Byla 2A-1563/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aldengas“ ir trečiojo asmens Ž. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-697-436/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aldengas“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „DZO CAPITAL“, uždarajai akcinei bendrovei „Soloservis“, antstoliui M. P. dėl turto perdavimo išieškotojui aktų ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiais. Tretieji asmenys: antstolis S. U., Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Ž. A., Latvijos bendrovė „BTA Insurance Company“ SE, veikianti per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

1. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Aldengas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė pripažinti negaliojančiais antstolio S. U. surašytus 2009 m. spalio 5 d., 2009 m. lapkričio 19 d., 2009 m. lapkričio 24 d. turto perdavimo išieškotojui aktus ir antstolio M. P. surašytą 2010 m. balandžio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, taip pat prašė taikyti restituciją.

5Nurodė, kad 2009 m. spalio 5 d., 2009 m. lapkričio 19 d. ir 2009 m. lapkričio 24 d. buvo surašyti turto perdavimo išieškotojui aktai, iš kurių matyti, kad pagal ieškovo prašymą ieškovui priklausantis turtas buvo perduotas išieškotojui UAB „DZO CAPITAL“, perėmusiam reikalavimo į UAB „Aldengas“ teisę iš bendrovės West Timber Ltd. Šiuos aktus patvirtino Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai rezoliucijomis, nors aktų tvirtinimo metu išieškojimą iš BUAB „Aldengas“ turto priverstine tvarka vykdė ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Kadangi turtas perduotas išimtinai tik vienam išieškotojui, nors tuo metu išieškotojų buvo ir daugiau, tuo akivaizdžiai pažeistos kitų išieškotojų teisės bei teisėti interesai, kuriuos užtikrina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 701, 702 ir 754 straipsniai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? CK) 1.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys.

6Ieškinyje taip pat nurodyta, kad ieškovas ir atsakovas yra susijusios įmonės per įmonių akcininkus. Iš UAB „Aldengas“ turto išieškojimą tuo pačiu metu vykdė ne vienas kreditorius, tačiau beveik visas UAB „Aldengas“ turtas buvo perduotas vienam išieškotojui UAB „DZO CAPITAL“. Be to, turtas buvo perleistas už žymiai mažesnę kainą, nei jis iš tikrųjų vertas.

7Ieškinyje toliau rašoma, kad antstolis S. U., vykdydamas išieškojimą iš skolininko UAB „DZO CAPITAL“ turto kreditoriaus West Timber Ltd. naudai, nukreipė išieškojimą į iš BUAB „Aldengas“ šio skolininko įgytą turtą ir 2010 m. vasario 22 d. jį areštavo. 2010 m. kovo 26 d. antstolis M. P. priėmė patvarkymą, kuriuo prisijungė prie išieškojimo antstolio S. U. vedamoje vykdomojoje byloje dėl pradėto to paties skolininko UAB „DZO CAPITAL“ turto realizavimo. Antstoliui S. U. sustabdžius veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0034/10/00219, antstolis M. P. 2010 m. balandžio 6 d. patvarkymu toliau vykdė išieškojimą iš UAB „DZO CAPITAL“ ir 2010 m. balandžio 9 d. surašė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kuriuo neteisėtai pardavė iš BUAB „Aldengas“ 2009 m. spalio 5 d., lapkričio 19 ir 24 d. aktais UAB „DZO CAPITAL“ įgytą turtą šio skolininko pasiūlytam pirkėjui ? atsakovui UAB „Soloservis“. Turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui pažeidė imperatyvias įstatymo normas, nes Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „DZO CAPITAL“, o 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi buvo sustabdytas turto realizavimas ir išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, taip pat areštuotas visas UAB „DZO CAPITAL“ turtas ir lėšos. Antstolis, nepaisydamas šių apribojimų, 2010 m. balandžio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą pateikė tvirtinti Kauno miesto apylinkės teismui, kurį 2010 m. balandžio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismas patvirtino. Kadangi turto pardavimo data laikoma teisėjo rezoliucijos įrašymo data, turtas atsakovui UAB „Soloservis“ parduotas pažeidžiant skolininkui UAB „DZO CAPITAL“ uždėtus arešto apribojimus. Taip pat buvo pažeisti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ? ĮBĮ) 9 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 13, 14 punktai. Turtas buvo įgytas iš BUAB „Aldengas“, o parduotas UAB „Soloservis“, t. y. kitai įmonei, taip pat susijusiai su BUAB „Aldengas“.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Teismas, remdamasis suformuota teismų praktika, ieškovo prašomų pripažinti negaliojančiais aktų teisėtumą vertino CPK 602 straipsnyje nustatytais pagrindais. Teismas visų pirma sprendė klausimą dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiais antstolio S. U. surašytus 2009 m. spalio 5 d., 2009 m. lapkričio 19 d., 2009 m. lapkričio 24 d. turto perdavimo išieškotojui aktus. Iš vykdomosios bylos Nr. 0034/09/01456 teismas nustatė, kad 2009 m. liepos 23 d. antstolis priėmė vykdyti išieškotojo West Timber Ltd. pateiktą Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 21 d. vykdomąjį raštą dėl 1 783 994 Lt avanso ir negautų pajamų, 10 920 Lt žyminio mokesčio ir 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininko UAB „Aldengas“. Antstolis išsiuntė UAB „Aldengas“ raginimą įvykdyti teismo sprendimą geruoju, 2009 m. liepos 29 d. patvarkymu areštavo UAB „Aldengas“ turtą ir surašė turto arešto aktą, kuriuo apribojo disponavimą UAB „Aldengas“ turtu - gamybine patalpa, esančia ( - ), žemės sklypu, ( - ), kitais statiniais, esančiais ( - ), garažu, esančiu ( - ), mechaninėmis dirbtuvėmis, esančiomis ( - ). Antstolis S. U. 2009 m. rugpjūčio 13 d. papildomai areštavo sandėlį, esantį ( - ). Turto arešto aktuose turto kaina buvo nenurodyta, antstolio pažymėta, kad kainai nustatyti bus kviečiamas ekspertas. 2009 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu dėl areštuoto turto perkainojimo, antstolis nurodė, kad 5,494 ha žemės sklypas su pastatais, esančiais ( - ), įkainojamas 1 900 000 Lt. Apie turto įkainojimą informuotas skolininkas UAB „Aldengas“ ir jam išaiškinta šio patvarkymo apskundimo tvarka. Iš vykdomosios bylos medžiagos teismas taip pat nustatė, kad skolininkas teismo sprendimo geruoju neįvykdė, todėl antstolis, vadovaudamasis CPK 694 straipsniu, pradėjo priverstinio vykdymo procedūrą ir 2009 m. rugpjūčio 17 d. paskelbė apie UAB „Aldengas“ turto pardavimą iš pirmųjų varžytynių, kurių metu turėjo būti pardavinėjamas turtas, esantis ( - ), už pradinę turto pardavimo kainą – 1 520 000 Lt. Varžytynės neįvyko, nes neužsiregistravo nė vienas pirkėjas. 2009 m. rugpjūčio 26 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu pradinis išieškotojas West Timber Ltd. perleido savo reikalavimo teisę į skolininką UAB „Aldengas“ visai priteistai Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2229-264/2009 sumai naujajam išieškotojui UAB „DZO CAPITAL“. Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2229-260/2009 pakeitė pradinį išieškotoją nauju išieškotoju UAB „DZO CAPITAL“. Tą pačią dieną, kai neįvyko pirmosios varžytynės, antstolis S. U. priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino UAB „Aldengas“ direktoriaus A. R. atstovės advokatės prašymo sustabdyti UAB „Aldengas“ turto realizavimą ir išieškojimą, kadangi Kauno apygardos teismas dar nebuvo išsprendęs ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Aldengas“ priėmimo klausimo. Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartimi A. R. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Aldengas“ paliktas nenagrinėtas, todėl antstoliui nebuvo kliūčių toliau vykdyti priverstinio išieškojimo procedūrą ir, vadovaujantis CPK 719 straipsniu, informuoti naująjį išieškotoją UAB „DZO CAPITAL“ apie jam suteiktą teisę perimti skolininko UAB „Aldengas“ turtą natūra už pradinio įkainojimo sumą – 1 520 000 Lt. Vienintelis UAB „DZO CAPITAL“ akcininkas ir direktorius M. A. sutiko perimti UAB „Aldengas“ turtą, todėl antstolis 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktu perdavė UAB „Aldengas“ priklausantį žemės sklypą su statiniais, esančius ( - ), išieškotojui UAB „DZO CAPITAL“. Perdavimo aktas 2009 m. spalio 29 d. patvirtintas Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo rezoliucija.

