Byla e2A-605-856/2018

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-980-776/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje uždarajai akcinei bendrovei „Agrovet“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Grimeda“ dėl vienašalio sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarčių pakeitimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kretingalės mėsa“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti tarp ieškovės ir atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Šiaulių bankas 2011 m. birželio 14 d. sudarytos kreditavimo sutarties Nr. EIF-2011-429-05 ir 2011 m. birželio 29 d. sudarytos kreditavimo sutarties Nr. KS-2011-032-05 vienašališkus nutraukimus negaliojančiais bei pakeisti 2011 m. birželio 14 d. kreditavimo sutarties Nr. EIF-2011-429-05, 2011 m. birželio 29 d. kreditavimo sutarties Nr. KS-2011-032-05 ir 2012 m. kovo 13 d. kreditavimo sutarties Nr. EIF-2012-625-05 2.3. papunkčius, nurodant, kad kreditų grąžinimo terminas yra 2023 m. gruodžio 20 d. (e. b. I t., 1–8, 152–159 b. l.).

62.

7Ieškovė nurodė, kad 2014 metais susidūrė su nenumatytomis objektyviomis aplinkybėmis, t. y. eksporto apribojimais į Rusijos Federaciją dėl afrikinio kiaulių maro epidemijos Lietuvoje bei Rusijos Federacijos paskelbto embargo, kurios iš esmės apsunkino galimybes vykdyti pagal kredito sutartis prisiimtus įsipareigojimus. Kredito sutarčių sudarymo metu Rusijos Federacija nebuvo paskelbusi embargo mėsos ir jos gaminių importui iš Europos Sąjungos valstybių ir ieškovė neturėjo jokių galimybių numatyti, jog Rusijos Federacija paskelbs embargą mėsos ir jos produktų importui iš Europos Sąjungos šalių. 2015 m. pradžioje kreipėsi raštu į atsakovę, nurodydama, jog dėl pasikeitusių aplinkybių ieškovė patyrė nuostolių, trūko apyvartinių lėšų, prašė atidėti kredito ir palūkanų mokėjimus, o 2016 m. sausio 12 d. raštu kreipėsi į atsakovę su prašymu pakeisti kredito sutartis, t. y. pratęsti likusių kreditų grąžinimo terminus 7 metams iki 2023 m. gruodžio 20 d., kredito mokėjimus išdėstant pagal naujai pateiktą grafiką, tačiau atsakovė atsisakė pakeisti kredito sutartis. Aplinkybės dėl mėsos produktų embargo ir kiaulienos eksporto draudimo į Rusiją, įrodo iš esmės pasunkėjusias galimybes ieškovei vykdyti pagal kredito sutartis prisiimtus įsipareigojimus, o kartu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.204 straipsnio 2 dalyje laiduojamą teisę keisti kredito sutarčių sąlygas teismo keliu. Atsakovė, vienašališkai nutraukdama kredito sutartis, elgiasi itin nesąžiningai, tikisi išvengti situacijos, kuomet kredito sutartyse numatytas kredito grąžinimo terminas būtų pratęstas iki 2023 m. gruodžio 20 d., todėl atsakovės inicijuojamas vienašalis kredito sutarčių nutraukimas turi būti pripažįstamas neteisėtu. Ieškovės finansinė padėtis gerėja ir, pakeitus kredito sutartis (pratęsus kredito grąžinimo terminą), ji turėtų realias galimybes tinkamai įvykdyti kredito sutartis.

83.

9Atsiliepime į ieškinį atsakovė AB Šiaulių bankas prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (e. b. I t., 162–167 b. l.). Nurodė, kad ieškovė negali reikalauti pratęsti jau 2017 m. kovo 13 d. pasibaigusį kreditavimo sutarties Nr. EIF-2012-625-05 terminą ir nuo 2017 m. spalio 9 d. nutrauktos kreditavimo sutarties Nr. EIF-2011-429-05 terminą. Net jei kredito grąžinimo terminai nebūtų pasibaigę ar sutartis nebūtų buvusi nutraukta, ji nesutinka, kad aplinkybė dėl nuo 2014 m. įvesto mėsos eksporto ribojimo į Rusiją gali būti laikoma pakankamu pagrindu ieškovei reikalauti pakeisti tarp ieškovės ir atsakovės sudarytas kreditavimo sutartis, net 7 metų terminui atidedant kredito grąžinimo terminą. Didžiulius finansinius sunkumus turinčios įmonės reikalavimas 7 metams pratęsti kredito grąžinimo terminą, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis protingumo principui, o ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio, kad yra sukūrusi kažkokias prielaidas atkurti įmonės mokumą ir toliau plėtoti įmonės veiklą ir, kad patenkinus jos reikalavimus, sugebės įvykdyti kreditavimo sutartis. Atsakovės teigimu, ieškovė prarado galimybę remtis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.204 straipsniu, kurio nuostatos reikalauja dėl sutarties pakeitimo kreiptis iš karto po to, t. y. nedelsiant, kai atsiranda sutarties įvykdymo suvaržymas, nes ieškinys buvo pateiktas 2017 m. liepos 28 d., t. y. praėjus ketveriems metams nuo aplinkybių, su kurių buvimu ieškovė sieja reikalavimą vienašališkai keisti sutartį, atsiradimo. Atsakovės vertinimu, ieškovė, organizuodama savo veiklą taip, kad galimybė ją vykdyti priklauso išimtinai nuo vienos valstybės – Rusijos – rinkos ir negalvodama apie rinkų alternatyvas, prisiėmė tokios situacijos, į kokią pakliuvo, atsiradimo riziką, todėl ir dėl to prarado galimybę remtis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.204 straipsniu. Atsakovė yra finansinė įstaiga, kurią saisto griežti reikalavimai vertinti finansuojamo subjekto finansinę ekonominę padėtį – ieškovės reikalavimo tenkinimas reikštų atsakovės įpareigojimą finansuoti ieškovės veiklą, nepaisant fakto, kad ieškovė neatitinka tų reikalavimų, kurie yra keliami finansavimo siekiantiems asmenims, ir kuriuos atsakovė privalo patikrinti. Atsakovės nuomone, bendro pobūdžio samprotavimai apie tai, kad atsakovė, nutraukdama sutartis, elgiasi nesąžiningai, nepaaiškina, kodėl atsakovės sprendimas pasinaudoti aiškiai sutarties tekstuose suformuluota galimybe vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartis, galėtų būti laikomas neteisėtu.

104.

11Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, UAB „Grimeda“ prašė ieškinį tenkinti (e. b. I t., 188–189 b. l.). Trečiojo asmens nuomone, ieškovės nurodytos netikėtai atsiradusios neigiamos aplinkybės – afrikinio kiaulių maro išplitimas bei absoliutus, ilgalaikis ir konkrečiai prieš mėsos gamintojus nukreiptas mėsos produktų embargas į Rusijos Federacijos rinką – nebuvo ir negalėjo būti ieškovės iš anksto numatytos, nuo ieškovės valios priklausomos ar ieškovės kontroliuojamos, jos visiškai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visetą, todėl ieškovė pagrįstai prašo pakeisti kredito sutartis, pratęsiant dabartinius kredito grąžinimo terminus papildomam laikotarpiui. Trečiasis asmuo sutiko, kad šiuo metu ieškovės finansinė padėtis gerėja ir ieškovė, pakeitus kredito sutartis, turėtų realias galimybes tinkamai įvykdyti kredito sutartis.

125.

13Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, UAB „Agrovet“ prašė patikslintą ieškinį tenkinti (e. b. I t., 186–187 b. l.). Trečiojo asmens nuomone, ieškovė pagrįstai prašo pakeisti kredito sutartis, nes atsiradusios neigiamos aplinkybės – afrikinio kiaulių maro išplitimas bei absoliutus, ilgalaikis ir konkrečiai prieš mėsos gamintojus nukreiptas mėsos produktų embargas į Rusijos Federacijos rinką – nebuvo ir negalėjo būti ieškovės iš anksto numatytos, nuo ieškovės valios priklausomos ar ieškovės kontroliuojamos, jos visiškai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visetą. Trečiasis asmuo pritarė, kad šiuo metu ieškovės finansinė padėtis gerėja ir ieškovė, pakeitus kredito sutartis, turėtų realias galimybes tinkamai įvykdyti kredito sutartis, todėl būtų sąžininga, protinga ir teisinga atlikti ieškovės prašomus kredito sutarčių pakeitimus.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

156.

16Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Kretingalės mėsa“ atsakovei AB Šiaulių bankas 2 662 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (e. b. III t., 21–30 b. l.).

177.

18Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju eksporto apribojimas ir embargas ginčo sutarčių vykdymo kainos tiesioginio padidėjimo nesukelia, nes šios aplinkybės nedaro įtakos ieškovės prievolių pagal sutartis dydžiui – ieškovės gautos ir grąžintinos kredito sumos dydžio (aritmetinės išraiškos) nekeičia, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės lėmė ženklų pajamų sumažėjimą, o tai sukėlė laikiną ieškovės atsiskaitymų sutrikimą. Todėl, teismo nuomone, ieškovės nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą.

198.

20Teismo vertinimu, ieškovė negalėjo kontroliuoti Rusijos Federacijos priimtų sprendimų dėl kiaulienos eksporto iš Lietuvos į Rusijos Federaciją dėl afrikinio kiaulių maro epidemijos Lietuvoje apribojimo bei Rusijos Federacijos paskelbto žemės ūkio produktų embargo, todėl sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.204 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytos sąlygos.

219.

22Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad ginčo sutarčių sudarymo metu ji negalėjo protingai numatyti, jog gali atsirasti sunkumų prekybos santykiuose su Rusijos Federacijos subjektais. Teismas vertino, kad ieškovė yra verslo subjektas, kuris savo galimybes, vykdant veiklą, turėjo numatyti iš anksto ir prognozuoti didesnę dalį potencialių rizikų. Ieškovė, užmegzdama prekybinius santykius valstybėje, su kuria Lietuvos Respublikos santykiai bendra prasme nėra geri, turėjo vertinti potencialią riziką, kad valstybių politiniai santykiai dėl jų nestabilumo bet kada gali padaryti neigiamą įtaką ekonominiams santykiams, t. y. ieškovės verslo vystymuisi Rusijos Federacijoje, ir kad tai gali lemti galimą ginčo sutarčių įvykdymo pasunkėjimo riziką. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė egzistuojant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.204 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos aplinkybės, jog ieškovė ginčo sutarčių sudarymo metu negalėjo protingai numatyti galimo Rusijos Federacijos žemės ūkio produkcijos embargo paskelbimo.

2310.

24Teismo vertinimu, ieškovė buvo prisiėmusi ginčo sutarčių vykdymą varžančių aplinkybių atsiradimo riziką, nes kaip verslo profesionalas, įvertinęs Rusijos Federacijos rinkos ypatumus, priėmė sprendimą vykdyti savo veiklą būtent Rusijos Federacijos rinkoje. Teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.204 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga.

2511.

26Teismo vertinimu, ieškovė į atsakovę su pasiūlymu keisti ginčo sutartis kreipėsi gerokai po to, kai sužinojo aplinkybes, varžančias sutarčių vykdymą, o teise kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo naudojosi neoperatyviai. Tai, kad Rusijos Federacijos priimti sprendimai iš pradžių buvo terminuoti, taip pat nedaro įtakos vertinimui, kad ieškovė dėl sutarčių pakeitimo kreipėsi ne laiku, todėl pasikeitusių aplinkybių rizika tenka pačiai ieškovei.

2712.

28Teismas sutiko su atsakove, kad nėra jokių įrodymų, jog praėjus ieškovės prašomam laikotarpiui, ieškovė įvykdys kreditavimo sutartis, nes ieškovė pateikė tik deklaratyvius teiginius, kad jos veikla pagerės 2020 m. Bylos duomenys sudaro pagrindą teigti, kad ieškovės finansinė padėtis yra bloga. Teismas vertino, kad ginčo sutartis pažeidusi ieškovė, iki šiol elgusis pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, net ir su geriausiais ketinimais nėra pajėgi įvykdyti ginčo sutartis.

2913.

30Teismas nurodė, kad 2011 m. birželio 14 d. kreditavimo sutarties Nr. EIF-2011-429-05 7.5. papunktyje yra aiškiai apibrėžti pagrindai, kuriems esant atsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, o vienas iš pagrindų yra, jei ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų neatliekami sutartyje numatyti mokėjimai: nesumokama palūkanų, įsipareigojimo mokesčio, delspinigių ar pagal grąžinimo grafiką negrąžinama kredito dalis. Atsakovė turi teisę nutraukti kredito sutartį įspėjusi ieškovę raštu prieš 20 darbo dienų. Pagal ginčo 2011 m. birželio 29 d. kreditavimo sutarties Nr. KS-2011-032-05 6.7.1. papunktį, atsakovė turi teisę ne mažiau kaip prieš 14 kalendorinių dienų raštu įspėjusi ieškovę vienašališkai nutraukti sutartį, jei ieškovė ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų negrąžina sutartyje numatytais terminais numatytos kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų palūkanų ir/ar delspinigių ir tinkamai neįvykdo šių įsipareigojimų per 14 kalendorinių dienų nuo atsakovės rašytinio pareikalavimo dienos. Esant sutartiniam pagrindui vienašališkai nutraukti sutartį ir esant duomenų, kad ieškovė nepajėgi įvykdyti sutartinių įsipareigojimų nei dabar, nei ateityje, atsakovė teisėtai priėmė sprendimą kreditavimo sutartis nutraukti ir šis veiksmas, priešingai nei nurodo ieškovė, negali būti laikomas formaliu ginčo sutarčių sąlygų taikymu.

31III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3214.

33Ieškovė UAB „Kretingalės mėsa“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, priimti ir su apeliaciniu skundu išnagrinėti pridedamus įrodymus, nustatyti, jog civilinės bylos medžiagos dalis, pateikta teismui užklijuotame voke, yra nevieša bylos medžiaga, išreikalauti iš atsakovės AB „Šiaulių bankas“ visą turimą ieškovės UAB „Kretingalės mėsa“ kreditavimo bylos medžiagą, visas atsakovės AB „Šiaulių bankas“ kompetentingų organų patvirtintas vidines tvarkas, kuriomis yra reglamentuojamos kredito sutarčių, sudarytų su juridiniais asmenimis, nutraukimo procedūros, paskirti byloje teismo ekspertizę ir teismo ekspertei V. L. pateikti klausimus, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (III t., 49-72 b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3414.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kad Kredito sutarčių pakeitimui dėl pasikeitusių aplinkybių yra CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytos sąlygos, tačiau, anot pirmosios instancijos teismo, nėra CK 6.204 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos, kadangi ieškovas, kaip verslo profesionalas, buvo ir (ar) turėjo būti prisiėmęs Kredito sutarčių vykdymą varžančių aplinkybių atsiradimo riziką. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada priimta neįvertinus svarbių šios bylos nagrinėjimui aplinkybių ir (ar) įrodymų, todėl iškovė teigia, kad Kredito sutarčių pakeitimui dėl pasikeitusių aplinkybių egzistuoja CK 6.204 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visetas, t. y. ir tos, kurių nenustatė pirmosios instancijos teismas.

3514.2. Nei prieš sudarant Kredito sutartis, nei Kredito sutarčių sudarymo metu, Rusijos Federacija nebuvo paskelbusi embargo mėsos ir jos gaminių ar kitokių produktų importui iš Europos Sąjungos valstybių. Priešingai nei nurodo sprendime pirmosios instancijos teismas, ieškovė, užmegzdama prekybinius santykius, neturėjo jokių galimybių numatyti, jog Rusijos Federacija paskelbs embargą mėsos ir jos produktų importui iš Europos Sąjungos šalių. Valstybės (Rusijos Federacijos) paskelbtas draudimas įvežti mėsos produkciją į jos teritoriją nėra įprasta verslo rizika, su kuria paprastai susiduria verslo subjektai. Ieškovei negalint numatyti tokių aplinkybių atsiradimo tikimybės, atitinkamai negali būti laikoma, jog ieškovė prisiėmė tokių aplinkybių atsiradimo riziką. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo priimta išvada, jog šiuo atveju Kredito sutarčių pakeitimui dėl pasikeitusių aplinkybių nėra CK 6.204 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos, yra neteisėta ir nepagrįsta.

3614.3.

37Pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo atsižvelgta (tuo pačiu nepagrįstai buvo pripažinta kaip nereikšminga aplinkybe) į tai, kad ieškovei iškėlus restruktūrizavimo bylą, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 17 d. iki 2017 m. liepos 27 d. įsijungė specialus teisinis režimas, t. y. prievolių kreditoriams moratoriumas. Visos ieškovės prievolės, susidariusios iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, įskaitant prievoles, kylančias iš Kreditavimo sutarčių su atsakove, buvo modifikuotos (prievolės vykdomos ne anksčiau, nei tai numatyta rengiamame restruktūrizacijos plane), todėl aplinkybę, jog restruktūrizavimo periodu ieškovė nemokėjo atsakovei kredito įmokų ir palūkanų, nepagrįstai traktavo kaip sąmoningą kreditavimo sutarčių pažeidimą.

3814.4.

39Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai neatsižvelgdamas į aplinkybę, jog ieškovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, nurodė, kad ieškovė, neva, teise kreiptis į teismą dėl sutarčių pakeitimo naudojosi neoperatyviai. Civilinio kodekso 6.204 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas terminas tuoj pat po įsipareigojimų įvykdymo suvaržymo pateikti prašymą dėl sutarties sąlygų pakeitimo yra vertinamasis terminas (kaip ir protingas terminas šalims susitarti), todėl teismai kiekvienu atveju, vertindami, ar šis terminas nukentėjusios ginčo šalies buvo praleistas ar ne, turi atsižvelgti į aplinkybių visumą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog tinkamo prašymo forma yra tik raštiškas kreipimasis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių (argumentų), pagrindžiančių faktą, kad ieškovė, vykdydama derybas su atsakove, įvykdė reikalavimą tuoj pat informuoti savo kontrahentą apie atsiradusias aplinkybes iš esmės pakeitusias ieškovės galimybes įvykdyti Kredito sutartis. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismas sprendimu nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė neva nepareiškė atsakovei prašymo dėl Kredito sutarčių sąlygų pakeitimo tuoj pat po aplinkybių, varžančių Kredito sutarties vykdymą, atsiradimo bei taip pat neva teise kreiptis į teismą dėl sutarčių pakeitimo naudojosi neoperatyviai.

4014.5.

41Esant visoms Civilinio kodekso 6.204 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms sutarčių pakeitimo instituto sąlygoms bei atsižvelgiant į susiformavusią verslo praktiką, atsakovė, kaip stipresnioji šalis bei turinti neabejotinai perteklinį Kredito sutarčių vykdymo užtikrinimo priemonių skaičių, turėjo ir (ar) privalėjo pratęsti Kredito sutartis. Tai turėjo įgyvendinti pirmosios instancijos teismas, t. y. turėjo pakeisti Kredito sutartis, o ne vadovaudamasis deklaratyviais argumentais bei neanalizuodamas esminę svarbą bylai turinčių aplinkybių, visiškai formaliai atmesti ieškovės ieškinį.

4214.6. Kredito sutartis pakeitus, ieškovė šias Kredito sutartis galėtų tinkamai įvykdyti, kadangi šiuo metu ieškovės vykdomos veiklos rodikliai stabilizavosi, surasta naujų eksporto rinkų, surastas strateginis investuotojas, kuris įsipareigojo perfinansuoti ieškovės įsipareigojimus ir užtikrinti ieškovės gamybinių pajėgumų apkrovas. Ieškovė perorientuoja savo produkcijos tiekimo kryptis į Artimųjų ir Vidurio Rytų, Šiaurės Amerikos ir Europos šalių rinkas. Atsižvelgiant į verslo kontaktų kiekį ir intensyvias derybas dėl tiekimo sąlygų, pagrįstai galima tikėtis, kad ieškovė didins pardavimų apimtis. Tai leidžia manyti, jog ieškovė turi potencialą generuoti ir didinti pajamas. Ieškovės finansinė padėtis neabejotinai gerėja dėl ieškovės per trumpą laiką įdėtų milžiniškų pastangų ir tai leidžia teigti, kad pakeitus Kredito sutartis ieškovė turėtų realias galimybes jas tinkamai įvykdyti.

4314.7. Kredito sutartys su ieškove nutrauktos tik pagal formalius esminių nuostatų pažeidimus, tačiau, nenustačius ir neįrodžius nutraukimo pagrindų realumo, neįvertinus abiejų Kredito sutarčių interesų pusiausvyros dėl tolesnio sutarčių galiojimo.

4415.

45Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Šiaulių bankas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 22 d. sprendimą ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas (e. b. III t., 121–132 b. l.). Nurodė, kad šiuo atveju labai reikšminga laikytina aplinkybė, kad yra pasibaigęs kredito grąžinimo terminas pagal visas tris Kreditavimo sutartis. Nepriklausomai nuo to, ar Kreditavimo sutartys būtų nutrauktos ar ne, Šiaulių bankas nebeturi prieš UAB „Kretingalės mėsa“ jokių prievolių: prievolę grąžinti gautus kreditus ir sumokėti su naudojimusi jais susijusius mokėjimus (palūkanas ir delspinigius) turi tik viena sutarties šalis - UAB „Kretingalės mėsa“. Ieškovė (apeliantė) neįrodė, kad egzistuoja aplinkybių visuma, būtina reikalaujant pritaikyti CK 6.204 straipsnį: ieškovė nesilaikė reikalavimo dėl vienašališko sutarties pakeitimo kreiptis nedelsiant po aplinkybių atsiradimo; ieškovė, savo veiklą organizuodama tokiu būdu, kad jos sėkmingumas priklauso išimtinai nuo vienos rinkos - rinkos Rusijoje, prisiėmė tokios situacijos atsiradimo riziką. Ieškovė neįrodė, kad būtų pajėgi įvykdyti Kreditavimo sutartis, jeigu kredito grąžinimo terminas būtų pratęstas: apeliantės finansinė-ekonominė padėtis šiuo metu yra itin bloga; apeliantė neturi pagrįsto restruktūrizavimo plano, dėl to restruktūrizavimo byla buvo nutraukta; teismas atsisakė iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą; apeliantė nepateikė jokių patikimų įrodymų, kaip planuoja įveikti didžiulius finansinius-ekonominius sunkumus, apsiribodama bendro pobūdžio samprotavimais; apeliantė, pasibaigus kredito grąžinimo terminams, yra negrąžinusi 47-77 procentų pasiimtų kreditų ir nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio, kad per 7 metų laikotarpį sugebės atkurti įmonės mokumą, grąžins skolas ir vykdys intensyvesnę ir sėkmingesnę veiklą, t. y. neįrodė, kad įvykdžius jos reikalavimą sutartinių prievolių pusiausvyra būtų atkurta. Ieškinio reikalavimas pratęsti jau pasibaigusius Kreditavimo sutarčių kredito grąžinimo terminus itin ilgam laikotarpiui savo esme atitinka reikalavimą išduoti naują kreditą bendrovei, turinčiai didžiulių finansinių sunkumų. Atsakovė yra finansinė įstaiga, kurią saisto griežti reikalavimai vertinti finansuojamo subjekto finansinę ekonominę padėtį - apeliantės reikalavimo tenkinimas reikštų atsakovės įpareigojimą finansuoti apeliantės veiklą, nepaisant fakto, kad apeliantė neatitinka tų reikalavimų, kurie yra keliami finansavimo siekiantiems asmenims, ir kuriuos atsakovė privalo patikrinti. Atsakovė Kreditavimo sutartis 1 ir 2 nutraukė sutartyje numatytais pagrindais ir tiksliai laikydamasi sutartyje įtvirtintų procedūrų; nėra jokio pagrindo sutartines nuostatas dėl vienašališko Kreditavimo sutarčių nutraukimo pripažinti prieštaraujančiomis bendriesiems teisės principams, imperatyvioms teisės normomis ar viešai tvarkai. Šiaulių apygardos teisme jau yra išnagrinėta analogiška byla pagal su apeliante susijusios įmonės UAB „Grimeda“ apeliacinį skundą, atmetant analogiškus reikalavimus, kokie yra suformuluoti šioje byloje, ir tokiu būdu suformuojant precedentą, kuris saisto teismą, nagrinėjantį analogišką bylą.

4616.

47Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje UAB „Agrovet“ prašo tenkinti UAB „Kretingalės mėsa“ apeliacinį skundą, prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, ekspertizės paskyrimo ir civilinės bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka (e. b. III t., 132–136 b. l.). Nurodė, kad embargas buvo paskelbtas 2014 m. rugpjūčio mėnesį, o ieškovė į atsakovę raštiškai kreipėsi 2015 m. sausio mėnesį, t. y. praėjus 5 mėnesiams. Ieškovės raštiškas pasiūlymas pateiktas per 5 mėnesius nuo embargo paskelbimo laikytinas protingumo kriterijus atitinkančiu terminu. Iš bylos medžiagos matyti, jog tapus sunkiau įvykdyti įsipareigojimus, apeliantė raštu ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl sutarčių vykdymo terminų pratęsimo. Nesulaukusi atsakovės atsakymų į pateiktus raštiškus prašymus, apeliantė bandė laikinus sunkumus spręsti restruktūrizavimo keliu. Apeliantė su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir parengtais Bendrovės restruktūrizavimo plano metmenimis kreipėsi 2016-05-06, t. y. praėjus mažiau nei 4 mėnesiams nuo 2016-01-12 prašymo atsakovei pateikimo. 2017-07-28, t. y. praėjus vienai dienai po restruktūrizavimo bylos nutraukimo, apeliantė kreipėsi su ieškiniu, prašydama modifikuoti kreditavimo sutartis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo 20 dalies motyvas, kad apeliantė savo teise kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo naudojosi neoperatyviai, atmestinas kaip nepagristas. Apeliantė atsakovei sumokėjo 1 152 206,43 Eur sumą, iš kurių 113 636 Eur suma atsakovės naudai sumokėta po prašymų atsakovei pateikimo, tai rodo, kad apeliantė kredito sutartyse numatytų prievolių nenustojo vykdyti, todėl apeliacinio skundo argumentai paneigia nepagrįstus pirmosios instancijos teismo 7 dalies teiginius, kad neva ieškovė neatliko jokių veiksmų, mažindama įsiskolinimus pagal kreditavimo sutartis. Iš bylos medžiagos nėra aišku, dėl kokių konkrečiai reikalavimų taikymo, atsakovė atsisakė pratęsti sutartį su ieškove. Apeliantės prašomi išreikalauti įrodymai neatsiejamai susiję su byla bei yra reikšmingi sprendžiant apeliacinio skundo reikalavimus. Aplinkybė, kad prašomi išreikalautini dokumentai sudaro komercinę paslaptį ir yra vidaus naudojimo, neturi reikšmės, kadangi nagrinėjamoje byloje privataus subjekto interesas neatskleisti teisminei institucijai komercinės paslapties nėra daugiau saugomas nei viešasis interesas ir įstatymo nustatyta teismo pareiga tokio pobūdžio bylose. Ieškovės didžiulėmis pastangomis buvo išlaikytas 17 metų veiklos istoriją turinčios bendrovės ūkinės komercinės veiklos tęstinumas ir buvo surasti papildomi ieškovės veiklos finansavimo šaltiniai, padėsiantys greičiau įveikti laikinus finansinius sunkumus. Ieškovės finansinė padėtis neabejotinai gerėja, todėl akivaizdu, kad pakeitus Kredito sutartis ieškovė turės realias galimybes tinkamai jas įvykdyti. Bankas, pateikdamas ieškovei raštą, siekdamas kuo greičiau nutraukti Kredito sutartis, elgiasi ypatingai nesąžiningai ne tik ieškovės, tačiau ir kitų kreditorių atžvilgiu.

4817.

49Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje UAB „Grimeda“ prašo tenkinti UAB „Kretingalės mėsa“ apeliacinį skundą, prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, ekspertizės paskyrimo ir civilinės bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka (e. b. III t., 172–175 b. l.). Nurodė, kad teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė neva laiku nepateikė atsakovei prašymo dėl Kredito sutarčių modifikavimo, o taip pat teismine gynyba dėl sutarčių pakeitimo naudojosi neoperatyviai. Priešingai nei konstatavo teismas, ieškovė veiksmų, kad būtų modifikuotos kredito sutartys, ėmėsi nedelsiant, t. y. išsyk, kai suprato, kad dedamų pastangų, kuriomis pati siekia suvaldyti patiriamus neigiamus padarinius, nepakaks. Byloje taip pat pateikti įrodymai, kad ieškovė dėjo pastangas, jog būtų išsaugoti sutartiniai santykiai su atsakove: 2015-01-13 raštu Nr. 15/02 prašė Banko apyvartinių lėšų papildymo, siūlydama užtikrinimo priemones, taip pat prašė atidėti kredito ir palūkanų dengimus iki 2015-12-31; 2015-09-07 raštu Nr. 2015/09/07- 02 teikė informaciją apie derybas su investuotoju; 2016-01-12 raštu Nr. 2016/1 prašė peržiūrėti paskolų mokėjimo grafikus pagal sudarytas Kredito sutartis. Bankui nepateikus atsakymų, ieškovės akcininkai 2016-05-05 patvirtino įmonės restruktūrizavimo metmenis ir vadovas kreipėsi dėl restruktūrizavimo bylos ieškovei iškėlimo. Iš restruktūrizavimo bylą nagrinėjusiam teismui pridėto 2016-05-25 Banko pareiškimo matyti, kad ieškovė buvo pateikusi pakankamas Kredito grąžinimo užtikrinimo priemones, laiku mokėjo palūkanas ir kreditų dalys buvo grąžinamos pagal Kredito sutartyse numatytus grafikus. Akcentuotina, kad šias aplinkybes patvirtino pats bankas. Apeliantė iki kreipimosi teisminės gynybos dėl sutarčių modifikavimo išnaudojo visas galimybes susitarti su atsakove dėl sutarčių modifikavimo, kurių ėmėsi nedelsiant, t. y. praėjus vos 5 mėnesiams po Rusijos paskelbto embargo. Atsakovės interesas atgauti suteiktus kreditus nebus pažeistas, kadangi esama pakankama užtikrinimo priemonių, iš kurių Bankas galės savo interesus patenkinti ateityje. Atsakovė, žinodama apie sudėtingas ieškovei Kredito sutarčių vykdymo priežastis, esant iš esmės pasikeitusioms aplinkybėms, nepaisydama aktyvių ieškovės pastangų pratęsti Kredito sutarčių įvykdymo terminus, vienašališkai nutraukė tarp ieškovės ir atsakovės sudarytas Kredito sutartis. Pritartina ieškovei, kad tokie atsakovės veiksmai negali būti laikomi teisėtais, pagrįstais ir sąžiningais. Trečiasis asmuo mano, kad ieškovė pagrindė, jog jos prašomi išreikalauti įrodymai susiję su nagrinėjama byla ir šių įrodymų pagrindu ieškovė įrodinėjo savo reikalavimų pagrįstumą, tačiau teismas atsisakė į bylą išreikalauti esminę reikšmę bylai turinčius įrodymus. Netikėtai atsiradusios neigiamos aplinkybės – afrikinio kiaulių maro išplitimas bei absoliutus, ilgalaikis ir konkrečiai prieš mėsos gamintojus nukreiptas mėsos produktų embargas į Rusijos Federacijos rinką – nebuvo ir negalėjo būti ieškovės iš anksto numatytos, nuo ieškovės valios priklausomos ar ieškovės kontroliuojamos, kadangi pasireiškė iš esmės dėl politinių veiksnių. Taigi, nurodytos aplinkybės visiškai atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visetą, todėl ieškovė pagrįstai prašė pakoreguoti Kredito sutartis, pratęsiant dabartinius kredito grąžinimo terminus papildomam laikotarpiui.

50Teismas

konstatuoja:

51IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

52teisiniai argumentai ir išvados

53Ieškovės UAB „Kretingalės mėsa“ apeliacinis skundas netenkinamas.

5418.

55Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

19.

56Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

57Dėl pateiktų dokumentų nepripažinimo nevieša bylos medžiaga

5820.

59Asmuo, teikiantis teismui dokumentus ar medžiagą, kuriuose esantys duomenys sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti (CPK 10 straipsnio 4 dalis).

6021.

61Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 1.116 straipsnio 1 dalį, informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Kasacinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, yra konstatavęs, kad tam, jog būtų laikoma komercine paslaptimi, informacija turi atitikti šiuos požymius: 1) informacija turi būti slapta (nevieša); 2) informacija turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, ir ji negali būti laisvai prieinama; 3) informacija turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018).

6222.

63Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateiktą dokumentų rinkinį dėl jame esančios konfidencialios informacijos prašo pripažinti nevieša bylos medžiaga, tačiau nepagrindžia, kuri konkreti sutartyje esanti informacija saugotina, ir kodėl. Sutartį sudariusio investuotojo tapatybė teismui pateiktoje sutarties versijoje nėra atskleista. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų dokumentų turinį, nenustatė, kad juose esanti pakankamai bendro pobūdžio informacija atitiktų komercinės paslapties sampratą ar sudarytų kitokią paslaptį. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstu apeliantės prašymą pateiktą dokumentų rinkinį laikyti nevieša bylos medžiaga.

64Dėl naujų įrodymų priėmimo

6523.

66Apeliaciniame skunde apeliantė pateikė prašymą priimti naujus įrodymus, pagrindžiančius realų sutarties su strateginiu partneriu įgyvendinimą, UAB „Kretingalės mėsa“ veiklos išgryninimą ir specializaciją, sąnaudų sumažinimą ir veiklos rodiklių pozityvias tendencijas, duomenis apie ieškovės eksportą į naujas užsienio šalių rinkas, užsakymus bei verslo ryšius su partneriais, kurių dalį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, o kitų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik susipažinus su teismo sprendimu. Ieškovės teigimu, šie duomenys leidžia pagrįstai prognozuoti, kad patenkinus ieškinio reikalavimus ieškovė bus pajėgi įvykdyti įsipareigojimus atsakovei per numatytą laikotarpį.

6724.

68Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

6925.

70Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantės naujai pateiktais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad siekiant visapusiško bei išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo išsprendimo, yra pagrindas priimti apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus ir vertinti juos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

71

72Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

7326.

74Apeliantė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodo, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos, t. y. susijusios su detaliomis faktinėmis aplinkybėmis (kurias ieškovė ir atsakovė vertina skirtingai) bei finansinių rodiklių vertinimu, be to, ieškovei nebuvo suteikta teisė savo poziciją grįsti ekspertizės išvadomis ir iš atsakovės išreikalautais dokumentais. Apeliantės teigimu, siekiant tinkamai ir išsamiai išnagrinėti ginčą, reikalingas žodinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė su apeliantės prašymu nesutiko, nurodydama, jog paskyrus apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimas išsitęstų, o proceso dalyviai patirtų papildomų išlaidų, šalys pirmosios instancijos teisme buvo išklausytos ir turėjo galimybę pateikti visus savo argumentus, apeliacinio skundo pagrįstumui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis (kurie yra juridiniai asmenys, veikiantys per atstovus) nėra jokios būtinybės.

7527.

76CPK 321 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

7728.

78Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Be to, iš civilinės bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teisme buvo apklausti visi byloje dalyvaujantys asmenys, šalys pateikė išsamaus turinio ir didelės apimties procesinius dokumentus, iš kurių apeliacinės instancijos teismas turi pakankamai duomenų spręsti apie pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, apeliantė nenurodė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

79Dėl įrodymų išreikalavimo iš atsakovės AB Šiaulių bankas

8029.

81Apeliaciniame skunde UAB „Kretingalės mėsa“ pateikė prašymą išreikalauti iš atsakovės AB Šiaulių bankas visą atsakovės turimą ieškovės kreditavimo bylos medžiagą, visas AB Šiaulių bankas kompetentingų organų patvirtintas vidines tvarkas, kuriomis yra reglamentuojamos kredito sutarčių, sudarytų su juridiniais asmenimis, nutraukimo procedūros. Nurodė, kad atsakovei pateikus minėtus dokumentus, bus galima įvertinti, ar atsakovės sprendimas nepratęsti Kredito sutarčių terminų buvo pagrįstas, t. y. ar atlikus privalomą kreditavimo vertinimą ir įvertinus esminių aplinkybių atsiradimo įtaką ieškovės galimybėms toliau vykdyti Kredito sutartis, atsakovė pagrįstai atsisakė pratęsti sutartį su ieškove.

8230.

83Iš teismui pateikto AB Šiaulių bankas komercinę paslaptį sudarančios informacijos sąrašo matyti, kad banko komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija (komercinę paslaptį sudaranti informacija), kuri nėra vieša ir neprieinama tretiesiems asmenims, ir dėl kurios atskleidimo bankas galėtų patirti didelių nuostolių, be visų kitų duomenų yra ir šie duomenys: žinios apie banko klientus – banko klientai, jų vykdomos operacijos, jų padėti indėliai, jiems suteikti kreditai, kreditų išdavimo sąlygos, klientų įsiskolinimai, klientų finansinė-ūkinė būklė, kuri tapo žinoma bankui analizuojant kliento pateiktus dokumentus kredito išdavimo ar kitokių paslaugų teikimo atveju. Iš minėto sąrašo matyti, kad ieškovės prašoma pateikti informacija yra laikoma ne tik konfidencialia informacija, bet ir banko komercine paslaptimi, kuri negali būti atskleista tretiesiems asmenims. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašomi išreikalauti dokumentai neturi įtakos ieškovės ieškinyje reiškiamiems reikalavimams, nes atsakovės vidiniai dokumentai reglamentuoja banko darbuotojų teises ir pareigas, kompetenciją ir atsakomybę. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad šie dokumentai nesukuria jokių teisinių pasekmių tretiesiems asmenims, tretieji asmenys iš šių dokumentų negali kildinti jokių teisių ir pareigų. Vadovaudamasi anksčiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės prašymas išreikalauti iš atsakovės AB Šiaulių bankas ieškovės UAB „Kretingalės mėsa“ kreditavimo bylos medžiagą ir banko vidines tvarkas, yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

84Dėl ekspertizės skyrimo

8531.

86Apeliantė prašo paskirti šioje civilinėje byloje teismo ekspertizę, ekspertei V. L. užduodant ieškovės pateiktus klausimus. Nurodo, kad nagrinėjamos bylos kontekste ypač svarbu nustatyti, kokias neigiamas pasekmes (jų mastą) ieškovei sukėlė 2014 metais Rusijos Federacijos Vyriausybės paskelbtas visiškas embargas mėsos produktų eksportui į Rusijos Federaciją, o taip pat kaip šios neigiamos pasekmės įtakojo ieškovės galimybes vykdyti iš Kredito sutarčių kylančius įsipareigojimus bei kaip pakeitė sutartinių prievolių vykdymo pusiausvyrą tarp Kredito sutarties šalių. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai nevertino ir neanalizavo.

8732.

88Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą paskirti šioje byloje teismo ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB „Audito Gairės“ ekspertei L. R., pastarajai užduodant ieškovės suformuluotus klausimus apie ieškovės finansinę padėtį Kredito sutarčių sudarymo ir pakeitimo metu, kokią įtaką turėjo Rusijos embargas ieškovės galimybėms vykdyti įsipareigojimus, ar Kredito sutarčių sudarymo metu egzistavo prielaidos numatyti 2014 metų embargą, ar ieškovė yra pajėgi įvykdyti Kredito sutartis iki 2023 m. gruodžio 20 d.

8933.

90Iš anksčiau nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė prašo skirti ekspertizę, užduodama ekspertei V. L. du iš keturių tuos pačius klausimus, kaip ir pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad byloje nekeliami klausimai, reikalaujantys specialių žinių dėl ieškinio pagrindo, ieškovės prašymą skirti ekspertizę atmetė.

9134.

92Pažymėtina, kad CPK 265 straipsnis numato, kad teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos, ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. Tuo tarpu apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taigi, aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas numato, kad apeliacinės instancijos teismas tik patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nenagrinėja bylos iš esmės, nenustatinėja bylos aplinkybių ir iš naujo nevertina šalių pateiktų įrodymų, nes tai yra atliekama pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliantės prašymas skirti ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertei V. L., laikytinas nepagrįstu, todėl netenkinamas.

93Dėl Kreditavimo sutarčių pakeitimo

9435.

95Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kredito sutarčių pakeitimui dėl pasikeitusių aplinkybių nėra CK 6.204 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos, o ieškovas, kaip verslo profesionalas, buvo ir (ar) turėjo būti prisiėmęs Kredito sutarčių vykdymą varžančių aplinkybių atsiradimo riziką. Apeliantės teigimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada priimta neįvertinus svarbių šios bylos nagrinėjimui aplinkybių ir (ar) įrodymų, nes nei prieš sudarant Kredito sutartis, nei Kredito sutarčių sudarymo metu, Rusijos Federacija nebuvo paskelbusi embargo mėsos ir jos gaminių ar kitokių produktų importui iš Europos Sąjungos valstybių, priešingai nei nurodo sprendime pirmosios instancijos teismas, ieškovė, užmegzdama prekybinius santykius, neturėjo jokių galimybių numatyti, jog Rusijos Federacija paskelbs embargą mėsos ir jos produktų importui iš Europos Sąjungos šalių. Ieškovei negalint numatyti tokių aplinkybių atsiradimo tikimybės, atitinkamai negali būti laikoma, jog ieškovė prisiėmė tokių aplinkybių atsiradimo riziką. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

9636.

97Sutartinių santykių šalys, atsiradus aplinkybių, dėl kurių vienai jų ar abiem tolimesnis sutartimi prisiimtų prievolių vykdymas sutartyje nustatytomis sąlygomis tampa nepalankus, pažeidžia sutartinių santykių pusiausvyrą ir pan., turi galimybę sutartinius santykius nutraukti ar juos pakeisti. CK 6.204 straipsnyje įtvirtinta pasikeitusių aplinkybių (rebus sic stantibus) taisyklė taikytina, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Šioje normoje nurodytos aplinkybės, kurioms esant konkrečiu atveju pripažįstama, kad sutartinių prievolių pusiausvyra yra iš esmės pažeista ir vienai šaliai sutarties vykdymas yra suvaržytas. CK 6.204 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

9837.

99Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad būtina nustatyti, jog egzistuoja visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, priešingu atveju neatsiranda pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodytų sutarties pakeitimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. nutartis, priima civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-206/2012).

10038.

101Šalis, kuri kreipiasi į teismą reikalaudama pakeisti sutarties sąlygas, turi pagrįsti, kodėl dėl pasikeitusių aplinkybių jai įvykdyti sutartį tapo esmingai sudėtingiau negu kitai šaliai. Šalis neturi teisės pasinaudoti sutarties vykdymo suvaržymo institutu tik dėl to, kad sudaryta sutartis pasirodė esanti nepelninga arba generuoja mažesnį pelną, nei buvo manyta sutarties sudarymo metu. Silpnesnioji šalis privalo protingai numatyti ateities įvykius bei kliūtis, galinčias iškilti sutarties vykdymo metu, dėti tam tikras pastangas domėtis ir aiškintis būsimos sutarties vykdymo aplinkybes, kontekstą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2014).

10239.

103Viena iš CK 6.204 straipsnio taikymo sąlygų yra ta, kad nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi aplinkybių, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, atsiradimo rizikos. Apeliantės teigimu, nei prieš sudarant Kredito sutartis, nei Kredito sutarčių sudarymo metu, Rusijos Federacija nebuvo paskelbusi embargo mėsos ir jos gaminių ar kitokių produktų importui iš Europos Sąjungos valstybių, ieškovei negalint numatyti tokių aplinkybių atsiradimo tikimybės, atitinkamai negali būti laikoma, jog ieškovė prisiėmė tokių aplinkybių atsiradimo riziką.

10440.

105Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovė 2011 m. birželio 14 d., 2011 m. birželio 29 d. ir 2012 m. kovo 13 d. pasirašė Kreditavimo sutartis su atsakove AB Šiaulių bankas, įsipareigodama visą paimtą kreditą grąžinti bankui dalimis iki Sutarties sąlygose nurodyto termino ir ta valiuta, kuria jis išduotas, naudojimosi kreditu laikotarpiu kiekvieną mėnesį mokėti bankui už kreditą priskaičiuotas palūkanas, už nepanaudotą kredito dalį mokėti įsipareigojimo mokestį, delspinigius, užtikrinti prievolių įvykdymą nekilnojamuoju turtu. Be šių įsipareigojimų ieškovė 2011-06-14 Kreditavimo sutarties 6 dalyje prisiėmė ir papildomus įsipareigojimus bankui – įstatymų nustatyta tvarka sudaryti finansinę atskaitomybę, raštu informuoti banką apie ketvirčio veiklos rezultatus, pateikti bankui balanso ir pelno-nuostolių ataskaitas, kiekvieną mėnesį pateikti informaciją apie bankui įkeistas atsargas. Taigi, ieškovė jau sudarydama Kreditavimo sutartis su atsakove žinojo, kad ji privalės vykdyti kredito sutartyse prisiimtus įsipareigojimus ir prisiėmė su tuo susijusias sutarčių neįvykdymo rizikas, sutarčių sudarymas priklausė nuo ieškovės valios. Ieškovės komercinės veiklos pobūdis (mėsos produktų logistikos ir realizacijos srityje – supirkimas, surinkimas, paruošimas realizacijai ir realizavimas) nuo pat 2001 metų (ginčo sutarčių sudarymo metu taip pat) iki jų vienašalio nutraukimo momento išliko tas pats. Ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, jog mėsos produktų eksportas į Rusijos Federacijos rinką būtų buvusi naujo pobūdžio ūkinė – komercinė veikla, kuri nebuvo žinoma ir ginčo sutarčių šalių įvertinta rizikingumo aspektu jų sudarymo momentu. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis darytina išvada, jog ieškovė kaip įmonė, užsiimanti savo produkcijos eksportu į Rusijos Federacijos rinką, jau sutarčių sudarymo momentu (2011 ir 2012 metais) turėjo įvertinti savo galimybes įvykdyti sutartines prievoles atsakovei atsižvelgiant į Rusijos Federacijos rinkos nepastovumą ir gana dažnai Lietuvos Respublikai ir/ar kitoms Europos Sąjungoms šalims šios valstybės taikomus ekonominius suvaržymus, prekybos ribojimus ir kt.

10641.

107Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nei Kredito sutarčių sudarymo metu, nei prieš tai embargas į Rusijos Federacijos rinką nė vienai komercinei veiklai nebuvo paskelbtas. Iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad viena pirmųjų ir viena iš didžiausių blokadų – 2005 m. lapkritį Rusijos paskelbtas draudimas importuoti lenkiškus mėsos produktus, įvestas paaštrėjus Maskvos ir Varšuvos santykiams. Netrukus po paskelbtų sankcijų Lenkijai, Rusija apribojo ir mėsos gaminių importą iš Ukrainos (2006 m. sausio 20 d.). Tų pačių metų kovo 27 d. atitinkamos Rusijos žinybos uždraudė importuoti vyną iš Gruzijos ir Moldovos dėl vynuose esą aptiktų pesticidų ir sunkiųjų metalų. Gruzijai taip pat buvo uždrausta eksportuoti į Rusiją mineralinį vandenį „Borjomi“. 2009 m. birželį Rusijos federalinė veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba per du kartus iš viso užkirto kelią 1300 pavadinimų pieno produktų importui iš Baltarusijos. 2009 m. rugsėjo mėnesį Rusija uždraudė įvežti ir įmonių „Pieno žvaigždžių“ filialo Mažeikių pieninės, „Žemaitijos pieno“ Telšių filialo, „Rokiškio sūrio“ filialo Ukmergės pieninės ir antrinės įmonės „Rokiškio pienas“ produktus. Negana to, Rusija padidino muitų tarifus įvežamoms tam tikroms sūrio rūšims. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina gana dažnai taikomus ekonominius suvaržymus ir prekybos ribojimus ne tik Lietuvos Respublikai, bet ir Europos Sąjungos bei kitoms šalims, o tai sudaro pagrindą spręsti apie Rusijos rinkos nepastovumą. Rusijos sankcijos ir įvairaus pobūdžio draudimai su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis kartojasi jau daugiau kaip du dešimtmečius. Ieškovei, kaip verslo subjektui, negalėjo būti nežinomos aukščiau nurodytos aplinkybės, tuo labiau, kad ieškovė jau septyniolika metų verčiasi šia komercine veikla. Visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė, kaip verslo subjektas, vykdantis komercinę veiklą nuo 2001 metų, savo galimybes vykdant veiklą turėjo numatyti iš anksto ir prognozuoti didesnę dalį potencialių rizikų. Ieškovė, vykdydama komercinę veiklą valstybėje, su kuria Lietuvos Respublikos santykiai bendra prasme nėra geri nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo momento, turėjo įvertinti potencialią riziką, kad valstybių politiniai santykiai dėl jų nestabilumo bet kada gali padaryti neigiamą įtaką ekonominiams santykiams, t. y. ieškovės verslo vystymuisi Rusijos Federacijoje, ir kad tai gali lemti galimą ginčo sutarčių įvykdymo pasunkėjimo riziką.

10842.

109Šios nutarties 35–36 punktuose nurodytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė neįrodė egzistuojant CK 6.204 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos aplinkybės, jog ieškovė ginčo sutarčių sudarymo metu negalėjo numatyti galimo žemės ūkio produkcijos embargo paskelbimo bei CK 6.204 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos aplinkybės, kad ieškovė nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė, jog egzistuoja visos išvardintos sąlygos, kurias būtina nustatyti tam, kad atsirastų pagrindas sutarties keitimui.

11043.

111Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo atsižvelgta (tuo pačiu nepagrįstai buvo pripažinta kaip nereikšminga aplinkybe) į tai, kad ieškovei iškėlus restruktūrizavimo bylą, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 17 d. iki 2017 m. liepos 27 d. įsijungė specialus teisinis režimas, t. y. prievolių kreditoriams moratoriumas. Visos ieškovės prievolės, susidariusios iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, įskaitant prievoles, kylančias iš Kreditavimo sutarčių su atsakove, buvo modifikuotos (prievolės vykdomos ne anksčiau, nei tai numatyta rengiamame restruktūrizacijos plane), todėl aplinkybę, jog restruktūrizavimo periodu ieškovė nemokėjo atsakovei kredito įmokų ir palūkanų, nepagrįstai traktavo kaip sąmoningą kreditavimo sutarčių pažeidimą.

11244.

113Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo kreditavimo sutarčių pažeidimą ieškovei nemokant įmokų ir palūkanų, neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovei Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla.

11445.

115Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 22 d. sprendime nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1202-460/2016 ieškovei iškelta restruktūrizavimo byla, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-513-460/2017 UAB „Kretingalės mėsa“ restruktūrizavimo byla nutraukta. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1194-798/2017 Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis palikta nepakeista. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl prievolių vykdymo ieškovei iškėlus restruktūrizavimo bylą, nurodė, kad net galiojant draudimui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, susidaro ginčo kreditavimo sutartyse nurodytas prievolių nevykdymo laikotarpis, kuris leido atsakovei inicijuoti vienašališko ginčo sutarčių nutraukimo procedūrą. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, nors ir konkrečiai nenurodydamas laikotarpio, per kurį ieškovė nevykdė savo įsipareigojimų atsakovei, tačiau įmokų ir palūkanų nemokėjimo restruktūrizavimo laikotarpiu nelaikė sąmoningu kreditavimo sutarčių pažeidimu. Apeliantė šias aplinkybes interpretuoja klaidingai.

11646.

117Iš bylos medžiagos nustatyta, jog tik nutraukus UAB „Kretingalės mėsa“ restruktūrizavimo bylą (2017-07-27), atsakovė 2017 m. rugpjūčio 2 d. pranešimais informavo ieškovę apie Kreditavimo sutarties sąlygų netinkamą vykdymą, nurodė, kad negrąžinami kreditai nuo 2016 m. liepos 30 d. - rugpjūčio 30 d., o nuo 2016-09-05 nemokamos palūkanos už naudojimąsi kreditu. Minėtuose pranešimuose atsakovė nurodė, kad negrąžinus bankui visos skolos, bankas bus priverstas vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukti Kreditavimo sutartis. Pažyma apie UAB „Kretingalės mėsa“ įsiskolinimą patvirtina, kad ieškovės įsiskolinimas 2017-08-01 dienai pagal sutartį Nr. EIF-2011-429-05 sudarė 267 503,96 Eur (kredito suma – 161 148,00 Eur, palūkanos – 82 590,45 Eur, delspinigiai – 15 667,51 Eur, kita – 8098,00 Eur), pagal sutartį Nr. KS-2011-032-05 – 173 370,72 Eur (kredito suma – 142 291,44 Eur, palūkanos – 24 615,43 Eur, delspinigiai – 6463,85 Eur), pagal sutartį Nr. EIF-2012-625-05 – 516 924,04 Eur (kredito suma – 472 004,33 Eur, palūkanos – 22975,66 Eur, delspinigiai – 21 944,05 Eur), viso 957 798,72 Eur.

11847.

119Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė nepareiškė atsakovei prašymo dėl Kredito sutarčių sąlygų pakeitimo tuoj pat po aplinkybių, varžančių Kredito sutarties vykdymą, atsiradimo, o teise kreiptis į teismą dėl sutarčių pakeitimo naudojosi neoperatyviai.

12048.

121CK 6.204 straipsnio 3 dalis numato, kad kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą.

12249.

123Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje yra nurodęs, jog šalis, kuri remiasi sutarties vykdymo suvaržymu, turi būti aktyvi ir privalo teikti kitai šaliai prašymą keisti sutartį per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tuoj pat po to, kai šios aplinkybės atsirado. Tuo atveju, kai kita šalis nepareiškia noro derėtis, nukentėjusi sutarties šalis teise kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo turi naudotis operatyviai, priešingu atveju pasikeitusių aplinkybių rizika teks pačiai šaliai, t. y. procesiniu požiūriu šioje teisės normoje nustatytas privalomas ikiteisminis šalių ginčo nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).

12450.

125Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad teise kreiptis į teismą dėl sutarčių pakeitimo ieškovė naudojosi neoperatyviai. Bylos duomenys rodo, jog iš esmės tvirtindama, jog jos, kaip ginčo sutarčių šalies, teisės 2013-2014 metais dėl įvykusių krizinių veiksnių buvo esmingai pažeistos ir dėl to kredito sutarčių vykdymas jai tapo itin sudėtingas, ieškovė dėl kredito sutarčių keitimo į atsakovę prašymu kreipėsi tik 2016 m. sausio 12 d., t. y. nuo krizinių veiksmų atsiradimo dienos praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui, kas rodo, jog ieškovė iki 2016 metų pradžios minėtiems kriziniams veiksniams nesuteikė išskirtinės reikšmės ir nelaikė jų esmingai lemiančiais jos, kaip kredito prievoles atsakovei vykdančios šalies, kredito sutarčių vykdymo suvaržymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį apeliantės prašymą pakeisti sutarties sąlygas laikė nesavalaikiu.

12651.

127Apeliaciniame skunde UAB „Kretingalės mėsa“ nurodo, kad kredito sutartis pakeitus, ieškovė Kreditavimo sutartis galėtų tinkamai įvykdyti, kadangi šiuo metu ieškovės vykdomos veiklos rodikliai stabilizavosi, surasta naujų eksporto rinkų, surastas strateginis investuotojas, kuris įsipareigojo perfinansuoti ieškovės įsipareigojimus ir užtikrinti ieškovės gamybinių pajėgumų apkrovas, ieškovė perorientuoja savo produkcijos tiekimo kryptis į Artimųjų ir Vidurio Rytų, Šiaurės Amerikos ir Europos šalių rinkas. Ieškovės teigimu, jos finansinė padėtis neabejotinai gerėja ir tai leidžia spręsti, kad pakeitus Kredito sutartis, ieškovė turėtų realias galimybes jas tinkamai įvykdyti.

12852.

129Pažymėtina, kad sprendžiant, ar tam tikrai situacijai taikytinas CK 6.204 straipsnis, visais atvejais kaip svarbiausia aplinkybė yra vertinama, ar sutarties šalis, siekianti vienašališkai teismo keliu pakeisti sutartį, pateikė įrodymus, kad įvykdžius tokį jos reikalavimą, modifikuotą sutartį ji sugebės įvykdyti - sutartis vienašališkai modifikuojama tik tuo atveju, jeigu to reikalaujanti šalis pateikia įrodymus, jog modifikavus sutartį sutartinių prievolių pusiausvyra tikrai bus atkurta.

13053.

131Iš apeliacinės instancijos teismui ieškovės pateiktų naujų įrodymų nustatyta, jog pagrindo konstatuoti ieškovės finansinės padėties pagerėjimą, veiklos rodiklių stabilizavimąsi, taigi, ir realią ieškovės galimybę įvykdyti pakeistas Kreditavimo sutartis, šiuo metu nėra. Nors apeliantė nurodo, kad ji surado naujas eksporto rinkas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismui naujai pateikti įrodymai šių aplinkybių nepatvirtina. Sutartis dėl strateginės, finansinės ir komercinės partnerystės yra sudaryta tarp su ieškove susijusių įmonių dėl mėsos įmonių gaminamos produkcijos eksporto, reikalavimo teisių iš kredito institucijų išpirkimo ar refinansavimo, mėsos įmonių įsipareigojimų restruktūrizavimo ir tarptautinio mėsos verslo plėtros. Pasiūlymo dėl reikalavimo teisių išpirkimo išrašas ir paslaugų teikimo sutartis taip pat nepatvirtina, kad patenkinus ieškovės reikalavimą atidėti kredito grąžinimo terminus 7 metų laikotarpiui, ieškovė ne tik grąžins šiuo metu susikaupusias skolas, bet ir sugebės užsitikrinti pakankamą apyvartinių lėšų kiekį ir veiklos vykdymą. Ieškovės taip vadinamo strateginio investuotojo pasiūlymas dėl reikalavimo teisės išpirkimo rodo, kad susitarimas, kuriuo ieškovei būtų suteikta galimybė tęsti savo verslą, jeigu toks ir bus pasiektas, šiuo metu yra tik derybų stadijoje. Ieškovė neatskleidė investuotojo tapatybės, taip pat nepateikė patikimų įrodymų dėl strateginio investuotojo ketinimų investuoti į atsakovės verslą realumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė, kad pakeitus Kreditavimo sutarčių sąlygas, ji turės galimybes vykdyti įsipareigojimus atsakovei pagal Kredito sutartis.

132Dėl Kreditavimo sutarčių nutraukimo

13354.

134Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad Kredito sutartys su ieškove nutrauktos tik pagal formalius esminių nuostatų pažeidimus, tačiau nenustačius ir neįrodžius nutraukimo pagrindų realumo, neįvertinus abiejų Kredito sutarčių interesų pusiausvyros dėl tolesnio sutarčių galiojimo.

13555.

136Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinti esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti ultima ratio (kraštutinė) priemonę – sutarties nutraukimą, kvalifikuojantys požymiai. Sutarties šalims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, t. y. sutarties šalys gali vienašališkai nutraukti terminuotą sutartį prieš terminą arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje, ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sąlygos ar aplinkybės. CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.1546 straipsnis).

13756.

138Nagrinėjamu atveju kredito sutartys buvo nutrauktos Kreditavimo sutartyse numatytais pagrindais, todėl ginčo situacija atitinka CK 6.217 straipsnio 5 dalį ir nereikalauja vertinimo pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies sąlygas.

13957.

140Iš atsakovės 2017-08-02 pranešimų dėl įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis nevykdymo nustatyta, kad ginčo kreditai yra negrąžinami nuo 2016-07-30 ir 2016-08-30, o nuo 2016-09-05 nemokamos palūkanos už naudojimąsi kreditu. 2017-09-05 raštu dėl kreditavimo sutarties nutraukimo atsakovė nurodė, kad pagal 2011-06-14 Kreditavimo sutartį Nr. EIF-2011-429-05 įsipareigojimai vykdomi netinkamai, t. y. nuo 2016-08-30 negrąžinamas kreditas ir nuo 2016-09-05 nemokamos palūkanos, pradelsta skola 2017-09-05 dienai yra 276 596,77 Eur, todėl bankas nuo 2017 m. spalio 9 d. vienašališkai nutraukia Kreditavimo sutartį. 2017-08-25 raštu dėl kreditavimo sutarties nutraukimo atsakovė nurodė, kad pagal 2011-06-06-29 Kreditavimo sutartį Nr. KS-2011-032-05 įsipareigojimai vykdomi netinkamai, t. y. nuo 2016-08-30 negrąžinamas kreditas ir nuo 2016-09-05 nemokamos palūkanos, pradelsta skola 2017-08-25 dienai yra 173970,23 Eur, todėl bankas nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. vienašališkai nutraukia Kreditavimo sutartį. Pažyma apie UAB „Kretingalės mėsa“ įsiskolinimą 2017-09-06 dienai patvirtina, kad ieškovės įsiskolinimas atsakovei sudaro 999 437,33 Eur, kai bendra kreditavimo suma sutarčių pasirašymo dienai buvo 3 795 461,24 Eur, kas akivaizdžiai rodo, jog atsakovė netinkamai vykdė savo sutartines prievoles atsakovei, o atsakovė negavo didžiąja dalimi to, ką pagal kredito sutartis per visą jų terminą pagrįstai tikėjosi gauti. Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovė pažeidė esmines sutarčių sąlygas (ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų neatliko sutartyse numatytų mokėjimų), todėl atsakovė turėjo teisinį pagrindą vienašališkai nutraukti Kreditavimo sutartis.

14158.

142Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

14359.

144Apeliantė apeliaciniame skunde prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Apeliantės apeliacinis skundas netenkinamas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

14560.

146Atsakovė AB Šiaulių bankas pateikė prašymą priteisti 1331 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Bylinėjimosi išlaidos – 1331 Eur – advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos, adekvačios ir proporcingos, neprieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl prašymas dėl jų priteisimo tenkinamas.

14761.

148Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, tinkamai pritaikė kasacinio teismo praktiką ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

149Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

150Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

151Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“, juridinio asmens kodas 163712994, atsakovei akcinei bendrovei Šiaulių bankas, juridinio asmens kodas 112025254, 1331 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai trisdešimt vienas euras) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kretingalės... 6. 2.... 7. Ieškovė nurodė, kad 2014 metais susidūrė su nenumatytomis objektyviomis... 8. 3.... 9. Atsiliepime į ieškinį atsakovė AB Šiaulių bankas prašė ieškinį... 10. 4.... 11. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų... 12. 5.... 13. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. 6.... 16. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. kovo 22 d. sprendimu... 17. 7.... 18. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju eksporto apribojimas ir embargas... 19. 8.... 20. Teismo vertinimu, ieškovė negalėjo kontroliuoti Rusijos Federacijos priimtų... 21. 9.... 22. Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad ginčo sutarčių sudarymo metu... 23. 10.... 24. Teismo vertinimu, ieškovė buvo prisiėmusi ginčo sutarčių vykdymą... 25. 11.... 26. Teismo vertinimu, ieškovė į atsakovę su pasiūlymu keisti ginčo sutartis... 27. 12.... 28. Teismas sutiko su atsakove, kad nėra jokių įrodymų, jog praėjus ieškovės... 29. 13.... 30. Teismas nurodė, kad 2011 m. birželio 14 d. kreditavimo sutarties Nr.... 31. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 32. 14.... 33. Ieškovė UAB „Kretingalės mėsa“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 34. 14.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kad Kredito... 35. 14.2. Nei prieš sudarant Kredito sutartis, nei Kredito sutarčių sudarymo... 36. 14.3.... 37. Pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo atsižvelgta (tuo pačiu... 38. 14.4.... 39. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai neatsižvelgdamas į aplinkybę,... 40. 14.5.... 41. Esant visoms Civilinio kodekso 6.204 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms... 42. 14.6. Kredito sutartis pakeitus, ieškovė šias Kredito sutartis galėtų... 43. 14.7. Kredito sutartys su ieškove nutrauktos tik pagal formalius esminių... 44. 15.... 45. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Šiaulių bankas“ prašo... 46. 16.... 47. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis... 48. 17.... 49. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis... 50. Teismas... 51. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 52. teisiniai argumentai ir išvados... 53. Ieškovės UAB „Kretingalės mėsa“ apeliacinis skundas netenkinamas.... 54. 18.... 55. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir... 56. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus,... 57. Dėl pateiktų dokumentų nepripažinimo nevieša bylos medžiaga... 58. 20.... 59. Asmuo, teikiantis teismui dokumentus ar medžiagą, kuriuose esantys duomenys... 60. 21.... 61. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 1.116 straipsnio... 62. 22.... 63. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateiktą dokumentų rinkinį dėl... 64. Dėl naujų įrodymų priėmimo ... 65. 23.... 66. Apeliaciniame skunde apeliantė pateikė prašymą priimti naujus įrodymus,... 67. 24.... 68. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, draudimas priimti naujus... 69. 25.... 70. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantės naujai pateiktais rašytiniais... 71. ... 72. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 73. 26.... 74. Apeliantė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka,... 75. 27.... 76. CPK 321 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad apeliacinis skundas... 77. 28.... 78. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus,... 79. Dėl įrodymų išreikalavimo iš atsakovės AB Šiaulių bankas... 80. 29.... 81. Apeliaciniame skunde UAB „Kretingalės mėsa“ pateikė prašymą... 82. 30.... 83. Iš teismui pateikto AB Šiaulių bankas komercinę paslaptį sudarančios... 84. Dėl ekspertizės skyrimo ... 85. 31.... 86. Apeliantė prašo paskirti šioje civilinėje byloje teismo ekspertizę,... 87. 32.... 88. Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teismui... 89. 33.... 90. Iš anksčiau nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė prašo skirti... 91. 34.... 92. Pažymėtina, kad CPK 265 straipsnis numato, kad teismas, priimdamas... 93. Dėl Kreditavimo sutarčių pakeitimo... 94. 35.... 95. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kredito... 96. 36.... 97. Sutartinių santykių šalys, atsiradus aplinkybių, dėl kurių vienai jų ar... 98. 37.... 99. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad būtina nustatyti, jog... 100. 38.... 101. Šalis, kuri kreipiasi į teismą reikalaudama pakeisti sutarties sąlygas,... 102. 39.... 103. Viena iš CK 6.204 straipsnio taikymo sąlygų yra ta, kad nukentėjusi šalis... 104. 40.... 105. Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovė 2011 m. birželio 14 d., 2011 m.... 106. 41.... 107. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nei Kredito sutarčių... 108. 42.... 109. Šios nutarties 35–36 punktuose nurodytos aplinkybės patvirtina pirmosios... 110. 43.... 111. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismo... 112. 44.... 113. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo... 114. 45.... 115. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 22 d. sprendime... 116. 46.... 117. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog tik nutraukus UAB „Kretingalės mėsa“... 118. 47.... 119. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 120. 48.... 121. CK 6.204 straipsnio 3 dalis numato, kad kai sutarties įvykdymas... 122. 49.... 123. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje yra nurodęs,... 124. 50.... 125. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad teise... 126. 51.... 127. Apeliaciniame skunde UAB „Kretingalės mėsa“ nurodo, kad kredito sutartis... 128. 52.... 129. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar tam tikrai situacijai taikytinas CK 6.204... 130. 53.... 131. Iš apeliacinės instancijos teismui ieškovės pateiktų naujų įrodymų... 132. Dėl Kreditavimo sutarčių nutraukimo... 133. 54.... 134. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad Kredito sutartys su ieškove... 135. 55.... 136. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK... 137. 56.... 138. Nagrinėjamu atveju kredito sutartys buvo nutrauktos Kreditavimo sutartyse... 139. 57.... 140. Iš atsakovės 2017-08-02 pranešimų dėl įsipareigojimų pagal kreditavimo... 141. 58.... 142. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra... 143. 59.... 144. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo priteisti patirtas bylinėjimosi... 145. 60.... 146. Atsakovė AB Šiaulių bankas pateikė prašymą priteisti 1331 Eur... 147. 61.... 148. Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro... 149. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 150. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 22 d. sprendimą... 151. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės...