Byla e2-1011-196/2016
Dėl neteisėtų veiksmų bei žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, tretieji asmenys Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai D. K., A. P. ir V. V

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės A. O. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties, kuria pašalinti iš bylos tretieji asmenys, civilinėje byloje Nr. e2-1011-196/2016 pagal ieškovės A. O. M. ieškinį dėl neteisėtų veiksmų bei žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, tretieji asmenys Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai D. K., A. P. ir V. V.,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo teismo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 1 737 721 Eur turtinės žalos ir 144 810 Eur neturtinės žalos. Ieškovė nurodė, kad teisėjai D. K., A. P. ir V. V. paskleidė neatitinkančius tikrovės duomenis, žeminančius jos garbę ir orumą. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015 nurodyti teisėjai tyčia paskelbė melagingą informaciją, jog ieškovė, pažeisdama įstatymą ir piktnaudžiaudama teise, siekdama dar kartą dėl to paties pasibylinėti iš naujo, inicijuoja teismuose bylas. Akcentavo, kad dėl teisėjų D. K., A. P. ir V. V. neteisėtų veiksmų ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

4I. P. instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi pašalino iš bylos trečiuosius asmenis Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus D. K., A. P. ir V. V..

6Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinyje dėl neteisėtų veiksmų bei žalos atlyginimo trečiaisiais asmenimis nurodė Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus D. K., A. P. ir V. V.. Iš ieškinio argumentų teismas nustatė, kad ieškovė ieškinyje nurodo žalos atsiradimo aplinkybe trečiųjų asmenų neteisėtus veiksmus. Teismas nurodė, kad tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas, žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 straipsnio 4 dalis). Pažymėjo, kad jeigu teismas nustato, jog ieškovo pasirinktų trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas neturės įtakos, jis savo iniciatyva turi teisę pašalinti juos iš bylos (CPK 47 straipsnio 5 dalis).

7Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu, konstatavo, kad ieškovės nurodyti tretieji asmenys Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai D. K., A. P. ir V. V. negali būti trečiaisiais asmenimis byloje. Dėl to pašalino juos iš proceso.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Atskiruoju skundu ieškovė A. O. M. prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas pašalino trečiuosius asmenis remdamasis CPK 47 straipsnio 5 dalimi, t.y. savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms. Tokia teismo išvada neteisinga. Pats teismas nutartyje nurodo, kad kai vykdydamas teisėjo pareigas, žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 straipsnio 4 dalis). Tyčiniais veiksmais tretieji bylos asmenys teisėjai D. K., A. P. ir V. V. padarė neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovei atsirado didelė žala. Šie tretieji asmenys yra suinteresuoti šios bylos baigtimi, nes bylos išsprendimas turės įtakos jų teisėms bei pareigoms: patenkinus ieškinio reikalavimus, valstybė įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę įstatymų nustatyta tvarka išieškoti iš šių trečiųjų asmenų įstatymų nustatyto dydžio sumas. Teismo tvirtinimas, kad ieškovės pasirinktų trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas neturės įtakos, prieštarauja įstatymui.
  2. Nedalyvaujant byloje nurodytiems tretiesiems asmenims D. K., A. P. ir V. V., bylos neįmanoma visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti, kaip to reikalauja įstatymas. Būtina išaiškinti aplinkybes, kodėl teisėjai, vykdydami teisingumą, apšmeižė ieškovę.
  3. Bylos išsprendimas neturės įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms tik tokiu atveju, jeigu ieškinys bus atmestas. Kadangi teismas priėmė nutartį, kurioje tvirtinama, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, tokios nutarties priėmimas duoda pagrindo manyti, kad teisėja turi išankstinę nuomonę dėl bylos baigties – ji teismo vardu yra pasirengusi atmesti ieškinį.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl bylos nagrinėjimo ribų

12Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pašalinti iš bylos tretieji asmenys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13Dėl trečiųjų asmenų pašalinimo

14Teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Teisingumo vykdymo procesinė veikla įgyvendinama laikantis konstitucinių principų, jog teisingumą vykdo tik teismai. Vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu, teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.). Teismai turi užtikrinti konstitucinio principo, kad įgyvendindami savo teises ir naudodamiesi savo laisvėmis, asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.), tinkamą taikymą procese. Nagrinėjant civilines bylas būtina laikytis ir kitų – ne konstitucinių – teisės principų apskritai ir civilinio proceso teisės principų – proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo, kooperacijos, rungimosi, dispozityvumo, draudimo piktnaudžiauti procesu ir kitų (CPK 7, 8, 12, 13, 95 str.).

15Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisingumo vykdymo procesinė veikla gali būti tinkamai įgyvendinta tik tuomet, jeigu ją įgyvendinantiems teisėjams bus sudarytos realios galimybės nekliudomai vykdyti Konstitucijoje nustatytas funkcijas. Teismui priskirti specialūs įgalinimai lemia ir poreikį įstatymuose įtvirtinti teisėjams ir teismams suteikiamas veiklos garantijas, kurios realiai užtikrintų jų nepriklausomumą, tame tarpe ir imunitetus. Imunitetai (lot. k. „immunis“) teisėje paprastai suprantami kaip atsakomybės netaikymas. Imunitetai teisingumo vykdymo procesinę veiklą įgyvendinantiems teisėjams ir teismams turi būti taikomi tokia apimtimi, kad užtikrintų realų teismų bei teisėjų nepriklausomumą, sudarytų sąlygas teisėjams tinkamai atlikti pareigas, o teismams įgyvendinti jiems priskirtas funkcijas. Pagal Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalį teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų - be Respublikos Prezidento sutikimo. Šių valdžios pareigūnų sutikimas reikalingas ir siekiant patraukti teisėją administracinėn atsakomybėm, jeigu už padarytą administracinės teisės pažeidimą gali būti skiriama teisėjo laisvę varžanti nuobauda (Teismų įstatymo 47 str. 4 d.). Tuo tarpu teisėjo imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtina CK 6.272 straipsnio nuostatos. CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612/2012, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012, 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-119/2012, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-125/2013; 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-298/2014).

16CPK 47 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos, jei dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustato, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad įstatymo leidėjas įtvirtino teismo prerogatyvą jau ieškinio priėmimo stadijoje iš ieškinio reikalavimo (dalyko) ir faktinio pagrindo ex officio nuspręsti, ar ieškinyje tam tikri asmenys nurodyti kaip trauktini į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, iš tikrųjų turi netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi.

17Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš valstybės priteisti turtinę ir neturtinę žalą, pasak jos, padarytą neteisėtais Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiksmais. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad teisėjų neteisėti veiksmai pasireiškė priimant procesinį sprendimą, t. y., kad priimtoje nutartyje teisėjai paskelbė neatitinkančius tikrovės duomenis. Anot ieškovės, teisėjai Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-126-464/2015 tyčia paskelbė melagingą informaciją, jog ji, pažeisdama įstatymą ir piktnaudžiaudama teise, siekdama dar kartą dėl to paties pasibylinėti iš naujo, inicijuoja teismuose bylas. Pažymėtina, kad bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (CK 6.272 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.2 p.), todėl teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties. Apeliantės argumentas, kad neįtraukus teisėjų į bylą trečiaisiais asmeninis, bylos neįmanoma visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti, nepagrįstas ir atmestinas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pašalino trečiuosius asmenis iš bylos.

18Vadovaujantis tais pačiais motyvais apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir kitus atskirojo skundo išvestinius argumentus, jog pirmosios instancijos teismas vien dėl to, kad pašalino ieškovės nurodytus trečiuosius asmenimis, elgėsi šališkai. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą nušalinti teisėją R. P. nuo bylos nagrinėjimo. Šioje nutartyje nurodyta, kad ieškovė pareiškime dėl nušalinimo konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo pagrindai, nepateikė, t. y., nenurodė nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė ir atskirajame skunde nenurodė nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, todėl darytina išvada, kad ieškovė nepaneigė preziumuojamo teismo (teisėjo) nešališkumo.

19Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, o ieškovės A. O. M. atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys CK 6.272 straipsnyje įtvirtintam teisėjų ir teismų imunitetui nuo civilinės atsakomybės už veiksmus, atliktus einant savo pareigas.

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo teismo priteisti iš... 4. I. P. instancijos teismo nutarties esmė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi pašalino iš bylos... 6. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinyje dėl neteisėtų veiksmų bei žalos... 7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo... 8. III. Atskirojo skundo argumentai... 9. Atskiruoju skundu ieškovė A. O. M. prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m.... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 12. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pašalinti iš bylos... 13. Dėl trečiųjų asmenų pašalinimo... 14. Teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisingumo vykdymo procesinė... 16. CPK 47 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas motyvuota nutartimi... 17. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš valstybės... 18. Vadovaujantis tais pačiais motyvais apeliacinės instancijos teismas atmeta... 19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia,... 20. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 21. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą....