Byla e2S-1439-619/2017

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės S. B. ir atsakovo A. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, pareikštą atsakovui A. B., atsakovo A. B. priešieškinį, pareikštą ieškovei ir Aldonai E. M., tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų: AB SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Vilniaus energija“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus UAB Vilniaus vandenys, AB LESTO, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės S. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, pareikštą atsakovui A. B., atsakovo A. B. priešieškinį, pareikštą ieškovei ir Aldonai E. M., tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų: AB SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Vilniaus energija“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus UAB Vilniaus vandenys, AB LESTO, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
  2. Atsakovas A. B. pateikė teismui prašymus dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo priteisimo dviems mažamečiams vaikams B. B. ir A. B. po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų – panaikinimo. Atsakovas nurodė, kad nuo 2016-09-30 jam grįžus gyventi į butą, esantį ( - ), jis išimtinai teikia išlaikymą vaikams, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-17 nutartimi iš jo priteistinas laikinas išlaikymas vaikams yra naikintinas. Atsakovas taip pat prašė iki teismo sprendimo priėmimo ir jo įsiteisėjimo įpareigoti ieškovę gyventi skyrium nuo atsakovo, išsikeliant iš atsakovui priklausančio buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ); iki teismo sprendimo priėmimo ir jo įsiteisėjimo nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų B. B. ir A. B. gyvenamąją vietą su atsakovu; panaikinti ieškovei S. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-17 nutartimi nustatytą laikiną uzufrukto teisę į atsakovui A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ) (toliau – Butas), unikalus Nr. ( - ).
  3. Ieškovė S. B. nesutiko su pareikštais prašymais ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.
  4. Išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2016-12-13 nutartimi laikina nepilnamečių vaikų B. B. ir A. B. gyvenamoji vieta nustatyta su motina S. B., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-17 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių - laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams - panaikinti negalima, nes tai iš esmės pažeistų nepilnamečių vaikų interesus. Taip pat nurodė, jog A. B. nepajėgus atlaikyti kylančios įtampos, kelia nerimą ir įtampą aplinkiniams, įnešdamas nestabilumo ir nesaugumo, todėl pareiškėjo prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas. Aplinkybių, kad vaikų motina Svetlana nesirūpina vaikais, nenustatyta.
  5. Ieškovė S. B. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė: įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir dviejų mažamečių vaikų B. B. ir A. B., kurių gyvenamoji vieta nustatyta ( - ). Nustatyti laikinąją atsakovo bendravimo su dviem mažamečiais vaikais tvarką:
  • Vaikų Benedikto ir A. B. tėvas A. B. bendrauja su vaikais B. ir A. B. vieną darbo dieną per savaitę - trečiadienį, paimdamas vaikus B. ir A. B. iš jų gyvenamosios vietos ar darželio (ikimokyklinio ugdymo įstaigos) nuo 17.00 iki 18.00 val. ir grąžindamas vaikus B. ir A. B. vaikų motinai S. B. į vaikų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 20.00 val.
  • Vaikų B. ir A. B. tėvas A. B. nepertraukiamai bendrauja su vaikais B. ir A. B. kiekvieno mėnesio kas antrąjį savaitgalį, paimdamas vaikus B. ir A. B. iš vaikų motinos S. B. gyvenamosios vietos atitinkamą šeštadienį nuo 9.00 iki 10.00 val. ir parveždamas vaikus B. ir A. B. į vaikų motinos S. B. gyvenamosios vietos adresą atitinkamą sekmadienį iki 19.00 val.
  • Vaikų B. ir A. B. tėvas A. B. su vaikais B. ir A. B. praleidžia vaiko B. ir vaiko A. gimtadienius poriniais metais, pasiimdamas vaikus iš vaikų motinos S. B. gyvenamosios vietos nuo 9.00 iki 10.00 val. ir grąžindamas vaikus į vaikų motinos S. B. gyvenamąją vietą iki 20.00 val.
  • Vaikų B. ir A. B. tėvas A. B. su vaikais praleidžia Tėvo dieną, t.y. pirmąjį birželio mėn. sekmadienį, pasiimdamas vaikus iš vaikų motinos S. B. gyvenamosios vietos nuo 9.00 iki 10.00 val. ir grąžindamas vaikus į vaikų motinos S. B. gyvenamąją vietą iki 20.00 val. Vaikai B. B. ir A. B. su vaikų motina S. B. praleidžia Motinos dieną.
  • Vaikams B. B. ir/ar A. B. abiems ar vienam jų susirgus tuo metu, kai jie yra tėvo A. B. globoje, tėvas A. B. privalo nedelsiant vaikus ir/ar vaiką pristatyti sergančius vaikus (vaiką) į gydymo įstaigą, kurioje nepilnamečiams vaikams teikiamos medicininės paslaugos.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Įpareigojo ieškovę gyventi skyrium nuo atsakovo, išsikeliant jai iš pastarajam priklausančio buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ). Panaikino ieškovei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-17 nutartimi nustatytą laikiną uzufrukto teisę į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ). Nustatė atsakovo ir vaikų – B. B. ir A. B. laikiną bendravimo tvarką, numatant, kad A. B. turi teisę pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitės penktadienį pasiimti nepilnamečius vaikus B. B. ir A. B. iš jų lankomos ikimokyklinio ugdymo įstaigos iki jos darbo dienos pabaigos ir nuvesti nepilnamečius vaikus į jų lankomą ikimokyklinio ugdymo įstaigą pirmą sekančios savaitės darbo dieną. Jei buvimo su vaikais metu po sekmadienio seks ne darbo ar oficiali šventės diena, tai A. B. turi teisę būti su B. B. ir A. B. ir minėtą ne darbo ar oficialią šventės dieną, o grąžinti vaikus privalo į jų gyvenamąją vietą ne darbo ar oficialios šventės dieną iki 19:00 val. Likusioje dalyje atsakovo prašymus atmetė. Ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Uždraudė atsakovui imtis bet kokių veiksmų, kurie trukdytų ieškovei ir vaikams išsikelti iš buto, esančio ( - ).
  2. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė įsiteisėjusiu ir galiojančiu Vilniaus apygardos teismo 2017-01-31 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-211/2017, yra pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, sprendė, jog siekiant apginti vieno iš sutuoktinių ir vaikų interesus atsakovo prašymas įpareigoti ieškovę gyventi skyriumi yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
  3. Atsižvelgdamas į byloje pateiktą Vilniaus Universiteto Filosofijos Fakulteto Psichologinio konsultavimo ir mokymų centro psichologės prof. Dr. R. J. 2016 m. rugsėjo 30 d. Psichologinio įvertinimo, atlikto teismo psichologijos ekspertizės tikslu, išvadą bei išvadą teikiančių institucijų nuomonę, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad mažamečių vaikų B. B. ir A. B. interesus sprendžiant laikiną jų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą labiausiai atitiktų gyvenimas kartu su motina, t. y. ieškove S. B., o jos atžvilgiu priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje neturi įtakos ieškovės ir vaikų tarpusavio interesams.
  4. Įvertinęs byloje pateiktą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. kovo 1 d. protokolą Nr. A17-367/17(3.1.16-AD15), kuriuo nutarta, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais B. B. ir A. B. bei dviem dukterimis iš ankstesnės santuokos laikinai gyvens Vilniaus miesto Krizių centre, pirmosios instancijos atmetė kaip prieštaraujančius vaikų interesams ir nepagrįstus ieškovės argumentus, jog ieškovė negali išsikraustyti, kadangi minėtas sprendimas buvo priimtas ieškovei sutikus išsikraustyti iš atsakovui asmeninės nuosavybės nuosavybės teise priklausančio buto ir Vaiko teisių apsaugos skyriui priėmus sprendimą, jog vaikų interesus atitinkantis sprendimas yra jų interesų užtikrinimas saugioje aplinkoje, t.y. ieškovei S. B. ir vaikams išsikeliant iš atsakovo nuosavybės teisėmis valdomo buto, esančio ( - ). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu psichologės išsakytą nuomonę, jog ieškovės S. B. siekis gyventi minėtame bute paneigia mažamečių vaikų interesus, sprendė, jog ten nėra saugios aplinkos vaikams ne tik dėl nuolatinių tėvų konfliktų, bet ir dėl to, kad butas, esantis ( - ), yra įkeistas AB SEB bankui, o atsakovas geranoriškai nevykdo prievolių bankui, nurodytam butui yra susidarę įsiskolinimai tretiesiems asmenims. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti laikiną uzufruktą ieškovės atžvilgiu, todėl yra teisinis pagrindas iškeldinti ieškovę iš ginčo buto ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-17 nutartimi nustatytą laikiną uzufrukto teisę į atsakovui A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ).
  5. Atsižvelgdamas į byloje nustatytą aplinkybę, kad atsakovas trukdė vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-03-01 sprendimą dėl ieškovės ir vaikų apgyvendinimo Vilniaus miesto Krizių centre, teismas, vadovaudamasis CPK 376 straipsniu uždraudė atsakovui imtis bet kokių veiksmų, kurie trukdytų ieškovei ir vaikams vykdant šią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-13 nutartį išsikelti iš buto, esančio ( - ).
  6. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir motyvus, kuriais vadovaudamasis konstatavo, kad vaikų gyvenamoji vieta, nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2016-12-13 nutartimi, nėra keičiama ir paliekama su ieškove, atmetė atsakovo prašymą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-17 nutartimi iš jo priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kadangi vaikai netektų išlaikymo dalies, teiktinos iš atsakovo (CK. 3.192 straipsnio 1 dalis), o tai prieštarautų vaikų interesams.
  7. Atsižvelgdamas į argumentus, kuriais vadovaudamasis įpareigojo ieškovę išsikraustyti iš atsakovui priklausančio buto, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir neplinamečių vaikų. Papildomai pažymėjo, jog ieškovė pakartotinai teikia analogišką prašymą, kuris buvo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi, nepasikeitus faktinėms aplinkybėms ir nepagrindžiant atsakovo veiksmų (CPK 178 straipsnis), dėl kurių atsakovas turėtų gyventi skyriumi.
  8. Įvertinęs, jog ieškovė pateikė teismui jos siūlomą bendravimo tvarką su mažamečiais vaikais, iš esmės identišką ieškovės siūlomai bendravimo tvarkai, kuri turėtų būti taikoma bylą išnagrinėjus iš esmės, sprendė, jog teismui tenkinant ieškovės prašymą ir nustatant ieškovės siūlomą atsakovo su vaikais bendravimo tvarką teismas išspręstų klausimus neišnagrinėjęs bylos iš esmės. Atsižvelgdamas į atsakovo siūlomą nustatyti jo ir vaikų bendravimo tvarką pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ji neatitinka vaikų interesų ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, kadangi patvirtinus tokią tvarką vaikams bylos nagrinėjimo metu nebūtų užtikrintas stabilumas. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas, siekiant užtikrinti vaikų interesus, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo siūlomas bendravimo su vaikais tvarkas, patvirtino geriausiai, jo vertinimu, vaikų interesus užtikrinančią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.

6III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7

  1. Atskiruoju skundu ieškovė S. B. prašė iš dalies panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį ir šioje dalyje priimti naują nutartį: įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir dviejų mažamečių vaikų, kurių gyvenamoji vieta nustatyta ( - ). Atsakovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės - įpareigojimo ieškovę gyventi skyrium - taikymo atmesti. Atsakovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės - ieškovei nustatytos laikinos uzufrukto teisės į butą, adresu ( - ) – panaikinimo, atmesti.
  2. Ieškovė nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria atmestas jos prašymas įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės ir mažamečių vaikų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigodamas ieškovę gyventi skyrium nuo atsakovo nepagrįstai rėmėsi vienintele aplinkybe, jog ieškovė yra pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką Vilniaus apygardos teismo 2017-01-31 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-211/2017, kadangi šis įvykis yra įvykęs 2016-02-27, t.y. prieš metus laiko. Apeliantės įsitikinimu, toks faktas nebuvo pakankamas teismui įpareigoti su keturiais nepilnamečiais vaikais išsikelti gyventi į Vilniaus krizių centrą. Be to, ieškovė yra padavusi kasacinį skundą dėl minėto nuosprendžio. Atsakovas nenurodė jokios realios galimos grėsmės jo saugumui dėl ieškovės gyvenimo toje pačioje gyvenamojoje vietoje su atsakovu, nes tokia neegzistuoja. Apeliantė taip pat nesutinka su nutarties dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas panaikino 2015 m. liepos 17 d. nutartimi nustatytą laikiną uzufrukto teisę į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį ginčo butą, kadangi nustatė ieškovei įpareigojimą gyventi skyrium nuo atsakovo. Pirmosios instancijos teismas tokį sprendimą priėmė neįvertinęs aplinkybės, jog atsakovas po 17 mėnesių negyvenimo kartu su ieškove ir mažamečiais vaikais atsikraustė į ginčo butą, kas lėmė konfliktų padidėjimą. Nors teismas kaltina abi šalis dėl nesugebėjimo sukurti saugios aplinkos vaikams, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nesutinka išsikelti iš buto, nusprendžia keisti vaikų gyvenamąją vietą, kurioje vaikai gyveno nuo pat gimimo į jiems svetimą gyvenimo aplinką. Toks teismo sprendimas apeliantės nuomone, neatitinka prioritetinių vaikų interesų gynimo principo. Apeliantė taip pat pažymėjo, jog Vaiko teisių apsaugos skyriuje geranoriškai sutiko išsikraustyti tik todėl, kad atsakovas nepaliko buto, tačiau teismas nevertino šios aplinkybės. Apeliantės nuomone, taip pat nepagrįstai skundžiama nutartimi atmestas jos reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas šį klausimą deklaratyviai nagrinėjo ieškovės prašymą, nevertino byloje pateikto vaizdo įrašo, kuriame užfiksuoti atsakovo veiksmai ir nepasisakė dėl atsakovo elgesio, kuomet jis užkirto kelią ieškovei gražiuoju išsikraustyti iš ginčo buto.
  3. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą nepateikė.
  4. Atskiruoju skundu atsakovas A. B. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas jo prašymas iki teismo sprendimo priėmimo ir jo įsiteisėjimo dienos nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų B. B. ir A. B. gyvenamąją vietą su atsakovu ir jį patenkinti. Panaikinti ginčijamos nutarties dalį, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas panaikinti Vilniaus m. pirmos apylinkės teismo 2015-07-17 nutartimi iš jo nepilnamečių vaikų B. B. ir A. B. išlaikymui priteistą laikiną išlaikymą po 150,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir jį patenkinti. Teismui netenkinus atskirojo skundo dalies dėl prašymo nustatyti mažamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, patikslinti ginčijama Vilniaus m. apylinkės teismo 2017-03-13 nutartimi nustatytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, nustatant, jog atsakovas turi teisę pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitės penktadienį pasiimti nepilnamečius vaikus B. B. ir A.B. iš jų lankomos ikimokyklinio ugdymo įstaigos iki jos darbo dienos pabaigos ir nuvesti nepilnamečius vaikus į jų lankomą ikimokyklinio ugdymo įstaigą pirmą sekančios savaitės darbo dieną. Jei buvimo su vaikais metu po sekmadienio seks ne darbo ar oficiali šventės diena, tai A. B. turi teisę būti su B. B. ir A. B. ir minėtą ne darbo ar oficialią šventės dieną, o nuvesti nepilnamečius vaikus į jų lankomą ikimokyklinio ugdymo įstaigą privalo pirmą sekančios savaitės darbo dieną. Taip pat nustatyti skyrium gyvensiančio A. B. bendravimo su mažamečiais vaikais tvarką darbo dienomis, nustatant, kad A. B. turi teisę kiekvieną savaitės ketvirtadienį pasiimti nepilnamečius vaikus B. B. ir A.B. iš jų šiuo metu lankomos ikimokyklinio ugdymo įstaigos iki jos darbo dienos pabaigos, o nuvesti nepilnamečius vaikus į jų lankomą ikimokyklinio ugdymo įstaigą privalo kitą darbo dieną.
  5. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas atsisakymą tenkinti atsakovo prašymą pakeisti laikiną vaikų gyvenamąją vietą grindė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje e2S-2324-619/2016, kurioje apeliacinės instancijos teismas klaidingai vertindamas ginčo šalių gyvenamąją vietą nustatė laikiną vaikų gyvenamąją vietą su motina. Tačiau pats bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą dėl vaikų gyvenamosios vietos su ja nustatymo. Abi minėtos nutartys yra įsiteisėjusios, taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ignoravo savo paties 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi išspręstą vaikų gyvenamosios vietos klausimą tuo parodydamas galimą nenuoseklumą ir šališkumą. Apeliantas taip pat pažymi, jog teismas spręsdamas klausimą dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimo, taip pat rėmėsi psichologės išvada, t.y. įrodymu, kuris iš esmės turėjo būti analizuojamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne šioje proceso stadijoje. Tačiau kiti byloje esantys įrodymai, tokie kaip B. B. auklėtojos liudijimas apie neigiamą nusistovėjusios aplinkos pakeitimo įtaką vaikui ar išrašas iš med. dokumentų, vertinant B. B. būklę, kur nurodoma, kad naujoje aplinkoje jis adaptuojasi ilgai, nebuvo vertinami. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas minėtą klausimą, nevertino atsakovo kartu su prašymu pateiktų įrodymų, kuriuose detaliai aptartas nuo 2016 m. rugsėjo 17 d. iki ginčijamos nutarties priėmimo susiklostęs mažamečių vaikų dienos režimas, kurį pirmosios instancijos teismas iki sprendimo byloje priėmimo privalėjo išsaugoti bei atsakovo pateikti vaizdo įrašai pagrindžiantys atsakovo teiginius. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesivadovavo CK 3.164 str. numatančiu, jog sugebantis suformuoti pažiūras vaikas, turi būti išklausytas, sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą. Abu vaikai nori gyventi su tėvu ir tai patvirtina jų pareiškimai užfiksuoti garso įrašuose. Tačiau teismas neatsižvelgdamas į tai priėmė sprendimą pažeidžiantį šalių nepilnamečių vaikų interesus.
  6. Apeliantas taip pat pažymi, jog teikdamas prašymą dėl priverstinio laikino nepilnamečių vaikų išlaikymo panaikinimo pateikė įrodymus, pagrindžiančius, jog jis geranoriškai vykdo pareigą išlaikyti vaikus ir nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. grįžęs gyventi į butą visapusiškai rūpinasi vaikų materialine gerove, todėl pirmosios instancijos teismui negalėjo būti pagrįstų abejonių, jog panaikinus 2015 m. liepos 17 d. nutartimi priteistą laikiną išlaikymą, gali būti pažeista vaikų teisė į išlaikymą. Atsakovo rašytiniai įrodymai paliudija, kad net ir egzistuojant teismo nutartimi nustatytai pareigą teikti išlaikymą vaikams, o ieškovei išlaikymą vaikams teikiant minimaliai, atsakovas pilnai rūpinosi vaikais, o iš jo ir toliau buvo išieškomos lėšos vaikų motinai. Apelianto nuomone, tai iškreipia šalių interesų pusiausvyrą.
  7. Apeliantas taip pat nesutinka su skundžiama nutartimi nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, kadangi ji riboja atsakovo bendravimą su vaikais, ja siekiama susilpninti tarp atsakovo ir vaikų susiformavusį ryšį, todėl ji tikslintina, numatant atsakovo bendravimą su mažamečiais vaikais ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis.
  8. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą, ieškovė S. B. prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir nutartį skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis byloje esančia psichologo išvada pagrįstai sprendė, jog ieškovė geriau užtikrina vaikų emocinius poreikius ir laikiną vaikų gyvenamąją vietą paliko su ieškove. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog nuo 2017 m. kovo 17 d. ieškovė negyvena kartu su atsakovu ginčo bute, vaikai nuolat gyvena su ieškove, kuri nuolat toliau rūpinasi jų poreikiais ir bendrauja su atsakovu. Atsakovas atskirajame skunde nenurodo, kodėl šiuo metu šią nusistovėjusią tvarką reikia keisti. Pažymi, jog nors psichologo išvadoje patariama neklausti ir neversti pasirinkti su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi šalių nepilnamečiai vaikai, atsakovas tą daro nuolat, tai patvirtina jo paties pateikiami garso įrašai. Byloje yra pateikti įrodymai apie atsakovo smurtą prieš mažametį Augustiną 2017 m. vasario 3 d. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovo argumentais dėl laikino išlaikymo panaikinimo, kadangi nuo 2017 m. kovo 17 d. šalys gyvena skyrium, o vaikai gyvena su ieškove, todėl pagrįstai teigtina, jog atsakovo savanoriškai teikiamas išlaikymas vaikams negali būti pagrindas panaikinti būtinųjų vaikų poreikių tenkinimu reikalingą išlaikymą. Ieškovė nesutinka su apelianto argumentais dėl skundžiama nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė tik laikiną atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką, todėl teigti, kad atsakovo teisės ribojamos nėra teisinio pagrindo. Teismo posėdžio metu išvadą byloje teikusi psichologė nurodė, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka neatitinka tokio amžiaus vaikų poreikių, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismų praktika pagrįstai jos nenustatė. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovas jau dabar nesilaiko jam nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirieji skundai atmestini

  1. Remiantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinės instancijos teismas apeliacinį (atskirąjį) skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliantas A. B. prašo nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalys turėjo visas galimybes pateikti visus klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikšmingus duomenis. Teismui neįžvelgiant būtinybės nagrinėti skundo žodinio proceso tvarka, atskirasis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja (CPK 153 str. 2 d.).
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
  3. Atsakovas prašo prijungti prie bylos rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Proceso įstatymas numato teismo teisę priimti nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Pažymėtina, jog didžioji dalis atsakovo pateiktų įrodymų galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, dalis iš jų jau yra elektroninėje civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017, todėl laikytini pertekliniais. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateikti rašytiniai įrodymai neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi nei patvirtina, nei paneigia pirmosios instancijos teismo nustatytas bylai spręsti reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti. Teismas taip pat nurodo, kad keisti skundo reikalavimus yra draudžiama (CPK 323 str.).
  4. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo santuokos nutraukimo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.
  5. Bylos medžiaga nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme tarp šalių yra nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės –iš atsakovo A. B. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams B. B. ir A. B. po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2015-07-15) iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Minėta nutartimi ieškovei S. B. nustatyta laikina uzufrukto teisė į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi minėtą nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi iš dalies tenkinęs ieškovės atskirąjį skundą, nustatė laikiną nepilnamečių vaikų B. B. ir A. B. gyvenamąją vietą su ieškove S. B.. Klausimą dėl vaikų bendravimo su atsakovu tvarkos grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi teismas įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pradėti prevencinį darbą su šeima: ne mažiau kaip du kartus per mėnesį apsilankyti adresu ( - ), ir teikti teismui duomenis (aktus, ar kitus sudaromus dokumentus) apie situaciją šeimoje. Paaiškėjus, kad ir toliau yra pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai ir teisės, siūlyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai spręsti šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą klausimą, esant būtinybei, - laikinosios nepilnamečių vaikų globos nustatymo klausimą. Pasiūlė šalims lankyti psichologo konsultacijas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 25 d. nutartimi, šią nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti atsakovo A. B. gyvenimą skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų; nustatyti nepilnamečių vaikų B. B. ir A. B. gyvenamąją vietą su ieškove; atsižvelgiant į psichologinės nepilnamečių vaikų ekspertizės rekomendacijas nustatyti atsakovui laikiną bendravimo tvarką su mažamečiais vaikais. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi nustatęs, kad šalys gyvena viename bute, atmetė ieškovės prašymą dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, taip pat atmetė kitus ieškovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tame tarpe ir ieškovės prašymą įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi.
  6. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė prašymą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-17 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – priteistą laikiną išlaikymą vaikams. Taip pat prašė iki teismo sprendimo priėmimo ir jo įsiteisėjimo įpareigoti ieškovę gyventi skyrium nuo atsakovo, išsikeliant iš atsakovui priklausančio buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ); iki teismo sprendimo priėmimo ir jo įsiteisėjimo nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų B. B. ir A. B. gyvenamąją vietą su atsakovu; panaikinti ieškovei S. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-17 nutartimi nustatytą laikiną uzufrukto teisę į atsakovui A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Ieškovė taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašė įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir dviejų mažamečių vaikų B. B. ir A. B., kurių gyvenamoji vieta nustatyta ( - ). Nustatyti ieškovės siūlomą laikinąją atsakovo bendravimo su dviem mažamečiais vaikais tvarką.
  7. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2017 m. kovo 13 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovo prašymus, ieškovės prašymą atmetė. Teismas sprendė, jog šalių nepilnamečių vaikų interesus geriau atitiks jų gyvenamosios vietos nustatymas su motina, tačiau įpareigojant juos gyventi skyrium, nuo atsakovo ir išsikeliant iš pastarajam priklausančio buto, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ) bei panaikinant 2015-07-17 nutartimi ieškovei nustatytą laikiną uzufrukto teisę į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, atmetė atsakovo prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones dėl 2015 m. liepos 17 d. nutartimi priteisto laikino išlaikymo vaikams.
  8. Tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė atskiruosius skundus, kuriais nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi toje dalyje, kuria netenkinti kiekvienos iš šalių reikalavimai ir prašo juos tenkinti. Iš atskirųjų skundų turinio matyti, jog esminis klausimas yra kilęs dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir vienos iš šalių įpareigojimo gyventi skyrium nuo kito sutuoktinio. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių klausimų atskirųjų skundų ribose.

10Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir vienos iš šalių įpareigojimo gyventi skyrium nuo kito sutuoktinio

  1. Atsakovas prašymą dėl laikinos nepilnamečių šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo iš esmės grindė Vilniaus apygardos teismo 2017-01-31 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-211/2017, kuriuo ieškovė yra pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje bei tuo, kad ieškovė aplaidžiai rūpinasi vaikų sveikata.
  2. Pažymėtina, jog CPK 148 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos, kaip ir priteisto išlaikymo dydžio bei vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Keičiant vaiko gyvenamąją vietą reikia atsižvelgti į tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kai reikalaujama laikinai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta nustatant vaiko gyvenamąją vietą su kitu iš jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų (artimųjų), su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, dėl kurių pripažinimo svarbiomis sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Bet koks vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013 ).
  3. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Nors apeliantas atskirajame skunde ir kvestionuoja šią nutartį, tačiau pažymėtina, jog ji yra įsiteisėjusi ir priimta siekiant užtikrinti mažamečių vaikų interesus bei teisinį apibrėžtumą bylos nagrinėjimo metu. Skirtingai nei nurodo atsakovas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus tokio pobūdžio bylose ir siekdamas užtikrinti prioritetinį vaikų teisių ir interesų užtikrinimo principą, spręsdamas klausimą dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, priimdamas procesinį sprendimą pagrįstai vertino išvadą teikiančios institucijos nuomonę, byloje esančios ekspertizės išvadą bei teismo posėdžio metu apklaustos Prof. dr. R. J. parodymus bei rekomendacijas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atsakovo nurodoma aplinkybė apie apkaltinamąjį nuosprendį priimtą ieškovės atžvilgiu, nagrinėjamu atveju, yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl ieškovės įpareigojimo gyventi skyrium nuo atsakovo, bet nėra lemianti siekiant pakeisti vaikų gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su atsakovu. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė ir byloje nėra duomenų, jog ieškovė netinkamai įgyvendintų motinos valdžią, smurtautų šalių nepilnamečių sūnų atžvilgiu ar būtų nustojusi jais rūpintis. Atsakovo atskirajame skunde minimi medicininiai įrašai ir aplinkybės dėl vaiko dantų būklės savaime neįrodo ieškovės nesirūpinimo vaikais fakto. Priešingai, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytos aplinkybės patvirtina, jog šalių nepilnamečiams vaikams svarbus nuolatinis saugus, stabilus ir artimas emocinis ryšis su motina, kuri geba jais tinkamai pasirūpinti. Tuo tarpu išvadą teikiančios institucijos atsiliepime nurodoma, kad atsakovas kelia įtampą aplinkiniams įnešdamas nestabilumo ir nesaugumo. Tai patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. kovo 3 d. aktas Nr. A715-1056/17, kuriame aprašomi 2017 m. kovo 2 d. įvykiai ir atsakovo elgesys vaikų ugdymo įstaigoje bei gyvenamojoje vietoje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui priėmus sprendimą dėl ieškovės ir nepilnamečių vaikų laikino persikėlimo į Vilniaus miesto Krizių centrą, siekiant emociškai saugios aplinkos vaikams užtikrinimo. Šiame kontekste taip pat atmestini apelianto argumentai, jog dėl skundžiamos nutarties yra sutrikdomas per ilgą laiką susiformavęs vaikų dienos režimas ir stabilumas. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, nei vienam iš tėvų nededant pastangų užtikrinti vaikams saugios aplinkos, laikytina, kad vaikų interesus atitinka išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – 2017-03-01 priimtas nutarimas dėl ieškovės ir vaikų apsigyvenimo Vilniaus miesto krizių centre. Kaip nepagrįsti atmestini apelianto argumentai dėl CK 3.164 str. pažeidimo, kadangi tokio amžiaus vaikai, t.y., 7 m. ir 4 m., teismo vertinimu, negeba suformuoti nuomonės dėl geriausiai jų interesus atitinkančio sprendimo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant byloje susiklosčiusiai faktinei situacijai ir nustatytoms aplinkybėms teismas pagrįstai sprendė, jog nėra teisinio pagrindo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo atskirąjį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį šioje dalyje.
  4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatytų aplinkybių pagrindu, pagrįstai sprendė ir kitus šalių ginčijamus reikalavimus, susijusius su vaikų gyvenamąja vieta ir vieno iš sutuoktinių įpareigojimo gyventi skyriumi nuo kito sutuoktinio. Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, ieškovės atžvilgiu yra priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje dėl BK 140 str. (nežymaus fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) numatytos veikos padarymo, kurioje nukentėjusiuoju pripažintas atsakovas, bei nustačius, kad nei viena iš šalių nesiekia geranoriškai spręsti susiklosčiusią situaciją ir dėl šios aplinkybės atsakovo nuosavybės teise valdomame bute Gedimino pr. 3A-1, Vilnius, vaikams nebėra užtikrinama saugi aplinka, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis prioritetiniais vaikų interesų užtikrinimo principais, pagrįstai tenkino atsakovo prašymus dėl ieškovės įpareigojimo gyventi skyrium nuo atsakovo ir ieškovės uzufrukto teisės į ginčo butą panaikinimo bei atmetė ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės dviejų mažamečių vaikų, kurių gyvenamoji vieta nustatyta Gedimino pr. 3A-1, Vilnius. Taigi, skirtingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą dėl ieškovės įpareigojimo gyventi skyrium, panaikinti uzufrukto teisę į ginčo butą, tenkino remdamasis ne vien tik į bylą pateiktu nuosprendžiu, o byloje esančių, klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, reikšmingų įrodymų visuma bei vadovaudamasis prioritetiniais vaikų interesų principais. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė ne pirmą kartą santuokos nutraukimo byloje reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės ir vaikų, kuris atmestas įsiteisėjusia teismo nutartimi, o pakartotinai reikšdama tokį reikalavimą nenurodė jokių pasikeitusių aplinkybių ar atsakovo veiksmų, kurie būtų pagrindas jį tenkinti.
  5. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog remiantis ieškovės atskirojo skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo keisti ar panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį ieškovės skundžiamoje dalyje.
  6. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog iš informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje, nors ir neįsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu, bylą išnagrinėjus iš esmės, vaikų gyvenamosios vietos ir uzufrukto nustatymo klausimai yra išspręsti taip pat kaip ir skundžiama nutartimi.

11Dėl atsakovo reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartimi iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą

  1. Apeliantas nesutikimą su skundžiamos nutarties dalimi, kuria atmestas reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartimi iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, iš esmės grindžia aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti, jog tenkinus šį prašymą gali būti pažeista vaikų teisė gauti išlaikymą, kadangi atsakovas nevengia šios pareigos ir grįžęs gyventi į butą visapusiškai rūpinasi vaikų materialine gerove. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį šioje dalyje.
  2. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti kiek kiekvienas iš tėvų prisideda prie vaiko išlaikymo ir kokio dydžio yra tikrieji šalių nepilnamečių vaikų poreikiai. Šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Iš atsakovo kartu su prašymu pateikiamų įrodymų (vaistinių, drabužių parduotuvių, žaislų pirkimo čekių, kino teatro ir skrydžių į užsienį bilietų ir kt.), šioje proceso stadijoje nėra galimybės įvertinti kokio dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį atsakovas teikia nepilnamečiams sūnums ir ar jis užtikrina būtinuosius šalių nepilnamečių vaikų poreikius. Tuo tarpu atsakovo pateiktas antstolės Virginijos Meškauskienės išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas patvirtina, kad nutarties, kuria šalių nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas, atsakovas geranoriškai nevykdo. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju apelianto nurodomos aplinkybės apie tai, kad jis gyvendamas kartu su vaikais teikia jiems išlaikymą geranoriškai, praranda teisinę reikšmę, konstatavus, jog 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi nustatyta vaikų gyvenamoji vieta paliekama su vaikų motina, kuri yra įpareigota gyventi skyrium nuo atsakovo, ir apeliacinės instancijos teismui nutartį šioje dalyje palikus nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog nutartimi priteistas laikinas išlaikymas, neužkerta kelio atsakovui teikti ir didesnį išlaikymą savo vaikams.
  3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 17 d. nutartimi priteistą laikiną išlaikymą vaikams.

12Dėl bendravimo tvarkos

  1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dalyje dėl bendravimo tvarkos, atmetė atsakovo reikalavimą nustatyti jo siūlomą bendravimo tvarką, motyvuodamas tuo, kad remiantis šia tvarka atsakovas beveik kasdien bendrautų su vaikais, o tai neužtikrintų stabilumo bylos nagrinėjimo metu, todėl atsižvelgdamas į šalių pasiūlytas bendravimo tvarkas nustatė, teismo vertinimu, geriausiai vaikų interesus atitinkančią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.
  2. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dalyje, kuria nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, motyvuodamas tuo, kad ji riboja atsakovo teisę bendrauti su vaikais. Prašo ją patikslinti, papildomai nustatant, kad tais atvejais, kai buvimo su vaikais metu po sekmadienio seks ne darbo ar oficiali šventės diena, tai atsakovas turi teisę būti su vaikais ir minėtą ne darbo ar oficialią šventės dieną, o nuvesti nepilnamečius vaikus į jų lankomą ikimokyklinio ugdymo įstaigą privalo pirmą sekančios savaitės darbo dieną. Taip pat nustatyti skyrium gyvensiančio atsakovo bendravimo su mažamečiais vaikais tvarką darbo dienomis, nustatant, kad atsakovas turi teisę kiekvieną savaitės ketvirtadienį pasiimti nepilnamečius vaikus iš jų šiuo metu lankomos ikimokyklinio ugdymo įstaigos iki jos darbo dienos pabaigos, o nuvesti nepilnamečius vaikus į jų lankomą ikimokyklinio ugdymo įstaigą privalo kitą darbo dieną.
  3. Pažymėtina, jog laikina vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaiko, bendravimo su vaiku tvarka yra skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Tokios laikinosios apsaugos priemonės esmė kyla iš CK 3.3 str. įtvirtintos nuostatos, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu ir tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium ar kitų asmenų, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų paneigta prigimtinė vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina (CK 3.170 str. 2 d.).
  4. Pažymėtina, jog atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, jos intensyvumas ir trukmė iš esmės sudarytų situaciją, kad sūnūs kas antrą savaitę daugiau laiko praleistų su tėvu, o ne su mama, su kuria nustatyta jų gyvenamoji vietą, kas neužtikrina vaikų intereso turėti stabilią gyvenamąją aplinką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka savaitgaliais (nuo penktadienio paiimant vaikus iš ugdymo įstaigos ir grąžinant vaikus į ją pirmą sekančios savaitės darbo dieną) yra pagrįsta, užtikrinanti apelianto teisę iki bylos išnagrinėjimo iš esmės dalyvauti vaikų auklėjime, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Todėl nėra teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutartį šioje dalyje. Juolab, kad minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. neįsiteisėjusiu sprendimu, išnagrinėjus bylą iš esmės, teismas nustatė panašios apimties (laiko prasme) atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.
  5. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
  6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai taikant materialinės ir proceso teisės normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose ir užtikrinanti prioritetinius vaikų interesus, todėl naikinti ar pakeisti ją remiantis atskirųjų skundų argumentais nėra teisinio pagrindo.

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai