Byla 2-1380-553/2011

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Aldona Tilindienė, sekretoriaujant Virginijai Kostenko, dalyvaujant ieškovei Danutei A. A., ieškovės D.A. A. atstovei A. B. J., atsakovui A. N., atsakovo A. N. atstovei advokatei E. J. A., atsakovui A. A., trečiajam asmeniui Kauno miesto 10 notarų biuro notarei O. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Danutės A. A. ieškinį atsakovams A. N. ir A. A. dėl mainų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys- Kauno miesto 10 notarų biuro notarė O. M. ir Vilniaus miesto 26 notarų biuro notarė J. D.,

Nustatė

2Ieškovė D. A. A., patikslinusi ieškinį, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama (1) pripažinti negaliojančia 2006-12-08 mainų sutartį, patvirtintą Kauno m. 10-ojo notarų biuro notarės O. M. notarinio registro Nr. 3964 dėl ½ dalies 2-jų kambarių 50,38 kv. buto unikalus Nr. ( - ), sudarytą tarp D.A. A. ir A. N. negaliojančia kaip sudarytą apgaulės įtakoje bei taikyti dvišalę restituciją; (2) pripažinti negaliojančia A. N. ir A. A. 2008-01-11 sudarytą mainų sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 36 notarų biuro notarės J. D. notarinio registro Nr. 437 kaip sudarytą neteisėto akto pagrindu bei taikyti dvišalę restituciją; (3) priteisti iš A. N. 11 017,44 Lt turtinę žalą ir 50 000 Lt neturtinę žalą, iš viso 61 017,44 Lt, teismo išlaidas, taip pat 0,05 proc. palūkanų, skaičiuojant nuo ginčijamo sandorio sudarymo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

3Nurodė, kad 2006 m. laikraštyje „Alio reklama“ buvo išspausdintas skelbimas, kad reikalinga pensininkė, prižiūrėti gyvenamąjį namą Palangoje už suteiktą gyvenamąjį plotą. Kadangi ieškovės gyvenamosios sąlygos buvo blogos, t.y. ji gyveno dviejų kambarių, 50,38 kv.m. bute su savo buvusiu girtuokliaujančiu vyru, su atsakovu sudarė žodinę sutartį, pagal kurią susitarė, kad jis suteiks ieškovei nuolatinę gyvenamąją vietą jam priklausančiame name Palangoje, Smilčių g. 41. A. N. pradėjo daryti spaudimą, kad jam reikalingos garantijos, kad ieškovė negrįš į jai priklausantį turtą, todėl pareikalavo sudaryti nekilnojamojo turto mainų sutartį. Iš pradžių ieškovė nenorėjo sutikti, tačiau nenorėdama grįžti gyventi su buvusiu vyru ji sutiko sudaryti su atsakovu laikiną, kaip papildomą prie sudarytos žodinės sutarties dėl gyvenamosios vietos ieškovei suteikimo, mainų sutartį. Tvirtina, kad atsakovas, žadėdamas suteikti ieškovei gyvenamąjį plotą Palangoje, faktiškai jo sudaryti neketino, o siekė sudaryti visiškai kitą sandorį- išmainyti jam priklausantį visiškai nevertingą mainomų daiktų prasme, žemės ūkio paskirties sklypą, kurio vertė tik 20 500 Lt, į ieškovei priklausančią ½ buto, esančio Gelvonų g. 27-14, Vilniuje, kurio vertė ginčijamo sandorio sudarymo metus pagal VĮ „Registrų centras“ vertinimą buvo 102 500 Lt, t.y. daugiau nei 5 kartus didesnė, nei atsakovui priklausantis turtas. 2006-12-07 atsakovas, atvykęs į ieškovės butą, susikrovė ieškovės asmeninius daiktus- buities prietaisus, drabužius, avalynę, brangius puodus „Zepter“ ir kitus, kurių vertė 3500 Lt, į savo automobilį ir nuvežė į savo namą, esantį Gedimino 22-9, Kaune. Sudarius 2006-12-08 mainų sutartį notarės kontoroje A. N. papildomai pareikalavo, kad ieškovė išduotų įgaliojimą disponuoti jau išmainytu žemės sklypu. Ieškovė neturėdama pasirinkimo- sutiko. Kitą dieną A. N. nuvežė ieškovę į VĮ Registrų centrą, perregistravo savo turtą ieškovės vardu ir pareiškė, kad į jokią Palangą ieškovės neveš ir gyvenamosios vietos nesuteiks. Atsisakydamas ieškovei suteikti nuolatinę gyvenamąją vietą, A. N. esą sulaužė šalių sudarytą žodinę sutartį ir apgaulė užvaldė ieškovei priklausantį didelės vertės turtą-paskutinįjį jos būstą. Teigia, kad notarė O. M. veikė kaip A. N. bendrininkė. Nors notarės padėjėja klausė, kokį laikotarpį įrašyti sutartyje, iš viso joks terminas dėl gyvenimo A. N. nurodytoje gyvenamojoje vietoje Palangoje į sutartį nebuvo įrašytas. Patvirtindama nelygiavertį sandorį, notarė turėjo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes tokius sandorius sudariusiems asmenims. Ieškovė nurodo, kad dėl A. N. veiksmų buvo inicijuota baudžiamoji byla. Tvirtina, kad A. N. apgaudinėja senyvus neįgalius žmones. Šiuos teiginius esą patvirtina pralaimėtos A. N. 2 bylos Lietuvos Aukščiausiajam teisme 2003-11-11 civilinė byla Nr. 3K-7-907/2003 ir LAT 2009-09-27 Nr. 3K-7-288/2009. Tvirtina, kad mainų sutarties šalių ketinimai buvo skirtingi. Ieškovė siekė įgyti teisę į atsakovo jai nurodomą nuolatinę gyvenamąją vietą, tuo tarpu atsakovas, teigdamas, kad nori suteikti ieškovei gyvenamąją vietą iš tikrųjų to daryti neketino, o siekė sudaryti sandorį, pagal kurį įgytų nuosavybės teisę į ieškovei priklausantį turtą. Atsakovas veikė apgaule, tyčia suklaidino ieškovę. Tvirtina, kad sandorio sudarymo aplinkybės patvirtina, kad jis buvo sudarytas dėl ieškovės valios, kuri buvo nuslopinta atsakovo apgaulės ir spaudimo įtakoje, ydos, tai sudaro pagrindą sandorį pripažinti negaliojančiu. 2008-01-11 sudaryta mainų sutartimi, patvirtinta Vilniaus miesto 36 notarų biuro notarės J. D., notarinio registro Nr. 437, ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą A. N. perleido jos vyrui A. A.. Kadangi A. A. žinojo, kad ieškovė dėl A. N. veiksmų kreipėsi į policiją, jis buvo apklaustas baudžiamojoje byloje, sudaręs šį mainų sandorį su A. N., A. A. negali būti pripažintas sąžiningu įgijėju, todėl jo sudaryta 2008-01-11 mainų sutartis, patvirtinta Vilniaus miesto 36 notarų biuro notarės J. D., notarinio registro Nr. 437, turi būti panaikinta kaip sudaryta žinomai neteisėto sandorio pagrindu. Panaikinus neteisėtus sandorius taikytina dvišalė restitucija. Ieškovės turtinę žalą sudaro ½ dalies 2-jų kambarių 50,38 kv. buto unikalus Nr. ( - ), kaina, kuri pagal VĮ registrų centras vertinimą yra lygi 102 500 Lt, A. N. pasisavintų daiktų vertė- 3500 Lt ir buto nuomos ir komunalinių išlaidų, kurias D. A. patyrė dėl atsakovo kaltės 7517,44 Lt kaina ir sudaro iš viso 11 017,44 Lt. Ieškovė, būdama senyvo amžiaus ir sunkiai sirgdama, dėl atsakovo veiksmų praradusi gyvenamąją vietą patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, depresiją, didelius nepatogumus, psichinę traumą ir psichologinį diskomfortą, kuriuos iškovė vertina 50 000 Lt dydžiu (b.l. 1-5, 72-76).

4Atsakovas A. A. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad priklausomybės alkoholiui neturi. Teigia, kad yra antros grupės invalidas, dėl susiaurėjusių kraujagyslių po traumos jam dažnai svaigsta galva, todėl geria įvairius vaistus, tuo pačiu tinktūros, dėl ko gali atrodyti tarsi išgėręs. Tvirtina, kad jo butas nėra landynė, kaip teigia ieškovė. D. A. gyvena didesniame, patogesniame kambaryje, į kurį atsakovas neina. Apie ieškovės A. A. sandorį su A. N. atsakovas nieko nežinojo. 2007-01-04 apie 12 val. į atsakovo A. A. butą atvyko nepažįstamas vyriškis ir pradėjo nešti D. A. daiktus. Atsakovas iškvietė policiją, kuri susipažinusi su įsibrovėlio dokumentais pareiškė, kad D. A. yra sudariusi mainų sutartį ir A. N. yra teisėtas pusės buto savininkas. Tvirtina, kad A. N. grasino, dėl to atsakovas kreipėsi į policiją. D. A. kaip tik nuo 2007-01-04 ir pradėjo atskirai gyventi, ieškodama saugesnės vietos. Nurodė, kad 2007-01-17 A. A., D. A. ir A. N. susitiko bute Gelvonų g. 27-14 ir susitarė, kad A. A. nupirks vieno kambario butą atsakovui A. N., o atsakovas panaikins sutartį pasirašytą pas O. M.. Atsakovas su D. A. surado vieno kambario butą A. J. g.8/Slucko g. 1, buto Nr. 7, kurį atsakovas A. A. 2007-02-15 nusipirko savo vardu, tačiau A. N. apsigalvojo. Atsakovas jau nebegalėjo nupirkti dar vieno buto D. A. vardu. Kadangi A. N. daugiau nebeketino tęsti derybų ir ketino parduoti savo dalį buto Gelvonų g., A. A. sutiko iškeisti butą ( - ) į buto dalį ( - ). Nurodė, kad ieškovei patinka Palanga, ji ten dažnai važiuoja, turi giminių, todėl, mano, kad visai logiškai, jog norėjo ten apsigyventi (b.l. 96-108).

5Atsakovas A. N. atsiliepime nurodė, kad visi sandoriai buvo sudaryti notarine forma, ilgai buvo aiškėtasi tikroji šalių valia. D. A. turėjo pakankamai laiko apsispręsti ir išsiaiškinti sandorių turinį. Tvirtina, kad ieškovė pati nenorėjo palikti buto A. A., o norėjau gauti iš jo naudos. D. A. teigė, kad savo bute nebenakvodavo, o žemės kaina tuo metu kilo, todėl ji tikėjosi, kad toks sandoris jai naudingas. Sužinojusi, kad jos sutuoktinis turi daugiau turto ir gali nupirkti butą, ji apsigalvojo, nes žinojo, jog tuo metu galėsianti jį paveikti. Mano, kad ieškovė negali ginčyti sandorio sudaryto tarp atsakovų A. N. ir A. A., nes ji nėra šio sandorio šalis. A. A. butą bendrabutyje įsigijo nebūdamas santuokoje su D. A.. Tvirtina, kad D. A. gyvenimo sąlygos nesikeičia dešimtmečius. Atsakovas mano, kad jis įgijo D. A. turtą atlygintinai- už tokios pačios vertės turtą. Nei smurto, nei grasinimo nebuvo, o tai, kad ji po sutarties sudarymo persigalvojo, sužinojusi apie buvusio sutuoktinio turtinę padėtį, nesudaro pagrindo ieškinio tenkinimui. Jos valia buvo susiformavusi laisvai, per pakankamai ilgą laiką (b.l. 138-140).

6Trečiasis asmuo O. M. atsiliepime į pateiktą ieškinį nurodė, kad apie atsakovo A. N. ketinimus nieko nežinojo, apie gyvenamąją vietą Palangoje nebuvo kalbama. A. N. paaiškino, kad A. A. ketina keltis į tėvų namus Raseiniuose, todėl susitarė su D. A. jai priklausančią buto dalį (iš nuotraukos matosi prasta būklė), apkrauto įvairiais beverčiais daiktais, mainyti į jam priklausančio 10,16000 ha ploto žemės sklypą. Teigia, kad mainų sutartis gali būti sudaryta nukrypstant nuo lygiavertiškumo principo. Notaras negali varžyti sutarties šalių laisvės mainyti daiktus pagal jų susitarimą. Padėjėja A. Š. parengė sutartį, notarė ją garsiai perskaitė šalims, nė viena šalių pastabų neturėjo. Sudarant sandorį ieškovė buvo 69 metų amžiaus, atrodė normalios fizinės būklės, į notaro biurą atvyko pati, su atsakovu bendravo draugiškai, vienas kitą vadino vardais. Notarei atrodė, kad ji gali priimti savarankišką sprendimą dėl disponavimo savo turtu. Ieškovės nebuvo neveiksnių asmenų sąraše. Mano, kad ieškovė sureikšmina įgaliojimo sutartį, kurią ieškovė galėjo bet kada panaikinti ir kurią vėliau panaikino (b.l. 115-119).

7Ieškinys netenkintinas.

8Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2006-12-08 A. N. ir Danutė A. A. Kauno miesto 10 notarų biure sudarė sutartį, kuria A. N. jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio plotas 10,1600 ha, unikalus ( - ), išmainė į D. A. A. nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto/patalpos-buto su rūsiu, unikalus ( - ), mainus vykdant be priemokos, notarinio registro Nr. 3964 (toliau - I ginčo sutartis) (b.l. 15-18). 2006-12-08 D. A. A. suteikė įgaliojimą A. N. D.A. A. vardu įregistruoti žemės sklypą bei disponuoti (valdyti, tvarkyti, nuomoti) jai priklausančiu žemės sklypu, 10,1600 ha, unikalus Nr. ( - ), notarinio registro Nr. 3965 (b.l. 10). 2008-01-11 A. A. ir A. N. sudarė mainų sutartį, kuria A. A. perdavė A. N. asmeninėn nuosavybėn gyvenamosios paskirties butą/patalpą- kambarį, unikalus ( - ), o A. N. perdavė A. A. asmeninėn nuosavybėn ½ dalį gyvenamosios (butų) paskirties buto, unikalus ( - ), notarinio registro Nr. 437 (toliau – II ginčo sutartis) (b.l. 19-22). 2008-07-25 D. A. A. panaikino A. N. Kauno miesto 10 notarų biure 2006-12-08 patvirtintą įgaliojimą (b.l. 25). 2007-01-25 laikraštyje Alio reklama išspausdintas skelbimas: „Reikalinga pensininkė prižiūrėti namą Palangoje“ (b.l. 29-30). VĮ Registrų centro pažymoje nurodoma, kad A. N. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Palangoje, neįregistruotos (b.l. 26).

9Ieškovė D. A. A. reikalavimą pripažinti negaliojančia I ginčo sutartį grindė aplinkybėmis, esą sutartį ji sudarė apgaulės, spaudimo ir suklydimo įtakoje. Nagrinėjant bylą iš esmės ieškovės atstovė nurodė, kad sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu ir todėl, kad jis yra apsimestinis (b. l. 197).

10Dėl apgaulės ar ekonominio spaudimo sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį (CK 1.91 str). Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių. Suklaidinimas gali būti išreiškiamas aktyviais veiksmais, sandorio svarbių aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti tik sau naudingą sandorį. Apgaule pripažįstami tik tokie suinteresuotos šalies veiksmai, kurie turi lemiamos įtakos kitos šalies valiai susiformuoti. Nagrinėjant reikalavimą dėl apgaule sudaryto sandorio, turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius, nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kurio norėjo ir siekė, taip pat tiriamas ir vertinamas paties ieškovo elgesys iki sandorio sudarymo, jo sudarymo metu bei po sutarties sudarymo. Taigi, sprendžiant, ar sandoris sudarytas dėl apgaulės, turi būti remiamasi ne vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, turi būti aiškinamos sutarties sudarymo aplinkybės, jos tarpusavio sąlygų ir su ginčijama sutartimi susijusių kitų šalių sudarytų sutarčių, jeigu tokios buvo, ryšys ir reikšmė, aiškinami visi sutarties šalių veiksmai, jų tikrieji ketinimai sudarant sandorį (CK 6.193 straipsnis) ir vertinami, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-07-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007).

11Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimu laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008).Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu, šalies suklydimas sudarant sandorį turi būti esminis. Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje bylojeL. L. v. V. L., D. B. L., I. B., bylos Nr. 3K-3-974/2000; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009). Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka šaliai, kuri prašo dėl suklydimo sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 12, 178 straipsniai).

12Apsimestinis sandoris negalioja dėl esminio sandorio elemento - šalių valios – ydingumo. Apsimestinis sandoris (LR CK 1.87 str.) sudaromas neketinant pasiekti iš jo išplaukiančių teisinių padarinių- juo dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių šalys kaip tik siekia. Tokiu būdu iš esmės sudaromi du sandoriai – apsimestinis ir tikrasis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2001-04-11 nutartyje civilinėje byloje 3K-3-445/2001 nurodė, kad teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu pagal Civilinio kodekso 1.87 straipsnį, turi nustatyti, kad sandoryje nėra išreikšta tikroji šalių valia, taip pat, kad juo pridengtas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių šalys kaip tik siekė, bei taikyti pastarojo (pridengiamojo) sandorio taisykles. Pareiga įrodyti tokių faktų buvimą tenka asmeniui, prašančiam sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 178 str.).

13Civilinio kodekso 1.87, 1.90 bei 1.91 straipsniuose numatyti teisiniai pagrindai nėra suderinami, tačiau ieškovei turint pareigą nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą ir įstatymui neribojant ieškovės teisės ieškinio dalyką grįsti ne vienu, bet keliais skirtingais pagrindais, teismas kiekvieną iš nurodytų pagrindų tirs bei vertins pateiktų įrodymų kontekste.

14Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas Civilinio kodekso 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė.

15Kai yra ginčas dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sąžiningai, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (LR CK 6.193 straipsnis). Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo dėl vienos iš šalių.

16Ieškinio pareiškime išdėstytos aplinkybės atskleidžia, kad ieškovei Danutei A. A. iki I ginčo sutarties sudarymo buvo žinoma, kad atsakovas A. N. ieško pensinio amžiaus moters, sutinkančios už suteiktą gyvenamąjį plotą prižiūrėti namą, ir kad ieškovės gyvenimo sąlygos viename bute su buvusiu sutuoktiniu A. A. jai buvo neįmanomos, nes ieškovės teigimu, nuolat girtaujantis A. A. butą pavertė landyne. A. N. ikiteisminio tyrimo metu dar 2007-06-01 patvirtino, kad nuo 2006 m. rugsėjo jis keletą kartų skelbė, kad ieško pensininkės prižiūrėti namą Palangoje. Taip pat įdėjo skelbimą, kad pirks Vilniuje butą ar jo dalį. Nurodė, kad į skelbimą atsiliepė D. A. A. ir pranešė, kad nori parduoti dalį buto, parduotų už 50 000 Lt, nes nebegali gyventi su buvusiu sutuoktiniu, kuris girtuokliauja ir smurtauja. Vėliau esą paaiškėjo, kad parduoti dalies buto be A. A. sutikimo nėra galimybės, todėl ieškovė pasiūliusi tą buto dalį į ką nors išmainyti. Derybos vyko apie du mėnesius, buvo sutarta keisti buto dalį į žemės sklypą Pasvalio rajone. Taip pat esą buvo susitarta dėl galimybės D. A. A. pagyventi A. N. seseriai priklausančiame name Palangoje (b.b. 1 t. b. l. 143-144). 2007-10-15 apklausoje I. Š. taip pat paliudijo, kad D. A. A. 2006 m. lapkričio mėnesį jai sakė, kad važiuos gyventi į Palangą, nes rado atitinkamą skelbimą (b.b. t. 1, b. l. 115-116).

17Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad ieškovė turėjo aiškų tikslą pakeisti gyvenimo sąlygas (vietą) ir ieškojo būdų, kaip tai įgyvendinti, atsižvelgiant į apsunkinimus, susijusius su bendrasavininko teisėmis. Kartu šios aplinkybės patvirtina, kad ginčo šalys bendravo pakankamai ilgą laiką, todėl vertintina, kad ieškovė turėjo galimybę objektyviai įvertinti savo tikruosius norus ir išsiaiškinti, kokiomis priemonėmis galima juos pasiekti. Iš esmės tarp šalių ginčo, kad jie buvo susitarę dėl ieškovės gyvenimo Palangoje, nėra, skiriasi tik aplinkybių, kuriam laikui tokia teisė ieškovei būtų užtikrinta, traktavimas. Ieškovė D. A. A. teigė, kad su atsakovu buvo sudaryta žodinė sutartis, jog jis neterminuotai suteiks ieškovei gyvenamąją vietą name Palangoje, atsakovas – kad kuriam nors laikui, tačiau nagrinėjamuoju atveju ši aplinkybė nėra esminė. Pagrindinė reikšmė tenka tam, ar atitinkamas šalių susitarimas dėl gyvenamosios vietos gali būti vertinamas kaip tyčinis D. A. A. suklaidinimas dėl esminių mainų sandorio aplinkybių ar faktorius, lėmęs neteisingą sudaromo mainų sandorio suvokimą.

18Civilinio kodekso 6.432 straipsnis, reglamentuojantis mainų sutarties sampratą, nustato, kad mainų sutartimi viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą. Jeigu ko kita nenumato mainų sutartis, preziumuojama, kad daiktų kaina yra vienoda ir jais keičiamasi be jokių priemokų (CK 6.433 str. 1 d.). Mainų sutartis turi aiškius skiriamuosius bruožus, nereikalaujančius iš potencialių sutarties šalių išskirtinių teisinių žinių ar ypatingo atidumo, sprendžiant apie susiformavusios valios išraišką.

19Byloje esant įrodymams, jog ieškovė D. A. A. iki ginčijamo sandorio buvo užsisakiusi pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, kuri jai buvo išduota 2006-11-28 (b.b. 1 t, b. l. 129), teismas sprendžia, kad ieškovė sąmoningai iš anksto ruošėsi ginčijamo sandorio sudarymui. Kaip matyti iš I ginčo sutarties teksto, joje aiškiai nurodyta, kad A. N. jam nuosavybės teisėmis priklausantį ir aiškiai identifikuotą nekilnojamąjį daiktą maino į Danutei A. A. nuosavybės teisėmis priklausantį aiškiai identifikuotą nekilnojamąjį daiktą, nurodant, kad mainai vykdomi be priemokos, o šalių prievolė perduoti sutarties 1 punkte nurodytus daiktus laikoma įvykdyta, pasirašius ir patvirtinus šią sutartį. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjamosios bylos metu notarė O. M. patvirtino, kad ginčo šalims sutarties turinys buvo gerai žinomas, nes notarė pati asmeniškai iki šalims pasirašant sutartį ją perskaitė balsu ir nesulaukė jokių klausimų ar pastabų. Analizuojamos I ginčo sutarties turinys nesukelia jokių abejonių dėl jos šalių valios išraiškos, nes šalių valia išreikšta aiškiai, detaliai, suteikiant kiekvienai Sutarties sąlygai aiškią reikšmę, kuri turi būti adekvačiai suprantama kiekvieno sąžiningo ir atidaus asmens analogiškomis sąlygomis. Ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių, kad jos protinis gebėjimas suprasti pasirašomos sutarties sąlygas būtų buvęs apribotas kažkokių pašalinių veiksnių, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė privalėjo sutarties sąlygoms suteikti tokią pat prasmę, kokią joms tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Pažymėtina, jog ieškovė D. A. A. patvirtino, kad ji turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą ir atsakingo darbo banke patirtį, todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad ji nesuprato pasirašomos sutarties esmės ir teisinių pasekmių. Vertintina ir tai, kad ieškovė sudarytą ginčo sandorį įregistravo įstatymų nustatyta tvarka, tokiu būdu dar kartą patvirtindama savo valią dėl daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus apsikeitimo.

20Notarė taip pat parodė, kad I ginčo sutarties sudarymo metu šalių santykiai buvo artimi, jie vienas kitą vadino vardais, gražiai bendravo. Be to, D. A. A. suteikė A. N. įgaliojimą, tik prieš tai paprašė iš teksto išbraukti teisę parduoti nekilnojamąjį daiktą. Notarė patvirtino, kad jokių aplinkybių apie tai, kad buvo tartasi dėl gyvenimo Palangoje, sandorio sudarymo metu nei viena iš šalių neatskleidė (b. b. 1 t. b. l. 119-120). Tokias pat aplinkybes notarė tvirtino ir akistatos su D. A. A. metu (b.b. 2 t. b. l. 46-47). Notarų biure konsultante dirbusi E. Š. apklausos metu taip pat patvirtino, kad D. A. A. ir A. N. santykiai buvo artimi, jie linksmai šnekučiavosi, vienas kitą vadino vardais, jokios įtampos tarp jų nesimatė, D. A. A. neatrodė susinervinusi ar susijaudinusi (b. l. 141-142). Byloje įrodymų, kad A. N. būtų iškėlęs sąlygą ieškovei būtinai išmainyti turimą buto dalį į žemės sklypą tam, kad jai būtų suteikta teisė gyventi Palangoje, nėra. Nors 2007-10-18 akistatos protokole užfiksuotas D. A. A. teiginys, kad apie susitarimą dėl jos gyvenimo Palangoje girdėjo kaimynai R. Š. ir I. Š. (b. b. 2 t., b. l. 44), tokios aplinkybės nepasitvirtino – nei ikiteisminio tyrimo metu, nei civilinės bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad nurodyti asmenys būtų girdėję D. A. A. ir A. N. derybas, tarimąsi dėl ieškovės gyvenimo Palangoje sąlygų, o juo labiau daromo spaudimo ir kaip privalomos sąlygos mainyti turtą reikalavimo. Liudytoja I. Š. teismui nurodė tik tas aplinkybes, kurias ji sužinojo iš D. A. A. pasakojimų. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė D. A. A. patyrė spaudimą ir kad toks spaudimas būtų įtakojęs ieškovės apsisprendimą išmainyti turimą buto dalį į žemės sklypą.

21Ieškovės teiginys, kad mainų sutartis bus sudaryta tik laikinai, taip pat nepagrįstas byloje esančiais įrodymais, nes visų pirma iš ginčo sutarties teksto jokiu būdu negalima daryti tokių išvadų, jų negalima daryti ir įvertinant paties mainų sandorio esmę, kuri yra visiškai aiški ir adekvačiam atitinkamų pasekmių suvokimui nėra reikalingos jokios išskirtinės žinios. Šiuo aspektu ypač svarbi aplinkybė, kad ieškovė atitiko protingo asmens kriterijus, nes ji išsilavinusi, turinti profesinės ir gyvenimiškos patirties, todėl neįtikinamai atrodo ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji tikėjosi atsimainyti turtą po to, kai viskas grįš į „pradinę padėtį“. Ieškovės nuoroda apie grįžimą į „pradinę padėtį“, leidžia teismui abejoti, ar ieškovės teiginiai apie susitarimą jai gyventi atsakovo name Palangoje iki gyvos galvos turi kokį nors objektyvų pagrindą. Ieškovės pozicija ieškinio pareiškime yra išskirtinai nenuosekli, todėl sudėtinga įvertinti, kuri ieškovės valia yra tikroji, nes teigdama, kad sutartį pasirašė spaudimo ir apgaulės įtakoje (apgaulė esą pasireiškė ir tuo, kad buvo pažadas atsikeisti turtą), kartu nurodo, kad sutiko sutartį pasirašyti, nes gyventi savo bute nebegalėjo ir buvo gyvybiškai suinteresuota pakeisti gyvenamąją vietą dėl buvusio sutuoktinio sudėtingo charakterio, ydų ir nepakenčiamų gyvenimo sąlygų. Ieškovė nurodė, kad mainų sutartį sudarė tik kaip papildomą sutartį prie žodžiu sudarytos sutarties, kuria atsakovas įsipareigojo jai suteikti gyvenamąją vietą. Tačiau teismo toks ieškovės argumentas neįtikina, logiškai nepaaiškinama, kodėl ji sutiko pasirašyti papildoma pavadintą mainų sutartį, nors pagrindinė (dėl apgyvendinimo Palangoje) nebuvo įforminta ir apie jokius įsipareigojimus nebuvo užsiminta I ginčo sutartyje. Svarbu įvertinti ir tai, kad A. N. su kitais asmenimis, kurie prižiūrėjo namą Palangoje, nevengė pasirašyti sutarčių: liudytoja R. A. paliudijo, kad su A. N. ji 2007 m. kovo mėnesio viduryje sudarė nuomos sutartį dėl kambario, esančio Palangoje, Smilčių g. 41, numatant, kad nuomos mokesčio nemokės, bet už tai prižiūrės namą (b. b. 3 t., b. l. 111).

22Ieškovės nurodytos aplinkybės apie esą ir notarės jai darytą spaudimą nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais ir leidžia teismui abejoti ieškovės sąžiningumu. Be to, ieškovė teigė, kad notarės padėjėja klaususi notarės, kokį laikotarpį gyvenimo Palangoje įrašyti į mainų sutartį, nors pagal mainų sutarties prasmę tokia sąlyga nėra įmanoma, o nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Įgaliojimo išdavimas atsakovui A. N. patvirtina, kad ieškovė pasitikėjo atsakovu, nes pavedė jam tvarkyti ginčo žemės teisinius klausimus. Tuo atveju, jeigu mainų sandoris būtų sudarytas spaudimo įtakoje, objektyviai tokie santykiai tarp šalių nebūtų galimi. Nors ieškovė teigia, kad tą pačią dieną po mainų sutarties sudarymo (t. y. 2006-12-08) A. N. jai pasakė, kad pagrindinių įsipareigojimų nevykdys ir į jokią Palangą ieškovės neveš, ir kad ji suvokė, jog apgaulės įtakoje prarado savo būstą ir visus asmeninius daiktus, byloje esantys įrodymai paneigia tokias aplinkybes. Liudytojo apklausos protokole užfiksuota, kad I. Š. patvirtino, jog D. A. A. pas ją lankėsi kartu su A. N. 2007 m. vasario mėn. (b. b. t. 1, b. l. 115-116), t. y. praėjus pakankamai laiko nuo I ginčo sutarties pasirašymo ir ieškovės teigiamo suvokimo, kad ji yra apgauta. Tačiau iš liudytojos parodymų akivaizdu, kad jokios konfliktinės situacijos tarp ieškovės ir atsakovo tuo metu nebuvo, o atsakovas tuo metu dar tikėjo, kad D. A. A. važiuos gyventi į Palangą. Ieškovės teiginius apie konflikto priežastis ir jo eigą paneigia atsakovo bei liudytojų parodymai. Atsakovas ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad esą D. A. A. dar derybų metu paaiškinusi, kad į Palangą ji galės važiuoti tik po Naujųjų metų, nes turi susiprotezuoti dantis. Tokios pat pozicijos esą D. A. A. laikėsi ir po mainų sutarties sudarymo, teigė, kad į Palangą važiuoti negali tai dėl protezavimo, tai dėl sveikatos, o galiausiai 2007 m. vasario viduryje davė suprasti, kad ji nenori važiuoti, nes name Palangoje reikia kūrenti pečių, o ji prie to nepripratusi. D. A. A. 2007 m. kovo pradžioje pranešė A. N., kad susitaikė su vyru, nebenori važiuoti į Palangą ir nori atsikeisti turtu. A. N. pasakius, kad sandoris jau yra sudarytas, D. A. A. ėmė gąsdinti žurnalistais (b. l. 143-144). Tokius atsakovo parodymus būtų galima vertinti kaip siekį išvengti atitinkamos atsakomybės, tačiau byloje esantys įrodymai, leidžia atskleisti po I ginčo sutarties susiklosčiusius šalių santykius. Ieškovės prašymu teismas byloje liudytoju apklausė A. L. – asmenį gyvenantį atsakovo seseriai priklausančio namo Palangoje kaimynystėje, kuris parodė, kad D. A. A. į Palangą apžiūrėti minėto namo Smilčių g. 41 atvyko 2007 m. sausio mėnesį. Esą tuo metu D. A. A. pasakė, kad ruošiasi tame name gyventi, tik nepavyksta surasti A. N.. Liudytojas parodė, kad jis visaip bandė perspėti ir atkalbėti D. A. A., nurodydamas visą eilę A. N. padarytų skriaudų kitiems asmenims ir paaiškindamas, kad jis yra nesąžiningas žmogus, su kuriuo A. L. taip pat turi rimtų konfliktų (b. l. 249-250). Baudžiamosios bylos Nr. 17-1-0699-07 duomenimis, D. A. A. kartu su atsakovu lankėsi pas I. Š. 2007 m. vasarį, o į policiją kreipėsi tik 2007-03-09 (b.b. 1 t. b. l. 5). Iš nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad ieškovė Palangoje neapsigyveno dėl priežasčių, nepriklausančių nuo A. N. valios, kurių ji teismui neatskleidė. Labiausia tikėtina, kad D. A. A., išsiaiškinusi aplinkybes apie galimas grėsmes dėl A. N. asmeninių savybių, konfliktiškų santykių su kaimynais ir fizinius sunkumus, susijusius su gyvenimu ir namo priežiūra Palangoje, persigalvojo vykti prižiūrėti namą, o kartu persigalvojo ir dėl sudaryto I ginčo sandorio. Tačiau toks šalies valios pasikeitimas po sutarties sudarymo ir įvykdymo nesudaro pagrindo pripažinti, kad sandoris buvo sudarytas apgaulės, spaudimo ar suklydimo įtakoje, ar kad jis yra apsimestinis sandoris.

23Ieškovės teiginys, kad mainų sutartimi buvo pažeistas mainomų turto dalių lygiavertiškumo principas ir kad ji neturėjo siekio dirbti žemę, nesudaro pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu. Visų pirma, šalys laisva valia susitarė dėl mainomo turto verčių atitikimo, antra VĮ Registrų centras duomenimis ½ dalies ginčo buto vertė siekė 69500 Lt, o žemės sklypo 20 500 Lt (b.b. 1 t., b. l. 124-126), nepriklausomų vertintojų ½ buto dalis įvertinta 102 500 Lt, o žemės sklypas – nuo 60960 Lt iki 71120 Lt (b. l. 43 ir 172). Be to, dar būtina atsižvelgti, kad ieškovės galimybės parduoti už rinkai artimą kainą turimą ½ dalį buto buvo akivaizdžiai apsunkintos, buto išlaikymas reikalavo pastovių išlaidų, o iš nuomojamos žemės ūkio paskirties žemės buvo reali galimybė gauti stabilias pajamas. Be to, negalima nepaisyti ir aplinkybių, kad A. N. perdavė ieškovei 20 000 Lt, nors ginčo šalys, pripažindamos pinigų perdavimo faktą, perdavimo pagrindus aiškina skirtingai (b.b. 1 t., b. l. 10).

24Nors ieškovė teigė, kad sandoris negalioja ir todėl, kad jis yra apsimestinis, aplinkybių, kuo pasireiškė šalių valios ydingumas ir koks tuomet kitas sandoris, kurio teisinių padarinių šalys siekė, buvo sudaromas, neatskleidė ir neįrodinėjo. O tų aplinkybių kontekste, kurias išdėstė ieškovė, pagrindo pripažinti I ginčo sandorį apsimestiniu ir dėl to negaliojančių nėra.

25Reikalavimas pripažinti negaliojančiu II ginčo sandorį, remiantis tuo, kad toks sandoris sudarytas žinomai neteisėto sandorio pagrindu, nepagrįstas ir netenkintinas, nes ieškovė neįrodė I ginčo sandorio neteisėtumo ir negaliojimo pagrindų.

26Ieškovės reikalavimai priteisti neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą nepagrįsti ir neįrodyti: ieškovė, teigdama, kad dėl atsakovo A. N. neteisėtų veiksmų patyrė 3500 Lt nuostolį dėl prarastų daiktų ir 7517,44 Lt išlaidas buto nuomai ir komunaliniams mokesčiams, neįrodė, kad ieškovė būtų turėjusi konkrečius atitinkamos vertės daiktus, kuriuos atsakovas būtų pasisavinęs ar sunaikinęs, ir kad D. A. A. dėl atsakovo kaltės patyrė išlaidas buto nuomai ir komunaliniams mokesčiams. Neturtinės žalos atlyginimas galimas taip pat tik konstatavus teisės pažeidimo sudėtį- pagrindą atsirasti prievolei atlyginti žalą. Tokiu būdu būtina nustatyti žalą padariusio asmens neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų ir žalos padariusio asmens kaltę. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, civilinė atsakomybė neatsiranda. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė atsakovo atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl netenkintinas ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

27Civilinio proceso kodekso 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Tik įvertinęs įrodymų visetą, teismas gali daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009 ir kt.).

28Tokiu būdu, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad ieškovė Danutė A. A. neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, todėl nėra pagrindo tenkinti pareikšto ieškinio (CPK 178 str.).

292009-11-16 nutartimi Vilniaus apygardos teismas atidėjo ieškovei Danutei A. A. 6152 Lt žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo (b. l. 80-81).

30Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo. Todėl iš ieškovės Danutės A. A. į valstybės biudžetą priteistina 6152 Lt žyminio mokesčio ir 66 Lt teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

31Atsakovas A. N. patyrė 2500 Lt atstovavimo išlaidų (b. l. 189).

32Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbą ir laiko sąnaudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

33Todėl teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, vertindamas, kad byla iš esmės nebuvo sudėtinga, nereikalavo išskirtinių specialių žinių, buvo nagrinėjama teisme, esančiame kitoje vietovėje, nei advokato darbo vieta, į tai, kad joje nekonstatuotas teisinių klausimų naujumas, ir suteiktų paslaugų pobūdį (buvo paruoštas atsiliepimas į ieškinį, teiktos konsultacijos ir suteiktos atstovavimo paslaugos parengiamųjų posėdžių ir nagrinėjant bylą iš esmės metu, bendra trukmė 7 val.), sprendžia, kad 2500 Lt suma atstovavimo išlaidoms atlyginti yra pagrįsta ir protinga. Todėl iš ieškovės D. A. A. atsakovo A. N. naudai priteistini 2500 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 ir 2 d.).

34Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 273 straipsniais,

Nutarė

35I. D. A. A. ieškinio netenkinti.

36Priteisti iš ieškovės Danutės A. A. valstybei 6218 Lt (šešis tūkstančius du šimtus aštuoniolika litų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

37Priteisti iš ieškovės Danutės A. A. atsakovo A. N. naudai 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

38Vilniaus apygardos teismo 2009-11-16 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo A. N. atžvilgiu palikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus – panaikinti.

39Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Aldona Tilindienė, sekretoriaujant... 2. Ieškovė D. A. A., patikslinusi ieškinį, kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 3. Nurodė, kad 2006 m. laikraštyje „Alio reklama“ buvo išspausdintas... 4. Atsakovas A. A. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad... 5. Atsakovas A. N. atsiliepime nurodė, kad visi sandoriai buvo sudaryti notarine... 6. Trečiasis asmuo O. M. atsiliepime į pateiktą ieškinį nurodė, kad apie... 7. Ieškinys netenkintinas.... 8. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2006-12-08 A. N. ir... 9. Ieškovė D. A. A. reikalavimą pripažinti negaliojančia I ginčo sutartį... 10. Dėl apgaulės ar ekonominio spaudimo sudarytas sandoris gali būti teismo... 11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimu laikomas neteisingas... 12. Apsimestinis sandoris negalioja dėl esminio sandorio elemento - šalių valios... 13. Civilinio kodekso 1.87, 1.90 bei 1.91 straipsniuose numatyti teisiniai... 14. Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių... 15. Kai yra ginčas dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti... 16. Ieškinio pareiškime išdėstytos aplinkybės atskleidžia, kad ieškovei... 17. Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad ieškovė turėjo aiškų... 18. Civilinio kodekso 6.432 straipsnis, reglamentuojantis mainų sutarties... 19. Byloje esant įrodymams, jog ieškovė D. A. A. iki ginčijamo sandorio buvo... 20. Notarė taip pat parodė, kad I ginčo sutarties sudarymo metu šalių... 21. Ieškovės teiginys, kad mainų sutartis bus sudaryta tik laikinai, taip pat... 22. Ieškovės nurodytos aplinkybės apie esą ir notarės jai darytą spaudimą... 23. Ieškovės teiginys, kad mainų sutartimi buvo pažeistas mainomų turto dalių... 24. Nors ieškovė teigė, kad sandoris negalioja ir todėl, kad jis yra... 25. Reikalavimas pripažinti negaliojančiu II ginčo sandorį, remiantis tuo, kad... 26. Ieškovės reikalavimai priteisti neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą... 27. Civilinio proceso kodekso 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas lemia... 28. Tokiu būdu, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas vertina,... 29. 2009-11-16 nutartimi Vilniaus apygardos teismas atidėjo ieškovei Danutei A.... 30. Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį atmetus,... 31. Atsakovas A. N. patyrė 2500 Lt atstovavimo išlaidų (b. l. 189).... 32. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios... 33. Todėl teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijos dėl civilinėse bylose... 34. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 35. I. D. A. A. ieškinio netenkinti.... 36. Priteisti iš ieškovės Danutės A. A. valstybei 6218 Lt (šešis... 37. Priteisti iš ieškovės Danutės A. A. atsakovo A. N. naudai 2500 Lt (du... 38. Vilniaus apygardos teismo 2009-11-16 nutartimi pritaikytas laikinąsias... 39. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui,...