 14.... 67. Paprastai draudimo rūšies taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini... 68. 15.... 69. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovas atsisakė mokėti draudimo... 70. 16.... 71. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui... 72. 17.... 73. Šiuo atveju, kaip ir nurodo apeliantas, ieškovų pateiktas 2018 m. kovo 6 d.... 74. 18.... 75. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad Apžiūros... 76. 19.... 77. Apeliacinio skundo motyvas, kad specialistas patikslinime pateiktą išvadą... 78. 20.... 79. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto Draudimo... 80. 21.... 81. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant dėl nagrinėjamo įvykio... 82. 22.... 83. Apeliantas argumentus dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju grindžia ir... 84. 23.... 85. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinio skundo argumentai, kad... 86. 23. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal... 87. 24. Pažymėtina, kad pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalį draudikas... 88. 25.... 89. Atsakovui atsisakius išmokėti draudimo išmoką dėl to, kad nenustatytas... 90. 26. Pažymėtina, kad apelianto nurodyti sugadinti daiktai buvo aprašyti 2017... 91. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 92. 27. Atsakovas apeliaciniame skunde kvestionuoja sprendimo dalį dėl... 93. 28.... 94. Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju,... 95. 29.... 96. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui,... 97. 30. Vadovaudamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 98. 31.... 99. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovui A. Š.... 100. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 101. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti... 102. Priteisti iš atsakovo „Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiančio per...