Byla 3K-3-129/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininko), Janinos Stripeikienės (pranešėja), Prano Žeimio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Birių krovinių terminalas“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Birių krovinių terminalas“ skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų; suinteresuotas asmuo – laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos Smeltė“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Antstolis Aleksandras Selezniovas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti UAB „Birių krovinių terminalas“ turto administravimo ir gautų pajamų paskirstymo tvarką bei turto administratoriumi skirti UAB „Tamtamas“. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. birželio 17 d. nutartimi antstolio prašymo netenkino, nurodęs, kad prašymas nepagrįstas. Pareiškėjas UAB „Birių krovinių terminalas“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti antstolio A. Selezniovo prašymą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, iki bus išnagrinėtas šis skundas sustabdyti atliekamus vykdymo veiksmus.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

6Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, motyvuodamas, kad 2005 m. birželio 17 d. priimta teismo nutartis tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

7Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 22 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas į teismą kreipiasi dėl tokio antstolio procesinio veiksmo, kuris teisme jau nagrinėtas, dėl jo priimtas procesinis sprendimas. Be to, pareiškėjas neturi subjektinės teisės skųsti tokį kreipimąsi ir teismo procesiniu sprendimu užkirsti antstoliui kelią kreiptis į teismą dėl skolininko turto administravimo nustatymo, nes šį klausimą sprendžia tik teismas (CPK 744 straipsnio 1 dalis). Antstolio kreipimosi teisėtumą ir pagrįstumą toje byloje patikrina teismas, išklausęs ir skolininką, kuris būtent minėtoje byloje turi teisę išdėstyti savo poziciją dėl turto administravimo nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu pareiškėjas UAB „Birių krovinių terminalas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasatorius savo prašymą grindžia šiais argumentais:

101. Vykdymo procese kiekvienas antstolio procesinis veiksmas sukelia tam tikras teisines pasekmes, todėl antstolio veiksmai gali būti skundžiami teismui, prašant įvertinti jų teisėtumą ir pagrįstumą. Antstolis negali kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto administravimo ir iš to gautų pajamų paskirstymo tvarką, jeigu ji protingai nėra reikalinga (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, Antstolių profesinės etikos kodekso 4 punktas). Antstoliui nenustačius pagrįsto būtinumo taikyti skolininko turto administravimo tvarką ir vis dėl to kreipiantis į teismą su tokiu prašymu, antstolio prašymas laikytinas kilusiu iš neteisės, todėl pagal CPK 510 straipsnį vykdymo procese dalyvaujantys asmenys gali jį apskųsti, o teismas – panaikinti.

112. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 17 d. nutartimi išspręstas antstolio prašymas paskirti UAB „Birių krovinių terminalas“ administratorių ir kasatoriaus reikalavimas panaikinti šį antstolio prašymą nėra tapatūs. Antstolio prašymo netenkinimas teismine tvarka nereiškia šio prašymo, kaip antstolio civilinio procesinio veiksmo, teisėtumo įvertinimo ir galiojimo panaikinimo. Teismas, netinkamai taikydamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 510 ir 744 straipsnių normas, pažeidė teisės kreiptis į teismą principą (CPK 5 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis). Šie pažeidimai lėmė neteisėtos skundžiamos nutarties priėmimą.

12Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

15Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekse įtvirtinta kaip pažeistų ar ginčijamų asmens teisių ir įstatymo saugomų interesų gynimo garantija (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Besikreipiantis į teismą asmuo, nenurodantis konkrečių subjektinių teisių ar teisėtų interesų, kuriuos būtina ginti, iš esmės nėra suinteresuotas asmuo CPK 5 straipsnio 1 dalies prasme. Prašymas yra procesinis dokumentas, kurį pateikiantis asmuo teismo prašo priimti sprendimą, sukeliantį tam tikras teisines pasekmes. Prašymo netenkinus, jo pagrindu neatsiranda ir pareiškėjo siekto juridinę reikšmę turinčio rezultato. Kasaciniame skunde nenurodyta, kokias pasekmes sukuria skundžiamas antstolio prašymas, kurį Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė tenkinti, kaip ir kokias kasatoriaus teises jis pažeidžia. Kolegija konstatuoja, kad kasatorius nepagrįstai suabsoliutina savo teisę kreiptis į teismą, kartu ginčydamas įstatyme įtvirtintą antstolio teisę ir pareigą kreiptis į teismą siekiant skolos išieškojimo skolininko turto administravimu (CPK 744 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neturi subjektinės teisės skųsti tokį antstolio kreipimąsi, todėl jo priimtas procesinis sprendimas kaip pagrįstas ir teisėtas paliktinas galioti.

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

17Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

18Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai