Byla e2-108-772/2020
Dėl pripažinimo de facto UAB ,,Vaigera“ vadovais J. T., A. V. ir J. D., bei kitų klausimų išsprendimo

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Jonas Stubrys,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovams: 1. BUAB ,,Vaigera“, 2. H. A., 3. A. V., 4. J. T., 5. J. D., 6. UAB ,,Bendrystė“ ir 7. UAB ,,Vaivorykštė“ dėl UAB ,,Vaigera“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2000-03-28 protokolo ir skolų perkėlimo 2000-03-28 sutarties pripažinimo negaliojančiais ab initio, dėl pripažinimo de facto UAB ,,Vaigera“ vadovais J. T., A. V. ir J. D., bei kitų klausimų išsprendimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4ieškovas V. Ž., 2019-06-06 kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiais BUAB „Vaigera“ 2000-03-28 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ir skolų perkėlimo 2000-03-28 sutartį su jos papildymais niekine ir negaliojančia ir išspręsti kitus su tuo susijusius klausimus, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.1, 1-9 b. l.).

5Ieškovas bei jo atstovė teisminio nagrinėjimo metu savo reikalavimą grindė šiomis faktinėmis aplinkybėmis:

6Faktinės aplinkybės,-

7Dėl UAB „Vaigera“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2000-03-28 protokolo ir 2000-03-28 skolų perkėlimo sutarties pripažinimo negaliojančiais ab initio,-

81999 m. pabaigoje praradus pasitikėjimą H. A. UAB „Vaigera“ akcininkai J. T. ir A. V. žodiniu prašymu kreipėsi į ieškovą, V. Ž. prašydami jo kaip UAB „Vaigera“ Vilniaus filialo vadovo su savo darbuotojais iš Vilniaus filialo atvažiuoti ir atlikti UAB „Vaigera“ Šiauliuose inventorizaciją. Kai su savo darbuotojais ieškovas atvažiavo į Šiaulius pamatė, kad tuo metu įmonė Šiauliuose veiklos faktiškai nevykdė, sandėliai buvo tušti, su Klientais nebuvo dirbama. Ieškovas su savo darbuotojas atliko inventorizaciją ir išvažiavo iš Šiaulių. Tam, kad už atliktą darbą ieškovui išmokėti atlyginimą, bendrovės akcininkai J. T. ir A. V. nusprendė ieškovą įdarbinti įmonėje darbuotojų tik tam, kad galėtų oficialiai išmokėti pinigus. Į direktoriaus pareigas ieškovas priimtas nebuvo. Savo bei buhalterės iš Vilniaus filialo priėmimą į darbą ieškovas pasirašė vykdydamas bendrovės akcininkų A. V. ir J. T. nurodymą, kadangi pagal jų žodžius įmonėje tuo metu vadovo nebuvo. Ieškovas su savo darbuotojais nedirbo kiekvieną dieną UAB „Vaigera“ Šiauliuose. Atliko tik inventorizacija ir išvažiavo į Vilnių, kur ieškovas buvo Vilniaus filialo direktoriumi ir turėjo darbų.

9Iš UAB „Vaigera“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2000-03-28 protokolo (toliau - 2000- 03-28 Protokolas) tūrinio matyti, kad ieškovas dalyvavo susirinkime kaip susirinkimo sekretorius, o ne kaip įmonės vadovas ar akcininkas. Protokolą jam davė pasirašyti jau atspausdinta su tokių teksto tūriniu įmonės akcininkai - J. T. ir A. V., nurodydami, kad taip reikia, kad tai yra daroma įmonės labui, kad ją išgelbėti dėl H. A. neteisėtų veiksmų. Protokolo 2 p. buvo nurodytą įgalioti UAB „Vaigera“ direktorių V. Ž. pasirašyti bendrovės vardu skolos sumoje 911 801, 03 Lt (264 075,83 EUR) perkėlimo UAB „Vaivorykštė“ sutartį.

10Pažymėtina, kad ieškovas niekada nebuvo UAB „Vaigera“ Šiauliuose direktoriumi. UAB „Vaigera“ visuotiniu akcininkų susirinkimu ieškovas nebuvo paskirtas eiti direktoriaus pareigas. Ieškovas buvo apgautas ir suklaidintas trečiųjų asmenų, įmonės akcininkų, tuometinių įmonės faktinių vadovų ir dalininkų, kad yra UAB „Vaigera“ vadovas. Niekada į UAB „Vaigera“ direktoriaus pareigas nebuvau paskirtas.

112000-03-28 Skolos perkėlimo sutartis (toliau - Sutartis), pagal kurią UAB „Vaigera“ perkėlė UAB „Vaivorykštė“ savo įsiskolinimą AB „Vilniaus bankas“ sumoje 911 801, 03 Lt (264 075,83 EUR) gautų iš šio banko pagal 1998 03-26 paskolos kredito sutartį Nr. ( - ) ir pagal 1998-03-26 paskolos kredito sutartį Nr. ( - ), su jos vėlesniais papildymais: 1. Sutarties 2000-03-30 papildymu; 2. Sutarties Priedu Nr. 1 - 2000-04-11 susitarimu; 3. Sutarties Priedu Nr. 2 - 2000-04-12 susitarimu; 4. Sutarties Priedu Nr. 3 - 2000-04- 13 susitarimu; 5. Sutarties Priedu Nr. 4 - 2000-05-05 susitarimu; 6. Sutarties Priedu Nr. 5 - 2000- 05-25 susitarimu; 7. Sutarties Priedu Nr. 6 - 2000-05-30 susitarimu; 8. Sutarties Priedu Nr. 7 - 2000-05-31 susitarimu; 9. Sutarties Priedu Nr. 8 - 2000-05-31 susitarimu - yra niekiniai ir negaliojantys, nes yra pasirašyti asmens viršijusio savo kaip UAB „Vaigera“ Vilniaus filialo direktoriaus įgaliojimus, t. y. V. Ž. kaip UAB „Vaigera“ tariamo direktoriaus. Sutartis su jos vėlesniais pakeitimais buvo pasirašyta tik dėl to, kad bendrovės akcininkai ieškovą, V. Ž. užtikrino, kad taip reikia tikslu išgelbėti įmonę, kad ieškovas pasirašo tik kaip Vilniaus filialo direktorius ir neneša atsakomybės, nes realiai ieškovas nežinojo ar įmonėje Šiauliuose yra tokie skolininkai kurie buvo nurodyti Sutarties papildymuose. Pačią Sutartį su vėlesniais jos papildymais ieškovui pateikė atspausdinta bendrovės akcininkai A. V. ir J. T., kai ieškovas antrą kartą atvažiavo į Šiaulius iš Vilniaus. Nei aš kaip tariamas bendrovės direktorius, nei jo buhalterė N. V. (po santuokos Č.) nerengė Sutarties su papildymais.

12Pažymėtina, kad ieškovą, V. Ž., 2000-03-28 Protokolu (Protokolo 2 p.) buvo nutarta įgalioti pasirašyti tik skolos sumoje 911 801,03 Lt perkėlimo UAB „Vaivorykštė“ sutartį, tačiau nebuvo suteiktas įgaliojimas, pasirašinėti sutarties papildymo, pagal kurį įsiskolinimas lieka UAB „Vaigera“. Suklaidintas bendrovės akcininkų J. T. ir A. V., juos pasirašė neįtardamas apgaulės iš jų pusės, kad ginčijamus dokumentus pasirašo ne kaip UAB „Vaigera“ Vilniaus filialo direktorius, o kaip UAB „Vaigera“ tariamas direktorius. Ieškovas tik vykdė nurodymus faktinių bendrovės vadovų - J. T. ir A. V..

13Protokolą ir visus kitus dokumentus susijusius su UAB „Vaigera“ pradedant inventorizacijos atlikimu ir pabaigiant 2000-03-28 Sutarties su jos vėlesniais papildymais pasirašymu ieškovas pasirašinėjo turėdamas suvokimą, kad pasirašo kaip UAB „Vaigera“ Vilniaus filialo vadovas, nes toks susitarimas ir buvo tarp jo ir tuometinių įmonės akcininkų J. T. bei A. V.. Susitarimas buvo toks, kad ieškovas kaip dalyvis pasirašo 2000-03-28 Protokole, nes vadovo įmonėje Šiauliuose nebuvo, o ieškovą įgalioja pagal susitarimą kaip bendrovės Vilniaus filialo direktorių pasirašyti 2000-03-28 Sutartį bei atleisti iš pareigų vadovą H. A.. Akivaizdu, kad jeigu akcininkai ieškovą skirtų atlikti direktoriaus pareigas laikotarpiu nuo 2000-03-07 iki 2000-05- 31, tai ir būtų jį kaip bendrovės vadovą paskyrę eiti direktoriaus pareigas tame pačiame protokole, tačiau tokio jo paskyrimo nebuvo.

14Bendrovės įstatai yra dokumentas, kuriuo bendrovė vadovaujasi savo veikloje. Bendrovės įstatuose turi būti nurodyta visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo tvarka, kiti bendrovės organai, jų kompetenciją, šių organų rinkimo ir atšaukimo tvarka. Taigi, bendrovės įstatai yra pagrindinis dokumentas, kuriuo reguliuojama jos organų, tame tarpe ir vadovo kompetencija, rinkimo ir atšaukimo tvarka. ABI 34 straipsnio 2 dalyje, 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma - stebėtojų taryba, o jei nesudaroma stebėtojų taryba - visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas gali būti paskirtas tik tam kompetentingo bendrovės organo (akcininkų susirinkimo ar valdybos) sprendimu. Tai yra būtinas juridinis faktas atstovavimui pagal įstatymą atsirasti. Be šio juridinio fakto tarp bendrovės ir konkretaus fizinio asmens gali atsirasti tik darbo santykiai ir (ar) sutartinio atstovavimo santykiai, tačiau šis asmuo negali įgyti bendrovės vadovo statuso pagal įstatymą.

15Tokia pat situacija buvo ir 2000 m. kovo mėn. dar iki įsigaliojant ABĮ, nes iš bylos rašytinių įrodymų matyti (visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų), kad visi bendrovei svarbus klausimai susiję su vadovavimu, pvz. vadovo skyrimas ir atleidimas, įstatinio kapitalo didinimas, mažinimas, įstatų tvirtinimas bei registravimas buvo priimami visuotinio akcininkų susirinkimo.

16Nagrinėjamu atveju susidarė situacija kai ieškovas, būdamas Vilniaus filialo vadovas pagal susitarimą su bendrovės akcininkais sutiko atlikti tik tam tikrus veiksmus bendrovėje. To pasekmė buvo pasirašytas įsakymas Nr. 2, 2000-03-09 dėl inventorizacijos sandėlyje atlikimo, 2000-03-28 Protokolas, 2000-03-28 Sutartis, 2000-03-29 įsakymas dėl H. A. atleidimo iš komercijos direktoriaus pareigų, pranešimai dėl kai kurių darbuotojų atleidimo bei priėmimo. Visi šitie dokumentai buvo ieškovui paduoti pasirašyti bendrovės akcininkų nurodymu.

17Ieškovas pasirašė 2000-03-28 Protokolą būdamas suklydimo įtakoje, nes manė, kad pasirašo šį protokolą kaip UAB „Vaigera“ Viliaus filialo direktorius paskirtas akcininkų jį pasirašyti pagal susitarimą.

18Visu pirma, protokolo apačioje po tekstu buvo nurodytą, kad pasirašinėja kaip susirinkimo sekretorius, o ne kai UAB „Vaigera“ direktorius.

19Antra, akcininkų J. T. ir A. V. buvau prašomas atlikti tam tikrus veiksmus, tame tarpe ir 2000-03-28 Protokolo bei 2000-03-28 skolų perkėlimo sutarties (toliau – 2000-03-28 Sutartis) pasirašymo kaip Vilniaus filialo vadovas.

20Trečia, 2000-03-28 Protokolas patvirtina tas aplinkybes, kad ieškovas jo pasirašymo metu buvau UAB „Vaigera“ Vilniaus filialo direktoriumi, nes protokolo 3 p. nutarta: „likviduoti bendrovės Vilniaus filialą kaip nebevykdantį ūkinės veiklos. Filialo direktorių V. Ž. įgalioti kreiptis į Vilniaus m. savivaldybės įmonių rejestro skyrių dėl filialo išregistravimo“. Esant tokiai situacija bei aplinkybėms, kad 1. bendrovė faktiškai neturėjo teisėtai paskirto vienasmenio valdymo organo vadovo, 2. Nesant su ieškovu sudarytos darbo sutarties, 3. Nesant visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dėl ieškovo, kaip vadovo paskyrimo, 4. Nesant perimtų buhalterinių dokumentų, įmonės antspaudo, įmonės turto bei nesant materialiai atsakingam asmeniui, ieškovas, būdamas Vilniaus filialo vadovu, bet nebūdamas UAB „Vaigera“ Šiauliai visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovu, būdamas suklydimo įtakoje, vykdžiau akcininkų nurodymus, todėl neteisėtai buvo įgyvendinta įstatymo bei bendrovės įstatuose įtvirtintą bendrovės vadovo kompetenciją, ją viršijant, tokiu būdu ieškovą kaip Vilniaus filialo vadovą suklaidinant, kad pasirašo kaip UAB „Vaigera“ Šiauliai vadovas. Ieškovas manė, bei buvo toks jų susitarimas, kad pasirašo paminėtus dokumentus kaip Vilniaus filialo vadovas, akcininkų įpareigotas ir vykdantis jų kaip bendrovės faktinių vadovų nurodymus.

21Todėl 2000-03-28 Protokolas ir 2000-03-28 Sutartis su jos priedais yra neteisėtai pasirašytos viršijant bendrovės vadovo kompetenciją, o būtent vadovo įgaliojimų neturinčio asmens, todėl yra niekiniai nuo jų sudarymo momento. Ieškovo, manymu, šios aplinkybės turi būti pripažintos teismo esminėmis įrodinėjant sandorių pripažinimą negaliojančiais sandorių negaliojimo pagrindais numatytais CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose.

22Dėl faktinių UAB „Vaigera“ vadovu laikotarpiu nuo 2000-02-14 iki 2000-05- 31,-

23Faktiniais UAB „Vaigera“ vadovais įmonės valdymo metu nuo 2000-02-14 (kuomet UAB „Vaigera“ direktorius H. A. buvo aptiktas UAB „Vaigera“ patalpose naikinantis bendrovės buhalterinius dokumentu1) (liudytojo A. V. apklausa nutarime nelaikyti civiliniu ieškovu, nutraukti ikiteisminį tyrimą) iki 2000-05-31 buvo A. V. ir J. T. bei kaip matyti iš 2000-03-28 Protokolo J. D. ir UAB „Bendrystė“.

24Ieškovui, V. Ž. visus nurodymus susijusius su įmonės vadovavimo funkcija ir veikla duodavo tiesiogiai A. V. ir J. T.. Būtent šie įmonės akcininkai dar 2000 m. vasario mėn. nurodė ieškovui, V. Ž., atvykti į Šiaulius su savo darbuotojais ir atlikti įmonėje inventorizaciją, o vėliau duodavo nurodymus atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su inventorizacijos pasekmėmis: atleisti iš pareigų darbuotojus ir H. A., pasirašyti skolų perkėlimo sutartį su jos papildymais, pasirašyti 2000-05-08 reikalavimų perleidimo sutartį. Ginčijami dokumentai, kuriuos yra pasirašęs Ieškovas, V. Ž. kaip UAB „Vaigera“ tariamas direktorius buvo paruošti ir atspausdinti UAB „Vaigera“ akcininkų A. V. ir J. T., o Ieškovo pasirašyti suklydimo įtakoje, nes Ieškovas niekada nebuvo UAB „Vaigera“ Šiauliai direktoriumi. Kiek Ieškovui yra žinoma, šiuos dokumentus rengė akcininkų nurodymu UAB „Vaivorykštė“ (kurios akcininku yra tas pats asmuo A. V.) sekretorė vardu Brigita. Akivaizdu, kad UAB „Vaigera“ akcininkai buvo iš anksto suplanavę tyčia apgaulės būdu, ieškovui nežinant realios vidinės įmonės situacijos - įtikinti ieškovą, kad viskas daroma UAB „Vaigera“ labui, kad jis pasirašytų ginčijamus dokumentus bei dokumentus, susijusius su inventorizacijos atlikimu.

25Pažymėtina, kad UAB „Vaigera“ turėjo daug darbuotojų, tuo labiau UAB „Vaigera“ direktorius H. A. turėjo du pavaduotojus, tačiau nė vieno iš UAB „Vaigera“ darbuotojo ir direktoriaus pavaduotojų A. V. ir J. T. neprašė pagalbos, o paprašė ieškovo, kad iš Vilniaus su savo darbuotojais atvažiuotų ir atliktų įmonėje inventorizaciją. Šias aplinkybes paliudys UAB „Vaigera“ Šiauliuose inventorizaciją atlikusi darbuotoją N. Č. (buvusi V.), kurią ieškovas prašys teismo kviesti liudyti šioje byloje. Ši darbuotoja kartu su ieškovu dalyvavo asmeniškai susitikimuose su įmonės akcininkais A. V. ir J. T. ir taip pat vykdė jų tiesioginius nurodymus susijusius su įmonės veikla. Pažymėtina, kad sprendimą dėl 2000-03-28 Sutarties su jos papildymais priėmė įmonės akcininkai A. V. ir J. T., tuo pat metu būdami UAB „Vaivorykštė“ prezidentu ir direktoriumi, kurie ir davė savo sutikimą kaip pagrindą perimti skolą (2000-03-28 Protokolo 1 p.). Ieškovas 2000-03-28 Sutartį tarp UAB „Vaigera“ ir UAB „Vaivorykštė“ su jos papildymais - susitarimais pasirašė UAB „Vaigera“ faktinių vadovų prašymu, jos akcininkų, kurie tuo metu priiminėjo svarbius sprendimus susijusius su įmonės veikla bei tolimesniu vadovavimu - A. V. ir J. T.. Visuotinis susirinkimas vyko už akių, ieškovui tik pateikė 2000-03-28 Protokolą, kuriame jis formaliai ir pasirašė kaip UAB „Vaigera“ Vilniaus filialo vadovas, o ne UAB „Vaigera“ Šiaulių direktorius. Įmonės antspaudas buvo saugomas pas akcininkus, ieškovas asmeniškai prieigos priėjo neturėjo ir niekada nelaikė jo rankose.

26Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, ieškovas savo iniciatyva jokių vadovavimo veiksmų ir funkcijų laikotarpiu nuo 2000-03-07 iki 2000-05-31 bendrovėje Šiauliuose neatliko. Ieškovui jokie bendrovės dokumentai, turtas, įmonės antspaudas perduoti aktu nebuvo. Svarbu pažymėti, kad iš 2000-03-29 įsakymo turinio akivaizdu, kad H. A. darbo sutartis pritaikius LR DSĮ 29 str. 2 d. nutraukiama kaip UAB „Vaigera“ komercijos direktoriaus, o ne UAB „Vaigera“ direktoriaus, nes įsakyme kaip pagrindas nurodytas 2000-03-28 Protokolas, kurio 4 punkte nurodytą: Atleisti 2000-03-29 UAB „Vaigera“ komercijos direktorių H. A. iš darbo“. Akcentuotina, kad visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, kuriuo H. A. buvo atleistas iš bendrovės direktoriaus pareigų nėra. Todėl ieškovas nebuvo bendrovės vadovu nei de jure, nei de facto laikotarpiu nuo 2000-03-07 iki 2000-05-31. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad ieškovas būdamas suklydimo įtakoje pasirašinėjo dokumentus, kurių neturėjo teisės įstatymiškai pasirašyti, nes visas vadovo ir valdymo funkcijas faktiškai vykdė bendrovės akcininkai de facto vadovai: A. V., J. T. ir J. D..

27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra du:

28pirmas, vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas) ir,

29antras, nuolatinio pobūdžio vadovavimas - asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui.

30Taigi Ieškovo pozicija - Atsakovai: A. V., J. T. ir J. D. buvo de facto UAB „Vaigera“ vadovais, nes sistemingai atliko bendrovės vadovui būdingus veiksmus, t. y. duodavo nurodymus buhalterei ir ieškovui atlikti tam tikrus pavienius veiksmus susijusius su įmonės veikla. Tai, kad akcininkai dalyvavo įmonės valdyme patvirtina A. V. ir J. T. parodymai duoti ikiteisminiame tyrime. A. V. parodė, kad: „Visą laką bendrovė veikė pelningai, o 1999 m. IV ketvirtyje paaiškėjo faktai, kad vėluojama atsiskaityti su tiekėjais, VMI, Sodra. 2000-02-14 ryte buvo atliktas UAB „Vaigera“ kasos patikrinimas, kurio metu kasoje buvo rastas trūkumas. Tos pačios dienos vakare jis aptikęs H. A. su kitais įmonės darbuotojais naikinančius bendrovės buhalterinius dokumentus. Dėl šios priežasties buvo atliktas visapusiškas UAB „Vaigera“ patikrinimas. Papildomai nurodė, kad jam nebuvo žinomi faktai, kad UAB „Vaigera“ grynieji pinigai be pateisinamų dokumentų būtų buvę perduoti UAB „Vaivorykštė“, jis nekuravo bendrovių finansinės veiklos, pažymėjo, kad UAB „Vaivorykštė“ grynųjų pinigų knygą pildė J. L., kuris buvo atsakingas bendrovės prezidentui J. T.“. O J. T. parodė, kad: „visą laiką bendrovė dirbo pelningai, tačiau 1999 m. ji pradėjo veikti nuostolingai. 1998 - 2000 m. UAB „Vaigera“ akcininkas A. V. sumanė iš UAB „Vaigera“ paimti gautą pelną į priekį ir nurodė kas mėnesį UAB „Vaigera“ darbuotojams pateikti pelno - nuostolio ataskaitą ir balansą, pagal kuriuos A. V. paskaičiuodavo bendrovėje uždirbtą pelną, suderinęs su H. A., liepdavo UAB „Vaivorykštė“ kasininkui J. L. paimti iš UAB „Vaigera“ kasos A. V. nurodytą sumą. Apie paimtus pinigus J. L. atsiskaitydavo A. V.“.

31Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad akcininkai sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas. Akivaizdu, kad UAB „Vaigera“ akcininkai žinojo apie įmonėje esančią finansinę padėtį, apie jos pelną ir nuostolius. Svarbu pažymėti ir tas aplinkybes, kad 1999-12-13 visuotinio akcininkų susirinkimo metu UAB „Vaigera“ akcininkai J. T., A. V., H. A., UAB „Transnetas“ atstovaujamas R. L., UAB „Vaivorykštė“ atstovaujama prezidento J. T. vienbalsiai prabalsavo už UAB „Vaigera“ įstatinio kapitalo padidinimą (nuo 450 000 Lt iki 470 000 Lt) (IV tomas, 173 psl.). Todėl dar karta pažymėtina, kad ieškovas V. Ž. niekada nepriiminėjo bendrovei svarbių sprendimų ir niekada nedirbo bendrovės direktoriaus pareigose. Akivaizdu, kad UAB „Vaigera“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2000-03-28 protokolas ir 2000-03-28 skolų perkėlimo sutartis su jos papildymais buvo pasirašyti suklydimo įtakoje.

32Visa šita situacija ieškovui tapo žinoma 2018 m. kai jam buvo pareikštas ieškinys dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir turtinės žalos atlyginimo (eB2-339-440/2018 civilinė byla). Todėl aplinkybės, kad Ieškovas buvo suklaidintas ir apgautas bendrovės akcininkų jam pačiam tapo žinomos tik 2018 m. kai Ieškovas gavo minėtus dokumentus ir suprato, kad jie pasirašyti asmens viršijusio savo įgaliojimus, ne bendrovės direktoriaus. Todėl turi būti pripažinti niekiniais nuo jų sudarymo momento.

33Dėl teisinio pagrindo,-

34Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis - siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį - užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą.

352000-03-28 Protokolas ir jo pagrindu pasirašytą 2000-03-28 Sutartis su jos su jos vėlesniais papildymais: 1. Sutarties 2000-03-30 papildymu; 2. Sutarties Priedu Nr. 1 - 2000-04-11 susitarimu; 3. Sutarties Priedu Nr. 2 - 2000-04-12 susitarimu; 4. Sutarties Priedu Nr. 3 - 2000-04- 13 susitarimu; 5. Sutarties Priedu Nr. 4 - 2000-05-05 susitarimu; 6. Sutarties Priedu Nr. 5 - 2000- 05-25 susitarimu; 7. Sutarties Priedu Nr. 6 - 2000-05-30 susitarimu; 8. Sutarties Priedu Nr. 7 - 2000-05-31 susitarimu; 9. Sutarties Priedu Nr. 8 - 2000-05-31 susitarimu - turi būti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

36CK 1.90 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu; suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis).

37Pagal CK 1.90 straipsnio 4 dalį, suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis, tačiau suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

38Vertinant, ar asmuo sudaręs ginčijamą sandorį suklydo teismų praktikoje taikomas protingumo kriterijus. Šalies, kuri teigia suklydusi, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį analogiškomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Prieš sudarydamas sandorį, asmuo turi įsitikinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias - praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti nepripažįstamas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant suklydimo galimybę atsižvelgiama į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes, kitas svarbias aplinkybes.

39Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad Ieškovas sandorių pasirašymo metu turėjo tik spec. vidurinį išsilavinimą techniko - technologo, neturėjo teisinių žinių, kad suprasti, jog negali ir neturi teisės tokioje situacijoje pasirašinėti ginčijamų sandorių.

40Suklydimas - tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbiu sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtu sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudalytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2004; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009).

41Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo - sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Akcentuojama, kad dėl nurodytų priežasčių yra būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013).

42Teismų praktikoje taip pat suformuota taisyklė, kad tiek dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis), tiek dėl apgaulės sudarytas sandoris (CK 1.91 straipsnis) priskiriami prie sandorių, sudarytų prieš šalies valią (lot. contra voluntatem). Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau, kaip minėta, apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį. Nustačius, kad sandorio šalis suklydo dėl kito asmens tyčinių veiksmų (ar neveikimo), sandoris pripažįstamas negaliojančiu tik CK 1.91 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011).

43Todėl ir šiais pagrindais ginčijamas 2000-03-28 Protokolas ir 2000-03-28 Sutartis turėtų būti laikomi niekiniais nuo jų sudarymo momento, nes 2000-03-28 Protokolo ir 2000-03-28 Sutarties sudarymas suklaidinus bei suklydus dėl V. Ž. tikrųjų pareigų būvimo ir buvo įtakotas apgaulės - bendrovės akcininkų A. V. ir J. T.. Jeigu ginčijamų dokumentų pasirašymo metu V. Ž. būtų supratęs, kad juos pasirašo kaip UAB „Vaigera“, Šiauliai direktorius, tai jų nebūtų buvęs pasirašęs kaip neturintis tokios teisės pasirašyti, t. y. nebūdamas paskirtas UAB „Vaigera“ vadovu jų nepasirašytų. Todėl 2000-03-28 Protokolas ir 2000-03-28 Sutartis su jos papildymais turi būti pripažinta negaliojančia, nes jie buvo sudalyti apgaulės būdu dėl esminio jo suklaidinimo (CK 1.90 straipsnis ir 1.91 straipsnis).

44Dėl restitucijos,-

45Pripažinus sandorį negaliojančiu ab initio, be kitų teisinių padarinių, paprastai taikoma restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo, esmė - šalys, gavusios turtą nuginčyto sandorio vykdymo metu, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo. Restitucijos taikymo klausimai reglamentuojami tiek bendrosiose restituciją įtvirtinančiose nuostatose (CK 6.145-6.153 straipsniai, 6.222 straipsnis, kt.), tiek specialiosiose, atskiriems sandorių negaliojimo atvejams taikytinose teisės normose (CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalys, 6.472 straipsnio 3 dalis, kt.).

46Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai grąžinimas natūra yra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Taigi teismas, spręsdamas dėl restitucijos taikymo, turi svarstyti: 1) ar ją apskritai taikyti; 2) jei taikyti, tai nuspręsti dėl taikymo būdo - natūra ar sumokant ekvivalentą pinigais. Teismas, svarstydamas restitucijos taikymo natūra klausimą, privalo nustatyti aplinkybes, susijusias su grąžintino natūra daikto būkle ir galimybe tą daiktą grąžinti buvusiam savininkui. Restitucija neturėtų būti taikoma formaliai, nesiejant su konkrečiomis kiekvienu individualiu atveju reikšmingomis bylos aplinkybėmis (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; 2014 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2014).

47Ieškovas nagrinėjamoje situacijoje nemato restitucijos taikymo galimybės, todėl prašo teismo jos netaikyti.

48Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, -

49Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies bylinėjimosi išlaidas, todėl, prašome priteisti visas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus į bylą jas pagrindžiančius dokumentus.

50Dėl taikos sutarties sudarymo,-

51Ieškovas mano, kad nėra galimybės sudaryti taikos sutartį.

52Esant įstatyme nustatytiems pagrindams, neprieštaraujame dėl sprendimo priėmimo už akių.

53Vadovaujantis LR CPK 83 str. 1 d. 8 p. šalis atleidžiama nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Tačiau jeigu teismas nesutiktų su šia nuostata pridedame sumokėtą žyminį mokestį.

54Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytą ir vadovaudamasis CK 1.78 str., 1.80 str., 1.90 str., 1.91 str., CPK 93 str., 98 str., 135 str., 178 str., ieškovas teismo prašė:

551. UAB „Vaigera“, į. k. 4508745 visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2000-03-28 protokolą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, kaip sudarytą bei pasirašytą apgaulės įtakoje bei dėl esminio suklydimo CK 1.80 straipsnio, 1.90 straipsnio ir 1. 91 straipsnio pagrindais;

562. 2000-03-28 Skolos perkėlimo sutartį su jos 2000-03-30 papildymu; Priedu Nr. 1 - 2000-04-11 susitarimu; Priedu Nr. 2 - 2000-04-12 susitarimu; Priedu Nr. 3 - 2000-04-13 susitarimu; Priedu Nr. 4 - 2000-05-05 susitarimu; Priedu Nr. 5 - 2000-05-25 susitarimu; Priedu Nr. 6 - 2000-05-30 susitarimu; Priedu Nr. 7 - 2000-05-31 susitarimu; Priedu Nr. 8 - 2000-05-31 susitarimu pripažinti niekiniais ir negaliojančiais kaip sudarytus bei pasirašytus įgaliojimus viršijančio asmens apgaulės įtakoje bei dėl esminio suklydimo CK 1.80 straipsnio, 1.90 ir 1.91 straipsnio pagrindais;

573. Dėl fakto UAB „Vaigera“ vadovais laikotarpiu nuo 2000-02-14 iki 2000-05-31 pripažinti J. T., A. V., J. D.;

584. Priteisti Ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas bei teisinės pagalbos išlaidas pagal tokias išlaidas patvirtinančius kvitus;

595. Atsakovams nepateikus paruošiamųjų procesinių dokumentų ar neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, prašome priimti sprendimą už akių.

60Ieškovas savo reikalavimus atsakovams grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

61Atsakovas BUAB „Vaigera“, pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti remiantis šiais atsikirtimais (T.1, 95-104 b. l.).

62FAKTINES APLINKYBES

63Šiaulių apygardos teismas 2017-07-25 nutartimi iškėlė bankroto bylą BUAB „Vaigera“. Atitinkamai, atsakovas V. Ž. buvo paskutinis įmonės vadovas, BUAB „Vaigera“ direktoriaus pareigas ėjęs nuo 2000 m. kovo mėnesio. BUAB „Vaigera“ bankroto byloje kreditoriai 2017-11-30 kreditorių susirinkimo metu įpareigojo bankroto administratorių kreiptis į bankroto bylą nagrinėjanti teismą dėl BUAB „Vaigera“ bankroto pripažinimo tyčiniu bei žalos priteisimo solidariai iš V. Ž. ir H. A., kaip buvusių įmonės vadovų dėl sukeltos žalos priteisimo už pavėluotą bankroto bylos inicijavimą BUAB „Vaigera“.

64BUAB „Vaigera“ bankroto administratorius 2018-07-12 pateikė pareiškimą Šiaulių apygardos teismui dėl BUAB „Vaigera“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir 49 626,29 Eur žalos priteisimo solidariai iš V. Ž. bei H. A.. Šiaulių apygardos teismo civ. byloje Nr. eB2-137-440/2019 V. Ž. kaip gynybine pozicija remiasi teiginiu, kad nebuvo nei de jure, nei de facto BUAB „Vaigera“ direktoriumi, nors visi įrodymai minėtoje byloje nurodo priešingai.

65Tai, kad V. Ž. de jure buvo paskirtas BUAB „Vaigera“ vadovu visų pirma patvirtina šioje byloje ieškovo ginčijamas 2000-03-28 akcininkų protokolas, kuriame užfiksuoti tokie akcininkų sprendimai: 1) likusį 911 801,03 Lt įsiskolinimą AB „Vilniaus bankas“ pagal 1998 m. kovo 26 d. kredito sutartį Nr. ( - ) perkelti UAB „Vaivorykštė“; 2) įgalioti UAB „Vaigera“ direktorių V. Ž. pasirašyti bendrovės vardu skolos sumoje 911 801,03 Lt perkėlimo UAB „Vaivorykštė“ sutartį; 3) likviduoti bendrovės Vilniaus filialą kaip nebevykdantį ūkinės veiklos. Filialo direktorių V. Ž. įgalioti kreiptis į Vilniaus m. savivaldybės įmonių rejestro skyrių dėl filialo išregistravimo; 4) atleisti 2000 m. kovo 29 d. BUAB „Vaigera“ komercijos direktorių H. A. iš darbo pagal DK 29 str. 2 d. kaip praradusį pasitikėjimą; 5) įgalioti akcininką J. D. pasirašyti šio susirinkimo protokolą.

66Iš 2000-03-28 protokolo turinio akivaizdžiai matyti, kad ieškovas V. Ž. jau iki 2000-03-28 buvo paskirtas UAB „Vaigera“ direktoriumi, t. y. šiuo 2000-03-28 akcininkų nutarimu ieškovui tik buvo suteikti įgaliojimai pasirašyti sutartį, kaip jau einančiam UAB „Vaigera“ direktoriaus pareigas.

67Pažymėtina, kad 2000-03-28 susirinkime dalyvavo ir už sprendimų (nutarimų) priėmimą vienbalsiai balsavo akcininkai, turintys 100 proc. visų balso teisę suteikiančių balsų - atsakovai H. A. (1 410 balsų), J. D. (2 198 balsų) ir UAB „Bendrystė“ (1 092 balsai), o 2000-03-28 akcininkų susirinkimo sekretoriumi buvo pats V. Ž..

68Ieškovas neginčija, kad 2000-03-28 akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos, sprendimų priėmimo procedūrų ir pan. Negana to, pats ieškovas sekretoriavo susirinkimui, ką patvirtina jo parašas protokole. Ieškovas neginčija savo parašo autentiškumo, pripažįsta, kad pats pasirašė protokole, tik dabar šiuo ieškiniu ir civ. Byloje Nr. eB2-137-440/2019 kaip gynybinę poziciją deklaratyviai nurodo, kad protokolo nerašė, kad neva jame pasirašė suklydimo ar net apgaulės įtakoje (iš ieškovo ieškinio neįmanoma suprasti, tai suklydimo ar apgaulės įtakoje neva buvo pasirašyta protokole).

69Atsakovo įsitikinimu, ne tik 2000-03-28 akcininkų susirinkimo protokolas, bet ir kiti oficialūs dokumentai patvirtina faktą, kad ieškovas tikrai buvo de jure ir de facto BUAB „Vaigera“ direktoriumi.

70Visų pirma, remiantis VSDFV duomenimis, V. Ž. BUAB „Vaigera“ dirbo nuo 1997-02-26 iki 1997-11-01 ir nuo 2000-03-07 iki 2000-05-31, būtent BUAB „Vaigera“, o ne vien BUAB „Vaigera“ Vilniaus filiale.

71Antra, ieškovas V. Ž., priešingai nei teigia savo deklaratyviame bei niekuo nepagrįstame ieškinyje, ne tik, kad pasirašė ginčijamus sandorius, bet ir atliko visą eilę kitų veiksmų, kurie priklauso juridinio asmens vadovo kompetencijai. Pavyzdžiui, ieškovas V. Ž. atleido iš pareigų komercijos direktorių H. A. ir pasirašė UAB „Vaigera“ direktoriaus įsakymą dėl H. A. atleidimo iš darbo. Taip pat Šiaulių miesto apylinkės teismo 2000-08-21 sprendime civ. byloje Nr. 6-2-3050/2000 V. Ž. taip pat yra nurodytas kaip UAB „Vaigera“ direktorius. Sprendime yra minimas 2000-03-09 UAB „Vaigera“ direktoriaus V. Ž. įsakymas Nr. 2, taip pat ieškovas V. Ž., kaip UAB „Vaigera“ direktorius pasirašė ir 2000-03-09 įsakymą Nr. 3, 2000-03-09 prekių nurašymo aktą Nr. 184. Galiausiai, UAB „Vaigera“ direktorius V. Ž. pasirašė 2000-03-09 pažymą, kuri buvo skirta notarų biurui.

72Trečia, pats V. Ž. oficialiuose dokumentuose save nurodė, kaip BUAB „Vaigera“ direktorių. Pavyzdžiui V. Ž., kaip UAB „Vaigera“ direktorius, yra pasirašęs Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo 2000-05-04 aktą Nr. ( - ). Taip pat VMI 2000-11-24 akte Nr. ( - ), V. Ž. yra nurodytas, kaip BUAB „Vaigera“ direktorius, taip pat toliau patikrinimo akte nurodoma, kad V. Ž., UAB „Vaigera“ direktorius, pateikė paaiškinimus. Ieškovas, kaip UAB „Vaigera“ direktorius, 2000-03-22 VMI pasirašė ir pateikė PVM deklaracijas už 2000 m. vasario mėnesį, o iki to laiko PVM deklaracijas pasirašinėjo ir teikė prieš tai buvęs UAB „Vaigera“ direktorius H. A.. Taigi akivaizdu, kad ieškovas V. Ž. santykiuose su trečiaisiais asmenimis veikė kaip UAB „Vaigera“ direktorius. Kas atitinkamai patvirtina faktą, kad ieškovas V. Ž. suvokė ir suprato, kad yra paskirtas UAB „Vaigera“ direktoriumi.

73Ketvirta, pats V. Ž., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-541-2000 metu save parodė, kad „2000 m. kovo mėnesį, UAB „Vaigera“ akcininkų sprendimu bendrovės direktorius H. A. buvo nušalintas, o jo pareigas eiti buvo pavesta jam. Jis sudarė komisiją, kuri atlikusi UAB „ Vaigera “ inventorizaciją. <...> UAB „ Vaigera“ direktoriaus pareigas jis ėjęs iki 2000 m. gegužės 31d., jį atleidus iš pareigų, bendrovės apskaitos dokumentų niekas iš jo nepaėmęs, todėl juos palikęs bendrovės patalpose. <...> 2000 metais prasidėjus konfliktui tarp UAB „ Vaigera“ akcininkų ir nušalinus nuo pareigų H. A., A. V., J. T. ir pats H. A. jo paprašė perimti H. A. pareigas. <...> “ (8 puslapis). Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu asmenys duoda priesaiką sakyti tiesą, taip pat už melagingų parodymų davimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Taigi akivaizdu, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-541-2000 sakė tiesą ir davęs priesaiką nurodė, kad yra UAB „Vaigera“ direktorius. Taip pat iš ikiteisminio tyrimo medžiagos akivaizdu, kad niekas nevertė V. Ž. sutikti būti UAB „Vaigera“ direktoriumi. Pats V. Ž. davė parodymus, kad UAB „Vaigera“ akcininkai tiesiog paprašė jo eiti direktoriaus pareigas, o šis sutiko tai daryti. Taigi priešingai nei deklaratyviai nurodyta ieškinyje, ieškovas suprato, į kokias pareigas yra skiriamas ir pats sutiko būti UAB „Vaigera“ direktoriumi.

74Penkta, ieškovas savo ieškinyje deklaratyviai nurodo, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo tik spec. vidurinį išsilavinimą - technologo, ir neva neturėjo teisinių žinių suprasti, kad negali ir neturi teisės pasirašinėti ginčijamų sandorių. Atsakovo įsitikinimu, ieškovas pats sau prieštarauja. Ieškinyje ieškovas įrodinėja, kad buvo UAB „Vaigera“ Vilniaus filialo direktoriumi, kad šias pareigas ėjo tinkamai ir, kad į Šiaulius akcininkų prašymu atvyko su savo filialo darbuotojais atlikti inventorizacijos. Viena vertus, ieškovas įrodinėja, kad neturėjo pakankamo išsilavinimo būti UAB „Vaigera“ direktoriumi, kita vertus, teigia, kad sėkmingai ėjo UAB „Vaigera“ Vilniaus filialo direktoriaus pareigas. Akivaizdu, kad jeigu asmuo turi kompetencijų eiti juridinio asmens filialo vadovo pareigas, toks asmuo turi kompetencijų eiti ir to juridinio asmens vadovo pareigas. Filialas yra juridinio asmens padalinys, juridinio asmens neatsiejama dalis. Taigi daryti pagrįsta išvada, kad UAB „Vaigera“ akcininkai būtent dėl šios priežasties, kad ieškovas turi patirties einant vadovo pareigas analogiška veikla užsiimančiame UAB „Vaigera“ Vilniaus filiale, būtent šio asmens paprašė eiti UAB „Vaigera“ direktoriaus pareigas. Dėl šių priežasčių, t. y. dėl darbinės patirties, atmestini deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti ieškovo teiginiai, neva jo išsilavinimas neleido suprasti situacijos. Atsižvelgiant į ankščiau nurodytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad V. Ž. tiek de facto, tiek de jure buvo UAB „Vaigera“ direktoriumi. Pats ieškovas oficialiuose dokumentuose, kurie turi aukštesnę įrodomąją galią, save nurodė, kaip UAB „Vaigera“ direktorių, taip pat kaip įmonės direktorius priėmė ir pasirašė ne vieną įsakymą, pasirašė ir teikė PVM deklaracijas, davęs priesaiką davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Visi šie faktai bei įrodymai neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad V. Ž. suvokė ir suprato, kad yra UAB „Vaigera“ direktorius. Atitinkamai pareikštas ieškinys neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

75Dėl 2000-03-28 d. akcininkų protokolo pripažinimo negaliojančiu.

76Ieškovas savo ieškiniu reikalauja UAB „Vaigera“ visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2000-03-28 protokolą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, kaip sudarytą bei pasirašytą apgaulės įtakoje bei dėl esminio suklydimo CK 1.80 straipsnio. 1.90 straipsnio ir 1.91 straipsnio pagrindais. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje ieškinio apimtyje nėra aiškiai suformuluotas ieškinio dalykas nėra aišku, kokiu vis dėlto pagrindu Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu 2000-03-28 protokolą. Atitinkamai, atsakovas BUAB „Vaigera“ pateiks atsikirtimus į ieškinio reikalavimus tokius, kokie yra nurodyti ieškinyje.

77Visų pirma, Ieškovas nėra tinkamas subjektas ginčyti 2000-03-28 protokolą. Vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymo 16 str. 1 d. 3 punkte, būtent akcininkams buvo nustatyta teisė apskųsti teismui visuotinio akcininkų susirinkimo, stebėtojų tarybos, valdybos bei administracijos vadovo sprendimus ar veiksmus, kurie pažeidžia įstatymus, bendrovės įstatus, akcininko turtines ir neturtines teises.

78Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas būtent šią Akcinių bendrovių įstatymo nuostatą yra nurodęs: ,,Akcinių bendrovių įstatymo 16 str. 1 d. 3 p. ir 23 str. 1 d. akcininkui suteikia teisė apskųsti teismui visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus. Teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, nesiaiškino, ar ieškovas yra UAB ,,Skiedra“ akcininkas ir, ar turi teisę apskųsti teismui priimtus nutarimus.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 1997 m. vasario 1 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 205).

79Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo 16 str. 1 d. 3 p. ir 23 str. 1 dalį, galiojusius būtent ginčijamo 2000-03-28 protokolo priėmimo metu, įstatymų leidėjas apskųsti akcininkų sprendimus suteikė teisę tik akcininkams. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovas V. Ž. niekada nebuvo BUAB „Vaigera“ akcininku. Atitinkamai V. Ž. nėra tinkamas subjektas ginčyti BUAB „Vaigera“ akcininkų 2000-03-28 protokole nurodytus sprendimus.

80Antra, Ieškovas absoliučiai nesiremia ir nenurodo jokių akcininkų sprendimų negaliojimo pagrindų. LR Akcinių bendrovių įstatymo, galiojusio 2000-03-28 d. protokolo priėmimo metu, 23 straipsnyje numatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai turi būti suinteresuotų asmenų pareiškimu teismine tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu: 1) klausimas, dėl kurio buvo priimtas nutarimas, įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įrašytas į susirinkimo darbotvarkę; 2) įstatymų numatytais atvejais ir terminais susirinkimo nutarimu pakeisti registravimo dokumentai ir duomenys nebuvo įregistruoti Lietuvos Respublikos įmonių registre; 3) buvo pažeista susirinkimo sušaukimo arba darbotvarkės sudarymo tvarka, nustatyta šio įstatymo 21 ir 22 straipsniuose; 4) sprendimas prieštarauja bendrovės įstatams, šiam arba kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams ir kt.

81Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas yra nurodęs baigtinį sąrašą pagrindų, kada apskritai akcininkų sprendimai galėtų būti pripažinti negaliojančiais. Tuo tarpu Ieškovas savo ieškinyje nesiremia nei vienu iš LR Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnyje nurodytų pagrindų, taip pat neįrodinėja jokių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad egzistuoja minėtame straipsnyje nurodyti akcininkų sprendimų negaliojimo pagrindai.

82Pabrėžtina, kad kiekviena proceso šalis privalo pateikti įrodymų ir pagrįsti savo ieškinio reikalavimus. Tuo tarpu, ieškovas nepateikia absoliučiai jokių įrodymų, kurie pagrįstų LR Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnyje numatytus akcininkų sprendimų negaliojimo pagrindus.

83Trečia, Ieškovas savo ieškinį grindžia LR Civilinio kodekso 1.90 str. ir 1.91 straipsnių nuostatoms, kurios negaliojo 2000-03-28 protokolo sudarymo metu ir apskritai yra sandorių, bet ne akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindas.

84Visuotinio akcininkų susirinkimo priimti sprendimai nėra sandoriai, įforminami visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu, todėl akcininkų sprendimams nėra taikomos bendrosios sandorių nuostatos, įtvirtintos Civilinio kodekso pirmos knygos II dalies III skyriuje. Sandoriai - tai laisva valia atliekami asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Sudarant sandorį išreiškiama vieno ar kelių asmenų suderinta valia, ir sukurtos, pakeistos ar panaikintos civilinės teisės ir pareigos galioja ir yra privalomos tik sandorio šalims. Priešingai visuotinio akcininkų susirinkimo priimti sprendimai nėra visų ne tik tos bendrovės, bet ir visų dalyvaujančiųjų susirinkime suderinta valia, o pagal Įstatymo reikalavimus tam tikro skaičiaus akcininku valia, kuria įforminus protokolu tampa privaloma ne tik tokia valia išreiškusiems, tačiau ir iš neišreiškusiems, ir net priešinga valia turintiems akcininkams. Tik dėl vieno iš nurodytų sandorio ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo skirtumo negalima laikyti, jog susirinkimo sprendimas yra sandoris, nes toks aiškinimas prieštarautų Civilinio kodekso 1. 63 straipsnio ir 1.64 straipsnio nuostatoms. Dėl nurodyto akcininku susirinkimo sprendimai negali būti ginčijami Civilinio kodekso 1.81 straipsnio ir kitais sandoriu negaliojimo pagrindais (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-582-302/2009).

85Analogišką teisės aiškinimą pateikia ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje: „Akcininkas, balsuodamas visuotiniame akcininkų susirinkime, įgyvendina jam įstatymo suteiktą vieną iš neturtinių teisių - dalyvauti aukščiausiam juridinio asmens organui (juridinio asmens dalyvių susirinkimui) priimant sprendimus dėl juridinio asmens, kurio dalyvis jis yra, reikalų. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog balsavimas yra valinis akcininko veiksmas, dar nėra pagrindas vertinti šį teisinį veiksmą kaip sandorį. Ne kiekvienas valinis veiksmas yra sandoris. Ta aplinkybė, kad balsavimu siekiama tam tikrų teisinių pasekmių, taip pat nėra pagrindas pripažinti nurodytą veiksmą sandoriu. Yra teisinių veiksmų, kuriais siekiama įgyvendinti turimas turtines ir neturtines teises ir pan., tačiau kurie nėra sandoriai. Balsavimas, kaip neturtinės teisės realizavimas, savaime nesukuria civilinių teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad balsavimas visuotiniame akcininkų susirinkime - lai teisiškai reikšmingas juridinio asmens dalyvio - akcininko elgesys (veiksmas), jam įgyvendinant įstatymo suteiktą neturtinę teisę dalyvauti sprendžiant bendrovės reikalus, tarp jų - ir renkant bendrovės valdymo organus, kurie bendrovės veikloje atstovauja ir akcininkams. Kasaciniame skunde įvardyti tam tikrų juridinių faktų (juridinių veiksmų) pavyzdžiai nėra analogiški aptariamam veiksmui - akcininko balsavimui visuotiniame akcininkų susirinkime, todėl jie nepagrindžia kasatoriaus pozicijos, kad nurodytas teisiškai reikšmingas veiksmas yra sandoris.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2008).

86Taigi akivaizdu, kad akcininkų sprendimai nėra laikomi sandoriais, todėl atitinkamai ir sprendžiant akcininkų sprendimų negaliojimo klausimą, negali būti taikomi sandorių negaliojimo pagrindai. Kaip jau minėta, ieškovas savo ieškinyje neįrodinėja akcininkų sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų LR Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnyje.

87Ketvirta, vertinant 2000-03-28 protokolo galiojimą apskritai jokios teisinės reikšmės neturi V. Ž. valia ar supratimas apie 2000-03-28 protokolą, kadangi 2000-03-28 protokole yra išreikšta ne V. Ž., o būtent BUAB „Vaigera“ akcininkų valia.

88Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai gali būti pripažinti negaliojančiais, jeigu buvo pažeistos Akcinių bendrovių įstatymo imperatyviosios normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, jo vedimą ar nutarimų priėmimą, šis pažeidimas pažeidė ieškovo interesus ar viešąjį interesą ir pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant nutarimus negaliojančiais. Kasacinio teismo ne kartą pabrėžta, kad, sprendžiant dėl akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, svarbu išsiaiškinti, kokios įtakos nutarimams priimti būtu turėjęs ieškovas, jeigu tie pažeidimai nebūtų padalyti arba susirinkimas būtų organizuojamas ir vedamas iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2000; 2001 m. rugsėjo 24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2001; 2006 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2006; 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2006; 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2006, kt.).

89Kaip jau minėta aukščiau, ieškovas apskritai neįrodinėja, kad 2000-03-28 akcininkų sprendimai buvo priimti pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas. Negana to, šiuo atveju ne tik nėra jokių 2000-03-28 akcininkų nutarimų priėmimo pažeidimų, bet ieškovas apskritai neturėjo įtakos 2000-03-28 akcininkų sprendimų priėmimui.

90Apibendrinant visa, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas pripažinti 2000-03-28 d. protokolą negaliojančiu yra teisiškai bei faktiškai absoliučiai nepagrįstas, prieštaraujantis elementariai logikai bei protingumo principui.

91Dėl 2000-03-28 d. skolos perkėlimo sutarties, jos papildymo ir jos priedų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8 pripažinimo negaliojančiais

92Savo ieškiniu ieškovas V. Ž. prašo 2000-03-28 Skolos perkėlimo sutartį su jos 2000-03-30 papildymu; Priedu Nr. 1 - 2000-04-11 susitarimu; Priedu Nr. 2 - 2000-04-12 susitarimu; Priedu Nr. 3 - 2000-04-13 susitarimu; Priedu Nr. 4 - 2000-05-05 susitarimu; Priedu Nr. 5 - 2000-05-25 susitarimu; Priedu Nr. 6 - 2000-05-30 susitarimu; Priedu Nr. 7 - 2000-05-31 susitarimu; Priedu Nr. 8- 2000-05-31 susitarimu (toliau - Ginčijami sandoriai) pripažinti niekiniais ir negaliojančiais kaip sudarytus bei pasirašytus įgaliojimus viršijančio asmens apgaulės įtakoje bei dėl esminio suklydimo CK 1.80 straipsnio, 1.90 straipsnio ir 1.91 straipsnio pagrindais.

93Pažymėtina, kad 2000-03-28 d. skolos perkėlimo sutartimi pradinis skolininkas atsakovas BUAB „Vaigera“ perkėlė naujajam skolininkui atsakovui UAB „Vaivorykštė“ 911 801,03 Lt įsiskolinimą kreditoriui AB „Vilniaus bankas“ pagal 1998 m. kovo 26 d. kredito sutartį Nr. ( - ). Šis Sutarties punktas buvo įvykdytas, kadangi atsakovas UAB „Vaivorykštė“ iš tikrųjų perėmė šią skolą ir su tuometiniu AB „Vilniaus bankas“ 2000 m. kovo 28 d. sudarė Paskolos - kredito sutartį Nr. ( - ), pagal kurią bankas atsakovui UAB „Vaivorykštė“ suteikė 911 801,03 Lt kreditą, skirtą atsakovo BUAB „Vaigera“ paskolų perėmimui. Atsakovas Sutarties priedais atsakovas BUAB „Vaigera“ perleido atsakovui UAB „Vaivorykštė“ reikalavimo teises į savo debitorius, kaip tai buvo numatyta Sutarties 3 p.

94Pažymėtina, kad Ginčijamais sandoriais nebuvo pažeistos jokių subjektų teisės ar teisėti interesai. Dėl sudarytų Ginčijamų sandorių nekilo jokių neigiamų pasekmių jokiems asmenims. Priešingai, tikrosios sandorio šalys - juridiniai asmenys BUAB „Vaigera“ ir UAB „Vaivorykštė“, taip pat susijusių sandorių šalis AB „Vilniaus bankas“, - visi įvykdė Ginčijamus sandorius, kas atitinkamai reiškia, kad tikrosios sandorių šalys pripažino BUAB „Vaigera“ vadovo sudarytus sandorius.

95Taigi priešingai nei nurodyta ieškinyje, Ginčijami sandoriai negali būti pripažinti negaliojančiais tuo pagrindu, kad buvo neva sudaryti asmens, viršijusio įgaliojimus, t. y. neva ne BUAB „Vaigera“ direktoriaus, o tik BUAB „Vaigera“ Vilniaus filialo direktoriaus V. Ž.. Net ir hipotetiškai vertinant tokius deklaratyvius ieškovo teiginius, pagal CK 1.92 straipsnio nuostatas, ieškovas V. Ž. net nėra tinkamas subjektas reikšti reikalavimą pripažinti Ginčijamus sandorius negaliojančiais. Pagal CK 1.92 straipsnį, jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos įgaliojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 str.). CK (1965 m. sausio 1 d. redakcija, su galiojusiais pakeitimais ir papildymais) 66 str. 1 d. buvo nustatyta, kad sandoris, sudarytas kito asmens vardu neįgalinto sudaryti sandorį asmens arba perviršijant įgalinimą, sukuria, pakeičia ir panaikina teises ir pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai įgalinimą jo daliai.

96Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad reikalavimą dėl Ginčijamų sandorių negaliojimo galėtų reikšti tik pats atstovaujamasis, t. y. BUAB „Vaigera“. Tuo tarpu BUAB „Vaigera“ ne tik, kad niekada neginčijo šių Ginčijamų sandorių, bet juos ir faktiškai įvykdė.

97Atkreiptinas dėmesys, kad Ginčijamais sandoriai nebuvo sukurtos nei teisės, nei pareigos ieškovui V. Ž.. Ieškovas V. Ž. Ginčijamuose sandoriuose veikė ne savo vardu, o kaip BUAB „Vaigera“ atstovas, t. y. BUAB „Vaigera“ akcininkų paskirtas įmonės vadovas. Akivaizdu, kad BUAB „Vaigera“ vadovas V. Ž., sudarydamas BUAB „Vaigera“ vardu Ginčijamus sandorius neviršijo savo įgaliojimų - jam įgaliojimai buvo suteikti būtent 2000-03-28 akcininkų sprendimais. Tai, kad ieškovas V. Ž. BUAB „Vaigera“ vardu pasirašė Ginčijamus sandorius, būtent ir patvirtina faktinę aplinkybę, kad V. Ž. suprato ir suvokė, kad eina BUAB „Vaigera“ vadovo pareigas, suvokė 2000-03-28 akcininkų sprendimų turinį ir įvykdė akcininkų sprendimus.

98Dėl

99A. V. ir J. D. pripažinimo de facto BUAB „Vaigera“ vadovais laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 14 d, iki 2000 m. gegužės 31 d.

100Ieškovas savo ieškinyje be kita ko prašo ir de facto UAB „Vaigera“ vadovais laikotarpiu nuo 2000-02-14 iki 2000-05-31 pripažinti J. T., A. V., J. D..

101Šioje ieškinio dalyje ieškovo reikalavimas yra absoliučiai deklaratyvus ir absoliučiai niekuo nepagrįstas. Ieškovas nenurodo absoliučiai jokių faktinių aplinkybių ir tai patvirtinančių įrodymų, iš ko būtų galima spręsti, kad neva UAB „Vaigera“ akcininkai de facto buvo įmonės vadovais. Taip pat pagrįstų abejonių ieškinio reikalavimo logika kelia ir tai, kad ieškovas nurodo net tris asmenis, kurie neva de facto buvo įmonės vadovais. Taip pat ieškovas ieškinyje pats sau prieštarauja - vienur nurodo, kad minėti asmenys atliko sistemingus vadovavimo veiksmus (bet nenurodyta kokius), kitur jau nurodoma, kad tie patys asmenys atliko pavienius vadovavimo veiksmus (taip pat neįvardijama kokius).

102Atsakovo įsitikinimu, iš visų byloje surinktų įrodymų, taip pat ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-541-2000 matyti, kad atsakovai J. T., A. V. ir J. D. veikė kaip UAB „Vaigera“ akcininkai, bet ne vadovai de facto. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas niekaip nepagrindė savo teiginių dėl šio ieškinio reikalavimų, toks Ieškovo reikalavimas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

103Dėl ieškovo prašymo netaikyti restitucijos ir ieškinio teismingumo

104Pažymėtina, kad ieškovas be kita ko savo ieškinyje prašo pripažinus 2000-03-28 protokolą ir Ginčijamus sandorius negaliojančiais (kai kuriose ieškinio vietose net yra nurodoma, kad prašoma pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio), netaikyti restitucijos, nes pasak Ieškovo „Ieškovas nagrinėjamojoje situacijoje nemato restitucijos taikymo galimybės“.

105Toks ieškovo prašymas laikytinas absoliučiai nepagrįstu bei tiesiog absurdišku ir tiesiog parodančiu tikrąjį ieškovo siekį šiuo pareikštu ieškiniu. Akivaizdu, kad ieškovas nesiekia apginti jokių tariamai pažeistų teisių bei teisėtų interesų, taip pat nesiekia atkurti iki ginčijamo 2000-03-28 protokolo bei Ginčijamų sandorių sudarymo buvusios šalių padėties, nesiekia eliminuoti teisių pažeidimo ir pan., o siekia tik vilkinti Šiaulių apygardos teismo civ. bylos Nr. eB2-137-440/2019 nagrinėjimą, kur jam, kaip BUAB „Vaigera“ vadovui yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai.

106Pažymėtina, kad restitucijos taikymas ar netaikymas nepriklauso nuo ieškovo valios, t. y. deklaratyvaus ir nemotyvuoto paprašymo netaikyti restitucijos. Pagal CK 6.146 straipsnio 1 dalį, restitucija taikoma visuomet, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio. Taigi hipotetiškai, jei teismas dėl atsakovui nesuprantamų priežasčių tenkintų šį absurdišką ieškovo ieškinį ir pripažintų Ginčijamus sandorius negaliojančiais, tokiu atveju šalys privalėtų grįžti iki Ginčijamų sandorių sudarymo buvusią pradinę padėtį.

107Ginčijami sandoriai vienareikšmiškai yra susiję su turtu. Iki 2000-03-28 skolos perkėlimo sutarties sudarymo BUAB „Vaigera“ buvo skoloje 911 tūkst. litų kreditoriui AB „Vilniaus bankas“, o iki 2000-03-28 skolos perkėlimo sutarties priedų sudarymo visi juose nurodyti debitoriai buvo skoloje BUAB „Vaigera“. Po Ginčijamų sandorių sudarymo UAB „Vaivorykštė“ liko skoloje 911 tūkst. litų prieš kreditorių AB „Vilniaus bankas“, taigi kreditorius AB „Vilniaus bankas“ gavo visišką atsiskaitymą iš UAB „Vaivorykštė“ būtent pagal 2000-03-28 skolos perkėlimo sutartį, kurią ginčija Ieškovas. Pripažinus Ginčijamus sandorius negaliojančiais, AB „Vilniaus bankas“ privalėtų grąžinti UAB „Vaivorykštė“ 911 tūkst. litų skolos padengimą, o BUAB „Vaigera“ bankroto byloje kreditorius UAB „Vaivorykštė“ privalėtų būti pakeistas kreditoriumi AB „Vilniaus bankas“.

108Tuo tarpu ieškovas tiesiog deklaratyviai nurodo, kad nemato galimybės taikyti restituciją šioje byloje, nes savaime suprantama, kad priešinga pozicija įpareigotų ieškovą ir sumokėti žyminį mokestį, ir į bylą įtraukti AB „Vilniaus bankas“ (dabar AB SEB bankas). Ieškovas nesiekia atkurti pradinės padėties, buvusios iki Ginčijamų sandorių sudarymo, kas tik dar kartą patvirtina, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir nesiekia pažeistų interesų gynybos.

109Atsakovo įsitikinimu, ieškovas įpareigotinas ištaisyti ieškinio trūkumus, t. y. sumokėti žyminį mokestį, o byla atsižvelgiantį reikalavimo dydį, perduotina nagrinėti į Šiaulių apygardos teismą. Neištaisius šių ieškinio trūkumų, ieškovo ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu.

110Prašymas taikyti ieškinio senatį.

111Nors ieškovo ieškinys yra deklaratyvaus pobūdžio ir nėra aiškiai suformuluotas reikalavimas, manytina, kad ieškovas V. Ž. prašo pripažinti negaliojančiu 2000-03-28 protokolą, o pripažinus negaliojančiu protokolą, pripažinti niekiniais ir negaliojančiais jo pasirašytus sandorius. Nepripažinus 2000-03-28 protokolo negaliojančiu, sandorių negaliojimo klausimas apskritai tampa nebeaktualus. Atitinkamai, visų pirma pasisakytina dėl ieškinio senaties taikymo dėl reikalavimo pripažinti 2000-03-28 protokolą negaliojančiu.

112Ieškovas V. Ž. pats ieškinyje pripažįsta faktą, kad dar 2000-03-28 d. pasirašė ginčijamą protokolą, t. y. ieškovas V. Ž. pripažįsta faktą, kad jam protokolo turinys tapo žinomas 2000-03-28 Ieškovas neneigia, kad protokole pasirašė pats, kad tai buvo padaryta 2000-03-28 d.

113Vadovaujantis 2000-03-28 akcininkų sprendimų priėmimo metu galiojusia LR Akcinių bendrovių įstatymo 23 str. 2 dalies redakcija, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Pabrėžtina, kad įstatų leidėjas ieškinio senaties termino pradžią siejo būtent su sprendimo turinio sužinojimu, t. y. momentu, kada asmeniui turėjo tapti žinomas akcininkų sprendimo turinys.

114Tokį išaiškinimą pateikia ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: „Kaip matyti iš Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 2 dalies dispozicijos, įstatymas ieškininės senaties termino eigos pradžią sieja ne su visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo priėmimo momentu, o su sužinojimo apie jo priėmimą momentu. Tais abejais, kai akcininkas, ginčijantis visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą, dalyvavo jį priėmusiame susirinkime, nutarimo priėmimo ir sužinojimo apie jo priėmimą momentai sutampa“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383. Teismų praktika. 2000, 14).

115Kaip jau minėta, pats ieškovas pripažįsta, kad akcininkų sprendimo turinys jam tapo žinomas jo priėmimo dieną. Atitinkamai ieškinio senaties termino pradžia 2000-03-29, o pabaiga sueina 2000-04-27. Tuo tarpu ieškovas ieškinį pareiškė tik 2019-06-06 d. - daugiau nei 19 metų praleidęs ieškinio senaties terminą ir be kita ko, net neprašo atnaujinti ieškinio senaties.

116Pažymėtina, kad sutrumpintas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas taip pat yra numatytas ir dabar galiojančiame LR Civiliniame kodekse. Pagal LR CK 2.82 str. 4 dalį juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Nors 2000-03-28 akcininkų sprendimo priėmimo metu ši nuostata dar negaliojo, tačiau akivaizdu, kad visuomet ieškinio senaties pradžios momentas buvo siejamas būtent su akcininkų sprendimo turiniu sužinojimu, o ne su sužinojimu apie tariamą teisių pažeidimą 2018 m., kaip deklaratyviai savo ieškinyje nurodo V. Ž..

117Atitinkamai, ir likusioje ieškinio reikalavimų dalyje dėl Ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais yra taikytina bendroji 10 metų ieškinio senatis. Šioje dalyje nėra pagrindo ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo kitos datos, nei Ginčijamų sandorių sudarymo data, kadangi ieškovas, kaip atsakovo BUAB „Vaigera“ direktorius, asmeniškai pasirašė Ginčijamus sandorius. Tai reiškia, kad ieškovui realiu laiku buvo žinomas Ginčijamų sandorių sudarymo faktas bei turinys.

118Ieškovas V. Ž. pats pripažįsta faktą ir jo neginčija, kad asmeniškai BUAB „Vaigera“ vardu pasirašė Ginčijamus sandorius, taigi Ginčijamų sandorių turinys jam turėjo būti žinomas nuo pat jų sudarymo, todėl atitinkamai taikytina 10 metų bendroji ieškinio senatis.

119CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CK 1.131 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareikimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Atsižvelgiant į tai, atsakovas BUAB „Vaigera“ prašo atmesti ieškinį kaip pateiktą praleidus specialią 30 dienų ieškinio senatį ir bendrąją 10 metų ieškinio senatį.

120Prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.

121BUAB „Vaigera“ bankroto administratoriaus įsitikinimu, tokio nepagrįsto reikalavimo pateikimas viršija teisės aktais asmenims suteiktą teisę į teisminę gynybą ir šis ieškinys yra pareikštas išimtinai vien dėl to, kad būtų vilkinamas Šiaulių apygardos teismo civ. bylos Nr. eB2-137-440/2019 nagrinėjimas, kur ieškovui V. Ž., kaip BUAB „Vaigera“ direktoriui, yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Atitinkamai teismas, atmesdamas šį ieškinį kaip absoliučiai nepagrįstą, turėtų įvertinti tokius ieškovo veiksmus CPK 95 straipsnio kontekste bei skirti atitinkamą baudą už piktnaudžiavimą procesu.

122Prašome, kad Civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje nustatytais atvejais butų priimamas sprendimas už akių.

123Nepavykus įteikti procesinių dokumentų ieškovui, prašome procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu.

124BUAB „Vaigera“ šiuo metu nėra sudariusi teisinės pagalbos sutarties su advokatu. Jeigu tokia sutartis bus sudaryta, teismą informuosime atskirai. Taika byloje galima.

125Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ir siekdami apginti BUAB „Vaigera” kreditorių interesus, teismo prašome:

1261. Įpareigoti ieškovą V. Ž. ištaisyti ieškinio trūkumus - įmokėti žyminį mokestį ir perduoti bylą nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Neištaisius ieškinio trūkumų - ieškinį palikti nenagrinėtą.

1272. Taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

1283. Netenkinus prašymo dėl ieškinio senaties, atmesti ieškinį kaip visiškai nepagrįstą.

1294. Priteisti BUAB „Vaigera“ naudai iš atsakovo V. Ž. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

130Atsakovas savo atskirtimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

131Atsakovai UAB ,,Vaivorykštė“ ir akcininkas A. V., UAB ,,Bendrystė“ ir akcininkas J. D. į bylą pateiktame atsiliepime nurodė šiuos atsikirtimus.

132Dėl ieškinio nepagrįstumo.

133Išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškinys atmestinas, kadangi yra nepagrįstas. Kaip jau nurodyta, Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-137-440/2019 pagal atsakovo BUAB „Vaigera“ ieškinį ieškovui ir šios bylos atsakovui H. A. dėl atsakovo BUAB „Vaigera“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir 49 626,29 Eur žalos atlyginimo priteisimo, todėl ieškovas nurodytoje byloje gali įrodinėti jo civilinės atsakomybės pagrindų nebuvimą. Šiame atsiliepime į ieškinį atsakovai nepasisako dėl civilinės atsakomybės (ne)taikymo Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-137-440/2019.

134Dėl 2000 m. kovo 28 d. BUAB „Vaigera“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiu.

135Ieškinio dalykas šioje dalyje formuluojamas taip; UAB „Vaigera“, į. k. 4508745 visuotinio akcininkų susirinkimo, Įvykusio 2000-03-28 protokolą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, kaip sudarytą bei pasirašytą apgaulės įtakoje bei dėl esminio suklydimo CK 1.80 straipsnio, 1.90 straipsnio ir 1.91 straipsnio pagrindais.

136Šioje dalyje neaiškus ieškinio dalykas, kadangi neaišku, ką ieškovas siekia pripažinti negaliojančiu. Iš ieškinio dalyko formuluotės galima daryti prielaidą, kad prašoma pripažinti negaliojančiu atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS protokolą. Tačiau LR Akcinių bendrovių įstatyme (toliau - ir LR ABI) ir teismų praktikoje žinomas akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų (ankstesnėse LR ABI redakcijose vadintų nutarimais) negaliojimo institutas, t. y. paprastai prašoma pripažinti negaliojančiais visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimus (nutarimus), o ne susirinkimų protokolus.

137Ieškinys, koks jis bebūtų, šioje dalyje atmestinas vien todėl, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą.

138Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje A. M. v. 859 - ajai daugiabučio namo savininkų bendrija ir kt. bylos Nr. 3K-3-28-695/2017, ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 str.) (nutarties 59 p.); jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista; teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje M. D. ir kt. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-425- 686/2015) (nutarties 60 p.).

139Kasacinis teismas yra pasisakęs ir konkrečiai dėl juridinio asmens organų priimtų sprendimų (nutarimų) apskundimo. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje A. N. v. 859-ajai daugiabučio namo savininkų bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-28-695/2017, 57 p., ieškinio senaties terminas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais yra įstatymų leidėjo specialiai aptartas kaip bendrojo ieškinio senaties termino išimtis, todėl spręsdamas aptariamo pobūdžio ginčą teismas privalo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą.

140Įstatymų leidėjas yra nustatęs vienareikšmiškai aiškų sutrumpintą terminą tokiems ieškinio reikalavimams reikšti. LR ABĮ (atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS metu galiojusi 1994 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. 1-528 redakcija, su galiojusiais pakeitimais ir papildymais) 23 str. 2 d; buvo nustatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Nors įstatymų leidėjas nėra nustatęs atskiro termino visuotinių akcininkų susirinkimų protokolams ginčyti, nėra jokio pagrindo manyti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo protokolams ginčyti turėtų būti taikomas kitoks ieškinio senaties terminas, negu susirinkimo sprendimams (nutarimams) ginčyti nustatytas 30 dienų terminas.

141Tai reiškia, kad ieškinio senaties terminas atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS sprendimams (nutarimams) ar protokolui ginčyti suėjo 2000 m. balandžio 27 d. Ieškinys pareikštas 2019 m. birželio 6 d., t. y. praėjus daugiau, kaip 19 metų arba daugiau kaip 229 (!) kartus praleidus ieškinio senaties terminą.

142CK 1.127 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nors ieškovas, galimai suprasdamas, kad beviltiškai praleido ieškinio senaties terminą, nurodė, esą apie tariamą jo teisių pažeidimą sužinojo 2018 m., kai jam buvo pareikštas ieškinys dėl atsakovo BUAB „Vaigera“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir žalos atlyginimo, tokie teiginiai neturi jokio pagrindo.

143Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai akcininkas, ginčijantis visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą, dalyvavo jį priėmusiame susirinkime, nutarimo priėmimo ir sužinojimo apie jo priėmimą momentai sutampa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. UAB „Sangreta “ ir kt., bylos Nr. 3K-3-383/2000). Šis kasacinio teismo išaiškinimas taikytinas ir situacijai šioje byloje, kai visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ginčija šio susirinkimo sekretorius, surašęs ir pasirašęs susirinkimo protokolą.

144Tai reiškia, kad šioje byloje nėra pagrindo ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo kitos datos, nei įvyko atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS, t. y. ne nuo 2000 m. kovo 28 d., kadangi ieškovas ne tik dalyvavo šiame susirinkime, bet ir buvo šio susirinkimo sekretorius, t. y. surašė ir pasirašė susirinkimo protokolą. Taigi ieškovui realiu laiku buvo žinomas tiek atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS faktas, tiek jame priimtų sprendimų (nutarimų) turinys, tiek susirinkimo protokolo turinys, kadangi pats ieškovas surašė ir pasirašė šį protokolą. Pažymėtina, kad ir pats ieškovas neginčija, kad dalyvavo atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS, kad buvo šio susirinkimo sekretorius, ir kad surašė ir pasirašė šio susirinkimo protokolą. Ta aplinkybė, kad ieškovas su ieškiniu pateikė atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS protokolo kopiją, patvirtina, kad ieškovas ne tik žinojo apie aptariamą susirinkimą, bet ir disponavo šio susirinkimo protokolo kopija.

145CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CK 1.131 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareikimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Todėl prašome taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmesti ieškinį dalyje dėl BUAB „Vaigera“ 2000 m. kovo 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiu.

146Nors ieškinio atmetimui pakanka nustatyti, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas, tai neriboja atsakovų teisės pasisakyti dėl ieškinio nepagrįstumo iš esmės. Šiuo atveju ieškinys dalyje dėl atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS protokolo pripažinimo negaliojančiu nepagrįstas ir iš esmės.

147Kaip jau nurodyta aukščiau, ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS protokolą. Kadangi byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, inter alia vadovaujantis dispozityvumo principu, taip pat atsižvelgiant į LR ABI (1994 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. 1-528 redakcija, su galiojusiais pakeitimais ir papildymais) 19 str. 5 d., kur buvo nustatyta, kad ginčai dėl visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų arba protokolo dalių negaliojimo sprendžiami teisme, visų pirma pasisakoma dėl ieškinio toks, koks yra nepagrįstumo.

148Visuotinio akcininkų susirinkimo protokole fiksuojama susirinkimo eiga ir susirinkime priimti akcininkų sprendimai (nutarimai). Atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS dalyvavo ir už sprendimų (nutarimų) priėmimą vienbalsiai balsavo akcininkai, turintys 100 proc. visų balso teisę suteikiančių balsų - atsakovai H. A. (1 410 balsų), J. D. (2 198 balsų) ir UAB „Bendrystė“ (1 092 balsai). Atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS buvo priimti tokie sprendimai (nutarimai): 1) likusį 911 801,03 Lt įsiskolinimą AB „Vilniaus bankas“ pagal 1998 m. kovo 26 d. kredito sutartį Nr. ( - ) perkelti UAB „Vaivorykštė“; 2) įgalioti ieškovą pasirašyti bendrovės vardu 911 801,03 Lt skolos perkėlimo UAB „Vaivorykštė“ sutartį; 3) likviduoti bendrovės Vilniaus filialą; ieškovą įgalioti kreiptis į Vilniaus m. savivaldybės įmonių rejestro skyrių dėl filialo išregistravimo; 4) atleisti 2000 m. kovo 29 d. BUAB „Vaigera“ komercijos direktorių H. A. iš darbo pagal DK 29 str. 2 d. kaip praradusį pasitikėjimą; 5) įgalioti akcininką J. D. pasirašyti šio susirinkimo protokolą. Ieškovas neginčija, kad atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS buvo kvorumas ir/ar kad sprendimai (nutarimai) buvo priimti pakankama balsų dauguma, ir/ar kad buvo priimti būtent tokie sprendimai (nutarimai), kokie buvo priimti.

149Jeigu paaiškėtų, kad ieškovas turėjo ketinimų ginčyti atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS sprendimus (nutarimus), tik nenurodė to expressis verbis, ieškinys vis tiek atmestinas, kadangi nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais nei atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS protokolą, nei atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS sprendimus (nutarimus).

150Visų pirma pažymėtina, kad ieškovas mini CK 1.80, 1.90, 1.91 str. str., t. y. ieškovas remiasi sandorių negaliojimo institutu. Tačiau akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių veiklą reglamentuoja speciali teisės norma (LR ABĮ (1994 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. 1-528 redakcija, su galiojusiais pakeitimais ir papildymais) 1 str. buvo nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas), todėl prioritetiškai taikytinos LR ABĮ normos.

151Visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimai (nutarimai) ar juo labiau visuotinių akcininkų susirinkimų protokolai nėra sandoriai, todėl sandorių negaliojimo institutas šiuo atveju negali būti taikomas. Tai pripažįstama ir teismų praktikoje. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad akcininkas, balsuodamas visuotiniame akcininkų susirinkime, įgyvendina jam įstatymo suteiktą vieną iš neturtinių teisių - dalyvauti aukščiausiam juridinio asmens organui (juridinio asmens dalyvių susirinkimui) priimant sprendimus dėl juridinio asmens, kurio dalyvis jis yra, reikalų. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tai, jog balsavimas yra valinis akcininko veiksmas, dar nėra pagrindas vertinti šį teisinį veiksmą kaip sandorį. Ne kiekvienas valinis veiksmas yra sandoris. Ta aplinkybė, kad balsavimu siekiama tam tikrų teisinių pasekmių, taip pat nėra pagrindas pripažinti nurodytą veiksmą sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kriptonika“ ir kt. v. UAB „Penki kontinentai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-135/2008; kt.).

152Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodytoje kasacinėje byloje (ir kitose kasacinėse bylose) pasisakė dėl visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų (nutarimų) (ne)pripažinimo sandoriais. Galima tik daryti prielaidą, kad visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus laikyti sandoriais dar niekam nebuvo atėję į galvą.

153Taigi sandorių negaliojimo institutas, sprendžiant dėl atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS sprendimų (nutarimų) ir/ar protokolo pripažinimo negaliojančiu, netaikytinas, o taikytinas LR ABĮ. Kaip nurodyta jau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Kriptonika“ ir kt. v. UAB „Penki kontinentai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-135/2008, pagal kasacinio teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai gali būti pripažinti negaliojančiais, jeigu buvo pažeistos LR ABĮ imperatyviosios normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, jo vedimą ar nutarimų priėmimą, šis pažeidimas pažeidė ieškovo interesus ar viešąjį interesą ir pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant nutarimus negaliojančiais.

154Tačiau ir taikant LR ABĮ nėra pagrindo atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS protokolą pripažinti negaliojančiu. LR ABĮ (1994 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. 1-528 redakcija, su galiojusiais pakeitimais ir papildymais) 23 str. 1 d. 1 - 6 p. buvo nustatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai turi būti suinteresuotų asmenų pareiškimu teismine tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu: 1) klausimas, dėl kurio buvo priimtas nutarimas, įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įrašytas į susirinkimo darbotvarkę; 2) įstatymų numatytais atvejais ir terminais susirinkimo nutarimu pakeisti registravimo dokumentai ir duomenys nebuvo įregistruoti Lietuvos Respublikos įmonių registre; 3) buvo pažeista susirinkimo sušaukimo arba darbotvarkės sudarymo tvarka, nustatyta šio įstatymo 21 ir 22 straipsniuose; 4) sprendimas prieštarauja bendrovės įstatams, šiam arba kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams ir kt. Tokių įstatymo numatytų pagrindų, dėl kurių atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS sprendimai (nutarimai) ar protokolas turėtų būti pripažinti negaliojančiais, ieškovas nenurodė.

155Visų pirma, kyla motyvuotų abejonių dėl ieškovo reikalavimo teisės ginčyti atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS sprendimus (nutarimus) ar protokolą. CPK 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi ne bet kas gali kreiptis į teismą ir ne dėl bet ko, tačiau tik suinteresuoti asmenys ir tik dėl jų pažeistų ar ginčijamų teisių arba įstatymų saugomų interesų gynybos.

156Paprastai visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimus (nutarimus) ginčija bendrovių akcininkai, kuriems įrodinėti reikalavimo teisės nereikia. Kadangi ieškovas atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS metu nebuvo BUAB „Vaigera“ akcininku, o buvo BUAB „Vaigera“ direktoriumi, jam tenka pareiga įrodyti, kokia ieškovo teisė arba įstatymų saugomas interesas buvo pažeista ar ginčijama.

157Kaip jau pasisakyta ankščiau, atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS buvo priimti sprendimai likusį 911 Lt įsiskolinimą AB „Vilniaus bankas“ pagal 1998 m. kovo 26 d. kredito sutartį Nr. ( - ) perkelti UAB „Vaivorykštė“; įgalioti ieškovą pasirašyti bendrovės vardu 911 801,03 Lt skolos perkėlimo UAB „Vaivorykštė“ sutartį; likviduoti bendrovės Vilniaus filialą, ieškovą įgalioti kreiptis į įmonių rejestro tvarkytoją dėl filialo išregistravimo; atleisti 2000 m. kovo 29 d. atsakovą H. A. iš darbo pagal DK 29 str. 2 d. ir įgalioti akcininką J. D. pasirašyti šio susirinkimo protokolą. Ieškinyje neatskleidžiama ir nemotyvuojama bei neįrodinėjama, kaip tokie sprendimai (nutarimai) galėjo pažeisti ieškovo teises arba įstatymų saugomus interesus.

158Tiesa, ieškovas nurodo, esą jis nebuvo atsakovo BUAB „Vaigera“ direktoriumi. Visų pirma, neaišku, ką tai gali turėti bendro su atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS protokolo ir/ar sprendimų (nutarimų) galiojimu, ieškovas atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS dalyvavo kaip direktorius. Tokia direktoriaus teisė buvo nustatyta LR ABĮ (1994 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. 1-528 redakcija, su galiojusiais pakeitimais ir papildymais) 19 str. 1 d. Tuo tarpu sprendimus (nutarimus) atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS priėmė balso teisę turintys asmenys - akcininkai.

159Bet kuriuo atveju ieškovo teiginiai, esą jis tuo metu nebuvo atsakovo BUAB „Vaigera“ direktoriumi, niekuo nepagrįsti. Kad ieškovas tuo metu buvo atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS direktoriumi, patvirtina ne tik atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS protokolas, bet ir daugybė kitų to laikotarpio dokumentų - ieškovas, kaip atsakovo BUAB „Vaigera“ direktorius, sudarė Sutartį ir Sutarties priedus. Ieškovas, kaip atsakovo BUAB „Vaigera“ direktorius, išleido 2000 m. kovo 9 d. įsakymą dėl inventorizacinės komisijos sudarymo, išleido 2000 m. kovo 9 d. įsakymą dėl piniginių išskaitymų, pasirašė 2000 m. kovo 9 d. prekių nurašymo aktą, išleido 2000 m. kovo 29 d. įsakymą dėl atsakovo H. A. atleidimo iš darbo. Duomenų, kad nemokėtų valstybinės lietuvių kalbos ir dėl to ar dėl kitų priežasčių nesuprastų lietuvių kalba surašytų dokumentų turinio, ieškovas nepateikė, be to, šia aplinkybe ieškovas ir nesiremia. Taigi ieškovas ne tik dokumentus pasirašinėjo kaip atsakovo BUAB „Vaigera“ direktorius, bet ir elgėsi kaip direktorius - sudarė inventorizacinę komisiją, išleido įsakymus dėl atleidimo iš darbo ir pan. Pažymėtina, kad ir VSDFV Šiaulių skyriaus 2017 m. lapkričio 22 d. rašte nurodyta, kad ieškovas paskutinį kartą dirbo BUAB „Vaigera“ nuo 2000 m. kovo 7 d. iki 2000 m. gegužės 31 d.

160Pažymėtina, kad ieškovui ir pačiam anksčiau nekilo jokių abejonių, kad jis aktualiu laikotarpiu buvo atsakovo BUAB „Vaigera“ direktoriumi. Kaip matyti iš paties ieškovo pateikto Šiaulių apygardos prokuratūros 2006 m. rugsėjo 5 d. nutarimo, ieškovas ikiteisminiame tyrime parodė, kad: ,,2000 m. kovo mėnesį UAB „Vaigera “ akcininku sprendimu bendrovės direktorius H. A. buvo nušalintas, jo pareigas eiti buvo pavesta jam. Jis sudaręs komisiją, kuri atlikusi UAB „Vaigera“ inventorizaciją. <...>. UAB „Vaigera“ direktoriaus pareigas jis ėjęs iki 2000 m. gegužės 31 d., jį atleidus iš pareigų“. Iš minėto Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimo matyti, kad 2000 m. gruodžio 6 d. revizijų departamentas prie Finansų ministerijos atliko dokumentinę reviziją Nr. 60-05-86, kurios akte nurodyta, kad: įmonės administracijos vadovai - nuo 1995 m. rugsėjo 27 d. iki 2000 m. kovo 7 d.- H. A., o nuo 2000 m. kovo 7 d. iki 2000 m. gegužės 31 d. - V. Ž.. Kadangi revizoriai remiasi dokumentais, ir dėl šios priežasties nėra pagrindo abejoti, kad atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS metu ieškovas buvo bendrovės direktorius.

161Aplinkybė, kad ieškovas, kaip atsakovo BUAB „Vaigera“ direktorius, nebuvo įregistruotas Juridinių asmenų registre, neturi esminės reikšmės. Įrašai viešuose registruose atlieka tik išviešinimo funkciją ir yra skirti tretiesiems asmenims, tačiau jie nenustato uždarosios akcinės bendrovės ir jos vadovo santykių. Be to, šios registracijos buvimas ar nebuvimas priklausė nuo paties ieškovo, kadangi būtent uždarosios akcinės bendrovės vadovas buvo ir yra atsakingas už duomenų teikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu ieškovas nepateikė atnaujintų duomenų Juridinių asmenų registro tvarkytojui, visos tokio neveikimo pasekmės tenka ieškovui.

162Pažymėtina, kad jeigu ieškovo netenkina tik įrašas atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS protokole, kad ieškovas yra atsakovo BUAB „Vaigera“ direktorius, o dėl kitų protokolo dalių ydingumo ieškinyje nepasisakoma, taip pat jeigu paaiškėtų, kad ieškovas neginčija atsakovo BUAB „Vaigera“ sprendimų (nutarimų), tai ir ginčijama turėtų būti protokolo dalis, kurioje buvo įrašyta, kad ieškovas yra atsakovo BUAB „Vaigera“ direktorius, juo labiau, kad tokia galimybė buvo nustatyta LR ABĮ (1994 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. 1-528 redakcija, su galiojusiais pakeitimais ir papildymais) 19 str. 5 d. Tiesa, tai reikėjo padaryti daugiau kaip prieš 19 metų.

163Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS protokolą ginčija CK 80, 1.90 ir 1.91 str. pagrindais, t. y. pagal nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusį CK. Tačiau atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS įvyko 2000 m. kovo 28 d., t. y. prieš dabartinio CK įsigaliojimą. Nors pagal CPK 135 str. 1 d. 2 p. ir 4 p. ir teismų praktiką ieškovas ieškinyje privalo nurodyti tik ieškinio dalyką ir ieškinio faktinį pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas, t. y. iuria novit curia (teisėjai išmano įstatymus ir jų prasmę), tačiau jeigu jau ieškovas nurodo juridinį ieškinio pagrindą, tai derėtų remtis ginčijamų teisinių santykių metu galiojusiomis materialinės teisės normomis, o ne daugiau kaip po metų įsigaliojusio CK normomis.

164Dėl 2000 m. kovo 28 d. skolos perkėlimo sutarties, jos papildymo ir jos priedų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8 pripažinimo negaliojančiais.

165Reikšminga, jog BUAB „Vaigera“ turtas buvo įkeistas tuometiniam AB „Vilniaus bankas“ dabar AB SEB Bankas t. y. buvo įkeistos turto atsargos ir atsakovo UAB „Vaivorykštė“ dukterinės įmonės UAB „Masada“ nekilnojamas turtas esantis adresu ( - ), Šiauliai.

166Atsakovui UAB „Vaivorykštė“, kaip buvusiam BUAB „Vaigera“ steigėjui ir akcininkui, gavus informaciją apie tai, kad BUAB „Vaigera“ vadovas H. A. švaisto turtą ir jį naudoja savo reikmėms, atsakovas UAB „Vaivorykštė“ nedelsiant apie tai informavo buvusį AB „Vilniaus bankas“ (dabar SEB Bankas), kuri atliko įkeistų atsargų patikrinimą ir šių įkeistų atsargų nerado.

167Atsakovui UAB „Vaivorykštė“ pradėjus iš BUAB „Vaigera“ vadovo H. A. reikalauti paaiškinti, kur bendrovės turtas, paaiškėjo, kad ir BUAB „Vaigera“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. Atsakovui UAB „Vaivorykštė“, kaip naujajam kreditoriui ir įkaito davėjui buvo perleista dalis BUAB „Vaigera“ skolininkų, iš kurių pradėjus reikalauti grąžinti skolą visa eilė asmenų informavo, kad jie yra neskolingi ir pateikė kasos pajamų orderius bei banko pavedimo kopijas, kas šiuos teiginius patvirtino, bet tie asmenys, kurie buvo atsiskaitę grynais pinigais, BUAB „Vaigera“ apskaitoje net nebuvo apskaityti arba kiti apskritai net nebuvo gavę prekių, t. y BUAB „Vaigera“ išrašydavo prekes tariamam pirkėjui, o prekes pasisavindavo. Todėl bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai, slepiama ir net gi naikinami buhalterinės apskaitos dokumentai, ką UAB „Vaivorykštė“ dabartinis prezidentas A. V. vykdomą dokumentų naikinimą netgi matė asmeniškai, kuomet gavus informaciją, kad kažkas vėlaus vakaro metu yra tuometinėse biuro patalpose, būtent 2000 m. kovo 8 d. atvykus į BUAB „Vaigera“ nuomotą kontorą, atsakovas A. V. užtiko kaip tuometinis bendrovės vadovas H. A. naikina buhalterinės apskaitos dokumentus.

168Reikšminga paminėti, kad atsakovo UAB „Vaivorykštė“ turimomis žiniomis, BUAB „Vaigera“ buvęs direktorius H. A. su V. Ž. yra artimi giminaičiai, taigi susiję asmenys. Be to, Vilniuje gyvenantį V. Ž. BUAB „Vaigera“ filialo direktoriumi, o vėliau direktoriumi skirti pasiūlė būtent pats H. A. ir po H. A. atleidimo iš direktoriaus pareigų, nuo 2000 m. kovo mėn. BUAB „Vaigera“ vadovu buvo ieškovas V. Ž..

169Beje, H. A. (jį atleidus iš bendrovės vadovų 2000-03-07) buvo vis tiek paties naujojo direktoriaus V. Ž. paliktas bendrovėje dirbti komercijos direktoriumi ir atleistas iš šių pareigų tik po nepilno mėnesio, t. y. 2000-03-28 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu pagal tuo metu galiojusį LR DSĮ 29 str. 2 d. kaip praradusį pasitikėjimą dėl savo kaltų veiksmų dirbti jam pavestą darbą, nors tai galėjo padaryti savo įsakymu pats ieškovas.

170Šioje dalyje ieškinio dalykas formuluojamas taip: 2000-03-28 Skolos perkėlimo sutartį su jos 2000-03-30 papildymu; Priedu Nr. 1 - 2000-04-11 susitarimu; Priedu Nr. 2 - 2000-04-12 susitarimu; Priedu Nr. 3 - 2000-04-13 susitarimu; Priedu Nr. 4 - 2000-05-05 susitarimu; Priedu Nr. 5 - 2000-05-25 susitarimu; Priedu Nr. 6 - 2000-05-30 susitarimu; Priedu Nr. 7 - 2000-05-31 susitarimu; Priedu Nr. 8 - 2000-05-31 susitarimu pripažinti niekiniais ir negaliojančiais kaip sudarytus bei pasirašytus įgaliojimus viršijančio asmens apgaulės įtakoje bei dėl esminio suklydimo CK 1.80 straipsnio, 1.90 straipsnio ir 1.91 straipsnio pagrindais.

171Ieškinys ir šioje dalyje atmestinas vien todėl, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. CK 1.125 str. 1 d. nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų.

172Kaip jau nurodyta, CK 1.127 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

173Šioje byloje nėra pagrindo ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo kitos datos, nei Sutarties sudarymo data, t. y. 2000 m. kovo 28 d., ar Sutarties priedų sudarymo datos, kadangi ieškovas, kaip atsakovo BUAB „Vaigera“ direktorius, asmeniškai pasirašė tiek Sutartį, tiek Sutarties priedus. Tai reiškia, kad ieškovui realiu laiku buvo žinomas tiek Sutarties ir Sutarties priedų sudarymo faktas, tiek Sutarties ir Sutarties priedų turinys. Pažymėtina, kad ir pats ieškovas neginčija, kad jis asmeniškai atsakovo BUAB „Vaigera“ vardu sudarė Sutartį ir Sutarties priedus. Ir šiuo atveju ieškovas su ieškiniu pateikė Sutarties ir Sutarties priedų kopijas, kas patvirtina, kad ieškovas ne tik žinojo apie Sutartį ir Sutarties priedus, bet ir disponavo Sutarties ir Sutarties priedų kopijomis.

174Ieškovo teiginys, esą apie tariamą jo teisių pažeidimą sužinojo 2018 m., kai jam buvo pareikštas ieškinys dėl atsakovo BUAB „Vaigera“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir žalos atlyginimo, neturi įtakos ieškinio senaties termino skaičiavimui. Todėl nėra pagrindo ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo kitos datos, nei Sutarties sudarymo data, t. y. 2000 m. kovo 28 d., taip pat nuo Sutarties priedų sudarymo datų, kurių vėliausia data 2000 m. gegužės 31 d. Ieškinys pareikštas 2019 m. birželio 6 d., t. y. praėjus daugiau, kaip 9 metams po ieškinio senaties termino pasibaigimo.

175CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CK 1.131 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareikimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Todėl prašome taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmesti ieškinį dalyje dėl 2000 m. kovo 28 d. skolos perkėlimo sutarties, jos papildymo ir jos priedų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8 pripažinimo negaliojančiais.

176Be to, ir šioje dalyje ieškinys nepagrįstas iš esmės. Sutartimi pradinis skolininkas atsakovas BUAB „Vaigera“ perkėlė naujajam skolininkui atsakovui UAB „Vaivorykštė“ 911 801,03 Lt įsiskolinimą AB „Vilniaus bankas“ pagal 1998 m. kovo 26 d. kredito sutartį Nr. ( - ). Šis Sutarties punktas buvo įvykdytas, kadangi atsakovas UAB „Vaivorykštė“ iš tikrųjų perėmė šią skolą ir su tuometiniu AB „Vilniaus bankas“ 2000 m. kovo 28 d. sudarė Paskolos - kredito sutartį Nr. ( - ), pagal kurią bankas atsakovui UAB „Vaivorykštė“ suteikė 911 801,03 Lt kreditą, skirtą atsakovo BUAB „Vaigera“ paskolų perėmimui. Atsakovas Sutarties priedais atsakovas BUAB „Vaigera“ perleido atsakovui UAB „Vaivorykštė“ reikalavimo teises į savo debitorius, kaip tai buvo numatyta Sutarties 3 p.

177Dėl BUAB „Vaigera“ direktoriaus V. Ž., papildomai pažymėtina tai, kad V. Ž. nebuvo tik formalus direktorius, ką patvirtina pridedami dokumentai, o būtent 2000-03-09 įsakymas Nr. 2, kuriame V. Ž. sudarė inventorizacinę komisiją, taip pat 2000-03-09 įsakymas Nr. 3, kuriame jis įsako nustatytą prekių trūkumą išlaikyti iš materialiai atsakingų asmenų, bei 2000-03-28 skolos perkėlimo sutartis tarp UAB „Vaigera“ ir UAB „Vaivorykštė“, 2000-03-31 skolos perkėlimo sutarties papildymas, 2000-04-11 Priedas Nr. 1, 2000-04-13 Priedas Nr. 3, 2000-05-08 reikalavimų perleidimo sutartis Nr. 1, 2000-05-25 Priedas Nr. 5, 2000-05-31 Priedas Nr. 7 ir 2000-05-31 Priedas Nr. 8.

178Visus šiuos minėtus dokumentus (pažymėtina, kad tik dalis dokumentų, kuriuos UAB „Vaivorykštė“ kol kas pavyko aptikti savo archyve) pasirašė bendrovės direktorius V. Ž., todėl akivaizdu, kad jis nebuvo tik formalus ar fiktyvus direktorius nuo juo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2000-03-07, nes kaip matyti V. Ž. pasirašinėjo ypač intensyviai įvairias sutartis, įvairiausiais klausimais, t. y. tiek sutartis, tiek bendrovės įsakymus, todėl akivaizdu, kad jis nuo 2000-03-07 buvo bendrovės faktinis vadovas.

179Beje, jokių įrodymų, kad jis kada nors būtų buvęs iš darbo ir direktoriaus pareigų atleistas - byloje įrodymų nėra, kaip ir nėra visiškai jokių įrodymų apie tai, kas jį atleido, jeigu būtų teigiama, kad jis buvo atleistas iki bankroto bylos iškėlimo. Todėl pagrįstai teigtina, kad, kad V. Ž. nebuvo atleistas iš bendrovės direktoriaus pareigų iki pat bankroto bylos iškėlimo dienos, nebent į bylą būtų pateikti objektyvūs tai paneigiantys rašytiniai įrodymai.

180Kas liečia V. Ž. atsakomybę atkreiptinas dėmesys, kad 2006 m. rugsėjo 5 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 40-1-541-2000 (nutarimo 3 psl.) taip pat nurodyta, kad revizijos metu negalima buvo nustatyti BUAB „Vaigera“ veiklos rezultatų, nes nebuvo pateikti ne tik 1998-1999 metų, bet ir 2000 m. 1 - ojo ketvirčio veiklos, komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų, 1 - sis ketvirtis baigėsi kovo 31 dieną ir jie turėjo būti pateikti iki sekančio mėnesio pabaigos t. y. balandžio mėnesio, vadinasi - ši pareiga teko tuometiniam bendrovės direktoriui ieškovui V. Ž., kuris dirbo vadovu nuo 2000 m. kovo 7 d.

181Taip pat tame pačiame nutarimo 3 puslapyje nurodyta, kad negalima nustatyti įmonės veiklos finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turto, nes nepateikti 2000 m. sausio - gegužės mėn. parduotų prekių savikainos, pirktų prekių, pardavimų, nurašymo, veiklos sąnaudų apskaitos, pirkimo pardavimo PVM apskaitos bei pirkimo ir pardavimo PVM apskaitos registrai ir 2000 metų sausio -gegužės mėn. analitinės atsiskaitymų su tiekėjais, pirkėjais, biudžetų registrai, nuo 2000 m. kovo 1 d. iki įmonės veiklos pabaigos sandėlio prekinės ataskaitos, kai kurie pirminiai buhalterinės apskaitos registrai ir t. t.

182Tuo tarpu visa faktiškai bendrovės veikla apima būtent ir tą laikotarpį kai BUAB „Vaigera“ vadovas buvo ieškovas V. Ž., todėl jis privalėjo perduoti ir išsaugoti buhalterinius dokumentus ir perduoti juos į archyvą ar imtis kitų priemonių, kad dokumentus išsaugoti tol, kol įmonės veikla bus baigta, bet jis to nepadarė.

183Taip pat tame pačiame nutarimo puslapyje konstatuota, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba administravimo skyrius informavo, kad apskaičiuoti mokėjimų dokumentų negalima (2000-08-28 pažyma Nr. 12/72), kadangi iki pat 2000-07-01 įmonės finansiniai dokumentai netvarkingi išmėtyti ir neišsaugoti, o įmonės vadovu buvo ieškovas V. Ž.. Taigi būtent jo veiksmai (neveikimas, nerūpestingumas) taip pat lėmė žalos bendrovei ir jos kreditoriams atsiradimą.

184Kaip matyti iš Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimo, tai liudytojas V. Ž. nurodė, kad jį neva atleido iš pareigų, bet jis nenurodė nei kas jį atleido, nei kada ir nepateikė jokių tai patvirtinti galinčių įrodymų. Iš jo neva tai niekas apskaitos dokumentų nepaėmė ir jis juos neva palikęs bendrovės patalpose, bet šiam faktui pagrįsti nėra jokių įrodymų, taip pat nėra įrodymų nei kam jis būtų siūlęs perimti dokumentus, nei kam jis būtų palikęs, nėra įrodymų taip pat, kad bendrovės dokumentai būtų buvę siųsti per notarą, teismo antstolį ar bent registruotu paštu, nėra įrodymų ir apie tai, kad jis būtų palikęs dokumentus, aprašęs juos ir tai būtų užfiksavęs teismo antstolis ar, kad jis būtų ėmęsis kokių tai kitų protingų priemonių dokumentų išsaugojimui, todėl būtent V. Ž. yra atsakingas už dokumentų neišsaugojimą, o vien jau tai yra pakankamas pagrindas ir jam (kaip ir H. A.) taikyti solidarią civilinę teisinę atsakomybę tiek pripažinti BUAB „Vaigera“ bankrotą tyčiniu.

185Remiantis išdėstytu, darytina pagrįsta išvada, jog iš esmės išvien veikusių asmenų (H. A., tiek V. Ž.) veiklos modelis, kurie turėdami bendrą tyčią veikė priešiškai BUAB „Vaigera“ interesams ir padarė bendrovei ir jos kreditoriams turtinę žalą, kurią lėmė tiek H. A., tiek V. Ž. (ne)atliktų veiksmų ir neužtikrintų vadovams keliamų pereigų ir atliktinų funkcijų visuma.

186Nors ieškinyje nurodyta, kad atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS protokolu buvo nutarta įgalioti ieškovą pasirašyti Sutartį, bet nebuvo suteiktas įgaliojimas pasirašyti Sutarties papildymą, tokie teiginiai neturi pagrindo, kadangi 2000 m. kovo 30 d. Sutarties papildymas yra sudėtinė Sutarties dalis, neatskiriamai susijusi su pagrindine prievole. Kadangi atsakovas UAB „Vaivorykštė“ įvykdė atsakovo BUAB prievolę prieš tuometinį AB „Vilniaus bankas“, t. y. įvykdė prievolę už kitą asmenį, kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje A. M. v. UAB „Aurovika ir Ko“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-196/2014, kai prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį atitinka tikrąją prievolę įvykdžiusio asmens valią, toks asmuo įgyja teisę susigrąžinti tai, ką sumokėjo iš skolininko. Tai expressis verbis buvo nustatyta ir Sutarties 3 p. „ Pradinis skolininkas“ įsipareigoja už perkeltą „Naujajam skolininkui“ 1 punkte nurodyto dydžio skolą perleisti pastarajam visas kreditorinių reikalavimų teises į neįvykdytas skolininkų prievoles pagal atskirus šalių suderintus susitarimus

187Be to, ir šioje dalyje kyla klausimų dėl ieškovo reikalavimo teisės ginčyti Sutartį ir Sutarties priedus, t. y. neaišku, kodėl ieškovas mano, kad Sutarties ir Sutarties priedų sudarymas pažeidžia ieškovo teises arba įstatymų saugomus interesus, kadangi ieškinyje neatskleidžiama ir nemotyvuojama bei neįrodinėjama, kaip Sutartis ir Sutarties priedai galėjo pažeisti ieškovo teises arba įstatymų saugomus interesus. Ieškovo reikalavimo teisės turėjimas yra aktualus, kadangi Sutartį ir Sutarties priedus sudarė du juridiniai asmenys - atsakovai BUAB „Vaigera“ ir UAB „Vaivorykštė, o ieškovas nebuvo Sutarties ir Sutarties priedų šalimi, o tik vienos iš šalių - atsakovo BUAB „Vaigera“ atstovu. Kadangi ieškovas nėra Sutarties ir Sutarties priedų šalis, jis neturi reikalavimo teisės reikšti ieškinį dėl Sutarties ir Sutarties priedų pripažinimo negaliojančiais.

188Kaip jau pasisakyta aukščiau, CPK 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, todėl ne bet kas gali kreiptis į teismą ir ne dėl bet ko, tačiau tik suinteresuoti asmenys ir tik dėl jų pažeistų ar ginčijamų teisių arba įstatymų saugomų interesų gynybos. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“, antstolis A. S., kt., bylos Nr. 3K-3-129/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Esveras“ v. UAB „Jungtinis dujų centras“ bylos Nr. 3K-3- 241/2013; kt.).

189Kad ieškovas neturi jokio racionalaus pagrindo ir/ar intereso ginčyti Sutartį ir Sutarties priedus, akivaizdu iš to, kad ieškovas neprašo taikyti restitucijos, nes: nagrinėjamoje situacijoje nemato restitucijos taikymo galimybės. Taigi pats ieškovas pripažįsta, kad šiuo ieškinio reikalavimu jis nesiekia jokių materialių teisinių pasekmių. Tačiau tokiu atveju visiškai neaišku, kokia ieškinio prasmė, t. y. kokio materialiojo teisinio efekto ieškiniu siekia ieškovas. Vieninteliu įmanomu ieškovo interesu lieka Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-137-440/2019 dėl atsakovo BUAB „Vaigera“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir dėl 49 626,29 Eur žalos atlyginimo priteisimo vilkinimas. Tačiau tai yra piktnaudžiavimas teise, o jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 str. 3 d.).

190Pastebėtina, kad, kaip ir atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS protokolo ginčijimo atveju, ieškovas ginčija Sutartį ir Sutarties priedus CK 1.80, 1.90 ir 1.91 str. pagrindais, t. y. pagal nuo 2001 m. liepos l d. įsigaliojusį CK, nors Sutarties ir Sutarties priedai buvo sudaryti nuo 2000 m. kovo 28 d. iki 2000 m. gegužės 31 d., t. y. prieš dabartinio CK įsigaliojimą, t. y. ieškovas remiasi ne ginčijamų teisinių santykių metu galiojusiomis materialinės teisės normomis, o daugiau kaip po metų įsigaliojusio CK normomis.

191CK 1.80 str. iš esmės atitinka CK 47 str. 1 d. (1965 m. sausio 1 d. redakcija, su galiojusiais pakeitimais ir papildymais), kur buvo nustatyta, kad sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja. Ginčijant sandorį šiuo pagrindu, ieškovui mažų mažiausiai tenka pareiga nurodyti imperatyvią teisės normą, kuri galimai buvo pažeista, bei nurodyti argumentus ir motyvus, kodėl ši imperatyvi teisės norma galimai buvo pažeista. Ieškovas šioje ieškinio dalyje nenurodė jokios imperatyvios teisės normos, kuri galimai buvo pažeista.

192CK 1.90 str. iš esmės atitinka CK 56 str. 1 d. (1965 m. sausio 1 d. redakcija, su galiojusiais pakeitimais ir papildymais) CK 1.91 str. iš esmės atitinka CK 57 str. 1 d. (1965 m. sausio 1 d. redakcija, su galiojusiais pakeitimais ir papildymais). Šiuo atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir jokių argumentų, dėl kurių būtų pagrindas bent svarstyti, ar Sutartis ir Sutarties priedai galėjo būti sudaryti dėl suklydimo ir/ar dėl apgaulės.

193Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo - sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1008/2001; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje V Č. v. H. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-609/2008 kt.). Suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių jį jau sudarius; suklydimas turi būti esminis, t. y. toks, kai normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. T. P., bylos Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. S. M, bylos Nr. 3K-3-504/2008; kt.). Abiem aptariamais atvejais tam, kad sandoris tiek dėl apgaulės, tiek dėl suklydimo būtų pripažintas negaliojančiu, turi būti konstatuota ydingai susiformavusi šalies valia sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje A. D. v. B. Š., bylos Nr. 3K-7-149-706/2015; kt.).

194Nors suklydimas ir apgaulė yra skirtingi sandorio negaliojimo pagrindai, ieškinyje nediferencijuojama, kuo pasireiškė suklydimas, o kuo pasireiškė apgaulė, apsiribojant niekuo nepagrįstu pareiškimu, esą: aš buvau apgautas ir suklaidintas <....>, kad esu UAB „ Vaigera“ vadovas. Tačiau asmuo arba yra direktorius, arba nėra direktorius. Kaip jau pasisakyta ankščiau, pačiam ieškovui jokių abejonių, kad jis bylai aktualiu laikotarpiu buvo atsakovo BUAB „Vaigera“ direktorius, nekilo, kadangi tai ne tik nurodyta atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS protokole, bet ieškovas, kaip atsakovo BUAB „Vaigera“ direktorius, sudarė Sutartį ir Sutarties priedus, išleido 2000 m. kovo 9 d. įsakymą dėl inventorizacinės komisijos sudarymo, 2000 m. kovo 9 d. įsakymą dėl piniginių išskaitymų, pasirašė 2000 m. kovo 9 d. prekių nurašymo aktą, išleido 2000 m. kovo 29 d. įsakymą dėl atsakovo H. A. atleidimo iš darbo ir kt. Be to, ieškovas ikiteisminiame tyrime parodė, kad: 2000 m. kovo mėnesį UAB „Vaigera“ akcininkų sprendimu bendrovės direktorius H. A. buvo nušalintas, jo pareigas eiti buvo pavesta jam <...>.

195Sutartis ir Sutarties priedai - tai dvišalis sandoris, pagal kurį pradinis skolininkas atsakovas BUAB „Vaigera“ perkėlė naujajam skolininkui atsakovui UAB „Vaivorykštė“ savo įsiskolinimą 911 801,03 Eur (264 075,83 Eur) sumai. Taigi ir ieškinio reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu galėtų reikšti kuri nors iš Sutarties šalių (CK (1965 m. sausio 1 d. redakcija, su galiojusiais pakeitimais ir papildymais) 56 str. 1 d. buvo nustatyta, kad sandoris, sudarytas suklydimo, turinčio esminę reikšme, įtakoje gali būti teismine arba arbitražine tvarka pripažįstamas negaliojančiu pagal šalies, veikusios suklydimo įtakoje, ieškinį). Tokį ieškinį galėtų reikšti arba tariamai suklydęs pradinis skolininkas atsakovas BUAB „Vaigera“ naujajam skolininkui atsakovui UAB „Vaivorykštė“, arba tariamai suklydęs naujasis skolininkas atsakovas UAB „Vaivorykštė“ pradiniam skolininkui atsakovas BUAB „Vaigera“. Analogiškai yra ir dėl tariamos apgaulės - ieškinį galėtų reikšti arba tariamai apgautas pradinis skolininkas atsakovas BUAB „Vaigera“ naujajam skolininkui atsakovui UAB „Vaivorykštė“, arba tariamai apgautas naujasis skolininkas atsakovas UAB „Vaivorykštė“ pradiniam skolininkui atsakovas BUAB „Vaigera“. Tačiau jokių ieškinių nei pradinis skolininkas atsakovas BUAB „Vaigera“, nei naujasis skolininkas atsakovas UAB „Vaivorykštė“ vienas kitam nereiškė ir nereiškia.

196Kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir jokių argumentų, kurie suteiktų prielaidų vertinti, kad Sutarties ir Sutarties priedų šalių - atsakovo BUAB „Vaigera“ ir UAB „Vaivorykštė“ valia sudarant Sutartį ir Sutarties priedus būtų ydinga, nesant įstatyme ir teismų praktikoje išdėstytų sąlygų pripažinti ginčijamą Sutartį ir jos priedus negaliojančiais dėl apgaulės ar suklydimo, bet kuriuo atveju (t. y. abstrahuojantis nuo to, kad ieškovas daugiau, kaip devynerius metus praleido ieškinio senaties terminą ir/ar kad ieškovas iš viso neturi reikalavimo teisės ginčyti Sutartį ir Sutarties priedus) ieškinys turėtų būti atmestas.

197Ieškinyje šioje dalyje dar nurodyta, kad Sutartis ir Sutarties priedai negalioja, kadangi yra pasirašyti asmens, viršijusio įgaliojimus - t. y. ieškovo, viršijusio BUAB „Vaigera“ Vilniaus filialo direktoriaus įgaliojimus. Pastebėtina, kad toks ieškinio pagrindas nekoreliuoja su CK straipsniais, kurie šioje dalyje nurodoma kaip ieškinio pagrindas, t. y. 1.80, 1.90, 1.91 str. str. Toks ieškinio pagrindas atitiktų CK 1.92 str. nustatyta, kad jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos įgaliojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 str.). CK (1965 m. sausio 1 d. redakcija, su galiojusiais pakeitimais ir papildymais) 66 str. 1 d. buvo nustatyta, kad sandoris, sudarytas kito asmens vardu neįgalinto sudaryti sandorį asmens arba perviršijant įgalinimą, sukuria, pakeičia ir panaikina teises ir pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai įgalinimą jo daliai.

198Tai reiškia, kad toks ieškinys būtų galimas tik pagal atstovaujamojo, t. y. pagal atsakovo BUAB „Vaigera“ ieškinį. Tačiau atsakovas BUAB „Vaigera“ niekada neginčijo Sutarties ir Sutarties priedų tuo pagrindu, kad juos būtų sudaręs tinkamai neįgaliotas ir/ar įgaliojimus viršijęs asmuo - ieškovas. Priešingai, atsakovas BUAB „Vaigera“ šiuos sandorius pripažino ir iš dalies įvykdė, todėl net jeigu hipotetiškai (kadangi faktinio pagrindo tam nėra) ieškovas ir nebūtų buvęs tinkamai įgaliotas ir/arba būtų viršijęs įgaliojimus, turėtų būti laikoma, kad atsakovas BUAB „Vaigera“ Šiuos sandorius patvirtino/jiems pritarė.

199Be to, ieškovo teiginiai dėl tariamo įgaliojimų viršijimo neturi pagrindo, kadangi Sutartį ir sutarties priedus ieškovas sudarė kaip atsakovo BUAB „Vaigera“ direktorius, kuris teisę sudaryti sandorius bendrovės vardu turėjo tiek pagal LR ABĮ (1994 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. 1-528 redakcija, su galiojusiais pakeitimais ir papildymais) 29 str. 10 d., tiek pagal atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS sprendimą, kur expressis verbis nurodyta: įgalioti UAB „Vaigera“ direktorių V. Ž. pasirašyti bendrovės vardu skolos sumoje 911 801, Lt perkėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Vaivorykštė“ sutartį.

200Dėl A. V. ir J. D. pripažinimo de facto BUAB „Vaigera“ vadovais laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 14 d. iki 2000 m. gegužės 31 d.

201Šioje dalyje ieškinio reikalavimas formuluojamas taip: de fakto UAB „Vaigera“ vadovais laikotarpiu nuo 2000-02-14 iki 2000-05-31 pripažinti J. T., A. V., J. D..

202Ieškinys ir šioje dalyje atmestinas vien todėl, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. CK 1.125 str. 1 d. nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų.

203Kaip jau nurodyta, CK 1.127 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šioje byloje nėra pagrindo ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo kitos datos, nei ieškovo nurodyta paskutinė termino diena, t. y. 2000 m. gegužės 31 d.

204CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CK 1.131 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareikimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Todėl prašome taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmesti ieškinį dalyje dėl A. V. ir J. D. pripažinimo de facto BUAB „Vaigera“ vadovais laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 14 d. iki 2000 m. gegužės 31 d. (atsakovai nėra įgalioti veikti atsakovo J. T. vardu, tačiau analogiškai turėtų sprendžiama ir dėl ieškinio senaties taikymo pagal atsakovui J. T. reiškiamą reikalavimą).

205Be to, ir šioje dalyje ieškinys nepagrįstas iš esmės. Visų pirma pažymėtina, kad toks reikalavimas, kokį reiškia ieškovas - de facto UAB „ Vaigera“ vadovais laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 14 d. iki 2000 m. gegužės 31d. pripažinti atsakovus J. T., A. V. ir J. D. - iš viso negali būti ieškinio dalyku, kadangi tai nėra materialinis teisinis reikalavimas.

206Civilinis procesas ginčo teisenos tvarka grindžiamas dvišališkumu, kuriam būdinga tai, kad kiekviename procese egzistuoja dvi šalys - ieškovas (asmuo, kuris pareiškia ieškinį savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam pareiškimas ieškinys). Civilinio proceso įstatymo tikslas - asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 str. 1 d.). Kaip jau pasisakyta aukščiau, įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“, antstolis A. S., kt., bylos Nr. 3K-3-129/2006; kt.).

207Šioje dalyje patenkinus ieškinį toks, koks yra, ieškovo subjektinės teisės ar pareigos nebūtų modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos), t. y. šis ieškinio reikalavimas objektyviai negali sukelti materialiųjų teisinių padarinių, todėl negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas.

208Šioje byloje ieškovas siekia, kad teismas pripažintų egzistavus faktines aplinkybes, kurios galimai gali būti reikšmingos kaip faktinis atsiliepimų į ieškinį pagrindas kitoje civilinėje byloje (kaip jau nurodyta aukščiau, Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-137-440/2019 pagal atsakovo BUAB „Vaigera“ administratoriaus MB „Ex ante“ ieškinį ieškovui ir atsakovui A. dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir 49 626,29 Eur žalos atlyginimo). Tačiau civilinis procesas tokios „įrodinėjimo taktikos“ nenumato. Ieškovas kiekvienoje civilinėje byloje turi nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o atsakovas turi nurodyti faktinį atsikirtimų pagrindą, t. y. ieškovas ir/ar atsakovas turi procesinį interesą įrodyti, kad toks pagrindas egzistuoja, o ne iškelti atskirą civilinę bylą, kurioje prašoma pripažinti egzistuojant tas faktines aplinkybes, kurios kitoje byloje galimai nurodytos kaip atsiliepimo į ieškinį faktinis pagrindas.

209Be to, pažymėtina, kad ieškovo tvirtinimas, esą atsakovo BUAB „Vaigera“ faktiniais vadovais laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 14 d. iki 2000 m. gegužės 31d. buvo atsakovai A. V. ir/ar J. D., neturi jokio pagrindo, t. y. toks teiginys neįrodytas. Atsakovas BUAB „Vaigera“ nurodytu laikotarpiu turėjo faktinius ir juridinius administracijos vadovus - direktorius - iki 2000 m. kovo 7 d. - atsakovą H. A., o nuo 2000 m. kovo 7 d. iki 2000 m. gegužės 31 d. - ieškovą, todėl atsakovai A. V. ir J. D. jokių veiksmų kaip faktiniai atsakovo BUAB „Vaigera“ vadovai neatliko ir negalėjo atlikti.

210Pažymėtina, kad ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, kad jis nebuvo nei faktinis, nei teisėtas įmonės vadovas, bet atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas H. A. nušalintas nuo įmonės direktoriaus pareigų, kaip minėta aukščiau, o vėliau apskritai 2000 m. kovo 28 d. BUAB „Vaigera“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu buvo atleistas iš darbo praradus pasitikėjimą pagal tuometinį LR DSĮ 22 str. 2 d. dėl savo kaltų veiksmų dirbant jam pavestą darbą, o atsakovas V. Ž. net ir po šio atleidimo daugiau kaip du mėnesius dirbo įmonės vadovu. Beje, ieškovas net nesivargina nurodyti tai, kas tuomet buvo faktinis ir teisėtas BUAB „Vaigera“ direktorius, o taip pat nepateikia nei vieno įrodymo, kuris tokią aplinkybę patvirtintų. Joks kitas asmuo ieškovo V. Ž. BUAB „Vaigera“ vadovavimo metu nepasirašinėjo už įmonės vadovą jokių dokumentų, bent atsakovams apie tai nėra žinoma.

211Reikšminga kad atsakovas H. A. savo procesiniuose dokumentuose, t. y. atsiliepime į ieškinį, į tripliką (civilinėje byloje Nr. eB2-197-440/2019), taip pat pripažįsta, kad įmonės vadovu, jį atleidus, tapo ieškovas V. Ž., kuris priiminėjo ir pasirašinėjo įsakymus dėl darbuotojų atleidimo, dėl prekių inventorizacijos, taip pat kaip įmonės direktorius dalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime, pasirašė susirinkimo protokolą kaip BUAB „Vaigera“ direktorius. Turima omenyje, 2000 m. kovo 28 d. protokolą, kuriuo buvo atleistas H. A. ir kuriame nurodyta, kad V. Ž. yra UAB „Vaigera“ direktorius.

212Jokių kitų įrodymų, kad ieškovas V. Ž. nebuvo BUAB „Vaigera“ faktiniu vadovu, o buvo koks tai kitas asmuo, į bylą nėra pateikta.

213Atsakovai A. V., J. D. BUAB „Vaigera“ nedirbo, nebuvo net BUAB „Vaigera“ akcininkais, jokių darbuotojų, išskyrus kelis vadovaujančius niekada nepažinojo, jų darbo vietos buvo ne vieną kilometrą nutolusios viena nuo kitos, jokių sutarčių, jokia forma nesudarinėjo, įsakymų neleido, todėl nei teoriškai, nei praktiškai negalėjo būti jokios formos ir statuso BUAB „Vaigera“ nei vadovais, nei darbuotojais, o atsakovas A. V. buvo tik didžiausio BUAB „Vaigera“ kreditoriaus vadovo pavaduotojas.

214Ieškovo V. Ž. teiginiai, kad BUAB „Vaigera“ 2000 m. kovo 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą jam pasirašyti davė atsakovas A. V., absoliučiai neatitinka tikrovės, nes jis net nedalyvavo minėtame susirinkime. Dėl ko įmonė tapo nemoki nurodyta ginčijamo VAS protokolo 1 p., t. y. ryšium su tuo, kad BUAB „Vaigera“ buvo įvykdytas stambaus mąsto prekinių ir piniginių vertybių grobimas ir įmonė tapo nemoki, bet nepaisant nei to tuometinis BUAB „Vaigera“ direktorius - ieškovas V. Ž., nei akcininkas atsakovas H. A., turėjęs 30 proc. BUAB „Vaigera“ akcijų, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors žinojo, kad negali grąžinti iš AB Vilniaus banko Šiaulių skyriaus paimtos didžiosios dalies paskolos, t. y. net 911 801,03 Lt (buvo gauta 1 500 000 Lt paskola).

215Ieškovo teiginiai, kad neva BUAB „Vaigera“ sutartis su AB „Vilniaus bankas“ buvo pasirašyta, nes bendrovės akcininkai V. Ž. įtikino išgelbėti įmonę ir dėl to jis šią sutartį pasirašė, neatitinka tikrovės. Iš kitos pusės vieno kreditoriaus (banko) pakeitimas kitu kreditoriumi (UAB „Vaivorykštė“) įmonės finansinei būklei jokios reikšmės neturėjo. Akivaizdu, kad atsakovas A. V. neturėjo jokio tikslo suklaidinti V. Ž., kad UAB „Vaivorykštė“ perimtų ne turtą, o kitos bendrovės skolą, nes tai prieštarauja elementariai logikai. Bet koks vidutiniškai protingas ir sveikai mąstantis žmogus suprastų, kad svetimos skolos perėmimas ir jos vėlesnis padengimas sumokant dar ir 11 proc. palūkanas negali būti naudos siekimas, todėl apgaudinėti ieškovą, kad BUAB „Vaigera“ būtų perleista svetima skola nėra jokios logikos

216Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovas A. V. atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS ir Sutarties bei Sutarties priedų sudarymo metu, t. y. 2000 m. kovo 28 d. ir vėliau, net nebuvo atsakovo BUAB „Vaigera“ akcininku, kadangi savo turėtas 546 vnt. paprastųjų vardinių atsakovo BUAB „Vaigera“ akcijų 2000 m. vasario 29 d. pardavė atsakovui UAB „Bendrystė“. Tai patvirtina pridedamas UAB „Bendrystė“ 2000 m. vasario 29 d. kasos išlaidų orderis, iš kurio matyti, kad ši bendrovė atsakovui A. V. apmokėjo už akcijas, kurias jau po to vykusiuose BUAB „Vaigera“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, įskaitant ir ginčijamą BUAB „Vaigera“ visuotinį akcininkų susirinkimą 2000 m. kovo 28 d., valdė būtent ši bendrovė, o ne A. V.. Atsakovas A. V. aktualiu laikotarpiu jokių veiksmų kaip faktinis atsakovo BUAB „Vaigera“ vadovas neatliko. Atsakovas A. V., nors ir pasirašė 2000 m. kovo 30 d. Sutarties papildymą, 2000 m. balandžio 13 d. priedą Nr. 3, 2000 m. gegužės 30 d. priedą Nr. 6, 2000 m. gegužės 31 d. priedą Nr. 7 ir 2000 m. gegužės 31 d. priedą Nr. 8, tai jis padarė kaip atsakovo UAB „Vaivorykštė“ vadovas.

217Taip pat reikšminga, kad kaip matyti iš atsakovo A. V. Lietuvos Respublikos gyventojo turto ir pajamų deklaracijos už 2000 m., II d. 3 p. 2000 m. pradžioje tarp A. V. turimų įvairių bendrovių akcijų buvo deklaruoti ir BUAB „Vaigera“ tuo metu turėtos 546 vnt. 100 Lt nominalios vertės akcijų, bet deklaracijos V d. 3 p., kuriame nurodomos atsakovo A. V. turėtos akcijos 2000 m. pabaigoje, BUAB „Vaigera“ akcijų išvis nėra, o tai tik dar kartą patvirtina, kad atsakovas A. V. 2000 m. vasario 29 d. visas savo turėtas BUAB „Vaigera“ akcijas pardavė. Šis rašytinis įrodymas turi didesnę įrodomąją galią ir jame nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (LR CK 197 str. 2 d.).

218Atsakovas J. D., nors ir pasirašė atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS protokolą, jokių veiksmų kaip faktinis atsakovo BUAB „Vaigera“ vadovas taip pat neatliko. Atsakovas J. D. susirinkime dalyvavo kaip akcininkas - fizinis asmuo ir kaip akcininko juridinio asmens - atsakovo UAB „Bendrystė“ - atstovas, o susirinkimo protokolą pasirašė kaip susirinkimo pirmininkas ir kaip įgaliotas akcininkas.

219Tai reiškia, kad ieškinys šioje dalyje atmestinas ne tik todėl, kad praleistas ieškinio senaties terminas, bet ir todėl, kad teismo sprendimas šioje dalyje ieškovui negali sukelti jokių materialiųjų teisinių pasekmių, taip pat todėl, kad ieškinys šioje dalyje nepagrįstas.

220Pateikiame įrodymus, kad atsakovas UAB „Vaivorykštė“ įvykdė įsipareigojimus prieš tuometinį AB „Vilniaus bankas“ pagal atsakovo BUAB „Vaigera“ sudarytą 1998 m. kovo 26 d. kredito sutartį Nr. ( - ) ir pagal atsakovo UAB „Vaivorykštė“ 2000 m. kovo 28 d. sudarytą Paskolos - kredito sutartį Nr. ( - ). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovai BUAB „Vaigera“ ir UAB „Vaivorykštė“ vykdė Sutartį.

221Taip pat pateikiame 2000 m. vasario 29 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį tarp atsakovų A. V. ir UAB „Bendrystė“. Šis rašytinis įrodymas patvirtina, kad atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS metu, Sutarties ir Sutarties priedų sudarymo metu atsakovas A. V. nebuvo atsakovo BUAB „Vaigera“ akcininku.

222Byla bus vedama nedalyvaujant advokatui. Neprieštaraujame, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui vyktų paruošiamųjų dokumentų būdu.

223Taikos sutartis galėtų būti sudaryta, jeigu ieškovas atsisakytų ieškinio. Tokiu atveju galėtų būti derinamas bylinėjimosi išlaidų atsakovams atlyginimo klausimas.

224Prašome priimti sprendimą už akių, jeigu ieškovas nepateiks procesinių dokumentų ir/arba jeigu neatvyks į teismo posėdį.

225Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

226Atsakovai 3, 5, 6 ir 7 vadovaudamiesi išdėstytu, teismo prašė:

2271. Bylą pagal rūšinio teismingumo taisykles perduoti Šiaulių apygardos teismui ir įpareigoti ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus sumokant trūkstamą žyminį mokestį nuo visos ieškinio sumos, t. y. 264 075,83 Eur ir kitų neturtinių reikalavimų.

2282. Taikyti ieškininę senatį ieškovo ieškinio reikalavimams: t. y. (i) neturtiniam reikalavimui dėl atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS protokolo pripažinimo negaliojančiu; (ii) turtiniam reikalavimui dėl Sutarties, Sutarties papildymo ir Sutarties priedų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8 pripažinimo negaliojančiais; (iii) neturtiniam reikalavimui de facto UAB „Vaigera“ vadovais laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 14 d. iki 2000 m. gegužės 30 d. pripažinti J. T., A. V., J. D..

2293. Ieškinį atmesti.

2304. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

231Minėti atsakovai savo atskirtimus į ieškovo ieškinį grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

232Atsakovai H. A. ir J. T. atsiliepimų nagrinėjamoje byloje nepateikė.

233Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimo į V. Ž. ieškinį nepateikė, o atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pareiškimo atidėti bylos nagrinėjimą arba bylą nagrinėti jam nedalyvaujant iš šio asmens negauta. Laikytina, kad trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko dėl nesvarbių priežasčių, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (CPK 247 str.).

234Ieškovo ieškinys atsakovams atmestinas.

235Dėl ginčo šalių teisiniams santykiams taikytinų jų metu galiojusių įstatymų nuostatų.

236Byloje kilo ginčas dėl UAB ,,Vaigera“ (šiuo metu bankrutuojanti) 2000-03-28 įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, 2000-03-28 skolų perkėlimo sutarties ir jos priedų pripažinimo negaliojančiais ab initio. Taip pat dėl pripažinimo fakto, jog minėtos bendrovės vadovais laikotarpiu nuo 2000-02-14 iki 2000-05-31 buvo atsakovai: 3. A. V., 4. J. T., ir 5. J. D., o ne ieškovas V. Ž.. Atsižvelgiant į CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 ir 9 straipsnių normas, ginčo šalių teisiniams santykiams taikytinos iki tol galiojusių įstatymų nuostatos. Todėl ginčo šalių teisinių santykių vertinimui bus taikomos 1964 m. CK ir 1994-07-05 Akcinių bendrovių įstatymo su vėlesniais pakeitimais nuostatos. Taip pat teismas priimdamas byloje sprendimą, remiasi ir susiformavusia teismų praktika, tačiau tik tiek, kiek ji siejasi su šalių ginču. Atskirai pastebėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2020 m. vasario 12 d. sprendime, kuris nėra įsiteisėjęs, konstatuota, jog šalių ginčo laikotarpiu 1. Atsakovo faktiniu vadovu buvo ieškovas V. Ž. (civilinė byla Nr. e2-217-440/2020).

237Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

2382000 m. kovo 28 d. įvyko UAB ,,Vaigera“ visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo 3 (trys) akcininkai: 1. H. A. (1 410 balsų), 2. J. D. (2 198 balsų) ir 3. UAB ,,Bendrystė“ (1 092 balsų), atstovaujama įgalioto asmens J. D., kurių turimi balsai (4 700) sudarė 100 procentų. Taip pat susirinkime dalyvavo ir UAB ,,Vaigera“ direktorius V. Ž.. Visuotinio akcininko susirinkimo pirmininku buvo išrinktas akcininkas J. D., sekretoriumi V. Ž.. Šie abu asmenys pasirašė ir susirinkimo protokolą. Pagal susirinkime patvirtintą darbotvarkę akcininkai priėmė šiuos nutarimus. Pirma, UAB ,,Vaigera“ tapus nemokia ir negalinčia grąžinti kreditoriui AB ,,Vilniaus bankas“ pagal dvi kredito sutartis suteiktų kreditų, nusprendė, kad likęs 911 801,03 Lt (atitikmuo 264 075,83 Eur) įsiskolinimas yra perkeliamas UAB ,,Vaivorykštė“, esant kreditoriaus sutikimui. Antra, nusprendė, kad UAB ,,Vaigera“ direktorius V. Ž. yra įpareigojamas bendrovės vardu pasirašyti su UAB ,,Vaivorykštė“ 911 801,03 Lt skolos perkėlimo sutartį (T.1, 15, 52-53 b. l.).

239UAB ,,Vaigera“ ir UAB ,,Vaivorykštė“ įgalioti asmenys 2000-03-28 pasirašė skolos perkėlimo sutartį, o vėliau ir jos papildymą bei susitarimus kaip šios sutarties priedus (T.1, 17-26 b. l.). Pagal VSDFV Šiaulių skyriaus 2017-11-22 informaciją ir 2017-12-22 sąrašą matyti, kad ieškovas V. Ž. turėjo darbo santykius UAB ,,Vaigera“ nuo 1997-02-26 iki 1997-11-01 ir nuo 2000-03-07 iki 2000-05-31. Atsakovas H. A. irgi turėjo darbo santykius su minėta bendrove nuo 1995-03-27 iki 2000-03-31 (T.1, 48, 116-123 b. l.). Analogiški duomenys užfiksuoti ir VMI prie LR FM Šiaulių apskrities VMI 2000-11-24 akte Nr. ( - ) Dėl mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimo, nurodant, jog abu minėti asmenys įvardijami kaip direktoriai (T.1, 128-135 b. l.). Taip pat vietos mokesčių administratoriaus 2000-05-04 Operatyvaus patikrinimo akte Nr. ( - ) UAB ,,Vaigera“ direktoriumi nurodytas ieškovas V. Ž. (T.1, 137-138 b. l.). Vadovaujantis UAB ,,Vaigera“ 2000-03-29 įsakymu, kurį kaip vadovas pasirašė ieškovas V. Ž., darbo sutartis su H. A. buvo nutraukta nuo 2000-03-29 remiantis minėto akcininkų susirinkimo nutarimu (T.1, 105 b. l.). UAB ,,Vaigera“ direktoriaus V. Ž. 2000-03-09 įsakymu Nr. 2 Dėl inventorizacijos sandėlyje, adresu ( - ), Šiauliai, buvo sudaryta inventorizacinė komisija (T.1, 114 b. l.). Tos pačios dienos minėtos bendrovės direktoriaus V. Ž. įsakymu Nr. 3 inventorizacijos metu nustačius prekių trūkumą nurodyta jį išieškoti iš atsakingų asmenų (T.1, 115 b. l.). Šiaulių apygardos 2006-09-05 nutarime ,,Nelaikyti civiliniu ieškovu, nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 40-1-541-2000“ liudytojas V. Ž. du kartus konstatavo, kad 2000 metų kovo mėnesį UAB ,,Vaigera“ akcininkams sprendimu nušalinus bendrovės direktorių H. A., pastarojo pareigas teko eiti jam (T.1, 34 b. l.). Anksčiau minėtame Šiaulių apygardos teismo 2020-02-12 sprendime irgi konstatuota, kad nuo 2000 m. kovo 8 d iki 2000 m. gegužės 31 d. UAB ,,Vaigera“ faktiniu vadovu buvo ieškovas V. Ž. (T.2, 147-169 b. l.). Duomenys apie V. Ž. kaip vadovo statusą, viešame registre nebuvo nurodyti (T.2, 47 b. l.).

240Atskirai pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog UAB ,,Vaigera“ įstatai juridinių asmenų registre įregistruoti 1995-04-11, o jų pakeitimas iki anksčiau minėto visuotinio akcininkų susirinkimo įregistruotas 2000-03-14 (T. 3, 1-19 b. l.). Įstatuose nurodyta, kad bendrovės adresas yra ( - ), Šiauliai (Įstatų 1.6 p.). Bendrovės įstatinis kapitalas yra lygus 470 000 litų (Įstatų 12. p.) ir padalintas į 4 700 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė 100 Lt (Įstatų 13. p.) (T. 3, 1 b. l.). Ten pat nurodyta, kad bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas - bendrovės vadovas (direktorius), kadangi Bendrovėje stebėtojų taryba ir valdyba nesudaromos (Įstatų 7.1. - 7.2. p.) (T.3, 8 b. l.).

241Dėl ieškovo ieškinio reikalavimų atsakovams, susijusiems su UAB ,,Vaigera“ 2000-03-28 įvykusiu visuotiniu akcininkų susirinkimu.

242Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų nuginčijimą nagrinėjamo ginčo kilimo metu reglamentavo 1994 m. liepos 5 d. Akcinių bendrovių įstatymo Nr. I-528 23 straipsnis su vėlesniu pakeitimu. Tuo pačiu tenka pripažinti, kad 1994 - 2004 laikotarpiu galiojusiai ABĮ redakcijai buvo būdingas kazuistinis visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais pagrindų reglamentavimas. Šio įstatymo 1 dalis numatė pagrindus, kuriems esant visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai galėjo būti pripažinti negaliojančiais. Šių pagrindų analizė patvirtina išvadą, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais institutas turi dvejopą paskirtį. Pirma, suteikiant teisę ginčyti nutarimus, siekiama apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimais interesus ir viešą interesą. Antra, detalus nutarimų nuginčijimo reglamentavimas (trumpi ieškinio senaties terminai, nuginčijimo pagrindų baigtinio sąrašo nustatymas) leidžia daryti išvadą, jog šis institutas taip pat skirtas apsaugoti bendrovę ir už ginčijamų nutarimų priėmimą balsavusių akcininkų interesus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimas negaliojančiais be pakankamo pagrindo gali paralyžuoti bendrovės veiklą, padaryti jai ar akcininkams nuostolių. Todėl sprendžiant ginčus dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais būtina atsižvelgti į abu šio instituto tikslus ir siekti abiejų šalių interesų pusiausvyros.

243Ginčo metu galiojusi 1994 m. Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 1 dalies analizė leidžia daryti išvadą, jog visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu buvo pažeistos šio įstatymo imperatyvios normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, pravedimą ar nutarimų priėmimą, o šis pažeidimas pažeidė ieškovo interesus arba viešą interesą ir pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant nutarimus negaliojančiais. Sprendžiant visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu klausimą, taip pat svarbu išsiaiškinti, kokią įtaką visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų priėmimui būtų turėjęs ar turėtų ieškovas, jeigu tie pažeidimai nebūtų buvę padaryti arba susirinkimas būtų organizuojamas ir pravedamas iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus m. valdyba v. UAB ,,Sangreta“ ir kt., Nr. 3K-3-383/2000, kat. 45).

244Taigi tiek įstatymas, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika reikalauja, jog visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių jokių neigiamų teisinių padarinių nei akcininkų, nei viešajam interesui.

245Nagrinėjamoje byloje ieškovas pirmiausia, ginčija 2000-03-28 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, prašydamas jį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu Civilinio kodekso pagrindu. Tokio prašymo faktine aplinkybe jis prašo pripažinti, kad jis tuo metu nebuvo UAB ,,Vaigera“ vadovas, o tik vadovavo šios bendrovės Vilniaus filialui (T.1, 49-50 b. l.). Tačiau kaip jau teismas yra nurodęs, Šiaulių apygardos teismo 2020-02-12 sprendimu, kuris nors ir nėra įsiteisėjęs, yra konstatuota, kad jau ir 2000-03-28 ieškovas laikytinas ne tik filialo, bet ir visos bendrovės vadovu (T.2, 158-159 b. l.). Be to ir pats ieškovas duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu du kartus yra pripažinęs, kad nušalinus nuo pareigų ankstesnį bendrovės vadovą H. A., jam buvo pavesta eiti bendrovės vadovo pareigas (T.1, 34 b. l.). Nurodytas ikiteisminio tyrimo dokumentas, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, paneigia paties ieškovo vieną iš ieškinio reikalavimų, kad nelaikytinas bendrovės vadovu. Pastarasis dokumentas laikytinas oficialiu rašytiniu dokumentu, turinčiu didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Taip pat ieškovas teigia, kad dalyvaudamas minėtame susirinkime jis buvo ne tik suklaidintas, bet ir apgautas. Tuo metu galiojusio CK 56 str. prasme buvo laiko, kad sudarant sandorį suklydimo įtakoje, išreikštoji valia paprastai atitinka tikrą asmens ketinimą sudaryti sandorį, tačiau šis ketinimas (vidinė valia) yra susiformavęs įtakoje klaidingo supratimo apie kurį nors esminį sandorio elementą: kitą šalį, sandorio dalyką, įvykdymo vietą ar laiką ir t. t. Tuo ir pasireiškia sudaryto sandorio ydingumas, dėl kurio suklydusioji šalis turi teisę sandorį nuginčyti, prašydama pripažinti jį negaliojančiu. Tuo tarpu suklydimas, susijęs su motyvais, dėl kurių sandoris buvo sudarytas, nėra pagrindas pripažinti jį negaliojančiu, nebent motyvas būtų įtrauktas į sandorį kaip jo sąlyga. Iš bylos duomenų seka, kad ieškovas sudarant sandorius veikė tik kaip vienos iš šalių atstovas, o ne pats buvo šalimi. Jo nurodyti sandoriai buvo sudaryti tarp juridinių asmenų, todėl kalbėti apie suklydimą šiuo atveju nėra teisinio pagrindo. Apgaulės atveju pastaroji turėjo pasireikšti tuo, jog viena iš sandorio šalių (arba asmuo, kurio naudai sudarytas vienašalis sandoris) tyčia suklaidino kitą šalį tam, kad pastaroji sudarytų šį sandorį. Pavyzdžiui, negaliojančia gali būti pripažinta pirkimo - pardavimo sutartis, jei pardavėjas tyčia nuslėpė nuo pirkėjo esminį parduodamo daikto (turto) trūkumą; negaliojančia gali būti pripažinta taip pat sutartis, kurioje asmuo apgaulingai figūruoja kito asmens vardu, arba suklaidina kitą šalį dėl savo dalykinių sugebėjimų bei kvalifikacijų, turinčių svarbią reikšmę sandorio vykdymui (1964 m. CK 57 str.). Atsižvelgiant į paminėtą, pripažintina, kad ieškovas remdamasis šia įstatymo nuostata, nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, kad ginčo sandorių sudarymo metu jis buvo ar galėjo būti suklaidintas.

246Civilinio proceso teisėje yra pripažįstama, kad tik įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja prejudicinę galią, o prejudicialumas reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti byloje dalyvavę asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 str. 4 d.).

247Iš ieškovo teismui pateiktų procesinių dokumentų seka, kad jis būdamas šalimi ne tik narinėjamoje byloje, bet ir kitoje teismo nurodytoje civilinėje byloje, siekia tų pačių tikslų. Nors abiejose bylose ieškovas siekia įrodyti, kad jis nebuvo faktiniu bendrovės vadovu, po to kai iš vadovo pareigų buvo atleistas H. A., tačiau šią aplinkybę paneigiančių įrodymų jis nepateikė.

248Remiantis anksčiau paminėtomis ir šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atmestinas vienas iš ieškovo ieškinio prašymų, tai yra panaikinti UAB ,,Vaigera“ 2000-03-28 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą 1964 m. CK pagrindu, pripažįstant ir tą aplinkybę, jog ieškovas tuo metu veikė kaip faktinis bendrovės vadovas. Tuo pačiu atmestinas ir kitas ieškovo pareikštas reikalavimas dėl bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo pagrindu pripažinimo negaliojančiais, jo kaip atstovo sudarytų sandorių (1964 m. CK 47, 56 ir 57 str.). Teismas daro išvadą, kad šiuo ieškinio reikalavimu ieškovas neįrodė nei teisinio, nei faktinio pagrindo nuginčyti minėto susirinkimo protokolą. Taip pat pripažintina, jog ieškovas turėjo teismui pateikti įrodymus, kad visuotinio akcininkų susirinkimo ginčo protokolu yra pažeidžiamos jo kaip suinteresuoto asmens teisės, tačiau tokių įrodymų nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tuo pačiu teismas pažymi, kad nors ieškovas šioje byloje kelia ginčą dėl protokolo turinio teisingumo, tačiau teismas konstatuoja, jog tai tėra tik paties ieškovo išdėstyti samprotavimai, kurie neturi savarankiškos teisinės reikšmės ir jie jau negali sukelti ieškovui savarankiškų teisinių padarinių. Todėl teismas daro išvadą, jog UAB ,,Vaigera“ 2000-03-28 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kaip toks, nenustačius tam teisinio ir faktinio pagrindo, negali būti pripažintas negaliojančiu, nes atmestini ir ieškovo ieškinio argumentai dėl minėto protokolo tariamos neatitikties įstatymų reikalavimams (1964 m. CK 47 str.).

249Atskirai pastebėtina, kad teismų ir kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra nagrinėtas klausimas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo (sprendimo) teisinės prigimties: ar jis priskirtinas sandoriams ir pripažįstant jį negaliojančiu taikytinos sandorių negaliojimą reglamentuojančios normos, ar tai - sui generis juridinis faktas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad akcininkų nutarimai (sprendimai) nelaikytini sandoriais. Pavyzdžiui, 1964 m. CK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Taigi sandoris - veiksmai, kuriais fiziniai ar juridiniai asmenys siekia ir sukuria tam tikrus teisinius padarinius (sukuria, pakeičia arba panaikina civilines teises ir pareigas). Kadangi sandoris sukuria civilinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą, tai jis yra juridinis faktas, tačiau ne kiekvienas sukuriantis teisinius padarinius juridinis faktas yra sandoris. Šiuo metu galiojančio 2000 m. CK 1.136 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda ne tik iš sandorių, bet ir iš kitų juridinių faktų, todėl sprendžiant dėl juridinio fakto pripažinimo sandoriu reikia aiškinti tokio juridinio fakto teisinę prigimtį, paskirtį ir juo sukuriamų civilinių teisių bei pareigų pobūdį. Kasacinis teismas, nurodydamas, kad visuotinis akcininkų susirinkimas yra išimtinę kompetenciją turintis bendrovės organas, kurio nutarimų (sprendimų) priėmimo tvarka reglamentuojama ABĮ normose, o sprendimo turinys - ABĮ ir kitose materialiosios teisės normose, reglamentuojančiose sprendimais nustatomus teisinius padarinius, darė išvadą, kad visuotinio susirinkimo sprendimas yra bendrovės akcininkų valinis aktas (juridinis faktas), sukuriantis bendrovei, jos organams ir (ar) akcininkams tam tikras teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2014).

250Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus teisinius argumentus ir remiantis šios bylos duomenimis teismas pirmiausia, daro išvadą, kad UAB ,,Vaigera“ 2000-03-28 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai kaip juridiniai faktai nėra tokie sandoriai, kurie galėtų būti ginčijami 1964 m. CK 47, 56 ir/ar 57 straipsnio pagrindu, kadangi ieškovas šiuo atveju nepateikė teismui į bylą su tuo susijusių tinkamų įrodymų.

251Antra, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas (sprendimas), kaip pažeidžiantis imperatyviąsias įstatymo normas, išimtiniais atvejais, kai būtina ginti viešąjį interesą ir smulkiųjų akcininkų teises, gali būti pripažintas negaliojančiu teismo iniciatyva, kaip ir niekinis sandoris (pvz. 1964 m. CK 47 - 52 ir 58 str.). Šiuo metu susiformavo teismų praktika, kuomet ir teismas savo iniciatyva gali pripažinti visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą (sprendimą) negaliojančiu tik dėl turinio trūkumų, tačiau tai netaikoma, jei visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas priimtas pažeidžiant išimtinai procedūrines normas. Iš bylos duomenų darytina išvada, kad ieškovas nenurodė aplinkybių ir faktų, kurių pagrindu teismas galėtų savo iniciatyva pripažinti UAB ,,Vaigera“ 2000-03-28 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus niekiniais ar negaliojančiais pagal tuo metu galiojusias teisės nuostatas.

252Teismas, sutinka su atsakovų pateikusių į bylą atsiliepimus atsikirtimais, kad nėra ir teisinio pagrindo peržengti pareikšto ieškinio ribas ir teismui savo iniciatyva pripažinti UAB ,,Vaigera“ 2000-03-28 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus negaliojančiais dėl prieštaravimo imperatyviosioms normoms, kaip to reikalauja viešasis interesas (T.1, 95-104 b. l., T.2, 2-19 b. l.).

253Trečia, kasacinio teismo praktikoje nagrinėtas klausimas ir dėl visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo teisinės reikšmės - ar protokolo nesurašymas ar netinkamas surašymas turi įtakos paties visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo galiojimui. 1994-07-05 ABĮ 19 straipsnio 5 dalyje irgi buvo įtvirtinta, kad visuotiniai akcininkų susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolą turėjo pasirašyti visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininkas ir sekretorius, bei nors vienas visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas akcininkas ne vėliau kaip 3 darbo dienas. O kilę ginčai dėl visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų arba dėl dalių negaliojimo irgi buvo sprendžiami teisme.

254Pavyzdžiui, vienoje byloje kasacinis teismas sprendė, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl valdybos nario išrinkimo negali būti pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis liko tinkamai neįformintas visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu. Akcininkai priima sprendimus, kurie yra vertinami kaip savininkų sprendimai ir turi būti priimami visuotiniame akcininkų susirinkime (ABĮ 24 straipsnis [dabar 29 straipsnis]), o įforminami surašant visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą (ABĮ 24 straipsnio 6 dalis) [dabar 29 straipsnio 2 dalis]. Tai reiškia, kad įstatymas nustato akcijų savininkų sprendimo įforminimą paprasta rašytine forma. <…> Minėta norma nenustato, kad protokolo nesurašymas ar nepasirašymas daro negaliojantį akcijų savininkų sprendimą. Tai reiškia, kad ABĮ nevertina kaip negaliojančio akcijų savininkų sprendimo, kuris buvo priimtas visuotiniame akcininkų susirinkime, bet liko neįformintas ar buvo atsisakyta jį įforminti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-644/2006).

255Šioje byloje kasacinis teismas pabrėžė, kad jei tinkamai pasirašyto protokolo nėra, kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turi būti įrodyta, jog visuotiniame akcininkų susirinkime akcininkų sprendimas buvo priimtas. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtas akcininkų sprendimas yra įformintas susirinkimo protokolu, tai sprendimo priėmimo faktas įrodomas visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu. Jeigu tokio įforminimo nėra, tai akcininkų sprendimo priėmimo faktą reikia įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. ABĮ 24 [dabar 29] straipsnis reikalauja akcijų savininkų sprendimą įforminti raštu - surašant visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą. Iš to išplaukia, kad akcininkų sprendimo priėmimo faktui ir rezultatui patvirtinti leistinos įrodinėjimo priemonės yra rašytiniai įrodymai. Jeigu protokolo nepasirašo susirinkimo pirmininkas ar susirinkimo įgaliotas asmuo, tai jis lieka tinkamai neįformintas, tačiau tai nereiškia, jog dėl to tampa niekiniai akcininkų priimti sprendimai. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo priėmimo faktas gali būti įrodinėjamas kitomis įrodinėjimo priemonėmis - šalių paaiškinimais, duotais raštu ar žodžiu, rašytiniais ir daiktiniais įrodymais (skelbimais apie susirinkimą ir jo dienotvarkę, akcininkų registracijos susirinkime duomenimis, balsavimo biuleteniais, susirinkimo nuotraukomis, vaizdo ar garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, akcinės bendrovės dokumentais, raštais, korespondencija ar veiksmais, antstolio surašytais protokolais ar aktais ir kt.). Tinkamai nepasirašytas visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas negali būti laikomas oficialiu bendrovės dokumentu, nes neatitinka ABĮ reikalavimų. Jis negali būti priimamas kitų asmenų ar institucijų, pvz., tvarkančių viešą informaciją. <...> Jeigu teisme būtų įrodyta, kad atitinkamas akcininkų sprendimas visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas, tai teismas sprendimu šį faktą patvirtintų ir pašalintų akcininkų teisių pažeidimą. Teismo sprendimas atstotų visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-644/2006).

256Pirmiausia, kaip jau teismas yra nurodęs, ieškovas V. Ž. UAB ,,Vaigera“ 2000-03-28 visuotiniame akcininkų susirinkime ne tik dalyvavo, kaip direktorius, bet ir buvo išrinktas susirinkimo sekretoriumi (T.1, 15 b. l.). Tai, kad ieškovas tuo metu buvo ir minėtos bendrovės faktiniu direktoriumi yra konstatuota, kaip ir anksčiau nurodyta, dar neįsiteisėjusiame Šiaulių apygardos teismo 2020-02-12 sprendime. Antra, net ir padarius prielaidą, jog ieškovas tuo metu savęs nelaikė bendrovės faktiniu direktoriumi, vien ši aplinkybė kaip jau teismas yra anksčiau nurodęs, nedaro nei minėto susirinkimo protokolo negaliojančiu, nei vėliau ieškovo pasirašytų sutarčių (papildymų ar susitarimų) negaliojančiomis. Trečia, kas ypač svarbu ieškovas nebuvo ir bendrovės akcininku, o tik veikė kaip faktinis bendrovės vadovas ir įgaliotas asmuo. Todėl teismui nėra teisinio pagrindo išvadai, jog ieškovas buvo suklaidintas ar apgautas 1964 m. CK 56 - 57 straipsnių prasme. Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad ieškovas susirinkime buvo ne pasyvus stebėtojas, o aktyvus asmuo, tai yra susirinkimo sekretorius. Be to ieškovas pasirašė ir susirinkimo protokolą, kas leidžia konstatuoti, jog jis aiškiai suprato savo kaip bendrovės atstovo (vadovo) ir kaip susirinkimo sekretoriaus funkcijas. Tuo pačiu netenkintinas ir ieškovo ieškinio trečias reikalavimas dėl ginčo laikotarpiu pripažinimo UAB ,,Vaigera“ faktiniais vadovais kitų asmenų. Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad šis ieškinio reikalavimas jau buvo vertinamas ir nuodytoje kitoje byloje, kuomet 1. Atsakovas reikalavimo žalos atlyginimo iš dviejų atsakovų H. A. ir V. Ž. (Šiaulių apygardos teismo 2020-02-12 sprendimas civ. byloje Nr. e2-217-440/2020) (T.2, 147-169 b. l.). O šioje byloje šis ieškovo reikalavimas nelaikytinas ir savarankiškų, kadangi šį aplinkybė gali būti kaip įrodymas (CPK 177 str. 1 d.), o ne kaip savarankiškas materialinis reikalavimas civilinių teisių gynimo prasme pagal ginčo teiseną (1964 m. CK 6 str.). Be to civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas gali savarankiškai faktą patvirtinti tik CPK XXXIX skyriaus tvarka.

257Praktikoje dažnos situacijos, kai bendrovės organų sprendimų pagrindu sudaromi sandoriai ar sukuriami kiti juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda nauji teisiniai santykiai. Pagal kasacinio teismo praktiką, ieškovas, siekdamas bendrovės organų sprendimų ir iš jų kilusių sandorių pripažinimo negaliojančiais, turėjo ne tik reikšti du savarankiškus reikalavimus, bet ir pateikti kiekvieno iš jų neteisėtumo įrodymus. Nagrinėjamoje byloje ieškovas (kaip buvęs faktinis vadovas) ginčijo kaip neteisėtą visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą (antras ieškinio reikalavimas) dėl jam suteiktų įgaliojimų sudaryti sandorį su kita bendrove, nurodydamas ir šio nutarimo pagrindu sudarytų sutarčių negaliojimo tą patį teisinį pagrindą (1964 m. CK 47, 56 ir/ar 57 str.). Ieškovas teigė, kad ginčijamo nutarimo pagrindu sutartis jis pasirašė būdamas suklaidintas ir apgautas. Ieškovas, šioje byloje pareikštu ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB ,,Vaigera“ (šiuo metu bankrutuojanti) 2000-03-28 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą įgaliojantį jį bendrovės vardu pasirašyti skolos perkėlimo sutartį su atsakove UAB ,,Vaivorykštė“, šio nutarimo negaliojimo pagrindu nurodė aplinkybes, kurios galėtų būti pagrindas sprendžiant atsakovės UAB ,,Vaigera“ (kuriai šios visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pagrindu atstovavo ieškovas kaip bendrovės vadovas) ir atsakovo UAB ,,Vaivorykštė“ pasirašytos sutarties galiojimo klausimą, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl pripažintina, kad ieškovo nurodytos aplinkybės neturi įtakos jo ginčijamų visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų galiojimui (antras ieškinio reikalavimas). Tuo tarpu aplinkybių, kurios sudarytų 1994 m. ABĮ 23 straipsnio ir 1964 m. CK 56 ir/ar 57 straipsnyje įtvirtintus skundžiamo nutarimo negaliojimo pagrindus (ar bent vieną iš jų), teismas nenustatė.

258Atskirai pažymėtina, jog teisės doktrinoje nurodoma, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais institutas yra išimtinio pobūdžio civilinių teisių gynimo būdas (Plg. Mikalonienė L. A. locus standi dėl visuotinio akcininkų susirinkimo pripažinimo negaliojančiais. Teisės problemos, 2012, Nr. 3 (77) p. 8), kuris taikomas, jei akcininko teisės negali būti apgintos kitomis, proporcingumo principą labiau atitinkančiomis, priemonėmis. Kasacinio teismo pažymėta, kad, taikant sprendimo negaliojimo gynimo būdą, byloje turi būti nustatyta, kad pažeidimo (jeigu toks konstatuojamas) negalima pašalinti niekaip kitaip, o tik pripažinus ginčijamą sprendimą negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2006; 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2001). Taip pat iš proporcingumo principo išplaukia, kad tiek pagal Akcinių bendrovių įstatymą, tiek pagal teismų praktiką negalima pripažinti negaliojančiais visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukeliančių neigiamų padarinių nei pačiai bendrovei, nei jos akcininkams ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2010). Kitoje byloje kasacinis teismas nurodė, kad pagrindas taikyti sprendimo negaliojimą kaip gynimo būdą yra ne bet koks, o nemažareikšmis teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008).

259Ieškovas ieškinyje nenurodė ir bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad UAB ,,Vaigera“ 2000-03-28 įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas (ai) pagal 1994 m. ABĮ 23 str. 1 d. redakciją gali būti pripažintas (i) negaliojančiu (iais), jame nurodytais pagrindu (ais).

260Atskirai pažymėtina, kad gali būti ginčijami ir visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai kuomet yra pažeidžiamos procedūrinės susirinkimo organizavimo taisyklės - sušaukimo, kvorumo ir pan., taip pat ir tais atvejais, kai pats sprendimų priėmimo turinys yra neteisėtas. Abu šie negaliojimo atvejai turi taikymo specifiką, tačiau teismas dėl to plačiau nepasisako, kadangi ieškovas tokių faktinių aplinkybių procesiniuose dokumentuose nenurodė.

261Kaip jau teismas anksčiau yra nurodęs, atsakovo UAB „Vaigera“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2000-03-28 nutarimai yra teisėti ir galiojantys, darbotvarkės klausimai konkretūs ir aiškūs, ieškovui buvo pateikta konkreti nutarimų priėmimui reikalinga informacija bei nutarimai priimti esant absoliučiai balsų daugumai, todėl pripažintina, kad nebuvo pažeista akcininkų informavimo apie šaukiamą akcininkų susirinkimą tvarka, tinkamai sudaryta darbotvarkė, susirinkimo metu priimti nutarimai yra teisėti ir atitinkantys 1994 m. ABĮ ir Bendrovės įstatų nuostatas.

262Ieškinio senatis ginčyti bendrovės organų sprendimus.

263Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl ABĮ nustatyto sutrumpinto 30 dienų termino visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams ginčyti, lemiamą reikšmę turi subjektyvusis kriterijus, t. y. momentas, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. ABĮ ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja ne su visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo priėmimo, o su sužinojimo apie jo priėmimą momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2013). Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą ginčijant akcininkui, kuriam nebuvo tinkamai pranešta apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, sutrumpinto 30 dienų ieškinio senaties termino eiga prasideda ne nuo ginčijamo sprendimo priėmimo dienos, o nuo tos dienos, kai sprendimą ginčijantis akcininkas sužinojo ar turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2000).

264Ieškovas teigia, kad apie tai, jog jis buvo suklaidintas ir apgautas, o jam tai tapo žinoma tik 2018 metais, kuomet kitoje byloje 1. Atsakovas pareiškė jam ir kitam atsakovui H. A. ieškinį dėl UAB ,,Vaigera“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir žalos atlyginimo (Šiaulių apygardos teismo civ. byla Nr. e2-217-440/2020). Tačiau kaip jau teismas ne kartą yra konstatavęs iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog ieškovas V. Ž. ne tik buvo UAB ,,Vaigera“ pagal visuotinio akcininkų susirinkimo įvykusio 2000-03-28 protokolą, išrinktas sekretoriumi, bet ir pasirašė šį procedūrinį dokumentą. Tą pačią dieną ieškovas vykdydamas minėto susirinkimo pavedimą bei atstovaudamas UAB ,,Vaigera“ interesus pasirašė ir skolos perkėlimo sutartį, o vėliau laikotarpyje nuo 2000-04-11 iki 2000-05-31 įskaitytinai ir minėtos sutarties papildymą bei susitarimą ir priedus prie skolos perkėlimo sutarties, iš viso dar devynis sutartinius dokumentus (T.1, 15-26 b. l.). Tokiu būdu laikytina, kad jau 2000-03-28 ieškovas, atliko du sąmoningus veiksmus, o ne 2018 metais jam tapo žinoma apie minėtame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus nutarimus ir iš to kylančias pasekmes.

265Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja (1964 m. LR CK 85 str. 2 d.), t. y. nagrinėjamu atveju ieškinio senatį reikalauja taikyti 1, 3, 5, 6 ir 7 Atsakovai.

266Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos: nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1964 m. LR CK 86 str.). 1994 m. Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 2 dalis numatė, kad susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą.

267Kaip jau minėta kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl ABĮ nustatyto sutrumpinto 30 dienų termino visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams ginčyti, lemiamą reikšmę turi subjektyvusis kriterijus, t. y. momentas, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (LAT 2013-02-28 d. nutartis civ. byloje 3K-3-68/2013).

268Nagrinėjamoje byloje ginčo sprendimai (visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai) priimti 2000-03-28, o ieškovo ieškinys teismui pakartotinai pateiktas tik 2019-06-06, kuomet 30 d. ieškinio senaties terminas jau yra praleistas daugiau nei 19 metų ir daugiau nei po 9 metų pasibaigus bendrajam ieškinio senaties terminui.

269Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą ginčijant akcininkui, kuriam buvo tinkamai pranešta apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, sutrumpinto 30 dienų ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo ginčijamo nutarimo priėmimo dienos (LAT 2000-03-29 d, nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-383/2000), todėl teismas nesutinka su ieškovo motyvu, jog ieškinio senaties terminas jam turi būti skaičiuojamas pvz., nuo 2019-06-13, t. y. nuo to momento, kada ieškovui buvo pareikštas kitas civilinis ieškinys kitame teisme ir jis gavo iš pastarojo procesinius dokumentus dėl turtinės žalos atlyginimo (Šiaulių apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-217-440/2020).

270Be to, kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi tik išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžia susiejama su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą.

271Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, teismui tėra būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą. Subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai, įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau (LAT 2005-09-15 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-409/2005, 2007-10-29 nutartis civ. byloje 3K-3-436/2007, 2013-06-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-362/2013, 2015-07-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

2721, 3, 5, 6 ir 7. Atsakovų nuomone, ieškovas būdamas apdairiu ir rūpestingu asmeniu apie savo pažeistą teisę turėjo sužinoti ne 2018 m. ar 2019-06-13, o nuo 2000-03-28, nes nėra teisinio pagrindo laikyti, kad ginčo susirinkimo metu ieškovas veikdamas kaip atidus ir rūpestingas asmuo negalėjo nesužinoti apie savo teisės pažeidimą nuo to momento, kai ginčo nutarimai ir buvo priimti, o ne laukti daugiau kaip 19 metų, todėl senaties termino skaičiavimo pradžia laikytina 2000-03-28, o tokiu atveju, senaties terminas praleistas ir dar gerokai daugiau nei bendras ieškinio senaties terminas.

2731, 3, 5, 6 ir 7. Atsakovų nuomone, ieškovas sužinojęs apie savo teisės pažeidimą neveikė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo ir praleido ieškinio senaties terminą, todėl minėti atsakovai prašė teismo taikyti jo reikalavimams ieškinio senatį (1964 m. LR CK 85 str. 2 d.). Teismas su šiais nurodytų atsakovų argumentais sutinka ir taiko ieškinio senatį kaip teisinį pagrindą ieškovo ieškiniui atmesti.

274Dėl suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą jo pažeistai teisei apginti.

275Atsakovai atsiliepimuose kaip vieną iš atsikirtimo argumentų nurodo, kad ieškovas neįrodė savo suinteresuotumo šioje byloje.

276Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

277Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas - įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Tai reiškia, kad materialinis teisinis reikalavimas yra toks prašymas teismui, kurį išsprendus ir įgyvendinus sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos asmens teisės ir pareigos. Tokiu būdu materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su veiksmais ar aktais, kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikšmės asmenų teisėms ar pareigoms. Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020 19 punktą).

278Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei - teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jei asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas, nes teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę. Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-611/2019 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-701/2019 33-35 punktus).

279Nagrinėjamu atveju byloje kvestionuojama ieškovo teisė reikšti ieškinį, nes ieškinyje nenurodyta, kokius teisinius padarinius sukels teismo sprendimas pripažinti negaliojančiais 2000 m. kovo 28 d. vykusio UAB ,,Vaigera“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtus nutarimus.

280Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad Šiaulių apygardos teismas, gavęs ieškovės BUAB ,,Vaigera“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB ,,Ex Ante“ ieškinį atsakovams: H. A. ir V. Ž. dėl ieškovo bankroto pripažinimo tyčiniu ir žalos atlyginimo, ji 2020-02-12 sprendimu tenkino iš dalies (Šiaulių apygardos teismo civ. byla Nr. e2-217-440/2020). Nors minėtas teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau šioje byloje teikdamas ieškinį ieškovas V. Ž. nenurodė ar priimtas teismo sprendimas gali sukelti jam kokias nors pasekmes, kurių siekia pateikdamas šį ieškinį.

281Atskirai teismas pažymi, kad bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pvz., negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014; 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-701/2019, 23 punktas).

282Taigi konstatuotina, kad materialinį teisinį suinteresuotumą bei savo pažeistą teisę ieškovas turėjo teisę ir pareigą pagal CPK 12, 177 straipsnių reikalavimus įrodyti šios civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės teisme metu, tačiau, kaip jau teismo yra nustatyta, ieškovas reikšdamas ieškinį šioje byloje, neturi konkretaus materialinio teisinio suinteresuotumo ir nepateikė argumentų, kaip visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų panaikinimas paveiks jo interesus ir atkurs pažeistas teises, kurių ieškovas taip pat neįvardijo, o ieškinį reiškė tik siekdamas paneigti, kad jis nebuvo UAB ,,Vaigera“ vadovas.

283Teismas pripažįsta, kad šio ieškinio priėmimo metu teismui nebuvo pagrindo spręsti dėl ieškinio pareiškimo pagrįstumo tuo aspektu, ar buvo įrodyta besikreipiančio į teismą asmens pažeista teisė, tačiau vėlesnėse teismo proceso stadijose pareiga apibrėžti ir konkrečiai įvardyti pažeistą teisę tapo ieškovo pareiga įgyvendinant rungimosi principą.

284Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 5 straipsnio 1 dalį, pažymėta, jog teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę; pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo - asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018, 38 punktas; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 29 punktas).

285Taigi pagal bendrą taisyklę, kai asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas, kitu atveju teismams tai yra savarankiškas teisinis pagrindas ieškinį atmesti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019 48 punktą).

286Kadangi ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė materialinio teisinio suinteresuotumo nagrinėjama byla, teismas nurodo, kad jo ieškinys atsakovams atmestinas ir esminiu CPK 5 straipsnio 1 dalies pagrindu.

287Atskirai pastebėtina, kad pagal šiuo metu egzistuojantį teisinį reguliavimą teisė reikšti ieškinį dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu iš esmės suteikta akcininkui (ieškovas tokiu nėra), pačiai bendrovei (t. y. bendrovės vadovui (ieškovas tokiu savęs nelaiko), valdybos ir stebėtojų tarybos nariams) ir kreditoriui (CK 2.82 str. 4 d., ABĮ 19 str. 10 d.). Įstatymų leidėjas, apribodamas subjektų, turinčių teisę ginčyti sprendimus, ratą, siekė apsaugoti visų šių subjektų teises ir teisėtus interesus. Todėl, sprendžiant dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu pagal vieno iš minėtų subjektų ieškinį ir atsižvelgiant į ribotos atsakomybės įmonės kaip verslo organizavimo formos teisinę prigimtį, teismas turi įvertinti, ar tokiu būdu nebus pažeistos likusiųjų subjektų teisės ir teisėti interesai, taip pat, ar tokio civilinių teisių gynybos būdo pasirinkimas nereiškia ieškinį pareiškusio asmens piktnaudžiavimo teise.

288Be to, galiojanti Akcinių bendrovių įstatymo redakcija tam tikrais atvejais ex lege įtvirtina trečiųjų asmenų, sąžiningai pasikliovusių išorine bendrovės valios išraiška, teisėtų lūkesčių prioritetas (pvz., ABĮ 12 str. 7 d.). Nors ankstesnėje minėto įstatymo redakcijoje buvo vartojama suinteresuoto asmens sąvoka ir jo teisė kreiptis į teismą dėl akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, tačiau laikytina, kad ir anksčiau tokia teisė nebuvo absoliuti.

289Taip pat ir anksčiau galiojusi bendrovės ,,Vaigera“ įstatų redakcija nenumatė tokios teisės platesniam asmenų ratui.

290Pagal ginčo metu galiojusį bendrovės ,,Vaigera“ įstatų 7.16 punktą visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai priimami balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų dauguma. Byloje nustatyta, jog nagrinėjamu atveju bendrovės ,,Vaigera“ 2000-03-28 įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo metu nutarimai buvo priimti nepažeidžiant nurodytų įstatų reikalavimo.

2911964 m. CK 5 straipsnyje irgi buvo įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Suinteresuotam asmeniui taip pat draudžiama naudotis savo teisėmis, sąmoningai siekiant įmonei ar jos akcininkams žalos. Pareiga tinkamai naudotis savo turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis pagal šių teisių paskirtį saisto tiek su bendrovės veikla susijusius asmenis, tiek ir suinteresuotus asmenis.

292Bylos nagrinėjimo metu atsakovai kėlė klausimą ir dėl procesinės baudos ieškovui skyrimo, tačiau teismui įvertinus visus pastarojo veiksmus, pripažintina, kad juose nebuvo sąmoningo tyčinio veikimo prieš greitą ir operatyvų bylos išnagrinėjimą, todėl minėtas atsakovų prašymas netenkinamas.

293Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodinėjamų aplinkybių apimties.

294Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką - nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-140/2007).

295Atsižvelgtina ir į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nėra pagrindo naikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto susirinkimo nutarimo vien formaliais pagrindais ar dėl formalių pažeidimų (LAT 2006-02-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-91/2006, Kauno apygardos teismo 2015-07-02 nutartis civ. byloje Nr. 2A-1317-173/2015).

296Teismų praktikoje irgi pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-06-22 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Todėl teismas nagrinėjamoje byloje nepasisako nei dėl kitų niekinio ar nuginčijamo sandorio negaliojimo teisinių pagrindų, nei dėl bendrovės vadovo statuso ir pan. Teismas sutinka su atsakovų pateikusių į bylą procesinius dokumentus atsiliepimų motyvais, kad ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstyti motyvai yra painūs, prieštaraujantys vienas kitam ir besidubliuojantys su Šiaulių apygardos teisme išnagrinėta byla.

297Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad asmuo turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

298Ieškinyje išdėstomos reikalavimo pagrindą sudarančios aplinkybės. Bylos nagrinėjimo metu jos įrodinėjamos. Jam patenkinti ne visada būtina įrodyti visas ir visa apimtimi aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje. Jų reikia įrodyti tiek, kiek pakanka ieškiniui patenkinti. Įrodžius ne visas, o dalį ieškinyje nurodytų aplinkybių (pvz. dėl visuotinio akcininkų susirinkimo procedūros) teismas turi spręsti, ar įrodyti visuotinio akcininkų susirinkimo procedūros pažeidimai gali būti pagrindas patenkinti ieškinį. Tokiu atveju svarbu, ar teismas gali daryti išvadą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Kaip minėta, tada atsižvelgiama į ne tik į procedūrinius pažeidimus ir jų metu priimtus nutarimus, bet ir į asmens prašančio juos pripažinti negaliojančiais statusą ir kt. Kartu tai reiškia, kad nebūtinai turi būti įrodytas asmens nurodytas faktinis statusas bendrovėje, kuris nurodytas ieškovo ieškinyje teismui.

299Teismas ginčo teisenos tvarka nagrinėdamas bylą vertina visą bylos medžiagą pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-415/2016 32 punktas). Tinkamas bylos aplinkybių nustatymas grindžiamas visumos svarbių bylos aplinkybių ir visų įrodymų išnagrinėjimu ir įvertinimu.

300Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad ieškovas nepagrindė savo ieškinio reikalavimų tinkamais įrodymais. Taip pat teismas atmeta ir ieškovo nurodytus kitoje byloje esančius įrodymus, kaip neturinčius jokios įtakos šioje byloje nustatytiems ir nepaneigtiems įrodymams (T.2, 99 b. l.).

301Tik teismui turint ieškovo ieškinio reikalavimus patvirtinančius duomenis, būtų pagrindas tinkamai juos įvertinti ir padaryti atitinkamą išvadą. Šie teisiniai argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad teismui ištyrus faktines bylos aplinkybes, kurios reikšmingos nagrinėjamam ginčui, egzistuoja teisinis pagrindas ieškovo ieškinį atsakovams atmesti visiškai (CPK 185 straipsnis).

302Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

303Nagrinėjamoje byloje atmetus ieškovo ieškinį atsakovams, pirmiausia, išspręstinas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

304Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

305Atsakovė UAB ,,Vaivorykštė“ patyrė 1 149,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (T.2, 88 b. l.). Atsakovės nurodyta suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto dydžio, todėl priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

306Antra, pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 2 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas patyrė 59,76 Eur tokių išlaidų. Dėl to procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p. ir 96 str. 1 d.).

307Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96, 259, 268, 270 str.,

Nutarė

3081. Ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovams: 1. BUAB ,,Vaigera“, 2. H. A., 3. A. V., 4. J. T., 5. J. D., 6. UAB ,,Bendrystė“ ir 7. UAB ,,Vaivorykštė“ atmesti.

3092. Tenkinti 1, 3, 5, 6, 7. Atsakovų prašymą byloje ir ieškovo ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį.

3103. Priteisti iš ieškovo V. Ž. a. k. ( - ) atsakovui UAB ,,Vaivorykštė“ (į. k. 144050881) 1 149,50 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

3114. Priteisti valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš ieškovo V. Ž. a. k. ( - ) 59,76 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 76 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

312Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Jonas Stubrys,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. ieškovas V. Ž., 2019-06-06 kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti... 5. Ieškovas bei jo atstovė teisminio nagrinėjimo metu savo reikalavimą grindė... 6. Faktinės aplinkybės,-... 7. Dėl UAB „Vaigera“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2000-03-28 protokolo... 8. 1999 m. pabaigoje praradus pasitikėjimą H. A. UAB „Vaigera“ akcininkai J.... 9. Iš UAB „Vaigera“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2000-03-28 protokolo... 10. Pažymėtina, kad ieškovas niekada nebuvo UAB „Vaigera“ Šiauliuose... 11. 2000-03-28 Skolos perkėlimo sutartis (toliau - Sutartis), pagal kurią UAB... 12. Pažymėtina, kad ieškovą, V. Ž., 2000-03-28 Protokolu (Protokolo 2 p.) buvo... 13. Protokolą ir visus kitus dokumentus susijusius su UAB „Vaigera“ pradedant... 14. Bendrovės įstatai yra dokumentas, kuriuo bendrovė vadovaujasi savo veikloje.... 15. Tokia pat situacija buvo ir 2000 m. kovo mėn. dar iki įsigaliojant ABĮ, nes... 16. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija kai ieškovas, būdamas Vilniaus... 17. Ieškovas pasirašė 2000-03-28 Protokolą būdamas suklydimo įtakoje, nes... 18. Visu pirma, protokolo apačioje po tekstu buvo nurodytą, kad pasirašinėja... 19. Antra, akcininkų J. T. ir A. V. buvau prašomas atlikti tam tikrus veiksmus,... 20. Trečia, 2000-03-28 Protokolas patvirtina tas aplinkybes, kad ieškovas jo... 21. Todėl 2000-03-28 Protokolas ir 2000-03-28 Sutartis su jos priedais yra... 22. Dėl faktinių UAB „Vaigera“ vadovu laikotarpiu nuo 2000-02-14 iki 2000-05-... 23. Faktiniais UAB „Vaigera“ vadovais įmonės valdymo metu nuo 2000-02-14... 24. Ieškovui, V. Ž. visus nurodymus susijusius su įmonės vadovavimo funkcija ir... 25. Pažymėtina, kad UAB „Vaigera“ turėjo daug darbuotojų, tuo labiau UAB... 26. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, ieškovas savo iniciatyva jokių... 27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens, oficialiai... 28. pirmas, vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų... 29. antras, nuolatinio pobūdžio vadovavimas - asmuo sistemingai atlieka veiksmus,... 30. Taigi Ieškovo pozicija - Atsakovai: A. V., J. T. ir J. D. buvo de facto UAB... 31. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad akcininkai sistemingai atliko funkcijas,... 32. Visa šita situacija ieškovui tapo žinoma 2018 m. kai jam buvo pareikštas... 33. Dėl teisinio pagrindo,-... 34. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių... 35. 2000-03-28 Protokolas ir jo pagrindu pasirašytą 2000-03-28 Sutartis su jos su... 36. CK 1.90 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš esmės suklydus sudarytas sandoris... 37. Pagal CK 1.90 straipsnio 4 dalį, suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo... 38. Vertinant, ar asmuo sudaręs ginčijamą sandorį suklydo teismų praktikoje... 39. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad Ieškovas sandorių pasirašymo... 40. Suklydimas - tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju... 41. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 1.91 straipsnyje... 42. Teismų praktikoje taip pat suformuota taisyklė, kad tiek dėl suklydimo (CK... 43. Todėl ir šiais pagrindais ginčijamas 2000-03-28 Protokolas ir 2000-03-28... 44. Dėl restitucijos,-... 45. Pripažinus sandorį negaliojančiu ab initio, be kitų teisinių padarinių,... 46. Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai... 47. Ieškovas nagrinėjamoje situacijoje nemato restitucijos taikymo galimybės,... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, -... 49. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 50. Dėl taikos sutarties sudarymo,-... 51. Ieškovas mano, kad nėra galimybės sudaryti taikos sutartį.... 52. Esant įstatyme nustatytiems pagrindams, neprieštaraujame dėl sprendimo... 53. Vadovaujantis LR CPK 83 str. 1 d. 8 p. šalis atleidžiama nuo žyminio... 54. Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytą ir vadovaudamasis CK 1.78 str., 1.80... 55. 1. UAB „Vaigera“, į. k. 4508745 visuotinio akcininkų susirinkimo,... 56. 2. 2000-03-28 Skolos perkėlimo sutartį su jos 2000-03-30 papildymu; Priedu... 57. 3. Dėl fakto UAB „Vaigera“ vadovais laikotarpiu nuo 2000-02-14 iki... 58. 4. Priteisti Ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas bei teisinės... 59. 5. Atsakovams nepateikus paruošiamųjų procesinių dokumentų ar neatvykus į... 60. Ieškovas savo reikalavimus atsakovams grindė į bylą pateiktais rašytiniais... 61. Atsakovas BUAB „Vaigera“, pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį,... 62. FAKTINES APLINKYBES... 63. Šiaulių apygardos teismas 2017-07-25 nutartimi iškėlė bankroto bylą BUAB... 64. BUAB „Vaigera“ bankroto administratorius 2018-07-12 pateikė pareiškimą... 65. Tai, kad V. Ž. de jure buvo paskirtas BUAB „Vaigera“ vadovu visų pirma... 66. Iš 2000-03-28 protokolo turinio akivaizdžiai matyti, kad ieškovas V. Ž. jau... 67. Pažymėtina, kad 2000-03-28 susirinkime dalyvavo ir už sprendimų (nutarimų)... 68. Ieškovas neginčija, kad 2000-03-28 akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos,... 69. Atsakovo įsitikinimu, ne tik 2000-03-28 akcininkų susirinkimo protokolas, bet... 70. Visų pirma, remiantis VSDFV duomenimis, V. Ž. BUAB „Vaigera“ dirbo nuo... 71. Antra, ieškovas V. Ž., priešingai nei teigia savo deklaratyviame bei niekuo... 72. Trečia, pats V. Ž. oficialiuose dokumentuose save nurodė, kaip BUAB... 73. Ketvirta, pats V. Ž., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-541-2000... 74. Penkta, ieškovas savo ieškinyje deklaratyviai nurodo, kad ginčijamų... 75. Dėl 2000-03-28 d. akcininkų protokolo pripažinimo negaliojančiu.... 76. Ieškovas savo ieškiniu reikalauja UAB „Vaigera“ visuotinio akcininkų... 77. Visų pirma, Ieškovas nėra tinkamas subjektas ginčyti 2000-03-28 protokolą.... 78. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas būtent šią Akcinių... 79. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo 16... 80. Antra, Ieškovas absoliučiai nesiremia ir nenurodo jokių akcininkų... 81. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas yra nurodęs baigtinį sąrašą... 82. Pabrėžtina, kad kiekviena proceso šalis privalo pateikti įrodymų ir... 83. Trečia, Ieškovas savo ieškinį grindžia LR Civilinio kodekso 1.90 str. ir... 84. Visuotinio akcininkų susirinkimo priimti sprendimai nėra sandoriai,... 85. Analogišką teisės aiškinimą pateikia ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas... 86. Taigi akivaizdu, kad akcininkų sprendimai nėra laikomi sandoriais, todėl... 87. Ketvirta, vertinant 2000-03-28 protokolo galiojimą apskritai jokios teisinės... 88. Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką... 89. Kaip jau minėta aukščiau, ieškovas apskritai neįrodinėja, kad 2000-03-28... 90. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas pripažinti... 91. Dėl 2000-03-28 d. skolos perkėlimo sutarties, jos papildymo ir jos priedų... 92. Savo ieškiniu ieškovas V. Ž. prašo 2000-03-28 Skolos perkėlimo sutartį su... 93. Pažymėtina, kad 2000-03-28 d. skolos perkėlimo sutartimi pradinis... 94. Pažymėtina, kad Ginčijamais sandoriais nebuvo pažeistos jokių subjektų... 95. Taigi priešingai nei nurodyta ieškinyje, Ginčijami sandoriai negali būti... 96. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad reikalavimą dėl Ginčijamų sandorių... 97. Atkreiptinas dėmesys, kad Ginčijamais sandoriai nebuvo sukurtos nei teisės,... 98. Dėl... 99. A. V. ir J. D. pripažinimo de facto BUAB „Vaigera“ vadovais laikotarpiu... 100. Ieškovas savo ieškinyje be kita ko prašo ir de facto UAB „Vaigera“... 101. Šioje ieškinio dalyje ieškovo reikalavimas yra absoliučiai deklaratyvus ir... 102. Atsakovo įsitikinimu, iš visų byloje surinktų įrodymų, taip pat... 103. Dėl ieškovo prašymo netaikyti restitucijos ir ieškinio teismingumo... 104. Pažymėtina, kad ieškovas be kita ko savo ieškinyje prašo pripažinus... 105. Toks ieškovo prašymas laikytinas absoliučiai nepagrįstu bei tiesiog... 106. Pažymėtina, kad restitucijos taikymas ar netaikymas nepriklauso nuo ieškovo... 107. Ginčijami sandoriai vienareikšmiškai yra susiję su turtu. Iki 2000-03-28... 108. Tuo tarpu ieškovas tiesiog deklaratyviai nurodo, kad nemato galimybės taikyti... 109. Atsakovo įsitikinimu, ieškovas įpareigotinas ištaisyti ieškinio trūkumus,... 110. Prašymas taikyti ieškinio senatį.... 111. Nors ieškovo ieškinys yra deklaratyvaus pobūdžio ir nėra aiškiai... 112. Ieškovas V. Ž. pats ieškinyje pripažįsta faktą, kad dar 2000-03-28 d.... 113. Vadovaujantis 2000-03-28 akcininkų sprendimų priėmimo metu galiojusia LR... 114. Tokį išaiškinimą pateikia ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: „Kaip... 115. Kaip jau minėta, pats ieškovas pripažįsta, kad akcininkų sprendimo turinys... 116. Pažymėtina, kad sutrumpintas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas taip pat... 117. Atitinkamai, ir likusioje ieškinio reikalavimų dalyje dėl Ginčijamų... 118. Ieškovas V. Ž. pats pripažįsta faktą ir jo neginčija, kad asmeniškai... 119. CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo... 120. Prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.... 121. BUAB „Vaigera“ bankroto administratoriaus įsitikinimu, tokio nepagrįsto... 122. Prašome, kad Civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje nustatytais atvejais... 123. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų ieškovui, prašome procesinius... 124. BUAB „Vaigera“ šiuo metu nėra sudariusi teisinės pagalbos sutarties su... 125. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ir siekdami apginti BUAB „Vaigera”... 126. 1. Įpareigoti ieškovą V. Ž. ištaisyti ieškinio trūkumus - įmokėti... 127. 2. Taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.... 128. 3. Netenkinus prašymo dėl ieškinio senaties, atmesti ieškinį kaip... 129. 4. Priteisti BUAB „Vaigera“ naudai iš atsakovo V. Ž. visas patirtas... 130. Atsakovas savo atskirtimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.... 131. Atsakovai UAB ,,Vaivorykštė“ ir akcininkas A. V., UAB ,,Bendrystė“ ir... 132. Dėl ieškinio nepagrįstumo.... 133. Išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškinys atmestinas, kadangi yra... 134. Dėl 2000 m. kovo 28 d. BUAB „Vaigera“ visuotinio akcininkų susirinkimo... 135. Ieškinio dalykas šioje dalyje formuluojamas taip; UAB „Vaigera“, į. k.... 136. Šioje dalyje neaiškus ieškinio dalykas, kadangi neaišku, ką ieškovas... 137. Ieškinys, koks jis bebūtų, šioje dalyje atmestinas vien todėl, kad... 138. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2017 m.... 139. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir konkrečiai dėl juridinio asmens organų... 140. Įstatymų leidėjas yra nustatęs vienareikšmiškai aiškų sutrumpintą... 141. Tai reiškia, kad ieškinio senaties terminas atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS... 142. CK 1.127 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo... 143. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai akcininkas, ginčijantis... 144. Tai reiškia, kad šioje byloje nėra pagrindo ieškinio senaties terminą... 145. CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo... 146. Nors ieškinio atmetimui pakanka nustatyti, kad buvo praleistas ieškinio... 147. Kaip jau nurodyta aukščiau, ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu... 148. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokole fiksuojama susirinkimo eiga ir... 149. Jeigu paaiškėtų, kad ieškovas turėjo ketinimų ginčyti atsakovo BUAB... 150. Visų pirma pažymėtina, kad ieškovas mini CK 1.80, 1.90, 1.91 str. str., t.... 151. Visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimai (nutarimai) ar juo labiau... 152. Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodytoje kasacinėje byloje (ir kitose... 153. Taigi sandorių negaliojimo institutas, sprendžiant dėl atsakovo BUAB... 154. Tačiau ir taikant LR ABĮ nėra pagrindo atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS... 155. Visų pirma, kyla motyvuotų abejonių dėl ieškovo reikalavimo teisės... 156. Paprastai visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimus (nutarimus) ginčija... 157. Kaip jau pasisakyta ankščiau, atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS buvo priimti... 158. Tiesa, ieškovas nurodo, esą jis nebuvo atsakovo BUAB „Vaigera“... 159. Bet kuriuo atveju ieškovo teiginiai, esą jis tuo metu nebuvo atsakovo BUAB... 160. Pažymėtina, kad ieškovui ir pačiam anksčiau nekilo jokių abejonių, kad... 161. Aplinkybė, kad ieškovas, kaip atsakovo BUAB „Vaigera“ direktorius, nebuvo... 162. Pažymėtina, kad jeigu ieškovo netenkina tik įrašas atsakovo BUAB... 163. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS... 164. Dėl 2000 m. kovo 28 d. skolos perkėlimo sutarties, jos papildymo ir jos... 165. Reikšminga, jog BUAB „Vaigera“ turtas buvo įkeistas tuometiniam AB... 166. Atsakovui UAB „Vaivorykštė“, kaip buvusiam BUAB „Vaigera“ steigėjui... 167. Atsakovui UAB „Vaivorykštė“ pradėjus iš BUAB „Vaigera“ vadovo H. A.... 168. Reikšminga paminėti, kad atsakovo UAB „Vaivorykštė“ turimomis... 169. Beje, H. A. (jį atleidus iš bendrovės vadovų 2000-03-07) buvo vis tiek... 170. Šioje dalyje ieškinio dalykas formuluojamas taip: 2000-03-28 Skolos... 171. Ieškinys ir šioje dalyje atmestinas vien todėl, kad ieškovas praleido... 172. Kaip jau nurodyta, CK 1.127 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties... 173. Šioje byloje nėra pagrindo ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo kitos... 174. Ieškovo teiginys, esą apie tariamą jo teisių pažeidimą sužinojo 2018 m.,... 175. CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo... 176. Be to, ir šioje dalyje ieškinys nepagrįstas iš esmės. Sutartimi pradinis... 177. Dėl BUAB „Vaigera“ direktoriaus V. Ž., papildomai pažymėtina tai, kad... 178. Visus šiuos minėtus dokumentus (pažymėtina, kad tik dalis dokumentų,... 179. Beje, jokių įrodymų, kad jis kada nors būtų buvęs iš darbo ir... 180. Kas liečia V. Ž. atsakomybę atkreiptinas dėmesys, kad 2006 m. rugsėjo 5 d.... 181. Taip pat tame pačiame nutarimo 3 puslapyje nurodyta, kad negalima nustatyti... 182. Tuo tarpu visa faktiškai bendrovės veikla apima būtent ir tą laikotarpį... 183. Taip pat tame pačiame nutarimo puslapyje konstatuota, kad Valstybinio... 184. Kaip matyti iš Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimo, tai liudytojas V.... 185. Remiantis išdėstytu, darytina pagrįsta išvada, jog iš esmės išvien... 186. Nors ieškinyje nurodyta, kad atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS protokolu buvo... 187. Be to, ir šioje dalyje kyla klausimų dėl ieškovo reikalavimo teisės... 188. Kaip jau pasisakyta aukščiau, CPK 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas... 189. Kad ieškovas neturi jokio racionalaus pagrindo ir/ar intereso ginčyti... 190. Pastebėtina, kad, kaip ir atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS protokolo ginčijimo... 191. CK 1.80 str. iš esmės atitinka CK 47 str. 1 d. (1965 m. sausio 1 d.... 192. CK 1.90 str. iš esmės atitinka CK 56 str. 1 d. (1965 m. sausio 1 d.... 193. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad apgaulė -... 194. Nors suklydimas ir apgaulė yra skirtingi sandorio negaliojimo pagrindai,... 195. Sutartis ir Sutarties priedai - tai dvišalis sandoris, pagal kurį pradinis... 196. Kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir jokių argumentų, kurie... 197. Ieškinyje šioje dalyje dar nurodyta, kad Sutartis ir Sutarties priedai... 198. Tai reiškia, kad toks ieškinys būtų galimas tik pagal atstovaujamojo, t. y.... 199. Be to, ieškovo teiginiai dėl tariamo įgaliojimų viršijimo neturi pagrindo,... 200. Dėl A. V. ir J. D. pripažinimo de facto BUAB „Vaigera“ vadovais... 201. Šioje dalyje ieškinio reikalavimas formuluojamas taip: de fakto UAB... 202. Ieškinys ir šioje dalyje atmestinas vien todėl, kad ieškovas praleido... 203. Kaip jau nurodyta, CK 1.127 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties... 204. CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo... 205. Be to, ir šioje dalyje ieškinys nepagrįstas iš esmės. Visų pirma... 206. Civilinis procesas ginčo teisenos tvarka grindžiamas dvišališkumu, kuriam... 207. Šioje dalyje patenkinus ieškinį toks, koks yra, ieškovo subjektinės... 208. Šioje byloje ieškovas siekia, kad teismas pripažintų egzistavus faktines... 209. Be to, pažymėtina, kad ieškovo tvirtinimas, esą atsakovo BUAB „Vaigera“... 210. Pažymėtina, kad ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, kad jis nebuvo nei... 211. Reikšminga kad atsakovas H. A. savo procesiniuose dokumentuose, t. y.... 212. Jokių kitų įrodymų, kad ieškovas V. Ž. nebuvo BUAB „Vaigera“ faktiniu... 213. Atsakovai A. V., J. D. BUAB „Vaigera“ nedirbo, nebuvo net BUAB... 214. Ieškovo V. Ž. teiginiai, kad BUAB „Vaigera“ 2000 m. kovo 28 d. visuotinio... 215. Ieškovo teiginiai, kad neva BUAB „Vaigera“ sutartis su AB „Vilniaus... 216. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovas A. V. atsakovo BUAB „Vaigera“... 217. Taip pat reikšminga, kad kaip matyti iš atsakovo A. V. Lietuvos Respublikos... 218. Atsakovas J. D., nors ir pasirašė atsakovo BUAB „Vaigera“ VAS protokolą,... 219. Tai reiškia, kad ieškinys šioje dalyje atmestinas ne tik todėl, kad... 220. Pateikiame įrodymus, kad atsakovas UAB „Vaivorykštė“ įvykdė... 221. Taip pat pateikiame 2000 m. vasario 29 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį... 222. Byla bus vedama nedalyvaujant advokatui. Neprieštaraujame, kad pasirengimas... 223. Taikos sutartis galėtų būti sudaryta, jeigu ieškovas atsisakytų ieškinio.... 224. Prašome priimti sprendimą už akių, jeigu ieškovas nepateiks procesinių... 225. Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos.... 226. Atsakovai 3, 5, 6 ir 7 vadovaudamiesi išdėstytu, teismo prašė:... 227. 1. Bylą pagal rūšinio teismingumo taisykles perduoti Šiaulių apygardos... 228. 2. Taikyti ieškininę senatį ieškovo ieškinio reikalavimams: t. y. (i)... 229. 3. Ieškinį atmesti.... 230. 4. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.... 231. Minėti atsakovai savo atskirtimus į ieškovo ieškinį grindė į bylą... 232. Atsakovai H. A. ir J. T. atsiliepimų nagrinėjamoje byloje nepateikė.... 233. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimo į V. Ž. ieškinį nepateikė, o... 234. Ieškovo ieškinys atsakovams atmestinas.... 235. Dėl ginčo šalių teisiniams santykiams taikytinų jų metu galiojusių... 236. Byloje kilo ginčas dėl UAB ,,Vaigera“ (šiuo metu bankrutuojanti)... 237. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.... 238. 2000 m. kovo 28 d. įvyko UAB ,,Vaigera“ visuotinis akcininkų susirinkimas,... 239. UAB ,,Vaigera“ ir UAB ,,Vaivorykštė“ įgalioti asmenys 2000-03-28... 240. Atskirai pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog UAB... 241. Dėl ieškovo ieškinio reikalavimų atsakovams, susijusiems su UAB... 242. Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų nuginčijimą nagrinėjamo ginčo... 243. Ginčo metu galiojusi 1994 m. Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 1... 244. Taigi tiek įstatymas, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika... 245. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pirmiausia, ginčija 2000-03-28 visuotinio... 246. Civilinio proceso teisėje yra pripažįstama, kad tik įsiteisėjęs teismo... 247. Iš ieškovo teismui pateiktų procesinių dokumentų seka, kad jis būdamas... 248. Remiantis anksčiau paminėtomis ir šioje byloje nustatytomis faktinėmis... 249. Atskirai pastebėtina, kad teismų ir kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra... 250. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus teisinius argumentus ir remiantis šios... 251. Antra, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas (sprendimas), kaip... 252. Teismas, sutinka su atsakovų pateikusių į bylą atsiliepimus atsikirtimais,... 253. Trečia, kasacinio teismo praktikoje nagrinėtas klausimas ir dėl visuotinio... 254. Pavyzdžiui, vienoje byloje kasacinis teismas sprendė, kad visuotinio... 255. Šioje byloje kasacinis teismas pabrėžė, kad jei tinkamai pasirašyto... 256. Pirmiausia, kaip jau teismas yra nurodęs, ieškovas V. Ž. UAB ,,Vaigera“... 257. Praktikoje dažnos situacijos, kai bendrovės organų sprendimų pagrindu... 258. Atskirai pažymėtina, jog teisės doktrinoje nurodoma, kad visuotinio... 259. Ieškovas ieškinyje nenurodė ir bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad UAB... 260. Atskirai pažymėtina, kad gali būti ginčijami ir visuotinio akcininkų... 261. Kaip jau teismas anksčiau yra nurodęs, atsakovo UAB „Vaigera“ visuotinio... 262. Ieškinio senatis ginčyti bendrovės organų sprendimus.... 263. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl ABĮ nustatyto... 264. Ieškovas teigia, kad apie tai, jog jis buvo suklaidintas ir apgautas, o jam... 265. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja... 266. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo... 267. Kaip jau minėta kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl... 268. Nagrinėjamoje byloje ginčo sprendimai (visuotinio akcininkų susirinkimo... 269. Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad visuotinio akcininkų... 270. Be to, kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne... 271. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir... 272. 1, 3, 5, 6 ir 7. Atsakovų nuomone, ieškovas būdamas apdairiu ir rūpestingu... 273. 1, 3, 5, 6 ir 7. Atsakovų nuomone, ieškovas sužinojęs apie savo teisės... 274. Dėl suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą jo pažeistai teisei... 275. Atsakovai atsiliepimuose kaip vieną iš atsikirtimo argumentų nurodo, kad... 276. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 5 straipsnio 1... 277. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi... 278. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje... 279. Nagrinėjamu atveju byloje kvestionuojama ieškovo teisė reikšti ieškinį,... 280. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad Šiaulių... 281. Atskirai teismas pažymi, kad bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar... 282. Taigi konstatuotina, kad materialinį teisinį suinteresuotumą bei savo... 283. Teismas pripažįsta, kad šio ieškinio priėmimo metu teismui nebuvo pagrindo... 284. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 5 straipsnio 1 dalį, pažymėta,... 285. Taigi pagal bendrą taisyklę, kai asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu... 286. Kadangi ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė materialinio teisinio... 287. Atskirai pastebėtina, kad pagal šiuo metu egzistuojantį teisinį... 288. Be to, galiojanti Akcinių bendrovių įstatymo redakcija tam tikrais atvejais... 289. Taip pat ir anksčiau galiojusi bendrovės ,,Vaigera“ įstatų redakcija... 290. Pagal ginčo metu galiojusį bendrovės ,,Vaigera“ įstatų 7.16 punktą... 291. 1964 m. CK 5 straipsnyje irgi buvo įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti savo... 292. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai kėlė klausimą ir dėl procesinės baudos... 293. Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodinėjamų aplinkybių apimties.... 294. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką - nenustatyta, kad... 295. Atsižvelgtina ir į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nėra... 296. Teismų praktikoje irgi pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį... 297. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad asmuo turi... 298. Ieškinyje išdėstomos reikalavimo pagrindą sudarančios aplinkybės. Bylos... 299. Teismas ginčo teisenos tvarka nagrinėdamas bylą vertina visą bylos... 300. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad ieškovas nepagrindė savo... 301. Tik teismui turint ieškovo ieškinio reikalavimus patvirtinančius duomenis,... 302. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.... 303. Nagrinėjamoje byloje atmetus ieškovo ieškinį atsakovams, pirmiausia,... 304. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas... 305. Atsakovė UAB ,,Vaivorykštė“ patyrė 1 149,50 Eur išlaidų advokato... 306. Antra, pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. balandžio 2... 307. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96, 259, 268, 270 str.,... 308. 1. Ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovams: 1. BUAB ,,Vaigera“, 2. H. A., 3. A.... 309. 2. Tenkinti 1, 3, 5, 6, 7. Atsakovų prašymą byloje ir ieškovo ieškinio... 310. 3. Priteisti iš ieškovo V. Ž. a. k. ( - ) atsakovui UAB ,,Vaivorykštė“... 311. 4. Priteisti valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660)... 312. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...