Byla 2-807/2014

Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atstatydinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Alfinas“ bankroto administratorių uždarąją akcinę bendrovę „Verslo konsultantai“ bankroto byloje Nr. B2-513-123/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorių S. G., uždarosios akcinės bendrovės „Vojava“ bei individualios įmonės „Selsa“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atstatydinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Alfinas“ bankroto administratorių uždarąją akcinę bendrovę „Verslo konsultantai“ bankroto byloje Nr. B2-513-123/2014.

2Teisėja

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančiai įmonei paskirto bankroto administratoriaus.

5Klaipėdos apygardos teismas 2013-05-07 nutartimi (t. 1, b. l. 85-86) iškėlė UAB „Alfinas“ bankroto bylą, bankrutuojančios UAB ,,Alfinas“ administratoriumi paskyrė UAB ,,Verslo konsultantai“.

6Klaipėdos apygardos teismas 2013-12-03 nutartimi (t. 2, b. l. 86) pripažino UAB „Alfinas“ bankrutavusia ir likviduojama.

7Pareiškėjai (kreditoriai) S. G., UAB „Vojava“ bei IĮ „Selsa“ 2014-01-29 kreipėsi į teismą(t. 2, b. l. 121-123), prašydami atstatydinti BUAB „Alfinas“ bankroto administratorių UAB „Verslo konsultantai“ iš administratoriaus pareigų ir paskirti BUAB „Alfinas“ administratoriumi UAB „Eurobankrotas“. Nurodė, kad bankroto administratorius UAB „Verslo konsultantai“ netinkamai vykdo pareigas, kadangi nesikreipia į teismą su ieškiniu buvusiam įmonės vadovui, nesikreipia į teisėsaugos institucijas dėl galimai atliktų nusikalstamų veiksmų, neinicijuoja tyčinio bankroto požymių tyrimo, nepatikrina galimai neteisėtų transporto priemonių pardavimo sandorių, be to, bankroto administratoriaus buveinė yra Kaune, o administruojama įmonė Klaipėdoje, kas reikalauja daugiau lėšų ir laiko.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2014-02-20 nutartimi (t. 2, b. l. 146-148) atmetė pareiškėjų (kreditorių) S. G., UAB „Vojava“ bei IĮ „Selsa“ prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo. Teismas, įvertinęs paskirtojo bankroto administratoriaus atliktus veiksmus, nurodė, kad netinkamo bankroto procedūrų vykdymo ar jų nevykdymo per visą bankroto eigą, padarytų kreditorių susirinkimo tvarkos pažeidimų, piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų klastojimo, nėra nustatyta, nebuvo užfiksuoti ir administratoriaus nesutarimai su kreditoriais. Teismas pažymėjo, kad administratoriaus nesaisto kiekvieno kreditoriaus išsakyta nuomonė, o kreditorių pateikti duomenys neįpareigoja besąlygiškai su jais sutikti ir teikti ieškinius, nes ir patys kreditoriai turi galimybę ginti savo teises įstatymo numatytais gynybos būdais. Teismas atkreipė dėmesį, kad bankroto procedūros dar tęsiamos ir bankroto administratorius dar turi galimybę, surinkęs įrodymus, teikti ieškinius dėl kreditorių ar įmonės interesų gynimo ar spręsti klausimą dėl tyčinio bankroto.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Pareiškėjai (kreditoriai) S. G., UAB „Vojava“ bei IĮ „Selsa“ atskirajame skunde (t. 2, b. l. 153-157) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-20 nutartį ir paskirti bankroto administratoriumi UAB „Eurobankrotas“ arba perduoti klausimo nagrinėjimą iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121. ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyti pagrindai netenkinti kreditorių pareiškimo dėl administratoriaus atstatydinimo, t.y. esant procedūriniams pažeidimas arba jei atstatydinimu būtų pažeisti tam nepritarančių ar nuomonės nepareiškiančių kreditorių ar viešasis interesai. Teismas nenurodo motyvų, jog atstatydinus administratorių būtų pažeistas viešasis interesas. Administravimo funkcijas perimtų kitas administratorius.

132. Teismas nepagrįstai remiasi tuo, kad nenustatytas susirinkimo tvarkos pažeidimas, piktnaudžiavimas tarnyba, dokumentų klastojimas. Pagal galiojantį įstatyminį reglamentavimą (ĮBĮ 11 str. 8 d. 2 p.) tokių aplinkybių nustatyti nebūtina. Užtenka didžiųjų kreditorių nepasitikėjimo ir jų įsitikinimo, kad kreditorių interesai nebus tinkamai ginami.

143. Teismas nepagrįstai nurodo, kad esant tik dalies kreditorių kreipimusi, prašymas netenkintinas, netinkamai taikydamas ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalies 2 punktą. Jokių argumentų, patvirtinančių kitų kreditorių interesų pažeidimą, atstatydinus administratorių, teismas nenurodė.

154. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesigilino į išdėstytas aplinkybes dėl administratoriaus neveikimo, t.y. nesikreipimo į teismą su ieškiniu buvusiam įmonės vadovui, dėl nesikreipimo į teisėsaugos institucijas, dėl tyčinio bankroto požymių tyrimo, dėl sandorių, kuriais perleistos transporto priemonės teisėtumo patikrinimo ir priėmė nepagrįstą nutartį. Be to, neįvertino, kad paskyrus veikiantį Klaipėdoje bankroto administratorių, kur yra bankrutavusios įmonės buveinė, bankroto procedūra bus vykdoma operatyviau ir mažesnėmis sąnaudomis.

16Bankroto administratorius UAB „Verslo konsultantai“ atsiliepime į atskirąjį skundą (t. 2, b.l. 160-162) prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

171. Teismų praktikoje nurodoma, kad bankroto administratorių galima atstatydinti tik esant pakankamam pagrindui, t.y. atstatydinimą turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ir bendrovės interesus. Vien nuomonė apie netinkamą pareigų vykdymą negali būti pagrindas atstatydinti bankroto administratorių.

182. Administratoriaus veiksmus (nesikreipimą į teismą su ieškiniu įmonės vadovui, nesikreipimą į teisėsaugos institucijas, neinicijavimą tyčinio bankroto požymių tyrimą, sandorių teisėtumo nepatikrinimą) lėmė bankroto specifiškumas ir sudarytų sandorių pobūdis, dėl ko buvo kreiptasi į teismą pratęsti terminą įmonės sandoriams patikrinti. Teismas 2013-12-19 nutartimi nustatė papildomą 6 mėnesių terminą, taigi termino pabaiga – 2014 m. birželio mėnuo. Be to, ieškiniams pareikšti, auditui atlikti reikalingos lėšos teisinėms bei kitoms paslaugoms apmokėti, o nepardavus įmonės turto, tam lėšų nėra. Bankroto administratorius jau išleido 5 242,50 Lt sumą būtinosioms administravimo išlaidoms iš savo asmeninių lėšų.

194. Turto pardavimo, tame tarpe ir lėšų surinkimo administravimui, procedūrą užtęsė akcininkų neapsisprendimas dėl taikos sutarties sudarymo galimybės. Kreditorius S. G. 2013-10-31 teikė prašymą atidėti klausimo dėl likvidavimo procedūros taikymo svarstymą, esant galimybei sudaryti taikos sutartį. Nesudarius taikos sutarties, bankroto administratorius kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama.

205. Bankroto administratoriaus atstatydinimas vien buveinės pagrindu neatitiktų bankroto proceso ekonomiškumo, koncentruotumo principų.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Atskirasis skundas netenkintinas.

23Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bankroto byloje nebuvo patenkintas prašymas dėl bankrutuojančios įmonės administratoriaus atstatydinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, atsižvelgiant į atskirajame skunde nurodomus argumentus (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

24Įmonės administratorius bankroto procese yra vienas reikšmingiausių subjektų, kuris iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas, nuo jo veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų gynimas, bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas. Skiriant administratorių ar jo atstatydinimo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad administratoriaus darbas ir bankroto procese atsirandantys teisiniai santykiai būtų grindžiami veiklos skaidrumo, sąžiningumo, objektyvumo, moralumo ir nešališkumo standartais.

25Siekiant užtikrinti tinkamą teisės aktų pagrindu bankroto administratoriui priskirtų funkcijų vykdymą, teisę kontroliuoti konkrečioje byloje teismo paskirto bankroto administratoriaus veiklą teisėtumo bei skaidrumo aspektu Įmonių bankroto įstatyme yra įtvirtintas bankroto administratoriaus atstatydinimo institutas. ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje yra numatyti atvejai, kada teismas gali atstatydinti bankroto administratorių iš pareigų: 1) kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo; 2) kai įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) ar šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas kreditorius (kreditoriai), kurio teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo; 3) kai administratorius 11 straipsnio 3 dalies 24 punkte nustatyta tvarka pateikia teismui prašymą dėl jo atstatydinimo arba įmonės kreditorių susirinkimo pirmininkas ĮBĮ 23 straipsnio 13 punkte nustatyta tvarka kreipiasi dėl praradusio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas administratoriaus atstatydinimo ir kito administratoriaus paskyrimo arba iš kitų šaltinių teismas gauna informaciją, kad administratorius neteko teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas.

26Kreditoriai S. G., UAB „Vojava“ ir IĮ statybos firma „Selsa“ naudodamiesi ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta teise, 2014-01-29 pateikė prašymą dėl bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“ atstatydinimo, o tokio prašymo pagrindu įvardino savo abejones, kad administratoriaus pasyvumas bei atitinkamų teisinių veiksmų neinicijavimas neatitinka kreditorių interesų (t. 2, b. l. 121-123). Tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas gali keisti administratorių tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo netinkamai atlieka savo funkcijas, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų. Teismas negali to daryti vien dėl formalių, nežymių teisės aktų pažeidimų arba dėl kreditorių nurodomų teiginių apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-29 nutartis c. b. Nr. 2-752/2012; 2012-12-20 nutartis c.b. Nr. 2-2076/2012; 2013-03-18 nutartis c. b. Nr. 2-1100/2013). Apeliantų bankroto byloje pateiktų procesinių dokumentų, susijusių su teismo paskirto administratoriaus atstatydinimo (pakeitimo) klausimu bei atskirojo skundo turinys patvirtina, jog šiuo atveju pagrindinis motyvas, kuriuo remiasi apeliantai, įrodinėdami būtinybę pakeisti esamą bankroto administratorių, yra administratoriaus neveiklumas, t.y. ieškinio nepareiškimas įmonės vadovui, nesikreipimas į teisėsaugos institucijas, galimai tyčinio bankroto aplinkybių netyrimas, sandorių dėl transporto priemonių teisėtumo nepatikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantų pozicijai, kad tokie jų teiginiai yra pakankami Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintam bankroto administratoriaus atstatydinimo institutui taikyti.

27Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą, teismo paskirtas administratorius privalo ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta, kad administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Iš nurodytų teisės normų turinio akivaizdu, kad gindamas kreditorių interesus, administratorius gali reikšti ieškinius. Iš byloje esančio bankroto administratoriaus procesinių dokumentų (atsiliepimų į prašymą atstatydinti administratorių, į atskirąjį skundą) turinio nustatyta, kad pastarasis atitinkamų ieškinių neinicijavimą pirmiausiai pateisina lėšų teisinėms bei įmonės audito paslaugoms pirkti nebuvimu, dėl ko atsakomybė pirmiausiai tenka apeliantui (įmonės akcininkui ir kreditoriui) S. G., kuris 2013-11-04 kreditorių susirinkime (t. 2, b. l. 52-67) nepritarė likvidavimo procedūros pradėjimui, svarstydamas galimą taikos sutarties sudarymą, nors jos galiausiai taip ir nesudarė. Dėl to buvo pratęstas terminas pradėti turto realizavimą, iš kurio ir buvo galima tikėtis gauti būtinų administravimo procedūroms atlikti lėšų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su bankroto administratoriaus pozicija ir tuo aspektu, kad atsižvelgus į įmonės veiklos specifiškumą, sudarytų sandorių gausą, šis turėjo prielaidų kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl 6 mėnesių termino pratęsimo pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatas (t. 2, b. l. 91-92, 98). Vadinasi, ĮBĮ įtvirtintas terminas bankroto administratoriui apeliantų nurodytiems veiksmas atlikti dar net nėra suėjęs - terminas baigsis 2014 m. birželio mėnesį, todėl administratoriaus veiksmai vien dėl šios priežasties negali būti vertinami kaip nepateisinamai pasyvūs ir negali lemti jo atstatydinimo.

28Nesutiktina ir su tokiais apeliantų skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino kreditorių nurodytų administratoriaus veiksmų neatlikimo, o tik nepagrįstai sprendė nesant duomenų apie netinkami vykdomas bankroto procedūras, padarytus kreditorių susirinkimo pažeidimus, piktnaudžiavimą tarnyba, dokumentų klastojimą. Priešingai, pirmosios instancijos teismas pirmiausiai įvertino jau šioje nutartyje aptartą aplinkybę, kad bankroto administratorius dar turi galimybę atlikti kreditorių (apeliantų) nurodytus veiksmus, pratęsus terminą tokiems veiksmas atlikti. Kita vertus, sutiktina ir su tokiais pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais, kad pats administratorius turi įgaliojimus įvertinti jam pateiktus duomenis ir savarankiškai priimti sprendimus ar kreiptis į teismą visais bankroto procese aktualiais klausimais, įskaitytinai inicijuojant teisminius procesus prieš įmonės skolininkus, o kiekvieno kreditoriaus išsakyta nuomonė jo nesaisto. Pateikti duomenys taip pat neįpareigoja su jais besąlygiškai sutikti, reikšti ieškinius ar imtis kitų veiksmų, kurių siekia ar pageidauja vienas ar kitas kreditorius. Tuo atveju, jeigu bankroto administratoriaus ir įmonės kreditorių pozicijos (nuomonės) dėl subjektinių teisių gynimo išsiskiria, įmonės kreditoriai turi teisę ginti savo teises kitais tokių teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, reikšti netiesioginius ieškinius įmonės skolininkams ar ieškinius administratoriui dėl žalos atlyginimo, priimti rekomendacinio pobūdžio nutarimus administratoriaus atžvilgiu kreditorių susirinkimuose ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-09 nutartis c.b. Nr. 2-1809/2013; 2014-01-09 nutartis c. b. Nr. 2-67/2014). Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad esminių ĮBĮ nuostatų pažeidimų bankroto administratoriaus veiksmuose nenustatyta, todėl pagrindo jį atstatydinti šiuo atveju nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustačius, kad bankroto administratorius būtų padaręs esminių bankroto procedūrų pažeidimų, šioje bankroto stadijoje naujo bankroto administratoriaus paskyrimas, priimant domėn ir galimybę skųsti naujai paskirto administratoriaus kandidatūrą, neatitiktų bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų. Pastebėtina, kad kiti įmonės kreditoriai administratoriaus veiklos teisėtumo klausimo nekelia.

29Apeliantų skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalies 2 punktą, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Minėta nuostata reglamentuoja subjektus, turinčius procesinę teisę reikšti prašymą dėl administratoriaus atstatydinimo bei tuo pačiu įtvirtina sugriežtintą tvarką, nustatant, kada teismas gali netenkinti kreditoriaus (kreditorių) prašymo dėl administratoriaus atstatydinimo. Minėta nuostata nesuponuoja išvados, kad teismui atsisakius atstatydinti administratorių, būtina motyvuotai pasisakyti kaip būtų pažeistas viešasis interesas, teismui patenkinus prašymą dėl atstatydinimo. Akivaizdu, jog įstatymų leidėjas bankroto administratoriaus nušalinimą tiesiogiai susiejęs su administratoriaus veiksmų teisėtumu, tuo pat metu siekė užtikrinti ir jo veiklos stabilumą, atstatydinimo klausimą siedamas su visų ar bent didžiosios daugumos valia, viešuoju interesu. Nenustačius esminių administratoriaus veiklos pažeidimų, leidžiančių spręsti apie netinkamą pareigų vykdymą, pareiškėjų prašymo patenkinimas vien dėl to, kad dėl administratoriaus atstatydinimo kreipėsi kreditorių dalis, turinti tokią teisę, išties pažeistų kitų kreditorių teises ir interesus bei viešąjį interesą, lemiantį greitą ir efektyvų bankroto procedūrų vykdymą. Taigi nors pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neakcentavo galimo viešo intereso pažeidimo, atstatydinus administratorių, tačiau tai nedaro skundžiamos nutarties neteisėta ir naikintina. Kita vertus, ir apeliantų įsitikinimas, kad užtenka vien didžiųjų kreditorių nepasitikėjimo bankroto administratoriumi, kad šis būtų atstatydintas, teisiškai ydingas, toks interpretavimas neatitinka nei ĮBĮ įtvirtinto operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo principų, juo labiau tokioje bankroto bylos stadijoje, kai bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, kai pardavinėjamas įmonei priklausantis turtas, nei šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, kad būtinas pakankamas ir svarus pagrindas bankroto administratoriui atstatydinti, t.y. esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, kliudantys bankroto proceso eigai ir pažeidžiantys kreditorių ar bendrovės teises bei teisėtus interesus, (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-12 nutartis c. b. Nr. 2-2678/2013).

30Dar vienas apeliantų skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo neįvertino esamo administratoriaus ir prašomo paskirti naujo administratorius faktinės veiklos vietų skirtumo, teisiškai nereikšmingas. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administratoriaus parinkimo kriterijus - buveinės adresas - yra fakultatyvus ir nėra lemiamas ar savaime suteikiantis pranašumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-29 nutartis c.b. Nr. 2-847/2012). Faktas, kad bankroto administratorius sutiko administruoti įmonę reiškia, kad administratorius įvertino galimybę administruoti kitame mieste veikiančią įmonę. Be to, iš bylos duomenų ir bankroto administratoriaus paaiškinimų (t. 2, b. l. 52-67, 143) nustatyta, kad paskutinysis kreditorių susirinkimas vyko Kaune, kreditoriams buvo suteikiama teisė balsuoti paštu, kas paneigia apeliantų argumentą dėl finansinių nepatogumų.

31Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį.

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.