Byla 1A-377-113-2011

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio, teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Stasio Valužio, sekretoriaujant Linai Andrijaitytei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei, nukentėjusiajam Ž. K., jo atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei, gynėjui advokatui Rimvydui Paulauskui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2011-02-24 nuosprendžio, kuriuo J. B. nuteistas pagal BK 137 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį per tą laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 67 str., J. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise medžioti ir laikyti ginklą 3 metams. Iš J. B. nukentėjusiojo Ž. K. naudai priteista 77 031,95 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4J. B. nuteistas už tai, kad jis, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo sunkiai sužalojo Ž. K.: 2010-01-30, apie 15.30 val., prie medžiotojų klubo „( - )“ namelio, ( - ), ardydamas savo medžioklinį šautuvą TOZ 34 ER, 12x70 kal., Nr. UEN5297, vamzdžio Nr. USN5297 (1975 m.), kurį parsivežė iš miško prie medžiotojų namelio užtaisytą, jo vamzdį atgręždamas į prie namelio buvusius medžiotojus, neįsitikino, kad šautuvo lizduose yra šovinių, taip pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 511, 61, 64, 65, 74.3 punktų reikalavimus ir dėl neatsargumo, šautuvui iššovus, sunkiai sužalojo Ž. K.

5Nuteistasis J. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2011-02-24 nuosprendį ir bylą nutraukti, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, arba šį nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę – paskirtą laisvės atėmimo bausmę bei jos vykdymo atidėjimo terminą sutrumpinti iki 1 metų bei panaikinti įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, taip pat sumažinti iš jo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 10 000 Lt.

6J. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas galėjo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes tam yra visos BK 40 str. numatytos sąlygos: jis padarė neatsargų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę, nieko nenuslėpė, gailisi nusikaltęs, savo elgesį vertina negatyviai, jį patį ir jo artimuosius šis įvykis giliai emociškai sukrėtė, sukėlė didelius išgyvenimus, jis lankė nukentėjusįjį gydymo įstaigose, sumokėjo 9000 Lt, taip visiškai atlygino turtinę ir iš dalies neturtinę žalą, turi nuolatinį darbą, šeimą, laikosi įstatymų, charakterizuojamas teigiamai, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Už jį laidavo bendrovės, kurioje jis dirba, direktorius. Šis asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo, nes ne vienerius metus vadovauja sėkmingai dirbančiai įmonei, yra autoritetingas, pareigingas, atsakingas. Atsisakymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismas motyvavo tuo, kad jis nusikaltimą padarė pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles ir nuslėpė, kad jam darbe yra mokami dienpinigiai. Pasak apelianto, specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas yra nusikaltimą kvalifikuojantis požymis, todėl į tai nebeturėtų būti atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl laidavimo instituto taikymo. Dienpinigiai jam buvo išmokėti tik 2010 m. lapkričio – gruodžio mėn., t. y. jau nagrinėjant bylą teisme ir po prašymo perduoti jį pagal laidavimą gavimo. Darbovietė dienpinigius išmokėjo tik tam, kad jam užtektų lėšų pragyvenimui ir jis galėtų bent iš dalies atlyginti žalą nukentėjusiajam. Todėl teismo išvada, kad jis slepia savo pajamas, yra nepagrįsta ir negali būti tas motyvas, dėl kurio jo nebūtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas išsamiai neišnagrinėjo visų aplinkybių, savo sprendimo netaikyti BK 40 str. tinkamai nemotyvavo.

7Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Jo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti jam neskiriant laisvės atėmimo bausmės. Skirdamas bausmę, teismas nepagrįstai nesivadovavo BK 54 str. 3 d. nuostatomis, nors buvo pagrindas jas taikyti. Įvertinus visas bylos aplinkybes, net ir minimalios straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka BK 41 str. įtvirtintos bausmės paskirties. Jei jam būtų palikta laisvės atėmimo bausmė, ji turėtų būti sutrumpinta iki 1 metų, taip pat iki 1 metų turėtų būti sutrumpintas ir bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Be to, pasak nuteistojo, jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, komandiruotėse dažnai užtrunka ilgiau nei septynias paras, todėl teismo paskirtas įpareigojimas turėtų būti panaikintas, kaip iš esmės pažeidžiantis jo teisę į darbą, nes kitos specialybės jis neturi, netekus darbo, pablogėtų jo šeimos finansinė padėtis, sumažėtų galimybė atlyginti žalą nukentėjusiajam.

8Nuteistasis nesutinka su nukentėjusiajam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, teigia, jog teismas nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos šiuo klausimu, netinkamai vertino jo turtinę padėtį, sužalojimų pasekmes nukentėjusiajam. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Apelianto teigimu, nustatomas ir priteisiamas atlyginti neturtinės žalos dydis, esant tokiems patiems padariniams, būna skirtingas. Pavyzdžiui, asmenims, patyrusiems sunkius sveikatos sutrikdymus, buvo priteista ir 30 000 Lt, ir 20 000 Lt, ir 15 000 Lt, ir 10 000 Lt (kasacinės bylos Nr. 2K-87/2007, 2K-108/2007, 2K-408/2008, 2K-341/2010, 2K-74/2011, 3K-3-560/2010). Atsižvelgiant į tai, J. B. nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam dydį, nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos. Teismas nurodė tik pagrindus, kuriais remiantis tokia žala gali būti priteista, nuosprendyje tik formaliai pasisakė dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, jo pakankamai nemotyvavo. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs nusikalstama veika pažeistų vertybių pobūdį, nepagrįstai nevertino kitų reikšmingų bylos aplinkybių, mažinančių neturtinės žalos atlyginimo dydį, to, kad jis, J. B., atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, gailėjosi dėl padarytos veikos, lankė nukentėjusįjį ligoninėje, jo atsiprašė ir žadėjo atlyginti padarytą neturtinę žalą, tik ne tokio dydžio, kaip prašė nukentėjusysis. Be to, teismas, apelianto teigimu, taip pat nevertino įrodymų, susijusių su jo ir nukentėjusiojo turtine padėtimi. Jam yra 54 metai, jis dirba vairuotoju, gauna minimalią algą, jokio nekilnojamo turto ar santaupų neturi. Teismo išvada, kad jis kas mėnesį gauna po 2800 Lt dienpinigių, yra nepagrįsta byloje surinktais įrodymais ir neatitinka tikrovės. Dienpinigiai jam buvo išmokėti tik bylos nagrinėjimo teisme metu 2010 m. lapkričio – gruodžio mėn. tam, kad jis galėtų atlyginti žalą nukentėjusiajam bei pragyventi. Jam dar teks atlyginti žalą Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą, nukentėjusiajam jis jau sumokėjo 9000 Lt. Teismas taip pat deklaratyviai konstatavo, kad nukentėjusiojo Ž. K. patirti sužalojimai turėjo įtakos jo mėgstamo darbo praradimui, bendravimui su aplinkiniais, šeimos nariais. Byloje yra pakankamai duomenų, kad Ž. K. socialiai neatsiribojo nuo visuomenės ir šeimos, ir nėra duomenų, kad dėl patirtos traumos nukentėjusysis negali gyventi visaverčio gyvenimo. Pats teismas nustatė, kad Ž. K. turi darbą, jo pajamos iš esmės nesumažėjo. Apelianto žiniomis, nukentėjusysis vairuoja transporto priemonę, dalyvauja medžioklėse, taigi jo visuomeninis gyvenimas yra visavertis ir pakankamai aktyvus. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, nuteistasis mano, jog nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra aiškiai per didelis.

9Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovė prašo apeliacinį skundą atmesti.

10Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

11Dėl BK 40 str. taikymo

12Įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus, kuriais remdamasis teismas atmetė BK 40 str. taikymo J. B. galimybę (sunkūs nusikaltimo padariniai, nusikaltimas padarytas pažeidus specialias elgesio saugumo medžioklės metu taisykles, J. B. stengėsi nuslėpti faktą, kad, be darbo užmokesčio, dar gauna nemažus dienpinigius), pripažintina, jog apylinkės teismas, kaip teisingai pastebi apeliantas, iš tikrųjų neaptarė, neanalizavo BK 40 str. 2 d. išvardintų sąlygų, būtinų BK 40 str. taikymui, egzistavimo, todėl savo sprendimo netaikyti kaltininkui BK 40 str. ir neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tinkamai nemotyvavo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis apylinkės teismo sprendimas iš esmės yra teisingas.

13BK 40 str. numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 d. numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti visų BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų visuma (kasacinės bylos Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K-51/2010).

14Nuteistasis J. B. klysta teigdamas, jog yra anksčiau išvardintų sąlygų, įgalinančių atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visuma. Bylos duomenimis, J. B. padarė neatsargų nusikaltimą, iš tikrųjų nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, visiškai atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą ir iš dalies atlygino padarytą neturtinę žalą, atsižvelgiant į visas tiek su J. B. asmenybe, tiek su padaryta nusikalstama veika susijusias bylos aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tačiau kaltininkas ir nukentėjusysis nesusitarė dėl jiems abiems priimtino padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio ir būdo, J. B. nesutiko atlyginti nukentėjusiojo prašomo neturtinės žalos dydžio, todėl ir nėra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins nukentėjusiojo prašomą padarytos neturtinės žalos dydį. BK 40 str. 2 d. 3 ir 4 punktų reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje. Taigi nepasiekus susitarimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, nebuvo įvykdyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, numatyta BK 40 str. 2 d. 4 p. Jau vien dėl šios priežasties J. B. BK 40 str. įtvirtintu pagrindu negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Todėl nebenagrinėjami apeliacinio skundo argumentai, susiję su potencialaus laiduotojo asmenybe, jos tinkamumu būti J. B. laiduotoju. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, jog pagal formuojamą teismų praktiką, net ir esant visoms BK 40 str. nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės, tai yra teismo teisė, o ne pareiga.

15Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog J. B. apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė galimybės atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, taigi nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti.

16Dėl paskirtos bausmės

17Nuteistojo J. B. apeliacinio skundo teiginiai dėl per griežtos bausmės jam paskyrimo yra nepagrįsti. Nors apeliantas nurodo priešingai, teisėjų kolegija mano, kad bausmė jam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį.

18BK 137 str. 3 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Be to, minėtame straipsnyje numatytas nusikaltimas yra neatsargus. BK 55 str. numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kadangi neatsargus nusikaltimas savo pavojingumu paprastai prilygsta nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo pavojingumui, tai ir už neatsargaus nusikaltimo padarymą pirmą kartą teisiamam asmeniui turėtų būti skiriama ne laisvės atėmimo bausmė. Tačiau, kaip jau minėta, BK 137 str. 3 d. sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę, todėl teismas tokios rūšies bausmę ir paskyrė.

19Pagal BK 54 str., reglamentuojantį bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, teismas skiria bausmę, vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Kartu jis įvertina visumą aplinkybių, numatytų BK 54 str. 2 d. BK 61 str. 2 d. pažymėta, kad teismas, skirdamas bausmę, turi įvertinti atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat ir BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir motyvuotai parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

20Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, netinkamai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Teismas įvertino BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, atsižvelgė į padarytos nusikalstamo pavojingumo laipsnį, į kaltės formą, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, tačiau sukėlęs sunkius padarinius – buvo sunkiai sužalotas žmogus, į kaltininko asmenybę, kad jis anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, atlygino dalį padarytos žalos, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d., 4 d. įtvirtintais reikalavimais, teismas J. B. skyrė žymiai mažesnę negu BK 137 str. 3 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę (laisvės atėmimo bausmės vidurkis pagal BK 137 str. 3 d. sudaro 3 metus 7 mėnesius 15 dienų).

21Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas nuteistajam J. B. paskyrė teisingą, savo rūšimi ir dydžiu aiškiai ne per griežtą bausmę, todėl jos švelninti nėra teisinio pagrindo. Kolegija pažymi, jog bausmės švelninimas BK 54 str. 3 d. pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių daryti tokią išvadą, byloje nėra, be to, ir nuteistasis tokių aplinkybių nenurodo. Į visas J. B. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes teismas atsižvelgė, skirdamas jam bausmę. Taigi taikyti jam BK 54 str. 3 d. nuostatų nėra jokio pagrindo.

22Taip pat nėra teisinio pagrindo sutrumpinti J. B. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo termino. BK 75 str. 1 d. numatyta, jog teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Tad teismas, atidėdamas nuteistajam bausmės vykdymą 2 metams, minėtos baudžiamojo įstatymo nuostatos nepažeidė. Apeliantas nepagrįstai prašo panaikinti ir teismo paskirtą įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Toks įpareigojimas yra numatytas BK 75 str. 2 d. 7 p., todėl, skirdamas jį, teismas nepažeidė BK 75 str. 2 d. nuostatų. Minėtas įpareigojimas nepažeidžia nuteistojo teisės į darbą, kaip jis teigia apeliaciniame skunde, nes apie numatomą išvykimą iš anksto pranešęs pataisos inspekcijai, kuriai nuosprendis bus pateiktas vykdyti, gavęs jos sutikimą, jis galės atlikti savo darbines funkcijas ir išvykti į tolimuosius reisus.

23Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog keisti skundžiamą nuosprendį aptartais apeliacinio skundo motyvais, kaip to prašo apeliantas, nėra pagrindo.

24Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio

25Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis Ž. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, jog jam padaryta 100 000 Lt neturtinė žala, ir, atsižvelgiant į tai, kad J. B. buvo jam sumokėjęs 5000 Lt, prašė priteisti iš J. B. 99 209,89 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 85-87).

26Apylinkės teismas patenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies: nukentėjusiojo naudai iš nuteistojo J. B. priteisė 77 031,95 Lt neturtinės žalos atlyginimo, konstatavęs, kad J. B. jau yra atlyginęs 2968,05 Lt neturtinės žalos (t. 2, b. l. 61).

27Nuteistasis J. B. apeliaciniu skundu prašo sumažinti nukentėjusiojo Ž. K. naudai priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 10 000 Lt.

28Apeliantas teisingai pastebi, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos išsprendė, neatsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, todėl netinkamai nustatė iš jo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį. Panašaus pobūdžio bylose (šūvio metu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo, kai nesilaikoma nustatytų specialių elgesio su ginklu saugumo taisyklių), pvz., kasacinėse bylose Nr. 2K-132/2007, 2K-555/2007, 2K-26/2011 nukentėjusiesiems buvo priteista atitinkamai 20 000 Lt, 35 000 Lt ir 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-132/2007 nukentėjusiajam buvo priteista 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, esminė aplinkybė, lėmusi tokį neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, buvo didelis paties nukentėjusiojo neatsargumas, teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes dėl įvykio yra trečdalis ir nukentėjusiojo kaltės, todėl proporcingai jo kaltės daliai neturtinės žalos dydis mažintinas. Kasacinėje byloje Nr. 2K-555/2007 konstatuota, jog, atsižvelgiant į tai, kad kasatoriui teismas priteisė 35 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kolegija neturi pagrindo išvadai, jog šioje dalyje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Kasacinėje byloje Nr. 2K-26/2011 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos dydis teismo sumažintas iki ribų, formuojamų teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose (nukentėjusioji prašė priteisti 70 000 Lt, o jai buvo priteista 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo), jog šioje byloje priimtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje patikrinti visi teisiškai reikšmingi neturtinės žalos dydžio nustatymui kriterijai ir išdėstyti motyvai, paaiškinantys, kodėl nuteistojo apeliacinis skundas dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo atmetamas, o nukentėjusiosios skundas dėl žalos didinimo netenkinamas, jog tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino neturtinės žalos dydį reglamentuojančias civilinės teisės normas, visapusiškai ištyrė ir įvertino nuteistojo civilinę atsakomybę lėmusius veiksmus, todėl teismų sprendimai dėl neturtinės žalos atlyginimo nekeičiami.

29Apylinkės teismas, šioje byloje spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, privalėjo vadovautis aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokio pobūdžio bylose, aišku, atsižvelgdamas ir į tai, jog teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra labai panašios į minėtos kasacinės bylos Nr. 2K-26/2011 aplinkybes, joms taikoma ta pati teisė. Tačiau teismas nepaisė formuojamos teisės taikymo praktikos, nesivadovavo minėtoje kasacinėje byloje priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, spręsdamas analogišką klausimą nagrinėjamojoje byloje, dėl to nustatė neproporcingai didelį neturtinės žalos atlyginimo dydį.

30Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas neatsižvelgė į visas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui reikšmingas šios bylos aplinkybes, nepakankamai išanalizavo visus minėtus kriterijus, neįvertino kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmės sprendžiant priteistino neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

31Įvertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos bei aktualumo. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Teismas nurodė atsižvelgiąs į nusikalstama veika padarytos žalos pasekmes – nukentėjusiojo patirtą didelį fizinį skausmą, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus dėl jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl kurio jam buvo atliktos kelios operacijos, jis gana ilgą laikotarpį gydėsi ligoninėse, jam buvo paskirta reabilitacija, terminuotai nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos pareigų dėl sveikatos būklės, aptarė viso to įtaką nukentėjusiojo turtinei padėčiai, jo gaunamas pajamas, nurodė, kad jis įsidarbino, jam mokamos valstybinė ir netekto darbingumo pensijos, padarė išvadą, kad, sudėjus visas nukentėjusiojo gaunamas pajamas per mėnesį, jis gauna panašią sumą, kokią uždirbdavo iki sužalojimo. Vis dėlto, vertindamas padarytos žalos pasekmes, teismas neįvertino to, kad byloje nėra pateikta medicininių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai pakenkė jo sveikatai nepataisomai, nulėmė sunkius liekamuosius reiškinius, sukėlė labai sunkias negrįžtamas pasekmes, kurios būtų žymiai sumažinusios jo galimybes visose gyvenimo srityse. Anksčiau aptarti bylos duomenys kaip tik patvirtina, kad nukentėjusiojo galimybės žymiai nesumažėjo – darbingumo lygis jam nustatytas laikinai, nukentėjusysis įsidarbino, gauna pensijas, dėl to jo pajamos iš esmės nepasikeitė. Teismas nurodė atsižvelgiąs ir į nuteistojo neatsargią kaltę, amžių, turtinę padėtį, kad jam yra 54 metai, jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, jo darbo užmokestis yra minimalus, jis gauna apie 2800 Lt dienpinigių, kitų pajamų, kaip ir nekilnojamojo turto, indėlių banke, neturi, taip pat į tai, kad nuteistasis nukentėjusiajam sumokėjo 9000 Lt, taip atlygino pastarajam visą nusikalstama veika padarytą 6031,95 Lt turtinę žalą ir dar 2968,05 Lt neturtinės žalos. Tačiau teismas klaidingai įvertino tą aplinkybę, kad nuteistasis, be darbo užmokesčio, dar gauna apie 2800 Lt dienpinigių. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas kreipėsi į J. B. darbovietę, prašydamas pateikti informaciją apie J. B. išmokėtas komandiruočių į užsienio šalis išlaidas (taip pat ir dienpinigius) laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki 2011-01-01 (t. 2, b. l. 44). Darbovietės pateiktoje pažymoje nurodyta, kad vairuotojui J. B. už 2010 m. gruodžio mėn. priskaičiuota 2800 Lt dienpinigių, o jie išmokėti 2011-01-10 (t. 2, b. l. 51). Taigi nuteistasis teisingai apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo išvada dėl jam mokamų dienpinigių yra nepagrįsta bylos duomenimis, nes, kaip matyti, bylos duomenys patvirtina tik tai, kad 2800 Lt dienpinigių buvo priskaičiuoti už 2010 m. gruodžio mėn. ir išmokėti 2011-01-10, o ne mokami nuolat. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui taip pat reikšminga yra tai, kad nuteistasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, suteikė nukentėjusiajam pirmąją pagalbą, jo atsiprašė, lankė ligoninėje, visiškai atlygino turtinę žalą, dalį neturtinės žalos, dar nuteistajam teks atlyginti žalą Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą, kuri, atsižvelgiant į gydymo trukmę, pobūdį, bus nemaža.

32Visos šios aplinkybės mažina priteistos neturtinės žalos kompensacijos dydį. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, jog apylinkės teismas nepakankamai atskleidė ir išanalizavo neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui reikšmingas bylos aplinkybes ir priteisė aiškiai per didelę neturtinės žalos atlyginimo sumą, negali sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo prašymu priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 10 000 Lt. Toks nuteistojo prašymas yra aiškiai neadekvatus padarytos žalos laipsniui ir pobūdžiui, taip pat neatitinka formuojamos teismų praktikos. Šiuo nusikaltimu, kad ir neatsargiu, kaltininkui sąmoningai nesiekiant sukelti nukentėjusiajam fizines ir dvasines kančias, buvo pakenkta vienai aukščiausių vertybių – žmogaus sveikatai, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Visi kiti neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai, tarp jų žalą padariusio asmens turtinė padėtis, sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiami, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, nesuteikia pagrindo mažinti nukentėjusiojo naudai priteisto atlyginti neturtinės žalos dydžio iki nuteistojo prašomos sumos.

33Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išeina, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimu dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio pažeidė civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, neužtikrino nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyros, nenustatė teisingos piniginės kompensacijos už patirtus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, neatkūrė socialinio teisingumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nustatyti teisingą kompensaciją už nusikaltimu sukeltas negatyvias pasekmes ir atkurti teisėtų interesų pusiausvyrą, keičia skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, mažindamas iš nuteistojo J. B. nukentėjusiajam Ž. K. priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 40 000 Lt. Kadangi J. B. yra sumokėjęs 2968,05 Lt neturtinės žalos atlyginimo, neturtinės žalos atlyginimo suma mažintina iki 37 031,95 Lt. Skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 str. 4 p. pagrindu dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

Nutarė

35Skuodo rajono apylinkės teismo 2011-02-24 nuosprendį pakeisti.

36Iš nuteistojo J. B. nukentėjusiojo Ž. K. naudai priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 37 031,95 Lt.

37Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. J. B. nuteistas už tai, kad jis, pažeisdamas teisės aktų nustatytas... 5. Nuteistasis J. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės... 6. J. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas galėjo... 7. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Jo... 8. Nuteistasis nesutinka su nukentėjusiajam priteistu neturtinės žalos... 9. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti,... 10. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 11. Dėl BK 40 str. taikymo... 12. Įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus, kuriais remdamasis teismas... 13. BK 40 str. numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą,... 14. Nuteistasis J. B. klysta teigdamas, jog yra anksčiau išvardintų sąlygų,... 15. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 16. Dėl paskirtos bausmės ... 17. Nuteistojo J. B. apeliacinio skundo teiginiai dėl per griežtos bausmės jam... 18. BK 137 str. 3 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės... 19. Pagal BK 54 str., reglamentuojantį bendruosius bausmės skyrimo pagrindus,... 20. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad apylinkės teismas,... 21. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas nuteistajam J. B. paskyrė... 22. Taip pat nėra teisinio pagrindo sutrumpinti J. B. paskirtos bausmės vykdymo... 23. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog keisti... 24. Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio... 25. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis Ž. K. pareiškė civilinį ieškinį,... 26. Apylinkės teismas patenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl... 27. Nuteistasis J. B. apeliaciniu skundu prašo sumažinti nukentėjusiojo Ž. K.... 28. Apeliantas teisingai pastebi, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje... 29. Apylinkės teismas, šioje byloje spręsdamas priteistino neturtinės žalos... 30. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas turi vadovautis CK... 31. Įvertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip... 32. Visos šios aplinkybės mažina priteistos neturtinės žalos kompensacijos... 33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išeina, kad pirmosios instancijos... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p.,... 35. Skuodo rajono apylinkės teismo 2011-02-24 nuosprendį pakeisti.... 36. Iš nuteistojo J. B. nukentėjusiojo Ž. K. naudai priteistą neturtinės... 37. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....