Byla e2S-1680-254/2016
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovei teisėjai E. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3Ginčo esmė

4

    1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės teisėjos E. K. 1 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovė ieškinyje grindė neteisėtais teisėjos procesiniais veiksmais kitoje civilinėje byloje.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.
    2. Teismas nurodė, kad byla yra neteisminga Kauno apylinkės teismui. Reiškiant reikalavimą dėl teisėjo veiksmais nagrinėjant civilinę bylą galimai padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tinkama atsakove byloje laikytina valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, todėl ieškinys turi būti pateiktas apylinkės teismui pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę arba pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Teisingumo ministerijos buveinės adresas yra Gedimino pr. 30, Vilnius. Ieškovė ieškinyje savo gyvenamosios vietos adreso nenurodė. Gyventojų registro duomenimis ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta yra ( - ).
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktinės aplinkybės, kurių pagrindu reiškiamas ieškovės ieškinys atsakovei teisėjai E. K..
      2. Teismas nesuformulavo konkrečių ieškinio atsisakymo motyvų.
      3. Ieškovė tiksliai nurodė ieškinio reikalavimą. Iš ieškinio turinio aiškiai matyti, kad prašoma priteisti ne mažiau kaip 1 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir kuo pasireiškė neturtinė žala. Ieškinys yra reiškiamas asmeniui, o ne teismui.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Dėl atsisakymo priimti ieškinį pagal teritorinio teismingumo taisykles teisėtumo ir pagrįstumo

    1. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės (toliau – apeliantės) ieškinį atsisakyta priimti, konstatuojant, kad ieškinys pagal teritorinį teismingumą reglamentuojančias teisės normas yra neteismingas Kauno apylinkės teismui.
    1. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei teisėjai E. K. dėl tariamai neteisėtais teisėjos procesiniais veiksmais kitoje civilinėje byloje padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantė ieškinyje nurodė, kad jis yra susijęs su Kauno apylinkės teismo teisėja E. K., atmetusia jos ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-14456-848/2016, todėl apeliantės argumentai, kad teismas neteisingai nustatė ieškinio faktines aplinkybes yra nepagrįsti.
    1. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą, todėl tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančio asmens pareiga. Pagal minėtų teisės normų nuostatas asmuo, kreipdamasis į teismą, turi laikytis įstatymų nustatytos tvarkos, o teismas nagrinėdamas bylas privalo teisingai aiškinti ir taikyti įstatymą.
    1. Civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta bendra tvarka, pagal kurią ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis).
    2. CPK 30 straipsnyje išvardintas baigtinis sąrašas sąlygų, kurias nustačius, be bendrų teritorinio teismingumo nuostatų taikymo, galimas alternatyvus teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą. Alternatyvų teritorinį teismingumą ieškovo pasirinkimu reglamentuojančios nuostatos numato galimybę ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, ir pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 7 dalis).
    3. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės.
    4. Šių nuostatų taikymo prasmė ir paskirtis yra aiškinama teismų praktikoje, kurioje nuosekliai įtvirtinta, kad, tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-119/2012; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1011-196/2016).
    5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (CK 6.272 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.2 p.). Teisingumo ministerijos buveinės adresas yra Gedimino pr. 30, Vilnius.
    6. Pagal bendrą taisyklę ieškovė, remdamasis dispozityvumo principu, nevaržomai sprendžia, kokiems asmenims kokius materialaus pobūdžio reikalavimus reikšti (CPK 13 straipsnis). Tačiau ieškovės teisė laisvai pasirinkti atsakovais bet kuriuos procesinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieš šiuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar ieškovo pasirinktas atsakovas neturi imuniteto nuo jam pareikštų reikalavimų. Tai reiškia, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar atsakovas pagal teisės reikalavimus neturi imuniteto nuo civilinės atsakomybės. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė atsakove yra nurodžiusi šio teismo teisėją, turinčią imunitetą nuo civilinės atsakomybės, pagrįstai nelaikė jos proceso šalimi ir sprendė klausimą dėl ieškovės ieškinio priėmimo (CPK 21 straipsnis, pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012, 2015 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-590-381/2015).
    7. Ieškovė ieškinyje savo gyvenamosios vietos adreso nenurodė. Teismas, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, suteikiančia teismui teisę naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, savo iniciatyva nustatė ieškovės gyvenamąją vietą. Pagal Gyventojų registro duomenis ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta yra ( - ).
    8. Nurodytos aplinkybės lėmė, jog byla neteisminga Kauno apylinkės teismui, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti pagrįstai, nepažeisdamas tiek bendrųjų, tiek alternatyvių bylos teritorinį teismingumą reglamentuojančių procesinės teisės normų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir nesutiktina su apeliante, kad skundžiama nutartis nemotyvuota. Apeliantės argumentai dėl neteisingai nutartyje nurodytos ieškinio sumos šiuo atveju nėra reikšmingi, kadangi ieškovės ieškinys neteismingas Kauno apylinkės teismui ne dėl ieškinio sumos.
    9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, ir pagrįstai nutarė ieškinį atsisakyti priimti. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8atskirąjį skundą atmesti.

9Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

10Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai