Byla 2-1512/2013
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ergolain projektai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1069-125/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Reval baldai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ergolain projektai“ dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 509 040,41 Lt skolą, 149 011,13 Lt delspinigių, 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo 509 040,41 Lt, nuo 2013 m. vasario 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį kildino iš 2009 m. rugpjūčio 6 d. šalių pagrindinės sutarties su vėlesniais priedais, kuria ieškovas įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti gaminius, o atsakovas už gaminius laiku atsiskaityti. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, vertybinių popierių, lėšų, esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštą. Ieškovo teigimu, atsakovas vėluoja atsiskaityti daugiau nei metus, ieškovo žiniomis, atsakovas turi ir daugiau kreditorių, todėl tikėtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 19 d. nutartimi ieškovo UAB „Reval baldai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovo UAB „Ergolain projektai“ 658 051,54 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jų nesant ar esant nepakankamai – lėšas ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, suteikiant teisę atsakovui atsiskaityti su ieškovu. Areštuoto turto savininką paskyrė areštuoto turto saugotoju ir apribojo teisę disponuoti nurodytu turtu, neuždraudžiant areštuoto turto valdyti ir juo naudotis. Teismas konstatavo, kad ieškinio suma didelė, o duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nėra, todėl atsižvelgiant į aplinkybes, kad ieškovas preliminariai ieškinį pagrindė, sprendė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovas UAB „Ergolain projektai” atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

91. Skundžiama nutartis nepagrįsta ir nemotyvuota. Laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia atsakovo teises, prieštarauja proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

102. Teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes ieškinys preliminariai nepagrįstas.

113. Teismas, priimdamas nutartį rėmėsi didele ieškinio suma, tačiau nevertino atsakovo turtinės padėties ir ar atsakovui, pagal jo turimo turto vertę, pajamas, kapitalo dydį ši ieškinio suma yra didelė.

124. Teismas nukrypo nuo teismų praktikoje formuojamos pozicijos ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, kad ieškovui nepateikus duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1032/2013). Atsakovo įsitikinimu, ieškovas privalėjo pateikti atsakovo finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, kurie yra viešai skelbiami Juridinių asmenų ir Nekilnojamojo turto registre, o nepateikus tokių duomenų, ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo būti nagrinėjamas tik pranešus atsakovui ir gavus atsakovo atsiliepimą. Tokiu būdu buvo pažeistas rungimosi principas.

135. Atsakovo turtinė padėtis itin gera, o ieškovo reikalavimo dydis atsakovui nėra didelis – atsakovas 2011 m. turėjo 329 588 Lt pelno, nuosavas kapitalas sudarė 1 865 233 Lt; 2012 m. turėjo 1 011 307 Lt pelno, o nuosavas kapitalas sudarė 2 876 540 Lt; atsakovas turi nemažai nekilnojamojo turto ir registruoto kilnojamojo turto; atsakovui nuosavybės teise priklauso 50 paprastųjų vardinių UAB „Specus Šiauliai“ akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 100 Lt; 2011 m. UAB „Specus Šiauliai“ nuosavas kapitalas (t. y. turto ir įsipareigojimų santykis) sudarė 2 131 738 Lt ; atsakovui nuosavybės teise taip pat priklauso 51 paprastoji UAB „Čeli“ automatizuotos projektavimo sistemos akcija, kurių vienos nominali vertė 100 Lt; UAB „Čeli“ 2011 m. nuosavas kapitalas (t. y. turto ir įsipareigojimų santykis) sudarė 7 188 Lt; atsakovas nuosavybės teise turi 1 108 127,50 Lt (likutinės) vertės transporto priemonių, 1 795 196,44 Lt vertės prekių likučių, debitorių įsipareigojimai sudaro 4 674 442,62 Lt. Įvertinus atsakovo turimo turto vertę matyti, kad ieškinio suma atsakovui nėra didelė, o taikomos laikinosios apsaugos priemonės iškreipia šalių interesų pusiausvyrą ir nepagristai suvaržo atsakovo teises.

14Ieškovas UAB „Reval baldai“ atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

151. Teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovo turtinė padėtis nėra tokia gera, kaip teigia atsakovas. Apeliantas pateiktus duomenis iškraipo savo naudai, be to jo pateikti duomenys neatspindi ir neįrodo tikrosios jo turtinės padėties bei realios turto vertės. Aplinkybė, kad atsakovas neatsiskaito su ieškovu ilgą laiką rodo, kad atsakovas turi finansinių sunkumų. 2011 m. pabaigoje atsakovas ieškovui buvo skolingas 402 068,60 Lt ir 2012 m. padengė tik dalį skolos, be to skola išaugo papildomai. Atsakovas nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. kas mėnesį moka tik po 10 000 Lt skolos padengimui, todėl didesnė kaip 600 000 Lt skola būtų padengta ne anksčiau kaip po 5 metų. Atsakovo mokėjimas kas mėnesį tik po 10 000 Lt reiškia tai, kad jo turtinė padėtis yra sunki ir tęsiasi pusantrų metų. Atsakovo administracijos vadovo 2012 m. gruodžio 17 d. elektroninio laiško turinys liudija, kad atsakovas pripažįsta sunkią turtinę padėtį, o tai rodo, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė ir jo turtinė padėtis nėra gera. Su atskiruoju skundu pateiktos finansinės ataskaitos liudija, kad 2011 m. atsakovas turėjo tik 915 113 Lt vertės materialaus turto, o virš 4 mln. turtą sudarė gautinos sumos. Nors atsakovas nurodo turintis daugiau nei 10 mln. Lt vertės turto, tačiau apie pusę šio turto sudaro gautinos sumos. Nesant duomenų apie gautinas sumas, jų dydį, struktūrą, pagrįstumą, uždelsimą ir išsiieškojimo galimybes, nėra pagrindo teigti, kad tai yra realus įmonės turtas. Pažymi, kad 2011 m. atsakovo įsipareigojimai siekė net 8 351 825 Lt, t. y., įsipareigojimai viršijo pusę įmonės turto, todėl atsakovas balansavo ties nemokumo riba. 2012 m. atsakovo finansinė padėtis iš esmės nepagerėjo. Todėl grėsmė dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo išliko. Taigi, nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad ieškinio suma jam nėra ženkli. Nekilnojamojo turto registro duomenis, atsakovo visas nekilnojamasis turtas, išskyrus turtą, esantį ( - ), yra įkeistas ir atsakovas turi įsiskolinimus už turto įsigijimą. Atsakovo turimos transporto priemonės yra areštuotos, be to 6-14 metų senumo, todėl nebeturi didelės vertės. Kitos transporto priemonės priklauso lizingo bendrovėms. Ieškovo nuomone, atsakovo turimų bendrovių akcijos yra bevertės, be to, nėra patikimų duomenų apie tai, ar nurodytos akcijos priklauso atsakovui. Antstoliui vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių paaiškėjo, kad atsakovo sandėliuose daugumos prekių likučių nėra, taip pat prekes pagal sutartinius įsipareigojimus atsakovas nustatytais terminais turi pristatyti užsakovams, nemaža dalis turto yra stipriai arba visiškai nusidėvėjęs, taip pat jis nuolat naudojamas įmonės veikloje (pvz. kompiuterinė technika), todėl iki teismo sprendimo vykdymo pradžios tokio turto balansinė vertė gali būti lygi nuliui. Turto arešto procedūros metu, atsakovas antstoliui pateikė prašymą leisti parduoti dvi vertingesnes įmonės transporto priemones, o tai rodo, kad atsakovas imasi veiksmų mažinti vertingo įmonės turto apimtį ir blogina įmonės turtinę padėtį, todėl egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Pagal atsakovo atskirojo skundo suformuluotus pagrindus, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, apeliacijos dalyką sudaro klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

18Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

19Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį kvestionuoja iš esmės trimis argumentais: teismas preliminariai neįvertino ieškinio pagrįstumo; atsakovui ieškinio suma nėra didelė, nes atsakovo turtinė padėtis yra itin gera ir nėra grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui; klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turėjo būti nagrinėjamas pranešus atsakovui, nes teismas neturėjo duomenų apie atsakovo turtinę padėtį.

20Kaip teisingai nurodo apeliantas, spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi nustatyti, ar yra tikimybė, kad ieškovui bus priimtas palankus sprendimas. Jeigu preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, kad ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokio atsakovo atžvilgiu negalimas. Tuomet kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susiję kriterijai tampa teisiškai nereikšmingi, kadangi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikia atmesti kaip nepagrįstą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011). Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios bylos nagrinėjimui iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-560/2012).

21Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas savo reikalavimą grindžia atsakovo prievolių neįvykdymu, t. y. ieškovas naudojasi savo, kaip kreditoriaus teise reikšti reikalavimą dėl skolos priteisimo už atsakovo užsakymu pagamintus baldus (CK 6.38 str.). Ieškovas ieškinyje nurodė savo argumentus ir pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo būtų priteista skola ir ieškovui atsirastų galimybė skolos išieškojimą nukreipti į atsakovo turtą. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad procesas pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ar atsakovu patrauktas asmuo, kuris, remiantis materialiosios teisės normomis, negali būti atsakingas pagal jam pareikštus reikalavimus. Todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas, ar pirmosios instancijos teismas preliminariai jo nevertino. Pažymėtina, kad preliminariai vertinat ieškinio pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas neturi išsamiai pasisakyti dėl ginčo esmės, nes faktinės bylos aplinkybės ir šalių pozicija ginčo klausimu bus įvertintos bylą nagrinėjant iš esmės. Todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad skundžiama nutartis šioje dalyje nepakankamai motyvuota.

22Spręsdamas dėl ieškovo prašymo, teismas rėmėsi didelės ieškinio sumos prezumpcija. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas tada, kai vyksta turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė ieškinio suma objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007, kt.). Kita vertus, apeliantas teisingai nurodo, kad ieškinio dydis vertinamas ne absoliučiu skaičiumi, o subjektyviai, t. y. ar konkrečiam subjektui ieškinio suma yra didelė. Tad ieškinio sumos prezumpcija yra nuginčijama. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 str.), tačiau paskirstydamas įrodinėjimo naštą teismas taip pat turi atsižvelgti į tai, kuriai iš bylos šalių yra paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1422/2009). Geriausiai savo turtinę padėtį žino apeliantas, taigi būtent jis ir gali ją įrodyti.

23Įrodinėdamas savo gerą turtinę padėtį, atsakovas pateikė bendrovės 2011 m. - 2012 m. pelno – nuostolių ataskaitas, balansus, Nekilnojamojo turto registro išrašus, 2013 m. kovo 26 d. Turto aprašą, išrašus iš akcininkų žurnalų, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso kitų bendrovių akcijos. Su atskiruoju skundu pateiktos finansinės ataskaitos ir kiti rašytiniai įrodymai liudija, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia gera, kaip atsakovas teigia atskirajame skunde. Vadovaujantis atsakovo 2011 m. balanso duomenimis, atsakovas turėjo daugiau nei 10 mln. Lt vertės turto, tačiau apie pusę šio turto sudarė gautinos sumos, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 864 397 Lt. 2012 m. balanso duomenimis, atsakovas turėjo 7 577 501 Lt vertės turto, iš kurio nekilnojamojo turto vertė sudarė tik 662 938 Lt, o kitą turtą sudarė programinė įranga, investicijos, kita įranga ir prietaisai, suteiktos paskolos. Išieškojimas iš tokio turto paprastai yra apribotas. Antstolės B. Palavinskienės 2013 m. kovo 26 d. Turto aprašo duomenimis, atsakovui priklausančių transporto priemonių vertė sudaro 248 535 Lt, o atsakovo nurodomas nekilnojamasis turtas apsunkintas hipoteka, o kaip žinia, hipotekos kreditoriai turi privilegijuotą teisę prieš kitus kreditorius. Taigi, įvertinus šiuos duomenis, pritartina ieškovo atsiliepimo argumentams, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas, o ieškinio suma atsakovui yra ženkli. Nors apelianto 2012 m. pelno – nuostolių ataskaitos duomenimis, pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaro 2 474 752 Lt, tačiau šalių susirašinėjimas liudija, kad atsakovo galimybės atsiskaityti su ieškovu yra apsunkintos, o tai rodo, jog egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo aplinkybių, lemiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, egzistavimą.

24Minėta, kad pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikia jokių objektyvių įrodymų dėl nepakeliamų apribojimų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pirmoje eilėje areštavo atsakovo nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, ieškovo turtines teises ir tik šio nepakankant, lėšas. Areštuoto turto savininką paskyrė areštuoto turto saugotoju, bei paliko atsakovui teisę areštuotą turtą valdyti ir naudotis juo. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgta į proceso šalių interesų pusiausvyrą ir ekonomiškumo principus (CPK 17 str.).

25Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį ginčija motyvuodamas tuo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo išspręstas nepranešus atsakovui, tačiau apeliacinis teismas atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą. CPK 147 straipsnio 1 dalis nustato, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atsakovui pranešama, kai teismas mano, kad tai būtina. Teismas, nusprendęs, kad nėra būtina pranešti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, neprivalo apie tokį savo sprendimą informuoti atsakovą, bei pranešti apie minėto prašymo nagrinėjimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovams, nepažeidė civilinio proceso kodekso normų. Šiuo atveju atsakovams suteikiama teisė būti išklausytiems vėliau, t. y. kreipiantis į teismą su skundais dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu teisėtumo ir pagrįstumo ir atsakovas šią procesinę teisę realizavo.

26Apeliantas taip pat nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 21 d nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1032/2013, kurioje neva suformuota teismo praktika, kad ieškovui nepateikus duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos. Tokių išvadų minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas nebuvo suformulavęs, be to, apelianto nurodomoje byloje, ieškovas teismui buvo pateikęs atsakovo turtinę padėtį atspindinčius dokumentus, tačiau teismas nenustatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų egzistavimo. Taigi, apelianto argumentai, kad teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

27Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, iš esmės tinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti svarbias bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė proceso teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti tokias priemones egzistavimo. Apelianto skunde išdėstytais argumentais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl skundžiama nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekama nepakeista (CPK 329, 338 str.).

28Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 19 d. nutartimi ieškovo UAB „Reval... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atsakovas UAB „Ergolain projektai” atskiruoju skundu prašo panaikinti... 9. 1. Skundžiama nutartis nepagrįsta ir nemotyvuota. Laikinosios apsaugos... 10. 2. Teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių,... 11. 3. Teismas, priimdamas nutartį rėmėsi didele ieškinio suma, tačiau... 12. 4. Teismas nukrypo nuo teismų praktikoje formuojamos pozicijos ir... 13. 5. Atsakovo turtinė padėtis itin gera, o ieškovo reikalavimo dydis atsakovui... 14. Ieškovas UAB „Reval baldai“ atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą... 15. 1. Teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovo... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Pagal atsakovo atskirojo skundo suformuluotus pagrindus, kuriais... 18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 19. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį kvestionuoja iš esmės trimis... 20. Kaip teisingai nurodo apeliantas, spręsdamas dėl poreikio taikyti... 21. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas savo reikalavimą grindžia atsakovo... 22. Spręsdamas dėl ieškovo prašymo, teismas rėmėsi didelės ieškinio sumos... 23. Įrodinėdamas savo gerą turtinę padėtį, atsakovas pateikė bendrovės 2011... 24. Minėta, kad pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos... 25. Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį ginčija motyvuodamas tuo, kad... 26. Apeliantas taip pat nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m.... 27. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą,... 28. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 29. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą....