Byla 3K-3-680/2013
Dėl teisės statyti, teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus be atsakovų sutikimo pripažinimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovams P. K., D. K., R. J., G. B., G. B., V. U., R. U. dėl teisės statyti, teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus be atsakovų sutikimo pripažinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovė L. D. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jai teisę nustatyta tvarka įgyvendinti teisę statyti, teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) žemės sklype, rekonstrukcijai ir naujo gyvenamojo namo šio pastato vietoje statybai pagal UAB „Conventus“ parengtus projektinių pasiūlymų Nr. CS-0089-PP sprendinius be atsakovų P. K., D. K., R. J., G. B., G. B., V. U., R. U. sutikimo.

6Ieškovei nuosavybės teise priklauso namas (duomenys neskelbtini), kuris pastatytas dar

71940 m., todėl yra blogos būklės. UAB „Conventus“ parengė šio pastato rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus, kurie buvo įteikti atsakovams, tačiau šie nedavė ieškovei sutikimų pastato rekonstrukcijai ar naujo pastato statybai. Atsakovai taip pat nepateikė ir jokių pastabų dėl projektinių pasiūlymų, jokių argumentų savo nesutikimams pagrįsti. Ieškovės teigimu, atsakovai pažeidžia jos teisę statyti ir gauti leidimą rekonstruoti nesaugų aplinkiniams pastatą. Žemės sklypo bendraturčių sutikimas rekonstruoti ar statyti naują pastatą turėtų būti gautas iki projekto parengimo, nes tokį sutikimą reikia pateikti kreipiantis dėl leidimo rekonstruoti statinį ar statyti naują statinį išdavimo. Dėl to ieškovė mano, kad ir projektas turi būti rengiamas esant bendraturčių sutikimui, nes priešingu atveju, parengus projektą, gali paaiškėti, jog bendraturčiai nesutinka su projekto sprendiniais.

8Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012 m. liepos 2 d. nutartimi patvirtino ieškovės

9L. D. bei atsakovų G. B., V. U. ir R. U. sudarytą taikos sutartį, o civilinę bylą atsakovams G. B., V. U. ir R. U. nutraukė.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

11Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

12Sprendžiant šį ginčą vertintina situacija, ar nepažeidžiami labiau atsakovų interesai reikalaujant sutikimo, nesant parengto statinio statybos ar rekonstrukcijos projekto, tik pagal projektinius pasiūlymus, nei ieškovės interesai, negaunant bendraturčių sutikimo, kuriems nėra pakankamai aiškus statybos įgyvendinimo būdas.

13Teismas nurodė, kad ieškovė, siekdama gauti atsakovų, žemės sklypo bendraturčių, sutikimą rekonstrukcijai, turėjo susitarti dėl bendro žemės sklypo naudojimo tvarkos ir sąlygų namo statybos ar rekonstrukcijos metu (Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punktas, 8 dalies 7 punktas). Ieškovės pateikti projektiniai pasiūlymai nepatvirtina, kad, išardžius atsakovų K. sutvarkytos aplinkos dangą, tai vėliau būtų sutvarkyta ieškovės lėšomis, ieškovė nepasiūlė ir kompensavimo tvarkos. Nors iš projektinių pasiūlymų nėra aiškus tikslus numatomo statyti namo aukštis, tačiau pagal visas aplinkybes jis bus aukštesnis nei esamas. Atsakovai prieštaravo dėl aukštesnio pastato statybos, o ieškovės veiksmais, reikiamai atsakovams nepaaiškinant siekiamos įgyvendinti užstatymo teisės sąlygų, yra pažeidžiami atsakovų teisėti interesai, nes, esmingai pasikeitus statinio aukščiui, sudaromas šešėlis aplinkiniams statiniams, dėl ko blogėja gyvenimo toje aplinkoje kokybė. Teismas taip pat pripažino pagrįstais atsakovų argumentus, kad UAB „Conventus“ parengtuose projektiniuose pasiūlymuose nėra nurodyta, ar išliks lauko tualetas, kuriuo šiuo metu naudojasi atsakovai bei ieškovės name gyvenantys nuomininkai, taip pat ar statybų metu nebus užterštas geriamojo vandens šulinys. Be to, sandėliuku, plane pažymėtu žyma B2, kuris ribojasi su ieškovei priklausančiu namu, naudojasi atsakovai K. Vykdant statinio rekonstrukciją ar naują statybą, šis negalės išlikti tokios pačios būklės, tačiau UAB „Conventus“ projektiniuose pasiūlymuose dėl to nepasisakyta. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Conventus“ projektiniuose pasiūlymuose yra per mažai duomenų apie galimus statybos ar rekonstrukcijos įgyvendinimo būdus, nei jų būtų jau parengtame statybos projekte; nurodė, kad pagal suformuluotą ieškovės reikalavimą ieškovė siekia gauti atsakovų sutikimus visam statybos ar rekonstrukcijos procesui, t. y. gauti statybos leidimą atsakovams iš anksto nežinant, koks bus projektas, kuris gali skirtis nuo projektinių pasiūlymų; pripažino, kad taip yra pažeidžiami atsakovų interesai, nes jie turi duoti sutikimą nekonkrečiai apibrėžtam rezultatui, t. y. atsakovų duotas sutikimas vienam dalykui vėliau gali būti panaudotas kitam rezultatui, dėl kurio savo valios jie nebuvo išreiškę, nes iš anksto nepateikiami išsamūs duomenys apie numatomą namo statybą ar rekonstukciją, jų įgyvendinimo būdus. Neneigdamas iš principo ieškovės teisės įgyvendinti namo statybą ar rekonstrukciją, teismas sprendė, kad UAB „Conventus“ projektiniai pasiūlymai nėra pakankami ir išsamūs dokumentai, kurie leistų daryti išvadą, jog toliau teikiant sprendinius pagal projektinius pasiūlymus nebus pažeistos atsakovų teisės, t. y. nebus sunaikintas bendro naudojimo tualetas, sandėliukas, nėra aiškios naudojimosi bendru žemės sklypu sąlygos bei naudojimosi ribos komunikacijų per jį tiesimo metu, taip pat atsakovų galimybės patekti į savo būstus, naudotis savo sandėliukais bei žemės sklypais vykdant kasinėjimo darbus bendro naudojimo žemės sklype. Dėl to atsakovų nesutikimai nelaikytini nemotyvuotais. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovė, per nekilnojamojo turto agentūrą išspausdinusi skelbimą apie savo esamo namo su 3,3 aro žemės sklypu pardavimą ir jame parengtus projektinius pasiūlymus, statytojo teisės įgyvendinimo siekia ne sau asmeniškai.

14Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 3 d. sprendimu panaikino Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: ieškinį iš dalies patenkino, pripažino, kad L. D. įstatymų nustatyta tvarka turi teisę įgyvendinti statytojo teises, t. y. teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) žemės sklype, rekonstrukcijai pagal UAB „Conventus“ parengtus projektinių pasiūlymų Nr. CS-0089-PP sprendinius be žemėse sklypo bendraturčių P. K., D. K., R. J. ir G. B. sutikimo; kitą ieškinio dalį atmetė.

15Teisėjų kolegija sprendė, kad projektiniuose pasiūlymuose nėra būtinybės detaliai aptarti to, kas tiesiogiai yra nustatyta įstatymu bei jo įgyvendinamaisiais teisės aktais ir ko laikytis statytojui jau savaime yra privalu. Atitinkamai saugių sąlygų sklypo bendraturčiams statybų procese užtikrinimas, kaip ir apsauga nuo oro, vandens, dirvožemio ar gilesnių žemės sluoksnių taršos, yra įstatyme įtvirtinta statytojo pareiga, kurios laikymąsi kontroliuoja statybų priežiūrą vykdantys asmenys bei institucijos; nurodė, kad pagal įstatymą reikalaujamas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte) jiems pateikimas. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovės projektiniai pasiūlymai yra tinkamas bendraturčių informavimas apie jos ketinimus pastatą rekonstruoti, todėl pirmosios instancijos teismas ne visiškai pagrįstai atsakovų sutikimo gavimo galimybę susiejo išimtinai su dar neparengtu statinio projektu, kurio sąvoka atskleista Statybų įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje. Ar šie pasiūlymai nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių situacijoje aiškūs ir pakankami, yra jau vertinimo dalykas. Teismas sprendė, kad būtent sutikimo nedavusiems bendraturčiams teko pareiga įrodyti statybų proceso ar statybų rezultato ydingumą, realius neigiamus padarinius, iš esmės pažeidžiančius atsakovų teises bei įstatymų saugomus interesus, tačiau tokios savo pareigos sklypo bendraturčiai neįgyvendino (CPK 12, 178 straipsniai). Jų neabejotinai patiriami nepatogumai ar tam tikras diskomfortas statybų metu negali nulemti namo savininko teisės pagerinti namo techninę būklę, jame įsirengti visus šiuolaikinius buitinius patogumus (miesto vandentiekį, nuotekas, dujas), juolab kad, kaip patvirtinama nuotraukomis bei VĮ Registrų centro išrašo duomenimis, namo fizinis nusidėvėjimas yra net 67 proc. ir tokia bloga namo techninė būklė buvo užfiksuota dar 1993 m., o Projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte esama namo situacija apibūdinama kaip negarantuojanti gyventojų saugumo.

16Teisėjų kolegija sutiko, kad projektiniuose pasiūlymuose nebuvo pagrindo pasisakyti dėl šulinio ar lauko tualeto, nes būsimos statybos niekaip nedarys įtakos jų buvimo vietos ar esamos būklės, saugomos Statybų įstatymo normomis, o sandėliuko buvimą lems norminių aktų nuostatos, apibrėžiančios priešgaisrinę saugą. Dėl pastatų apšvietimo tiesioginiais saulės spinduliais nurodyta, kad ketinamas rekonstruoti namas yra šiaurinėje žemės sklypo dalyje (įėjimas į namą išlieka rytų fasado dalyje), todėl padidėjęs namo palėpės tūris bei plotas, nesikeičiant pastato aukštingumui, objektyviai negali daryti įtakos saulės šviesos sumažėjimo į atsakovų patalpas. Apeliacinės instancijos teisme buvo pateikti papildomi projektinio pasiūlymo paaiškinimai kuriuose, nekeičiant projektinių pasiūlymų esmės, yra išplėtoti sklypo sutvarkymo ir jo dangų atstatymo, lauko statinių (sandėliuko, tualeto ir šulinio) klausimai, nurodyta statybos darbų preliminari trukmė ir jų vykdymo vieta, aptarta darbų sauga. Šių duomenų teisėjų kolegijai pakako nuspręsti, kad ieškovės būsimi veiksmai esminio poveikio atsakovų teisėms ir interesams neturės. Faktas, ar ginčo teise naudosis pati ieškovė, ar kiti asmenys, jeigu namas su žemės sklypu būtų ateityje parduotas, sprendžiant tokį klausimą jai tebesant namo savininke, įvertintas kaip teisiškai nereikšmingas.

17Teisėjų kolegija pažymėjo, kad UAB „Conventus“ projektiniuose pasiūlymuose parengė sprendinius būtent gyvenamojo namo rekonstravimui (statybos pobūdis – rekonstravimas), o ne naujo namo statybai, pažymėdamas, jog, esant būtinybei šį vienbutį namą griauti, turi būti rengiamas techninis projektas naujai statybai. Dėl to spręsta, kad ši ieškinio dalis negali būti patenkinta, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino ieškovės teisės į naujo statinio statybas be atsakovų sutikimo.

18III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19Kasaciniu skundu atsakovas P. K. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl motyvuoto žemės sklypo bendraturčių nesutikimo su statybos darbais. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsakovų nesutikimą su numatoma ieškovės namo rekonstrukcija laikė nemotyvuotu. Nebuvo atkreiptas dėmesys ir tinkamai įvertintos byloje nurodytos aplinkybės, kad pagal Projektinius pasiūlymus ketinama prisijungti prie Vilniaus miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų, taip pat atvesti į namą dujotiekį nuo žemės sklype esančio dujotiekio tinklų, inžinerinius tinklus klojant per bendro naudojimo žemės sklypo dalį. Dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tuo atveju, kai inžineriniai tinklai būtų projektuojami bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, o būtent taip yra numatyta Projektiniuose pasiūlymuose, pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punkto, 8 dalies 7 punkto nuostatas, turi būti pateikta sutartis su tokios žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju. Ieškovė, siekdama gauti atsakovų sutikimą namo rekonstrukcijai, privalėjo pagal įstatymą susitarti su atsakovais dėl žemės sklypo bendro naudojimo dalies panaudojimo tvarkos ir sąlygų, siekiant tiesti toje žemės sklypo dalyje inžinerinius tinklus. Kadangi toks susitarimas sudarytas nebuvo, tai vien dėl to atsakovų atsisakymas sutikti su ieškovės siekiama vykdyti namo rekonstrukcija yra protingai motyvuotas. Projektiniuose pasiūlymuose nurodomas vandentiekio, nuotekų, dujotiekio tiesimas reiškia šių inžinerinių statinių, kurie šiuo atveju priskirtini nesudėtingiems statiniams, naują statybą, kuriai vykdyti taip pat reikalingas tiek statinio projektas (STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 14 punktas), tiek ir statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 23 straipsnis). Projektiniuose pasiūlymuose nenurodyta, kokie konkretūs statybos darbai, susiję su inžineriniais statiniais, būtų vykdomi, vykdant nurodytą statytojo sumanymą, kokie nauji inžineriniai statiniai su konkrečiais parametrais būtų sukurti, todėl iš Projektinių pasiūlymų lieka neaiškus tokių darbų turinys bei statytojo sumanymas dėl inžinerinių statinių statybos. Apie lauko tualetą ir šulinį Projektiniuose pasiūlymuose nieko nenurodyta, taigi šis klausimas iš viso liko Projektiniuose pasiūlymuose neaptartas, nors akivaizdu, kad atsakovų G. B., R. J. atsisakymas tokiomis aplinkybėmis buvo pagrįstas realia jų teisėtų interesų pažeidimo grėsme – jų kasdienių (nuolatinių) fiziologinių reikmių tenkinimo galimybės suvaržymu (atėmimu), kylančiu iš numatomų namo rekonstrukcijos darbų. Akivaizdu, kad vykdant Namo rekonstrukciją kasatoriui ir atsakovei D. K. priklausantis sandėlis negalės išlikti tokios pačios būklės, nes jis sujungtas su ieškovės namu, bet Projektiniuose pasiūlymuose apie jį taip pat nieko nenurodyta. Nurodyta, kad dviejų aukštų namo pagal Projektinius pasiūlymus atsiradimas lemtų šalia esančio namo, kuris stovi ne daugiau nei 2,5 metrų atstumu nuo namo, gyventojams – atsakovams – šešėlį. Ta aplinkybė, kad neplanuojama keisti namo viršutinės stogo altitudės, per se nereiškia, jog neatsiranda atsakovų teisėtų interesų pažeidimo reali grėsmė, kylanti iš Projektiniuose pasiūlymuose nurodyto namo struktūros pasikeitimo. Sutinkama, kad Projektiniuose pasiūlymuose nebūtina kartoti tų sąlygų, kurios detaliai aptartos teisės aktuose, tačiau Projektinių pasiūlymų turinys turi leisti motyvuotai konstatuoti, kad tokių sąlygų bus statybos procese paisoma, o šiuo atveju taip teigti nėra pakankamo pagrindo. Nagrinėjamu atveju, prieš prašant atsakovų duoti sutikimą namo rekonstrukcijai, turėjo būti tinkamai atlikti statybos tyrimai.
  2. Dėl sutikimo reikalavimo pateikus projektinius sprendinius pagrįstumo. Kasacinio teismo praktika, pagal kurią tinkamu statytojo planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinių pasiūlymų pateikimas, sietina su tuo, kad pagal specialiąsias teisės normas bendraturčių sutikimas rekonstruoti (statyti) statinį turi būti gautas iki pateikiant prašymą statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti (Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis), tačiau šiuo metu galiojančiame Statybos įstatyme tokia nuostata nėra įtvirtinta. Statybos procesą reglamentuojančiose teisės normose nebeliko statinio projektavimo sąlygų sąvado instituto, vadinasi, ir įstatyme nustatytos statytojo pareigos pateikti bendraturčių sutikimą statinio statybos (rekonstrukcijos) darbams vykdyti tokiame etape. Pagal Statybos įstatymo 6 dalies 8 punktą, be kitų dokumentų, leidimui rekonstruoti statinį gauti pateiktinas žemės sklypo bendraturčių sutikimas, tačiau jo neturėjimas pagal Statybos įstatymo 20 straipsnį ir aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-708 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nedraudžia parengti statinio projektą, pagal jį gauti žemės sklypo bendraturčių sutikimą ir siekti statybą leidžiančio dokumento gavimo.

20Atsiliepimu į atsakovo P. K. kasacinį skundą ieškovė L. D. prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti galioti. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

  1. Dėl motyvuoto žemės sklypo bendraturčių nesutikimo su statybos darbais. Iki civilinės bylos iškėlimo ieškovei nebuvo žinomas atsakovų nesutikimo su Projektiniais pasiūlymais turinys ir motyvai. Bendraturčių pareiga bendradarbiauti ir kooperuotis lemia atsakovų pareigą laiku ir tinkama forma pateikti savo nuomonę dėl ieškovės statytojo teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų tam, kad visi bendraturčiai galėtų susitarti. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog rekonstrukcija ar statyba pakeis esmines Atsakovų gyvenimo ar veiklos sąlygas žemės sklype, buvusias iki rekonstrukcijos kitaip, nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas; projektinių pasiūlymų sprendiniai ribos jų teises labiau nei iki rekonstrukcijos, ir tas ribojimas neatitiks teisės aktų reikalavimų. Projektiniuose pasiūlymuose išsamiai atskleistas statytojo sumanymas, taip pat sumanymas dėl inžinerinių tinklų. Be to, kasatoriaus argumentais susijusios su inžineriniais tinklais yra naujos aplinkybės, nenagrinėtos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose, todėl nevertintinos. Byloje pateikti įrodymai, kad prisijungimo sąlygos statytojui negali būti išduodamos, jeigu nėra bendraturčių sutikimo, o jos yra reikalingos tam, kad būtų galima nustatyti vamzdynų diabetą ir tikslią prijungimo vietą. Šiuo atveju inžinerinius tinklus planuojama tiesti tame pačiame, o ne kitame žemės sklype, pagal žemės sklype bendraturčių sudarytą naudojimosi tvarką bendrai naudojamoje žemės sklypo dalyje, todėl toks kasaciniame skunde nurodomas susitarimas pagal Statybos įstatymo nuostatas nereikalingas, o prašymas duoti sutikimą statytojo teisėms įgyvendinti pagal Projektinius pasiūlymus apima ir inžinerinių tinklų tiesimą (Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punktas). Pažymėta, kad bendraturtis neturi teisės riboti kito bendraturčio teisės prisijungti prie jau sklype esančių inžinerinių tinklų. Nors Projektiniuose pasiūlymuose sandėliuko likimas nėra sprendžiamas, tačiau iš jų turinio matyti, kad jis išlieka. Be to, sandėliukas, kaip galima spręsti net ir be specialaus tyrimo, neatitinka esminių statinio reikalavimų ypač gaisrinės saugos. Dėl gerovės atkūrimo nurodoma, kad sugrąžinama buvusi padėtis, be to, darbai nenumatomi atlikti kasatoriui priskirtoje žemės sklypo dalyje, o tik bendrai naudojamoje, todėl tai nėra aktualu ginčui, nes įtaka kasatoriaus asmeninei nuosavybei nedaroma. Kadangi P. K. ir D. K. naudojasi vietiniais inžineriniais tinklais, t. y. yra įsirengę vandentiekio ir nuotekų tinklus, kasatorius nesinaudoja lauko tualetu bei šuliniu, o lauko tualetu ir šuliniu naudotųsi tik G. B. ir R. J., laikytina, kad kasatorius negali remtis argumentais, kurie yra išimtinai susiję su G. B. ir R. J. (CK 6.7 straipsnis). Ieškovės namas yra šiaurinėje atsakovų namo pusėje, todėl bet kokie jo pakitimai, t. y. sienos pakėlimas ir stogo nuolydžio pakeitimas insoliacijai ar metamam šešėliui įtakos neturi. Be to, rengiant techninį projektą privalomai turi būti vertinama projektinių sprendinių atitiktis insoliacijos reikalavimams, todėl, parengus projektą, pažeidžiantį imperatyviuosius insoliacijos reikalavimus, jis negalėtų būti suderinamas su Vilniaus visuomenės sveikatos centru, o ieškovė tokiu atveju negautų statybą leidžiančio dokumento. Kasatoriaus vien prielaidomis pagrįsti atsikirtimai, kad ieškovė galbūt nesilaikys Statybos įstatymo 6 straipsnio nuostatų, yra nepagristi, nelaikytini protingais ir motyvuotais, yra nekonkretūs, todėl atmestini. Nors kasatoriai ir nurodo, kad ieškovė neva prieš rengiant Projektinius pasiūlymus ir siekdama gauti bendraturčių sutikimą privalėjo atlikti išsamius statybos tyrinėjimus, tačiau kasaciniame skunde nenurodomos jokios teisės normos, įpareigojančios ieškovę tai atlikti ir pateikti jų ataskaitą bendraturčiams.
  2. Dėl sutikimo reikalavimo pateikus projektinius sprendinius pagrįstumo. Teisės aktai bei teismų praktika reikalauja, kad projektinėje dokumentacijoje, teikiamoje bendraturčiams, būtų numatyti esminiai sumanymai, tačiau ne detalūs sprendiniai. Pasikeitus teisiniam reguliavimui ir teisės aktuose atsisakius projektavimo sąlygų sąvado, bet kokiu atveju neišnyko statytojo pareiga gauti prisijungimo, architektūrines projektavimo ir kitas sąlygas iš jas teikiančių institucijų. Toms sąlygoms gauti teikiami projektiniai pasiūlymai, kurie dar turi būti suderinti su institucijomis, išduodančiomis prisijungimo ar projektavimo sąlygas. Taigi, tai, kad teisės aktuose buvo atsisakyta projektavimo sąlygų sąvado kaip visa apimančio dokumento, nereiškia, kad projektavimo sąlygos neturi būti gaunamos ir jomis neturi būti vadovaujamasi. Pažymėtina, kad statytojo prašymas bendraturčiams duoti sutikimus statytojo teisei įgyvendinti turi atitikti tam tikrus kriterijus, bet nėra tiek svarbu, kokiu dokumentu statytojo sumanymas bus atskleistas. Taigi, bendraturčio sutikimo gavimas siejamas ne su visu techninio projekto parengimu, o su esminiu pagrindiniu sumanymu, iš kurio bendraturtis turi turėti bendrą vaizdą, kaip gali kisti aplinka ar bendrąja daline nuosavybės teise valdomas daiktas.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Dėl žemės sklypo bendraturčio atsisakymo duoti sutikimą kitam bendraturčiui statyti (rekonstruoti) statinius bendrame sklype motyvų

24Nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t.y. ar nuosavybės teisė yra asmeninė, ar bendroji. Esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei, į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinių teisių. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Vienas iš teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 4 punkte, 8 dalies 6 punkte įtvirtinta nuostata, kad norint gauti leidimą statinio statybai ar rekonstrukcijai būtinas žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. Nagrinėjamoje byloje kasatorius, būdamas žemės sklypo, kuriame stovintį statinį ieškovė ketina rekonstruoti, bendraturtis, tokio sutikimo nedavė.

25Kasacinio teismo praktikoje (ja rėmėsi ir apeliacinės instancijos teismas) pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje

26V. G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. D. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-390/2012). Tais atvejais, kai bendro sutarimo pasiekti nepavyksta, ginčas nagrinėjamas teisme. Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo.

27Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. L. M., bylos Nr. 3K-3-571/2009). Bendrame žemės sklype vykdant statybas (ypač statant naujus statinius) neišvengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams (padidėja užstatymo tankis, sumažėja insoliacija, užstojamas vaizdas ir pan.), tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą statybai. Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Dėl to bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Pavyzdžiui, turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, turi būti išlaikyti atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui.

28Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovų, taip pat ir kasatoriaus, nurodomos atsisakymo duoti sutikimą priežastys nėra aiškiai apibrėžtos ir konkrečių atsakovų teisių ar interesų pažeidimo neatskleidžia, paremtos prielaidomis. Įvertinęs abiejų ginčo šalių interesus (teisę rekonstruoti itin blogos būklės gyvenamąjį namą ir laikinus nepatogumus, vykstant statybai, bei abejones, ar darbai bus vykdomi laikantis teisės aktų reikalavimų), pripažino, kad ieškovės interesas išlaikyti statinį tinkamos būklės šiuo atveju yra svarbesnis ir žemės sklypo bendraturčių atsisakymą duoti sutikimą ieškovės gyvenamojo namo rekonstrukcijai pripažino nepagrįstu.

29Kasatorius su tokia teismo išvada nesutinka, nurodo, kad jo nesutikimas pagrįstai motyvuotas. Dalis kasaciniame skunde išdėstytų argumentų susiję su statytojo veiksmais, kuriuos šis, kasatoriaus nuomone, turėtų atlikti iki statybos pradžios, t. y. turi būti parengtas inžinerinių statinių projektas, atlikti priešprojektiniai tyrinėjimo darbai. Apeliacinės instancijos teismo sprendime akcentuota, kad statybos proceso dalyvių teises ir pareigas, statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos statybos procese principines nuostatas nustato Statybos įstatymas. Dėl to ieškovė privalės vykdyti šiame įstatyme nustatytas statytojo pareigas (12 straipsnis), šių pareigų vykdymą kontroliuos leidimą išduodančios ir statybos priežiūrą vykdančios institucijos. Kasatoriaus pozicija, kad tam tikros statybos proceso stadijos bus praleistos ir atitinkami veiksmai (jei jie iš tiesų būtini pagal teisės aktų reikalavimus) nebus atlikti, grįsta prielaidomis ir neatskleidžia jo teisių pažeidimo.

30Kita kasatoriaus argumentų dalis (dėl lauko tualeto, šulinio, jam priklausančio sandėliuko likimo, inžinerinių tinklų tiesimo darbų apimties) susijusi su projektinių pasiūlymų išsamumu, pakankamumu nustatyti, kokio masto darbai bus atliekami ir kokie bus atliktos rekonstrukcijos rezultatai. Kaip ir nurodyta apeliacinės instancijos teismo sprendime, tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) jiems pateikimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad informavimo apie būsimus statybos darbus tinkamumo nustatymas yra fakto klausimas. Kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstą teismo sprendimą ar nutartį teisės taikymo aspektu, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir pats jų nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pateikti projektuotojo UAB „Conventus“ parengti projektiniai pasiūlymai yra tinkamas bendraturčių informavimas apie apeliantės ketinimus pastatą rekonstruoti, juose pakankamai atskleista rekonstrukcijos apimtis, būdas ir kt. Ši išvada išsamiai motyvuota. Pažymėtina, kad projektiniuose pasiūlymuose, be kitų dokumentų, pateiktas inžinerinių tinklų planas, jį apeliacinės instancijos teismas vertino kartu su kitais įrodymais ir pripažino, kad informacija apie komunikacijų įrengimo vietą bei prijungimo tvarką pakankamai aiški ir suprantama. Dėl kasatoriaus sandėliuko informacija išdėstyta projektinių pasiūlymų vizualizacijose ir projektinių pasiūlymų sprendinių paaiškinimuose, kuriuos pateikė projektinius pasiūlymus rengusi įmonė, atsižvelgdama į atsakovų pretenzijas. Juose nurodyta, kad sandėliukas bus atstatytas ne tik išlaikant visas statinio proporcijas, bet, laikantis gaisrinės saugos reikalavimų, bus įrengtas papildomas namo ir sandėliuko atskyrimas ugniai atspariomis medžiagomis. Kasatorius nenurodo, kuo tokiu atveju pasireikštų jo teisių pažeidimas. Byloje nustatyta, kad kasatorius lauko tualetu ir šuliniu nesinaudoja, kiti atsakovai ginti savo teises jo neįgaliojo, todėl teisėjų kolegija dėl statybos darbų įtakos šiems kiemo statiniams nepasisako.

31Dar vienas kasatoriaus atsisakymo duoti sutikimą ieškovės namo rekonstrukcijai motyvas – sumažės tame pačiame sklype stovinčiame gyvenamajame name esančių jo gyvenamųjų patalpų insoliacija. Į šį argumentą išsamiai atsakyta apeliacinės instancijos teismo sprendime, įvertinant statinių išsidėstymą sklype, aplinkybę, kad rekonstruojamo pastato aukštingumas nekis ir kt. Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, jog teismas neįvertino tos aplinkybės, kad nors stogo altitudė nesikeis, tačiau keisis stogo nuolydis ir dėl to ant šalia esančio namo kris šešėlis. Nutartyje minėta, kad Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir vėliau naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Kaip viena tokių sąlygų nurodyta patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus išsaugojimas (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Dėl to insoliacijos sumažėjimas šiuo atveju galėtų būti pripažintas pagrįsta atsisakymo duoti sutikimą rekonstrukcijai priežastimi, jeigu dėl tokio sumažėjimo insoliacija nesiektų teisės aktais nustatytų normų. Kasatorius to neįrodinėjo.

32Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad tokiu atveju, kai inžineriniai tinklai projektuojami bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, o būtent taip yra numatyta Projektiniuose pasiūlymuose, pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punkto, 8 dalies 7 punkto nuostatas, turi būti pateikta sutartis su tokios žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju, o nesudarius šios sutarties, bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą statinių statybai ar rekonstrukcijai pripažintinas pagrįstu. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia pozicija nepagrįsta teisiškai. Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kokie dokumentai turi būti pateikiami, siekiant gauti leidimą rekonstruoti statinį (skundžiamu apeliacinės instancijos teismo sprendimu pripažinta ieškovės teisė be žemės sklypo bendraturčių sutikimo vykdyti statytojo teises rekonstruojant sklype esantį pastatą – gyvenamąjį namą, dėl to teisėjų kolegija pasisako dėl teisės normų, nustatančių rekonstrukcijos atlikimo sąlygas ir tvarką, aiškinimo ir taikymo). Be kitų dokumentų, nurodyti žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise (6 punktas), ir sutartis su kito žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju, jeigu inžinerinius tinklus ar komunikacijas numatoma tiesti tame sklype (teritorijoje) arba tą kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu (7 punktas). Taigi Statybos įstatyme nurodyti dviejų rūšių dokumentai, kuriais išreiškiama asmenų, kurių teisėms ir teisėtiems interesams rekonstrukcija gali turėti įtakos, valia dėl būsimos statybos: su kito sklypo savininkais sudaroma sutartis, o iš žemės sklypo, kuriame ketinama atlikti statybos (rekonstrukcijos) darbus, bendraturčių reikalaujama gauti sutikimą. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad toks sutikimas traktuotinas vienašaliu sandoriu, sukuriančiu pareigą jį sudariusiam asmeniui, t. y. rašytinį sutikimą davusiam asmeniui atsiranda pareiga netrukdyti įgyvendinti tas teises, kurias rašytinis sutikimas sukuria jo adresatui, o pastarasis įgyja teisę nekliudomai įgyvendinti rašytiniu sutikimu suteiktą teisę (CK 1.63 straipsnis 3, 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. ir N. T. v. Z. M., bylos Nr. 3K-3-536/2012). Teisėjų kolegija, be to, pažymi, kad sutartimi būtina susitarti tik Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 7 punkte nustatytais atvejais ir tik dėl jame nurodytų darbų (šalių valia nedraudžiama tartis ir kitais klausimais). Žemės sklypo bendraturčio sutikimas pagal savo turinį yra platesnės apimties, jis reiškia sutikimą ir Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 7 punkte numatytiems darbams atlikti bendrame žemės sklype. Sutikimą duodantis bendraturtis turi įvertinti statybos padarinius, galinčius daryti poveikį jo teisėms ar interesams tiek statybos (rekonstrukcijos) metu, tiek statinį eksploatuojant. Taigi, jis turi įvertinti ir tą aplinkybę, kad inžineriniai tinklai ar komunikacijos bus tiesiami per žemės sklypą, kuris bendrosios nuosavybės teise priklauso ir jam kaip bendraturčiui. Pagrįstai manydamas, kad tokiu tiesimu jo interesai bus pažeisti, jis gali atsisakyti duoti sutikimą. Tačiau kaip ir kitais atsisakymo atvejais, atsisakymas duoti sutikimą statybai dėl tinklų tiesimo per bendrą žemės sklypą pripažintinas pagrįstu tik tokiu atveju, jei toks tiesimas ar nutiestų tinklų eksploatavimas neatitinka teisės aktų reikalavimų arba akivaizdžiai pažeidžia interesų pusiausvyrą (pavyzdžiui, numatoma tiesti išimtinai per kito bendraturčio naudojamą žemės sklypo dalį, nors yra reali techninė galimybė tai padaryti statytojo naudojamos žemės sklypo dalies sąskaita).

33Dėl sutikimo reikalavimo pateikus projektinius sprendinius pagrįstumo

34Ieškovės kreipimosi į atsakovus dėl sutikimo gavimo metu galiojusioje Statybos įstatymo redakcijoje, kaip ir nurodoma kasaciniame skunde, nebeliko projektavimo sąlygų sąvado instituto ir su juo susijusio reikalavimo suinteresuotų asmenų sutikimus pateikti prieš gaunant projektavimo sąlygų sąvadą. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnį tokio sutikimo pateikimas būtinas, kreipiantis statybą leidžiančio dokumento. Kolegijos vertinimu, ir pakeitus teisinį reglamentavimą pagrindinis kriterijus, lemiantis bendraturčio apsisprendimo galimybę išlieka tas pats – bendraturčiui pateikiamos informacijos apie būsimą statybos apimtį, būdą, pagrindinius techninius parametrus pakankamumas. Neabejotinai ši informacija išsamiausiai atskleidžama pateikiant statinio projektą, tačiau ji gali būti pateikta ir projektinių pasiūlymų forma arba kitais būdais, jeigu jie yra pakankamai informatyvūs ir išsamūs. Informacijos atskleidimo būdas gali priklausyti nuo statinio sudėtingumo, statybos darbų masto, projektavimo darbų kainos ir kitų aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės pateiktos informacijos išsamumas apie pageidaujamą vykdyti rekonstrukciją yra pakankamas, todėl vien formalus aiškinimas, kad prieš rengiant projektą sutikimas dar nėra reikalingas, jis bus būtinas tik vėliau – kreipiantis dėl leidimo statybai (rekonstrukcijai) gavimo, nėra pagrindas atmesti ieškinį, juolab kad kasatorius šį argumentą iškėlė tik kasaciniame skunde. Pažymėtina, kad iš teismų byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog kasatorius į ieškovės kreipimąsi dėl sutikimo iš viso neatsakė, teisme atsisakymo duoti ieškovei sutikimą motyvus ne kartą keitė, teikė skirtingas pozicijas dėl savo interesų pažeidimo, jų motyvuotai nepagrįsdamas. Toks kasatoriaus elgesys vertintinas kaip siekis trukdyti bendraturtei įgyvendinti nuosavybės teisę, nenoras bendradarbiauti, derinti interesus ir siekti kuo mažesnio teisių ribojimo abiems ginčo šalims.

35Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą sprendimą teisės taikymo aspektu ir atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti atsisakymą duoti sutikimą nemotyvuotu ir trukdančiu bendraturtei įgyvendinti teisę į statybą. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų

37Pagal CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusiai šaliai. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jos sumokėti advokatui 3200 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.14 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokestį, todėl, netenkinus kasacinio skundo, ieškovei iš atsakovo priteistina 2000 Lt.

38Kasacinis teismas patyrė 89,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

40Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41Priteisti iš P. K. (duomenys neskelbtini) L. D. (duomenys neskelbtini) 2000 (du tūkstančius) Lt bylinėjimosi išlaidų ir į valstybės biudžetą 89,94 Lt (aštuoniasdešimt devynis litus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (priteistina suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovė L. D. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jai teisę... 6. Ieškovei nuosavybės teise priklauso namas (duomenys neskelbtini), kuris... 7. 1940 m., todėl yra blogos būklės. UAB „Conventus“ parengė šio pastato... 8. Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012 m. liepos 2 d. nutartimi patvirtino... 9. L. D. bei atsakovų G. B., V. U. ir R. U. sudarytą taikos sutartį, o... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 11. Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį... 12. Sprendžiant šį ginčą vertintina situacija, ar nepažeidžiami labiau... 13. Teismas nurodė, kad ieškovė, siekdama gauti atsakovų, žemės sklypo... 14. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m.... 15. Teisėjų kolegija sprendė, kad projektiniuose pasiūlymuose nėra būtinybės... 16. Teisėjų kolegija sutiko, kad projektiniuose pasiūlymuose nebuvo pagrindo... 17. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad UAB „Conventus“ projektiniuose... 18. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 19. Kasaciniu skundu atsakovas P. K. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių... 20. Atsiliepimu į atsakovo P. K. kasacinį skundą ieškovė L. D. prašo... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Dėl žemės sklypo bendraturčio atsisakymo duoti sutikimą kitam... 24. Nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas... 25. Kasacinio teismo praktikoje (ja rėmėsi ir apeliacinės instancijos teismas)... 26. V. G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr.... 27. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas... 28. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovų, taip pat ir... 29. Kasatorius su tokia teismo išvada nesutinka, nurodo, kad jo nesutikimas... 30. Kita kasatoriaus argumentų dalis (dėl lauko tualeto, šulinio, jam... 31. Dar vienas kasatoriaus atsisakymo duoti sutikimą ieškovės namo... 32. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad tokiu atveju, kai inžineriniai... 33. Dėl sutikimo reikalavimo pateikus projektinius sprendinius pagrįstumo... 34. Ieškovės kreipimosi į atsakovus dėl sutikimo gavimo metu galiojusioje... 35. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą sprendimą teisės taikymo aspektu... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 37. Pagal CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti... 38. Kasacinis teismas patyrė 89,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.... 41. Priteisti iš P. K. (duomenys neskelbtini) L. D. (duomenys neskelbtini) 2000... 42. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...