102009 m. spalio 5 d. antstolis S. U. priėmė patvarkymą dėl kito areštuoto, bet neįkainoto turto perkainojimo, kuriame nurodė, kad mechaninės dirbtuvės, esančios ( - ), įkainotos 200 000 Lt, garažas, esantis ( - ), – 150 000 Lt, gamybos patalpa, esanti ( - ) – 5 125 Lt. 2009 m. spalio 13 d. antstolis paskelbė apie UAB „Aldengas“ priklausančių mechaninių dirbtuvių, esančių ( - ), pardavimą iš pirmųjų varžytynių už pradinę 160 000 Lt, garažo, esančio ( - ), pardavimą iš pirmųjų varžytynių už pradinę pardavimo kainą ? 120 000 Lt bei gamybos patalpos, esančios ( - ), pardavimą iš pirmųjų varžytynių už pradinę pardavimo kainą ? 4 613 Lt. Paskelbus antstoliui apie kito neperduoto turto varžytynes, antstolis M. P., vadovaudamasis CPK 759 straipsniu, prisijungė prie antstolio S. U. vykdomo išieškojimo iš UAB „Aldengas“ turto. Antstolio M. P. vykdyto išieškojimo mastas – 83 665,77 Lt, išieškotojas UAB „Enax“. Iš 2009 m. lapkričio 18 d. varžytynių protokolo matyti, kad tą dieną buvo pardavinėjama gamybinė patalpa, esanti ( - ), kurią nupirko D. B. už 42 000 Lt, tačiau pirkėjas visos kainos nesumokėjo, todėl 2009 m. lapkričio 24 d. antstolis patvarkymu paskelbė 2009 m. lapkričio 18 d. vykdytas varžytynes neįvykusiomis. Kadangi dėl mechaninių dirbtuvių, esančių ( - ), ir garažo, esančio ( - ), pardavimo varžytynėse neužsiregistravo nei vienas pirkėjas, antstolis S. U. paskelbė šias varžytynes neįvykusiomis. Neįvykus pirmoms varžytynėms, antstolis pasiūlė atsakovei UAB „DZO CAPITAL“ perimti skolininkės UAB „Aldengas“ turtą - mechanines dirbtuves, esančias ( - ), garažą, esantį ( - ), gamybos patalpas, esančias ( - ). UAB „DZO CAPITAL“ direktorius M. A. sutiko perimti UAB „Aldengas“ turtą. Antstolis atitinkamai 2009 m. lapkričio 19 d. ir 2009 m. lapkričio 24 d. turto perdavimo išieškotojui aktais perdavė nurodytą skolininko UAB „Aldengas“ turtą išieškotojui UAB „DZO CAPITAL“. Perdavimo aktai 2009 m. gruodžio 16 d. patvirtinti Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo rezoliucijomis.

11Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad ieškovas neįrodė nė vienos iš CPK 602 straipsnyje nustatytų turto perdavimo išieškotojui aktų pripažinimo negaliojančiais sąlygų. Teismas nurodė, kad teisėjai, tvirtindami ginčijamus turto perdavimo išieškotojui aktus, esminių pažeidimų nenustatė, o patvirtinti aktai yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai (CPK 725 str. 8 d.). Teismas taip pat įvertino aplinkybę, kad antstolio S. U. žinioje buvo kita vykdomoji byla pagal išieškotojo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš skolininko UAB „Aldengas“, tačiau nustatė, kad išieškojimas pagal šį sprendimą nebuvo vykdomas tuo metu, kai UAB „Aldengas“ turtas buvo perduodamas išieškotojui UAB „DZO CAPITAL“. Taip pat teismas įvertino ieškovo nurodytas aplinkybes dėl kito išieškotojo UAB „Enax“, tačiau nustatė, kad antstolis M. P. 2009 m. lapkričio 12 d. prisijungė prie antstolio S. U. vykdomo išieškojimo iš UAB „Aldengas“ turto jau po to, kai buvo paskelbtos kito skolininkui priklausančio turto pirmosios varžytynės, bei gerokai po to, kai teismo buvo patvirtintas ginčijamas 2009 m. spalio 5 d. aktas. Vėlesnius ginčijamus turto perdavimo išieškotojui aktus teismas patvirtino, nes nenustatė esminių turto perdavimo išieškotojui pažeidimų.

12Teismas, remdamasis vykdomojoje byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad antstolis S. U., įkainodamas areštuotą turtą, atsižvelgė į VĮ Registrų centro duomenis, į turto vertintojo preliminarius duomenis ir jam nekilo abejonių dėl realios tuo metu galiojusios viso pirmiau minėto UAB „Aldengas“ turto rinkos vertės. Teismas sprendė, kad jis neturi pagrindo abejoti teismui pateiktomis eksperto išvadomis, kadangi ekspertas turi pakankamai didelę turto vertintojo patirtį. Dėl to teismas padarė išvadą, kad skolininko UAB „Aldengas“ turtas buvo įkainotas ir perduotas išieškotojui didesne nei vidutinė rinkos kaina, išskyrus gamybos patalpą, esančią ( - ), kuri buvo perduota išieškotojui šiek tiek mažesne nei eksperto nustatyta tuo metu buvusia rinkos kaina, bet tai, teismo vertinimu, nėra esminis pažeidimas. Teismas nurodė, kad UAB „Aldengas“ balanso duomenys neatspindi konkretaus perleisto ginčo turto rinkos vertės 2009 metų pabaigoje, todėl teismas šiuos įrodymus atmetė ir sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog buvo pažeistas CPK 681 straipsnis, kad turtas perduotas išieškotojui UAB „DZO CAPITAL“ už mažesnę nei vidutinę rinkos kainą.

13Teismas pažymėjo, kad reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2010 m. balandžio 9 d. turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą yra išvestinis iš pirminio reikalavimo, todėl šį reikalavimą taip pat atmetė.

3. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14Ieškovas BUAB „Aldengas“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Taip pat prašo prijungti prie civilinės bylos kartu su apeliaciniu skundu teikiamą fizinių asmenų sąsajumo schemą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad varžytynių aktą galima ginčyti tik CPK 602 straipsnio pagrindu. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostata yra imperatyvi, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų taikytina CK 1.80 straipsnio 1 dalis.
2. 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktas negalėjo būti priimtas, kadangi BUAB „Aldengas“ atžvilgiu buvo inicijuojamas bankroto procesas, kur buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, galiojusios nuo 2009 m. rugsėjo 29 d. iki 2009 m. lapkričio 13 d. Todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad antstoliui nebuvo kliūčių vykdyti priverstinio išieškojimo procedūrą. Be to, Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3018-153/2009, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir viešame registre įrašytas draudimas BUAB „Aldengas“ perleisti nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ).
3. Antstolis S. U., žinodamas apie Kauno valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimą ir BUAB „Aldengas“ mokestinį įsiskolinimą, vykdymo veiksmus dėl Kauno valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo sustabdė nesant tam jokio teisinio pagrindo. Dėl to buvo pažeisti CPK 701, 702, 720, 754 straipsniai. Kauno valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimas antstolio S. U. atliekamų turto realizavimo veiksmų metu egzistavo ir buvo vykdytinas ginčijamų turto perdavimo išieškotojui aktų priėmimo metu. Be to, išieškojimo sustabdymas nepanaikina tos aplinkybės, kad Kauno valstybinė mokesčių inspekcija buvo išieškotojas.
4. Teismas sprendime nevertino ginčijamo 2010 m. balandžio 9 d. surašyto akto, nors turtas buvo perleistas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (ĮBĮ 9 str. 3 d.).
5. Teismas nevertino turto realizavimo procese dalyvavusių asmenų sąsajų, kurios patvirtina nesąžiningumo faktą, t. y. siekį perimti turtą. Asmenų sąsajumo aplinkybės patvirtina faktą, kad BUAB „Aldengas“ priklausęs turtas buvo perleistas tarpusavyje susijusiems asmenims, t. y. UAB „Aldengas“, UAB „DZO CAPITAL“, UAB „Soloservis“, kurie susiję per juos tiesiogiai ir/ar netiesiogiai valdančius fizinius asmenis. Teismas šias aplinkybes privalėjo vertinti, kadangi jos yra vienas iš byloje pareikšto reikalavimo pagrindų.
6. Ekspertizę byloje atlikęs ekspertas nesąžiningai pakoregavo, patikslino ir pakeitė savo pirminį pasiūlymą dėl ekspertizės atlikimo sąlygų ir dėl šios priežasties teismas parinko šio eksperto kandidatūrą, kuriam pavedė atlikti ekspertizę. Tokie eksperto veiksmai sukėlė abejones dėl eksperto šališkumo.
7. Atlikta teismo ekspertizė yra neišsami, nevisapusiška ir netiksli, o teismo posėdžio metu ekspertas nesugebėjo tinkamai ir aiškiai atsakyti į jam pateiktus klausimus. Dėl minėtų aplinkybių teismas negalėjo suabsoliutinti ekspertizės išvadų.

15Trečiasis asmuo Ž. A. apeliaciniu skundo prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys būtų tenkintas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.80 ir CPK 602 straipsnių nuostatas. Kasacinis teismas ne kartą savo praktikoje yra konstatavęs, kad suinteresuotas asmuo turi teisę ginčyti antstolio priimtus turto realizavimo aktus remdamasis tiek bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, tiek dėl antstolio padarytų proceso teisės normų pažeidimų.
2. Teismas neįvertino, kad įsigyti turtą kuo mažesne kaina nagrinėjamu atveju buvo suinteresuotas išieškotojas, kuris su BUAB „Aldengas“ yra susijęs per akcininkus.
3. Teismas nepagrįstai ir pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles konstatavo, kad ieškovas neįrodė nė vienos iš CPK 602 straipsnyje nurodytų sąlygų. Antstolis pažeidė turto vertinimo taisykles, turto vertę nustatydamas ne pagal CPK 681 straipsnyje nustatytą tvarką, o savo nuožiūra.
4. BUAB „Aldengas“ ir UAB „DZO CAPITAL“ yra susijusios įmonės, kurių akcininkas yra tie patys asmenys, todėl akivaizdu, kad antstolio S. U. kontoroje turto perdavimo aktų būdu įvykdytas UAB „Aldengas“ turto perėjimas į UAB „DZO CAPITAL“ buvo naudingas šiems asmenims (įmonių akcininkams). 2008 m. UAB „Aldengas“ turėjo didelių finansinių sunkumų, dėl ko įmonės akcininkai perdavė turtą kitai savo įmonei, ignoruodami kitus įmonės išieškotojus, pažeisdami įmonės kreditorių teises, nes po tokio turto perdavimo įmonei liko tik skolos. Prieštaravimai dėl turto įvertinimo nebuvo reiškiami vien dėl to, kad turtas žymiai mažesne kaina negu tikroji jo vertė realiai perėjo tų pačių asmenų kontroliuojamai kitai įmonei.
5. Esant akivaizdžiam byloje paskirtos ekspertizės šališkumui ir neišsamumui, teismas byloje nepagrįstai neskyrė pakartotinės turto vertės nustatymo ekspertizės. Atliktos ekspertizės aktas turi aiškių trūkumų, todėl juo nebuvo galima vadovautis. Įvertinus ekspertizės aktą ir teismo eksperto paaiškinimus teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad ekspertizės aktas iš esmės yra parengtas vadovaujantis teismo eksperto asmenine patirtimi ir subjektyviu įsitikinimu, todėl buvo pažeistas ekspertizės objektyvumo principas. Be to, ekspertas, po teismo nustatyto termino pakeitęs ekspertizės atlikimo sąlygas, derindamas jas prie kitų ekspertų nurodytų sąlygų, aiškiai išreiškė suinteresuotumą atlikti šią ekspertizę.
6. Perduodant išieškotojui skolininko turtą, skolininkas turėjo daugiau kreditorių - išieškotojų, kurių teisės šiuo atveju buvo pažeistos, t. y. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Nuo sprendimo priėmimo vykdyti Kauno apskrities mokesčių inspekcija tapo teisėta išieškotoja.
7. 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktą antstolis pateikė tvirtinti galiojant teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms bankroto byloje ir esant areštuotam šios įmonės turtui. Tokiu būdu antstolis pažeidė Turto arešto registrų įstatymo ir ĮBĮ nuostatas.
8. Teismas pažeidė ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį, nes nevertino, kad UAB „DZO CAPITAL“ neteisėtai perleido iš UAB „Aldengas“ perimtą turtą trečiajam asmeniui UAB „Soloservis“, susijusiam tiek su UAB „Aldengas“, tiek su UAB „DZO CAPITAL“.

16Atsakovas BUAB „DZO CAPITAL“ atsiliepimu į Ž. A. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik CPK 602 straipsnyje įtvirtintais pagrindais. Nėra įrodymų, kurie pagrįstų esminį perduotų nekilnojamųjų daiktų kainų skirtumą, taip pat nei ieškovas, nei trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ekspertizės argumentus ar išvadas dėl turto vertės. Teismas sprendime aptarė ir įvertino ne tik ekspertizės aktą, bet ir kitus byloje esančius įrodymus, iš kurių padarė išvadą, kad antstolis kainą nustatė tinkamai ir kad nėra pagrindo abejoti eksperto išvadomis. Priverstinis išieškojimas iš UAB „Aldengas“ turto Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai galėjo būti pradėtas tik po 2010 m. birželio 10 d., kada įsiteisėjo Kauno apygardos administracinio teismo nutartis, priimta išnagrinėjus UAB „Aldengas“ skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo. Kadangi antstolis nepagrįstai 2009 m. spalio 9 d. priėmė vykdyti neįsiteisėjusį Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą, 2009 m. spalio 12 d. patvarkymu sustabdė vykdomąją bylą, o šio patvarkymo neskundė nei UAB „Aldengas“, atstovaujamas trečiojo asmens (apelianto Ž. A.), nei Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Todėl tuo metu, kai buvo tvirtinami turto perdavimo išieškotojui aktai, išieškojimo iš UAB „Aldengas“ Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nevykdė. Skunde nurodomos aplinkybės dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo priimant ir tvirtinant 2009 m. spalio 5 d. aktą, nebuvo ieškovo ieškinio pagrindu, o faktinė aplinkybė apie Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3018-153/2009 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apskritai nebuvo nurodyta ir nagrinėta šioje byloje. Ieškovas neturėjo teisės į ieškinio reikalavimą dėl 2010 m. balandžio 9 d. akto nuginčijimo, nes tuo aktu UAB „Aldengas“ teisės nebuvo pažeistos, be to, ieškovas nėra nurodęs šio akto negaliojimo CPK 602 straipsnyje nustatytais pagrindais.

17Atsakovas BUAB „DZO CAPITAL“ atsiliepimu į ieškovo BUAB „Aldengas“ apeliacinį skundą prašo ieškovo skundą atmesti, teismo spendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad palaiko savo atsiliepime į Ž. A. apeliacinį skundą išdėstytus argumentus.

18Atsakovas UAB „Soloservis“ atsiliepimu į ieškovo BUAB „Aldengas“ apeliacinį skundą (6 t., 4-7 b. l.) prašo ieškovo atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sutinka su teismo sprendimo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju ieškovo ginčijamų aktų teisėtumas yra vertintinas CPK 602 straipsnyje numatytais pagrindais, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijamais aktais atliekant priverstinį turto realizavimą buvo pažeistos šio straipsnio nuostatos, kad pagal byloje esančius įrodymus nėra pagrindo teigti, jog antstolio S. U. surašytais turto perdavimo išieškotojui aktais (įskaitant 2009 m. spalio 5 d. aktą) turtas priverstine tvarka realizuotas už neva rinkos vertės neatitinkančią kainą. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad neįrodžius, jog neteisėtas yra pradinis BUAB „Aldengas“ turto, esančio ( - ), perleidimo UAB „DZO CAPITAL“ nuosavybėn dokumentas (2009 m. spalio 5 d. perdavimo išieškotojui aktas), nėra pagrindo spręsti ir dėl išvestinio ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančiu vėlesnį to paties turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui UAB „Soloservis“ 2010 m. balandžio 9 d. aktą. Ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų dėl galimo UAB „Soloservis“ nesąžiningumo įsigyjant atsakovui UAB „DZO CAPITAL“ 2009 m. spalio 5 d. aktu perduotą nekilnojamąjį turtą. Net jeigu egzistuotų sąlygos ginčijamą 2010 m. balandžio 9 d. sandorį pripažinti negaliojančiu, šiuo atveju būtų pagrindas taikyti CK 6.145 straipsnio 2 dalį. Ieškovas niekada neginčijo, kad atsakovui UAB „Soloservis“ perleista turto kaina buvo nesąžiningai per maža, todėl ieškovo tariamai patirta žala nagrinėjamu atveju turėtų būti atlyginama taikant civilinės atsakomybės institutą galimai kaltiems asmenims.

19Atsakovas UAB „Soloservis“ kartotiniu atsiliepimu (6 t., 69-74 b. l.) į ieškovo BUAB „Aldengas“ apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, teismo spendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir savo pirmame atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą.

20Trečiasis asmuo Latvijos bendrovė „BTA Insurance Company“ SE, veikianti per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, atsiliepimu į trečiojo asmens Ž. A. apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo spendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik CPK 602 straipsnyje įtvirtintas pagrindais. Antstolis M. P. parduodamą turtą skolininko pasirinktam pirkėjui įvertino pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, o įrodymų, kad rinkos kaina buvo pažeista, ieškovas nepateikė. Byloje buvo pateikta pakankamai rašytinių įrodymų, todėl papildomai skirti ekspertizę turto vertei nustatyti nebuvo jokios būtinybės. Duomenų, prieštaraujančių teismo ekspertizės išvadoms, byloje nėra. Surašant 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui UAB „DZO CAPITAL“ aktą, jis buvo vienintelis išieškotojas, nes Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas dėl išieškojimo buvo dar neįsiteisėjęs (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 dalį valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas įsiteisėja po 20 dienų). Valstybinė mokesčių inspekcija taip pat yra trečios eilės išieškotojas, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti CPK 701 straipsnio 1 dalis bei 754 straipsnis. Teismui nepateikta įrodymų dėl galimo UAB „Soloservis“ nesąžiningumo įsigyjant UAB „DZO CAPITAL“ 2009 m. spalio 5 d. aktu perduotą turtą. BUAB „DZO CAPITAL“ yra bankrutuojanti įmonė, todėl nebegalėtų kompensuoti įgyto turto vertę atsakovui UAB „Soloservis“, todėl patenkinus ieškinio reikalavimą, taikytina CK 6.145 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis, kai restitucija netaikoma.

21Trečiasis asmuo Latvijos bendrovė „BTA Insurance Company“ SE, veikianti per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, atsiliepimu į ieškovo BUAB „Aldengas“ apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad antstolis S. U. byloje yra trečiasis asmuo, todėl nėra teisinio pagrindo svarstyti antstolio kontoroje sudarytų aktų teisėtumą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad antstolis būtų pažeidęs teisės normas, įgalinančias pripažinti antstolio sudarytus sandorius negaliojančiais. Kiti trečiojo asmens atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai iš esmės analogiški nurodytiems atsiliepime į trečiojo asmens Ž. A. apeliacinį skundą.

22Trečiasis asmuo S. U. atsiliepimu į trečiojo asmens Ž. A. apeliacinį skundą prašo nustatyti apeliantui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, taip pat skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas už apeliacinį skundą nesumokėjo žyminio mokesčio. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas esą nepagrįstai ir pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles konstatavo, jog ieškovas neįrodė nė vienos iš CPK 602 straipsnyje nurodytų sąlygų. Teismo sprendimo išvados yra pagrįstos tiek byloje surinktų įrodymų analize, tiek materialinės bei procesinės teisės normų tinkamu taikymu. Teismas ekspertizės aktą įvertino pagal suformuotą teismų praktiką. Perduodant turtą išieškotojui, nebuvo pažeisti kitų išieškotojų interesai. Trečiasis asmuo nesutinka, kad 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktas buvo antstolio patvirtintas galiojant teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms bankroto byloje ir esant areštuotam įmonės turtui, nes turto perdavimo išieškotojui aktas buvo patvirtintas 2009 m. spalio 29 d., kai buvo įsiteisėjusi nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2999-390/2009.

23Trečiasis asmuo antstolis S. U. atsiliepimu į ieškovo BUAB „Aldengas“ apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad skundo argumentas, jog teismas netinkamai taikė CPK 602 straipsnį, yra nepagrįstas. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktas buvo antstolio patvirtintas galiojant teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms bankroto byloje ir esant areštuotam šios įmonės turtui. Byloje nebuvo pažeisti kitų kreditorių interesai. Apeliantas, skunde nurodydamas, kokie asmenys tarpusavyje susiję pažintimis ar kitais ryšiais, neatskleidžia, kokią įtaką tai turi antstolio S. U. surašytų turto perdavimo išieškotojui aktų pagrįstumui ir teisėtumui.

24Trečiasis asmuo Ž. A. atsiliepimu į ieškovo BUAB „Aldengas“ apeliacinį skundą prašo ieškovo skundą tenkinti. Pasak trečiojo asmens, teismas nepagrįstai taikė tik CPK 602 straipsnį, netinkamai aiškino ir taikė CK 1.80 straipsnį. 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui akto priėmimo metu UAB „Aldengas“ turtui galiojo apribojimai, todėl buvo pažeistos Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo ir ĮBĮ nuostatos. Į bylą buvo pateikti duomenys apie turto realizavimo procese dalyvavusių asmenų sąsajas, tačiau teismas šių aplinkybių visai nevertino. Teismui paskyrus turto vertės nustatymo ekspertizę ir esant akivaizdžiam jos šališkumui bei neišsamumui, teismas nepagrįstai neskyrė pakartotinės turto vertės nustatymo ekspertizės. Teismas taip pat nepagrįstai nustatė, kad nebuvo kitų išieškotojų ir kreditorių teisių pažeidimo vykdymo procese. Antstolis M. P. neteisėtai realizavo atsakovo UAB „DZO CAPITAL“ turtą, kuomet UAB „DZO CAPITAL“ buvo inicijuojamas bankrotas ir galiojo ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas.

4. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

25Dėl teikiamų naujų įrodymų

26Ieškovas BUAB „Aldengas“ kartu su apeliaciniu skundu teikia naują įrodymą ? schemą, kuri pagrindžia atitinkamų asmenų tarpusavio sąsajas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė šį įrodymą prijungti prie bylos, nors ši schema tiksliau atskleidžia ir leidžia suprasti susijusių asmenų nesąžiningumą. Pateiktu prašymu dėl rašytinių įrodymų prijungimo (5 t., 72-136 b. l.) trečiasis asmuo Ž. A. taip pat prašo kartu su jo apeliaciniu skundu priimti dokumentų kopijas, kurias atsisakė prijungti pirmosios instancijos teismas, kadangi šie įrodymai svarbūs bylos aplinkybėms išnagrinėti.

27CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovas ir trečiasis asmuo (apeliantai), prašydami priimti naujus įrodymus, tik nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus atsisakė priimti nepagrįstai, tačiau nepateikia argumentų, pagrindžiančių šį teiginį. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas kartu su apeliaciniais skundais teikiamus įrodymus atsisakė priimti nepagrįstai. Esant tokiai aplinkybei, prie ieškovo ir trečiojo asmens apeliacinių skundų teikiami dokumentai nepriimami ir nevertinami nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme.

28Atsakovas BUAB „DZO CAPITAL“ kartu su atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą pateikė UAB „Aldengas“ akcininkų registracijos žurnalo kopiją ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarties kopiją, tačiau iš atsiliepimo turinio matyti, kad atsakovui poreikis pateikti akcininkų sąrašą kilo siekiant paneigti apeliaciniuose skunduose nurodomas aplinkybes, grindžiamas įrodymais, kurių apeliacinės instancijos teismas nepriima, o teismo procesinis dokumentas nelaikytinas įrodymu, kurio priėmimo klausimą reikėtų spręsti pagal CPK 314 straipsnio taisykles.

29Dėl bylos procese nedalyvavusio asmens pareiškimo

30Apeliacinės instancijos teisme gautas nedalyvaujančio byloje asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus pareiškimas su prašymu įtraukti Nacionalinę žemės tarnybą į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu šiuos savarankiškus reikalavimus: pripažinti negaliojančiu antstolio S. U. 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui akto vykdomojoje byloje Nr. 0034/09/01456 1 punktą; pripažinti negaliojančiu antstolio M. P. 2010 m. balandžio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto vykdomojoje byloje Nr. 0123/10/00456 1 punktą; taikyti restituciją natūra ir žemės sklypą, esantį ( - ), grąžinti BUAB „Aldengas“. Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Savo prašymą pareiškėjas argumentuoja tuo, kad byloje yra sprendžiamas klausimas, susijęs su turto, kurį ieškovas BUAB „Aldengas“ įsigijo iš valstybės išsimokėtinai ir už kurį nėra iki šiol atsiskaitęs, perleidimu. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, kuria ieškovui BUAB „Aldengas“ buvo perleistas žemės sklypas, 7 punkte numatyta, kad pirkėjas (BUAB „Aldengas“) gali perleisti žemės sklypą kitiems asmenims, tik jei naujasis savininkas perima prievolę atsiskaityti valstybei už išsimokėtinai pirktą žemės sklypą. Antstolis S. U. 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktu perleido atsakovui (išieškotojui) BUAB „DZO CAPITAL“ žemės sklypą, už kurį nebuvo atsiskaityta su valstybe. Minėtas perdavimo aktas priimtas nepranešus Nacionalinei žemės tarnybai ir ignoruojant Nekilnojamojo turto registre 2007 m. gegužės 21 d. įrašytą žymą – „įsiskolinimas už įsigytą turtą“. Teisme išnagrinėjus bylą, tačiau į jos procesą neįtraukus valstybę atstovaujančios institucijos, buvo pažeistos valstybės teisės dalyvauti procese, ginti savo interesus. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šios bylos išsprendimas turi tiesioginės įtakos valstybės teisėms ir pareigoms, nes naujasis žemės sklypo savininkas neperėmė prievolės valstybei atsiskaityti už išsimokėtinai įsigytą žemės sklypą.

31CPK 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pražios. Šiuo atveju tokio pobūdžio prašymas pateiktas jau po teismo sprendimo byloje priėmimo. Įstatymas nenumato, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, į bylos procesą galėtų įstoti ją nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nes tokio įstojimo teisė apskritai nebūtų suderinama su apeliacinio proceso esme. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 46 straipsnio 3 dalis numato, jog teismo nutartis atsisakyti įtraukti asmenį į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, nėra apeliacijos objektas. Šia norma įstatymų leidėjas nustatė, kad atsisakymas įtraukti asmenį į bylos procesą trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais teisėmis negali būti skundo objektu, kadangi asmeniui išlieka teisė kreiptis į teismą pareiškiant reikalavimus naujoje (atskiroje) byloje. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį šioje byloje atmetė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismo sprendimu buvo nustatytos, pripažintos, pakeistos ar panaikintos kokios nors pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos atstovaujamos valstybės teisės ir pareigos. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad BUAB „Aldengas“ bankroto byloje yra patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus kreditorinis reikalavimas, kildinamas iš to, kad BUAB „Aldengas“ liko skolingas už įsigytą iš valstybės žemės sklypą. BUAB „Aldengas“ bankroto byloje patvirtintam pareiškėjo kreditoriniam reikalavimui šioje byloje priimtas teismo sprendimas nedaro jokios įtakos. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su pareiškėjo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų. Kaip jau pažymėta, nesant pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, Nacionalinė žemės tarnyba gali kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo pareiškiant reikalavimus naujoje (atskiroje) byloje.

32Dėl prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka

33Ieškovas BUAB „Aldengas“ prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, nors šio savo prašymo detaliau nemotyvavo. Trečiasis asmuo Ž. A. apeliaciniu skundu taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokį prašymą motyvuodamas bylos sudėtingumu, apimtimi, trečiojo asmens teise būti išklausytam tam, kad būtų išsamiai ištirti visi bylos duomenys, pateikti papildomi paaiškinimai dėl naujai teikiamų įrodymų, taip pat tuo, jog byla yra iš bankroto proceso, o tokiose bylose teismas turi būti aktyvus.

34Dėl apeliantų prašymo bylą nagrinėti teismo posėdyje, rengiamame žodine proceso tvarka, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinių skundų nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodine proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

35Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, yra pagrįstas ir teisėtas. Byla nagrinėjama atsižvelgiant į ieškovo ir trečiojo asmens apeliaciniais skundais apibrėžtas ribas, nes absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

36Dėl antstolio sudarytų turto pardavimo (perdavimo) aktų nuginčijimo pagrindų

37Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis S. U. 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktu perdavė išieškotojui UAB „DZO CAPITAL“ skolininko UAB „Aldengas“ nekilnojamuosius daiktus (19 daiktinių vienetų), esančius ( - ), už 1 520 000 Lt kainą (1 t., 13-14 b. l.). Šis aktas Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo rezoliucija patvirtintas 2009 m. spalio 29 d. Antstolis S. U. 2009 m. lapkričio 19 d. turto perdavimo išieškotojui aktu perdavė išieškotojui UAB „DZO CAPITAL“ skolininko UAB „Aldengas“ nekilnojamuosius daiktus: mechanines dirbtuves, esančias ( - ), garažą, esantį ( - ), už 280 000 Lt kainą (1 t., 15 b. l.). Šis aktas Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo rezoliucija patvirtintas 2009 m. gruodžio 16 d. Antstolis S. U. 2009 m. lapkričio 24 d. turto perdavimo išieškotojui aktu perdavė išieškotojui UAB „DZO CAPITAL“ skolininko UAB „Aldengas“ turtą – gamybinę patalpą, esančią ( - ), kuri įkainota 42 000 Lt (1 t., 16 b. l.). Šis aktas Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo rezoliucija patvirtintas 2009 m. gruodžio 16 d. Antstolis M. P. 2010 m. balandžio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu perdavė pirkėjui UAB „Soloservis“ skolininko UAB „DZO CAPITAL“ turtą – tą patį, kuris buvo perduotas UAB „DZO CAPITAL“ antstolio S. U. 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktu (19 daiktinių vienetų) (1 t., 173-174 b. l.). Šį aktą Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas patvirtino 2010 m. balandžio 29 d. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė šiuos keturis antstolių surašytus aktus pripažinti negaliojančiais, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovo ? BUAB „Aldengas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus, reikalavimų netenkino.

38Apeliaciniais skundais visų pirma keliamas klausimas dėl pagrindų nuginčyti antstolių sudarytus aktus perduodant turtą išieškotojui arba parduodant turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pažymima, jog ne kiekvienas antstolio padarytas proceso teisės normų pažeidimas gali sudaryti pagrindą pripažinti turto pardavimo iš varžytynių (be varžytynių) aktą neteisėtu (negaliojančiu). Tokiu pagrindu gali būti tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys vykdymo proceso dalyvių teises bei teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2002; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008). Kasacinis teismas, suvienodindamas ir plėtodamas formuojamą praktiką dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių, taip pat yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką, turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, taip pat skundžiamame sprendime nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012). Dėl to nelaikytini teisingais apeliacinių skundų argumentai, kad teismas esą nepagrįstai nurodė, jog varžytynių aktą galima ginčyti tik CPK 602 straipsnio pagrindu. Ta aplinkybė, kad šiuo atveju ieškinį dėl turto perdavimo išieškotojui aktų pripažinimo negaliojančiais reiškia bankrutuojančią įmonę atstovaujantis bankroto administratorius, nekeičia teisinių pagrindų, kuriais gali būti ginčijami turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktai.

39Dėl ginčijamų aktų sudarymo ir patvirtinimo aplinkybių vertinimo

40Ieškovas ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose teigia, kad 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktas negalėjo būti priimtas, kadangi BUAB „Aldengas“ atžvilgiu buvo inicijuojamas bankroto procesas, kur buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, galiojusios nuo 2009 m. rugsėjo 29 d. iki 2009 m. lapkričio 13 d. Iš antstolio S. U. vykdomosios bylos Nr. 0034/09/01456 (122-123 b. l.) matyti, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2999-390/09 UAB „Aldengas“ atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones (areštavo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, lėšas, esančias bankų sąskaitose, sustabdė turto išieškojimą ir realizavimą pagal vykdomuosius dokumentus), galiojančias iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Pagal pažymėjimą apie turto arešto akto išregistravimą iš turto arešto aktų registro matyti, kad šios laikinosios apsaugos priemonės buvo išregistruotos 2009 m. lapkričio 13 d. Šią aplinkybę akcentuoja ir apeliantai, nors laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos dar Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartimi, kuria ieškovo A. R. ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Aldengas“ paliktas nenagrinėtas. Šios nutarties dalis dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių formaliai galėjo būti skundžiama per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2009 m. spalio 2 d. nutarties kopijos byloje dalyvaujantiems asmenims buvo išsiųstos 2009 m. spalio 5 d.. Įvertinant aplinkybę, kad teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartis, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, nebuvo skundžiama, darytina išvada, kad 2009 m. spalio 29 d. apylinkės teismui tvirtinant antstolio sudarytą 2009 m. spalio 5 d. turto perdavimo išieškotojui aktą laikinosios apsaugos priemonės UAB „Aldengas“ turtui ar kitokie turtinių teisių suvaržymai nebuvo taikomi (šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo momentas negali būti susietas su išregistravimo iš turto arešto aktų registro momentu). Tuo pačiu teismui tvirtinant antstolio sudarytą 2009 m. spalio 5 d. aktą negaliojo ir ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti draudimai. Esminę reikšmę čia turi ta aplinkybė, kad laikinosios apsaugos priemonės negaliojo teismui tvirtinant 2009 m. spalio 5 d. aktą, o ne antstoliui surašant šį aktą, nes turto perdavimo išieškotojui akto surašymas pats savaime nesukelia teisinių padarinių dėl perduodamo daikto teisinės priklausomybės, tokiu aktu tik sukuriamos procesinės teisinės turto realizavimo prielaidos (ginčijamų aktų tvirtinimo metu galiojusios CPK redakcijos 702 str. 1 d., 725 str. 8 d. nuostatos).

41Taip pat ieškovas nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3018-153/2009, buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ? įrašą viešame registre dėl draudimo BUAB „Aldengas“ perleisti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), tačiau šiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebuvo sustabdytas išieškojimas vykdymo procese. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šios aplinkybės (dėl galiojusių laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Aldengas“ daiktinių teisių atžvilgiu antstoliui surašant ir teismui tvirtinant 2009 m. spalio 5 d. aktą) apskritai nebuvo nurodytos ieškovo patikslintame ieškinyje, o ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas (faktinės ieškinio aplinkybės) apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Be to, atsižvelgiant į CPK 602 straipsnio 1 dalyje nurodytus turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais pagrindus, šios aplinkybės apskritai nesudarytų pagrindo pripažinti negaliojančiu ginčijamą 2009 m. spalio 5 d. aktą. Egzistuojant aplinkybėms, dėl kurių galėtų būti nustatyta, kad priverstinio turto pardavimo vykdymo procese neteisėtumą lėmė antstolio ar teismo atlikti neteisėti veiksmai, pažeistas teises asmuo turėtų ginti taikant civilinės atsakomybės institutą, jei dėl antstolio ar teismo veiksmų asmeniui buvo padaryta žalos. Šiuo atveju ieškovas tokių reikalavimų nereiškė.

42Ieškovas byloje reiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiu ir antstolio M. P. 2010 m. balandžio 9 d. surašytą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kurio pirmosios instancijos teismas netenkino, argumentuodamas tuo, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo pripažinti negaliojančiais antstolio S. U. 2009 m. spalio 5 d., lapkričio 19 ir 24 d. turto perdavimo išieškotojui aktus. Teisėjų kolegija sutinka, kad tuo atveju, jei byloje būtų buvęs pripažintas pagrįstu ieškovo BUAB „Aldengas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus, ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiais antstolio S. U. 2009 m. spalio 5 d., lapkričio 19 ir 24 d. surašytus turto perdavimo išieškotojui aktus, kaip išvestinis reikalavimas turėtų būti pripažintas negaliojančiu ir antstolio M. P. 2010 m. balandžio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, nes būtų paneigta UAB „DZO CAPITAL“ nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus, kurie buvo perleisti skolininko pasiūlytam pirkėjui (atsakovui UAB „Soloservis“). Tačiau nagrinėjamu atveju atmetus pirmąjį ieškinio reikalavimą, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino antrojo (iš esmės – išvestinio) ieškinio reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino 2010 m. balandžio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto kitais ieškinyje nurodytais pagrindais, nes šiuo aktu buvo realizuojami UAB „DZO CAPITAL“ nuosavybės teise priklausantys (gauti 2009 m. spalio 5 d. skolininko turto perdavimo išieškotojui akto pagrindu) nekilnojamieji daiktai. Ieškovas BUAB „Aldengas“ nebuvo tų materialinių teisinių santykių, kurie susidarė parduodant skolininko UAB „DZO CAPITAL“ nekilnojamuosius daiktus pirkėjui UAB „Soloservis, dalyvis, tačiau prašė pripažinti negaliojančiu antstolio surašytą 2010 m. balandžio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tik šio akto pripažinimas negaliojančiu ieškovo teisėms ir turtiniams interesams nesukeltų jokių teisinių pasekmių, t. y. šis ieškinio reikalavimas (vertinant jį atsietai nuo kitų ieškovo reikalavimų) nėra susijęs su ieškovo subjektinėmis teisėmis. Klausimus, susijusius su teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principu civiliniame procese, reglamentuoja CPK 5 straipsnio 1 dalis. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Teisę ginčyti antstolio sudarytą turto priverstinio realizavimo aktą tik suinteresuotiems asmenims numato ir CPK 602 straipsnio 1 dalis. Dėl šios priežasties laikytini nepagrįstais apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino to, jog tvirtinant 2010 m. balandžio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą buvo pažeista ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis (siejant šią aplinkybę su UAB „DZO CAPITAL“ bankroto procedūrų pradėjimu), dėl ko esą neteisėtai atsakovui UAB „Soloservis“ buvo parduotas UAB „DZO CAPITAL“ priklausantis turtas, anksčiau perimtas iš UAB „Aldengas“.

43Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams ir išvadoms apie tai, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo (1 t., 95 b. l.) nebuvo priverstinai vykdomas tuo metu, kai UAB „Aldengas“ turtas ieškiniu ginčijamais sandoriais (ginčo aktais) buvo perduodamas išieškotojui UAB „DZO CAPITAL“. Šių išvadų nepaneigia ieškovo skundo argumentai, kad antstoliui priėmus vykdymui neįsiteisėjusį Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą, o vėliau pagrįstai sustabdžius išieškojimo pagal šį sprendimą veiksmus (dėl to, kad VMI sprendimas buvo apskųstas), Kauno apskrities valstybė mokesčių inspekcija buvo išieškotojas skolininko UAB „Aldengas“ atžvilgiu. Tik teisėtai priėmus vykdomąjį dokumentą išieškotojas įgyja visas vykdymo proceso dalyvio teises, tačiau šiuo atveju nustatyta, kad antstolis neturėjo pagrindo priimti vykdyti dar neįsiteisėjusį vykdomąjį dokumentą.

44Dėl eksperto paskyrimo ir ekspertizės išvadų vertinimo

45Apeliantai apeliaciniuose skunduose teigia, kad byloje atlikta ekspertizė yra neišsami, nevisapusiška ir netiksli, kad teismo posėdžio metu ekspertas nesugebėjo tinkamai, aiškiai atsakyti į jam pateiktus klausimus. Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, vertinimo kasacinis teismas yra suformavęs teisės aiškinimo praktiką, pagal kurią konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti paneigiami, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir ją teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, kaip tai nustatyta CPK 218 straipsnyje. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002; 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008). Pirmosios instancijos teismas, tirdamas, ar ginčijamais aktais turtas nebuvo realizuojamas už kainą, mažesnę nei ji turėjo būti nustatyta CPK 681 straipsnio 1 dalies, 713 straipsnio 4 dalies, 718 straipsnio ir 722 straipsnio 1 dalies nuostatomis įtvirtinta tvarka, bylai reikšmingas aplinkybes vertino atsižvelgdamas tiek į VĮ Registrų centro duomenis, tiek į turto vertintojo preliminarias išvadas, tiek į teismo paskirtos ekspertizės išvadas. Ekspertinių išvadų pagrįstumu teismas neturėjo prielaidų abejoti, ir iš esmės teisingai sprendė, kad UAB „Aldengas“ turtas buvo įkainotas ir perduotas išieškotojui didesne nei vidutine turto rinkos kaina, išskyrus gamybos patalpą, esančią ( - ), kuri buvo perduota išieškotojui šiek tiek mažesne nei eksperto nustatyta tuo metu buvusia rinkos kaina, bet tai, teismo nuomone, nesudaro esminio pažeidimo pagrindo. Apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčijamais aktais perleisto turto vertės, pagrįstos ne tik eksperto atliktu turto vertinimu, bet ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Bylos dalyviai, kurie nesutiko su atliktu turto įvertinimu, nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir objektyvių duomenų, leidžiančių pagristai suabejoti eksperto padarytomis išvadomis, jo pasirinktų vertinimo metodų patikimumu, atlikto tyrimo išsamumu ir pan. Nenustačiusi pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis ekspertinio tyrimo rezultatais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinių skundų argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų teisingumo. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

46Apeliaciniuose skunduose taip pat keliamas klausimas dėl ekspertizę byloje atlikusio eksperto galimo šališkumo ir suinteresuotumo, kadangi ekspertas po pateikto savo pasiūlymo dėl ekspertizės atlikimo sąlygų, vėliau dar kartą savo pasiūlymą koregavo, o dėl to būtent šis ekspertas ir buvo paskirtas byloje atlikti ekspertizę. Iš bylos duomenų matyti, kad po to, kai buvo paskirta ekspertizė, byloje du kartus buvo sprendžiamas klausimas (Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. ir kovo 16 d. nutartys) dėl eksperto nušalinimo, be kita ko, nušalinimą motyvuojant ir tomis pačiomis priežastimis, kurias nurodo apeliantai apeliaciniuose skunduose (kad ekspertas pakoregavo, patikslino ir pakeitė savo pirminį pasiūlymą dėl ekspertizės atlikimo), tačiau abu kartus toks prašymas nebuvo patenkintas. Atsižvelgiant į tai, kad skunde nurodomi iš esmės tie patys motyvai dėl eksperto galimo šališkumo ir suinteresuotumo, dėl kurių jau buvo pasisakyta Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 8 ir 16 d. nutartyse ir kuriomis buvo netenkinti pareiškimai dėl eksperto nušalinimo, kad kitokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti eksperto nešališkumu ir nesuinteresuotumu, apeliaciniuose skunduose nepateikta, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti skundo argumentams dėl ekspertizę byloje atlikusio eksperto netinkamumo.

47Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neanalizavo ir nepasisakė dėl turto realizavimo procese dalyvavusių asmenų tarpusavio sąsajų, o dėl to galėjo būti priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškinio dalyką, jo faktinį ir teisinį pagrindus, sprendžia, kad aplinkybės dėl turto realizavimo procese dalyvavusių asmenų tarpusavio sąsajumo neturi įtakos ieškinio reikalavimų teisingam išsprendimui. Dėl to teisėjų kolegija dėl šių aplinkybių taip pat iš esmės nepasisako, nes jos nelemia priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo sąlygų.

48Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

49Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo dėl apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas.

50Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

51Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.