Byla 1A-303-1076/2018
Dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Žukausko, sekretoriaujant Agatai Minkel, Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Kukaičiui, nuteistajai V. P., nuteistosios gynėjui advokatui Rolandui Mištautui, specialistei I. V.,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, V. P. paskirta subendrinta dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

4Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant V. P. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą.

5Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš V. P. konfiskuotas iš nusikalstamos veikos gautas turtas – 10 679 Eur.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

7

  1. V. P. nuteista už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą:
nuo 1995 m. balandžio 12 d. būdama UAB „A” (duomenys pakeisti), į. k. ( - ), reg. ( - ), direktore, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d., bendrovei teikiant maitinimo paslaugas kavinėje „B“ (duomenys pakeisti), esančioje ( - ), turėdama tikslą pasisavinti įmonės lėšas, tyčia organizavo apskaitos tvarkymą taip, kad ne visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų atvaizduoti buhalterinėje apskaitoje, ne visos pajamos būtų pagrįstos buhalterinės apskaitos dokumentais, t. y. kavinėje teikiant maitinimo paslaugas pagal išankstinius užsakymus, nevedė priimamų užsakymų ir paimtų piniginių užstatų apskaitos, apie užsakymus pažymint tik asmeninėje užrašų knygelėje-kalendoriuje (paimtoje 2014 m. lapkričio 28 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) darbuotojų atlikto operatyvinio patikrinimo metu), kurioje laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d. yra užfiksuoti: - 419 įrašų apie 100 Lt sumą viršijančius išankstinius užsakymus maitinimo paslaugų suteikimui, iš kurių UAB „A” buhalterinėje apskaitoje gautos pajamos apskaitytos tik 78 atvejais, iš jų 74 – elektroniniu kasos aparatu ELCOM EURO 2000T ALPHA korpuso Nr. ( - ), 3 – bankiniais pavedimais ir 1 – išrašant kasos pajamų orderį; - 361 įrašas apie užsakymų metu paimtus, nuo 50 Lt iki 200 Lt svyruojančius, piniginius užstatus, viso 34 990 Lt (10 133,80 Eur), pinigų priėmimo metu neišduodant jokio pinigų gavimą pateisinančio dokumento; taip pat iš UAB „A” suteiktomis paslaugomis pasinaudojusių asmenų pati ir per UAB „A” barmenėmis dirbusias I. P., A. R., D. V. ir Vi. P. viso paėmė 36 871 Lt (10 679 Eur), šių gautų pajamų tinkamai neapskaitė ir apie jas nepranešė buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei D. R., dėl to pajamos nebuvo įtrauktos į UAB „A” buhalterinę apskaitą; be to, ji nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, užtikrinančios dokumentų saugumą, neįvertinusi galimų rizikos veiksnių, laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 17 d. dokumentus – elektroninio kasos aparato ELCOM EURO 2000T ALPHA, unikalus Nr. ( - ), kontrolines apskaitos juostas, laikė neužrakintame automobilyje VW „Tauran“, sudarydama sąlygas jas pavogti, tuo pažeidė: Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574): - 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”; - 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”; - 16 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose”, ir 3 dalies reikalavimą, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu”; - 19 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą”; - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo” patvirtintų taisyklių 10 punkto nuostatas, kad „atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už <...>, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 (Žin., 2002, Nr. 82-3522; 2005, Nr. 97-3654), nurodytą apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita), atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą” bei Dokumentų ir archyvų įstatymo (2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084) 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kad „<...> privatūs juridiniai asmenys privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius” ir kad „išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės”, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „A” veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d.
    1. V. P. taip pat nuteista už tai, kad būdama UAB „A“ vienintele akcininke ir direktore bei tuo pačiu metu atlikdama ir kasininko pareigas, pasisavino jai užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės UAB „A“ priklausantį turtą:

8laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d., bendrovei teikiant maitinimo paslaugas kavinėje „B”, esančioje ( - ), pagal išankstinius užsakymus (banketus, gedulingus pietus), turėdama tikslą pasisavinti įmonės lėšas iš UAB „A” suteiktomis paslaugomis pasinaudojusių asmenų:

9- K. G., sumokėjusio 840 Lt, A. F., sumokėjusio 560 Lt, G. S., sumokėjusio 840 Lt, R. M., sumokėjusio 1120 Lt, V. B., sumokėjusio 940 Lt (Naujųjų metų sutikimas 2014 m. sausio 1 d.);

10- S. J., sumokėjusio 1300 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. sausio 2 d.);

11- D. D., sumokėjusios 3050 Lt (750 + 2300) (gedulingi pietūs 2014 m. sausio 4 d., vestuvių vakarienė 2014 m. rugpjūčio 23 d.);

12- D. S., sumokėjusio 1050 Lt (300 + 750) (dveji gedulingi pietūs 2014 m. sausio 11 d. ir 2014 m. gegužės 3 d.);

13- R. B., sumokėjusios 900 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. vasario 2 d.);

14- V. Ž., sumokėjusio 1415 Lt (900 + 515) (dveji gedulingi pietūs 2014 m. vasario 9 d. ir 2014 m. kovo 8 d.);

15- L. S., sumokėjusios 600 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. kovo 2 d.);

16- A. Ž., sumokėjusios 1000 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. balandžio 1 d.);

17- V. B., sumokėjusio 825 Lt (200 + 225 + 400) (dveji gedulingi pietūs 2014 m. balandžio 12 d. ir 2014 m. liepos 19 d. bei mokslo draugų vakarienė 2014 m. spalio 18 d.);

18- A. G., sumokėjusio 1600 Lt (banketas 2014 m. birželio 7 d.);

19- G. A., sumokėjusio 1200 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. rugpjūčio 5 d.);

20- I. N., sumokėjusios 1800 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. rugpjūčio 11 d.);

21- R. K., sumokėjusios 500 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. rugpjūčio 12 d.);

22- E. S., sumokėjusio 800 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. rugpjūčio 19 d.);

23- R. A., sumokėjusio 1100 Lt (600 + 500) (dveji gedulingi pietūs 2014 m. rugpjūčio 22 d. ir 2014 m. rugsėjo 20 d.);

24- M. G., sumokėjusios 2500 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. rugpjūčio 25 d.);

25- V. K., sumokėjusios 500 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. rugpjūčio 31 d.);

26- G. D., sumokėjusio 500 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. rugpjūčio 31 d.);

27- D. Ja. J. sumokėjusios 1300 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. rugsėjo 14 d.);

28- As. R., sumokėjusios 650 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. rugsėjo 14 d.);

29- R. G., sumokėjusios 1280 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. rugsėjo 16 d.);

30- J. P., sumokėjusios 1701 Lt (721 + 300 + 680) (dveji gedulingi pietūs 2014 m. rugsėjo 9 d. ir 2014 m. spalio 12 d. bei šalti ir karšti užkandžiai išsinešimui 2014 m. rugsėjo 20 d.);

31- O. Z., sumokėjusios 450 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. rugsėjo 20 d.);

32- J. J. sumokėjusios 600 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. spalio 15 d.);

33- R. S. sumokėjusio 150 Lt (šalti užkandžiai 2014 m. spalio 18 d.);

34- A. S. sumokėjusios 870 Lt (750 + 120) (dveji gedulingi pietūs 2014 m. spalio 31 d. ir 2014 m. lapkričio 29 d.);

35- T. A., sumokėjusio 350 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. spalio 19 d.);

36- B. D., sumokėjusios 330 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. spalio 31 d.);

37- V. V., sumokėjusios 750 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. lapkričio 8 d.);

38- N. B., sumokėjusios 1000 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. lapkričio 8 d.);

39- J. R., sumokėjusios 1000 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. lapkričio 14 d.);

40- M. V., sumokėjusio 700 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. lapkričio 16 d.);

41- J. P., sumokėjusios 800 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. lapkričio 21 d.);

42pati ir per UAB „A” barmenėmis dirbusias I. P., A. R., D. V. ir Vi. P., viso paimdama 36 871 Lt (10 679 Eur), jų tyčia neapskaitydama įmonės buhalterinėje apskaitoje, pasisavino didelės 36 871 Lt (10 679 Eur) vertės UAB „A” priklausantį turtą.

  1. Apeliaciniame skunde nuteistoji V. P. prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, nes ji nepadarė nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteista.
    1. Nuteistoji V. P. apeliaciniame skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-648/2017) ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas ją pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, teismo išvados dėl jos kaltės šioje dalyje grindžiamos prielaidomis, o išnagrinėti įrodymai nepatvirtina teismo išvadų, kad ji (V. P.) jai patikėtą svetimą turtą pavertė savu turtu. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad teismo nuosprendžio apimtis – 44 puslapiai, tuo tarpu dėl jos nuteisimo pagal šį baudžiamąjį įstatymą teismas pasisakė tik 40-42 puslapiuose, be to, itin daug dėmesio skyrė teoriniam šio nusikaltimo aprašymui ir formuojamos teismų praktikos analizei, o motyvai dėl jos kaltės pasisavinus svetimą turtą išdėstyti vos keturiose pastraipose, sudarančiose mažiau nei vieną puslapį. Tai, nuteistosios nuomone, rodo, kad teismas dėl jos kaltės pasisavinus svetimą turtą pasisakė tik formaliai ir šioje dalyje nuosprendžio nemotyvavo taip, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto nuostatos. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog bylos medžiaga objektyviai nustatyta, kad ji (V. P.) pasisavino didelės, 36 871 Lt (10 679,00 Eur), vertės UAB „A“ priklausantį turtą, tačiau toks teismo teiginys niekuo nepagrįstas ir deklaratyvus, teismas net neįvardino, kokia konkrečiai bylos medžiaga šią aplinkybę patvirtina.
    2. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai jos (V. P.) parodymus, jog jai inkriminuojamos piniginės lėšos buvo panaudotos tolimesnei bendrovės veiklai, įvertino kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginius, nepatvirtintus jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis ar konkrečiais duomenimis. Pasak nuteistosios, bylos duomenys patvirtina, kad minėtos piniginės lėšos buvo naudojamos bedrovės veikloje. Bendrovė neuždirba didelio pelno, nes, turint laisvų pinigų, perkami papildomi įrenginiai. Įmonės veiklos sąnaudas sudaro darbuotojų atlyginimai, mokesčiai Sodrai, PVM mokestis, nuomos sutartis, mokesčiai už elektrą, dujas, vandenį, telekomunikacijos paslaugas, švaros paslaugas, taip pat už muzikos naudojimą kavinėje, autorines teises, kilimėlių pakeitimą, bet daugiausiai sumokama už maisto produktus, alkoholį ir tabaką. Nuteistoji atkreipia dėmesį į 2015 m. rugsėjo 25 d. specialisto išvadoje dėl UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos nurodytas aplinkybes, kad suvedus kasos apskaitą pagal visus rastus grynųjų pinigų mokėjimo dokumentus nustatyta, kad bendrovė net neturėjo tiek apskaitytų grynųjų pinigų, kiek išmokėjo, dalies kasos dokumentų duomenys neįrašyti į kasos knygą, įrašyti tikrovės neatitinkantys kasos likučiai, be priežasties padidintos arba sumažintos kasos pajamos. Įvertinus padarytus kasos, grynųjų pinigų apskaitos pažeidimus, matyti, kad bendrovėje galėjo būti disponuojama neapskaitytais grynaisiais pinigais, tai patvirtina, kad bendrovė turėjo neapskaitytų pajamų. Specialistė I. V. teisiamojo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad specialisto išvados 24 lapo 13 lentelėje nurodyta, o tai taip pat matosi ir kalkuliacinėse lentelėse (26 priedas), kad kavinėje buvo taikytas 322 ar 822 procentų antkainis. Vidutinis antkainis – 201,23 procento. Pelno nuostolio ir balanso ataskaitoje nurodyta, kad uždirbtas pelnas, turint 200 proc. vidutinį antkainį, nuo to, ką apskaitė, t. y. nuo 477 000 litų, buvo 949 litai. Antkainis buvo 201 procentas, o uždirbtas pelnas tik 0,2 procento. Nėra logikos. Tai rodo, kad pajamos nerodytos, o sąnaudos rodytos. Tai reiškia, kad į sąnaudas buvo įrašyta tai, kas sumažino pelną. Be to, patikrinimo metu įmonės kasoje buvo nustatytas 273,65 litų perteklius. Taigi, pasak apeliantės, įmonės paimtų buhalterinių dokumentų visuma, kuriuos ištyrė ir įvertino specialistė, akivaizdžiai patvirtina, kad visos lėšos buvo panaudotos tolimesnei UAB „A“ veiklai vykdyti, o ne pasisavintos, t. y. buvo panaudotos bendrovės naudai. Tokių duomenų, kad ji (V. P.) pasisavino ar turėjo tiesioginę tyčią pasisavinti kaltinime inkriminuotas lėšas, nėra. Priešingu atveju bendrovėje nebūtų buvę pakankamai lėšų vykdyti veiklą.
    3. Nuteistoji nurodo, kad BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl ši veika laikoma baigta, kai asmeniui (fiziniam ar juridiniam) yra padaroma reali žala. Tai būtina atsakomybės pagal BK 183 straipsnį sąlyga. Šioje byloje žalos padarymas UAB „A“ ar kitiems asmenims nenustatytas. Nebuvo nustatyta ir jos (V. P.) tiesioginė tyčia pasisavinti svetimą turtą. Tai, kad ji neva siekė jai patikėtą svetimą turtą paversti savo nuosavu turtu, taip siekdama naudos to turto savininko sąskaita, neįrodyta. Vien tai, kad tyrimo metu galimai buvo nustatytos neapskaitytos pajamos, savaime nepatvirtina jos kaltės dėl svetimo turto pasisavinimo. Šią aplinkybę galima traktuoti nebent kaip buhalterinės apskaitos pažeidimą, už kurį buvo atsakinga buhalterinę apskaitą tvarkiusi bendrovės buhalterė D. R., kuri, be kita ko, 2016 m. balandžio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jau yra už tą pačią nusikalstamą veiką nuteista pagal BK 233 straipsnio 1 dalį.
    4. Apeliantė pažymi, kad šiuo atveju kaltinimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, visų pirma, grindžiamas tuo, kad ji dokumentais nepatvirtino pinigų, kuriais disponavo, panaudojimo įmonės reikmėms, ir nurodo, kad teismų praktika šiuo aspektu nėra vienareikšmė. Nuteistoji cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-7-84/2012) bei Lietuvos apeliacinio teismo (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-53-449/2017) išaiškinimus ir nurodo, kad šiuo atveju pinigų panaudojimas įmonės reikmėms yra paremtas ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kaip tai skundžiamame nuosprendyje nurodė teismas, o duomenimis, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Tai, kad buvo perkama įmonės įranga, žaliavos, medžiagos, produktai, atsiskaitoma už bendrovei suteiktas paslaugas, patvirtina rašytiniai įmonės dokumentai, kurie buvo paimti iš įmonės ir yra byloje, jos (V. P.) ir kitų darbuotojų parodymai. Be to, šios išlaidos ne visada galėjo būti patvirtinamos dokumentais, pvz. už maisto produktus atsiskaitant turguje, tačiau jokiu būdu lėšos nebuvo pasisavintos, nes tokiu atveju būtų trūkę apyvartinių lėšų. Teismo išvados, kad ji (V. P.) nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams (įmonės dokumentams, kuriuos ištyrė ir specialistė, nuosekliems jos (V. P.) ir bendrovėje dirbančių darbuotojų parodymams, kurie nėra paneigti kitais bylos duomenimis, tačiau priešingai, jie buvo patvirtinti ištirtų įrodymų visuma) ir teisminei praktikai (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-243-396/2017, 1A-132-398/2017, 1A-53-449/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-508-976/2015, 2K-154-976/2017). Nuteistoji taip pat pažymi, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas. Asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-677/2016). Mano, kad teismas šiomis nuostatomis, taip pat kaip ir kasacinėse nutartyse Nr. 2K-24/2014, 2K-232/2014, 2K-433-507/2016, 2K-249-895/2017, 2K-319-511/2017, 2K-57-697/2018 išdėstytomis nuostatomis dėl in dubio pro reo ir nekaltumo prezumpcijos principų nesivadovavo, jos (V. P.) kaltę dėl svetimo turto pasisavinimo grindė vien tik prielaidomis ir abejonėmis, kurios turėjo būti vertinamos išimtinai jos naudai. Be to, teismas net nesiėmė priemonių kilusioms abejonėms pašalinti. Teismas galėjo paskirti ekspertizę, tačiau to nepadarė. Šioje byloje joks bendrovės pinigų ar kito turto trūkumas, žala įmonei nenustatyta, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo jos veiksmus vertinti kaip nusikalstamus ir juos kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnį.
    5. Nuteistoji taip pat nurodo, kad apygardos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dar ir dėl to, kad galimai padarytą finansinį nusikaltimą traktavo kaip turtinį nusikaltimą, kai tuo tarpu teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nustačius nuslėptų mokesčių ir nusavinto turto reikiamus dydžius, tokia veikla galėtų būti vertinama kaip nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK 220, 222 straipsniai), o nustačius, kad nuslėptos pajamos nebuvo naudojamos įmonės reikmėms – ir kaip turtinio pobūdžio nusikalstama veika (BK 183 ar 184 straipsniai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-788/2017). Šiuo gi atveju iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, jog visos lėšos buvo naudojamos tik bendrovės veikloje, nes priešingu atveju įmonei būtų neužtekę apyvartinių lėšų, ir bendrovei jokia žala padaryta nebuvo.
    6. Apeliantė teigia, kad ji nepagrįstai nuteista ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Mano, kad apygardos teismas nepagrįstai pripažino ją tinkamu šio nusikaltimo subjektu. Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsniais bei formuojama teismų praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-273-693/2017), apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas, tiek abu, jeigu tai jie daro susitarę. Siekiant atriboti, kada atsakomybė kyla ūkio subjekto vadovui, o kada buhalteriui, teismų praktikoje suformuota, jog įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai sąmoningai pateikia buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalteris apie tai neinformuojamas, arba iš viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterio rankomis, šiam nesuvokiant daromos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, 2K-277-696/2017, 2K-356-696/2017). Nuteistoji V. P. pažymi, kad visą bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė, kurią ji samdė daug metų, buvo įsitikinusi, kad pastaroji buhalterinę apskaitą veda taip, kaip reikia, ir į jos darbą nesikišo. Ji (V. P.) su buhaltere konsultuodavosi visais klausimais, tačiau dabar mano, kad pastaroji neturėjo pakankamai kompetencijos tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal reikalavimus – buhalterinę apskaitą vedė senoviškai, viską surašydama ranka ir nesinaudodama jokiomis programomis. Dėl to buhalterinė apskaita buvo vedama ne tik netinkamai, bet daug dokumentų nebuvo pateikta tyrėjui ir tyrimą atlikusiai specialistei. Apeliantė teigia neabejojusi, kad bendrovės buhalterė pateiks tyrimą atliekančiai institucijai prašomus dokumentus, tačiau net ir klientams rašytos sąskaitos FNTT specialistei nebuvo pateiktos. Kaip liudytoja apklausta bendrovės buhalterė D. R. patvirtino, kad ji nuo 1995 metų gruodžio 1 d. dirba UAB „A“ finansininke, kas antrą dieną ateidavo į įmonę pasiimti dokumentus, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė namuose. Visa tai, pasak V. P., rodo, kad ji už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakinga nebuvo, nes įmonės buhalterijai tvarkyti buvo pasamdyta buhalterė, kuri ir buvo atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, tuo tarpu ji (V. P.) nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas. Tai patvirtina ir įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo D. R. pripažinta kalta pagal BK 233 straipsnio 1 dalį dėl aplaidaus UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymo.
    7. Nuteistoji pažymi, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Buhalterinės apskaitos organizavimas ir jos tvarkymas nėra tapačios sąvokos. Įmonės vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita pagal įstatymo reikalavimus, kad įmonėje dirbtų buhalteris ar būtų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Taigi, aiškinant BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, kad baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-696/2017). Šiuo atveju ji (V. P.), kaip įmonės vadovė, UAB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkyti buvo pasamdžiusi buhalterę D. R., todėl pareigą organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą įgyvendino tinkamai.
    8. Apeliantė teigia, kad apygardos teismo išvada dėl jos (V. P.) kaltės neapskaitant UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje kaltinime nurodytos iš klientų gautos 36 871 Lt (10 679 Eur) sumos prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pažymi, kad byloje apklausti liudytojai, kurie lankėsi kavinėje „B“ ir užsisakinėjo tam tikras maitinimo paslaugas, patvirtino, jog iš jų paimti pinigai buvo apskaityti ir jiems buvo pateiktas kasos aparato čekis arba nurodė, jog nepamena, ar pinigai buvo apskaityti kasoje. Be to, aplinkybes, kad kasos aparato čekis nebuvo pateiktas, nurodė tik liudytojai G. A. ir R. S., be to pastarieji teisme patikslino, kad neprisimena, ar jiems buvo išduotas čekis, ar ne. Tuo tarpu visi kiti liudytojai arba patvirtino, kad kasos aparato kvitai jiems buvo pateikti (liudytojai K. G., D. D., D. S., R. A., V. K., As. R., S. M., L. S., J. R., E. P., S. J. E. S., A. M., T. A., G. G. (pastaroji net pateikė elektroninio kasos aparato kvitų kopijas), arba nurodė, jog šios aplinkybės neprisimena (liudytojai Ga. G., A. F., R. M., V. B., R. B., V. Ž., G. S., A. Ž., V. B., A. G., L. N., I. N., M. G., D. Ja. J., R. G., O. Z., J. J., G. D., B. D., N. B., M. V., J. P., V. V., J. P., R. K., A. S.). Aplinkybes, kad iš žmonių paimtos lėšos būdavo apskaitomos per kasą, patvirtino ir kavinės darbuotojos A. R., D. V. ir Vi. P..
    9. Nuteistosios V. P. nuomone, teismas nepagrįstai nesirėmė šių liudytojų parodymais ir padarė nepagrįstą išvadą, kad asmenys, nurodę, jog gavo kasos aparato kvitus, klysta, nes įvykis buvo senai. Apeliantė pažymi, kad dalis liudytojų parodė, jog visas aplinkybes aiškiai atsimena. Pvz., liudytoja V. K. parodė, kad tiksliai prisimena, jog abu kartus buvo duotas elektroninio kasos aparato kvitas, nes jai reikėjo atsiskaityti su artimaisiais dėl pinigų sumokėjimo, t. y. pagrįsti turėtas išlaidas; liudytojas S. J. parodė, kad tiksliai prisimena, jog atsiskaitant po mirties metinių paminėjimo buvo duotas elektroninio kasos aparato kvitas. Taip vertinant liudytojų parodymus, kai kaltinamąjį teisinantys parodymai yra nevertinami ar nepagrįstai atmetami, kyla klausimas, kokiu pagrindu minėti liudytojai buvo apklausti, jei teismas konstatuoja, kad įvykis buvo senai ir liudytojai dėl to klysta. Akivaizdu, jog taip vertindamas liudytojų parodymus arba jų net iš viso nevertindamas, nelygindamas ir negretindamas su kitais byloje surinktais įrodymais (skundžiamo nuosprendžio 35, 37 lapai), teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, įpareigojančias teisėjus įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, nes šiuo atveju įrodymai buvo vertinami šališkai ir selektyviai.
    10. Apeliantė pažymi, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. specialisto išvadoje dėl UAB „A“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, jog vienas iš kriterijų nustatant neapskaitytas pajamas buvo liudytojų parodymai, iš kurių matyti, jog iš 38 atvejų priimant pinigus tik 5 kartus buvo išduotas elektroninio kasos aparato kvitas. Tačiau iš pirmiau paminėtų liudytojų parodymų matyti, kad tik G. A. ir R. S. parodė, jog jiems nebuvo duotas kasos aparato kvitas. Taigi iš liudytojų parodymų negalima daryti išvados, kad jų už maitinimo paslaugas sumokėtos pinigų sumos nebuvo apskaitytos buhalterinėje apskaitoje. Be to, minėta specialisto išvada yra neišsami, joje nustatyti tik preliminarūs neapskaitytų pajamų dydžiai, kurie kardinaliai skiriasi nuo VMI specialistės R. S. 2012 m. gruodžio 12 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytos sumos. Tiek VMI specialistė R. S., tiek išvadą surašiusi specialistė I. V., tiek tyrėjas V. J. galimai neapskaitytą pinigų sumą nustatė pagal VMI specialistės R. S. atliktą ir pateiktą rankraštinį apskaičiavimą, kuris savaime tiksliu negali būti laikomas. Be to, FNTT specialistė atliko skaičiavimus, nematydama EKA kontrolinių juostų už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d., nesivadovavo operacinės kasos žurnalo parodymais, tai yra buhalterinės apskaitos duomenimis, užsakymai nebuvo lyginami su dienos įplaukomis. Taigi specialisto išvada Nr. 5-2/137/2015 nėra pagrįsta objektyviais duomenimis, o paremta tik prielaidomis ir spėlionėmis, todėl negali būti laikoma patikimu įrodymu šaltiniu.
    11. Nuteistoji V. P. nurodo, kad teismas nepagrįstai netyrė į bylą pateiktos konsultacinės išvados. Teismas nuosprendyje nurodė, kad šios išvados nevertina, nes ji pateikta neįvertinus visų bylos duomenų, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad konsultacinę išvadą pateikęs asmuo yra prisiekęs įstatymų nustatyta tvarka ir atsako už melagingos išvados pateikimą, turi teisę atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimus. Taip teismas vėl gi pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nes teismų praktikoje suformuota, kad konsultacinė išvada teisme tiriama kaip ir kiti dokumentai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-165/2013). Taigi, teismai konsultacines išvadas privalo vertinti laikydamiesi įrodymų leistinumo ir vertinimo reikalavimų, nustatytų BPK 20 straipsnio 4-5 dalyse. Nuteistoji pažymi, kad šiuo atveju konsultacinę išvadą parengė specialistė E. T., turinti aukštąjį ekonominį universitetinį išsilavinimą, 48 metų darbo stažą ekonominėje srityje, 20 metų darbo patirtį ūkinės finansinės veiklos tyrimo srityje, pastaraisiais metais dirbo FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiąja specialiste. Taigi abejoti konsultacinę išvadą pateikusios specialistės kompetencija pagrindo nėra. Be to, specialistė konsultacinėje išvadoje nurodė, kad išvada yra parengta vadovaujantis nepriklausomumo ir objektyvumo, konfidencialumo ir profesinės paslapties, sąžiningumo, profesinės kompetencijos ir reikiamo atidumo, atsakomybės visuomenei principais; kad jai yra žinoma dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį. Be to, teismui suabejojus dėl pateiktos konsultacinės išvados, buvo galimybė teisiamajame posėdyje pasirašytinai prisaikdinti ir tuomet apklausti konsultacinę išvadą pateikusią specialistę E. T., tačiau tai nebuvo padaryta.
    12. Apeliantės teigimu, tai, kad gedulingų pietų ir kitais atvejais paimti užstatai buvo apskaitomi ne iš karto, o tik tuomet, kai klientas galutiniai susimokėdavo, negali būti laikoma pažeidimu, užtraukiančiu baudžiamąją atsakomybę. Tokie veiksmai gali būti vertinami nebent kaip kasos operacijų taisyklių pažeidimais, už kurį mokesčių administratorius paprastai taiko tik įspėjimą.
    13. Nuteistoji taip pat nurodo, kad nors ji turėjo pareigą saugoti apskaitos dokumentus, tačiau elektroninio kasos aparato ELCOM EURO 2000T ALPHA, unikalus Nr. ( - ), kontrolinės apskaitos juostos buvo neišsaugotos ne dėl jos, o dėl trečiųjų asmenų kaltės (dėl dokumentų vagystės iš automobilio VW „Tauran“ buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas). Teismų praktikoje apskaitos dokumentų paslėpimu BK 222 straipsnio prasme laikomi veiksmai, kai dokumentas slepiamas turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tiriant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-746/20017). Tai tyčinė veika, kuria fiziškai sunaikinami, paslepiami ar sugadinami apskaitos dokumentai. Tokios aplinkybės šioje byloje nenustatytos, todėl ji nepagrįstai nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir dėl buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo.
    14. Be to, apeliantė mano, kad už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, jai paskirta per griežta bausmė. Nuteistoji V. P. pažymi, kad ši nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji praeityje neteista, turi aukštąjį išsilavinimą, ištekėjusi, dirba UAB „A“ direktore. Mano, kad visos šios aplinkybės sudaro pagrindą skirti jai mažesnę nei 100 MGL dydžio baudą.
  2. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji V. P. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistosios V. P. apeliacinį skundą atmesti.
  1. Nuteistosios V. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
  1. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžio dalis, kuria V. P. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis. Nors pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, kad V. P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį turi būti išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Skundžiamojo teismo nuosprendžio dalis dėl V. P. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį keičiama dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 punktas).
Dėl V. P. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį
  1. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. P. pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tačiau pirmosios instancijos teismo išvados ir dėl šios nusikalstamos veikos teisingos yra tik iš dalies.
    1. Pagal BK 222 straipsnį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16/2014).
    2. Remiantis byloje surinktais įrodymais – VMI specialistės R. S. rašytiniais paskaičiavimais, daiktų apžiūros protokolu (t. 2, b. l. 98-137, 138-171), specialistės I. V. išvada Nr. 5-2/17/2015 bei bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose duotais paaiškinimais (t. 2, b. l. 29-72, t. 6, b. l. 57-63, apeliacinio teismo 2018 m. liepos 13 d. protokolas), bendrovės veiklos dokumentais – darytina išvada, kad apygardos teismas V. P. veiksmus, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d. neapskaitant pajamų už užsakymus maitinimo paslaugoms (419 įrašų apie 100 Lt sumą viršijančius užsakymus apskaičius tik 78 atvejais; 361 įrašas apie paimtus piniginius užstatus viso 34 990 Lt sumai neišduodant jokio pinigų gavimą pateisinančio dokumento; neapskaityti užsakymai už 36 871 Lt, paimtų iš kavinės paslaugomis pasinaudojusių asmenų), pagrįstai kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Kitaip negu teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino įrodymus, pagrįstai pirmiausia pasiremdamas VMI specialistės R. S. rašytiniais paskaičiavimais, daiktų apžiūros protokolu ir specialistės I. V. išvada. Nors EKA kontrolinės juostos liko neišsaugotos, suabejoti R. S. užrašų patikimumu, kokie užsakymai buvo apskaitomi ar neapskaitomi kasos aparatu, nebuvo ir nėra pagrindo. Tuo tarpu iš dalies priešingų liudytojų (pvz., K. G., D. D., D. S., R. A. ir kt.) parodymų apygardos teismas pagrįstai nevertino: nuo užsakymų maitinimo paslaugoms iki šių liudytojų apklausos praėjo nemažai laiko, čekio išdavimo ar neišdavimo faktas maitinimo įstaigoje tik retesniais atvejais būna toks svarbus, kad klientas jį gerai prisimintų. Be to, asmenys ne visuomet atskiria sąskaitą nuo kasos aparato čekio. Bylos duomenimis paneigtas ir gynybos argumentas, kad kasos duomenų informacija esą nėra laikytina patikima, nes kavinės aparatas buvo suprogramuotas įmušti tik iki 100 Lt dydžio sumas. Kaip rodo liudytojo A. M., programavusio kasos aparatą, parodymai (t. 6, b. l. 47), specialistės I. V. paaiškinimai (t. 6, b. l. 58-59) ir byloje esantys liudytojos G. G. pateikti čekiai (t. 1, b. l. 182), šį nustatymą buvo galima apeiti daugybos pagalba, taip čekyje nurodant ir didesnes sumas.
    3. Atmestinas apeliaciniame skunde bei gynybos į bylą pateiktoje E. T. 2017 m. birželio 29 d. konsultacinėje išvadoje pateiktas argumentas, kad specialistės I. V. išvada nepagrįsta dėl to, kad skaičiuojant galimai neapskaitytas pajamas nebuvo pasiremta operacinės kasos žurnalo parodymais, užsakymai nebuvo lyginami su dienos įplaukomis. Kaip pirmosios instancijos teisme paaiškino specialistė I. V. (t. 6, b. l. 3, 6), kasos žurnalo „Z“ ataskaita atspindi sumą, kuri tą dieną buvo įmušta į kasą. Tačiau kadangi ji nenurodo atskirų operacijų, palyginti žurnalo parodymus su fiksuotais užsakymais nėra jokios galimybės. Teisėjų kolegija, susipažinusi su kasos žurnalais Nr. 4, 5, konstatuoja, kad kai kuriais atvejais ataskaitoje pažymėtos dienos įplaukos, lyginant su užsakymais, buvo didesnės (pvz., pagal G. G. išduotą čekį už 2014 m. liepos 6 d. užsakymą – 895,00 Lt (t. 1, b. l. 182), pagal dienos „Z“ ataskaitą – 2151,80 Lt), kas rodo, kad tą pačią dieną galėjo būti įmušamos įvairios operacijos. Kitais atvejais įplaukos mažesnės (pvz., liudytoja D. Ja. J. parodė, kad už gedulingus pietus 2014 m. rugsėjo 14 d. sumokėjo ne mažiau 1300,00 Lt (t. 1, b. l. 133, t. 5, b. l. 92), tačiau ataskaitoje įrašyta 608,00 Lt suma; o, pvz., ataskaita už 2014 m. sausio 1 d. (Naujųjų metų sutikimo šventė, viso 4300,00 Lt) kasos knygoje nuplyšusi arba išplėšta, tuo tarpu kai rankraštinė kasos operacijų duomenų lentelė pildoma jau nuo 2014 sausio 2 d.; kiti skundžiamame teismo nuosprendyje nurodyti pavyzdžiai (nuosprendžio 36-37 l.). V. P. teiginys, esą kai kurie klientai atsiskaitydavo vėliau arba dalimis, yra paneigtas daugumos liudytojų parodymų, kad už užsakymą buvo atsiskaitoma tą pačią dieną. Papildomai atsižvelgiant į aplinkybę, kad ūkinių operacijų apskaita bendrovėje iš esmės vedama nebuvo (specialistės I. V. išvada ir pirmosios instancijos teisme duoti paaiškinimai, t. 2, b. l. 39-47, 57, 65-66; t. 6, b. l. 57-62, apeliaciniame teisme 2018 m. liepos 13 d. duoti paaiškinimai), tai leidžia daryti išvadą, kad kasos žurnalas byloje negali būti laikomas patikimu įrodymu, kaip ir paneigti VMI specialistės R. S. išrašų iš EKA kontrolinių juostų bei daiktų apžiūros protokolo duomenų patikimumą. Šios aplinkybės paneigia ir apeliacinio skundo teiginį, esą už užsakymus paimti užstatai būdavo apskaitomi, bet tik tuomet, kai klientas galutinai susimokėdavo, ir tai laikytina kasos operacijų taisyklių pažeidimu, neužtraukiančiu baudžiamosios atsakomybės. Kadangi minėti pažeidimai daugybiniai, be kita ko užsakymų apskritai neapskaitant, įskaitant ir užstatus, o dėl jų iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, konstatuoti tik administracinį kasos operacijų taisyklių pažeidimą, bet ne nusikalstamą veiką, teismas neturi pagrindo.
    4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apygardos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti E. T. 2017 m. birželio 29 d. konsultacinę išvadą (prijungta prie bylos). Viena vertus, bylos faktinių aplinkybių tyrimas, proceso dalyvio prašymu privačiai atliktas asmens, turinčio specialių žinių, nėra nei objektų tyrimas pagal BPK 205 straipsnį, nei ekspertizės aktas ar specialisto išvada pagal BPK 88 ar 90 straipsnius (taip pat Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Tačiau, kita vertus, tokioje išvadoje išdėstytą informaciją galima laikyti proceso dalyvio teikiamais argumentais dėl bylos aplinkybių vertinimo, tad ją teismas, remdamasis bendrais sąžiningo proceso bei rungimosi principais (BPK 7 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis), privalo vertinti. Pagal kasacinę praktiką konsultacinė išvada byloje tiriama kaip kiti dokumentai; jeigu ji prieštarauja byloje esančiai specialisto išvadai ar ekspertizės aktui, abejonėms pašalinti į teismo posėdį gali būti kviečiamas specialisto išvadą ar ekspertizės aktą pateikęs asmuo ar skiriama ekspertizė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-165/2013). Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra taip, kad į šią išvadą teisminio nagrinėjimo metu išvis nebuvo atsižvelgta. Specialistė I. V. dėl minėtos išvados turinio teisiamajame posėdyje buvo apklausta ir davė paaiškinimus (t. 6, b. l. 57-59). Teisėjų kolegija, susipažinusi su konsultacine išvada, nerado argumentų, prieštaraujančių V. P. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pagrįstumui. Pirmoje išvados dalyje iš esmės kvestionuojamas operatyvaus patikrinimo pažymos, VMI specialistės R. S. paskaičiavimų įforminimas bei pagrįstumas ir iš dalies specialistės I. V. išvados pagrįstumas nustatant mokestinę prievolę remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu bei kitais teisės aktais. Pažymėtina, kad mokestiniai klausimai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, tad kolegija dėl jų nepasisako. Taip pat konsultacinėje išvadoje keliamas klausimas, kodėl specialistės I. V. galutiniai skaičiavimai skiriasi nuo pradinių R. S. paskaičiavimų (2014 gruodžio mėn. 12 d. operatyvaus patikrino pažymoje nurodyta 234 927 Lt, o specialistės išvadoje – jau 335 826,97 Lt). Pastebėtina, kad savo išvadoje darydama korekcijas specialistė I. V. nesuabejojo pradinių R. S. paskaičiavimų bei daiktų apžiūros protokolo duomenų patikimumu, tačiau argumentuotai pateikė papildomas aplinkybes (neįtraukti įrašai, papildomi užsakymai, nenurodytos kainos), kodėl neapskaityta suma, atlikus išsamų bendrovės finansinės veiklos tyrimą, galėjo būti koreguojama „į viršų“. Be to, konsultacinėje išvadoje nėra duomenų apie tai, kaip joje nurodytos aplinkybės galėjo įtakoti V. P. pateiktame kaltinime nurodytų buhalterinių pažeidimų apimtį. Pažymėtina ir tai, kad konsultacine išvada liko nepaneigti ir kiti specialistės I. V. išvadoje nustatyti apskaitos taisyklių pažeidimai, kaip, pvz., tikrovės neatitinkančios buhalterinės sąskaitos, nėra grynųjų pinigų likučio, kasos operacijų apskaitų registrų, aiškiai vedamų finansinių apyskaitų, gamybos, žaliavų apyskaitos, apskaitos registrų su visomis ūkinėmis operacijomis, inventorizacijos duomenų, neaiškus ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, nepatvirtintos avansinės apyskaitos, daugybiniai kasos knygos neatitikimai. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialistės I. V. galutine išvada, kad dėl minėtų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
    5. Apeliaciniame skunde V. P. nepagrįstai teigia, kad ji kaip bendrovės direktorė nebuvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, ir kad savo pareigą tinkamai organizuoti bendrovės apskaitos tvarkymą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį ji įgyvendino nusamdydama buhalterę D. R., kuri Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu jau yra nuteista pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dėl aplaidaus UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovas, nors ir nebūdamas tiesioginiu veikos subjektu pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsnius, ne visais atvejais gali deleguoti savo atsakomybę: jeigu vadovas veikia arba bendrininkaudamas su buhalteriu, arba pastarajam kaip tarpinis vykdytojas sąmoningai pateikia neteisingus duomenis arba jų išvis nepateikia, tuomet jis gali atsakyti už apgaulingą apskaitos tvarkymą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2012, Nr. 2K-7-176-303/2015). Byloje yra nustatyta, kad V. P. neapskaitė didelės dalies pajamų, gautų iš išankstinių užsakymų, pati ar per bendrovės darbuotojas paimdama pinigus. Liudytoja D. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad grynieji pinigai už atsiskaitymus buvo laikomi pas direktorę V. P., ji pati grynųjų pinigų neskaičiuodavo, o kasos pajamų orderius išrašydavo pagal EKA „Z“ ataskaitos duomenis. Bendrovės buhalterinę apskaitą ji tvarkė namuose, ir apie išankstinių užsakymų priėmimo procesą nieko nežinojo, užsakymo žurnalo ji nėra mačiusi (t. 5, b. l. 39-50). Šie D. R. parodymai nėra paneigti nei nuteistosios, nei liudytojų parodymais, nei Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. baudžiamajame įsakyme nustatytomis aplinkybėmis, nes ji buvo nuteista už kitus buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad D. R. pati negalėjo apskaityti ar sąmoningai neapskaityti tų pajamų iš gaunamų užsakymų, kurių duomenys jai nebuvo teikiami V. P.. Todėl apygardos teismas teisingai nustatė, kad V. P. yra atsakinga pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
    6. Apeliaciniame skunde V. P. nesutinka su kaltinimo apgaulingai tvarkius įmonės apskaitą dalimi dėl jai po mokesčių inspekcijos patikrinimo sugrąžintų EKA kontrolinių juostų neišsaugojimo, kurios, nuteistosios teigimu, nežinomų asmenų buvo pagrobtos iš jos automobilio (ikiteisminis tyrimas 2015 mėn. sausio 15 d. sustabdytas, t. 2, b. l. 9). Kaip jau minėta, BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą arba apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą su sugadinimą. Pažymėtina, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis, kuris gali būti padaromas veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K-590/2014, 2K-437-303/2015, 2K-138-139/2016, 2K-7-304-976/2016). Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. P. tinkamai nepasirūpino įmonės dokumentacijos saugumu. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų vienareikšmiškai įrodyti, kad šis pažeidimas buvo sąmoningas, t.y., kad apeliantė tyčia sudarė sąlygas, kad EKA juostas pagrobtų tretieji asmenys, taip jų neišsaugant galimam tolesniam įmonės veiklos patikrinimui. Dokumentų palikimas neužrakintame automobilyje, taip pažeidžiant jų saugojimo tvarką ir, kaip buvo suformuluota kaltinime, neįvertinus galimų rizikos veiksnių, savaime suponuoja aplaidų (neatsargų) poelgį, o tokie veiksmai nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Nors apeliantės keliama įvykių versija teisėjų kolegijai kelia abejonių, jų byloje surinktais įrodymais nėra įmanoma pašalinti. Todėl apeliacinis skundas šia kaltinimo apimtimi yra tenkintinas, iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant aplinkybes dėl apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos nenustatymo ir elektroninio kasos aparato kontrolinių apskaitos juostų neišsaugojimo laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 17 d., sudarant sąlygas jas pavogti.
    7. Kaip nepagrįstas atmetamas nuteistosios V. P. apeliacinio skundo argumentas, kad už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, jai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę V. P. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas taip pat įvertino, kad nėra nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ji ištekėjusi, dirba UAB „A“ direktore, praeityje neteista. Įvertinus visas šias byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuteistajai V. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, kuri savo dydžiu yra žymiai mažesnė negu BK 47 straipsnyje numatytas bausmės vidurkis veikos padarymo metu, įvertinus ir sumažėjusią kaltinimo apimtį, nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus. Dar kartą atsižvelgti į apygardos teismo įvertintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir dėl to švelninti paskirtą bausmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Dėl V. P. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį
  1. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto pavertimu savo turtu, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas ir taip padarant žalą turto savininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373-696/2016, 2K-154-976/2017, 2K-83-942/2018 ir kt.). Subjektyvioji veikos pusė reikalauja tiesioginės tyčios. Pagal Civilinio kodekso 2.87 straipsnį juridinio asmens organo narys privalo būti sąžiningas bei lojalus juridinio asmens atžvilgiu, neveikti prieš pastarojo interesus; pagal to paties straipsnio 4 dalį jam nevalia painioti juridinio asmens turto su savuoju ir naudoti jo asmeninėms reikmėms. Jeigu valdymo organo narys ima elgtis su jam patikėtu juridinio asmens turtu kaip su savuoju, jam kyla atsakomybė už turto pasisavinimą pagal BK 183 straipsnį.
    1. Apygardos teismas konstatavo, kad V. P. būdama UAB „A“ vienintele akcininke ir direktore bei tuo pačiu metu atlikdama ir kasininko pareigas, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d., bendrovei teikiant maitinimo paslaugas kavinėje „B”, iš eilės asmenų, pasinaudojusių kavinės suteiktomis paslaugomis pagal išankstinius užsakymus šventėms bei gedulingiems pietums, pati ir per kavinės darbuotojas paėmė viso 36 871 Lt, jų tyčia neapskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje, ir taip pasisavino didelės vertės UAB „A“ priklausantį turtą. Kaip kolegija konstatavo pirmiau, apygardos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, teisingai nustatė, kad minėtos lėšos apskaitytos nebuvo, ir kad V. P. kaip bendrovės vadovė lieka atsakinga už apgaulingą apskaitos organizavimą. Sutiktina ir su apygardos teismo argumentacija, kad nenustačius aplinkybių, jog trūkstamos lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, tai gali pagrįsti jų pasisavinimą, o tik deklaratyvūs kaltinamojo teiginiai dėl lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms, gali būti nevertinami kaip pakankamas pagrindas paneigti pasisavinimo sudėties požymius (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–352/2014). V. P. teiginys, kad bendrovės lėšos bei visos ūkinės operacijos buvo tinkamai apskaitytos, kaip minėta, pirmosios instancijos buvo pagrįstai paneigtas bylos duomenimis. Kitaip negu skunde teigia apeliantė, lėšų panaudojimas bendrovės veiklai nėra patvirtintas ir specialistės I. V. paaiškinimais, kad bendrovė į nuostolius ir sąnaudas įtraukė gerokai daugiau lėšų negu nurodė pajamų (t. 6 , b. l. 59). Remiantis specialistės duotais paaiškinimais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, ši informacija rodo ne realų lėšų panaudojimą, bet faktą, kad bendrovė apskaitoje nurodė didesnes sąnaudas negu jas iš tiesų galėjo turėti; itin didelės, trečdalį prekių vertės sudariusios sąnaudos, įkeltos į natūralią netektį, galėjo būti naudojamos neapskaitytoms pajamoms uždirbti (t. 6, b. l. 59-60; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 13 d. teisiamojo posėdžio protokolas). Todėl šiomis aplinkybėmis neapskaitytų lėšų panaudojimas bendrovės reikmėms nėra patvirtintas. Tas pats galioja ir apeliaciniame skunde cituojamai specialistės išvadai, kad suvedus kasos apskaitą pagal visus rastus grynųjų pinigų apmokėjimo dokumentus bendrovė net neturėjo tiek apskaitytų pinigų, kiek išmokėjo (t. 2, b. l. 55): šie duomenys esamomis aplinkybėmis parodo tik tai, kad apskaitos dokumentai buvo vedami netvarkingai, bet jokių kitų realių faktų neatspindi.
    2. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš nekaltumo prezumpcijos principo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) išplaukia reikalavimas, kad asmens nusikalstama veika privalo būti nustatyta ne remiantis prielaidomis, bet aiškiais, pagrįstais įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę. Abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-788/2017). Be to, procesinis teisėjo laisvo įrodymų vertinimo principas (BPK 20 straipsnio 4 dalis) draudžia formuluoti statines, t. y. nuo konkrečių bylos aplinkybių nepriklausančias įrodinėjimo taisykles. Pažymėtina, kad tokiose bylose inkriminuojant turto pasisavinimą vien tik pinigų paėmimo fakto nepakanka; byloje turi būti nustatyta, ar vadovo veiksmais įmonei buvo padaryta žala (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012; Nr. 2K-154-976/2017 ir kt.). Apygardos teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde V. P. teigė, kad pasisavinus inkriminuojamą pinigų sumą bendrovei būtų trūkę apyvartinių lėšų, pvz., atsiskaitant su tiekėjais. Be to, išlaidos galėjo būti ne visuomet patvirtinamos dokumentais, pvz., atsiskaitant už maisto produktus turguje (t. 6, b. l. 77, 187). Nors V. P. nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių jos aiškinimą apie pinigų panaudojimą bendrovės veikloje, nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijos vertinimu nėra vienareikšmiškai paneigta, kad neapskaitytos bendrovės lėšos už minėtus užsakymus galėjo būti naudojamos tolesnei bendrovės veiklai. Atkreiptinas dėmesys, kad galimos neapskaitytų lėšų panaudojimo aplinkybės ikiteisminiame tyrime, išskyrus pačios bendrovės dokumentų vertinimą, nustatinėjamos nebuvo. Apygardos teismas, pripažindamas V. P. kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, taipogi visų pirma rėmėsi tik byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatytu faktu, kad iš konkrečių kaltinime išvardintų asmenų gautos pajamos nebuvo apskaitytos ir aplinkybe, kad V. P. nepateikė objektyvių duomenų, kad tos lėšos buvo panaudotos bendrovės veikloje. Pažymėtina, kad pagal specialistės I. V. išvadą Nr. 5-2/17/2015 UAB „A“ per tiriamąjį laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. už užsakymus galimai neapskaitė pajamų 335 826,97 Lt sumai (t. 2, b. l. 56, 69). Taigi pagal ikiteisminio tyrimo pasirinktus liudytojus V. P. inkriminuota kaip pasisavinta 36 871 Lt suma bet kokiu atveju sudarytų tik dalį visų galimai bendrovės neapskaitytų pajamų. Pagal bylos nagrinėjimo metu apeliacinėje instancijoje I. V. duotus paaiškinimus bendra UAB „A“ apyvarta 2014 metais, atsižvelgiant į apskaitytas ir specialistės nustatytas neapskaitytas pajamas, apytikriai sudarė virš 800 000 Lt. Specialistė paaiškino, kad jeigu iš bendros bendrovės apyvartos išimti visus 335 826,97 Lt, bendrovė vienareikšmiškai nebūtų galėjusi vykdyti tolesnės veiklos. Tai rodo kad bendrovėje buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad jos veikloje buvo naudota ir daug neapskaitytų lėšų. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Be to, specialistės I. V. išvada bei teismo posėdžio metu duoti papildomi paaiškinimai, kad bendrovės sąnaudos viršijo pajamas, nors vienareikšmiškai nepatvirtina, tačiau ir neatmeta tikimybės, kad bendrovė savo veiklai galėjo naudoti ir neapskaitytas lėšas (pvz., darbo užmokesčiui, baudoms, įrangai, kitoms išlaidoms). Taigi nors V. P. konkrečiai inkriminuojama suma yra gerokai mažesnė negu visa specialisto išvadoje nustatyta galimai neapskaitytų pajamų suma, byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo vienareikšmei ir patikimai išvadai, kad 36 871 Lt iš kaltinime išvardintų asmenų užsakymų V. P. pasisavino, o ne panaudojo tolesnėms bendrovės reikmėms. Todėl V. P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
  1. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 ir 4 dalimis, 328 straipsnio 3 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

43Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžio dalį, kuria V. P. pripažinta kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir nuteista laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirtos galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams – vykdymas atidėtas 2 (dviejų) metų laikotarpiui, įpareigojant V. P. per bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą (BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punktas), bei, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuotas kaip iš nusikalstamos veikos gautas turtas – 10 679 (dešimt tūkstančių šeši šimtai septyniasdešimt devyni) eurai, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį: V. P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžio dalį dėl V. P. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pakeisti: iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl nustatytos V. P. nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, pašalinti aplinkybes dėl apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos nenustatymo ir elektroninio kasos aparato kontrolinių apskaitos juostų neišsaugojimo laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2014 m. gruodžio 17 d., sudarant sąlygas jas pavogti. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes... 4. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu (2015 m. kovo 19 d.... 5. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš V. P. konfiskuotas iš... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 7.
  1. V. P. nuteista už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų... 8. laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d., bendrovei... 9. - K. G., sumokėjusio 840 Lt, A. F., sumokėjusio 560 Lt, G. S., sumokėjusio... 10. - S. J., sumokėjusio 1300 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. sausio 2 d.);... 11. - D. D., sumokėjusios 3050 Lt (750 + 2300) (gedulingi pietūs 2014 m. sausio 4... 12. - D. S., sumokėjusio 1050 Lt (300 + 750) (dveji gedulingi pietūs 2014 m.... 13. - R. B., sumokėjusios 900 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. vasario 2 d.);... 14. - V. Ž., sumokėjusio 1415 Lt (900 + 515) (dveji gedulingi pietūs 2014 m.... 15. - L. S., sumokėjusios 600 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. kovo 2 d.);... 16. - A. Ž., sumokėjusios 1000 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. balandžio 1 d.);... 17. - V. B., sumokėjusio 825 Lt (200 + 225 + 400) (dveji gedulingi pietūs 2014 m.... 18. - A. G., sumokėjusio 1600 Lt (banketas 2014 m. birželio 7 d.);... 19. - G. A., sumokėjusio 1200 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. rugpjūčio 5 d.);... 20. - I. N., sumokėjusios 1800 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. rugpjūčio 11 d.);... 21. - R. K., sumokėjusios 500 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. rugpjūčio 12 d.);... 22. - E. S., sumokėjusio 800 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. rugpjūčio 19 d.);... 23. - R. A., sumokėjusio 1100 Lt (600 + 500) (dveji gedulingi pietūs 2014 m.... 24. - M. G., sumokėjusios 2500 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. rugpjūčio 25 d.);... 25. - V. K., sumokėjusios 500 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. rugpjūčio 31 d.);... 26. - G. D., sumokėjusio 500 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. rugpjūčio 31 d.);... 27. - D. Ja. J. sumokėjusios 1300 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. rugsėjo 14 d.);... 28. - As. R., sumokėjusios 650 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. rugsėjo 14 d.);... 29. - R. G., sumokėjusios 1280 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. rugsėjo 16 d.);... 30. - J. P., sumokėjusios 1701 Lt (721 + 300 + 680) (dveji gedulingi pietūs 2014... 31. - O. Z., sumokėjusios 450 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. rugsėjo 20 d.);... 32. - J. J. sumokėjusios 600 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. spalio 15 d.);... 33. - R. S. sumokėjusio 150 Lt (šalti užkandžiai 2014 m. spalio 18 d.);... 34. - A. S. sumokėjusios 870 Lt (750 + 120) (dveji gedulingi pietūs 2014 m.... 35. - T. A., sumokėjusio 350 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. spalio 19 d.);... 36. - B. D., sumokėjusios 330 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. spalio 31 d.);... 37. - V. V., sumokėjusios 750 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. lapkričio 8 d.);... 38. - N. B., sumokėjusios 1000 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. lapkričio 8 d.);... 39. - J. R., sumokėjusios 1000 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. lapkričio 14 d.);... 40. - M. V., sumokėjusio 700 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. lapkričio 16 d.);... 41. - J. P., sumokėjusios 800 Lt (gedulingi pietūs 2014 m. lapkričio 21 d.);... 42. pati ir per UAB „A” barmenėmis dirbusias I. P., A. R., D. V. ir Vi. P.,... 43. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžio dalį, kuria V. P....