Byla 2K-273-693/2017
Dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Vytauto Piesliako ir Vytauto Masioko (pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui, nuteistajai R. G., jos gynėjui advokatui Gintarui Kalinauskui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio dalis dėl R. G. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį bei 222 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis.

3R. G. pripažinta kalta ir nubausta pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir R. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda, kurią nuteistoji per dvejus metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos įpareigota sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą.

5Pakeista nuosprendžio dalis dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio.

6Ieškinys iš dalies tenkintas ir iš nuteistosios R. G. priteista valstybei 2409,35 Eur.

7Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

8Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmestas.

9Iš nuteistosios R. G. nuspręsta išieškoti 29 Eur proceso išlaidų valstybei.

10Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu R. G. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadarytos šios nusikalstamos veikos.

11Civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys atmestas.

12Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

131. R. G. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad nuo 2007 m. vasario 23 d. vertėsi individualia veikla – nekilnojamojo turto operacijomis (ekonominės veiklos rūšies klasifikatoriaus kodas 700000) ir nuo 2010 m. balandžio 15 d. gyvybės draudimu (ekonominės veiklos rūšies klasifikatoriaus kodas 651100), Palangoje, kur vykdė ekonominę veiklą ir tvarkė savo individualios veiklos dokumentus bei teikė duomenis valstybės įgaliotai institucijai apie savo veiklą ir pajamas, siekdama išvengti mokesčių, įrašė į metines pajamų mokesčio (forma GPM305) ir metines pajamų (forma GPM308) deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie savo individualios veiklos pajamas ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI), taip apgaule savo naudai pasikėsino išvengti turtinės prievolės, t. y. pažeisdama 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies reikalavimą, jog „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, ir 40 straipsnio reikalavimą, jog „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 3 straipsnio reikalavimą, jog: „Pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas“, ir 27 straipsnio 1 dalies reikalavimą, jog „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos <...> privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį <...>“, tyčia į 2007, 2008 metų metines pajamų mokesčio deklaracijas (forma GPM305) neįtraukė duomenų apie individualios veiklos (tarpininkavimo perkant ir parduodant nekilnojamąjį turtą ir patalpų nuomos) pajamas:

142007 m. – 16 100 Lt (t. y. 4662,88 Eur),

152008 m. – 13 392 Lt (t. y. 3878,59 Eur).

16R. G. tyčia į 2009, 2011 m. metines pajamų deklaracijas (forma GPM308) neįtraukė duomenų apie individualios veiklos (tarpininkavimo paslaugų perkant ir parduodant nekilnojamąjį turtą) pajamas:

172009 m. – 28 700 Lt (t. y. 8312,09 Eur),

182011 m. – 5000 Lt (t. y. 1448,10 Eur).

19Taip, siekdama išvengti mokesčių, į 2007, 2008 m. metines pajamų mokesčio deklaracijas (forma GPM305), į 2009, 2011 m. metines pajamų deklaracijas (forma GPM308) R. G. įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie savo individualios veiklos pajamas ir elektroniniu būdu šias deklaracijas: 2008 m. balandžio 30 d. už 2007 m., 2009 m. balandžio 30 d. už 2008 m., 2010 m. balandžio 28 d. už 2009 m., 2012 m. balandžio 26 d. už 2011 m., pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, taip Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikusi aiškiai neteisingus, tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo individualios veiklos pajamas, laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 30 d. iki 2012 m. balandžio 26 d. sumažino nuo individualios veiklos mokėtiną pajamų mokestį iš viso 8319 Lt (t. y. 2409,35 Eur), t. y.: 2007 m. – 3230 Lt (t. y. 935,47 Eur), 2008 m. – 1711 Lt (t. y. 495,54 Eur), 2009 m. – 3128 Lt (t. y. 905,93 Eur), 2011 m. – 250 Lt (t. y. 72,41 Eur).

20Be to, R. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2007 m. vasario 23 d. vertėsi individualia veikla – nekilnojamojo turto operacijomis (ekonominės veiklos rūšies klasifikatoriaus kodas 700000) ir nuo 2010 m. balandžio 15 d. gyvybės draudimu (ekonominės veiklos rūšies klasifikatoriaus kodas 651100), laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 23 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Palangoje, kur vykdė ekonominę veiklą ir tvarkė buhalterinės apskaitos dokumentus, apgaulingai tvarkė savo individualios veiklos buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti jos individualios veiklos ir turto, tai yra, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jog „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 (2004 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 1K-208 redakcija) „Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 9 punkto reikalavimą, jog „Gyventojas, besiverčiantis individualia veikla <....> naudoja tokius apskaitos dokumentus: 9.1. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą, 9.2. sąskaitą faktūrą, 9.3. PVM sąskaitą faktūrą, 9.4. kasos aparato kvitą, 9.5. kitus apskaitos dokumentus“, 14 punkto reikalavimą, kad „jeigu gyventojas nėra PVM mokėtojas ir nenaudoja kasos aparato, jo prekių pardavimas, paslaugų teikimas įforminamas pasirinktinai šių taisyklių 9.1 arba 9.2 punkte nurodytu dokumentu“, būdama atlikusi nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo tarpininkavimo paslaugas ir už atliktas tarpininkavimo paslaugas būdama iš klientų į bankų sąskaitas gavusi mokėjimus bei disponuodama šiais pinigais, veikdama bendra tyčia, siekdama išvengti turtinės prievolės valstybei – mokesčių mokėjimo, laikotarpiais nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ūkinių ir finansinių operacijų nefiksavo apskaitos dokumentuose, apskaitos dokumentais nepagrindė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo tarpininkavimo paslaugų suteikimo 7 piliečiams iš viso už 74 192 Lt, t. y. 21 487,49 Eur (8000 + 15 500 + 16 692 + 1000 + 13 000 + 15 000 + 5000), iš jų:

211) V. A., 2007 m. perkant nekilnojamąjį turtą (butą, adresu ( - )), paslaugų suteikimo už 8000 Lt (t. y. 2316,96 Eur),

222) E. K., pagal 2007 m. spalio 5 d. sutartį perkant nekilnojamąjį turtą (0,1116 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - )), – už 15 500 Lt (t. y. 4489,11 Eur),

233) V. K., pagal 2007 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį perkant nekilnojamąjį turtą (0,0642 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - )), – už 16 692 Lt (t. y. 4834,34 Eur),

244) R. Š., 2009 metais perkant nekilnojamąjį turtą (negyvenamas patalpas Palangoje), – už 1000 Lt (t. y. 289,62 Eur),

255) D. Ž., pagal 2009 m. rugpjūčio 17 d. sutartį parduodant nekilnojamąjį turtą (butą, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - )), – už 13 000 Lt (t. y. 3765,06 Eur),

266) G. J. (buvusiai G. S. N.), 2009 m. parduodant nekilnojamąjį turtą (butą adresu ( - )), – už 15 000 Lt (t. y. 4344,30 Eur),

277) V. G., 2011 m. parduodant nekilnojamąjį turtą (patalpas, adresu ( - )), – už 5000 Lt (t. y. 1448,10 Eur).

28R. G., pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jog „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 (2004-06-02 įsakymo Nr. 1K-208 redakcija) „Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 6 punkto reikalavimą, jog „Gyventojas <....> privalo pildyti Gyventojo individualios veiklos pajamų–išlaidų apskaitos žurnalą“, veikdama bendra tyčia, siekdama išvengti mokesčių mokėjimo – turtinės prievolės valstybei, apskaitos registruose neužregistravo individualios veiklos paslaugų suteikimo ir mokėjimų už suteiktas paslaugas gavimo iš viso už 95 895,75 Lt, t. y. 27 773,33 Eur (74 192 + 3600 + 18 103,75), iš jų:

29– 7 atvejais nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo tarpininkavimo paslaugų suteikimo anksčiau minėtiems fiziniams asmenims ir mokėjimų už jas gavimo iš viso už 74 192 Lt (t. y. 21 487,49 Eur),

30– patalpų nuomos paslaugų suteikimo UAB „J“ už 3600 Lt (t. y. 1042,63 Eur) pagal 2008 m. liepos 24 d. sąskaitą faktūrą Nr. 10 ir mokėjimų už jas gavimo,

31– draudimo paslaugų suteikimo 2010, 2011 ir 2012 m. ,,C. L. V. I. G.“ SE Lietuvos filialui ir mokėjimų gavimo iš viso už 18 103,75 Lt, t. y. 5243,21 Eur (4212,20 + 13 776,95 + 114,60), iš jų: 2010 m. 2 atvejais – 4212,20 Lt (t. y. 1219,94 Eur) ir 2011 metais 7 atvejais – 13 776,95 Lt (t. y. 3990,08 Eur), 2012 m. 1 atveju – 114,60 Lt (t. y. 33,19 Eur).

32Taip R. G. tyčia, apgaulingai, padarydama išdėstytus teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidimus, tvarkė savo individualios veiklos teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti jos individualios veiklos ir turto.

332. Kasaciniu skundu nuteistoji R. G. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

343. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė svarbių aplinkybių kasatorės kaltumui įrodyti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, nes teikiant gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas R. G. jų nepildė, pateikdavo tik atitinkamus gautų pajamų dydžius, kuriuos atsakingas Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojas suvesdavo ir elektronine forma pateikdavo. Kasatorė tvirtina, kad jai nebuvo žinoma, ar pateiktos deklaracijos buvo tinkamos formos ir be trūkumų, ir tai, pasak jos, yra svarbios aplinkybės nustatant jos kaltės formą pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

354. Nuteistoji R. G. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas jos padarytos veikos kaltės formą, nepagrįstai nurodė, jog ji veikė tyčia ir sąmoningai siekė išvengti mokesčių. Kasatorė nurodo, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog 2007 m. pateiktoje deklaracijoje buvo pateikta ir suvesta bendra deklaruojamų metų gautų pajamų suma – 30 450 Lt, įrašyta į deklaracijos 13 langelį, tačiau ši suma nebuvo suvesta į individualios veiklos pajamų deklaracijos dalį – langelius V4 ir „leidžiami atskaitymai“ V5, todėl buvo apmokestinta visa pateikta suma (1 t., b. l. 40–44). 2007 m. buvo padaryta ne tik permoka, bet nevisiškai ir su trūkumais užpildyta gyventojų pajamų mokesčio deklaracija. Skunde nurodoma, kad Mokesčių administravimo įstatymo 80 straipsnis nustato, jog mokesčių mokėtojas turi teisę tikslinti deklaracijas per minėto įstatymo 68 straipsnyje numatytą terminą, t. y. gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 d. Tokia teisė įtvirtinta Finansų ministro įsakymo 2003 m. vasario 17 d. Nr. 1 K-040 ,,Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių“ 45 punkte, kuris nustato, kad gyventojas, pastebėjęs klaidą po metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo dienos, ją ištaiso, surašydamas buhalterinę pažymą, ir patikslina metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Kasatorė teigia, kad, kaip matyti iš pateikto teisinio reguliavimo, tik asmeniui per penkerius metus nepasinaudojus teise tikslinti deklaracijų, t. y. pasibaigus paskutinei mokesčių deklaravimo stadijai, galima kelti kaltės ir tyčios klausimą baudžiamosios teisės apsektu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, priešingu atveju yra paneigiama jo teisė tikslinti deklaraciją esant klaidoms.

364.1. Skunde pažymima, kad, kasatorei sužinojus apie esamus gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų netikslumus, 2013 m. birželio 6 d. buvo tikslinamos 2008, 2009 m. GPM308 deklaracijos, o įtarimai dėl galbūt jos nusikalstamų veikų pareikšti tik 2014 m. sausio 30 d. (6 t., b. l. 3–6), kas, pasak nuteistosios, rodo jos sąmoningus veiksmus tikslinti klaidas dar iki įtarimų pareiškimo ir šalina jos tyčią. Teigiama, kad šios byloje esančios aplinkybės paneigia apeliacinės instancijos teismo teiginius, jog laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 30 d. iki 2012 m balandžio 26 d. apgaule kasatorė pasikėsino išvengti turtinės prievolės valstybei – 8319 Lt ir veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, nes nusikalstamas veikas išaiškino teisėsaugos institucijos.

375. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog R. G., teikdama gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas, deklaravo realiai gautas pajamas, atskaičius, kaip nustato Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnio 12 dalis, 30 proc. gautų (uždirbtų individualios veiklos) pajamų atskaitymą. Pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė, ar būtent tokia mokesčių deklaravimo klaida ir lėmė, jog deklaracijoje gautos pajamos buvo atskaitytos du kartus po 30 procentų leidžiamų atskaitymų, ar kaip 2007 m. tokie atskaitymai buvo padaryti neteisingai dėl ir nevisiškai užpildytos deklaracijos. Kasatorė teigia, kad jai nebuvo žinoma, jog deklaruojant elektroniniu būdu sistema automatiškai nuo pateiktos pajamų sumos daro leidžiamus 30 procentų atskaitymus nuo gautų pajamų, jeigu nurodomas toks atskaitymo būdas. Todėl, pasak nuteistosios, susidarė situacija, kai 2008, 2009 m. leidžiami atskaitymai buvo padaryti du kartus, kas lėmė pateiktų gyventojų pajamų deklaracijų netikslumus.

386. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog kasatorė sąmoningai, iš anksto žinodama, teikė neteisingus gautų pajamų duomenis. Tačiau, kaip teigia nuteistoji, neįvertino esminių aplinkybių, susijusių su faktiškai gautomis pajamomis ir patirtomis išlaidomis, būtent:

391)

402007 m. nedeklaruota suma – 16 100 Lt, kurią sudarė 11 100 Lt išlaidos (30 procentų leidžiamų atskaitymų nuo gautų pajamų) ir 5000 Lt suma, 2007 m. lapkričio 30 d. grąžinta A. B. iš R. G. „Swedbank“ sąskaitos:

412)

422008 m. – 13 392 Lt suma, kurią sudarė 5127,60 Lt išlaidos (30 procentų leidžiamų atskaitymų nuo gautų pajamų) ir 8265 Lt, gauti iš Rusijos piliečio ( - ) (P. P.), kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, perduoti „Romantikos vilos“ savininkei;

433)

442009 m. – 28 700 Lt suma, kurią sudarė 3960 Lt išlaidos (30 procentų leidžiamų atskaitymų nuo gautų pajamų) ir 18 300 Lt suma, 2009 m. sausio 6 d. (100 Lt) ir 2009 m. kovo 20 d. (18 200 Lt) grąžinta A. B. iš R. G. „Swedbank“ sąskaitos;

454)

462010 m. – 16 000 Lt suma, kurią sudaro A. I. skola, kuri pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. (civilinė byla Nr. 2-104-668/2010, 5 t., b. l. 56–57) nutartį yra išieškota kaip skola ir nėra pajamos.

475)

482011 m. – 5000 Lt suma, kurią sudarė 4130 Lt išlaidos (30 procentų leidžiamų atskaitymų nuo gautų pajamų) ir 870 Lt grąžintų komisinių, pagal „C“ draudimo tarpininkavimo sutarties 2010 m. balandžio 21 d. 5.9 punktą nutraukus draudimo sutartis anksčiau negu 12 mėnesių, gauti komisiniai grąžinami į minėtos bendrovės sąskaitą.

497. Anot kasatorės, apeliacinės instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai įtraukė į kaltinimą duomenis apie 2010 m. į gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją neįtrauktą 16 000 Lt sumą, nes pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį minėta suma buvo pripažinta A. I. skola. Taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai vertino aplinkybes dėl 25 000 Lt neįtraukimo į deklaraciją, nes, kaip nustatyta Palangos miesto apylinkės teismo, 25 000 Lt suma per tris banko pavedimus (23 300 Lt), nutraukus nuomos sutartį, buvo grąžinta į A. B. banko sąskaitą iš kasatorės „Swedbank“ sąskaitos, nurodant skolos grąžinimą. Kaip nurodo R. G., ši suma anksčiau buvo įtraukta į gyventojų pajamų deklaracijas, nes 2007 m. vasario 23 d. buvo sudaryta su A. B. patalpų nuomos sutartis ir gautos pajamos įtrauktos į 2007 m. gyventojų pajamų deklaraciją, atitinkamai pildant vėlesnių metų gyventojų pajamų mokesčių deklaracijas, minėta suma buvo mažinama, nes realiai nebuvo suteiktos paslaugos ir nebuvo gautos pajamos. Skunde tvirtinama, kad apeliacinės instancijos teismas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jog A. B. gavo lėšas į savo banko sąskaitas ir laisvai jomis disponavo, dalį lėšų panaudojo greitiesiems kreditams grąžinti. Nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas faktines aplinkybes (nuomos sutartis, lėšų grąžinimą ir kt.), nepagrįstai grindė kaltinimus, kad šios lėšos turi būti įtrauktos į gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas, ir, remdamasis tik A. B. parodymais, kurie neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, grindė nuteistosios kaltę ir tyčinius veiksmus. Pažymima, kad BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia, siekiant išvengti mokesčių. Tyčios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, jog pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori. Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių objektyvių jos veiksmų siekiant išvengti mokėti mokesčius, neteisingai nustatė gautas pajamas ir sumas, įtrauktinas į mokesčių deklaracijas, neatsižvelgė į jos veiksmus, siekiant iki įtarimų pareiškimo tikslinti pateiktas deklaracijas.

508. Kasatorė teigia, kad ji pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nuteista netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, nes buvo ignoruotas šios nusikalstamos veikos sudėties nustatymo imperatyvas, nenustatytos labai svarbios teisinančios aplinkybės dėl nevisiškai ir neteisingai pateiktos 2007 m. deklaracijos, kokiu būdu ir kas teikė gyventojų pajamų mokesčių deklaracijas, ar visiškai buvo užpildytos pateiktos deklaracijos, leidžiančios tiksliai nustatyti mokėtinas sumas, ar būtent galiojančios ir tinkamos tuo metu deklaracijų formos buvo užpildytos, neteisingai įvertintos gautos lėšos, t. y. neteisingai įvertintos faktinės realiai gautos pajamos ir grąžintinos lėšos bei leidžiami atskaitymai. Anot nuteistosios, apeliacinės instancijos teismas, skirtingai nei reikalauja BK 2 straipsnio 4 dalis, 15 straipsnis, ją pripažindamas kalta, nieko nepasisakė apie tai, kodėl jai inkriminuota veika buvo padaryta tyčia. Juolab, sprendžiant kaltumo klausimą, pasisakyta tik dėl tyčios rūšies, tačiau jos nepagrindžiant jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ar įrodymais, nors šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant ir bausmės skyrimo klausimą (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

519. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog R. G., netvarkydama, nevesdama buhalterinės apskaitos, sukūrė situaciją, kad negalima nustatyti jos individualios veiklos ir turto. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad dėl nusikalstamo R. G. neveikimo apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą (t. y. jos nevedant ir netvarkant) kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai. Pasak kasatorės, tokia kaltinimo konstrukcija neatitinka nusikaltimo sudėties, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, nes neveikimu negalima apgaulingai tvarkyti buhalterinės apskaitos – šio straipsnio konstrukcija reikalauja aktyvaus veikimo. Tvirtinama, kad apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių sąmoningų veiksmų, neteisingai taikė BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kasatorė teigia, kad pasekmių požiūriu tiek BK 222 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos analogiškos, tačiau apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, tuo tarpu aplaidus buhalterinės apskaitos netvarkymas ar dokumentų nesaugojimas gali būti padaromas tyčia ir dėl neatsargumo. Nuteistoji teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 222 straipsnio 1 dalį, nes kaltinimą grindė tuo, jog jos neveikimas, t. y. apskaitos netvarkymas, nevedimas, buvo sąmoningas ir tyčinis, o šias aplinkybes grindė liudytojų parodymais, kuriems buvo suteiktos paslaugos. Tačiau, anot kasatorės, liudininkai pavedimus darė savarankiškai ir tai neturi reikšmės nustatant jos kaltę ir tyčią dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo. Taip pat pažymima, kad registras yra ne pirminiai buhalteriniai dokumentai, o išvestinis dokumentas, t. y. pirminių dokumentų registravimo (surašymo) žurnalas. Tokio registro nevedimas dar neleidžia daryti išvados, kad nebus galima nustatyti asmens veiklos ar turto. R. G. nurodo, kad pajamas gaudavo į atskiras banko sąskaitas, o pasirinkusi išlaidų atskaitymą nuo gautų pajamų, nesaugojo išlaidas pagrindžiančių dokumentų ir nedarė įrašų į registrą, tačiau jokių apgaulingų ar sąmoningų veiksmų sugadinti ar slėpti nebuvo, todėl, anot nuteistosios, jos veiksmai negali būti laikomi nusikalstamais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

529.1. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, kaip nustato finansų ministro įsakymo 2003 m. vasario 17 d. Nr. 1K-040 ,,Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių“ 31 punktas, ,,Gyventojas veda, pildo pajamų ir išlaidų žurnalą. Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas apskaičiuoti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka (t. y. darydamas 30 procentų gautų pajamų atskaitą), neprivalo turėti išlaidų pagrindimo dokumentų“. Kasatorė pažymi, kad jos visos gautos pajamos, kurios yra įvertintos tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos, tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT), yra pateiktos pagal bankų išrašus, todėl ji, žinodama, jog visos operacijos ir sumos yra pervedamos į banko sąskaitas, visų banko operacijų nesuvedė į atskirą registrą, t. y. nevedė apibendrintos apskaitos.

5310. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neatskleidė ir nepateikė, kaip pasireiškė jos apgaulingi veiksmai tvarkant buhalterinės apskaitos registrus, dėl kokių jos veiksmų nėra galimybės nustatyti pajamų ar išlaidų. Taip pat nurodoma, kad nuosprendyje dažnai teigiama, jog nebuvo vedama buhalterinė apskaita ir netvarkomas žurnalas, tačiau, pasak nuteistosios, tokią veiką jau apibrėžia BK 223 straipsnio 1 dalis. Skunde pažymima, kad, dar nepradėjus vykdyti ikiteisminio tyrimo, jau 2012 m. buvo nustatytas visas R. G. turtas, individuali veikla ir pajamos, o pats mokestinis tyrimas ir patikrinimas nebuvo baigti. Taip pat akcentuojama tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, ar nėra padaryti administracinės teisės pažeidimai. Antai administracinė atsakomybė nustatyta už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ar už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą siekiant nuslėpti mokesčius arba nuslepiant daugiau kaip penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 205 straipsnio 5, 7 dalys).

5411. Pasak nuteistosios, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino svarbių ir reikšmingų aplinkybių jos kaltei ir tyčios formai nustatyti, būtent, kad visos pajamos buvo gaunamos į bankų sąskaitas, kad pagal jos pateiktus duomenis ir banko išrašus Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2012 m. ir 2014 m. nustatė klaidas ir mokėtiną sumą į valstybės biudžetą, taip pat visą turtą ir individualią veiklą (net jos struktūrą). Kasatorė daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, neįvertinęs pateiktų VMI ataskaitų ir aktų, klaidingai nustatė apgaulingos apskaitos vedimo pasekmes.

5512. Nuteistoji mano, kad apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, šališkai, kaltinimus grįsdamas tik prokuroro pateikta pozicija, nuosprendyje neišdėstydamas įrodymų, kuriais buvo grindžiamos teismo išvados, ir motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 331 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nesugretino ir neaptarė byloje esančių duomenų, aiškiai, motyvuotai ir iš esmės nenurodė, kodėl vienus duomenis atmeta, o kitais vadovaujasi, vieniems įrodymams suteikė pirmenybę, kitų apskritai nenagrinėjo bei skyrė bausmę, neatsižvelgdamas į visas būtinas sąlygas ir aplinkybes, jos tinkamai neindividualizavęs. Taip, anot R. G., buvo pažeistos BPK 7, 20, 305, 320, 331, 332 straipsnių nuostatos ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) bei ultima ratio (paskutinė priemonė) principai.

5613. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas tik formaliai taikė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir tinkamai neindividualizavo bausmės, remdamasis BK 41, 54 straipsnių nuostatomis, suteikdamas pirmenybę nubaudimo paskirčiai, ir taip paskyrė per griežtą, teisingumo principui prieštaraujančią bausmę. Nurodoma, kad liko nepasisakyta ir dėl BK 47 straipsnio 6 dalies taikymo, t. y. galimybės baudą pakeisti viešaisiais darbais, nes dėl paskelbto fizinio asmens bankroto nuteistajai tapo neįmanoma įvykdyti tokio teismo nuosprendžio. R. G. mano, kad aplinkybės, susijusios su jos neįgalumu, sunkia liga, tai, jog ji nepadarė sunkių nusikaltimų, teisiama pirmą kartą ir nėra sunkių padarinių, o valstybės biudžetui padaryta tik nedidelė žala bei jai paskelbtas fizinio asmens bankrotas, šiuo atveju yra išimtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas už nesunkaus nusikaltimo padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

5714. Nuteistosios R. G. kasacinis skundas atmestinas.

58Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

5915. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir šio teismo išvados dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių patikrinami nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Skunde nurodyti argumentai, skirti teismų nustatytoms aplinkybėms paneigti, taip pat nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Dėl to kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal žemesnės instancijos teismų nustatytas bylos faktines aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnis).

6015.1. Dėl to tie kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamos atskiros apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl įrodytomis pripažintų faktinių bylos aplinkybių nustatymo, nesutinkama su šio teismo atliktu atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimu, prašoma atsižvelgiant į kai kurias aplinkybes ar atskirų asmenų parodymų pagrindu daryti kitokias išvadas dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvadų atitikties bylos aplinkybėms, nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

61Dėl nuteistosios R. G. skunde nurodomų BPK pažeidimų

6216. Kasatorė R. G., nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, teigia, kad jį priimant nebuvo laikytasi BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

6316.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

6416.2. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

6516.3. Pirmosios instancijos teismas R. G. dėl kaltinimų pagal BK 220 ir 222 straipsnių 1 dalis buvo išteisinęs, kaip nepadariusią šių nusikaltimų. Šis teismas konstatavo, kad nesurinkta pakankamai duomenų, kad ji įvykio metu sąmoningai apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, siekdama išvengti mokesčių, ir įrašė į deklaraciją aiškiai neteisingus duomenis.

6616.4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokuroro ir Klaipėdos apskrities VMI apeliacinius skundus, BPK 329 straipsnio 2 punkto pagrindu panaikino dėl šios dalies išteisinamąjį nuosprendį ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo R. G. pripažino kalta padarius BK 220 ir 222 straipsnių 1 dalyse numatytus nusikaltimus. Šis teismas atliko įrodymų tyrimą, apklausė liudytojus B. Š., R. Š., V. G., išteisintąją R. G., įvertino šiuos bei pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų V. A., E. K., D. Ž., T. J., A. B. bei ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo V. K. parodymus, Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013 m. rugsėjo 6 d. specialisto išvadą Nr. 5-3/76 ir 2014 m. lapkričio 20 d. specialisto išvadą Nr. 5-3/104 bei kitą bylos medžiagą, juos išanalizavo ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus įvertino neišsamiai, iš esmės vertino ne byloje surinktų įrodymų visumą, bet, nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, pavienius duomenis, todėl padarė neteisingas išvadas, jog R. G. nepadarė minėtų nusikaltimų. Be to, šio teismo argumentai dėl R. G. išteisinimo prieštaringi.

6716.5. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi žemesnės instancijos teismų nuosprendžių turinį, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymų vertinimo ir nuosprendžio surašymą reglamentuojančių normų, įtvirtintų BPK 20 straipsnyje ir 331 straipsnio 2 dalyje, nepažeidė, savo išvadas dėl R. G. kaltės padarius BK 220 ir 222 straipsnių 1 dalyse numatytus nusikaltimus grindė teisėtais būdais gautais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų posėdžiuose ištirtais įrodymais, bylos įrodymai (tiek teisinantys, tiek kaltinantys) buvo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Priešingai negu nurodoma kasaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje teismas išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, ir pateikė aiškius, išsamius motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

6816.6. Kasatorė skunde nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai įtraukė į kaltinimą duomenis apie 2010 m. į gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją neįtrauktą 16 000 Lt sumą, nes Palangos miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimi šią sumą pripažino A. I. skola. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys paneigia minėtą kasatorės teiginį, nes minėta pinigų suma nebuvo inkriminuota.

6916.7. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas: tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes; esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėdamas bylą nepadarė; pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį dėl šios dalies ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

70Dėl BK 220 straipsnio 1 dalies taikymo

7117. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. BK 220 straipsnyje nustatytos nusikaltimo sudėtys yra formalios. Nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai.

7218. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad R. G., inkriminuotu laikotarpiu versdamasi individualia veikla – nekilnojamojo turto operacijomis, o vėliau ir gyvybės draudimu, sąmoningai pažeisdama teisės aktų, reglamentuojančių mokesčių mokėjimą, reikalavimus (nuosprendyje nurodyti teisės aktai ir jų reikalavimų pažeidimai bei konkretūs veiksmai), tyčia į 2007, 2008, 2009, 2011 metų metines pajamų mokesčio deklaracijas neįtraukė visų duomenų apie individualios veiklos (tarpininkavimo perkant–parduodant nekilnojamąjį turtą ir patalpų nuomos) pajamas, įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie savo individualios veiklos pajamas ir elektroniniu būdu šias deklaracijas pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, taip nuo 2008 m. balandžio 30 d. iki 2012 m. balandžio 26 d. sumažino nuo individualios veiklos mokėtiną pajamų mokestį iš viso 8319 Lt (t. y. 2409,35 Eur).

7319. Tyčios turinį pagal BK 220 straipsnį sudaro tai, kad kaltininkas suvokia, jog pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, ir to nori.

7419.1. Aplinkybę, kad R. G. sąmoningai, siekdama išvengti pajamų mokesčio mokėjimo, deklaruodavo mažesnes pajamas, nei buvo gavusi mokėjimų pavedimais į savo banko sąskaitas, teismas nustatė vadovaudamasis pirmiau nurodytų liudytojų (jos klientų), liudytojo A. B., civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotosios atstovės G. V. teismo posėdyje duotais parodymais, FNTT Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2014 m. lapkričio 20 d. specialisto išvada Nr. 5-3/104 bei kita bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad R. G. prašymu jos klientai, mokėdami pinigus už tarpininkavimo paslaugas, mokėjimų pavedimuose nurodydavo neteisingas jų paskirtis (neva skola, avansas, sąskaitos papildymas), tokiu būdu buvo maskuojamas atliktų ūkinių operacijų turinys ir siekiama paslėpti iš individualios veiklos gaunamas pajamas tam, kad būtų išvengta realaus pajamų mokesčio. Minėta schema patvirtina, kad R. G. suvokė, jog ji pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas valstybės įgaliotai institucijai, siekdama išvengti mokesčių, ir to norėjo – veikė tiesiogine tyčia.

7519.2. Kasatorės nurodytos aplinkybės apie įstatymų neišmanymą, jų suvokimą savaip, tai, kad ji neva patyrė išlaidų, todėl iš gautų pajamų minusuodavo sumą, kurią grąžindavo, todėl nurodydavo sumažintas sumas, ar tai, jog ji turi teisę per penkerius metus tikslinti deklaracijas, nepaneigia nuteistosios kaltės nepateikus tikslių duomenų apie gautas pajamas, taigi ir nešalina jos atsakomybės pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. R. G. buvo atsakinga už tinkamą savo individualios veiklos pajamų deklaravimą, todėl privalėjo užtikrinti, kad Mokesčių inspekcijai būtų pateikiamos teisingos šios veiklos pajamų deklaracijos. Byloje nustatyta, kad dėl jos tyčinių veiksmų nuslepiant gaunamas pajamas valstybės institucijai buvo teikiamos neteisingos deklaracijos. Tokiais veiksmais nusikalstama veika buvo baigta.

7619.3. Pagal apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes nuteistosios R. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, taigi baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

77Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

7820. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

7920.1. Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtini padariniai – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

8020.2. Šioje byloje aktualus apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 2 straipsnio 5 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (BAĮ 2 straipsnio 1 punktas). Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (BAĮ 2 straipsnio 2 punktas). Pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas, tiek abu, jeigu tai jie daro susitarę. BAĮ 2 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad ūkio subjekto vadovas – ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens administracijos vadovas, neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens ir ūkio subjekto, kuris neturi administracijos vadovo, savininkas. Iš šios įstatymo normos analizės darytina išvada, kad už nusikalstamą buhalterinės apskaitos tvarkymą taip pat atsako individualios įmonės vadovas, gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla, ūkininkas arba ūkininko partneriai. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Apgaulingai įmonės buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu.

8121. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad R. G., versdamasi individualia veikla – nekilnojamojo turto operacijomis, o vėliau ir gyvybės draudimu, sąmoningai pažeisdama teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (nuosprendyje nurodyti teisės aktai ir jų reikalavimų pažeidimai bei konkretūs veiksmai), apgaulingai ją tvarkė – tyčia realiai įvykusias ūkines operacijas nuslėpė, gautų pajamų nefiksavo ir neįtraukė į apskaitą norminių aktų nustatyta tvarka. Dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti R. G., kuri vertėsi individualia veikla, ūkinės, finansinės veiklos ir įvertinti turto.

8222. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad R. G. prašymu jos klientai, mokėdami pinigus už tarpininkavimo paslaugas, mokėjimų pavedimuose nurodydavo neteisingas jų paskirtis (neva skola, avansas, sąskaitos papildymas), tokiu būdu buvo maskuojamas atliktų ūkinių operacijų turinys ir siekiama paslėpti iš individualios veiklos gaunamas pajamas tam, kad nebūtų galima nustatyti R. G. iš individualios veiklos gaunamų pajamų, nuo kurių ji turi sumokėti mokesčius valstybei.

8323. R. G., pasirinkdama tokį nusikalstamos veikos modelį ir pagal jį veikdama, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos vedimą ir tvarkymą, sąmoningai nevykdė žinomų buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tai darydama nuslėpė gautas pajamas, numatydama, kad dėl to iš dalies nebus galima nustatyti jos individualios veiklos ir turto bei įsipareigojimų dydžio valstybės biudžetui, ir šių padarinių norėjo (turėdama tikslą išvengti mokesčių). Pagal apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes nuteistosios R. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, taigi baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

8424. Pažymėtina, kad svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus yra BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių atsiradimas, nes ANK 205 straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už apskaitos pažeidimus, padariniai nenumatyti. Atsižvelgiant į tai, kad dėl R. G. apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai (iš dalies negalima nustatyti gyventojos, kuri vertėsi individualia veikla, veiklos ir turto), jai administracinė atsakomybė netaikytina.

85Dėl bausmės

8625. Kasatorės argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas jai bausmę, tik formaliai taikė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir tinkamai neindividualizavo bausmės, nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, R. G. už kiekvieną nusikaltimą paskirdamas baudą ir nustatydamas jos dydį, BK bendrosios dalies nuostatų nepažeidė, įvertino aplinkybių, reikšmingų bausmei skirti ir individualizuoti, visumą. Teismas atsižvelgė į kiekvienos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (jų nenustatyta). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad kasatorė niekur nedirba, sunkiai serga, jos darbingumas siekia tik 35 procentus, bei į tai, jog valstybei padaryta žala nedidelė. Šios aplinkybės lėmė, kad bausmė – bauda buvo nustatyta mažesnė už jos vidurkį.

8726. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Baudžiamasis įstatymas kasatorei pritaikytas tinkamai, todėl nėra teisinio pagrindo sušvelninti paskirtąją bausmę. Nėra ir jokio pagrindo išvadai, kad paskirtoji bausmė akivaizdžiai prieštarauja BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytam teisingumo principui. Visiškai nepagrįsti kasatorės argumentai dėl neva pažeistų BK 47 straipsnio nuostatų, t. y. kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl galimybės baudą pakeisti viešaisiais darbais, nes tokio pobūdžio klausimai sprendžiami nuosprendžio vykdymo procese.

8827. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

89Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

90Nuteistosios R. G. kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. R. G. pripažinta kalta ir nubausta pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 100 MGL... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 5. Pakeista nuosprendžio dalis dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių... 6. Ieškinys iš dalies tenkintas ir iš nuteistosios R. G. priteista valstybei... 7. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 8. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus... 9. Iš nuteistosios R. G. nuspręsta išieškoti 29 Eur proceso išlaidų... 10. Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu R. G.... 11. Civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos... 12. Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių... 13. 1. R. G. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta ir nuteista už tai,... 14. 2007 m. – 16 100 Lt (t. y. 4662,88 Eur),... 15. 2008 m. – 13 392 Lt (t. y. 3878,59 Eur).... 16. R. G. tyčia į 2009, 2011 m. metines pajamų deklaracijas (forma GPM308)... 17. 2009 m. – 28 700 Lt (t. y. 8312,09 Eur),... 18. 2011 m. – 5000 Lt (t. y. 1448,10 Eur).... 19. Taip, siekdama išvengti mokesčių, į 2007, 2008 m. metines pajamų mokesčio... 20. Be to, R. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už... 21. 1) V. A., 2007 m. perkant nekilnojamąjį turtą (butą, adresu ( - )),... 22. 2) E. K., pagal 2007 m. spalio 5 d. sutartį perkant nekilnojamąjį turtą... 23. 3) V. K., pagal 2007 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo... 24. 4) R. Š., 2009 metais perkant nekilnojamąjį turtą (negyvenamas patalpas... 25. 5) D. Ž., pagal 2009 m. rugpjūčio 17 d. sutartį parduodant nekilnojamąjį... 26. 6) G. J. (buvusiai G. S. N.), 2009 m. parduodant nekilnojamąjį turtą (butą... 27. 7) V. G., 2011 m. parduodant nekilnojamąjį turtą (patalpas, adresu ( - )),... 28. R. G., pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.... 29. – 7 atvejais nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo tarpininkavimo paslaugų... 30. – patalpų nuomos paslaugų suteikimo UAB „J“ už 3600 Lt (t. y. 1042,63... 31. – draudimo paslaugų suteikimo 2010, 2011 ir 2012 m. ,,C. L. V. I. G.“ SE... 32. Taip R. G. tyčia, apgaulingai, padarydama išdėstytus teisės aktų,... 33. 2. Kasaciniu skundu nuteistoji R. G. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 34. 3. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė... 35. 4. Nuteistoji R. G. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas... 36. 4.1. Skunde pažymima, kad, kasatorei sužinojus apie esamus gyventojų pajamų... 37. 5. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog R. G., teikdama... 38. 6. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas... 39. 1)... 40. 2007 m. nedeklaruota suma – 16 100 Lt, kurią sudarė 11 100 Lt išlaidos (30... 41. 2)... 42. 2008 m. – 13 392 Lt suma, kurią sudarė 5127,60 Lt išlaidos (30 procentų... 43. 3)... 44. 2009 m. – 28 700 Lt suma, kurią sudarė 3960 Lt išlaidos (30 procentų... 45. 4)... 46. 2010 m. – 16 000 Lt suma, kurią sudaro A. I. skola, kuri pagal Palangos... 47. 5)... 48. 2011 m. – 5000 Lt suma, kurią sudarė 4130 Lt išlaidos (30 procentų... 49. 7. Anot kasatorės, apeliacinės instancijos teismas neteisėtai ir... 50. 8. Kasatorė teigia, kad ji pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nuteista netinkamai... 51. 9. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas... 52. 9.1. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, kaip nustato finansų ministro įsakymo... 53. 10. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neatskleidė ir... 54. 11. Pasak nuteistosios, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino... 55. 12. Nuteistoji mano, kad apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo... 56. 13. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas tik formaliai taikė... 57. 14. Nuteistosios R. G. kasacinis skundas atmestinas.... 58. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų... 59. 15. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir... 60. 15.1. Dėl to tie kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamos atskiros... 61. Dėl nuteistosios R. G. skunde nurodomų BPK pažeidimų ... 62. 16. Kasatorė R. G., nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo... 63. 16.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK normos, reglamentuojančios... 64. 16.2. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti,... 65. 16.3. Pirmosios instancijos teismas R. G. dėl kaltinimų pagal BK 220 ir 222... 66. 16.4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokuroro... 67. 16.5. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi žemesnės... 68. 16.6. Kasatorė skunde nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos... 69. 16.7. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliacinės... 70. Dėl BK 220 straipsnio 1 dalies taikymo... 71. 17. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos... 72. 18. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad R. G.,... 73. 19. Tyčios turinį pagal BK 220 straipsnį sudaro tai, kad kaltininkas... 74. 19.1. Aplinkybę, kad R. G. sąmoningai, siekdama išvengti pajamų mokesčio... 75. 19.2. Kasatorės nurodytos aplinkybės apie įstatymų neišmanymą, jų... 76. 19.3. Pagal apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas faktines... 77. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo... 78. 20. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsako tas, kas apgaulingai... 79. 20.1. Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių... 80. 20.2. Šioje byloje aktualus apgaulingas teisės aktų reikalaujamos... 81. 21. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad R. G.,... 82. 22. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad R. G.... 83. 23. R. G., pasirinkdama tokį nusikalstamos veikos modelį ir pagal jį... 84. 24. Pažymėtina, kad svarbiausias baudžiamosios ir administracinės... 85. Dėl bausmės ... 86. 25. Kasatorės argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas jai... 87. 26. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali... 88. 27. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų apeliacinės instancijos teismo... 89. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 90. Nuteistosios R. G. kasacinį skundą atmesti....