Byla e2A-46-370/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. L. teisių perėmėjos B. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimo ir 2015 m. kovo 23 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-933-614/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės LITGRID ieškinį atsakovui J. L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana ieškinio pagrindu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Elektra visiems“ (šiuo metu bankrutuojanti). Teisėjų kolegija

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovė LITGRID AB kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia 2014 m. vasario 10 d. atsakovo J. L. ir trečiojo asmens UAB „Elektra visiems“ sudarytą paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis) ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo trečiajam asmeniui 569 848,11 Lt (165 039,42 Eur) sumą; 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Šį sandorį ieškovė ginčijo CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, nurodydama, kad tam yra visos būtinos sąlygos:
    1. UAB „Elektra visiems“ yra skolinga ieškovei 11 587 206,85 Lt (3 355 887,06 Eur) pagal PVM sąskaitas faktūras, išrašytas vykdant tarp jų 2012 m. birželio 15 d. sudarytą Balansavimo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Ši skola ieškovei yra priteista 2014 m. liepos 25 d. Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimu;
    2. Paskolos sutartis pažeidžia ieškovės kaip UAB „Elektra visiems“ kreditorės teises, nes UAB „Elektra visiems“, būdama faktiškai nemoki, suteikė paskolą, tokiu būdu sumažindama savo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę;
    3. Paskolos sutarties jos šalys neprivalėjo sudaryti;
    4. Paskolos sutarties šalys yra nesąžiningos, nes atsakovas yra UAB „Elektra visiems“ vadovas (CK 6.67 str. 3 p.);
    5. Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas.
  3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad dalis paskolos yra grąžinta ir po ieškinio pareiškimo toliau yra grąžinama dalimis, vykdant mokėjimus trečiojo asmens UAB „Elektra visiems“ kreditoriams. Atsakovo teigimu, ieškovė neturi neginčijamos reikalavimo teisės trečiojo asmens atžvilgiu, kadangi Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimas yra ginčijamas Lietuvos apeliaciniame teisme apeliacine tvarka. Be to, dėl ieškovės nesąžiningos konkurencijos veiksmų UAB „Elektra visiems“ patyrė ne mažesnę nei 39 555 358,76 Lt (11 456 023,73 Eur) žalą, todėl trečiasis asmuo gali atlikti vienašalį ieškovės reikalavimo įskaitymą. Pasak atsakovo, ieškovė neįrodė, kad UAB „Elektra visiems“ yra nemoki, ir kad ginčijamas sandoris pažeidžia trečiojo asmens kreditorių teises.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį tenkino: 1) pripažino negaliojančia atsakovo ir trečiojo asmens 2014 m. vasario 10 d. sudarytą paskolos sutartį nuo jos sudarymo momento; 2) taikė restituciją ir iš atsakovo trečiajam asmeniui priteisė 165 039,42 Eur; 3) iš atsakovo trečiajam asmeniui priteisė 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) iš atsakovo ieškovei priteisė 2 106,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas 2015 m. kovo 23 d. papildomu sprendimu ieškovei iš atsakovo priteisė 1 700,07 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2010 m. liepos 21 d. yra trečiojo asmens UAB „Elektra visiems“ vadovas ir vienintelis akcininkas. 2014 m. vasario 10 d. sudaryta rašytinė paskolos sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo UAB „Elektra visiems“ atsakovui dalimis paskolino 569 848,11 Lt (165 039,42 Eur). Atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2019 m. gruodžio 31 d., pervesdamas pinigus į paskolos davėjos sąskaitą ir (ar) vykdydamas iš paskolos gavėjo sąskaitos atsiskaitymus už paskolos davėją. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis grąžino tam tikrą sumą paskolos davėjai UAB „Elektra visiems“, apmokėdamas už jos prievoles kitiems asmenims (CPK 178 str.). Byloje pateiktą lentelę apie paskolos grąžinimą teismas vertino kaip sudarytą suinteresuotų asmenų ir nepagrįstą mokėjimo dokumentais.
  3. Spręsdamas dėl CK 6.66 taikymo sąlygų, teismas nustatė, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimu byloje Nr. 287 ieškovei iš UAB „Elektra visiems“ priteista 11 587 206,85 Lt skolos; 233 822,62 Lt delspinigių; 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 11 587 206,85 Lt skolos sumos, pradedant jas skaičiuoti nuo 2014 m. kovo 2 d. iki šio sprendimo įvykdymo; bei 125 108,86 Lt arbitražo rinkliavų suma ir 20 175,21 Lt bylinėjimosi išlaidų. UAB „Elektra visiems“ skundą dėl šio arbitražo teismo sprendimo Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 27 d. atmetė. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog ji turėjo ir turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Elektra visiems“.
  4. Teismas nustatė, kad vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo minėtoje arbitražo byloje, antstolis nustatė, jog skolininkė UAB „Elektra visiems“ nekilnojamojo turto neturi. Areštuotos buvo tik stiklo pertvaros darbo vietoms, kurių likutinė vertė 2014 m. vasario 28 d. buvo 3 940,64 Lt, ir interneto puslapis, kurio likutinė vertė 5 141,78 Lt. Pinigų likutis sąskaitose buvo 1 563,10 Lt. Kito skolininkei priklausančio turto, kuriuo būtų galima užtikrinti išieškotojo reikalavimą, antstolis nerado. Teismas pažymėjo, kad atsakovo ir trečiojo asmens pateiktų duomenų apie UAB „Elektra visiems“ skolininkus nepakanka, kadangi trūksta informacijos apie išieškojimo galimumą ir realumą. Be to, teismas nustatė, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. vasario 27 d. nutarimu UAB „Elektra visiems“ buvo panaikintas nepriklausomo elektros energijos tiekimo licencijos galiojimas. Iš pateiktų UAB „Elektra visiems“ balansų, finansinių ataskaitų, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitų ir kitų rašytinių įrodymų teismas sprendė, kad 2014 m. vasario 10 d. ginčo sutarties sudarymo metu skolininkės finansinė padėtis buvo bloga. Dėl argumento, jog UAB „Elektra visiems“ patyrė 39 555 358,76 Lt nuostolius, teismas nurodė, kad LITGRID AB šio reikalavimo nepripažino, byla dėl to nepradėta. Pasak teismo, net jei tokia byla ir būtų pradėta, žalos buvimo faktas savaime nepanaikintų skolininkės UAB „Elektra visiems“ prievolės ieškovei. Kadangi skolininkė priverstinai nevykdė ūkinės komercinės nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklos, tačiau vis tiek patyrė veiklos sąnaudas, dėl to įmonės funkcionavimas savaime buvo nuostolingas ir tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo UAB „Elektra visiems“ tai turėjo numatyti. Teismas nustatė, kad 2014 m. gruodžio 17 d. UAB „Elektra visiems“ iškelta bankroto byla. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ginčijama sutartimi neatlygintinai suteikiant paskolą atsakovui, buvo pažeistos kreditorės (ieškovės) teisės.
  5. Teismas nurodė, kad kreditorės (ieškovės) interesai būtų pažeisti net ir tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai dėl atsakovo dalies paskolos sumos grąžinimo šiam apmokant skolininkės UAB „Elektra visiems“ skolas kitiems asmenims, kadangi tokiu būdu prioritetas be jokio teisinio pagrindo būtų suteiktas kitiems skolininkės kreditoriams.
  6. Pasak teismo, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nenurodė jokių Paskolos sutarties sudarymo priežasčių. Teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo teigti, kad ginčo sandorį šalys sudaryti privalėjo. Priešingai, atsakovas turėjo suvokti, kad toks sandoris pažeis kreditoriaus interesus. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo nepaneigė CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos dėl jų nesąžiningumo sudarant ginčo sandorį (sandorį sudarė skolininkas – juridinis asmuo su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas).

6III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

7

  1. Atsakovo J. L. teisių perėmėja B. L. apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimą ir 2015 m. kovo 23 d. papildomą sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
    1. Teismas nepagrįstai nevertino byloje esančių įrodymų apie dalies paskolos grąžinimą trečiajam asmeniui, apeliantui sumokant pinigus tiesiogiai trečiajam asmeniui bei padengiant trečiojo asmens įsipareigojimus kreditoriams. Apelianto manymu, paties kreditoriaus rašytiniai patvirtinimai apie piniginės prievolės dalies įvykdymą yra tiesioginis ir patikimas įrodymas.
    2. Paskolos sutartis jos sudarymo metu nepažeidė ir šiuo metu pagal Paskolos sutartį atsiradusios teisinės pasekmės objektyviai negali pažeisti trečiojo asmens kreditorių (įskaitant ieškovę) teisių. Ieškovė trečiojo asmens sunkią finansinę padėtį įrodinėjo remdamasi 2011 ir 2012 metų finansine atskaitomybe, tačiau šie duomenys objektyviai negali atspindėti įmonės finansinės padėties vėlesniais, t. y. 2013 ir 2014 metais. Komisijos 2014 m. vasario 27 d. nutarimas dėl UAB „Elektra visiems“ nepriklausomo elektros energijos tiekimo licencijos galiojimo panaikinimo yra apskųstas teismui. Todėl ieškovės argumentai apie faktinį trečiojo asmens nemokumą ginčo sandorio sudarymo metu teismo turėjo būti įvertinti kaip neįrodyti. Be to, sudarius Paskolos sutartį, trečiojo asmens turtas nesumažėjo, nes trečiasis asmuo į apeliantą įgijo reikalavimo teisę.
    3. Abi Paskolos sutarties šalys šio sandorio sudarymo metu buvo sąžiningos. Gautos paskolos grąžinimas dalimis dar iki paskolos grąžinimo termino pabaigos rodo, kad apeliantas neturėjo tikslo ilgesniam laikui apriboti trečiojo asmens galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Prie apeliacinio skundo pridėti įrodymai apie periodiškai dalimis vykdytą paskolos grąžinimą patvirtina priešingą išvadą – pats apeliantas trečiojo asmens vardu ir interesais įvykdė trečiojo asmens prievoles daugeliui jo kreditorių. Tokiais veiksmais nebuvo išvengta Lietuvos apeliacinio teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytų ribojimų, pagal kuriuos nuo 2014 m. kovo 6 d. trečiajam asmeniui buvo leidžiama atsiskaityti su įmonės darbuotojais, mokėti mokesčius ir socialinio draudimo įmokas valstybei.
  2. Ieškovė LITGRID AB atsiliepime prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimą ir 2015 m. kovo 23 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus. Nurodo šiuos argumentus:
    1. Pagal nuginčytą sandorį anksčiau sumokėtų sumų (duomenų apie kurių sumokėjimą pirmosios instancijos teismui apskritai nebuvo pateikta), paskirstytų atsakovo nuožiūra ir neaiškia tvarka, įskaitymo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantas, kartu su apeliaciniu skundu teikdamas papildomus įrodymus, nenurodė jokių CPK 314 straipsnyje numatytų išimčių.
    2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Komisijos sprendimus dėl nepakankamų trečiojo asmens UAB „Elektra visiems“ finansinių pajėgumų vykdyti reguliuojamą veiklą bei licencijos vykdyti reguliuojamą veiklą panaikinimo, antstolio pateiktus dokumentus apie trečiojo asmens turimą turtą ir kitus byloje esančius įrodymus, taip pat atsižvelgdamas, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi (ši nutartis yra įsiteisėjusi) UAB „Elektra visiems“ iškelta bankroto byla, pagrįstai konstatavo kreditorės teisių pažeidimą, nes dėl ginčijamo sandorio ieškovei tapo neįmanoma išieškoti net dalies skolos, susidariusios pagal Balansavimo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį.
    3. Paskolos sutarties sudarymo metu apeliantas ir trečiasis asmuo UAB „Elektra visiems“ žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia kreditorės interesus, o ši aplinkybė patvirtina Paskolos sutarties šalių nesąžiningumą. Apeliantas ir trečiasis asmuo nepaneigė CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos dėl jų nesąžiningumo sudarant ginčo sandorį.
  3. Trečiasis asmuo BUAB „Elektra visiems“ atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimą. Nurodo šiuos argumentus:
    1. UAB „Elektra visiems“, 2013 m. būdama nemoki bendrovė ir žinodama, jog nebegalės vykdyti jai įprastinės veiklos bei gauti atitinkamas pajamas, sudarydama Paskolos sutartį bei suteikdama atsakovui 165 039,42 Eur paskolą, ženkliai sumažino savo finansines galimybes įvykdyti prievoles bendrovės kreditoriams ir tokiu būdu pažeidė kreditorių teises.
    2. Įstatymuose ar kituose teisės aktuose ar tarp atsakovo ir ieškovės sudarytose sutartyse nėra numatyta UAB „Elektra visiems“ pareiga sudaryti Paskolos sutartį.
    3. Atsakovas buvo nesąžiningas, kadangi Paskolos sutarties sudarymo metu buvo skolininkės vadovas (CK 6.67 str.).
  4. Trečiasis asmuo BUAB „Elektra visiems“ 2016 m. rugsėjo 6 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą prijungti papildomą rašytinį įrodymą – buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės UAB „KADMAS“ 2016 m. rugpjūčio 23 d. išvadas dėl atsakovo vykdytų atsiskaitymų su UAB „Elektra visiems“. Trečiasis asmuo papildomai pažymėjo, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti UAB „Elektra visiems“ bankroto bylą, 2015 m. kovo 13 d. atsakovas pervedė į BUAB „Elektra visiems“ sąskaitą likusią skolos dalį – 72 007 Eur.
  5. Trečiasis asmuo BUAB „Elektra visiems“ 2016 m. rugsėjo 20 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose atkartoja savo atsiliepimo argumentus dėl UAB „Elektra visiems“ nemokumo sudarant ginčijamą sandorį, ir nurodo papildomus argumentus dėl įmonės kreditorių teisių pažeidimo.
Teisėjų kolegija konstatuoja:

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

10Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

  1. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-506/2008).
  2. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2015 m. kovo 6 d. UAB „Elektra visiems“ pažymą dėl J. L. paskolos grąžinimo detalizavimo, J. L. sąskaitos išrašus, UAB „Elektra visiems“ buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-368/2014. Apelianto teigimu, šie įrodymai patvirtina, kad paskola pagal ieškovės ginčijamą sandorį buvo grąžinta per laikotarpį nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2015 m. kovo 12 d. ir apeliantas nepažeidė jokių teismo nustatytų apribojimų. Nors apeliantas tiesiogiai nenurodo priežasčių, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas buvo įsitikinęs, jog byloje esančių įrodymų pakanka pagrįsti jo nurodytas aplinkybes apie vykdomą paskolos grąžinimą. Iš to galima daryti išvadą, kad poreikis pateikti naujus įrodymus apeliantui atsirado teismui priėmus jam nepalankų sprendimą. Kita vertus, dalis minėtų įrodymų atsirado jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys su šiais naujais įrodymais yra susipažinę ir dėl jų vertinimo yra pasisakę / turėjo galimybę pasisakyti atsiliepimuose. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto naujai pateiktais rašytiniais įrodymais, mano, kad siekiant visapusiško bei išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo išsprendimo, yra pagrindas priimti apelianto pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 314 str.).
  3. Dėl tų pačių priežasčių priimtinas ir trečiojo asmens BUAB „Elektra visiems“ pateiktas naujas įrodymas, nurodytas šios nutarties 13 punkte.
  4. Dėl trečiojo asmens BUAB „Elektra visiems“ pateiktų papildomų rašytinių paaiškinimų pažymėtina, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 str.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1155/2013; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2011; kt.). Šių nuostatų pagrindu teisėjų kolegija atsisako priimti trečiojo asmens BUAB „Elektra visiems“ pateiktus rašytinius paaiškinimus, kuriais yra papildomas trečiojo asmens atsiliepimas į apeliacinį skundą.

11Dėl actio Pauliana sąlygų

  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
  2. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad Paskolos sutartis pažeidžia ieškovės ir kitų BUAB „Elektra visiems“ kreditorių interesus, ir kad abi Paskolos sutarties šalys šio sandorio sudarymo metu buvo nesąžiningos. Todėl teisėjų kolegija patikrina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė šias dvi actio Pauliana instituto taikymo sąlygas.

12Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo

  1. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
  2. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Nemokumas nustatomas, įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).
  3. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktūra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).
  4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė LITGRID AB, kaip nacionalinis elektros energijos perdavimo sistemos operatorius, trečiajam asmeniui UAB „Elektra visiems“ nuo 2014 m. sausio 17 d. 24:00 val. vienašališkai nutraukė balansavimo elektros energijos, būtinos nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklai vykdyti, tiekimą dėl susidariusios skolos. Komisijos 2014 m. vasario 27 d. nutarimu UAB „Elektra visiems“ buvo panaikintas nepriklausomo elektros energijos tiekimo licencijos galiojimas. Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimu byloje Nr. 287 ieškovei iš UAB „Elektra visiems“ priteista 11 587 206,85 Lt skolos; 233 822,62 Lt delspinigių; 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 11 587 206,85 Lt skolos sumos, pradedant jas skaičiuoti nuo 2014 m. kovo 2 d. iki šio sprendimo įvykdymo; bei 125 108,86 Lt arbitražo rinkliavų suma ir 20 175,21 Lt bylinėjimosi išlaidų (1 t., b. l. 143–171). UAB „Elektra visiems“ skundą dėl šio arbitražo teismo sprendimo Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 27 d. atmetė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jau Paskolos sutarties sudarymo momentu UAB „Elektra visiems“ finansinė padėtis ir tolimesnės veiklos perspektyvos buvo blogos.
  5. Šios išvados nepaneigia apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovės byloje pateikti 2011 ir 2012 metų UAB „Elektra visiems“ finansinės atskaitomybės duomenys objektyviai negali atspindėti įmonės finansinės padėties vėlesniais, t. y. 2013 ir 2014 metais. Visų pirma, ieškovė byloje pateikė tik tuos UAB „Elektra visiems“ finansinės atskaitomybės dokumentus, kuriuos pati įmonė buvo pateikusi Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Ieškovė, remdamasi tuo, kad UAB „Elektra visiems“ laiku neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, įrodinėjo galimą įmonės nemokumą. Atsakovas, įrodinėdamas priešingai, galėjo pats pateikti byloje aktualius UAB „Elektra visiems“ finansinės atskaitomybės dokumentus, nes jis kaip įmonės vadovas buvo atsakingas už jų sudarymą ir pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 2 p., 6 p.).
  6. Antra, teismas apie blogą trečiojo asmens UAB „Elektra visiems“ finansinę padėtį Paskolos sutarties sudarymo metu sprendė įvertinęs ne tik byloje pateiktus šios įmonės finansinės atskaitomybės duomenis, bet ir kitus įrodymus, patvirtinančius tokias aplinkybes. Pažymėtina, kad antstolis, vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo minėtoje arbitražo byloje, nustatė, kad skolininkė UAB „Elektra visiems“ nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi; areštuotos buvo tik stiklo pertvaros darbo vietoms, kurių likutinė vertė 2014 m. vasario 28 d. buvo 3 940,64 Lt, ir interneto puslapis, kurio likutinė vertė 5 141,78 Lt; pinigų likutis sąskaitose buvo 1 563,10 Lt; kito skolininkei priklausančio turto, kuriuo būtų galima užtikrinti išieškotojo reikalavimą, antstolis nerado (1 t., b. l. 21).
  7. Trečia, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi UAB „Elektra visiems“ iškelta bankroto byla. Apeliacine tvarka buvo apskųsta tik šios nutarties dalis dėl bankroto administratoriaus paskyrimo, Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartimi atskirąjį skundą atmetė, taigi, teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo yra įsiteisėjusi. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutarties, teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Elektra visiems“, be kitų įrodymų, vertino ir šios įmonės 2014 m. balandžio 29 d. bei 2014 m. lapkričio 12 d. sudarytų balansų duomenis. Ginčijama Paskolos sutartis sudaryta 2014 m. vasario 10 d., tačiau atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes apie trečiojo asmens UAB „Elektra visiems“ įsipareigojimų nevykdymą vienam iš didžiausių savo kreditorių – ieškovei, ir tai lėmusį balansavimo elektros energijos, būtinos nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklai vykdyti, tiekimo nutraukimą, yra pagrindo manyti, kad jau Paskolos sutarties sudarymo metu UAB „Elektra visiems“ faktiškai buvo nemoki.
  8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Komisijos 2014 m. vasario 27 d. nutarimas dėl UAB „Elektra visiems“ nepriklausomo elektros energijos tiekimo licencijos galiojimo panaikinimo yra apskųstas teismui. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2577-561/2016 skundas dėl minėto Komisijos nutarimo panaikinimo atmestas ir šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.
  9. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad sudarius Paskolos sutartį, trečiojo asmens UAB „Elektra visiems“ turtas nesumažėjo, nes trečiasis asmuo į apeliantą (jo teisių perėmėją) įgijo reikalavimo teisę. Vadovaujantis šios nutarties 24 punkte nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, skolininkui, t. y. trečiajam asmeniui UAB „Elektra visiems“ faktiškai esant nemokiam ir negalint atsiskaityti su kreditoriumi, nuo kurio iš esmės priklauso įmonės tolimesnė veikla, neatlygintinės paskolos suteikimas kitam asmeniui, t. y. įmonės vadovui, pakeitė skolininko turto struktūrą taip, kad ieškovei buvo sutrukdyta gauti bent dalį atsiskaitymo iš šio turto.
  10. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Paskolos sutarties sudarymas pažeidė ieškovės kaip trečiojo asmens UAB „Elektra visiems“ kreditorės teises.

13Dėl ginčijamą sandorį sudariusių šalių nesąžiningumo

  1. Pagal CK 6.67 straipsnio 7 punktą, preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas. Todėl atsakovui, kuris teigia, kad elgėsi sąžiningai sudarydamas Paskolos sutartį, tenka pareiga įrodyti, kad šiuo konkrečiu atveju minėta prezumpcija negalima vadovautis.
  2. Apeliaciniame skunde Paskolos sutartį sudariusių šalių sąžiningumas grindžiamas tuo, kad paskolos gavėjas dar iki paskolos grąžinimo termino pabaigos grąžino dalimis visą paskolą jos davėjai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, eidamas UAB „Elektra visiems“ vadovo pareigas, todėl turėdamas žinoti apie tuo metu jau buvusią blogą įmonės finansinę padėtį, elgėsi nesąžiningai įmonės vardu priimdamas sprendimą suteikti sau neatlygintinę paskolą. Vien tai, kad atsakovas vykdė Paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nepaneigia nei jo paties, nei skolininkės UAB „Elektra visiems“ nesąžiningumo, nes pats tokio sandorio sudarymas, kaip jau prieš tai konstatuota, pažeidė įmonės kreditorių interesus.

14Dėl ginčijamo sandorio neteisėtumo

  1. Atmetus apelianto argumentus, kuriais buvo ginčijamos šios nutarties 21 punkte nurodytos actio Pauliana sąlygos, bei nesant ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų kitų CK 6.66 straipsnio taikymui būtinų sąlygų egzistavimo, konstatuotina, kad teismas pagrįstai pripažino Paskolos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
  2. Be to, pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013, sandoriai, sudaryti pažeidžiant teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytus apribojimus, pripažįstami niekiniais, prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.).
  3. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-368/2014, iš dalies patenkinus ieškovės LITGRID AB prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiant užtikrinti minėtoje arbitražo byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, buvo areštuotas atsakovės UAB „Elektra visiems“ nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, lėšos ir turtinės teisės, neviršijant 3 462 372,25 Lt sumos, leidžiant atsakovei vykdyti atsiskaitymus su ieškove, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius į valstybės biudžetą bei įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą (3 t., b. l. 21–25). Atsakovė UAB „Elektra visiems“ minėtoje byloje teikė atsiliepimą, todėl šiai įmonei bei jos tuometiniam vadovui J. L. turėjo būti žinoma apie apeliacinės instancijos teismo pritaikytus apribojimus. Paskolos sutartis buvo sudaryta 2014 m. vasario 10 d., t. y. dar iki Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės UAB „Elektra visiems“, priėmimo, tačiau jau žinant, kad teismas šį klausimą spręs. Nepaisant to, dalis paskolos sumos (194 848,11 Lt) pagal Paskolos sutartį atsakovui J. L. buvo išmokėta jau po 2014 m. kovo 6 d. teismo nutarties, kuria pritaikytos minėtos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo. Tai patvirtina paties atsakovo pateikti įrodymai (1 t., b. l. 142). Taigi faktinis paskolos davėjo įsipareigojimų vykdymas iš dalies yra neteisėtas ir dėl to, kad buvo pažeisti teismo nustatyti apribojimai. Be to, pinigai atsakovui buvo išmokėti kaip paskola, o ne darbo užmokestis, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad tokiais veiksmais nebuvo išvengta teismo nustatytų apribojimų.

15Dėl restitucijos taikymo

  1. Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi, sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Pripažinus sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (lot. ab initio), spręstinas restitucijos taikymo klausimas (CK 6.145 str. 1 d.). Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.).
  2. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus, t. y. 2015 m. kovo 6 d. UAB „Elektra visiems“ pažymą dėl J. L. paskolos grąžinimo detalizavimo (3 t., b. l. 16–20), J. L. sąskaitos išrašus (3 t., b. l. 15, 26–42), UAB „Elektra visiems“ buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus (3 t., b. l. 43–295). Trečiojo asmens BUAB „Elektra visiems“ bankroto administratorius byloje pateikė buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės UAB „KADMAS“ 2016 m. rugpjūčio 23 d. išvadas dėl atsakovo vykdytų atsiskaitymų su UAB „Elektra visiems“, kuriose nurodyta, kad apelianto J. L. šioje civilinėje byloje pateikti buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai yra apskaityti BUAB „Elektra visiems“ buhalterinėje apskaitoje (registruose) ir atitinka buhalterinės apskaitos (registrų) duomenis, o apelianto įsiskolinimo likutis pagal Paskolos sutartį šiuo metu yra 0,00 Eur. Apelianto pateikti UAB „Elektra visiems“ buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai patvirtina, kad didžioji dalis paskolos sumos buvo įskaityta apeliantui per laikotarpį nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d. apmokėjus kreditorių išrašytas sąskaitas trečiajam asmeniui UAB „Elektra visiems“ už suteiktas įvairias paslaugas ir prekes, bei atlikus kitokius mokėjimus UAB „Elektra visiems“ kreditoriams (pvz., atsiskaičius su įmonės darbuotojais). BUAB „Elektra visiems“ bankroto administratorius byloje patvirtino, kad likusią paskolos dalį, t. y. 72 007 Eur, apeliantas 2015 m. kovo 13 d. pervedė į BUAB „Elektra visiems“ sąskaitą.
  3. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų įrodymų visuma patvirtina, kad apeliantas šiuo metu visą paskolos sumą pagal Paskolos sutartį yra grąžinęs trečiajam asmeniui BUAB „Elektra visiems“ (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija nepasisako dėl to, ar dalies paskolos grąžinimas atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą yra teisėtas, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kol minėti įskaitymo sandoriai nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, jie laikomi galiojančiais. Atsižvelgdama į tai, kad po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo pateikus naujus įrodymus byloje paaiškėjo, kad apeliantas yra grąžinęs visą paskolos sumą pagal Paskolos sutartį, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nebėra pagrindo taikyti restitucijos, nes dėl jos taikymo vienos iš šalių (apelianto), padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos (trečiojo asmens BUAB „Elektra visiems“) atitinkamai pagerėtų. Dėl šios priežasties skundžiamas teismo sprendimas keistinas, panaikinant sprendimo dalį, kurioje teismas nusprendė taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo J. L. trečiojo asmens UAB „Elektra visiems“ naudai 165 039,42 Eur (569 848,11 Lt) sumą bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).

16Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo

  1. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikytina, kad ieškovės LITGRID AB ieškinys yra tenkinamas iš dalies, t. y. tenkinama 50 proc. reikalavimų, ir atitinkamai tenkinama 50 proc. atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų. Todėl atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų, kurias šalys patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Pagal bylos duomenis, ieškovė už ieškinį sumokėjo 7 274 Lt (2 106,70 Eur) žyminį mokestį (1 t., b. l. 57). Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 23 d. papildomu sprendimu ieškovei iš atsakovo priteisė 1 700,07 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Ieškovė šio sprendimo neskundė. Taigi, bendra ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma 3 806,77 Eur (2 106,70 Eur + 1 700,07 Eur), todėl keistina Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir 2015 m. kovo 23 d. papildomas sprendimas, ieškovei iš atsakovo teisių perėmėjos priteisiant 50 proc., t. y. 1 903,38 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.). Atsakovas sumokėjo 104 Lt žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje (1 t., b. l. 127). Kadangi šį atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas atmetė (2 t., b. l. 2–8), šios išlaidos atsakovui iš ieškovės nepriteistinos. Duomenų apie kitas atsakovo išlaidas pirmojoje instancijoje nėra.
  2. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 2 809 Eur žyminį mokestį (3 t., b. l. 173), todėl jo teisių perėmėjai iš ieškovės priteistina 50 proc., t. y. 1 404,50 Eur šių išlaidų (CPK 93 str. 2 d.). Duomenų apie ieškovės bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje nėra.

17Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

  1. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo, nebėra pagrindo atsakovui taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, todėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi taikytas atsakovo turto areštas panaikintinas (CPK 150 str. 2 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. sprendimą ir 2015 m. kovo 23 d. papildomą sprendimą pakeisti. Panaikinti 2015 m. vasario 25 d. sprendimo dalį, kuria taikyta restitucija ir priteista iš atsakovo J. L. trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Elektra visiems“ naudai 165 039,42 Eur (569 848,11 Lt) suma bei 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Priteisti ieškovei akcinei bendrovei LITGRID (į. k. 302564383) iš atsakovės B. L. (a. k. ( - ) 1 903,38 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus tris eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų. Kitą 2015 m. vasario 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Priteisti atsakovei B. L. (a. k. ( - ) iš ieškovės akcinės bendrovės LITGRID (į. k. 302564383) 1 404,50 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo J. L. (a. k. ( - ) turto areštą (arešto suma 569 848,11 Lt).

Proceso dalyviai
Ryšiai