Byla 2YT-5634-1023/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant pareiškėjui A. L., jo atstovui advokatui Gintautui Malaveckui, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui V. L., suinteresuotam asmeniui D. M., suinteresuotam asmeniui K. L., suinteresuotam asmeniui L. L., suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. L., D. M., K. L., L. L., Lietuvos Respublikos valstybei atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) pareiškimu (b. l. 1-3) prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo dėdės V. L. mirties ( - ), priėmė jo palikimą pagal įstatymą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

5Pareiškimas grindžiamas tuo, jog pareiškėjo dėdė V. L. mirė ( - ) V. L. mirties dieną jo vardu registruoto nekilnojamojo turto nebuvo. Pagal įrašą Birštono seniūnijos namų ūkio knygoje Nr. 4, ( - ), V. L., priklausė gyvenamasis namas (( - )), statytas 1914 metais, ir kiemo rūsys (( - )), statytas 1930 m., esantys ( - ). Šiuos statinius V. L. paveldėjo kaip kolūkinio kiemo narys. V. L. mirė nevedęs. Duomenų apie vaikus nėra. V. L. dar iki mirties rūpinosi pareiškėjas, nuveždavo pas gydytojus, atveždavo maisto, padėjo prižiūrėti namų valdą, statinius, prie namo esančioje namų valdoje pasodindavo daržovių, bulvių. Rūpinosi dėdės V. L. laidotuvėmis, ir šiuo metu prižiūri kapavietę. Po V. L. mirties jis ir toliau rūpinosi statiniais (gyvenamu namu ir kitais statiniais), esančioje valdoje pasisodindavo daržovių, bulvių, naudojosi sodu. Po V. L. mirties nei pareiškėjas, nei kiti mirusiojo giminaičiai dėl teisinio neišprusimo į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Bendru visų giminaičių ir V. L. sutarimu, po dėdės mirties kilnojamas ir nekilnojamas turtas turėjo būti paliktas pareiškėjui. Į mirusio V. L. palikimą neužvesta paveldėjimo byla. Nors nustatytu laiku ir nesikreipė į notarinę kontorą dėl palikimo, manė, kad jam bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kadangi per šešis mėnesius po dėdės mirties faktiškai pradėjo valdyti jo palikimą. Kitos galimybės įregistruoti savo nuosavybės teises į dėdės palikimą pagal įstatymą nėra, todėl kreipiasi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

6Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. L. prašė pareiškimą tenkinti, papildomai nurodė (2018 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 3 min. 10 sek. iki 09 min. 11 sek.), kad jo dėdė buvo vienišas, vaikų neturėjo, todėl jis, kaip arčiausiai iš visų savo brolių ir seserų gyvenantis, rūpinosi dėde. Kai dėdė jau buvo nelabai stiprus, padėdavo jam tvarkytis namus, atveždavo maisto, sutvarkė kaminus, krosnį, rūsį, žiemą nustumdydavo sniegą. Kai visai suprastėjo dėdei sveikata, tai jį perkėlė į senelių namus, iš kurių vis atveždavo pabūti į sodybą. Kai dėdė mirė rūpinosi jo laidotuvėmis, toliau prižiūrėjo jo sodybą, tvarkė sodą, prižiūri dėdės kapavietę.

7Pareiškėjo A. L. atstovas advokatas Gintautas Malaveckas teismo posėdžio metu pareiškėjo pareiškimą palaikė, jį pagrindė teisiniais argumentais.

8Suinteresuotas asmuo V. L. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 55). Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (b. l. 60), kuriame nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

9Suinteresuoti asmenys K. L., L. L., D. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 56, 57, 59). Per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į pareiškėjo pareiškimą, nepateikė prašymų bylos nagrinėjimą atidėti, todėl civilinė byla išnagrinėta minėtiems asmenims nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

10Suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 52). Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (b. l. 45-46), kuriame nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Pareiškėjo pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo prašė nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

11Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 53). Per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą (b. l. 35-36), kuriame nurodė, kad suinteresuotas asmuo juridinio fakto nustatymui neprieštaraus, jeigu pareiškėjas teismui pateiks jį patvirtinančius įrodymus. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

12Teismas

konstatuoja:

13Pareiškimas tenkintinas.

14Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimamas dviem būdais: kai palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą ir kai palikimo atsiradimo vietos notarui padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, arba padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, bet teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis civilinio kodekso reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nustatyta, jog ( - ) mirė V. L. (b. l. 5). Pareiškėjas yra V. L. sūnėnas (b. l. 4, 6-8). Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 16). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis pareiškėjo dėdei V. L. įregistruoto nekilnojamojo turto nepriklausė (b. l. 19), tačiau pagal įrašą Birštono seniūnijos namų ūkio knygoje Nr. 4, ( - ), V. L., priklausė gyvenamasis namas (( - )), statytas 1914 metais, ir kiemo rūsys (( - )), statytas 1930 m., esantys ( - ). (b. l. 20-21). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis tuoj po savo dėdės V. L., mirusio ( - ), mirties priėmė jo palikimą pagal įstatymą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

15Kaip minėta, įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja – A. O.) v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. W. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-434/2013; kt.). Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis tuoj po savo dėdės V. L., mirusio ( - ), mirties priėmė jo palikimą pagal įstatymą pradėdamas faktiškai jį valdyti, įrodo, tai, kad pareiškėjas nepertraukiamai, iškarto po dėdės mirties ir toliau rūpinosi dėdei priklausiusiais pastatais, sodu, daržu, jame sodino daržoves, gyvulius ganė, obuolius tvarkydavo, medžius genėdavo, rūpinosi dėdės laidotuvėmis, prižiūri jo kapavietę. Minėtas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklaustos liudytojos – M. S. J. ir M. D. (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), kurios parodė (2018 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 10 min. 35 sek. iki 21 min. 13 sek.), kad pareiškėjas iki mirties rūpinosi dėde V. L., kuris visą savo turtą norėjo jam ir palikti, o po dėdės mirties V. L. toliau prižiūrėjo dėdei priklausiusią sodybą, kaminą tvarkė, sodą, rūpinosi dėdės laidotuvėmis. Ginčo su kitais asmenimis dėl V. L. palikimo priėmimo nėra. Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjas A. L. po savo dėdės V. L., mirusio ( - ), mirties jo turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo V. L. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

16Valstybė šioje byloje patyrė 16,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

Nutarė

18Pareiškimą patenkinti.

19Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. L., asmens kodas ( - ) priėmė palikimą pagal įstatymą po V. L., asmens kodas ( - ) mirusio ( - ), mirties pradėdamas faktiškai jį valdyti.

20Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

21Priteisti iš pareiškėjo A. L., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), 16,11 Eur (šešiolika eurų 11 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

22Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) pareiškimu (b. l. 1-3)... 5. Pareiškimas grindžiamas tuo, jog pareiškėjo dėdė V. L. mirė ( - ) V. L.... 6. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. L. prašė pareiškimą tenkinti,... 7. Pareiškėjo A. L. atstovas advokatas Gintautas Malaveckas teismo posėdžio... 8. Suinteresuotas asmuo V. L. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį... 9. Suinteresuoti asmenys K. L., L. L., D. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie... 10. Suinteresuoto asmens Valstybinės įmonės Turto banko atstovas teismo... 11. Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos... 12. Teismas... 13. Pareiškimas tenkintinas.... 14. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra... 15. Kaip minėta, įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis... 16. Valstybė šioje byloje patyrė 16,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 17. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 –... 18. Pareiškimą patenkinti.... 19. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. L., asmens... 20. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo... 21. Priteisti iš pareiškėjo A. L., asmens kodas ( - ) gyvenančio ( - ), 16,11... 22. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...