Byla e2A-350-603/2019
Dėl skolos išieškojimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) G. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. kovo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo G. Ž. ieškinį atsakovui R. P. dėl skolos išieškojimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 000 Eur dydžio skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. lapkričio 21 d. atsakovui paskolinta 2 000 eurų, jis pinigų grąžinimui užtikrinti išrašė ir išdavė paprastąjį vardinį neprotestuotiną vekselį. Vekselyje nebuvo nurodyta pinigų grąžinimo data tik sąlyga „po reikalavimo pateikimo“. 2017 m. birželio 13 d. atsakovui, registruotu paštu, išsiųstas reikalavimas akceptuoti ir apmokėti skolą 2017 m. birželio 16 d. atvykstant nurodytu vekselyje adresu, tai yra Panerių g. 64, Vilniuje. Kadangi atsakovas reikalavimo nepaisė, skolos grąžinti neatvyko ir skolos negrąžino, 2017 m. birželio 16 d. atsakovui, registruotu paštu, išsiųstas pranešimas dėl vekselio neapmokėjimo 2017 m. birželio 16 d., po ko, 2017 m. birželio 28 d. kreiptasi į Vilniaus miesto 7-ąjį notarų biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Ten paaiškėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮIPVĮ) 25 straipsnio 1 dalimi, praleistas terminas vekseliui pateikti. Kadangi praleistas terminas minėtam neterminuotam vekseliui pateikti, jis įgijo skolos raštelio galią. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 3 dalį vekselis atitinka skolos dokumento sąvoką. Atsakovas netinkamai vykdė šalių sudarytą sandorį. Ieškovas paskolino vekselyje nurodytą pinigų sumą atsakovui, o atsakovas neatsiskaitė su ieškovu. Dėl šios priežasties remiantis tinkamu prievolių vykdymo principu ir sudarytu sandoriu iš atsakovo turėtų būti priteista ieškovui 2 000 Eur skolos. Taip pat ieškovo reikalavimu iš atsakovo turėtų būti priteistos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

93.

10A. R. P. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Atsiliepime pažymėjo, jog ieškovas atsakovui pinigų nei pagal vekselį, nei kitaip neskolino ir atsakovas nėra ieškovui skolingas. 2014 m. rugpjūčio 7 d. atsakovas su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Gerusa“ sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas ėjo tolimųjų reisų vairuotojo-ekspeditoriaus pareigas. Darbo sutarties pasirašymo metu direktoriaus pareigas laikinai ėjo ieškovas G. Ž., kuris, ieškovo turimais duomenimis, šiai dienai ir toliau dirba bendrovėje. UAB „Gerusa“ direktorė yra ieškovo G. Ž. sutuoktinė L. Ž.. 2014 m. lapkričio 7 d. darbdavys pavedė atsakovui atlikti krovinio pervežimą maršrutu Lietuva-Baltarusija-Rusija. 2014 m. lapkričio 11 d. atliekant krovinio išmuitinimo procedūras Roslavlio muitinėje (Rusijoje) paaiškėjo, kad pervežimo metu įvyko dalies krovinio vagystė, pranešta policijai. Atsakovui grįžus iš minėto reiso, ieškovas G. Ž. privertė atsakovą jaustis kaltu dėl minėto įvykio, padarė spaudimą atsakovui bei liepė pasirašyti vekselį 2 000 eurų sumai, teigdamas, kad darbdavys dėl šio įvykio kreipsis į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau draudimo sutartyje, neva, yra numatyta franšizė (išskaita), kurios niekas nekompensuos, todėl, jis turįs pasirašyti vekselį 2 000 eurų sumai. Atsakovas, nepasikonsultavęs su teisininkais ir nesuprasdamas vekselio reikšmės, pasidavė ieškovo spaudimui ir šį vekselį 2 000 Eur sumai pasirašė 2014 m. lapkričio 21 d. Vekselio gavėju nurodytas pats ieškovas G. Ž.. 2015 m. kovo 9 d. darbo sutartis nutraukta darbuotojo pareiškimu. 2017 m. birželio 2 d. darbdavys (atstovaujamas ieškovo G. Ž.) kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – DGK) su prašymu priteisti tariamai darbdavio patirtą žalą iš atsakovo. Darbdavys reikalavo priteisti iš atsakovo 13 728,91 Eur pagrobto krovinio vertės sumą, darbdavio kliento (UAB „Vivatrans“) patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat darbdavio patirtas bylinėjimosi išlaidas bei procesines palūkanas. A. R. P. pateikė įrodymus, kad darbdavys nėra įgijęs reikalavimo teisės į atsakovą, todėl darbdavio reikalavimai iš esmės nepagrįsti. 2017 m. liepos 14 d. DGK priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti nagrinėti darbdavio prašymą atsakovui dėl padarytos žalos atlyginimo. 2017 m. birželio 13 d. ieškovas išsiuntė atsakovui reikalavimą dėl 2014 m. lapkričio 21 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pateikimo akceptuoti ir apmokėti 2017 m. birželio 16 d. atvykstant vekselyje nurodytu adresu, t. y. Panerių g. 64, Vilnius. 2017 m. birželio 28 d. ieškovas kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, tačiau buvo praleistas terminas vekseliui pateikti. Tarp ieškovo ir atsakovo nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai, ieškovas atsakovui piniginių lėšų neskolino ir neturi reikalavimo teisės į atsakovą. Pažymėjo, jog vekselis negali būti laikomas net ir prievolės įvykdymą užtikrinančiu dokumentu, kadangi ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą, o atsakovas atitinkamai neturi prievolinių įsipareigojimų ieškovo G. Ž. atžvilgiu. Atsakovas pasirašė vekselį dėl ieškovo spaudimo, kai atsakovui grįžus iš reiso, ieškovas liepė atsakovui pasirašyti vekselį, tokiu būdu, neva, užtikrinant, kad darbdaviui bus kompensuotos išlaidos dėl draudiko tariamai išskaičiuotos franšizės. Tuo tarpu vekselyje, kaip vekselio gavėjas, yra nurodytas ne darbdavys, o pats ieškovas G. Ž.. Šį ieškinį ieškovas taip pat pareiškė savo vardu. Todėl, net nevertinant tos aplinkybės, kad darbdavys neturi reikalavimo teisės į atsakovą (jau vien dėl to, kad nėra savo klientui kompensavęs dėl krovinio vagystės patirtos žalos ir faktiškai žalos nėra patyręs), ieškovas G. Ž. savo vardu neturėtų teisės reikalauti iš atsakovo įvykdyti su darbdaviu susijusias tariamas prievoles net jeigu darbdavys ir turėtų reikalavimo teisę į atsakovą, nes ieškovas G. Ž. ir darbdavys yra du atskiri subjektai. Be to, darbdavio reikalavimai dėl žalos priteisimo iš darbuotojo (tame tarpe ir buvusio darbuotojo) visų pirma turi būti nagrinėjami DGK, kuri yra privaloma išankstinė tokių ginčų nagrinėjimo institucija. Veiksmai, kuriais siekiama apeiti šią įstatymo numatytą privalomą tvarką, yra savaime neteisėti ir nesąžiningi.

114.

12Teismo posėdžio metu ieškovas G. Ž. palaikė ieškinį, prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio pradžioje įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi įsidarbino R. P.. Pradirbęs apie porą mėnesių, atrodo, spalio pradžioje atėjęs paprašė paskolinti pinigus, atrodo norėjo įsigyti transporto priemonę. Atsakė jam, kad pagalvos, kadangi nebuvo pasibaigęs jo bandomasis laikotarpis. Lapkričio mėnesį prieš jam išvažiuojant į reisą, pasakė jam, kad grįžus spręs klausimą dėl paskolos. Grįžus iš reiso vėl užsiminė dėl paskolos, todėl paskolino jam, kadangi buvo jo darbuotojas, manė, kad tuos pinigus jis grąžins. 2014 m. lapkričio 21 d. paskolino R. P. 2 000 Eur, tai buvo asmeniniai pinigai, juos asmeniškai jam ir padavė. Paduodant pinigus grynais buvo pasirašytas vekselis. Tai buvo asmeninės santaupos. 2014 m. lapkričio pradžioje R. P. išvažiavus į reisą įvyko įvykis, pavogta dalis krovinio, kurio vertės neprisimena, gal 20 000 Eur. Skolinant pinigus galėjo dalyvauti jo žmona, kuri dirba toje pačioje įmonėje, tiksliai neprisimena. Kai darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta, jis žadėjo, kad tuos pinigus atiduos, kadangi pereina dirbti į kitą darbovietę. Vekselio nepateikinėjo taip ilgai, kadangi kitoje byloje vyko procesas ir su atsakovu nenorėjo gadinti santykių, galvojo, kad jis palaiko įmonės poziciją. Tačiau pamatė, kad atsakovas eina prieš įmonę. Su atsakovu ne kartą bandė susisiekti, taip pat skambino ir jo žmonai. Pinigus skolino eurais, buvo keturios kupiūros po 500 Eur, buvo išsikeitęs, nežino ar turi išsaugojęs keitimo čekius. Vekselį surašė pats atsakovas. Žmonai buvo užsiminęs, kad atsakovas jo prašo paskolinti pinigus. Vekselis pasirašytas įmonės patalpose, kadangi ten tuo metu jie buvo, tai buvo neseniai grįžus iš reiso, kaip tiksliai vyko pinigų skolinimas neprisimena. Neprisimena ar sutuoktinė buvo tuo metu, kai R. P. pateikė prašymą atleisti jį iš darbo, sutiko jį atleisti trijų dienų laikotarpyje, kadangi pagal įstatymą jis turėjo trijų dienų terminą šį prašymą atsiimti, savo sprendimo jis nemotyvavo, skolos grąžinimo klausimo tuo metu nesprendė, dėl įvykio apie dingusį krovinį nešnekėjo. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį, prašė tenkinti.

135.

14Teismo posėdžio metu atsakovas R. P. nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad po vagystės, kai grįžo į Lietuvą, G. Ž. pasakė, kad nieko baisaus, draudimas viską apmokės. Apie mėnesį ar du nieko nevyko, paskui jis pasakė, kad draudimas atsisako mokėti ir jie paduos juos į teismą, tačiau kas jiems apmokės advokatą ir franšizę, ir privertė pasirašyti vekselį 2 000 Eur sumai. Pinigų iš G. Ž. neėmė, kai pasirašė, nežinojo, kad tai toks svarbus dokumentas, kad reikės jam atiduoti pinigus, neturėjo su kuo pasitarti. Suprato ką pasirašo, pinigų negavo, tai buvo susitarimas, kad bus skolingas jeigu jie laimės bylą su draudimu. Vekselio pasirašymo metu G. Ž. ir jo žmona pradėjo jam daryti spaudimą, kad jis turi jiems sumokėti už advokatą ir franšizę, bet pasakė, kad jei laimės bylą, nieko mokėti nereikės, apie tai, kad jam reikės pinigus atiduoti nieko nekalbėjo, neaptarinėjo situacijos jei bylos nelaimės. Tuo metu kai pasirašė vekselį jau buvo suradęs kitą darbą, jam nustojo mokėti atlyginimą, ieškovo žmona pasakė, kad ras būdą, kaip jam neleisti išeiti iš darbo, tam, kad galėtų išeiti iš šio darbo, jis, veikiamas spaudimo, pasirašė. Vekselį rašė pats, bet nesuprato ką pildo, jį pasirašė tada kai norėjo išeiti iš darbo 2015 m. kovą, kai atnešė prašymą atleisti iš darbo, kokia data buvo nurodyta vekselyje neatkreipė dėmesio, jam tiesiog padavė tekstą ką parašyti ir parašė. Kadangi vagystės nuostoliai sudarė 15 000 Eur, jam buvo pasakyta, kad 2 000 Eur bus jo dalis, kuri padengs jų išlaidas už advokatą ir franšizę. Iš darbo pasiprašė būti atleidžiamas, kadangi paskutinį mėnesį nebuvo darbo, turi tris vaikus, kuriuos reikia išlaikyti, atsirado galimybė pereiti į kitą darbą. Atnešus prašymą, kambaryje buvo tiek direktorė L. Ž., tiek G. Ž.. Pildant vekselį G. Ž. pasakė sumą, o kur ką įrašyti suprato. Jautė atsakomybę, kad dėl jo veiksmų įmonė patyrė žalą, tačiau padarė viską, kad krovinį pristatytų į vietą. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti.

15II.

16Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

176.

18Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo G. Ž. atsakovo R. P. naudai 242 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

197.

20Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra ginčo dėl to, kad atsakovas šioje byloje 2014 m. lapkričio 21 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo sumokėti 2 000 Eur sumą, šalys atsiskaitymo datą vekselyje nustatė ,,po reikalavimo pateikimo“, įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“, tačiau ieškovas praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, todėl neteko ir teisės notarui teikti rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko vykdomuoju įrašu, todėl pagrįstai savo teisėms ginti naudojasi teismine gynyba, t. y. ginčo teisenos tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo skolą.

218.

22Ieškovas šioje byloje įrodinėjo, kad šalis siejo paskolos prievoliniai teisiniai santykiai, 2 000 Eur piniginių lėšų suma atsakovui perduota grynaisiais pinigais, ją atsakovas įsipareigojo grąžinti atsakovui ir todėl išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Atsakovas teigė, jog iš ieškovo nesiskolino pinigų, o vekselyje nurodytos pinigų sumos iš atsakovo nėra gavęs.

239.

24Nagrinėjamu atveju ieškovas poziciją, jog šalis siejo paskolos prievoliniai teisiniai santykiai įrodinėjo savo paties paaiškinimais, liudytojos L. Ž. (UAB „Gerusa“ savininkės ir ieškovo sutuoktinės) parodymais bei rašytiniu įrodymu – 2014 m. lapkričio 21 d. atsakovo vekseliu. Teismas sutiko su pozicija, jog praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮIPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, šis dokumentas gali būti panaudotas teisme, ieškovui įrodinėjant atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą. Taigi teismas nagrinėjamoje byloje 2014 m. lapkričio 21 d. išrašytą vekselį vertina tik kaip rašytinį įrodymą, sprendžiant, ar egzistuoja ieškovo nurodomas sandoris (paskolos sutartis) ir pažymėjo, kad šiame dokumente nėra įrašų apie tai, jog jame nurodyta pinigų suma vekselio išdavimo ar kuriuo nors kitu metu būtų perduota atsakovui. Iš byloje esančių atsakovo paaiškinimų matyti, kad atsakovas neigia iš ieškovo kaip paskolą gavęs 2 000 Eur sumą ir teigia, jog tarp šalių kilo konfliktas, kurio metu jis buvo verčiamas pasirašyti ieškovo pateiktus dokumentus. Taigi tiek ieškovas, tiek atsakovas savaip aiškino vekselio sudarymo aplinkybes. Todėl teismas, vertindamas įrodymus, atkreipia dėmesį ir į aplinkybes, kuriomis minėtas rašytinis įrodymas surašytas.

2510.

26Atsakovas savo atsikirtimus į ieškovo reikalavimus grindė paaiškinimais, kad vekselio išdavimo metu atsakovą ir ieškovo vadovaujamą įmonę UAB „Gerusa“ siejo darbo teisiniai santykiai, jam dirbant šioje įmonėje, gabenant krovinį, 2014 m. lapkričio 11 d. atliekant muitinės procedūras Rusijoje nustatytas krovinio dalies trūkumas, krovinio vagystės vieta ir laikas nenustatytas, dėl tos priežasties G. Ž. ir jo žmona, negavę draudimo, darė spaudimą, kad jis turi jiems sumokėti už advokatą ir franšizę, kurį laiką oraus atlyginimo UAB „Gerusa“ negavus, jam atsiradus galimybei pereiti į kitą darbą, ieškovo žmona pasakė, kad ras būdą, kaip jam neleisti išeiti iš darbo, todėl ir pasirašė darbdavio atstovo reikalautus pasirašyti dokumentus, bet pinigų jam niekas neskolino.

2711.

28Rašytinė bylos medžiaga iš tiesų patvirtina, jog 2014 m. rugpjūčio 7 d. tarp UAB „Gerusa“, atstovaujamo G. Ž., ir atsakovo R. P. sudaryta darbo sutartis, o 2015 m. kovo 9 d. darbo sutartis tarp šalių nutraukta. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Vivatrans“ pagal krovinio vežimo sutartį su krovinio siuntėja bendrove „OU Continental Cargo“ įsipareigojo pervežti iš Lietuvos į Rusiją stalo įrankių krovinį. Nurodytam kroviniui pervežti UAB „Vivatrans“ pasamdė vežėją UAB „Gerusa“, kurios darbuotojas R. P. (atsakovas šioje byloje) atliko krovinio gabenimą. Vežėja priėmė krovinį Lietuvoje 2014 m. lapkričio 7 d., o 2014 m. lapkričio 11 d. atliekant muitinės procedūras Rusijoje nustatytas krovinio dalies trūkumas. Rusijos ir Baltarusijos pareigūnai atsisakė kelti baudžiamąją bylą dėl vagystės, nes neaišku, kurioje valstybėje krovinys dingo. Krovinio vagystės vieta ir laikas nenustatytas. Nuostolis – 13 728,91 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 15 d. sprendimu UAB „Gerusa“ ieškinį atmetė, o UAB „Vivatrans“ ieškinį patenkino iš dalies – priteisė jai iš UAB „Gerusa“ 13 728,91 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų procesines palūkanas; kitą UAB „Vivatrans“ ieškinio dalį atmetė. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi UAB „Gerusa“ apeliacinį skundą, 2017 m. kovo 30 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad krovinio dalies praradimo aplinkybės – tai, kad krovinio tento apsauginis trosas buvo nupjautas, po to pjūvio vietoje sudurstytas adata, taip užmaskuojant pjūvį, nurodo, jog atsakovės vairuotojas netinkamai apžiūrėjo krovinį (arba iš viso jo neapžiūrėjo) po sustojimo ir poilsio Beniakonių miestelyje, t. y. buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 30 d. nutartį paliko iš esmės nepakeistus, pašalinant iš jų motyvuojamųjų dalių argumentus, kuriais pasisakyta dėl vežėjo vairuotojo veiksmų, prižiūrint vežamą krovinį, netinkamumo.

2912.

30Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad jau 2017 m. birželio 2 d. darbdavys (atstovaujamas ieškovo G. Ž.) kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją su prašymu priteisti darbdavio patirtą žalą iš atsakovo. Darbdavys reikalavo priteisti iš atsakovo 13 728,91 Eur pagrobto krovinio vertės sumą, darbdavio kliento (UAB „Vivatrans“) patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat darbdavio patirtas bylinėjimosi išlaidas bei procesines palūkanas. A. R. P. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai pateikė įrodymus, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra priimtas UAB ,,Gerusa“ kasacinis skundas, kuriuo skundžiami teismų sprendimai, iš kurių kildinami reikalavimai R. P., prašė ieškovo prašymo nenagrinėti. 2017 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė nagrinėti darbdavio prašymą atsakovui dėl padarytos žalos atlyginimo.

3113.

32Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, taip pat šalims tenkančias įrodinėjimo pareigas ir jų realias galimybes surinkti šioms aplinkybėms pagrįsti įrodymus, teismas visgi turėjo pagrindo konstatuoti esant pakankamai pagrįstą atsakovo dėstomą poziciją, kad tarp ieškovo ir atsakovo paskolos teisiniai santykiai nebuvo atsiradę. Teismas atsižvelgė į tai, kad vekselio išdavimo metu įmonę UAB „Gerusa“ (kurioje vadovaujančias pareigas įvairiais laikotarpiais ėjo ieškovas G. Ž.) ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai, kurie prasidėjo tik 2014 m. rugpjūčio 7 d., tai yra iki vekselio išdavimo atsakovas ieškovo vadovaujamoje įmonėje dirbo tik keletą mėnesių. Teismo nuomone, šalims vos keletą mėnesių esant pažįstamiems, o vėliau jų santykiams tapus konfliktiškiems dėl įvykusios vagystės, 2 000 Eur dydžio paskolos suteikimas grynaisiais pinigais, jos tinkamai neįforminus, nebūtų logiškas ir apdairaus bei rūpestingo asmens kriterijus atitinkančio asmens veiksmas. Vekselis išduotas netrukus po to, kai 2014 m. lapkričio 11 d. atliekant muitinės procedūras Rusijoje nustatytas krovinio dalies trūkumas atsakovui darbdavio UAB „Gerusa“ patikėtoje vairuojamoje transporto priemonėje Rusijoje, o su tuo susiję atsakovo darbdavio nuostoliai dar nebuvo atlyginti. Tai vertė teismą abejoti ieškovo teiginiais, jog vekselis išduotas paskolos teisiniams santykiams patvirtinti (užtikrinti).

3314.

34Teismo posėdžio metu ieškovo paaiškinimus, kad jau po 2014 m. lapkričio 11 d. aptikto krovinio trūkumo grįžus iš reiso vairuotojui vėl užsiminus dėl paskolos, savo asmenines pinigines lėšas paskolino, nes pasitikėjo atsakovu, manė, kad dirbdamas įmonėje vairuotoju šiuos pinigus jam grąžins, teismas vertino kritiškai. Bylos duomenimis, 2015 m. kovo 9 d. darbo sutartis su atsakovu nutraukta. Be kita ko, teismo posėdžio metu ieškovas negalėjo tiksliai paaiškinti pinigų perdavimo ieškovui aplinkybių, nepaaiškino, kodėl paskolino ne tuo metu Lietuvos Respublikoje cirkuliavusia nacionaline valiuta, neprisiminė, ar jo žmona buvo, perduodant pinigines lėšas. Vertindamas, ar yra kitų įrodymų, patvirtinančių paskolos sandorį, teismas pažymėjo, kad liudytojos L. Ž. (UAB „Gerusa“ savininkės ir ieškovo sutuoktinės) paaiškinimus apie tai, kad jai sutuoktinis buvo užsiminęs, jog atsakovas prašo jo paskolinti pinigų, kad ši buvusi patalpoje ir mačiusi, kaip jos sutuoktinis padavė pinigus kupiūromis po 500 Eur atsakovui, taip pat mačiusi, kaip sutuoktinis darbuotojui pateikė blanką užpildyti, kad skolina pinigus, teismas vertina itin kritiškai. Visų pirma, pirmiau išdėstytų aplinkybių kontekste vertinant liudytojos patikimumą, būtina akcentuoti tai, kad liudytoja L. Ž. yra UAB „Gerusa“ savininkė ir ieškovo sutuoktinė, o tai, kad liudytoja teigia mačiusi piniginių lėšų perdavimo įmonės patalpose faktą, atsakovui dirbant įmonėje, kurioje dirbo ir vadovaujančias pareigas ėjo ir ieškovas, savaime nepatvirtina, kad piniginės lėšos buvo perduotos būtent kaip asmeninė ieškovo paskola atsakovui, o ne kitu tikslu (atliekami mokėjimai pagal darbo sutartį ar kitais pagrindais).

3515.

36Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjant šią civilinę bylą ieškovas neįrodė, o teismas iš bylos medžiagos nenustatė tokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad šalis siejo vekselio atsiradimo pagrindu esanti prievolė, kaip kad teigė ieškiniu ieškovas, paskolos prievoliniai teisiniai santykiai, ieškovas neįrodė, kad vekselio pasirašymo ir išdavimo metu egzistavo juridinis faktas – atsakovo perdavimas ieškovui 2 000 Eur grynųjų pinigų sumos pagal paskolos sandorį. Pripažinta, kad ieškovas reikalavimus atsakovui dėl 2 000 Eur skolos ir procesinių palūkanų priteisimo pareiškė nepagrįstai, dėl ko ieškovo ieškinys atmestinas.

37III.

38Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

3916.

40Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2018 m. kovo 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-286-1014/2018 ir priimti naują sprendimą – apelianto ieškinį atsakovui R. P. patenkinti ir priteisti iš atsakovo apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4117.

42Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas suabsoliutino rašytinį įrašą apie pinigų perdavimą, taip pat nevertino aplinkybės, kad pinigų perdavimo pagal vekselį faktas gali būti įrodomas ir kitais būdais. Teismas neatsižvelgė į įstatymines prezumpcijas, t. y. faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymų reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo.

4318.

44Nagrinėjamu atveju skolos dokumentas yra pas apeliantą. Faktą, kad vekselyje nurodyta pinigų suma atsakovui buvo perduota, patvirtina ir jo besąlygiškas įsipareigojimas šiuos pinigus grąžinti. Aplinkybė, kad vekselyje nenurodytas pinigų priėmimo-perdavimo faktas, nepaneigia tarp šalių egzistuojančių prievolinių santykių, nepanaikina atsakovo pagal vekselį prisiimto įsipareigojimo. Atsakovo išrašyto vekselio turinys jo išdavimo metu atitiko keliamus reikalavimus. Nenumatytas reikalavimas vekselyje papildomai aptarti ar kitokiu būdu užfiksuoti pinigu perdavimo faktą, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nesant papildomo rašytinio patvirtinimo apie pinigų gavimą, pinigų perdavimo faktas neįrodytas.

4519.

46Byloje esančių įrodymų visuma – šalių paaiškinimai, liudytojos L. Z. paaiškinimai, vekselis ir jo turinys, pagal kurį atsakovas besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui 2 000 Eur, taip patvirtindamas tiek pinigų gavimo faktą, tiek prievolės ieškovui egzistavimą, laikytini patvirtinančiais aplinkybes dėl paskolos sutarties sudarymo, todėl atsakovui teko pareiga įrodyti, kad pinigų pagal vekselį jis negavo.

4720.

48Apelianto ieškinys atmestas taip pat ir todėl, kad, kaip minėta, atsakovas nurodė, jog pinigų iš ieškovo nesiskolino, o vekselį surašė ir pasirašė dėl to, jog norėjo skubiai išeiti iš darbo, o ieškovo sutuoktinė pasakė, kad „ras būdą, kaip jam neleisti išeiti iš darbo“. Tokiais paaiškinimais atsakovas įrodinėjo, kad vekselį surašė paveiktas ekonominio spaudimo, todėl šioms aplinkybėms įrodyti atsakovas taip pat turėjo pasitelkti atitinkamas CPK numatytas įrodinėjimo priemones.

4921.

50Apeliantas paaiškina, kad jo paskolinta pinigų suma nebuvo tokia, kurios nebūtų galima paskolinti asmeniui, su kuriuo jis yra pažįstamas 3 mėnesius. Apeliantas paskolino 2 000 Eur, tai nėra labai didelė suma, dėl kurios skolinimo apeliantas turėtų itin daug svarstyti ir vertinti asmeninius santykius su skolininku, jų trukmę. Be to, pinigus jis paskolino jo sutuoktinės vadovaujamoje įmonėje dirbusiam atsakovui, kurio gaunamas darbo užmokestis leistų tokio dydžio skolą grąžinti vos per kelis mėnesius. Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai tapatina apeliantą su atsakovo bei UAB „Gerusa“ tarpusavio santykiais. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, nesivadovavo įstatyminėmis prezumpcijomis, reglamentuojančiomis prievolės pagal vekselį atsiradimų.

5122.

52Vekselio davėjas turi teisę ginčyti pagrindą, iš kurio atsirado prievolė mokėti pagal vekselį. Vekselio davėjui (atsakovui) teko pareiga įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iš esmės neegzistuoja. Atsakovas teigė, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų, bet nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal vekselį ir patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį. Nors atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių vekselio sudarymo ir prievolės pagal jį atsiradimo, tačiau teismas įrodinėjimo naštą perkėlė apeliantui, skundžiamame sprendime nurodydamas, kad vekselyje nėra atskiro įrašo apie pinigų perdavimą, vertindamas šalių pažinties trukmę ir kritiškai vertindamas liudytojos L. Ž. paaiškinimus. Teismas nevertino, kad vekselis surašytas vekselio davėjo (atsakovo) ranka, jo pasirašytas, vekselyje jo paties nurodyta 2 000 Eur dydžio gauta pinigų suma.

5323.

54Pirmos instancijos teismas nurodė vekselio turėtojui pareigą įrodyti prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindą, taip šis teismas sprendime nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo išaiškinimu, kad ši įrodinėjimo pareiga tenka vekselio davėjui. Byloje konstatavus apelianto reikalavimo teisę atsakovui pagal vekselį ir nenuginčijus prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo, pirmosios instancijos teismas sprendimu teisiškai nepagrįstai atsisakė tenkinti apelianto reikalavimą.

5524.

56Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti apelianto (ieškovo) G. Ž. apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. kovo 29 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti iš apelianto (ieškovo) G. Ž. atsakovo R. P. naudai pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5725.

58Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad ieškovas byloje neįrodė pinigų perdavimo atsakovui fakto, pagrįstai pripažino, kad tarp šalių paskolos teisiniai santykiai nesusiklostė, taip pat tinkamai pritaikė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles. Pirmosios instancijos teismas sprendimas yra teisės bei pagrįstas – nėra pagrindo jį naikinti.

5926.

60Teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjant šią civilinę bylą ieškovas neįrodė, o teismas iš bylos medžiagos nenustatė tokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad šalis siejo vekselio atsiradimo pagrindu esanti prievolė, kaip kad teigė ieškinyje ieškovas, paskolos prievoliniai teisiniai santykiai. Todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį dėl tariamos skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas tinkamai atlikus įrodymų tyrimą ir vertinimą.

61IV.

62Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

63Apeliacinis skundas atmestinas.

6427.

65Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

6628.

67Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

6829.

69Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu. Skunde teigiama, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, kas nulėmė neteisingą faktinių aplinkybių nustatymą ir neteisingą bylos išnagrinėjimą.

7030.

71Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

7231.

73Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).

7432.

75Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011;ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

7633.

77Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Pažymėtina, kad jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (per se) nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, jog tai ar ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-540/2009).

7834.

79Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje išaiškino, kad tiek dispozityviosiose, tiek nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, turi teisę bet ne pareigą nurodyti byloje dalyvaujantiems asmenims aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017).

8035.

81Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesudaro pagrindo abejoti priimtu sprendimu. Apeliaciniame skunde nėra pagrįstai nurodyta kodėl byloje esančių įrodymų visuma turėtų būtų vertinama kitaip nei ją vertino pirmosios instancijos teismas ar kuo pirmosios instancijos teismo pateiktas įrodymų vertinimas yra netinkamas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys sudarė pagrindą abejoti ieškovo reikalavimų pagrįstumu, todėl teismas ieškinį atmetė.

8236.

83Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismas suabsoliutino rašytinį įrašą apie pinigų perdavimą, taip pat nevertino aplinkybės, kad pinigų perdavimo pagal vekselį faktas gali būti įrodomas ir kitais būdais. Teismas neatsižvelgė į įstatymines prezumpcijas, t. y. faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymų reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo.

8437.

85Pagal Lietuvos Respublikoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius, civilinių teisių objektas, taip pat abstraktaus pobūdžio įsipareigojimas, mokėjimo priemonė. Tokią poziciją iš esmės pateikia ir Lietuvos Aukščiausias teismas 2007 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, kurioje nurodo, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu, jos subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Tačiau toje pačioje nutartyje Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat nurodo, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Taigi plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

8638.

87Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata lemia išvadą, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010).

8839.

89Tais atvejais, kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta ĮPVĮ. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, patenkinti kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016).

9040.

91Vekselis gali būti atsiskaitymo priemonė kaip įsipareigojimas sumokėti pinigus, tačiau šis įsipareigojimas atsiranda nebūtinai iš paskolos santykių, įsipareigojimo prisiėmimo pagrindas gali būti įvairus – paskola, dovanojimas, atsiskaitymas, savo ar svetimos prievolės garantavimas, kitoks prievolės įvykdymo užtikrinimas ar kitoks įstatymu nedraudžiamas pagrindas. Todėl tais atvejais, kai vekselio gavėjas (ieškovas) nepasinaudojo vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę supaprastinta tvarka gauti prievolės įvykdymą be teismo, o išduodant vykdomąjį įrašą pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą, ir ginčo teisenos tvarka kreipiasi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo skolą, aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas ir kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turi įrodyti taip teigiantis kreditorius (šiuo atveju ieškovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

9241.

93Kaip nustatyta iš byloje esančių šalių paaiškinimų, tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovo turimas atsakovo surašytas dokumentas, kuris įvardintas kaip paprastasis (neprotestuotinas) vekselis, prarado teisinę vekselio galią, kadangi vekselis nustatytu terminu nebuvo pateiktas atsakovui apmokėti, tai yra ieškovas praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, todėl neteko ir teisės išieškoti pinigus iš skolininko vykdomuoju įrašu.

9442.

95Pagal kasacinio teismo praktiką pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

9643.

97Kokia tokio dokumento įrodomoji galia, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (pvz., ar praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, ar nėra visų privalomų paprastojo vekselio rekvizitų ir kokių būtent, koks yra tokio dokumento turinys, kokiomis aplinkybėmis šis dokumentas buvo išrašytas, ar yra kitų įrodymų, patvirtinančių sandorį, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas ir pan.). Tam, kad šis dokumentas būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui (toliau – rašytinė paskolos sutartis) keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

9844.

99Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

10045.

101Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika esant šalių ginčų dėl paskolinių teisinių santykių pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai), o tai, kad paskola grąžinta – paskolos gavėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. S. G. , bylos Nr. 3K-3-351/2013). Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005).

10246.

103Kasacinis teismas, aiškindamas būtinus paskolos sutarties požymius (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), ne kartą yra išaiškinęs, kad esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-203/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2011; kt.).

10447.

105Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, pagrįstai nurodė, jog ieškovas turi pareigą įrodyti egzistavus pinigų perdavimo ir įsipareigojimo juos grąžinti faktą, atsižvelgęs į ieškovo ir liudytojos suinteresuotumą, pagrįstai kritiškai vertino jų žodinius paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, o teismas iš bylos medžiagos nenustatė tokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad šalis siejo vekselio atsiradimo pagrindu esanti prievolė, kaip kad teigė ieškiniu ieškovas, paskolos prievoliniai teisiniai santykiai, ieškovas neįrodė, kad vekselio pasirašymo ir išdavimo metu egzistavo juridinis faktas – ieškovo perdavimas atsakovui 2 000 Eur grynųjų pinigų sumos pagal paskolos sandorį. Kaip jau šioje nutartyje minėta, galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, ar netinkamai vertino įrodymus.

10648.

107Atsižvelgęs į nurodytą teismų praktiką ir aktualų teisinė reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

10849.

109Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

11050.

111Apeliacinį skundą atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovas nepateikė duomenų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl šioje nutartyje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

112Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

113Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. kovo 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-286-1014/2018 palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 7. 2.... 8. Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. lapkričio 21 d. atsakovui paskolinta 2 000... 9. 3.... 10. A. R. P. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su... 11. 4.... 12. Teismo posėdžio metu ieškovas G. Ž. palaikė ieškinį, prašė tenkinti.... 13. 5.... 14. Teismo posėdžio metu atsakovas R. P. nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir... 15. II.... 16. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 17. 6.... 18. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį... 19. 7.... 20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra ginčo dėl to, kad atsakovas... 21. 8.... 22. Ieškovas šioje byloje įrodinėjo, kad šalis siejo paskolos prievoliniai... 23. 9.... 24. Nagrinėjamu atveju ieškovas poziciją, jog šalis siejo paskolos prievoliniai... 25. 10.... 26. Atsakovas savo atsikirtimus į ieškovo reikalavimus grindė paaiškinimais,... 27. 11.... 28. Rašytinė bylos medžiaga iš tiesų patvirtina, jog 2014 m. rugpjūčio 7 d.... 29. 12.... 30. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad jau 2017 m.... 31. 13.... 32. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, taip pat šalims tenkančias... 33. 14.... 34. Teismo posėdžio metu ieškovo paaiškinimus, kad jau po 2014 m. lapkričio 11... 35. 15.... 36. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjant šią civilinę bylą ieškovas... 37. III.... 38. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė... 39. 16.... 40. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2018 m. kovo... 41. 17.... 42. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas suabsoliutino rašytinį įrašą apie... 43. 18.... 44. Nagrinėjamu atveju skolos dokumentas yra pas apeliantą. Faktą, kad vekselyje... 45. 19.... 46. Byloje esančių įrodymų visuma – šalių paaiškinimai, liudytojos L. Z.... 47. 20.... 48. Apelianto ieškinys atmestas taip pat ir todėl, kad, kaip minėta, atsakovas... 49. 21.... 50. Apeliantas paaiškina, kad jo paskolinta pinigų suma nebuvo tokia, kurios... 51. 22.... 52. Vekselio davėjas turi teisę ginčyti pagrindą, iš kurio atsirado prievolė... 53. 23.... 54. Pirmos instancijos teismas nurodė vekselio turėtojui pareigą įrodyti... 55. 24.... 56. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti... 57. 25.... 58. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai... 59. 26.... 60. Teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjant šią civilinę bylą ieškovas... 61. IV.... 62. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 63. Apeliacinis skundas atmestinas.... 64. 27.... 65. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 66. 28.... 67. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių... 68. 29.... 69. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios... 70. 30.... 71. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 72. 31.... 73. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir... 74. 32.... 75. Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos,... 76. 33.... 77. Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Civilinių bylų procese... 78. 34.... 79. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje išaiškino, kad tiek... 80. 35.... 81. Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis... 82. 36.... 83. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismas suabsoliutino rašytinį... 84. 37.... 85. Pagal Lietuvos Respublikoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra... 86. 38.... 87. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių... 88. 39.... 89. Tais atvejais, kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme... 90. 40.... 91. Vekselis gali būti atsiskaitymo priemonė kaip įsipareigojimas sumokėti... 92. 41.... 93. Kaip nustatyta iš byloje esančių šalių paaiškinimų, tarp šalių nėra... 94. 42.... 95. Pagal kasacinio teismo praktiką pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas,... 96. 43.... 97. Kokia tokio dokumento įrodomoji galia, turi būti sprendžiama atsižvelgiant... 98. 44.... 99. Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos civilinio... 100. 45.... 101. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika esant šalių ginčų dėl... 102. 46.... 103. Kasacinis teismas, aiškindamas būtinus paskolos sutarties požymius (CK 6.870... 104. 47.... 105. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas... 106. 48.... 107. Atsižvelgęs į nurodytą teismų praktiką ir aktualų teisinė... 108. 49.... 109. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl... 110. 50.... 111. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos... 112. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 113. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. kovo 29 d....