Byla e2-598-796/2019
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančius ir restitucijos taikymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant ieškovui R. J., ieškovų R. J. ir R. J. atstovei advokatei K. P., atsakovo AS BlueOrange Bank atstovui advokatui S. S., trečiajam asmeniui E. Ž.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. J., R. J. ieškinį atsakovui AS BlueOrange Bank, tretiesiems asmenims A. M., E. Ž. dėl sandorio pripažinimo negaliojančius ir restitucijos taikymo.

3Teismas

Nustatė

41.

5Ieškovai kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydami pripažinti negaliojančia 2012 m. rugpjūčio 9 d. sutarties dėl sutartinės hipotekos dalį, kuria ieškovai įkeitė toliau nurodytą turtą, ir taikyti restituciją (hipotekos panaikinimą): žemės sklypui, unikalus ( - ), adresas ( - ); pastatui – gyvenamajam namui, unikalus ( - ), adresas ( - ); žemės sklypui, unikalus ( - ), adresas ( - ); pastatui – sodo pastatui, unikalus ( - ), adresas ( - ); pastatui – ūkiniam pastatui, unikalus ( - ), adresas ( - ); pastatui – šiltnamiui, unikalus ( - ), adresas ( - ); kitiems statiniams (inžineriniams) kiemo statiniams: šuliniui, unikalus ( - ), adresas ( - ), ir priteisti ieškovų naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

62.

7Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Subarė“ (šiuo metu išregistruota iš Juridinių asmenų registro), atsakovė, tretieji asmenys A. M. bei E. Ž. ir ieškovai pasirašė 2012 m. rugpjūčio 9 d. sutartį dėl sutartinės hipotekos (toliau – ir Sutartis). Sutartimi skolininkė uždaroji akcinė bendrovė „Subarė“, atsakovė ir įkaito davėjai A. M., E. Ž. ir ieškovai nustatė sutartinę maksimalią hipoteką ir įkeitė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Sutartimi nustatyta hipoteka turėjo užtikrinti skolininkės UAB „Subarė“ turtinių prievolių pagal 2012 m. liepos 25 d. kredito linijos sutartį ( - ) įvykdymą, įskaitant visų mokėtinų palūkanų, netesybų bei nuostolių sumokėjimą.

83.

9Nurodė, jog sutartį dėl sutartinės hipotekos ieškovus įtikino pasirašyti trečiasis asmuo A. M., kuris buvo UAB „Subarė“ direktorius ir ieškovo draugas. A. M. nurodė, kad banko kreditas yra reikalingas 12–16 mėnesių laikotarpiui apyvartinėms lėšoms ir praėjus šiam laikui įkeitimas ieškovų turtui bus panaikintas, nes pati bendrovė yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriumi. A. M. nurodė, kad bendrovė turi rimtus partnerius Skandinavijoje, kad pinigai iš banko reikalingi mokėjimui partneriams ir kad bendrovė su banku atsiskaitys per maksimalų pusantrų metų terminą ir uždirbs labai didelį pelną.

104.

11Ieškovai teigia, kad atsitiktinai sužinojo, jog trečiasis asmuo A. M., gavęs kreditą iš banko, šiuos pinigus pasisavinimo, neinvestavo į įmonės sandorius, nenaudojo įmonės reikmėms ir netgi to neketino daryti. UAB „Subarė“ ir A. M., sudarydami ginčijamą sutartį, iš anksto buvo sugalvoję schemą jos nevykdyti ir nesąžiningai įtikino ieškovus pasirašyti hipotekos sandorį. Jeigu ieškovams būtų buvę atkleistos visos sandorio sudarymo ir vykdymo aplinkybės, tikrieji šalių ketinimai, ieškovai nebūtų sutikę pasirašyti Sutarties.

125.

13Ieškovų turimais duomenimis, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas A. M. dėl svetimo turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo. Ieškovų teigimu, pasisavinęs bendrovės pinigus A. M. pabėgo iš Lietuvos Respublikos ir slapstosi. Ieškovų teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad uždaroji akcinė bendrovė „Subarė“ ir A. M. net neketino vykdyti susitarimų dėl kredito gavimo / grąžinimo bei hipotekos panaikinimo. Dėl nurodytų priežasčių ieškovai reiškia reikalavimą dėl hipotekos sandorio dalies pripažinimo negaliojančia kaip sudarytos dėl apgaulės.

146.

15Atsakovas AS BlueOrange Bank pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir iš ieškovų priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

167.

17Nurodė, jog 2012 metais į atsakovą, tuometinį Baltikums Bank AS, kreipėsi UAB „Subarė“ su prašymu refinansuoti jau turimas paskolas Nordea Bank Finland Plc ir AB DnB Nord banke (dabar Luminor Bank, AB), suteikti kredito liniją (iki 2 milijonų eurų) laikotarpiui iki 2015 metų liepos 24 dienos UAB „Subarė“ apyvartinėms lėšoms, laivų pirkimui turint tikslą juos vėliau utilizuoti. 2012 metų liepos 25 dieną atsakovas su UAB „Subarė“ sudarė kredito linijos sutartį. 2012 m. liepos 25 d. kredito linijos sutartyje ( - )buvo numatytos prievolių užtikrinimo priemonės, kurias UAB „Subarė“ turėjo suteikti atsakovui, kad 2012 m. liepos 25 d. kredito linijos sutartis ( - ) taptų veiksminga, tarp jų buvo UAB „Subarė“ įmonės hipoteka, A. M., E. Ž. ir ieškovams priklausančio turto hipoteka, A. M. ir E. Ž. laidavimai. Pažymi, kad 2012 m. rugpjūčio 9 d. visos susitarimo dėl hipotekos šalys susitiko notarų biure Klaipėdoje ir pasirašė sutartį dėl sutartinės hipotekos, registro ( - ), kuria ieškovai svetimo turto hipoteka už UAB „Subarė“ prievoles atsakovui pagal 2012 m. liepos 25 d. kredito linijos sutartį ( - ) įkeitė jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą (du žemės sklypus su statiniais, esančius ( - ).). Vėliau 2013 m. kovo 27 d. buvo sudarytas kredito linijos sutarties pakeitimas. Kredito linijos limitas buvo padidintas nuo 2 milijonų eurų iki 3 milijonų eurų. Šis pakeitimas buvo atspindėtas 2013 m. balandžio 9 d. sudarytu susitarimu pakeisti sutartį dėl sutartinės hipotekos, registro ( - ), kurį pasirašė visos šalys, anksčiau sudariusios sutartį dėl sutartinės hipotekos, įskaitant ieškovus.

188.

19Nurodo, jog atsakovas jokių apgaulingų veiksmų prieš ieškovus neatliko. Ieškovams buvo sudarytos sąlygos susipažinti su UAB „Subarė“ kreditavimo sąlygomis, jie savanoriškai sutiko įkeisti savo turtą, taip pat sutiko ir su kredito linijos limito padidinimu nuo 2 iki 3 milijonų eurų. Ieškovai be jokios atsakovo įtakos ar įkalbinėjimų / pažadų sutiko įkeisti savo turimą nekilnojamąjį turtą, kad užtikrintų UAB „Subarė“ prievoles pagal kredito linijos sutartį. Kas, ką ir kam žadėjo ar nežadėjo, atsakovas nežino ir negali šių aplinkybių nei patvirtinti, nei paneigti, visi jo susitarimai dėl ieškovų turto hipotekos yra išdėstyti raštu atitinkamuose rašytiniuose susitarimuose. Aplinkybė, kad kažkokį „verslo planą“ patvirtino nenurodytas banko skyriaus vadovas, yra neįrodyta, o, kaip matyti iš pridedamų įrodymų, sprendimus dėl paskolos UAB „Subarė“ suteikimo priėmė daug atsakingų atsakovo darbuotojų (kredito komiteto nariai, valdybos nariai), tad kažkoks nenurodomas asmuo negalėjo vienvaldiškai spręsti nei paskolos išdavimo UAB „Subarė“ klausimų, nei patvirtinti kokio nors vieniems ieškovams žinomo „verslo plano“.

209.

21Ieškovų nurodomos aplinkybės apie „apgaulę“ rodo tik tai, jog ieškovai bičiuliavosi su A. M., UAB „Subarė“ akcininku ir prezidentu, su kuriuo ir bendravo bei tarėsi.

2210.

23Pažymėjo, kad UAB „Subarė“ vykdė savo įsipareigojimus pagal kredito linijos sutartį ir atsiskaitinėjo su atsakovu iki 2014 metų lapkričio mėnesio, vėliau UAB „Subarė“ tapo nemoki ir jai 2015 m. kovo 25 d. buvo iškelta bankroto byla. Kredito liniją UAB „Subarė“ panaudojo pagal kredito linijos sutarties sąlygas ir dalimis, paskutinį kartą UAB „Subarė“ skolinosi pinigų iš atsakovo pagal kredito linijos sutartį 2014 metų sausio mėnesį, t. y. skolinimas vyko pakankamai ilgą laiką (2012 metų liepos mėnuo–2014 metų sausio mėnuo). Tuo laikotarpiu UAB „Subarė“ vykdė savo prievoles, mokėjo palūkanas ir paskolą. Taip pat paskola buvo imama iš dalies jau turimoms UAB „Subarė“ paskoloms refinansuoti, t. y. anksčiau UAB „Subarė“ finansavusiems bankams buvo sumokėtos priklausančios piniginės sumos, todėl iš viso negali būti nė kalbos apie kokį nors paskolos pasisavinimą.

2411.

25Pažymi, kad ieškovai iki 2012 m. rugpjūčio 9 d. sutarties dėl sutartinės hipotekos su atsakovu sudarymo buvo įkeitę dalį savo turimo nekilnojamojo turto esančio Kunkių kaime (žemės sklypą ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą), vėliau įkeisto atsakovo naudai, Nordea Bank Finland Plc. Prievolė, kuriai užtikrinti ieškovai buvo įkeitę savo turtą Nordea Bank Finland Plc, galiojo iki 2025 metų. Įkeičiant tą patį turtą atsakovo naudai 2012 m. rugpjūčio 9 d. sutartimi dėl sutartinės hipotekos ankstesnis įkeitimas buvo panaikintas ir išregistruotas, galbūt grąžinus likusį įsiskolinimą Nordea Bank Finland Plc.

2612.

27Nurodo, jog ieškovų argumentai, grindžiantys ieškinio reikalavimus, yra abstraktūs, nesusiję su atsakovo veiksmais, neatitinka formaliųjų įstatymo keliamų reikalavimų sandoriui pripažinti negaliojančiu ir remiasi tik ieškovų pateiktomis objektyviai neįrodomomis aplinkybėmis bei tų aplinkybių vertinimu. Dėl šių priežasčių ir, remiantis LR CPK 95 straipsniu, prašo teismo skirti ieškovams baudą iki penkių tūkstančių eurų, 50 procentų baudos paskiriant atsakovui.

2813.

29Trečiajam asmeniui E. Ž. ieškinys su priedais įteiktas asmeniškai 2018 m. liepos 31 d. (b. t. I, b. l. 112). Atsiliepimo teismo nustatytu terminu trečiasis asmuo nepateikė.

3014.

31Trečiajam asmeniui A. M. ieškovų ieškinys ir teismo šaukimai, informuojantys apie teismo posėdžius, įteikti viešo paskelbimo būdu. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2016 m. vasario 26 d. nutarimu A. M. atliekant ikiteisminį tyrimą ( - ) pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška.

3215.

33Teismo posėdžio metu ieškovas R. J. paaiškino, kad su A. M. buvo draugai nuo vaikystės. A. M. prašė įkeisti turtą, sakė, kad UAB „Subarė“ pirks laivų, supjaustys juos į metalo laužą, gaus pelno, jam pažadėjo pakelti atlyginimą. Jis dirbo UAB „Subarė“ gamybos vadovo pavaduotoju. Dėl turto įkeitimo bendravo tik su A. M., kuris jam patvirtino, kad turi gerą verslo planą, kuris padės uždirbti pinigų. Sutartį pasirašyti įkalbėjo A. M., o jis įkalbėjo savo sutuoktinę R. J.. Ji su A. M. nebendravo, visas sandorio sudarymo aplinkybes žinojo tik iš jo. Jisai turi vidurinį išsilavinimą, o jo sutuoktinė – aukštąjį ekonominį išsilavinimą. Į banką dėl įkeitimo sąlygų nesikreipė, su niekuo iš banko nebendravo. Žinojo, kad A. M. yra artimas S. P., atsakovo banko valdytojo, draugas, matydavo juos kartu. Pasirašydamas įkeitimo sutartį su ja susipažino, ten buvo nurodyta viskas taip, kaip jam buvo sakęs A. M., su kredito sutarties sąlygomis jis taip pat buvo susipažinęs. Pasirašydamas sutartį ir jos pakeitimą suprato, kad įkeičia savo turtą, suprato, kad į turtą gali būti nukreiptas išieškojimas, tačiau A. M. sakė, kad to nebus. Paėmus kreditą UAB „Subarė“ dirbo, buvo pjaustomas metalas, už kredito pinigus buvo nupirkti du laivai, iš kurių vienas nuskendo. Prašo įkeitimo sutarties dalį, kuria įkeistas jam ir jo sutuoktinei priklausantis turtas, pripažinti negaliojančia kaip sudarytą dėl apgaulės. Nurodė, jog A. M. su banku jį apgavo. Banko neteisėti veiksmai – bankas nekontroliavo, kaip A. M. naudoja už kreditą gautus pinigus. A. M. neteisėti veiksmai – jis pabėgo su pinigais, kuriuos gavo už vieną laivą. Mano, jog A. M. jau įkalbinėdamas juos įkeisti turtą buvo suplanavęs pasisavinti pinigus ir pabėgti.

3416.

35Ieškovų atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad sutartį ieškovai pasirašė dėl apgaulės. Ieškovas patvirtino, kad pasirašyti įkeitimo sutartį jį įkalbėjo A. M.. A. M. nurodė, kad kreditas imamas apyvartinėms lėšoms, kad UAB „Subarė“ turi rimtų partnerių, nors tikrieji A. M. ketinimai buvo pasisavinti lėšas ir negrąžinti kredito. Ieškovai pasirašydami sutartį tikėjosi visai kitokio sandorio. Prašo ieškinį patenkinti, o atsakovo prašymo dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir baudos skyrimo netenkinti.

3617.

37Atsakovo atstovas advokatas A. S. teismo posėdžio metu atsiliepimą į ieškinį palaikė, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad susidaro vaizdas, jog ieškovai viską žinojo, visus veiksmus derino su A. M., o dabar prašo sutarties dalį pripažinti negaliojančia dėl apgaulės. Nurodė, jog pasirašant sutartį pas notarą jis dalyvavo kaip atsakovo atstovas. Notaras pasakė visus esminius momentus, dėl valios klausė ieškovų, jie pasakė, kad viską supranta. Ieškovams jokių klausimų, abejonių nekilo, su kredito sutartimi, jos sąlygomis buvo susipažinę, tai patvirtino. Baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog nors ieškovai nurodo, kad tikėjosi kitokio sandorio, tačiau R. J. posėdžio metu patvirtino, jog pasirašydamas įkeitimo sutartį suprato, ką pasirašo, žinojo sutarties sąlygas, tačiau nesitikėjo tokių pasekmių, kad UAB „Subarė“ bankrutuos ir negrąžins pinigų. Tai, kad visos A. M. nurodytos sąlygos atsispindėjo įkeitimo sutartyje, posėdžio metu patvirtino tiek ieškovas, tiek E. Ž.. Banko atstovas įkalbinėjant R. J. pasirašyti įkeitimo sandorį net nedalyvavo, dėl kredito suteikimo sprendė visai kiti žmonės, R. J. ir E. Ž. nurodomas P. šių klausimų nesprendė. Ieškovai neįrodė, kad su banku būtų tartasi dėl kažkokių kitokių susitarimų, jokių banko aktyvių veiksmų nebuvo, nėra įrodymų, kad bankas būtų žinojęs apie kokią A. M. planuojamą apgaulę, nes jos tuo metu net nebuvo.

3818.

39Trečiasis asmuo E. Ž. nurodė, jog su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti, nes A. M. juos apgavo. Bankas turėjo kontroliuoti, kur UAB „Subarė“ išleido pinigus, gautus pagal kredito sutartį. A. M. viską derino su banko valdytoju S. P., jie buvo geri draugai. A. M. kalbant su R. J. dalyvavo, patvirtina, jog A. M. žadėjo ieškovui skirti aukštesnes pareigas, duoti didesnį atlyginimą. Dėl kredito sumos ir įkeitimo sutarties termino A. M. sakė viską taip, kaip ir buvo nurodyta pasirašytuose sandoriuose. Jie visi trys buvo draugai nuo vaikystės. Jis su A. M. buvo UAB „Subarė“ akcininkai, turėjo po 50 proc. akcijų. Jis dirbo administracijos direktoriumi, o A. M. buvo bendrovės direktorius. Kredito sutartyje buvo nurodyta, kad UAB „Subarė“ gali paimti ne daugiau kaip 3000 Eur, o šios nuostatos nebuvo laikomasi. Už kredito pinigus buvo nupirkti du laivai. Vienas laivas nuskendo ir už jį nebuvo išmokėtas draudimas. A. M. kitą už kredito pinigus nupirktą laivą pardavė ir pasisavinęs pinigus pabėgo. A. M. pabėgo 2014 m. lapkričio 24 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba baudžiamojoje byloje tiria šias aplinkybes, jis toje byloje yra pripažintas nukentėjusiuoju. Ieškinys atmestinas.

4019.

41Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Subarė“, atstovaujama A. M. ir Baltikums Bank AS, bei A. M., E. Ž. ir R. J., R. J. sudarė Sutartį dėl sutartinės maksimalios hipotekos nustatymo, registro ( - ). Šia sutartimi R. J. ir R. J. svetimo turto hipoteka už UAB „Subarė“ prievoles atsakovui pagal 2012 m. liepos 25 d. kredito linijos sutartį ( - ) įkeitė jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą (du žemės sklypus su statiniais, esančius ( - ) (Sutarties ( - )) (b. t. I, b. l. 7–16). Pažymėtina, jog šia Sutartimi taip pat buvo įkeistas ir kitas nekilnojamasis turtas, nuosavybės teise priklausęs UAB „Subarė“, A. M. ir E. Ž. (Sutarties ( - )). 2013 metų balandžio 9 d. tarp UAB „Subarė“, atstovaujamos A. M. ir Baltikums Bank AS, ir A. M., E. Ž., R. J. ir R. J. buvo pasirašytas Susitarimas pakeisti sutartį dėl sutartinės hipotekos, kurio 1 punktu buvo pakeistas 2012 m. rugpjūčio 9 d. Sutarties dėl sutartinės maksimalios hipotekos nustatymo, registro ( - ), 2 straipsnis. Numatyta, jog šia sutartimi nustatoma hipoteka užtikrina skolininkės UAB „Subarė“ turtinių prievolių pagal 2012 m. liepos 25 d. kredito linijos sutartį ( - ) ir 2013 m. kovo 26 d. pasirašytą šios kredito linijos sutarties ( - ) pakeitimą Nr. 1 įvykdymą. Pakeitimas taip pat buvo patvirtintas notaro E. S. (b. t. II, b. l. 17–20).

4220.

43Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, jog įkeistas turtas: žemės sklypas, unikalus ( - ), adresas ( - ); pastatas – gyvenamasis namas, unikalus ( - ), adresas ( - ), nuosavybės teise priklauso R. J. (b. t. I, b. l. 21–22, 27). Žemės sklypas, unikalus ( - ), adresas ( - ); pastatas – sodo pastatas, unikalus ( - ), adresas ( - ); pastatas – ūkinis pastatas, unikalus ( - ), adresas ( - ); pastatas – šiltnamis, unikalus ( - ), adresas ( - ); kiti statiniai (inžineriniai) kiemo statiniai: šulinys, unikalus ( - ), adresas ( - ), nuosavybės teise priklauso R. J. (b. t. I, b. l. 23–26).

44Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės

4521.

46Ieškovai kreipėsi teismą ir prašo Sutarties dalį pripažinti negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu kaip sudarytą dėl apgaulės. Ieškovai nurodė, jog UAB „Subarė“ ir A. M., sudarydami ginčijamą Sutartį, iš anksto buvo sugalvoję schemą jos nevykdyti ir nesąžiningai įtikino ieškovus pasirašyti hipotekos sandorį. Jeigu ieškovams būtų buvę atskleistos visos sandorio sudarymo ir vykdymo aplinkybės, tikrieji šalių ketinimai, ieškovai jokiu būdu nebūtų sutikę pasirašyti Sutarties. Sudarant Sutartį ieškovų valios turinys buvo akivaizdus – pakankamai trumpam ir apibrėžtam terminui suteikti hipotekos naudą tam, kad UAB „Subarė“ galėtų sureguliuoti savo piniginius srautus, apyvartines lėšas ir iš uždirbtų pinigų grąžinus kreditą ieškovų hipoteka pasibaigtų. Egzistuojant tokiai valiai ir tokiam sandorių turiniui, ieškovai sutiko pasirašyti sutartį. Tačiau UAB „Subarė“ vadovas A. M. neatskleidė, jog jis ketina pasisavinti gautus pinigus, pasislėpti ir jų negrąžinti. Jeigu ieškovams būtų buvusios žinomos šios aplinkybės, jie sandorio nebūtų sudarę. Praktiškai pasinaudodamas ieškovais A. M. juos suklaidino siekdamas neteisėtų, savanaudiškų tikslų.

4722.

48Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Dvišaliam sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyviai išreikštų savo valią, kad jų valią žinotų kita sandorio šalis. Sandorio šalių valia turi būti išreiškiama įstatyme nustatyta forma. Šiuo atveju išorinės valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sandoriui sudaryti arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl šių priežasčių valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2003).

4923.

50Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį sandoriai, turintys valios trūkumų, taip pat sandoriai, sudaryti dėl apgaulės, gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais pagal nukentėjusiojo ieškinį. Dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs. Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; 2008 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2008; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; kt.). Dėl apgaulės sudarytą sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai apgaulės veiksmus atliko kitas sandorio dalyvis ar šiam žinant – kitas asmuo, ir apgaulė lėmė sandorio sudarymą, t. y. nesant apgaulės, sandoris nebūtų buvęs sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1008/2001; 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-760/2003; 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2006; 2007 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2007). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to taikant CK 1.91 straipsnį būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2002; 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003). Apgaulė gali pasireikšti tik tyčia ir tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu kaip sudarytas dėl apgaulės, būtina nustatyti tyčinius veiksmus, kurie gali pasireikšti tiek tylėjimu, tiek aktyviais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008). Nagrinėjant civilines bylas, susijusias su sandorių, sudarytų dėl apgaulės, pripažinimu negaliojančiais, turi būti remiamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, siekiant prioritetiškai ginti apgautosios, o ne nesąžiningos šalies, panaudojusios apgaulę, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2002).

5124.

52Ieškovai nurodo, kad A. M., sudarydamas ginčijamą sutartį, iš anksto buvo sugalvojęs schemą jos nevykdyti ir nesąžiningai įtikino ieškovus pasirašyti hipotekos sandorį, tačiau nepateikia jokių šias faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2012 metais į atsakovą, tuometinį Baltikums Bank AS, kreipėsi UAB „Subarė“ su prašymu refinansuoti jau turimas paskolas su Nordea Bank Finland Plc ir AB DnB Nord banku (dabar Luminor Bank, AB), suteikti kredito liniją (iki 2 milijonų eurų) laikotarpiui iki 2015 metų liepos mėnesio 24 dienos UAB „Subarė“ apyvartinėms lėšoms, laivų pirkimui turint tikslą juos vėliau utilizuoti. Tai patvirtina byloje pateiktas atsakovės UAB „Subarė“ prašymas (b. t. II, b. l. 3–8). Kreditas UAB „Subarė“ buvo suteiktas 2012 m. liepos 25 d., jo grąžinimui užtikrinti buvo sudaryta sutartinės hipotekos sutartis. 2013 m. kovo 4 d. A. M. pasirašytame prašyme Baltikums bank AS dėl papildomų kredito lėšų skyrimo A. M. nurodė, jog kredito lėšos bus panaudotos finansuoti konkrečių laivų įsigijimą, turint informacijos apie tolesnę metalo laužo realizaciją rinkos kainomis (b. t. I, b. l. 148–149).

5325.

54Iš ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, jog UAB „Subarė“ iki 2014 metų vykdė veiklą, po kredito paėmimo buvo atliekami įvairūs darbai, pjaustomas metalas. Šias aplinkybes ieškovas ir trečiasis asmuo E. Ž. žino, nes jie dirbo UAB „Subarė“. Ieškovas R. J. dirbo UAB „Subarė“ gamybos vadovo pavaduotoju ir jo darbo vieta buvo UAB „Subarė“ aikštelėje, kuri buvo Vakarų laivų remonto gamyklos teritorijoje, kurioje ir buvo pjaustomas metalas. Už kredito pinigus buvo nupirkti du laivai, iš kurių vienas plaukdamas į Klaipėdos uostą nuskendo, o kitas buvo parduotas. Kaip nurodo ieškovas ir trečiasis asmuo E. Ž., A. M. pinigus už parduotą laivą persivedė į savo, o ne į UAB „Subarė“ sąskaitą ir juos pasisavinęs slapstosi. Ieškovas ir trečiasis asmuo teismo posėdžio metu pripažino, jog laivai buvo nupirkti. Kaip paaiškino ieškovas, po pirmos Sutarties pasirašymo darbai įmonėje buvo vykdomi, todėl sutiko pakartotinai įkeisti turtą UAB „Subarė“ padidinus kredito limitą.

5526.

56Teismas pažymi, jog ieškovai, be savo ir trečiojo asmens paaiškinimų, byloje nepateikia jokių rašytinių įrodymų, kad imdamas kreditą ir tardamasis su jais dėl turto įkeitimo A. M. planavo už įsigytus laivus gautus pinigus pasisavinti ir neatsiskaityti su banku. Šių ketinimų taip pat nepatvirtina ir tai, jog pats A. M. 2012 m. rugpjūčio 9 d. Sutartimi dėl sutartinės hipotekos (b. t. I, b. l. 7–14) įkeitė ir jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusi turtą, nurodytą Sutarties 1.10–1.13 punktuose, taip pat atsakovo nurodytos aplinkybės, kad iki 2014 m. lapkričio mėnesio atsiskaitinėjo su banku. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad jau Sutarties sudarymo metu A. M. turėjo ketinimų už gautą kreditą nupirkti laivus, juos utilizuoti ar parduoti ir pinigus pasiimti (CPK 178 straipsnis).

5727.

58Ieškovai nurodo, kad sudarant Sutartį jų valios turinys buvo akivaizdus – pakankamai trumpam ir apibrėžtam terminui suteikti hipotekos naudą tam, kad UAB „Subarė“ galėtų sureguliuoti savo piniginius srautus, apyvartines lėšas, ir iš uždirbtų pinigų grąžinus kreditą ieškovų hipoteka pasibaigtų. Egzistuojant tokiai valiai ir tokiam sandorių turiniui, ieškovai sutiko pasirašyti sutartį, tačiau UAB „Subarė“ vadovas A. M. neatskleidė, jog jis ketina pasisavinti gautus pinigus, pasislėpti ir jų negrąžinti.

5928.

60Tam, kad sandoris dėl apgaulės būtų pripažintas negaliojančiu, turi būti konstatuota ydingai susiformavusi šalies valia sudaryti sandorį. CK 4.181 straipsnio 1 d. numato, jog svetimo daikto hipoteka – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai skolininkas yra kitas asmuo negu įkeisto daikto savininkas. Straipsnio formuluotė, leidžia atskleisti svetimo daikto hipotekos esminę sąlygą, kad savininkas savo turtu apsaugo kito asmens skolinio įpareigojimo įvykdymą. Taigi tokio sandorio nuginčijimas galimas, įrodžius, kad įkaito davėjas buvo suklaidintas, nes buvo įtikintas, jog už skolininko prievoles atsakyti savo turtu nereikės. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina ieškovų valios sudarant sutartis ydingumo.

6129.

62Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, jog buvo susipažinęs su UAB „Subarė“ kreditavimo sąlygomis, jie su sutuoktine R. J. savanoriškai sutiko įkeisti bankui jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, suprato, kad sudaro turto įkeitimo sandorį ir kad už UAB „Subarė“ skolas bankui išieškojimas gali būti nukreiptas į jų įkeistą turtą, tačiau tikėjosi, kad taip neįvyks. 2012 m. rugpjūčio 9 d. Sutarties dėl maksimalios hipotekos nustatymo 2 straipsnio 1 punkte nurodyta, jog šia sutartimi nustatoma hipoteka užtikrina skolininko, t. y. UAB „Subarė“, turtinių prievolių pagal 2012 m. liepos 25 d. kredito linijos sutartį ( - ) vykdymą, įskaitant visų pagal 2012 m. liepos 25 d. kredito linijos sutartį mokėtinų palūkanų sumokėjimą. Šia sutartimi nustatoma hipoteka šalių susitarimu taip pat užtikrinamas ir kredito linijos sutartyje numatytų netesybų bei nuostolių, patirtų dėl hipoteka užtikrintų turtinių prievolių neįvykdymo, sumokėjimas. Sutarties 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog skolininko turtinių prievolių pagal 2012 m. liepos 25 d. kredito linijos sutartį įvykdymo terminas – 2025 m. liepos 25 d. Sutarties 6 straipsnio 1 dalies f punkte nurodyta, jog įkaito davėjai, tai yra ir ieškovai R. J. ir R. J., patvirtina, kad jie susipažino su 2012 m. liepos 25 kredito linijos sutartimi ( - ), ją perskaitė ir suprato, įsipareigoja laikytis joje numatytų sąlygų, kurios pagal šią sutartį taikomos įkaito davėjams. Nustatyta, jog ši Sutartis buvo patvirtinta notaro E. S.. Ieškovas taip pat patvirtino, jog savanoriškai pasirašė ir 2013 m. balandžio 9 d. Sutarties pakeitimą, žinojo apie tai, jog UAB „Subarė“ suteikiamo kredito suma nuo 2 milijonų didinama iki 3 milijonų. 2013 m. balandžio 9 d. Sutarties pakeitimo 2 punkto d dalyje nurodyta, jog įkaito davėjai patvirtina, kad jie susipažino su 2013 m. kovo 26 d. pasirašytu 2012 m. liepos 25 d. kredito linijos sutarties ( - ) pakeitimu Nr. 1 (paskolos dydžio padidinimas iki trijų milijonų eurų), jį perskaitė ir suprato.

6330.

64Iš ieškovo R. J. ir trečiojo asmens E. Ž. teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių nustatyta, jog ieškovai suprato, kad sudaro turto įkeitimo sutartį, kad jie įkeistu turtu tampa atsakingi už UAB „Subarė“ prisiimtus įsipareigojimus pagal kredito sutartis. Į teismo klausimą, ar jie sudarydami sandorį suprato, kad bus atsakingi už UAB „Subarė“ skolas įkeistu turtu, ieškovas R. J. nurodė, jog suprato, tačiau tikėjo, kad tai neįvyks. Pažymėtina, jog ieškovai net du kartus, t. y. 2012 m. rugpjūčio 9 d. ir 2013 m. balandžio 9 d., sutiko įkeisti savo turtą, o tarp šių sutarčių pasirašymo praėjo ganėtinai ilgas laiko tarpas, jo metu ieškovai galėjo apgalvoti, įvertinti savo atliekamus veiksmus.

6531.

66Ieškovai ieškinyje nurodo, jog sutiko įkeisti turtą tik trumpam terminui, tačiau posėdžio metu ieškovas patvirtino, jog žinojo, kuriam laikui buvo paimtas kreditas, tačiau tikėjo, kai A. M. sakė, kad stengsis kreditą bankui atiduoti ir „nuimti“ įkeitimą greičiau. Be to, sutiktina su atsakovo nurodytais motyvais, jog hipotekos sandoryje jo galiojimo terminas išvis nebuvo nurodytas, kadangi tai išvestinis sandoris, priklausantis nuo pagrindinio sandorio sąlygų. Pažymėtina, jog terminas buvo nurodytas tarp UAB „Subarė“ ir atsakovo pasirašytoje kredito sutartyje: terminas UAB „Subarė“ finansiniams įsipareigojimas įvykdyti buvo nustatytas iki 2015 metų liepos mėnesio 25 dienos.

6732.

68Ieškovai ieškinyje nurodo, jog sutiko pasirašyti hipotekos sutartį, nes ieškovą su A. M. siejo draugiški santykiai, o puikų verslo planą patvirtino ir banko skyriaus vadovas. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog A. M. artimai bendravo su banko valdytoju S. P., su kuriuo kartu pramogaudavo ir leisdavo laiką, tačiau jis pats dėl hipotekos sandorio sudarymo aplinkybių su niekuo iš banko nebendravo. Ieškovo ir trečiojo asmens nurodomas aplinkybes, jog jeigu A. M. nebūtų artimai bendravęs su banko skyriaus valdytoju P., kreditas nebūtų buvęs suteiktas, paneigia atsakovo byloje pateikti rašytiniai įrodymai, jog sprendimus dėl paskolos UAB „Subarė“ suteikimo priėmė daug atsakingų atsakovo darbuotojų (kredito komiteto nariai, valdybos nariai), tarp kurių S. P. nėra nurodomas (b. t. I, b. l. 145–146, 153–159, b. t. II, b. l. 10–20).

6933.

70Ieškovas nurodo, kad banko neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog bankas nekontroliavo, kaip UAB „Subarė“ naudoja jai kredito sutarties pagrindu perduotus pinigus. Teismas nesutinka su šiais ieškovo argumentais. Atsakovo atstovas nurodė, kad jokio kreditinių lėšų pasisavinimo atsakovas pagal turimus dokumentus neįžvelgė, kadangi kredito liniją UAB „Subarė“ panaudojo pagal kredito linijos sutarties sąlygas ir dalimis, paskutinį kartą UAB „Subarė“ skolinosi pinigų iš atsakovo pagal kredito linijos sutartį 2014 metų sausio mėnesį, t. y. skolinimas vyko pakankamai ilgą laiką (2012 metų liepos mėnuo–2014 metų sausio mėnuo). Tuo laikotarpiu UAB „Subarė“ vykdė savo prievoles, mokėjo palūkanas ir paskolą. Pažymėtina, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra UAB „Subarė“ ir banko kredito sutarties galiojimas ir vykdymas, šios ieškovų nurodomos aplinkybės neturi įtakos hipotekos sandorio galiojimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

7134.

72Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2001; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009).

7335.

74Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje situacijoje šalių pareigai įrodinėti yra taikoma CPK 12, 178 straipsniuose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos taisyklė.

7536.

76Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, jog ieškovai nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jų ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, kad A. M. sudarant hipotekos sutartį jau buvo sugalvojęs schemą, kaip pasisavins pinigus, ir žinojo, kad negrąžins paskolos, kurios įvykdymas buvo užtikrintas Sutartimi dėl sutartinės hipotekos ir jos pakeitimu, taip pat kad nesąžiningai įtikino ieškovus pasirašyti hipotekos sutartį, todėl ieškovų ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

77Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

7837.

79Dėl šių priežasčių yra pagrindas konstatuoti ieškovus piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis reikšti ieškinį bei prašyti laikinųjų apsaugos priemonių, taip sustabdant atsakovo vykdomą teisėtą išieškojimą iš ieškovų turto pagal galiojantį hipotekos sandorį, remiantis LR CPK 95 straipsniu, atsakovas prašo teismo skirti ieškovams baudą iki penkių tūkstančių eurų, 50 procentų baudos paskiriant atsakovui.

8038.

81CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

8239.

83Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

8440.

85Atsakovas nurodo, jog ieškovai nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, siekdami vien tik užvilkinti jiems priklausančio parduoto iš varžytynių turto perdavimą pirkėjui. Ieškovų argumentai, grindžiantys ieškinio reikalavimus, yra abstraktūs, nesusiję su atsakovo veiksmais, neatitinka formaliųjų įstatymo keliamų reikalavimų sandoriui pripažinti negaliojančiu ir remiasi tik ieškovų pateiktomis objektyviai neįrodomomis aplinkybėmis bei tų aplinkybių vertinimu. Teismo vertinimu, šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. CPK 5 straipsnis numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Atsisakymas nuo teisės kreiptis į teismą negalioja. Nustatyta, jog ieškovai kreipėsi į teismą pasinaudodami jiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje suteikta teise ginti savo teises ir teisinius interesus, jeigu jie mano, kad šios teisės yra pažeistos. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu nevilkino proceso, jų prašymu nebuvo atidėtas nė vienas teismo posėdis, o pateikdami prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismo vertinimu, pasinaudojo savo teisėmis, numatytomis Civilinio proceso kodekse. Nesąžiningumu negali būti laikomas ieškinio padavimas, nors jis ir pripažintas nepagrįstu, jei ieškovai tiki savo teisių pažeidimu ir nuoširdžiai siekia jas apginti, antraip baudos skyrimas prilygtų sankcijai už procesinį veiksmą – ieškinio padavimą. Nenustačius, kad ieškovai pateikdami teismui ieškinį piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jiems baudą.

86Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

8741.

88Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi ieškovų prašymas buvo tenkintas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti žemės sklypo, unikalus ( - ), adresas ( - ); pastato – gyvenamojo namo, unikalus ( - ), adresas ( - ); žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ); pastato – sodo pastato, unikalus ( - ), adresas ( - ); pastato – ūkinio pastato, unikalus ( - ), ( - ); pastato – šiltnamio, unikalus ( - ), adresas ( - ); Kitų statinių (inžinerinių) kiemo statinių: šulinio, unikalus ( - ), adresas ( - ), išieškojimo ir realizavimo veiksmai vykdymo procese pagal Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro 2015 m. vasario 20 d. išduotą vykdomąjį raštą ( - ) (b. t. I, b. l. 114).

8942.

90CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Kadangi ieškovų ieškinys atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

91Bylinėjimosi išlaidos

9243.

93CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

9444.

95Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovai patyrė 1622 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1459 Eur žyminis mokestis, 38 Eur žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b. t. I, b. l. 6, 82, b. t. II, b. l. 73), 125 Eur už vertimo paslaugas (b. t. I, b. l. 73), 2120 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2018-03-20 prašymas, b. t. II, b. l. 5).

9645.

97Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovas byloje patyrė 2837,89 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1690,98 Eur + 800,11 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 346,80 Eur už vertimo paslaugas (b. t. II, b. l. 21–22, 23 ir 24, b. t. II, b. l. 59–62).

9846.

99Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

10047.

101Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 7 punkte nurodyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių) šalies ūkyje 2018 m. trečią ketvirtį sudarė 935,7 Eur.

10248.

103Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį (935,70 × 2,5 = 2316,75 Eur, Rekomendacijų 8.2 punktas), 2018 m. spalio 9 d. prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, 2019 m. sausio 3 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (935,70 × 0,4 × 2 = 748,56 Eur, Rekomendacijų 8.16 punktas), taip pat dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, 2018 m. spalio 15 d. posėdis truko apie 30 minučių, o 2019 m. sausio 7 d. teismo posėdis truko 2 val. 30 min. (935,70 × 0,1 × 3 val. = 280,71 Eur, Rekomendacijų 8.19 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra pagrįstos ir atitinka Rekomendacijose nurodytus dydžius.

10449.

105CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, jog bylos nagrinėjimo metu patyrė 346,80 Eur išlaidas už vertimo paslaugas.

10650.

107Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovui iš ieškovų R. J. ir R. J. lygiomis dalimis t. y. po 1418,95 Eur, priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

108Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

Nutarė

109ieškovų R. J. ir R. J. ieškinį atmesti.

110Priteisti iš R. J. atsakovui BlueOrange Bank AS 1418,95 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

111Priteisti iš R. J. atsakovui BlueOrange Bank AS 1418,95 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

112Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

113Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. 1.... 5. Ieškovai kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydami pripažinti... 6. 2.... 7. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog uždaroji akcinė bendrovė (toliau... 8. 3.... 9. Nurodė, jog sutartį dėl sutartinės hipotekos ieškovus įtikino pasirašyti... 10. 4.... 11. Ieškovai teigia, kad atsitiktinai sužinojo, jog trečiasis asmuo A. M.,... 12. 5.... 13. Ieškovų turimais duomenimis, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos... 14. 6.... 15. Atsakovas AS BlueOrange Bank pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo prašo... 16. 7.... 17. Nurodė, jog 2012 metais į atsakovą, tuometinį Baltikums Bank AS, kreipėsi... 18. 8.... 19. Nurodo, jog atsakovas jokių apgaulingų veiksmų prieš ieškovus neatliko.... 20. 9.... 21. Ieškovų nurodomos aplinkybės apie „apgaulę“ rodo tik tai, jog ieškovai... 22. 10.... 23. Pažymėjo, kad UAB „Subarė“ vykdė savo įsipareigojimus pagal kredito... 24. 11.... 25. Pažymi, kad ieškovai iki 2012 m. rugpjūčio 9 d. sutarties dėl sutartinės... 26. 12.... 27. Nurodo, jog ieškovų argumentai, grindžiantys ieškinio reikalavimus, yra... 28. 13.... 29. Trečiajam asmeniui E. Ž. ieškinys su priedais įteiktas asmeniškai 2018 m.... 30. 14.... 31. Trečiajam asmeniui A. M. ieškovų ieškinys ir teismo šaukimai,... 32. 15.... 33. Teismo posėdžio metu ieškovas R. J. paaiškino, kad su A. M. buvo draugai... 34. 16.... 35. Ieškovų atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad sutartį ieškovai... 36. 17.... 37. Atsakovo atstovas advokatas A. S. teismo posėdžio metu atsiliepimą į... 38. 18.... 39. Trečiasis asmuo E. Ž. nurodė, jog su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti,... 40. 19.... 41. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 9 d. UAB „Subarė“,... 42. 20.... 43. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, jog įkeistas turtas:... 44. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės... 45. 21.... 46. Ieškovai kreipėsi teismą ir prašo Sutarties dalį pripažinti... 47. 22.... 48. Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam... 49. 23.... 50. Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį sandoriai, turintys valios trūkumų, taip pat... 51. 24.... 52. Ieškovai nurodo, kad A. M., sudarydamas ginčijamą sutartį, iš anksto buvo... 53. 25.... 54. Iš ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu,... 55. 26.... 56. Teismas pažymi, jog ieškovai, be savo ir trečiojo asmens paaiškinimų,... 57. 27.... 58. Ieškovai nurodo, kad sudarant Sutartį jų valios turinys buvo akivaizdus –... 59. 28.... 60. Tam, kad sandoris dėl apgaulės būtų pripažintas negaliojančiu, turi būti... 61. 29.... 62. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, jog buvo susipažinęs su UAB... 63. 30.... 64. Iš ieškovo R. J. ir trečiojo asmens E. Ž. teismo posėdžio metu nurodytų... 65. 31.... 66. Ieškovai ieškinyje nurodo, jog sutiko įkeisti turtą tik trumpam terminui,... 67. 32.... 68. Ieškovai ieškinyje nurodo, jog sutiko pasirašyti hipotekos sutartį, nes... 69. 33.... 70. Ieškovas nurodo, kad banko neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog bankas... 71. 34.... 72. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių... 73. 35.... 74. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių... 75. 36.... 76. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, jog ieškovai... 77. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis... 78. 37.... 79. Dėl šių priežasčių yra pagrindas konstatuoti ieškovus piktnaudžiaujant... 80. 38.... 81. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris... 82. 39.... 83. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už... 84. 40.... 85. Atsakovas nurodo, jog ieškovai nesąžiningai pareiškė nepagrįstą... 86. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo... 87. 41.... 88. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi ieškovų... 89. 42.... 90. CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, teismui atmetus ieškinį,... 91. Bylinėjimosi išlaidos... 92. 43.... 93. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 94. 44.... 95. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovai patyrė 1622 Eur dydžio... 96. 45.... 97. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovas byloje patyrė 2837,89 Eur... 98. 46.... 99. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba,... 100. 47.... 101. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.... 102. 48.... 103. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas byloje pateikė atsiliepimą į... 104. 49.... 105. CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, jog prie išlaidų, susijusių su... 106. 50.... 107. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovui iš ieškovų R. J. ir R. J.... 108. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270... 109. ieškovų R. J. ir R. J. ieškinį atmesti.... 110. Priteisti iš R. J. atsakovui BlueOrange Bank AS 1418,95 Eur atsakovo patirtų... 111. Priteisti iš R. J. atsakovui BlueOrange Bank AS 1418,95 Eur atsakovo patirtų... 112. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi taikytas... 113. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...