Byla e2A-460-381/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AKI ekspedicija“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-759-856/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dangaus energija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AKI ekspedicija” dėl kilnojamojo daikto ir skolos priteisimo bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AKI ekspedicija“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dangaus energija“ dėl kilnojamojo daikto priteisimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dangaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „AKI ekspedicija“, prašydama priteisti iš atsakovės ieškovei 12 233,92 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2007 m. gamybos miško kirtimo mašiną „PINOX P828“ (identifikacinis Nr. 828-1022) bei bylinėjimosi išlaidas.

62.

7Ieškovė nurodė, kad 2014 m. vasario 24 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi (toliau – ir Sutartis) UAB „AKI ekspedicija“ pardavė, o UAB „Dangaus energija“ nupirko už 69 508,80 Eur (240 000 Lt) sumą 2007 m. gamybos miško kirtimo mašiną „PINOX P828“ (identifikacinis Nr. 828-1022) ir 1980 m. gamybos priekabą-platformą „BD403“ (identifikacinis Nr. 4798). Ieškovė 69 508,80 Eur sumą įsipareigojo sumokėti atsakovei mokant kas mėnesį iki paskutinio mėnesio dienos po 2 896 Eur (10 000 Lt) iki visa suma bus sumokėta. Pasirašant Sutartį, UAB „Dangaus energija“ direktorius I. V. (I. V.) perdavė pagal pakvitavimą pardavėjo UAB „AKI ekspedicija“ direktoriui A. S. 28 962 Eur (100 000 Lt) dydžio užstatą už traktorių „PINOX P828“. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Dangaus energija“ direktorius I. V. perdavė minėtą užstatą UAB „AKI ekspedicija“ direktoriui A. S. būtent šių dviejų juridinių asmenų piniginių prievolių vykdymo užtikrinimui pagal Sutartį, kadangi joje buvo numatytas pakankamai ilgas išsimokėjimo terminas (dėl to traktorius per šį laikotarpį gali nusidėvėti, piniginės lėšos už jį gali būti nesumokėtos ar gali įvykti kitos aplinkybės). Kadangi A. S., kaip fizinis asmuo, nebuvo Sutarties šalimi ir Sutarties kainos nesumokėjimo atveju neturėtų jokios reikalavimo į pirkėją teisės, akivaizdu, kad A. S., išrašydamas minėtą pakvitavimą Sutarties įvykdymo užtikrinimui, veikė ne kaip fizinis asmuo, bet kaip UAB „AKI ekspedicija“ direktorius, t. y. minėtas tikslinis piniginis užstatas buvo perduotas ir skirtas ne jam asmeniškai kaip fiziniam asmeniui, bet jo vadovaujamai bendrovei. Dėl to UAB „AKI ekspedicija“ direktoriaus A. S. pasirašytas pakvitavimas sukelia civilines teisines pasekmes jo vadovaujamai bendrovei. Tai, jog šios piniginės lėšos neatsispindi įmonės finansiniuose dokumentuose, nepaneigia jų perdavimo fakto, nes pareiga tinkamai apskaityti lėšas tenka atsakovei, todėl aplinkybė, jog UAB „AKI ekspedicija“ direktorius galimai neįtraukė gauto užstato į jo vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitą, neturi nagrinėjamai bylai teisinės reikšmės.

83.

9Vykdant Sutartį, ieškovė sumokėjo atsakovei iš viso 54 263,72 Eur dydžio pinigų sumą, o nesumokėtas skolos likutis sudarė 15 245,08 Eur. 2016 m. gruodžio 16 d. UAB „AKI ekspedicija“ raštu „Dėl 2014 m. vasario 24 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties nutraukimo“ pareikalavo per 30 dienų sumokėti 16 202,50 Eur įsiskolinimą (rašte nebuvo įvertintas 2016 m. gruodžio 7 d. 957,42 Eur mokėjimas), nes, priešingu atveju, nutrauks Sutartį dėl UAB „Dangaus energija“ kaltės po 30 dienų, skaičiuojant nuo pranešimo įteikimo datos, bei papildomai pareikalaus iš UAB „Dangaus energija“ 1 483 Eur dydžio delspinigių. UAB „Dangaus energija“ 2016 m. gruodžio 19 d. raštu „Prašymas įskaityti susidariusį įsiskolinimą pagal turto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį iš 2014 m. vasario 24 d. sumokėto užstato“ prašė įskaityti susidariusį įsiskolinimą, t. y. 16 728,08 Eur (15 245,08 Eur skolos + 1 483 Eur delspinigių) iš 2014 m. vasario 24 d. sumokėto 28 962 Eur užstato sumos, t. y. pateikė pareiškimą dėl skolos įskaitymo iš užstato. Jokio atsakymo į šį pareiškimą iš UAB „AKI ekspedicija“ ieškovė negavo, tačiau iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. sausio 16 d. nutarimo matyti, jog UAB „AKI ekspedicija“ atsisakė atlikti įskaitymą, kadangi gauto užstato neįtraukė į savo apskaitą. Nagrinėjamu atveju nei Sutartyje, nei 2014 m. vasario 24 d. pakvitavime nenustatyta, jog UAB „AKI ekspedicija” tapo piniginio užstato savininke (ieškovė turėjo jo išreikalavimo teisę), užstatas išliko ieškovės UAB „Dangaus energija” nuosavybėje, o atsakovė turėjo teisę reikalauti Sutarties įvykdymo, t. y. buvo skolos įskaitymo į tikslinį užstatą visos teisinės sąlygos: šalys turėjo viena kitai priešpriešines, vienarūšes (pinigines), galiojančias, aiškiai apibrėžtas teises ir pareigas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, todėl UAB „Dangaus energija” 2016 m. gruodžio 19 d. pareiškimas laikytinas tinkamu, pakankamu įskaitymo pagrindu ir atlikto įskaitymo faktu.

104.

11Ieškovė teigė, jog Sutartis laikytina nenutraukta ir ieškovės UAB „Dangaus energija” įvykdyta (atsakovė 2016 m. gruodžio 16 d. raštu įspėjo dėl Sutarties galimo nutraukimo, tačiau nepateikė pranešimo apie nutrauktą Sutartį, teismine tvarka neginčijo ieškovės atlikto įskaitymo fakto). Atsakovė UAB „AKI ekspedicija” liko skolinga ieškovei 12 233,92 Eur, atsakovė turi neįvykdytą sutartinę prievolę – perleisti ieškovei nuosavybės teisę į pirkimo objektą – miško kirtimo mašiną „PINOX P828“. Ieškovė nereikalauja priteisti jai kito Sutarties objekto – priekabos-platformos „BD403“, kadangi ji 2016 m. gruodžio mėnesį Sutarties šalių bendru sutikimu buvo parduota trečiam asmeniui.

125.

13Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė Sutarties tinkamai nevykdė nuo pat jos sudarymo. Sutarties 3.3 ir 3.3.2 punktuose nustatyta, kad ieškovei vėluojant atlikti įmokas, atsakovė turi teisę nutraukti sutartį, jei įmokos neatliekamos ar atliekamos ne pilnos įmokos daugiau kaip du mėnesius iš eilės. 2016 m. gruodžio 16 d. atsakovė pateikė ieškovei pranešimą dėl Sutarties nutraukimo, kadangi Sutartis iš ieškovės pusės buvo nevykdyta beveik 12 mėnesių iš eilės, pranešime nurodyta, kad ieškovei nesumokėjus susidariusio įsiskolinimo, sutartis bus laikoma nutraukta po 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos be atskiro pranešimo. Kadangi skola pagal Sutartį nesumokėta, Sutartis pagal jos 3.3 ir 3.3.2 punktus laikoma nutraukta ir ieškovė ieškiniu neprašo teismo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio, kadangi nuosavybės teisė į turtą ieškovei gali pereiti tik tinkamai įvykdžius sutartį.

146.

15Ieškovė, teigdama, kad 28 962 Eur užstatas perduotas atsakovei, šią poziciją grindžia tuo, kad A. S. nėra sutarties šalis, kainos nesumokėjimo atveju jis neturėtų jokios reikalavimo teisės į ieškovę. Kadangi nustatant konkrečius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus galioja sutarties laisvės principas, tai aukščiau nurodytos aplinkybės pačios savaime negali lemti, kad 28 962 Eur užstatas perduotas atsakovei. Esminė aplinkybė yra ta, kad prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas atliktų jam priskiriamas funkcijas – skatinamąją ir užtikrinamąją. Šiuo atveju 28 962 Eur užstatas šias funkcijas atliko, kadangi skatino ieškovę vykdyti sutartį, o atsakovei teikė užtikrinimą, kadangi sutarties neįvykdymo atveju iš ieškovės pusės, atsakovė įgyja reikalavimo teisę į A. S.. Taigi, sutarties laisvės principas lemia, kad šalys gali taikyti imperatyvioms įstatymo normoms neprieštaraujančius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Be to, užstatas gali būti perduotas ne kreditoriui, o trečiajam asmeniui, todėl ieškovės nurodoma aplinkybė, kad A. S. nėra sutarties šalis, pati savaime nereiškia, kad užstatas perduotas atsakovei. Teisinės 28 962 Eur užstato kvalifikacijos nekeičia ir 2014 m. vasario 24 d. pakvitavimo turinys. Nors jis ir leidžia spręsti, kad užstatas perduotas būtent iš sutarties kylančių prievolių įvykdymo užtikrinimui, tačiau nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad užstatas skiriamas būtent atsakovei UAB „AKI ekspedicija“.

167.

172016 m. gruodžio 19 d. prašymu įskaityti susidariusį įsiskolinimą pagal turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį iš sumokėto užstato ieškovė kreipėsi į atsakovę tik teiraudamasi dėl galimybės įskaityti susidariusį 16 728,08 Eur įsiskolinimą į 2014 m. vasario 24 d. sumokėtą 28 962 Eur užstatą. Atsakovės vertinimu, net sutikus su tuo, kad prašymas yra įskaitymas CK 6.130 straipsnio prasme, jo galiojimui nėra tenkinama viena esminių sąlygų, kadangi 16 728,08 Eur įsiskolinimą pagal Sutartį ieškovė prašo įskaityti į 28 962 Eur užstatą, kai tuo tarpu užstatas buvo perduotas ne atsakovei, o A. S.. Be to, 28 962 Eur užstatui esant pagal Sutartį įvykdymo užtikrinimo būdui, ieškovės reikalavimai, susiję su šiuo užstatu, vykdytini tampa tik tinkamai įvykdžius sutartines prievoles, tačiau ieškovė neginčija, kad Sutartis iš jos pusės nebuvo įvykdyta tinkamai, taigi, ji neturėjo jokio vykdytino reikalavimo, susijusio su užstatu. Be to, pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas, tačiau ieškovės pateiktas prašymas, vertinant jį įskaitymo aspektu, yra nei aiškus, nei vienareikšmiškas. Pirma, CK 6.131 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje įskaitymo tvarką, nurodoma, kad įskaitymas atliekamas vienašaliu pareiškimu, tuo tarpu ieškovė 2016 m. gruodžio 19 d. pateikė ne pareiškimą, o prašymą, dėl ko prašymas neatitinka įskaitymui keliamos formos reikalavimo. Taip pat, priešingai nei nurodoma ieškinyje, ieškovė prašymu prašė ne įskaityti susidariusį įsiskolinimą, bet pranešti ieškovei apie galimybę įskaityti susidariusi įsiskolinimą. Atsakovei gavus šį prašymą, nebuvo nei aišku, nei suprantama, kad prašymu ieškovė atlieka įskaitymą. Priešingai, atsakovė šį raštą vertino tiek pagal reikalavimą, tiek pagal formą ir suprato jį kaip prašymą, kuris nebuvo tenkintas, kadangi sutartį ieškovė buvo pažeidusi jau 31 mėnesį. Galiausiai, net jeigu teismas prašymą ir vertintų kaip įskaitymą, lieka visiškai neaiški reali įskaitymo data, o ši aplinkybė turi teisinę reikšmę, kadangi nustačius, jog įskaitymas atliktas po sutarties nutraukimo, jo teisėtumas taptų negalimas, kadangi tarp šalių nebūtų galiojančių reikalavimų – sutarties pagrindu kylančios teisės ir pareigos yra pasibaigusios.

188.

19Atsakovė UAB „AKI ekspedicija“ pateikė byloje priešieškinį ieškovei, kuriame prašė teismo įpareigoti ieškovę UAB „Dangaus energija“ grąžinti atsakovei 2007 m. gamybos miško kirtimo mašiną „PINOX P828“ (identifikacinis Nr. 828-1022) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

209.

21Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad Sutarties 3.5 punkte nustatyta, kad atsakovei ar ieškovei nutraukus Sutartį, ieškovės sumokėtos įmokos už turtą nėra grąžinamos ir atsakovė turi teisę turtą susigrąžinti, o ieškovė privalo turtą grąžinti ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pareikalavimo. Pranešime atsakovė nurodė, kad ieškovė per 5 dienas nuo Sutarties nutraukimo momento turi grąžinti turtą atsakovei, tačiau šis reikalavimas neįvykdytas iki šios dienos.

2210.

23Taip pat Sutarties 3.5 punkte nustatytas dvejopo pobūdžio prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas: 1) netesybos, įtvirtintos baudos forma, o bauda pagal Sutarties 3.5 punktą lygi faktiškai pagal Sutartį sumokėtai pirkėjo sumai už turtą, 2) sutarties dalyko grąžinimas pardavėjui. Kadangi bauda nereikalauja priverstinio vykdymo, nes ji jau sumokėta, šiuo priešieškiniu atsakovė reikalavo tik vieno iš Sutarties 3.5 punkte numatyto prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo priverstinio vykdymo – įpareigojimo grąžinti miško kirtimo mašiną. Sutarties 3.5 punkto taikymas yra susijęs su viena sąlyga – sutarties nutraukimu, taigi, tikslu pagrįstai reikalauti iš ieškovės grąžinti turtą, nes Sutartis buvo nutraukta.

2411.

25Sutarties 3.3 punkte (kartu su 3.3.2 punktu) nustatyta, kad ieškovei vėluojant atlikti įmokas, atsakovė turi teisę nutraukti sutartį, jei įmokos neatliekamos ar atliekamos ne pilnos įmokos daugiau kaip du mėnesius iš eilės. Sutartį ieškovė pažeidinėjo kur kas grubiau, nei nustatyta Sutarties 3.3.2 punkte, todėl atsakovei praradus interesą dėl tolesnio sutarties galiojimo, ieškovė 2016 m. gruodžio 16 d. pranešimu buvo informuota apie Sutarties nutraukimą. Pranešime aiškiai nurodyta, kad nepatenkinus galiojančių ir vykdytinų reikalavimų, Sutartis bus laikoma nutraukta po 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos. Kadangi pranešime nurodyti reikalavimai nebuvo patenkinti, Sutartis buvo nutraukta. Nutraukus sutartį, atsirado teisinis pagrindas sutarties 3.5 punkto taikymui. Be to, šio turto nuosavybės teisės perėjimas ieškovei nėra galimas ne tik pagal sutarties 3.3 ir 3.3.2 punktus ar CK 6.574 straipsnį, bet ir pagal Sutarties 1.2 punktą, kadangi nuosavybė į šį turtą ieškovei gali pereiti tik tinkamai įvykdžius Sutartį. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė Sutartį pažeidinėjo ne tik dalyje dėl kainos sumokėjimo, tačiau nevykdė pareigos apdrausti turtą (Sutarties 2.5 punktas), dėl to turtą drausti teko pačiai atsakovei.

2612.

27Atsakovė akcentavo, jog pagal CK 6.574 straipsnį, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Atsakovė taip pabrėžė, kad neprašo priteisti iš ieškovės nuostolių, kadangi juos kompensuoja Sutartyje nustatytos netesybos, t. y. iš anksto sutarties šalių aptarti pardavėjo nuostoliai, kurių atsakovė neturi įrodyti. Sutarties 3.5 punkte nustatyta, kad Sutarties nutraukimo atveju ieškovės sumokėtos įmokos laikomos ieškovės sumokėta bauda už neįvykdytą Sutartį, jei Sutartis nutraukiama dėl ieškovės kaltės ar ieškovės iniciatyva ar sprendimu. Kadangi sutartis nutraukta dėl ieškovės kaltės, ieškovės pagal Sutartį sumokėtos įmokos, t. y. 54 263,72 Eur, laikytina ieškovės atžvilgiu taikoma bauda. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (bauda) nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Atsižvelgiant į tai, kad Sutarties 3.5 punkte nurodyta bauda yra sumokėta, jos mažinimui teisinio pagrindo nėra.

2813.

29Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti, o ieškinį tenkinti. Ieškovė atsiliepimą į priešieškinį grindė analogiškomis ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais.

30II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3114.

32Šiaulių apygardos teismas 2017 m. spalio 19 d. sprendimu UAB „Dangaus energija“ ieškinį tenkino, UAB „AKI ekspedicija“ priešieškinį atmetė.

3315.

34Teismas nustatė, kad ginčo tarp šalių, jog 28 962 Eur suma buvo sumokėta kaip užstatas pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo užtikrinimui, nėra, tačiau ieškovė teigė, jog šis užstatas buvo sumokėtas juridiniam asmeniui, o jų vadovai, pasirašydami pakvitavimą, veikė kaip juridinių asmenų atstovai. Tuo tarpu UAB „AKI ekspedicija“ direktorius A. S. laikėsi pozicijos, jog 28 962 Eur jam buvo sumokėti kaip fiziniam asmeniui, šio užstato sumokėjimas skatino ieškovę vykdyti sutartį, o atsakovei teikė užtikrinimą, kadangi Sutarties neįvykdymo atveju iš ieškovės pusės, atsakovė įgyja reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį A. S.. Be to, užstatas nebuvo apskaitytas UAB „AKI ekspedicija“ buhalterinėje apskaitoje, todėl ieškinys juridiniam asmeniui šiuo atveju pareikštas nepagrįstai, nes reikalavimą dėl užstato grąžinimo ieškovė turi reikšti A. S. kaip fiziniam asmeniui.

3516.

36Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Dangaus energija“ ir atsakovė UAB „AKI ekspedicija“ 2014 m. vasario 24 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „AKI ekspedicija“ pardavė, o UAB „Dangaus energija“ už 69 508,80 Eur nupirko miško kirtimo mašiną bei priekabą-platformą. Pirkimo-pardavimo sutartyje apie tai, jog šios sutarties įvykdymo užtikrinimui turi būti sumokamas užstatas, neužsimenama, tačiau UAB „AKI ekspedicija“ direktorius A. S. ir I. V. Sutarties sudarymo dieną, t. y. 2014 m. vasario 24 d. surašė ir pasirašė pakvitavimą, jog A. S. gavo iš I. V. 28 962 Eur užstatą už traktorių „PINOX P828“. Ginčo, jog minėtas užstatas buvo sumokėtas 2014 m. vasario 24 d., pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo užtikrinimui, tarp šalių nėra. Todėl teismas laikė, jog šalių ketinimai buvo sudaryti ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios įvykdymo užtikrinimui ieškovės atstovas direktorius I. V., atstovaudamas ieškovę UAB „Dangaus energija“, sumokėjo atsakovės atstovui direktoriui A. S., atstovaujančiam atsakovę UAB „AKI ekspedicija“, 28 962 Eur dydžio užstatą. Tokią išvadą teismas padarė todėl, jog teismo posėdžio metu atsakovės atstovas A. S. patvirtino, jog jo, kaip fizinio asmens, ir ieškovės nesiejo ir nesieja jokie kreditoriniai santykiai.

3717.

38Konstatavęs, kad 28 962 Eur užstatas buvo sumokėtas atsakovei UAB „AKI ekspedicija“ kaip Sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė, teismas padarė išvadą, kad ieškovei nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, atsakovė turėjo teisę nukreipti skolos išieškojimą į ieškovės sumokėtą užstatą, kitaip tariant, įskaityti pagal pirkimo-pardavimo sutartį nesumokėtą sumą į užstatą, juolab, kad ieškovė tokį prašymą buvo pareiškusi. Tačiau atsakovė įskaitymo neatliko ir tokiu būdu pažeidė Sutarties 4.4 punktą, kuriame nurodyta, jog šalys, vykdydamos šią Sutartį, privalo bendradarbiauti ir teikti viena kitai su Sutarties vykdymu susijusią reikšmingą informaciją.

3918.

40Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju egzistavo visos įskaitymui atlikti būtinos sąlygos (CK 6.130 straipsnis). Abi bylos šalys turėjo abipusių teisių ir pareigų – konstatavus, jog užstatas yra sumokėtas ne trečiajam asmeniui A. S., o jo atstovaujamai UAB „AKI ekspedicija“, teismas padarė išvadą, kad bylos šalys turi reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui. Ginčo šalių reikalavimai yra vienarūšiai, t. y. šalys viena kitai turi sumokėti pinigus: ieškovė – skolą ir delspinigius pagal Sutartį, atsakovė – Sutarties įvykdymo užtikrinimui ieškovės jai sumokėtą užstatą. Kadangi ieškovė prašymą dėl įskaitymo atsakovei pateikė dar esant galiojančiai pirkimo-pardavimo sutarčiai, teismas laikė, jog tiek vienos, tiek kitos šalies reikalavimai yra galiojantys, vykdytini ir aiškiai apibrėžti, todėl yra visos sąlygos įvykdyti prievolę įskaitymu. Teismo vertinimu, ieškovės prašymo turinys dėl įskaitymo yra aiškus ir suprantamas, ieškovė detaliai ir aiškiai nurodė, kokiu būdu ji siekia įvykdyti prievolę, todėl atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentą dėl prašymo neaiškumo ir nesuprantamumo laikė nepagrįstu.

4119.

42Teismas sprendė, kad atsakovės 2016 m. gruodžio 16 d. pranešimas dėl Sutarties nutraukimo ieškovei buvo įteiktas ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 19 d., kadangi ji tos dienos prašymu kreipėsi į atsakovę dėl įskaitymo. Kadangi pranešime Sutarties nutraukimo terminas buvo nustatytas 30 dienų nuo pranešimo įteikimo momento, teismas padarė išvadą, kad Sutarties nutraukimo data yra 2017 m. sausio 17 d. Taigi, atsakovė, 2016 m. gruodžio 19 d. gavusi ieškovės prašymą dėl įskaitymo, įskaitymą turėjo galimybę atlikti iki Sutarties nutraukimo, t. y. nedelsiant, bet dar nenutrūkus Sutarčiai, todėl, teismo vertinimu, įskaitymas turėjo būti atliktas nuo prašymo gavimo 2016 m. gruodžio 19 d. iki numatomo Sutarties nutraukimo termino, t. y. sutartiniams šalių santykiams nepasibaigus.

4320.

44Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė atsakovei turėjo sumokėti 15 245,08 Eur likusios nesumokėtos skolos pagal Sutartį bei 1 483 Eur delspinigių, o atsakovė disponavo 28 962 Eur užstatu, todėl atlikus įskaitymą, iš užstato likusius 12 233,92 Eur priteisė iš atsakovės ieškovei, bei atsižvelgdamas į tai, kad, atlikus įskaitymą, prievolė tarp šalių baigėsi, miško kirtimo mašiną priteisė ieškovės nuosavybėn.

4521.

46Teismas nurodė, kad nors Sutarties nutraukimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra ginčo dalykas šioje byloje, teismo vertinimu atsakovė, pažeisdama šalių bendradarbiavimo pareigą, siekė, jog Sutartis būtų nutraukta, kadangi jai tai buvo naudinga. Pagal Sutarties 3.5 punktą, nutraukus sutartį ieškovės pagal Sutartį sumokėtos įmokos yra laikomos bauda, šios įmokos negrąžinamos, o pirkėjas (ieškovė) dar turi grąžinti ir turtą – miško kirtimo mašiną. Teismo vertinimu, atsakovės priešieškinis negalėjo būti tenkinamas ir remiantis protingumo principu, kadangi tokiu atveju atsakovei būtų sudaromos sąlygos nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita. Ieškovė yra įvykdžiusi didžiąją dalį prievolės pagal Sutartį (iš 69 508,80 Eur yra sumokėjusi 54 263,72 Eur), todėl šią sumą vertinant kaip baudą pagal Sutartį ir dar grąžinant miško kirtimo įrangą atsakovei, kuri dar ir disponuoja 28 962 Eur užstatu, būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam atsakovės praturtėjimui. Remiantis nustatyta aplinkybe, teismas priešieškinį atmetė.

47III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4822.

49Atsakovė UAB „AKI ekspedicija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, tenkinti atsakovės priešieškinį ir įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei 2007 m. gamybos miško kirtimo mašiną „PINOX P828“ (identifikacinis Nr. 828-1022), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5022.1.

51Aplinkybė, kad 28 962 Eur užstatas sumokėtas Sutarties įvykdymo užtikrinimui, nei patvirtina, nei paneigia, kad užstatas perduotas būtent atsakovės nuosavybėn. Pats pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šis užstatas yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, taigi natūralu, kad užstatas yra iš tam tikros sutarties kylančių prievolių užtikrinimas. Užtikrinimas yra neatsiejamas nuo užtikrinamų prievolių (šalutinė prievolė) ir be jų egzistuoti tiesiog negali. Dėl to, aplinkybė, kad 28 962 Eur užstatas buvo sumokėtas Sutarties užtikrinimui, atspindi tik tai, kokių prievolių įvykdymas yra užtikrinamas.

5222.2.

53Faktas, kad A. S. ir ieškovės užstato perdavimo momentu nesiejo jokie teisiniai santykiai, pats savaime nėra pagrindas išvadai, jog užstatas perduotas ne A. S., kaip fizinio asmens, asmeninei nuosavybei. Sprendime nurodoma, kad užstatas, kvalifikuojant jį kaip prievolių įvykdymo užtikrinimą, yra panašiausias į įkeitimą. Įkeitimą reglamentuojančios teisės normos numato, kad įkeitimo objektas gali būti perduodamas kreditoriui, trečiajam asmeniui arba paliekamas valdyti įkaito davėjui (CK 4.198 straipsnio 2 dalis). Taigi, užstatas gali būti perduotas ne prievolės, šiuo atveju – Sutarties – šaliai. Dėl to, sprendimo argumentas, kad A. S. nėra susijęs su ieškove jokiais teisiniais santykiais, vėlgi, nėra nei patvirtinantis, nei paneigiantis, kad 28 962 Eur užstatas perduotas būtent atsakovės nuosavybėn. Todėl sprendimo dalis dėl vertinimo, kad 28 962 Eur užstatas perduotas atsakovės nuosavybėn, yra nepagrįsta, kadangi pirmosios instancijos teismo argumentai tokią išvadą nei pagrindžia, nei paneigia.

5422.3.

55Sutarties turinys atspindi, kad joje net neužsiminta apie jos užtikrinimą užstatu ar kitokiu prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu. Tuo tarpu šalys, išties norėdamas užtikrinti didelės vertės 69 508,80 Eur Sutartį taip pat didelės vertės užstatu, manytina, būtinai tai aptartų, nes tik toks elgesys atitiktų protingą sutartinių santykių eigą (CK 1.5 straipsnis) ir bonus pater familias principą. Juolab, CK 6.70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Šiuo atveju Sutarties šalys jokios sutarties dėl užstato nesudarė. Tiek ieškovė, tiek pirmosios instancijos teismas 2014 m. vasario 24 d. raštą vertino tiesiog kaip pakvitavimą. Toks Sutarties šalių abejingumas tinkamam Sutarties užtikrinimo įforminimui gali būti paaiškintas tik tuo, kad Sutarties šalys neketino perduoti viena kitai aptariamo užstato.

5622.4.

57Užstato perdavimas ne atsakovei, o A. S. kaip fiziniam asmeniui, yra saugesnis pačiam užstato davėjui. A. S., skirtingai nei atsakovė, civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja tik buitinių sandorių lygmenyje. Dėl to, A. S. atžvilgiu civilinės atsakomybės (tiek sutartinės, tiek deliktinės) taikymas ar kitokių prievolių priverstinis vykdymas yra žymiai mažiau tikėtinas. Dėl to 28 962 Eur užstato perdavimas būtent A. S. yra patrauklesnis, visų pirma, pačiam užstato davėjui, o taip pat ir atsakovei. Užstato davėjas ir atsakovė yra tikri, kad A. S. perduotas užstatas nebus skirtas trečių asmenų reikalavimų tenkinimui, kadangi tokių reikalavimų iš esmės nėra, taigi užstato davėjas jaučiasi saugus, kad tinkamai įvykdžius Sutartį, atsiims užstatą, o atsakovė jaučiasi saugi, kad užstatui patekus į bendrą jo turto masę, trečiųjų asmenų reikalavimai į jį nebus nukreipti.

5822.5.

592014 m. vasario 24 d. pakvitavimo turinys visiškai neatspindi to, kad užstato davėja būtų ieškovė. Jame nurodyta, kad A. S. užstatą gavo iš I. V. ir pakvitavimą, be A. S., pasirašo būtent I. V.. Į bylą nepateikta jokių duomenų apie perduodamo 28 962 Eur užstato (piniginių lėšų) kilmę, t. y. kieno būtent šios lėšos. Taip pat nepateikta net ieškovės vadovo atskaitingo asmens suvestinė. Nesant tokių duomenų, 2014 m. vasario 24 d. pakvitavime užstato davėjui esant įvardintam I. V., nėra jokio pagrindo teigti, kad užstato davėjas yra ieškovė.

6022.6.

61Aplinkybė, kad 28 962 Eur užstato šalys – fiziniai asmenys, kur kas labiau suprantamesnė nei aplinkybė, kad šio prievolės įvykdymo būdo šalys yra Sutarties šalys. Sutarties vykdymo būdas iš ieškovės pusės buvo pinigų mokėjimas, todėl toks pat prievolės įvykdymo užtikrinimas, t. y. pinigų sumokėjimas, nėra tikslingas, kadangi ši suma galėjo būti sumokėta kaip dalis Sutarties kainos. Toks užstatas netgi yra problemiškas, kadangi pasinaudojus juo, Sutartis galėjo būtų įvykdyta žymiai anksčiau nei paruoštas pranešimas dėl Sutarties nutraukimo. Jei pripažinti, kad užstato davėja yra ieškovė, tai reiškia, kad piniginės lėšos buvo naudojamos labai neracionaliai. Tuo tarpu jeigu užstatą duoda ne Sutarties šalis, jo prasmė išties ir yra užstatas, jis nesidubliuoja su Sutarties įvykdymo būdu.

6222.7.

632016 m. gruodžio 16 d. pranešimu atsakovė nustatė ieškovei 30 dienų terminą nuo šio pranešimo gavimo dienos sumokėti skolą ir delspinigius. Ieškovė pranešimo gavimo ir tokio prievolės įvykdymo būdo neginčijo, tačiau 2016 m. gruodžio 19 d. ieškovė atsakovei pateikė prašymą dėl prievolės sumokėti skolą ir delspinigius įvykdymo būdo pakeitimo. Paneigiant pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė pažeidė pareigą bendradarbiauti, numatytą Sutarties 4.4 punkte, atkreiptinas dėmesys į byloje esantį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. sausio 16 d. nutarimą, kuriame nurodyta, kad ieškovės vadovas I. V. nurodė, jog „<...> paskambinęs telefonu UAB „AKI ekspedicija“ direktorius A. S. pranešė, kad jokio įsiskolinimo užskaitymo pagal sumokėtą užstatą jis neatliks <...>“. Taigi, atsakovė patvirtino, kad kitokio nei nurodyta pranešime prievolės (sumokėti skolą ir delspinigius) įvykdymo būdo nepriima. Todėl būtent ieškovė, skirtingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, turėjo dėti pastangas bendradarbiauti ir siūlyti alternatyvius Sutarties įvykdymo būdus. Tai padaryta nebuvo, iki pranešime nurodyto termino prievolė atsiskaityti neįvykdyta, taigi Sutartis laikytina nutraukta. Jos nutraukimo ieškovė neprašė pripažinti neteisėtu.

6422.8.

65Teismas nusprendė, kad atsakovės teisė priimti kitokį nei pranešime nurodytą prievolės įvykdymo būdą, gavus prašymą, tapo ne teise, bet pareiga. Tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai nėra jokio pagrindo, ji prieštarauja tiek CK 6.39 straipsnio 1 daliai, tiek CK 6.123 straipsnio 1 daliai, kuriose numatyta, kad kitoks prievolės įvykdymo būdas galimas tik su kreditoriaus sutikimu. Pati ieškovė nurodė, kad tokio sutikimo aiškiai negavo. Sutiktina, kad prievolė gali baigtis įskaitymu (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), tačiau tam reikėjo atsakovės sutikimo (netgi, aktyvių veiksmų), kuris šiuo atveju neduotas. Kuo pagrįstas atsakovės teisės priimti kitokį prievolės įvykdymo būdą transformavimas į pareigą, skundžiamame sprendime visiškai neargumentuota, todėl juo pažeistas ir CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas.

6622.9.

67Net jei atsakovė būtų norėjusi ar turėjusi atlikti įskaitymą (jei pripažinti, kad užstato gavėjas – atsakovė), tam nebuvo teisinio pagrindo, kadangi, užstato davėja buvo ne ieškovė, o I. V.. Kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad I. V. perleido ieškovei reikalavimo teisę dėl užstato grąžinimo Sutarties tinkamo įvykdymo atveju, atsakovė negalėjo įskaityti reikalavimo ieškovės atžvilgiu – ne ieškovė, bet I. V. turėjo reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu.

6822.10.

69Priešieškiniu buvo prašyta įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei miško kirtimo mašiną „PINOX P828“. Tokio prašymo pagrindas yra Sutarties 3.5 punktas. Ieškovė neginčijo nei Sutarties nutraukimo, nei Sutarties 3.5 punkto, dėl to, padarius išvadą, kad ieškovė Sutarties per pranešime nurodytą terminą neįvykdė, priešieškinis turi būti patenkintas. Pirmosios instancijos teismui savo iniciatyva vertinant Sutarties 3.5 punktą, buvo peržengtos ginčo ribos – ieškovė šios Sutarties nuostatos visiškai neginčijo. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Ginčo dėl Sutarties 3.5 punkto nebuvo, taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo vertinti šios nuostatos ir remtis ja atmetant priešieškinį.

7022.11.

71Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ieškovės reikalavimo priteisti jai tik miško kirtimo mašiną, kadangi pagal Sutartį, pirkimo-pardavimo dalykas buvo ne tik miško kirtimo mašina, bet ir priekaba-platforma „BD403“. Skundžiamu sprendimu priekabos nepriteisus ieškovei, iš esmės lieka neaišku, kas yra jos savininkas. Tokiu būdu teismas skundžiamu sprendimu byloje paliko neišspręstų klausimų, kurie gali būti pagrindas naujam ginčui, t. y. pažeidė CPK 260 straipsnį.

722.

73Ieškovė UAB „Dangaus energija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7423.1.

75Užstatas perduotas pagal rašytinį pakvitavimą, apeliantė neneigia nei užstato paskirties – užtikrinti Sutarties įvykdymą, nei kad asmeniškai A. S. nesiejo su ieškovės įmone jokie teisiniai civiliniai santykiai. Apeliantė ginčija teismo sprendimo išvadas iš esmės tik vienu argumentu – nesusijusiais su byla teoriniais samprotavimais, kad skirto užtikrinti Sutartį užstato perdavimas ne pačiai Sutarties šaliai UAB „AKI ekspedicija“, o jos vadovui A. S., galėjo būti „saugesnis“ priverstinio išieškojimo šios įmonės galimų kreditorių naudai atveju.

7623.2.

77Teismas skundžiamu sprendimu išsamiai pasisakė dėl įstatyme įtvirtintų visų faktiškai buvusių įskaitymo galimumo sąlygų, todėl nustatė, jog ieškovė turėjo teisę pareikšti ir pareiškė, o atsakovė galėjo atlikti, tačiau nesąžiningai neatliko įskaitymo (nors turėjo pakankamai jam tikslingai Sutarties įvykdymo užtikrinimui perduotų lėšų, ieškovės prašymą gavo iki atsakovo nustatyto Sutarties nutraukimo, jei ieškovė neatsiskaitytų, termino).

78Teisėjų kolegija

konstatuoja:

79IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

801.

81Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

82Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

832.

842014 m. vasario 24 d. UAB „AKI ekspedicija“ (pardavėja) ir UAB „Dangaus energija“ (pirkėja) sudarė pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, kurios pagrindu UAB „Dangaus energija“ išsimokėtinai įsigijo iš pardavėjos miško kirtimo mašiną „PINOX P828“ ir priekabą-platformą „BD403“ už 69 508,80 Eur (240 000 Lt) (Sutarties 3.1 punktas). Pirkėja turto kainą įsipareigojo sumokėti per du metus, kiekvieną mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos, pradedant 2014 m. kovo 31 d., mokant po 2 896 Eur (10 000 Eur), iki visa 69 508,80 Eur (240 000 Lt) pinigų suma bus sumokėta (Sutarties 3.2 punktas). Tą pačią 2014 m. vasario 24 d. UAB „AKI ekspedicija“ direktorius A. S. iš UAB „Dangaus energija“ direktoriaus I. V. gavo 28 962 Eur (100 000 Lt) užstatą už traktorių „PINOX P828“, ką įrodo byloje esantis rašytinis pinigų gavimą patvirtinantis dokumentas. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Dangaus energija“ pagal Sutartį iš viso sumokėjo UAB „AKI ekspedicija“ 54 263,72 Eur sumą. Atsižvelgdama į tai, kad pirkėja nesumokėjo dalies kainos per joje nustatytus terminus ir vadovaudamasi šalių sudarytos Sutarties 3.3.1. punktu (pirkėjui vėluojant atlikti įmokas, pardavėja turi teisę reikalauti mokėti delspinigius, lygius 0,5 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo pradelstos sumos) bei Sutarties 4.8 punktu (Sutartis vienašališkai gali būti nutraukiama šioje Sutartyje numatytais atvejais ir pagrindais; Sutarties nutraukimo įspėjimo terminas – 30 dienų iki nutraukimo; tuo atveju, jei per įspėjimo terminą Sutartį pažeidusi šalis pašalina Sutarties vykdymo trūkumus, įspėjimas dėl Sutarties nutraukimo laikomas atšauktu) UAB „AKI ekspedicija“ 2016 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į pirkėją pranešimu dėl 2014 m. vasario 24 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties nutraukimo. UAB „AKI ekspedicija“ nurodė pirkėjai padengti likusią Sutarties kainos dalį bei sumokėti 1 483 Eur delspinigius, priešingu atveju, po 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos Sutartis bus laikoma nutraukta, ir Sutartimi įsigytas turtas turės būti grąžintas pardavėjai (Sutarties 3.5 punktas). UAB „Dangaus energija“ 2016 m. gruodžio 19 d. pateikė pardavėjai prašymą įskaityti susidariusį įsiskolinimą pagal turto pirkimo-pradavimo sutartį iš 2014 m. vasario 24 d. sumokėto užstato, kuriame nurodė, jog 15 245,08 Eur įsiskolinimas ir 1 483 Eur delspinigiai gali būti išskaičiuoti iš pardavėjai sumokėto užstato 28 962 Eur (100 000 Lt), kuris buvo sumokėtas pardavėjai 2014 m. vasario 24 d. surašant turto priėmimo-perdavimo aktą už gaunamą techniką. Taip pat UAB „Dangaus energija“ nurodė, kad pagal susitarimą minėtas užstatas turi būti grąžintas pirkėjai visiškai atsiskaičius pagal 2014 m. vasario 24 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, tačiau, susiklosčius komplikuotai finansinei padėčiai, pirkėja prašo įskaičiuoti susidariusį įsiskolinimą iš sumokėto užstato bei apie atliktą įskaitymą jai pranešti. Iš byloje esančio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2017 m. sausio 16 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog UAB „Dangaus energija“ iš pardavėjos atsakymo dėl įskaitymo negavo, o telefonu susisiekus su UAB „AKI ekspedicija“ direktoriumi A. S. pastarasis nurodė, kad jokio įskaitymo neatliks, sumokėto užstato fakto įrodyti taip pat nepavyks, nes užstato suma nėra įtraukta į UAB „AKI ekspedicija“ buhalterinę apskaitą.

853.

86Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad 28 962 Eur užstatas buvo sumokėtas Sutarties įvykdymo užtikrinimui, tačiau, apeliantės teigimu, tai iš esmės nepatvirtina, kad užstatas buvo perduotas atsakovei, todėl, jos įsitikinimu, įskaitymas negalėjo būti atliktas. UAB „Dangaus energija“ per 30 dienų terminą nesumokėjus likusios kainos dalies ir delspinigių, Sutartis buvo teisėtai nutraukta ir pareikalauta grąžinti turtą.

874.

88Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju apeliacijos ribas sudaro nuosavybės teisės į užstatą (kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą), perduotą bendrovės direktoriui, bei galimybės atlikti įskaitymą iš užstato klausimai.

89Dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų teisinio reglamentavimo ir Sutarties įvykdymo užtikrinimo užstatu

905.

91Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai reglamentuojami CK 6.70 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais, taip pat kitais sutartyje numatytais būdais. Prievolių užtikrinimo būdų pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016, 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-421/2017).

926.

93CK 6.70 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, tačiau ne baigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Taip pat šie subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą. Bet kuriuo būdu užtikrinant sutartinės prievolės įvykdymą, užtikrinimas taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir trečiojo asmens santykius. Šių prievolinių santykių specifika yra ta, kad jie priklausomi nuo pagrindinės prievolės. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, išskyrus garantiją, palyginti su pagrindine prievole, yra papildomos, šalutinės (akcesorinės) prievolės. Pagrindinės prievolės negaliojimas daro negaliojančią ir papildomą prievolę – užtikrinimą. Tačiau užtikrinimo negaliojimas nedaro pagrindinės prievolės negaliojančios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-707/2013).

947.

95Lietuvoje yra įprasti kiti CK 6.70 straipsnio 1 dalyje expressis verbis nenumatyti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai: faktoringas, laidavimo draudimas, vekselis, užstatas, teisė sulaikyti savo priešpriešinės prievolės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-707/2013, 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213-701/2015).

968.

97Minėta, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, ką apeliaciniame skunde patvirtino ir apeliantė, jog 28 962 Eur užstatas buvo sumokėtas 2014 m. vasario 24 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtai sutarties įvykdymo užtikrinimui. Kita vertus, apeliaciniame skunde atsakovė išdėstyta pozicija prieštaringa. Pirma, apeliantė tvirtina, kad aplinkybė, jog užstato perdavimo momentu UAB „AKI ekspedicija“ direktoriaus A. S. ir UAB „Dangaus energija“ nesiejo jokie teisiniai santykiai pati savaime nepatvirtina, kad užstatas perduotas ne A. S., kaip fizinio asmens, asmeninėn nuosavybėn. Antra, atsakovė įrodinėja, kad pirkimo-pardavimo sutarties šalys jokios sutarties dėl užstato nesudarė, todėl 2014 m. vasario 24 d. raštas vertintinas kaip pakvitavimas, o aplinkybė, kad 2014 m. vasario 24 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtai sutartyje apie užstatą neužsiminta bei šalys tinkamai prievolių įvykdymo užtikrinimo sutarties neįformino, patvirtina, kad jos neketino perduoti viena kitai užstato.

989.

99Šios nutarties 29 punkte pabrėžta, jog CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nurodytas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas nėra baigtinis, t. y. šalys gali susitarti ir dėl šioje teisės normoje nenustatyto prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo. Svarbu, kad šalių pasirinktas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei bei būtų adekvatus. Kaip teisingai nurodė apeliantė, nagrinėjamu atveju 2014 m. vasario 24 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartyje nėra nurodyta apie jos įvykdymo užtikrinimą užstatu ar kitu prievolių įvykdymo užtikrinimo būdu. Tačiau byloje esantis 2014 m. vasario 24 d. rašytinis susitarimo dėl 28 962 Eur užstato pateikimo/gavimo įrodymas – pakvitavimas, patvirtina, kad Sutarties, kurios pagrindu ieškovė įsigijo iš apeliantės miško kirtimo mašiną „PINOX P828“ ir priekabą-platformą „BD403“, įvykdymas buvo užtikrintas 28 962 Eur užstatu. Toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenumatytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Vienas iš užstato ypatumų – aplinkybė, kad lėšos perduodamos kreditoriui ir šio žinioje išlieka iki tinkamo prievolės įvykdymo. Tokiu būdu užtikrinama didesnė kreditoriaus teisų apsauga, skolininkas skatinamas tinkamai įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015). Aplinkybė, jog apie iš konkrečios sutarties kylančių prievolių įvykdymo užtikrinimą šalys nėra nurodžiusios pačioje sutartyje, savaime nepaneigia prievolės įvykdymo užtikrinimo fakto, nes sutarties šalys, vadovaudamosi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdamos į sutarties pobūdį, savo poreikius dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo gali susitarti ir atskirame sandoryje.

10010.

101Apeliantė taip pat teigia, kad šalys tinkamai prievolių įvykdymo užtikrinimo sutarties neįformino, kas savaime įrodo ketinimo perduoti viena kitai užstatą nebuvimą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos atsakovės argumentus kaip nepagrįstus. Fiziniai asmenys sandorius sudaro patys arba per atstovus, juridinių asmenų vardu sandorius sudaro jų steigimo dokumentuose numatyti organai arba atstovai (CK 1.70 straipsnio 1-2 dalys). Pagal CK 1.71 straipsnio 1 dalį sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnio 2 dalis). Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu; su rašytinės sutarties vykdymu susiję sandoriai taip pat gali būti sudaromi žodžiu, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai (CK 1.72 straipsnio 1-2 dalys). CK 1.73 straipsnyje nurodyti sandoriai, kuriems įstatymų leidėjas kelią privalomą rašytinės formos reikalavimą. Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį, tačiau tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Šalims nesilaikant įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos, iš jų atimama teisė, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandoris laikomas negaliojančiu (CK 1.93 straipsnio 1-2 dalys). Minėta, kad šiuo atveju UAB „AKI ekspedicija“ direktorius A. S. su UAB „Dangaus energija“ direktoriumi I. V. 2014 m. vasario 24 d. pasirašė pakvitavimą, kuriame nurodyta, jog A. S. gavo 28 962 Eur užstatą iš I. V. už miško kirtimo mašiną „PINOX P828“. Šis pakvitavimas iš esmės įrodo, kad tarp 2014 m. vasario 24 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties šalių buvo sudarytas susitarimas dėl šios sutarties įvykdymo užtikrinimo užstatu. Sandoriui dėl kitokių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų taikymo įstatymas nekelia net paprastos rašytinės formos reikalavimo, t. y. sutartis, kuria pagrindinė prievolė užtikrinama užstatu gali būti sudaroma žodžiu. Todėl argumentas, kad Sutarties šalys neva tinkamai prievolių įvykdymo užtikrinimo sutarties neįformino, t. y. nesudarė rašytinės sutarties, neįrodo šalių ketinimo perduoti viena kitai užstatą nebuvimo.

10211.

103Teisėjų kolegijos vertinimu taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad 28 962 Eur užstatas nebuvo perduotas UAB „AKI ekspedicija“. Iš byloje esančio pakvitavimo matyti, kad UAB „AKI ekspedicija“ direktorius A. S. nurodė, kad gavo 28 962 Eur (100 000 Lt) iš I. V. užstatą už miško kirtimo mašiną „PINOX P828“. Pakvitavimą 2014 m. vasario 24 d. pasirašė I. V. ir A. S.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-684/2018). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Visuotinai priimtų ir analogiškų šalims protingų asmenų vienodai suprantamų posakių (terminų) vartojimas sudarant sutartį yra viena priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių apsaugą. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2014; kt.). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas gali būti absoliutinamas, ypač tada, kai šalys skirtingai argumentuoja savo tikruosius ketinimus dėl sutarties ar atskiros jos sąlygos. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017).

10412.

105Teisėjų kolegija remdamasi byloje esančiu pakvitavimu, kurio turinys atskleistas šios nutarties 34 punkte, vertina, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo užstatu sutartis, priešingai nei teigia apeliantė, buvo sudaryta tarp juridinių asmenų – UAB „AKI ekspedicija“, atstovaujamos direktoriaus A. S., ir UAB „Dangaus energija“, atstovaujamos direktoriaus I. V.. Prievolės įvykdymo užtikrinimo užstatu sutartis buvo sudaryta tą pačią 2014 m. vasario 24 d., kaip ir pirkimo-pardavimo išsimokėtai sutartis, tarp tų pačių juridinių asmenų, kuriuos atstovavo tie patys vadovai, kurie pasirašė ir pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat dėl to paties objekto, numatyto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartyje, – miško kirtimo mašinos „PINOX P828“. Tuo tarpu aplinkybė, kad užstatas buvo perduotas apeliantės direktoriui A. S., kuris, kaip teisingai nustatyta skundžiamame teismo sprendime, nebuvo įtrauktas į UAB „AKI ekspedicija“ buhalterinę apskaitą, nepaneigia, kad užstatas buvo perduotas juridiniam asmeniui, o ne jo vadovui. Minėta, kad juridinių asmenų vardu sandorius sudaro jų steigimo dokumentuose numatyti organai arba atstovai (CK 1.70 straipsnio 1-2 dalys). Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo vardu), atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju apeliantė neginčija, kad užstatas buvo skirtas Sutarties įvykdymo užtikrinimui, tai iš esmės atspindi ir 2014 m. vasario 24 d. pakvitavimo turinys, taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tikrieji šalių ketinimai buvo sudaryti ginčo turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, kurios įvykdymo užtikrinimui ieškovės atstovas I. V., atstovaudamas UAB „Dangaus energija“, pateikė apeliantės atstovui direktoriui A. S., atstovaujančiam UAB „AKI ekspedicija“, 28 962 Eur dydžio užstatą.

10613.

107Apeliacinio skundo argumentai dėl faktinio užstato davėjo nustatymo (šios nutarties 22.5 punktas) bei šalių pasirinkto galimai ne visiškai racionalaus prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo (nutarties 22.6 punktas), kuriais atsakovė ginčija užstato faktą, neturi esminės teisinės reikšmės šioje byloje. Pirma, tarp ieškovės ir jos vadovo I. V. nėra ginčo, jog užstato davėjas buvo ne UAB „Dangaus energija“. Antra, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Nors užstato suma iš karto galėjo būti panaudota ne Sutarties įvykdymo užtikrinimui, o kainos pagal Sutartį dalies sumokėjimui, tačiau ši aplinkybė nepaneigia šalių teisės ir valios pasirinkti tokį prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą, koks buvo pasirinktas nagrinėjamu atveju. Be to, Sutartyje buvo numatytas ilgas apmokėjimo už perkamus daiktus terminas, per tokį laikotarpį Sutarties objekto vertė galėjo iš esmės sumažėti dėl jo nusidėvėjimo, sugadinimo ir kt., jį naudojant ekonominėje veikloje, užstato sumos nepakako apmokėti visą perkamų daiktų kainą, todėl pardavėjas turėjo pagrindą reikalauti užstato, bet ne panaudoti jo sumą dalies kainos už parduodamus daiktus apmokėjimui. Priešingu atveju, likusios prievolės sumos už įsigytus daiktus apmokėjimas liktų neužtikrintas jokiu prievolės įvykdymo užtikinimo būdu. Tuo remiantis nurodyti apeliantės argumentai iš esmės nepakeičia išvados dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo užstatu sutarties tarp apeliantės ir ieškovės sudarymo fakto.

108Dėl sutarties nutraukimo bei įskaitymo

10914.

110Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas Civiliniame kodekse įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009, 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).

11115.

112Bendruosius pagrindus nutraukti sutartį reglamentuoja CK 6.217 straipsnis, o tvarką – 6.218 straipsnis. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nustatyta, jog analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Trečia, sprendžiant ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar yra pažeidėjo tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-611/2017 71 punktas).

11316.

114Byloje nustatyta, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę, pastarajai pažeidus Sutarties vykdymo terminą. Pagal bendrąją taisyklę, prievolės vykdymo termino praleidimo faktas nesuteikia pagrindo nukentėjusiai šaliai vienašališkai nutraukti sutartį, tačiau tokią teisę kreditorius įgyja, jei įpareigota šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą (CK 6.217 straipsnio 3 dalis). Įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino tikslas – informuoti šalį apie ketinimą nutraukti sutartį ir taip išvengti papildomų nuostolių, kurių gali atsirasti sutarties šaliai esant netinkamai informuotai apie kitos šalies ketinimą nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2012). Taigi, sutarties šaliai praleidus prievolės įvykdymo terminą, priklausomai nuo to, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, taikomos skirtingos sutarties nutraukimo taisyklės. Kai termino praleidimas turi esminio pažeidimo reikšmę, taikomos CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalyse bei 6.218 straipsnyje nustatytos taisyklės. Jeigu termino praleidimas neturi esminės reikšmės, tai nutraukiant sutartį vadovaujamasi CK 6.209 straipsniu, 6.217 straipsnio 3 dalimi, 6.218 straipsniu. Šių taisyklių, įtvirtinančių pranešimo apie nutraukimą terminus, papildomo termino prievolei įvykdyti nustatymą, paskirtis yra išlaikyti tarp šalių susiklosčiusius santykius kartu nepažeidžiant nukentėjusios šalies interesų, paliekant galimybę jai savo praradimus kompensuoti kitomis kreditorių teisių gynimo priemonėmis, įskaitant ir nuostolių atlyginimą. Toks teisinis reguliavimas užtikrina civilinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012).

11517.

116Nutarties 25 punkte nustatytos aplinkybės rodo, kad apeliantė pasinaudojo CK 6.209 straipsnyje bei 6.217 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu papildomo termino sutarčiai įvykdyti institutu – atsakovė nustatė ieškovei 30 dienų terminą likusiai turto kainai sumokėti bei nurodė, kad ieškovei per nustatytą terminą kainos dalies nesumokėjus, Sutartis bus laikoma nutraukta, ir Sutartimi įsigytas turtas turės būti grąžintas atsakovei. Minėta, kad teise nustatyti papildomą terminą prievolei įvykdyti kreditorius naudojasi tais atvejais, kai yra suinteresuotas išsaugoti sutartinius santykius su skolininku, gauti prievolės įvykdymą, nors ir vėliau, nei buvo nustatytas įvykdymo terminas, taip pat kai pagal įstatymą ar šalių susitarimą bei prievolės pobūdį termino praleidimas nėra pripažįstamas esminiu prievolės pažeidimu. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog šiuo atveju pati atsakovė Sutarties vykdymo termino pažeidimo nevertino kaip esminio sutarties pažeidimo. Byloje esantys mokėjimo nurodymai (2014 m. balandžio 9 d. sumokėta 5 792,40 Eur, 2014 m. birželio 10 d. sumokėta 1 448,10 Eur, 2014 m. liepos 7 d. sumokėta 1 448,10 Eur, 2014 m liepos 25 d. sumokėta 1 448,10 Eur, 2014 m. rugpjūčio 12 d. sumokėta 1 448,10 Eur, 2014 m. rugpjūčio 28 d. sumokėta 1 448,10 Eur, 2014 m. rugsėjo 25 d. sumokėta 1 448,10 Eur, 2014 m. spalio 10 d. sumokėta 1 448,10 Eur, 2014 m. spalio 31 d. sumokėta 1 448,10 Eur, 2015 m. sausio 28 d. sumokėta 4 344,30 Eur, 2015 m. balandžio 7 d. sumokėta 11 584, 80 Eur, 2015 m. gruodžio 23 d. sumokėta 20 000 Eur, 2016 m. gruodžio 7 d. sumokėta 957,42 Eur). patvirtina, kad UAB „Dangaus energija“ Sutarties 3.2 punkte nustatyto įsigyto turto kainos apmokėjimo grafiko nesilaikė nuo Sutarties sudarymo ir 2016 m. gruodžio 16 d., atsakovei kreipusis į ieškovę su pranešimu, buvo skolinga atsakovei pagal Sutartį 15 245,08 Eur. Atsakovė į ieškovę dėl likusios kainos už parduotus daiktus dalies apmokėjimo kreipėsi praėjus beveik metams nuo 2015 m. gruodžio 23 d. mokėjimo. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis bei teismų praktika galima teigti, kad atsakovė, pateikdama ieškovei 2016 m. gruodžio 16 d. pranešimą bei nustatydama pirkėjai papildomą terminą Sutarties kainai sumokėti, buvo suinteresuota Sutarties įvykdymu bei aplinkybės, jog ieškovė nesilaikė Sutarties vykdymo terminų, t. y. juos pažeidė, nelaikė esminiu Sutarties pažeidimu.

11718.

118Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo šioje byloje padarytas išvadas apie prievolių įvykdymo užtikrinimo užstatu sutarties tarp apeliantės ir ieškovės sudarymo faktą (nutarties 35 punktas) bei apeliantės 2016 m. gruodžio 16 d. pranešimu nustatytą papildomą terminą prievolei įvykdyti, teismas neturi pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl negalimo įskaitymo iš užstato bei teisėto Sutarties nutraukimo pagrindo egzistavimo.

11919.

120Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad, vadovaujantis CK 6.130 straipsniu, tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011; kt.). Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

12120.

122Nagrinėjamu atveju apeliantė tvirtina, kad ieškovės 2016 m. gruodžio 19 d. prašymas įskaityti susidariusį įsiskolinimą pagal turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį iš 2014 m. vasario 24 d. sumokėto užstato, iš esmės reiškia, kad ieškovė pateikė atsakovei prašymą dėl prievolės sumokėti skolą ir delspinigius įvykdymo būdo pakeitimo (CK 6.39 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius atsakovės argumentus. Minėta, kad pati apeliantė kreipėsi į ieškovę su reikalavimu per papildomai nustatytą 30 dienų terminą įvykdyti Sutartį, t. y. sumokėti likusią kainos dalį bei nurodė, kad kainos nesumokėjus, Sutartis bus vienašališkai nutraukta. Taigi ieškovė, reaguodama į apeliantės pareikštus reikalavimus, ėmėsi vykdyti Sutartį – nesibaigus nustatytam papildomam terminui, kuris, kaip teisingai nustatyta skundžiamame sprendime, turėjo baigtis 2017 m. sausio 17 d., ieškovė 2016 m. gruodžio 19 d. pranešė atsakovei apie likusios kainos pagal Sutartį sumokėjimą įskaitymo būdu, t. y. ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad Sutarties įvykdymas yra užtikrintas užstatu, prašė likusią kainos dalį įskaityti iš užstato. Tokiu būdu ieškovė ne pakeitė prievolės vykdymo būdo, o prievolę įvykdė, nes, kaip minėta, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų, kuriam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, todėl pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Taigi tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Tai reiškia, kad atsiranda įskaitymo teisinių padarinių, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą. Taigi ir apeliantės argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl įskaitymo teisėtumo nagrinėjamoje situacijoje, neva teisę priimti kitokį prievolės įvykdymo būdą transformavo į pareigą, yra iš esmės nepagrįsti. Šiuo atveju jokio kito prievolės įvykdymo būdo nebuvo, ieškovė prievolę įvykdė įskaitymu iki nustatyto termino, todėl ieškovei ginčyti Sutarties nutraukimą, kaip nurodo apeliantė, taip pat nebuvo pagrindo, nes įvykdyta sutartis nebuvo ir negalėjo būti nutraukta.

12321.

124Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantė taip pat ginčijo ieškovės prašymo dėl įskaitymo turinį ir nurodė, kad jis yra neaiškus, pabrėžia, jog įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei pareiškimo apie įskaitymą turiniui, nei formai (būdui) (CK 6.131 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2010; kt.). Įskaitymo sandorį sudarančių asmenų valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011). Suprantama, pareiškimas apie įskaitymą turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Nesant specialių įstatymo reikalavimų pareiškimo apie įskaitymą turiniui, tame pačiame pareiškime gali būti nurodoma ir kita sutarties šalims aktuali informacija arba pareiškimai kitais klausimais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktikos suformuotas nuostatas bei išanalizavusi 2016 m. gruodžio 19 d. ieškovės prašymo apie įskaitymą turinį, sprendžia, jog toks pranešimas pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas tinkamu pareiškimu apie įskaitymą. Iš jo aišku, kokio dydžio prievolė įskaitoma, jos kilmė, taigi pareiškimas apie įskaitymą yra suprantamas ir nedviprasmiškas. Be to, apeliantė neteigia, kad jai nebuvo suprantama, dėl kokios prievolės įvykdymo gautas ieškovės pareiškimas apie įskaitymą.

12522.

126Remiantis nustatytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju buvo teisinis pagrindas spręsti tarp šalių atsiradusių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo klausimą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju egzistavo visos įskaitymui atlikti būtinos sąlygos: šalys turėjo viena kitai priešpriešines, vienarūšes (pinigines), galiojančias, aiškiai apibrėžtas teises ir pareigas (CK 6.130 straipsnis) (nutarties 18 punktas). Tuo tarpu apeliantė, nepripažinusi įskaitymo ir nutraukusi Sutartį, apie kurios nutraukimą ieškovė taip pat nebuvo informuota, pažeidė Sutarties 4.4 punkte įtvirtintą pareigą bendradarbiauti. Bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis) reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei įvykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl bendradarbiavimo pareigos reikšmės yra ne kartą pasisakęs, pažymėdamas, kad ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; kt.).

127Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

12823.

129Apeliaciniame skunde UAB „AKI ekspedicija“ taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl Sutarties 3.5 punkto teisėtumo, peržengė nagrinėjamo ginčo ribas. Teisėjų kolegija sutinka, kad šiuo atveju nei viena iš šalių Sutarties 3.5 punkto neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinį, be pagrindo rėmėsi šalių nekvestionuojama aplinkybe. Kita vertus, šie apeliantės nurodyti argumentai neturi jokios teisinės reikšmės, nes byloje konstatavus, kad atlikus įskaitymą ir visiškai įvykdžius prievolę, išnyko pagrindas Sutarčiai nutraukti ir miško kirtimo mašina „PINOX P828“ tampa pirkėjos nuosavybe, ką numato ir Sutarties 2.12 punktas, neliko pagrindo tenkinti priešieškinį.

13024.

131Taip pat apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė ginčo Sutartimi pirktos priekabos-platformos „BD403“ nuosavybės klausimo. CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Šiuo atveju UAB „Dangaus energija“ ieškiniu prašė teismo be kita ko priteisti iš atsakovės 2007 m. gamybos miško kirtimo mašiną „PINOX P828“ (identifikacinis Nr. 828-1022). Atsakovė savo priešieškinyje taip pat prašė teismo įpareigoti ieškovę UAB „Dangaus energija“ grąžinti atsakovei tą pačią 2007 m. gamybos miško kirtimo mašiną „PINOX P828“ (identifikacinis Nr. 828-1022). Taigi, nei viena iš bylos šalių jokių reikalavimų dėl nuosavybės teisės į priekabą-platformą „BD403“ nekėlė. Be to, ieškovė ieškinyje teigė, kad priekaba-platforma „BD403“ 2016 m. gruodžio mėnesį Sutarties šalių bendru sutikimu buvo parduota trečiam asmeniui. Nors byloje nėra šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų, apeliantė šios aplinkybės ne tik nepaneigė, bet dėl jos iš viso nepasisakė. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis nėra pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismas galutiniu sprendimu išsprendė ne visus šalių pareikštus reikalavimus.

13225.

133Išnagrinėjusi atsakovės apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į jį argumentus, kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ,; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė nei įrodymų vertinimą reguliuojančių nuostatų, nei ginčui aktualių materialiosios teisės normų.

13426.

135Ieškovei pareiškus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme priteisimo, tačiau nepateikus dokumentų, kurie patvirtintų jų faktą bei dydį, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų nesprendžiamas.

136Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

137Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dangaus energija“... 6. 2.... 7. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. vasario 24 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai... 8. 3.... 9. Vykdant Sutartį, ieškovė sumokėjo atsakovei iš viso 54 263,72 Eur dydžio... 10. 4.... 11. Ieškovė teigė, jog Sutartis laikytina nenutraukta ir ieškovės UAB... 12. 5.... 13. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti bei priteisti... 14. 6.... 15. Ieškovė, teigdama, kad 28 962 Eur užstatas perduotas atsakovei, šią... 16. 7.... 17. 2016 m. gruodžio 19 d. prašymu įskaityti susidariusį įsiskolinimą pagal... 18. 8.... 19. Atsakovė UAB „AKI ekspedicija“ pateikė byloje priešieškinį ieškovei,... 20. 9.... 21. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad Sutarties 3.5 punkte nustatyta, kad... 22. 10.... 23. Taip pat Sutarties 3.5 punkte nustatytas dvejopo pobūdžio prievolių... 24. 11.... 25. Sutarties 3.3 punkte (kartu su 3.3.2 punktu) nustatyta, kad ieškovei... 26. 12.... 27. Atsakovė akcentavo, jog pagal CK 6.574 straipsnį, kai lizingo sutartis... 28. 13.... 29. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti, o ieškinį... 30. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 31. 14.... 32. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. spalio 19 d. sprendimu UAB „Dangaus... 33. 15.... 34. Teismas nustatė, kad ginčo tarp šalių, jog 28 962 Eur suma buvo sumokėta... 35. 16.... 36. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Dangaus energija“ ir atsakovė UAB... 37. 17.... 38. Konstatavęs, kad 28 962 Eur užstatas buvo sumokėtas atsakovei UAB „AKI... 39. 18.... 40. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju egzistavo visos įskaitymui atlikti... 41. 19.... 42. Teismas sprendė, kad atsakovės 2016 m. gruodžio 16 d. pranešimas dėl... 43. 20.... 44. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė atsakovei turėjo sumokėti 15... 45. 21.... 46. Teismas nurodė, kad nors Sutarties nutraukimo teisėtumas ir pagrįstumas... 47. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 48. 22.... 49. Atsakovė UAB „AKI ekspedicija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 50. 22.1.... 51. Aplinkybė, kad 28 962 Eur užstatas sumokėtas Sutarties įvykdymo... 52. 22.2.... 53. Faktas, kad A. S. ir ieškovės užstato perdavimo momentu nesiejo jokie... 54. 22.3.... 55. Sutarties turinys atspindi, kad joje net neužsiminta apie jos užtikrinimą... 56. 22.4.... 57. Užstato perdavimas ne atsakovei, o A. S. kaip fiziniam asmeniui, yra saugesnis... 58. 22.5.... 59. 2014 m. vasario 24 d. pakvitavimo turinys visiškai neatspindi to, kad užstato... 60. 22.6.... 61. Aplinkybė, kad 28 962 Eur užstato šalys – fiziniai asmenys, kur kas labiau... 62. 22.7.... 63. 2016 m. gruodžio 16 d. pranešimu atsakovė nustatė ieškovei 30 dienų... 64. 22.8.... 65. Teismas nusprendė, kad atsakovės teisė priimti kitokį nei pranešime... 66. 22.9.... 67. Net jei atsakovė būtų norėjusi ar turėjusi atlikti įskaitymą (jei... 68. 22.10.... 69. Priešieškiniu buvo prašyta įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei miško... 70. 22.11.... 71. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ieškovės reikalavimo... 72. 2.... 73. Ieškovė UAB „Dangaus energija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė... 74. 23.1.... 75. Užstatas perduotas pagal rašytinį pakvitavimą, apeliantė neneigia nei... 76. 23.2.... 77. Teismas skundžiamu sprendimu išsamiai pasisakė dėl įstatyme įtvirtintų... 78. Teisėjų kolegija... 79. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 80. 1.... 81. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 82. Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų... 83. 2.... 84. 2014 m. vasario 24 d. UAB „AKI ekspedicija“ (pardavėja) ir UAB „Dangaus... 85. 3.... 86. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad 28 962 Eur užstatas buvo... 87. 4.... 88. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 89. Dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų teisinio reglamentavimo ir... 90. 5.... 91. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai reglamentuojami CK 6.70 straipsnio 1... 92. 6.... 93. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, tačiau ne baigtinis... 94. 7.... 95. Lietuvoje yra įprasti kiti CK 6.70 straipsnio 1 dalyje expressis verbis... 96. 8.... 97. Minėta, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, ką apeliaciniame skunde... 98. 9.... 99. Šios nutarties 29 punkte pabrėžta, jog CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nurodytas... 100. 10.... 101. Apeliantė taip pat teigia, kad šalys tinkamai prievolių įvykdymo... 102. 11.... 103. Teisėjų kolegijos vertinimu taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės... 104. 12.... 105. Teisėjų kolegija remdamasi byloje esančiu pakvitavimu, kurio turinys... 106. 13.... 107. Apeliacinio skundo argumentai dėl faktinio užstato davėjo nustatymo (šios... 108. Dėl sutarties nutraukimo bei įskaitymo... 109. 14.... 110. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK... 111. 15.... 112. Bendruosius pagrindus nutraukti sutartį reglamentuoja CK 6.217 straipsnis, o... 113. 16.... 114. Byloje nustatyta, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę, pastarajai pažeidus... 115. 17.... 116. Nutarties 25 punkte nustatytos aplinkybės rodo, kad apeliantė pasinaudojo CK... 117. 18.... 118. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo šioje byloje padarytas... 119. 19.... 120. Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų –... 121. 20.... 122. Nagrinėjamu atveju apeliantė tvirtina, kad ieškovės 2016 m. gruodžio 19 d.... 123. 21.... 124. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantė taip pat ginčijo... 125. 22.... 126. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju... 127. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 128. 23.... 129. Apeliaciniame skunde UAB „AKI ekspedicija“ taip pat teigia, kad pirmosios... 130. 24.... 131. Taip pat apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė... 132. 25.... 133. Išnagrinėjusi atsakovės apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į jį... 134. 26.... 135. Ieškovei pareiškus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų... 136. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 137. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą....