Byla 2S-1531-658/2012
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2S-1531-658/2012 pagal apelianto (atsakovo) – G. G. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8997-191/2012 pagal ieškovo – K. M. ieškinį atsakovui – G. G. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė.

3byloje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagrįstumo klausimas.

4Ieškovas – K. M. pareiškė ieškinį dėl 34528,00 Lt skolos, 8,06 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumokėto žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinyje ieškovas taip pat suformulavo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, atsakovui priklausančių turtinių teisių, piniginių lėšų, esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštą. Reikalingumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas motyvavo tuo, kad pareikšto turtinio reikalavimo suma atsižvelgiant į tai, kad kreditorius yra fizinis asmuo, yra didelė, o teismų praktikoje esanti suformuluota taisyklė, jog aplinkybė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kilo dėl didelės pinigų sumos, nes didelė turtinio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, atsakovas vengia vykdyti iš paskolos sutarties kylančias prievoles ir nėra aišku, ar tokį atsakovo elgesį lemia sunki finansinė jo padėtis, ar tai yra piktybinis vengimas vykdyti sutartines prievoles. Net ir ieškovui paraginus atsakovą grąžinti paskolą, jis to nepadarė.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė ir motyvai.

5Kauno miesto apylinkės teismas apelianto (atsakovo) – G. G. skundžiama 2012-05-02 nutartimi ieškovo prašymą patenkino ir taikė ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Procesinį sprendimą imtis laikinųjų apsaugos priemonių teismas motyvavo tuo, kad byloje yra pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas, jis grindžiamas rašytiniais įrodymais, reikalavimo suma esanti didelė, atsakovas atsiskaityti gera valia vengia, o tai gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

  1. Skundo ir atsiliepimo į jį esmė ir motyvai.

6Apeliantas (atsakovas) – G. G. su šia teismo nutartimi nesutinka, atskiruoju skundu prašo ją panaikinti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išspręsti iš esmės: ieškovo prašymo netenkinti. Atskirąjį skundą apeliantas (atsakovas) grindžia šiais argumentais. 2012 m. vasario mėnesį į apeliantą (atsakovą) kreipėsi E. R., a. k. ( - ) gyvenantis adresu, ( - ), ir paprašė atsakovą nurodyti jo banko sąskaitos numerį ir kredito įstaigos rekvizitus. Apeliantui (atsakovui) minėtas asmuo paaiškino, kad paskolos sumos pervedimas į jo sąskaitą negalimas dėl turimų finansinių problemų. Apeliantui (atsakovui) nurodžius savo sąskaitos numerį, ieškovas – K. M. į sąskaitą pervedė 10 000 Eur, kas pagal oficialų euro ir lito kursą sudaro 34528,00 Lt. Šią sumą apeliantas (atsakovas) 2012-02-13 išgrynino ir pinigus perdavė E. R.. Šias aplinkybes patvirtina ir E. R. prašymas pripažinti jį skolininku civilinėje byloje Nr. L2-6862-191/2012. Tuo tarpu apeliantas (atsakovas) tiek prieš pervedant į jo sąskaitą pinigus, tiek ir po to su ieškovu neturėjo jokių kontaktų, nebuvo ir nėra ieškovui skolingas, todėl negalinti kilti atsakomybė pagal neegzistuojančią prievolę ir apelianto (atsakovo) atžvilgiu taikomi tokie turtinių teisių suvaržymai kaip turto ir turtinių teisių areštas. Be to, ieškovas nepateikė jokių aplinkybių, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Apelianto nuomone, vien ieškinio suma ir abejonės dėl jo finansinės būklės nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas taikė apie tai nepranešęs apeliantui (atsakovui) ir tokiu būdu pažeidė apelianto (atsakovo) teisę būti išklausytam. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžiančios ginčo šalių interesų pusiausvyros principą, varžančios apelianto (atsakovo) gyvenimą ir kasdieninę veiklą, turinčios neigiamos įtakos atsakovo šeimos gyvenimui.

7Ieškovas – K. M. pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas nesutinka su apelianto argumentais, kad kartu su ieškiniu nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys ieškovo reikalavimų pagrįstumą. Patvirtindamas paskolos suteikimo atsakovui faktą, ieškovas pateikė bankinio pavedimo bei 2011-08-09 pretenzijos kopiją. Šie įrodymai, ieškovo įsitikinimu, nepaneigiamai patvirtina paskolos suteikimo bei atsakovo skolos ieškovui faktą. Ieškovas nesutinka ir su apelianto (atsakovo) argumentu, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašęs ieškovas neįrodė, jog šių priemonių nesiėmus, būsimo ir galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą grindė didele turtinio reikalavimo suma. Teismų praktikoje vertinant, ar reikalaujama priteisti suma yra didelė konkrečiam atsakovui, tai yra sprendžiant, ar konkretus atsakovas turės pakankamas finansines galimybes sumokėti ieškiniu reikalaujamą sumą, yra atsižvelgiama į duomenis apie atsakovo turtinę padėtį. Pateikdamas atskirąjį skundą, apeliantas (atsakovas) nepateikė jokių įrodymų apie savo finansinę padėtį bei argumentų, kurie pagrįstų, jog ieškinio patenkinimo atveju nebus grėsmės sprendimo įvykdymui.

  1. Apeliacinės instancijos teismo motyvai ir išvados

8Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

9Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama, kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas tokiam procesiniam veiksmui atlikti yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas. Tačiau esant šiai proceso stadijai, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto (atsakovo) argumentus, kad reikšdamas ieškinį, ieškovas nepateikė jokių jo reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų. Ieškovas reiškia atsakovui piniginį reikalavimą ir prašo priteisti apibrėžtą pinigų sumą. Kaip ieškinio priedas pateiktas bankinio mokėjimo pavedimas patvirtina tai, kad pinigus į atsakovo sąskaitą jis pervedė. Fakto, kad ieškovo pervestos lėšos pateko į jam priklausančią banko sąskaitą, apeliantas (atsakovas) neginčija. Pareikštame ieškinyje ieškovas tvirtina, kad jo reikalavimas kyla iš sutartinių – paskolos teisinių santykių. Atsakovas tokios sutarties su ieškovu sudarymo fakto nepripažįsta, o nurodo, kad pinigus perdavęs kitam asmeniui – E. R., kuris su ieškovu tarėsi dėl paskolos suteikimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad LR CPK 141 str. 1 d. numato ieškovo teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Vadinasi, atsakovui tvirtinant, jog paskolos sutarties su ieškovu jis nesudaręs, tačiau pripažįstant, jog pinigai buvo pervesti į jam priklausančią sąskaitą, ieškovas turi teisę keisti ieškinio pagrindą ir pervestos pinigų sumos reikalauti kaip įgytos be teisinio pagrindo. Be to, byloje gali būti sprendžiamas ir netinkamos šalies pakeitimo tinkama klausimas (CPK 45 str.). Tačiau įvertinus reiškiamą reikalavimą ir ieškovo pateiktus įrodymus, negalima daryti išvados, jog pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

10Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. bylos aplinkybės.

11Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr.2-786/2008, 2009-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.2-323/2009, 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.). Teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-906/2008; 2009-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009-09-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2010-09-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-997/2010; ir kt.). Tačiau pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra siekis užtikrinti ieškovo turtinius interesus, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su tam tikrais atsakovo teisių suvaržymais, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas privalo vadovautis teisingumo, proporcingumo principais ir, užtikrindamas šalių interesų pusiausvyrą, įvertinti, ar iš tiesų nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pareiga pagrįsti šių aplinkybių egzistavimą tenka prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškusiam ieškovui (CPK 178 straipsnis). Nors teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės vertės turtinis reikalavimas, sprendžiant, ar byloje pareikšto reikalavimo suma yra didelė, turi būti vertinama tai, ar ši suma subjektyviu požiūriu yra didelė konkrečiam skolininkui, atsižvelgiant į skolininko teisinį statusą, turtinę padėtį, veiklos apimtis, pelningumą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-10-2 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1262/2010 ir kt.). Savo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ieškovas – K. M. motyvavo tuo, kad reikalaujama priteisti suma yra didelė ieškovui, kuris yra fizinis asmuo, todėl kyla grėsmė, kad teismui patenkinus ieškinį ir šią sumą iš atsakovo priteisus, jis pagal savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas gali būti nepajėgus sprendimą įvykdyti. Pirmosios instancijos teismas su tokiais ieškovo argumentais sutiko. Apeliacinės instancijos teismas laikosi nuomonės, kad ieškiniu reikalaujama priteisti 34 528,00 Lt suma atsakovui, kuris yra fizinis asmuo, laikytina santykinai didele. Lietuvos statistikos departamentas pateikia informaciją, jog 2011 metais vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalyje buvo atitinkamai 1903 Lt moterims ir 2199 Lt vyrams. Taigi, prašoma priteisti suma viršija vidutines metines pajamas. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo naikinti nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi ją apskundęs atsakovas, atskirajame skunde nenurodė jokių dokumentų apie tai, ar jis dirba, gauna su darbo teisiniais santykiais susijusias pajamas, o jei tokias pajamas gauna, tai kokio jos yra dydžio, neinformavo, kokio nekilnojamojo ar brangaus kilnojamojo turto turi. Vadinasi, reikia padaryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškinio suma jam kaip konkrečiam fiziniam asmeniui yra didelė, atsakovas skundu nepaneigė. Atkreiptinas apelianto (atsakovo) dėmesys į tai, jog LR CPK 148 str. 2 d. numato, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Be to, atsakovas gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai. Dėl atsakovo argumento, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžančios atsakovo kasdienį gyvenimą, veiklą, turi neigiamos įtakos jo šeimos narių interesams, pasakytina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bet kuriuo atveju reiškia tam tikrą atsakovo teisių ribojimą, tačiau svarbu yra tai, ar toks ribojimas nėra neproporcingas, ar teismas, taikęs laikinąją apsaugos priemonę, laikėsi šalių interesų pusiausvyros principo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo atžvilgiu taikyta laikinoji apsaugos priemonė, reiškianti laikiną atsakovo turtinių teisių suvaržymą, yra proporcinga ieškovo interesui turėti užtikrinimą, kad jam teisinėmis priemonės pasiekus į atsakovo sąskaitą pervestų piniginių priteisimo, jis gautų realų teismo sprendimo įvykdymą. Atmestinas apelianto argumentas, kad laikinosios apsaugos priemonės taikymu buvo pažeista jo teisė būti išklausytam. Prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėti proceso įstatymas (LR CPK 147 str. 1 d.) numato rašytinės proceso formos taikymą. Apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atsakovui pranešama tik tuomet, kai teismas laiko tai esant būtina. Pažymėtina, jog procesinio šalies teisės būti išklausytai principo įgyvendinimas teismui atliekant konkrečius procesinius veiksmus gali pasireikšti įvairiai. Rašytinio proceso forma išnagrinėjus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priėmus šiuo klausimu skundžiamą teismo nutartis, atsakovo teisė pareikšti savo argumentus (nesutikimą) buvo realizuota pateikiant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui.

12Atsižvelgdamas į nutartyje išdėstytus motyvus ir vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

Nutarė

13apelianto (atsakovo) - G. G. atskirojo skundo netenkinti.

14Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

15Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo momento.

Ryšiai