Byla e2-90-884/2015
Dėl skolos priteisimo

1Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Skaistė Valinskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovei S. R. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovė UAB ,,4finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 289,62 Eur negrąžintos paskolos, 27,76 Eur palūkanų už suteiktą kreditą, 434,25 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino iki ieškinio pateikimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

3Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (viešu paskelbimu specialiame interneto puslapyje), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis, 142 straipsnio 4 dalis).

4Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad 2012-12-18 šalys sudarė Vartojimo kredito sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 289,62 Eur (ekvivalentas 1000 Lt) kreditą, kurį atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2013-03-18. Atsakovė tinkamai nevykdė prievolės grąžinti paimto kredito Sutartyje numatyta tvarka ir terminu bei liko skolinga ieškovei 289,62 Eur kredito ir 27,76 Eur palūkanų už suteiktą kreditą.

6Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis). Duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi prievolę ar pareiškusi ieškovei pretenzijas dėl skolos priskaičiavimo, nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 289,62 Eur negrąžinto kredito ir 27,76 Eur palūkanų už suteiktą kreditą, kaip pagrįstas, tenkintinas.

7Ieškovė taip prašo priteisti iš atsakovės 434,25 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino iki ieškinio pateikimo dienos, t.y. 115,03 procentų dydžio palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos, nes tai yra ieškovės nuostoliai (negautos pajamos) remiantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, 6.249 straipsnio 1 dalimi ir 6.261 straipsniu. Prašymas dėl didesnių nei paskola palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies.

8Ieškovę ir atsakovę sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos Vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-536/2008; Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004, 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007). Tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles palūkanas, ir iš to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl palūkanų dydžio nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Kaip nutartyse ne kartą yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas (nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-174/2005; Nr. 2A-325/2007; Nr. 2A-131/2012), todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus. Neprotingai didelės palūkanos praranda savo, kaip mokėjimo už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, funkciją. Tokiu atveju palūkanos faktiškai tampa skolininko nubaudimo priemone. Be to, vadovaudamasis CK 1.5 straipsniu, teismas turi teisę mažinti tiek pagal sutartį nustatytas šalių palūkanas kaip pelno ir atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais dydį, tiek palūkanų kaip netesybų dydį. Ši teismo teisė susijusi su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga vykdyti teisingumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-11 nutartis c.b.Nr. 3K-3-258/2005; 2001-10-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-908/2001).

9Teismas daro išvadą, jog ieškovės prašomos priteisti 115,03 % procesinės palūkanos, nustatytos šalių susitarimu, yra aiškiai didelės ir neatitinka protingumo kriterijaus. Pažymėtina, kad jos daugiau nei keliasdešimt kartų viršija įstatymo nustatytą metinių palūkanų dydį, yra neprotingo, lupikiško dydžio, kurio atsakovė, pasirašydama ieškovės parengtą vartojimo kredito sutartį, negalėjo įtakoti. Ieškovės prašoma priteisti palūkanų suma viršija paskolos sumą. Pripažintina, kad ieškovė nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą su ieškiniu. Nors ieškovei teisė reikalauti iš atsakovo skolą ir palūkanas atsirado nuo 2013-03-18, ieškinys teisme gautas tik 2015-01-26, t.y. praėjus beveik 2 metams. Kai rinkos profesionalu esantis kreditorius, nesiimdamas savalaikių ir aktyvių savo teisės įgyvendinimo veiksmų, skaičiuoja ir taip didelę palūkanų normą, jos neatlieka skolininko skatinimo greičiau įvykdyti prievolę funkcijos, o per tokį ilgą laiką susikaupus didelei palūkanų sumai kompensacinė palūkanų funkciją transformuojasi į skolininko nubaudimą ir kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant. Tokiu būdu įgyvendinama kreditoriaus teisė į neprotingai dideles palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo yra tradiciškai smerkiami. Siekiant individualizuoti šiuos konkrečius teisinius santykius, kartu įtakojančius ir teisingo, abiejų šalių interesų pusiausvyrą atitinkančio palūkanų dydžio nustatymą, teismas atsižvelgia į tokias teisiškai reikšmingas aplinkybes: paskolos sandorių sudarymu komerciškai buvo suinteresuotos abi ginčo šalys, t.y. viena jų (atsakovė) siekė patenkinti savo ekonominį interesą ir skubiai gauti paskolą, kita (ieškovė) verčiasi pinigų skolinimu. Taigi pripažintina, jog ieškovė buvo stipresnioji paskolos sutartinių santykių šalis, galėjusi piktnaudžiauti savo pranašesne padėtimi nustatant palūkanas. Versdamasi pinigų skolinimu, ieškovė turėjo didesnę kreditavimo teisinių santykių patirtį nei atsakovė. Ieškovės pranašumas matyti šalių susitarime dėl palūkanų. Ieškovės prašoma priteisti palūkanų suma viršija paskolos sumą. Toks paskolos ir palūkanų dydžio santykis sudaro teisinį pagrindą teismui konstatuoti, kad palūkanos, nustatytos šalių susitarimu, yra aiškiai didelės ir neatitinka protingumo kriterijaus. Spręsdamas priteistinų palūkanų normos dydžio klausimą teismas gali vadovautis komercinių bankų vidutine palūkanų norma kaip vienu iš kriterijų, juo neapsiribodamas, kadangi CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatytas reglamentavimas, t. y. nustatyti palūkanas pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, imperatyviai taikomas tuo atveju, kai šalys dėl palūkanų nebuvo susitarusios, be to palūkanas nustatyti pagal Lietuvos banko skelbiamą ir ginčo santykių metu susiklosčiusią palūkanų normą nebūtų teisinga ir proporcinga. Viena vertus, ieškovės rizika, atsižvelgiant į paskolos be jokio užstato sumą, buvusi didesnė, nei banko, kuris tokio dydžio paskolą be įkeitimo ar hipotekos suteiktų tik esant labai stabilioms ir ženklioms pajamoms, arba nustatydamas aukštesnes palūkanas. Nurodytais motyvais teismas, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 434,25 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino iki ieškinio pateikimo dienos yra nepagrįstas, todėl teismo iniciatyva palūkanų dydis po kredito grąžinimo termino atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus yra mažintinas tris kartus ir ieškovei iš atsakovės priteistina 144,75 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 6.258 straipsnis).

10CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2015-01-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

11Patenkinus 61% ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 10,37 Eur ieškovės sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 - 287 straipsniais, teismas

Nutarė

13ieškinį tenkinti iš dalies.

14Priteisti ieškovei UAB „4finance“, j.a.k. 301881644, iš atsakovės S. R., a.k. ( - ) 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 euro centus) negrąžintos paskolos, 27,76 Eur (dvidešimt septynis eurus 76 euro centus) kredito mokesčio, 144,75 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 75 euro centus) sutartinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 462,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-01-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10,37 Eur (dešimt eurų 37 euro centus) žyminio mokesčio.

15Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

16Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Skuodo rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

17Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai