Byla 2-504-544/2016
Dėl 30 000 Eur priteisimo neturtinei žalai atlyginti
1Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovui S. V., jo atstovei advokato padėjėjai V. K.,
2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-504-544/2016 pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovėms Laisvės atėmimo vietų ligoninei, AAS „G. B.“, veikiančiai per Lietuvos filialą, dėl 30 000 Eur priteisimo neturtinei žalai atlyginti ir
Nustatė
3ieškovas S. V. patikslintu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovių Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė) ir AAS „G. B.“, veikiančios per Lietuvos filialą, 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
4Nurodė, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2014 m. lapkričio 5 d. kontrolės Nr. ( - ) ataskaitoje Nr. ( - ) (toliau – ir Ataskaita) ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2016 m. gegužės 17 d. sprendime Nr. ( - ) (toliau – ir Sprendimas) pripažino, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. iki 2014 m. kovo 7 d., kai jis atliko laisvės atėmimo bausmę ir gydėsi Ligoninėje, asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir Ligoninės vidaus dokumentų reikalavimus. Pats svarbiausias pažeidimas yra tas, kad jam nebuvo suteiktos antrinės stacionarinės suaugusiųjų tuberkuliozės II asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nors Ligoninė pagal licenciją tokią paslaugą turėjo teisę teikti.
5Sprendime buvo konstatuota, kad Ligoninė neteisėtą veiką padarė, nes neatsižvelgė į tuberkuliozės mikrobakterijų jautrumo vaistams tyrimo rezultatus, neatliko jautrumo tyrimo II eilės prieštuberkulioziniams vaistams. Paaiškino, kad bausmės atlikimo metu židininė plaučių segmentų tuberkuliozė buvo nustatyta 2008 m. sausio 4 d. ir buvo išgydyta. Tačiau ji atsinaujino, 2011 m. kovo 7 d. plaučių rentgenogramoje buvo nustatytas vienas, 2012 m. kovo 12 d. rentgenogramoje – kitas darinys, o 2013 m. lapkričio 28 d. – daugybiniai nepilnai tvirti tuberkuliozės židiniai. Ligoninės gydytojai į jo nusiskundimus dėl nuolat blogėjančios sveikatos tinkamai nereagavo, visai neskyrė arba neskyrė tinkamo gydymo, savalaikiai neatliko būtinų tyrimų. 2013 m. vasario 27 d. buvo gautas atliko jautrumo vaistams tyrimo atsakymas, kuriame buvo nurodyta, kad tuberkuliozės mikrobakterijos (toliau – ir TM) atsparios 4 vaistams, tačiau ir gavę šio tyrimo rezultatus Ligoninės gydytojai į juos neatsižvelgė, toliau gydė neveiksmingais medikamentais. Todėl tvirtina, jog nurodytu laikotarpiu jam nebuvo suteiktos tinkamos antrinės stacionarinės suaugusiųjų tuberkuliozės II-ės sveikatos priežiūros paslaugos. Kadangi atliko laisvės atėmimo bausmę, pats negalėjo pasirinkti kitos gydymo įstaigos ir buvo visiškai priklausomas nuo Ligoninės gydytojų, todėl būtent ši atsakovė yra tiesiogiai atsakinga už sveikatos pakenkimą. Atsakovė Ligoninė neskundė Sprendimo dėl 1000 Eur žalos dydžio nustatymo, vadinasi, sutiko su civilinės atsakomybės buvimu.
6Paaiškino, jog su Ataskaitoje ir Sprendime nustatytais faktais ir išvadomis iš esmės sutinka, tačiau mano, jog Sprendimu buvo nustatytas nepagrįstai mažas 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas, nes, savalaikiai negavus tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų, sveikata blogėjo ilgą laiką, užsitęsė gydymas, ėmė jausti įvairius nepatogumus, negalėjo miegoti, trukdė aplinkiniams, iš kurių susilaukdavo pažeminimų. Bijodamas užkrėsti šeimos narius, atsisakė ilgalaikių pasimatymų su jais, todėl buvo atskirtas nuo visuomenės ir šeimos. Dėl pablogėjusios sveikatos nebegalėjo užsiimti įprasta mėgstama veikla, sportu, lydėjo baimė, depresija. Be to, ieškovo tvirtinimu, dėl atsainaus gydytojų darbo nuo 2012 metų jam išsivystė lėtinis prostatitas, o dėl netinkamo gydymo nuo tuberkuliozės išsivystė lėtinis laringitas ir gastroerofaginis refliuksas. Iki 2016 m. liepos 2 d. jam buvo nustatytas 45 procentų darbingumo lygis. Mano, jog šiuo metu taip pat dar nėra visiškai pasveikęs, atlieka įvairius tyrimus ir planuoja kreiptis dėl darbingumo lygio nustatymo. Be to, daug kartų lankėsi ir tebesilanko pas psichiatrą. Taigi, jo sveikatai padaryta negrįžtama didelė žala.
7Kadangi draudžiamuoju įvykiu yra dėl sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui padaryta žala, o nurodytu laikotarpiu Ligoninės atsakomybė buvo apdrausta pas kitą bylos atsakovę, tai mano, jog abi atsakovės žalą turi atlyginti solidariai (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 str. 4 d.).
8Paaiškino, kad, jeigu teismas manytų, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas reikalauti žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės, prašo jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nes ilgą laiką atliko bausmę, susirgo sunkia liga, atlikęs bausmę iš karto kreipėsi į komisiją dėl žalos atlyginimo nustatymo, nežinojo, kad Ligoninė buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę.
9Ieškovo nuomone, byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246, 6.247, 6.249, 6.264 straipsniuose, solidariai atsakovių civilinei atsakomybei taikyti (b. l. 136-144).
10Atsakovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovas į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 175).
11Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis nepagrįstas. Asmens sveikatos priežiūra ieškovui pataisos namuose buvo teikiama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Nurodė, kad Ataskaitoje ir Sprendime yra teisingai aprašyta ieškovui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų eiga. Tačiau Ataskaitoje ir įsakyme nurodytos neigiamos išvados Ligoninės atžvilgiu (nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos) yra daugiausia dėl procedūrinių pažeidimų pildant medicininius dokumentus, kurie patys savaime žalos ieškovui nesukėlė. Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnį pacientui turi būti teikiamos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, tačiau reikia atsižvelgti ir į paslaugos tiekėjo galimybes (1 d.), o kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų rodiklius ir jų turinio reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras (2 d.). Kadangi Sveikatos apsaugos ministras nėra patvirtinęs teisės akto, kuris nustatytų kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų rodiklius ir jų turinio reikalavimus, tai neaišku, kuo vadovaudamasi Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba konstatavo teisės į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas pažeidimą. Paaiškino, kad, nors Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija Sprendimu ir nutarė iš dalies tenkinti ieškovo pareiškimą bei įpareigojo atlyginti 1000 Eur neturtinę žalą, tačiau Ligoninė turėjo teisę, bet ne pareigą teikti antrines stacionarines asmens sveikatos priežiūros suaugusių tuberkuliozės II bei antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos pulmonologijos paslaugas. Gydytojai pagal kompetenciją ir ligonio būklę nusprendė ieškovą gydyti ambulatoriškai ir tas gydymas buvo tinkamas. Paaiškino, kad, nors ligos sukėlėjas buvo atsparus vienam konkrečiam preparatui (( - ), ( - ), ( - )), tačiau sukėlėjas nebuvo atsparus šių preparatų kompleksui. Tai įrodo faktas, kad skirtais vaistais gydant ieškovą nuo 2013 m. sausio 11 d. iki 2013 m. vasario 14 d. skreplių pasėlyje TM neišaugo, dėl ko nebuvo pagrindo skirti penktojo preparato bei nebuvo iš ko atlikti jautrumo vaistams testo.
12Nurodė, kad civilinei atsakomybei taikyti nepakanka nustatyti, kad Ligoninės darbuotojai atliko tam tikrus neteisėtus veiksmus arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, nes reikia nustatyti ir tai, ar tokie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo 30 000 Eur žalos atsiradimą. Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir yra per didelis. Paaiškino, kad savo profesinę civilinę atsakomybę sveikatos priežiūros teikimo ieškovui metu buvo apdraudusi AAS „G. B.“ Lietuvos filiale, kuri turi pareigą atlyginti teismo priteistą žalos sumą, jei tokia žala būtų priteista (b. l. 54-55).
13Atsakovės AAS „G. B.“, Lietuvoje veikiančios per filialą, atstovas į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 176).
14Atsakovė prašė ieškinį atmesti, nes jį ieškovas pareiškė netinkamam atsakovui Lietuvos valstybei, nors tokio pobūdžio bylose atsakovu yra bei yra įrodinėjami neteisėti Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmai. AAS „G. B.“ Lietuvos filialas taip pat negali būti atsakovu, nes neturi juridinio asmens teisių. Ieškovui nepatikslinus ieškinio, jis turi būti paliktas nenagrinėtu.
15Ieškovui nesutinkant su Sprendimu ir pateikus ieškinį teismui, Sprendimas neįsiteisėjo, teismas ginčą nagrinės iš esmės, todėl reikalavimas naikinti Sprendimą nepagrįstas.
16Paaiškino, kad ieškovui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų laikotarpiu su Ligonine buvo sudaryta Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą savanoriško draudimo sutartys pagal Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą savanoriško draudimo taisykles Nr. ( - ) (toliau – Taisyklės). Pagal minėtas Taisykles ir sutartis, byloje nagrinėjamas atvejis yra nedraudiminis įvykis, nes ieškovas nurodo, kad padaryta tik neturtinė žala (Taisyklių 4.1.1 p.), o Ligoninės neveikimas nėra tiesiogiai susijęs su neigiamais ieškovo išgyvenimais, nes specialistai nenurodė, kad, paskyrus rekomenduojamą injekcinį preparatą, gydymas būtų buvęs veiksmingesnis (Taisyklių 4.1.3 p.).
17Mano, kad su kita bylos atsakove CK 6.6, 6.279 str. pagrindais solidariai atlyginti žalą neturi pareigos, nes neatliko neteisėtų veiksmų, neteikė sveikatos priežiūros paslaugų, susitarimo dėl solidariosios atsakomybės taikymo nesudarė. Draudikas moka draudimo išmoką ir tai nėra tapatu žalos atlyginimui. Jeigu būtų nuspręsta kitaip, paaiškino, jog maksimali draudimo suma vienam įvykiui pagal atsakovių sudarytas draudimo sutartis nagrinėjamu laikotarpiu buvo 14 481 Eur, todėl reikalavimas bet kuriuo atveju gali būti tenkinamas tik iš dalies.
18Atsakovė prašo taikyti senatį ir ieškinį atmesti, nes ieškovas yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių (CK 1.125 str. 7 d.). Ieškovas apie tariamą teisės pažeidimą sužinojo vėliausiai 2014 m. birželio 25 d., nes tą dieną pateikė skundą dėl jam netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Todėl terminas dėl draudimo išmokos priteisimo baigėsi 2015 m. birželio 25 d. Ieškovas iki ieškinio patikslinimo jokių pretenzijų draudimo bendrovei nereiškė.
19Atsakovės nuomone, ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, nes, tiriant šį atvejį, kompetentingi specialistai nustatė, kad esminių diagnostikos ir gydymo klaidų teikiant tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo paslaugas ieškovui nenustatyta, tačiau, diagnozavus tuberkuliozės recidyvą, pagal rekomendacijas galėjo būti skirtas penktas injekcinis preparatas. Tačiau rekomendacijomis vadovautis nėra privaloma. Nėra įrodymų, kad paskyrus minėtą rekomenduojamą injekcinį preparatą gydymas būtų buvęs veiksmingesnis, o tai reiškia, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus, reikšmingi įrodymai galėtų būti ekspertizės išvada, specialistų paaiškinimai. Tuo tarpu ieškovas apie neveiksmingų, netinkamų vaistų jam paskyrimą ir jų šalutinį poveikį sprendžia subjektyviai ir remiasi neaiškios kvalifikacijos specialistų parengto internetinio portalo duomenimis. Nepateikti įrodymai apie ieškovo sveikatos būklę, todėl nėra iš ko spręsti apie padarytą (nepadarytą) žalą sveikatai.
20Vadovaudamasi CK 6.250 str. 2 d. bei teismų praktikoje suformuluotais kriterijais, atsakovė nurodė, kad neįrodytas 30 000 Eur žalos dydžio pagrįstumas, kadangi ieškovui 45 procentų darbingumo lygis terminuotai iki 2016-07-02 buvo nustatytas dėl ligos, kurios TLK-10 kodas ( - ) (( - )), o ne dėl Ligoninės netinkamai teiktų paslaugų kokybės. Nors nurodoma, kad ieškovas 19 kartų lankėsi pas psichiatrus, tačiau joks tai patvirtinantis įrodymas nepateiktas. Atsakovės nuomone, lankymosi pas psichiatrus priežastimi galėjo būti visai kitos priežastys. Nepateikti įrodymai nei apie depresiją, nei apie mėginimą žudytis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, už sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškia nuolatiniu virš 30 procentų darbingumo netekimu, neturtinės žalos dydis nustatomas nuo 7000 iki 15 000 Eur.
21Ieškinys tenkinamas iš dalies.
22Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl gydymo (sveikatos priežiūros) paslaugų, kurias Ligoninė, kaip valstybinės sveikatos priežiūros įstaiga, teikė įstatymo pagrindu, kokybės, dėl galimai netinkamo (nekokybiško) šių paslaugų teikimo ir dėl to atsiradusių neigiamų pasekmių.
23Ieškovas, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str., Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė negalima, jeigu nėra žalos (nuostolių) ar (ir) priežastinio ryšio tarp kalto asmens neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.
24Teismo nuomone, ieškinio faktinį pagrindą ir atsakovių civilinės atsakomybės sąlygas sudarančias aplinkybes ieškovas įrodė šia įrodymų visuma (CPK 178 str.).
25Šios bylos atsakovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės, kaip gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigos, suteiktų paslaugų kokybės vertinimo ir atsakomybės taikymo klausimai yra neatsiejami nuo gydytojų, per kuriuos šias paslaugas atsakovė teikė, veiksmų vertinimo.
26Iš byloje esančių įrodymų ir ieškovo asmens sveikatos istorijos Nr. ( - ) duomenų nustatyta, kad ieškovas S. V. nuo 2005 m. gegužės mėnesio iki 2016 metų sausio mėnesio ( - ) pataisos namuose atliko laisvės atėmimo bausmę (2010-10-25 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. ( - ) po reorganizacijos ( - ) pataisos namai prijungimo būdu prijungti prie Laisvės atėmimo vietų ligoninės). 2008 m. sausio 4 d. – 2008 m. kovo 19 d. ieškovui buvo diagnozuota židininė plaučių segmentų tuberkuliozė, buvo gydytas ir išgydytas paskirtais vaistais nuo tuberkuliozės. 2012 metais ši liga atsinaujino. 2012 m. rugpjūčio 30 d. – 2014 m. kovo 7 d. laikotarpiu ieškovas kreipėsi į Ligoninę dėl gydymo, tačiau jam sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir Ligoninės vidaus dokumentų reikalavimus. Laisvės atėmimo vietų ligoninė, nors pagal Akreditavimo tarnybos 2011 m. vasario 24 d. išduotą licenciją Nr. ( - ) turėjo teisę teikti antrines stacionarines suaugusiųjų tuberkuliozės II asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ieškovui šių paslaugų nurodytu laikotarpiu nesuteikė.
27Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos kontrolės Nr. ( - ) 2014 m. spalio 27 d. ataskaitos, 2014 m. lapkričio 4 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. ( - ) išvadų pagrindu, įvertinus ieškovo S. V. Asmens sveikatos istorijų, gydytojų paskyrimų, gydymo stacionare istorijų, Ligoninės direktoriaus patvirtintų įstaigos vidaus dokumentų ir teisės aktų duomenis ir atlikus ieškovui 2011 m. spalio 18 d. – 2014 m. kovo 21 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, nustatyta, kad Ligoninėje 2012 m. rugpjūčio 30 d. – 2014 m. kovo 7 d. ieškovui sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir Ligoninės vidaus dokumentų, kurie nurodyti Ataskaitoje ir įsakyme, reikalavimus: 2012 m. rugpjūčio 30 d. Gydymo stacionare istorijoje nebuvo nurodyti duomenys apie ieškovo nusiskundimus, ligos anamnezę, objektyvaus ištyrimo duomenis; 2012 m. rugpjūčio 30 d. prostatos adenomos diagnozė buvo nustatyta viršijant gydytojo chirurgo kompetenciją; 2012 m. lapkričio 16 d. ieškovui buvo paskiras prostatos hiperplazijos gydymas ( - ), nesant gydytojo urologo konsultacijos; 2012 m. lapkričio 29 d. ieškovo Asmens sveikatos istorijoje nebuvo nurodyti duomenys apie skreplių mikroskopijos tyrimo rezultatus; 2013 m. kovo 7 d. sveikatos istorijoje nebuvo nurodyti duomenys apie ieškovo 2013 m. vasario 27 d. tuberkuliozės mikrobakterijų jautrumo vaistams tyrimo Nr. ( - ) rezultatus; 2013-04-10 – apie 2013-04-10 skreplių pasėlių rezultatus; 2013-05-09 – apie 2013-04-25 skreplių mikroskopijos tyrimo rezultatus; 2013-06-28 – apie 2013-06-26 skreplių mikroskopijos tyrimo rezultatus, duomenys apie 2013-02-27 TM jautrumo vaistams tyrimo Nr. ( - ) rezultatus, kuriuose buvo nurodyta, kad TM buvo atsparios ( - ), ( - ), ( - ) ir ( - ); 2013-01-09 nenurodyti ieškovo, atvykusio į Vidaus ligų skyrių, objektyvaus tyrimo duomenys; 2013-05-03 nenurodyti ieškovo nusiskundimų, anamnezės, objektyvaus ištyrimo duomenys, diagnozės, nesudarytas tyrimų ir gydymo planas; 2013-01-11, 2013-05-29, 2013-11-27 ieškovas nebuvo apžiūrėtas per 24 valandas nuo atvykimo į Vidaus ligų skyrių; 2013-01-11. 2013-08-29, 2013-10-07, 2013-11-27 nustatyta tvarka nebuvo patvirtintos ieškovo klinikinės diagnozės; 2013-01-10 - 2013-01-30 ir 2013-11-27 - 2013-12-20 gydymo ligos istorijoje nebuvo nurodyti duomenys apie ieškovui atliktų laboratorinių tyrimų ir 2013-01-11, 2013-11-29 atliktų skreplių mikroskopijos tyrimų rezultatus; 2013-01-09 – 2013 01-28 ir 2013-11-27 – 2013-12-20 ieškovui nebuvo atliktos bendros vizitacijos 1 kartą per savaitę; 2013-05-02 nebuvo organizuotas 2013-04-29 Onkologinio instituto rekomenduotas atlikti kaklo ultragarsinis tyrimas; 2012-11-16 – 2014-03-07 ieškovui nebuvo paskirta gydytojo urologo konsultacija dėl urologinio susirgimo (prostatos hiperplazijos); Ligoninėje paslaugų ieškovui teikimo metu nebuvo patvirtinta Asmens sveikatos istorijos pildymo tvarka; Ligoninė ieškovui 2012-2014 metais neteikė antrinės stacionarinės suaugusiųjų tuberkuliozės II asmens sveikatos priežiūros paslaugų, nors pagal licenciją Nr. ( - ) tokias paslaugas turėjo teisę teikti. Tokiais veiksmais (neveikimu) Ligoninė nesilaikė Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 10 str. 6 d., 9 d., Lietuvos medicinos normos MN ( - ) „Gydytojas chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ 28 p., 35.3 p.p., Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 18 įsakymu Nr. ( - ) „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ 4.7 p. p., Minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašo 18.5.2 p.p., Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. spalio 25 įsakymu Nr. ( - ) 8.1.2 p.p. ir patvirtintų 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. ( - ) 8.2.p.p., Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. ( - ) patvirtintos Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojų specialistų konsultacijų tvarkos 5.4.1 p.p., Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. ( - ) patvirtinto Chirurgijos skyriaus gydytojo chirurgo pareigybės aprašymo 5.1 p. p., Vidaus ligų skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 5.10., 5.14. p. p., Vidaus ligų skyriaus infekcinių ligų poskyrio gydytojo pulmonologo pareigybės aprašymo 5.4.p.p., Chirurgijos skyriaus gydytojo otorinolaringologo pareigybės aprašymo 5.25 p.p., Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2011 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. ( - ) patvirtinto ( - ) sveikatos priežiūros tarnybos vidaus ligų gydytojo pareigybės aprašymo 2 p., Chirurgijos skyriaus gydytojo chirurgo pareigybės aprašymo 5.1 p. p., Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. ( - ) patvirtinto Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos aprašo 28 p., Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2012 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. ( - ) patvirtintos Gydymo stacionare ligos istorijos pildymo tvarkos 5.4., 5.6., 5.11.- 5.13. p. p. reikalavimų (b. l. 15-29, 38-42).
28Iš Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos direktoriaus A. G. pateiktos informacijos į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pateiktus klausimus nustatyta, kad tuberkuliozės bakterijų jautrumo rezultatai apie atsparumą I eilės vaistams buvo gauti 2013 m. vasario 27 d. ieškovą jau išrašius iš ligoninės stacionaro, tačiau sekančiais gydymo stacionare laikotarpiais 2013-05-29 – 2013-06-05, 2013-10-04 – 2013-10-09, 2013-11-17 – 2013-12-20 pagal TM jautrumo tyrimų rezultatus atitinkantis gydymas nebuvo skirtas, be to, diagnozavus tuberkuliozės recidyvą, pagal Plaučių tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo rekomendacijas gydymui galėjo būti skirtas penktas injekcinis aparatas, taip pat nebuvo atlikta 2013-04-24 planuota atlikti fibrobronchoskopija, neatliktas TM jautrumo testas II eilės prieštuberkulioziniams vaistams (b. l. 31-32).
29Iš Urologijos skyriaus vedėjo T. B. pateiktos informacijos į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pateiktus klausimus nustatyta, kad 2012-2013 metais ieškovui gydymas nuo prostatos hiperplazijos buvo pakankamas, skirti vaistai (( - ), ( - )) neigiamų pasekmių prostatos hiperplazijai sukelti negalėjo, o 2013 metais penkių mėnesių laikotarpiu nustatytas prostatos tūrio padidėjimas nustatytas netiksliai, nes jis tiek daug padidėti per tokį laiką negalėjo, padidėjimas nustatytas netiksliai, nes vadovautasi dviem, o ne trimis matmenimis (b. l. 31-32).
30Ar teisės aktų pažeidimai, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas Ligoninėje, galėjo turėti įtakos ieškovo būklei ir dinamikai minėti specialistai atsakyti negalėjo, nes nėra tyrimų rezultatų (TM jautrumo tyrimo II eilės prieštuberkulioziniams vaistams), įrodančių, jog skiriamiems vaistams TM buvo jautrios, bei nėra duomenų apie ieškovo išgydymą nuo plaučių tuberkuliozės (b. l. 31-32).
31Vadovaujantis Ataskaitos, minėtų konsultacijų bei kitais surinktais duomenimis, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016 m. gegužės 17 d. sprendime Nr. ( - ) konstatuota, kad neteisėta kalta veika Ligoninėje nagrinėjamu atveju buvo padaryta, nes buvo neatsižvelgta į tuberkuliozės mikrobakterijų jautrumo vaistams tyrimo rezultatus, neatliktas jautrumo tyrimas II eilės prieštuberkulioziniams vaistams, ko pasekoje, remiantis įrašais medicininėje dokumentacijoje, ieškovo sveikata blogėjo, nėra duomenų apie jo išgydymą nuo tuberkuliozės, išgyvenimai dėl negerėjančios sveikatos būklės ir užsitęsusio gydymo buvo realūs. Todėl buvo padaryta išvada, kad nagrinėjamu laikotarpiu ieškovui Ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus. Komisija sprendė, jog prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1000 Eur, atsižvelgiant į tai, kad pagal medicininės dokumentacijos duomenis esminių diagnostinių ir gydymo klaidų teikiant tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo paslaugas nenustatyta, į paciento nusiskundimus buvo reaguojama, skiriamas gydymas, planuoti ir atlikti tyrimai, neigiamų pasekmių prostatos hiperplazijai nustatyti pažeidimai bei Ligoninėje skirtas gydymas nesukėlė ir buvo pakankamas (b. l. 33-37). Šiame komisijos Sprendime padarytų išvadų pagrįstumo ir teisėtumo neginčijo nei viena šalis, nereiškė prašymo skirti ekspertizę minėtoms išvadoms paneigti, patvirtinti ar papildyti.
32Neįgalumo ir darbingumo nustatymo taryba 2014-07-11 Darbingumo lygio aktu Nr. ( - ) nustatė, kad ieškovo netekto darbingumo lygis yra 55 procentai dėl susirgimo tuberkulioze, patvirtinta skreplių mikroskopijos, su bakterijų kultūra ar be jos (kodas pagal ( - )), yra nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2016 m. liepos 2 d. (b. l. 11,12).
33Taigi, virš nurodyta įrodymų visuma duoda pagrindą išvadai, kad atsakovės Ligoninės gydytojai atliko pažeidžiančius virš nurodytus teisės aktus neteisėtus veiksmus (neveikimą): neatsižvelgė į tuberkuliozės mikrobakterijų (TM) jautrumo I eilės vaistams tyrimo rezultatus, nes net ir po jautrumo tyrimo gavimo 2013 m. vasario 27 dieną sekančiais gydymo stacionare laikotarpiais 2013-05-29 – 2013-06-05, 2013-10-04 – 2013-10-09, 2013-11-17 – 2013-12-20 pagal TM jautrumo tyrimų rezultatus atitinkantis gydymas nebuvo skirtas ir toliau buvo gydyta vaistais, kuriems TM buvo atsparios, nebuvo atliktas jautrumo tyrimas II eilės prieštuberkulioziniams vaistams, diagnozavus tuberkuliozės recidyvą nebuvo skirtas penktas injekcinis aparatas, nebuvo atliktas 2013-04-24 planuotas atlikti fibrobronchoskopijos tyrimas, neteiktos antrinės stacionarinės suaugusiųjų tuberkuliozės II asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Remiantis įrašais medicininėje dokumentacijoje, ieškovo sveikata nuolat blogėjo, nėra duomenų apie jo išgydymą nuo tuberkuliozės, išgyvenimai dėl negerėjančios sveikatos būklės ir užsitęsusio gydymo buvo vis sunkesni ir realūs.
34Nustačius civilinės atsakomybės sąlygą neteisėtus veiksmus (neveikimą), daroma išvada, kad jie prisidėjo prie ieškovui (pacientui) kilusių neigiamų pasekmių ir žalos atsiradimo, nes, savalaikiai ir tinkamai pagal šiuolaikinį medicinos mokslo lygį ir gerą praktiką (kokybiškai) suteikus paslaugas, neatmestina, nes nėra paneigta, kad galima buvo pasiekti lengvesnių ligos neigiamų pasekmių ar net ieškovo išgydymo, ieškovui būtų tekę mažiau neigiamų išgyvenimų. Todėl yra pagrindas pripažinti, jog byloje nustatytas Ligoninės darbuotojų neteisėtas neveikimas, kas vertinama kaip nepakankamai kvalifikuoto ir /ar rūpestingo paslaugų teikimo faktas (CK 6.246 str. 1, 2 d. d., 6.264 str. 1 d.). Aukščiau minėti Ligoninės darbuotojų neteisėti veiksmai (neveikimas) patvirtina, kad dėl Ligoninės darbuotojų kaltės (nerūpestingumo, neatidumo) ieškovui nebuvo suteiktos tinkamos, kokybiškos, savalaikės medicininės paslaugos ir taip buvo pažeistos ieškovo (paciento) teisės, numatytos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 2 p., 2 str. 8 d., 3 str. 1 d. ir 5 str. 5 d.
35Galima sutikti su atsakovės argumentu, kad nepasirašymas po vizitacijos aprašymu, gydymo istorijos tinkamas neužpildymas ir panašaus pobūdžio procedūriniai pažeidimai neturėjo įtakos žalos atsiradimui, tačiau neatsižvelgimas į tuberkuliozės mikrobakterijų (TM) jautrumo I eilės vaistams tyrimo rezultatus ir tolesnis ieškovo gydymas vaistais, kuriems atsparios TM, šių rezultatų neįrašymas į gydymo (sveikatos) istoriją, neteikimas antrinės stacionarinės suaugusiųjų tuberkuliozės II asmens sveikatos priežiūros paslaugų yra priežastiniame ryšyje tarp virš minėtų atsakovės darbuotojų veiksmų (neveikimo) ir ieškovui (pacientui) kilusios žalos.
36Vertinant priežastinį ryšį, atsižvelgiama į tai, kad Ligoninės darbuotojų veiksmai (neveikimas) nebuvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis, nes ja buvo ieškovo liga. Teismo nuomone, byloje nesant specialiomis žiniomis pagrįstų įrodymų liko neįrodyta, kad 2012-2013 metais ieškovui gydymas nuo prostatos hiperplazijos buvo nepakankamas, kad skirti vaistai (( - ), ( - )) sukėlė neigiamas pasekmes prostatos hiperplazijai, kad netinkamų rodiklių pagrindu netiksliai nustatytas prostatos tūrio padidėjimas turėjo reikšmės ligos eigai bei kad būtent dėl netinkamo gydymo nuo tuberkuliozės išsivystė (paūmėjo) kitos ligos. Kaip jau virš minėta, specialisto išvadoje yra nurodyta, kad nuo prostatos hiperplazijos ieškovo gydymas ( - ) ir ( - ) buvo pakankamas ir neigiamų pasekmių prostatos hiperplazijai sukelti negalėjo (b. l. 31-32). Pažymėtina, kad sveikatos istorijos 2013 m. rugpjūčio 20 d. ir 26 d. įrašuose yra nurodyta, kad ieškovas savavališkai nustoto vartoti, o vėliau ir atsisakė vartoti vaistą ( - ). Todėl ieškovo tvirtinimai, kad prostatos hiperplazija buvo gydyta netinkamais vaistais, dėl kurių prostatos lygis blogėjo, kad skirtas vaistas ( - ) buvo netinkamo veikimo ir nepakankamas, kad dėl netinkamo gydymo nuo tuberkuliozės išsivystė lėtinis laringitas ir gastroerofaginis refliuksas, yra nepagrįsti patikimais objektyviais duomenimis, kurių turinys pagrįstas duomenimis, gautais atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias atitinkamos srities specialistų žinias.
37Nors ieškovo liga buvo sukelta ne dėl atsakovės veiksmų (neveikimo), tačiau dėl neteisėtų virš nurodytų Ligoninės profesionalių darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ieškovui dėl sunkios ligos sukelti neigiami dvasiniai ir fiziniai pergyvenimai padidėjo, atsirado abejonės dėl galimybės gauti tinkamas, savalaikes ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas laisvės atėmimo vietoje, kai pasirinkimo ieškovas neturėjo, sumažėjo ir buvo apribotos ieškovo bendravimo galimybės su kitais asmenimis bei galimybė užsiimti įprasta veikla. Liudytojas R. P., tuo metu kartu su ieškovu atlikęs bausmę, parodė, kad, nors ieškovas lankėsi pas gydytojus, jo sveikata blogėjo, jis skundėsi, kad jo tinkamai negydo, miegojo sėdėdamas, trukdė aplinkiniams, kreipėsi pas psichologą, kalbėjo apie savižudybę. Nuo 2012 m. rugsėjo 15 dienos iki 2014 m. gruodžio 24 d. ieškovas neturėjo ilgalaikių pasimatymų su sugyventine L. N. ir sūnumi E. V. (b. l. 10). Taigi, neigiami išgyvenimai, nepatogumai, ribojimai užsiimant įprastine laisvalaikio veikla buvo patirti, kas reiškia, kad neturtinė žala buvo padaryta.
38Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka (13 str., 24 str. 1 d.). CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.).
39Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl jos dydį, išreikštą pinigais, skirtingai nei sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Nustatydamas šioje byloje ieškovui priteisiamos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus.
40Vienas iš kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra pačio ieškovo nurodytas šios žalos įvertinimas.
41Reikšmingu neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksniu yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-15 nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-114/2011).
42Iš medicininių dokumentų turinio matyti, kad aptariamu atveju ieškovo psichinė sveikata pablogėjusi. Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 2 d. ieškovas pas gydytoją psichiatrą lankėsi 19 kartų ir jam buvo nustatyta diagnozė ( - ) (( - )) (b. l. 13, 108). Tikėtina, kad neigiami pergyvenimai dėl savo sveikatos neabejotinai turėjo neigiamos įtakos psichinės sveikatos pablogėjimui, tačiau, iš kitos pusės, nesant specialistų ir ekspertų išvadų, negalima pripažinti, kad minėtos ligos priežastis yra vien tik šį ginčą sudarančių aplinkybių visuma, nes ieškovas atliko ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, o viešai skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad pagrindinė minėtos ligos priežastis yra stresas, psichotraumuojantys veiksniai, pvz., partnerio ar vaiko mirtis, sunkus nelaimingas atsitikimas, seksualinė prievarta, sunkumai darbe, moksluose ir kt., taip pat hormonų pokyčiai organizme, pervargimas, ūminė liga, lėtinės ligos paūmėjimas, paveldimumas (genetinis veiksnys) (www.ligos.lt; www.pasveik.lt; www.medpraktika.lt ir kt).
43Ieškovui 2014-07-11 Darbingumo lygio aktu Nr. ( - ) buvo nustatytas 55 procentų darbingumas, tačiau jis buvo nustatytas terminuotai dvejiems metams ir šiuo metu yra pasibaigęs (b. l. 11,12). Per tuos dvejus metus pagal Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų ieškovui buvo nustatyti apribojimai dirbti tam tikrą darbą, tačiau nėra duomenų, kad tie apribojimai rasti darbą būtų sutrukdę ar turėję kitokią neigiamą įtaką. Teismas atsižvelgia ir į netiesioginį priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos pobūdį ir galimų analogiškų pasekmių atsiradimą net ir gydytojams atlikus visus būtinus sveikatos priežiūros veiksmus. Ieškovas paaiškino, jog šiuo metu atlieka įvairius sveikatos tyrimus (b. l. 170-174), tačiau pateikti dokumentai neįrodo didesnio žalos, kuri būtų priežastiniame ryšyje su atsakovės Ligoninės neteisėtais veiksmais, buvimo. Nesurinkta duomenų, kad ieškovo sveikatos stebėjimo periodas, dažnis ar pasekmės esminiai skiriasi nuo kitų pacientų su analogiška diagnoze gydymo. Minėtų specialistų išvadose (b. l. 31-32) taip pat nurodyta, kad esminių diagnostikos ir gydymo klaidų gydant tuberkuliozę nenustatyta, kitos ligos gydytos pakankamai, skirti preparatai neigiamų pasekmių nesukėlė. Iš medicininių dokumentų įrašų matyti, kad tuberkuliozės gydymas turėjo teigiamą poveikį, nes, pavyzdžiui, 2013-02-07, 2013-02-14, 2013-04-24, 2013-11-14, 2013-11-29 skreplių mikroskopiniai tyrimai parodė, kad TM nerasta.
44Pagal teismų praktiką, kai nagrinėjama byla ne prieš valstybę, o prieš viešąją įstaigą, teikiančią sveikatos priežiūros paslaugas ir savarankiškai atsakančią už savo prievoles, tai didesnę reikšmę turi tiesioginio skolininko turtinė padėtis, o ne apibendrinti krašto ekonominės padėties duomenys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegija 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Nors atsakovė neįrodinėjo, jog jos turtinė padėtis bloga, tačiau vien tai nesudaro pagrindo priteisti nepagrįstai didelį žalos atlyginimą, kadangi tai gali neigiamai įtakoti Ligoninės veiklos pobūdžiui, teikiamų paslaugų pacientams kokybei ir apimtims.
45Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 str. 1 d. nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnyje yra nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas (1 d.) ir kad pacientams turi būti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiūra (2 d.). Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.).
46Kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią sveikatos priežiūros įstaigų deliktinės civilinės atsakomybės ir jai taikyti būtinų sąlygų nustatymo praktiką. Teismo konstatuota, kad gydytojo civilinė atsakomybė pripažįstama viena iš profesinės atsakomybės rūšių, kuriai būdinga tai, jog profesionalo veiksmai vertinami taikant griežtesnius atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; kt.). Gydytojų veiksmai vertintini ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicininės paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008). Gydytojas dėl objektyvių priežasčių negali garantuoti rezultato, tačiau gydytojo, kaip profesionalo, pareiga teikiant gydymo paslaugas yra stengtis padėti pacientui pasveikti dedant maksimalias pastangas. Gydytojas savo veikloje turi taikyti diagnostikos ir gydymo metodus, atitinkančius esamą mokslo ir praktikos lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013). Gydymo įstaigos ar jos darbuotojų kaltė tiesiogiai siejama su atsiradusiais neigiamais padariniais pacientui jo sveikatos pablogėjimu ar mirtimi, todėl sprendžiant dėl teisinės atsakomybės nepakanka konstatuoti faktą, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, tačiau reikia įvertinti ir aplinkybes, ar tai nulėmė paciento sveikatos pablogėjimą arba mirtį. Taip pat laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei nurodyti reikalavimai nebuvo pažeisti, bet paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį sukėlė sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmenų tyčia arba šie asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).
47Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2011; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013). Būtent iš tokių įrodymų šaltinių gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti arba paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti. Todėl, vertindamas įrodymus ir spręsdamas dėl Ligoninės gydytojų veiksmų vertinimo, teismas reikšmingais įrodymais laikė virš nurodytus rašytinius įrodymus, kuriuose pateikti duomenys, gauti atlikus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, o taip pat virš minėtų specialistų paaiškinimus.
48Todėl vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismų praktika, virš nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybės, bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 str. 2 d., atsižvelgdamas į konkrečią nagrinėjamą situaciją, teismas sprendžia, kad teisinga kompensacija ieškovui yra 4500 Eur neturtinės žalos atlyginimas (CPK 185 str.).
49Dėl solidariosios atsakovių atsakomybės.
50Atsakovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga, prieš pradėdama teikti sveikatos priežiūros paslaugas, draudžia savo civilinę atsakomybę privalomuoju ir (ar) savanoriškuoju civilinės atsakomybės draudimu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 25 str. 1 d.).
51Iš tarp atsakovių sudarytų 2012 m. kovo 12 d. ir 2013 m. kovo 12 d. Sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą savanoriškojo draudimo sutarčių ir jų pagrindu išduotų Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimų matyti, kad atsakovės Ligoninės civilinė atsakomybė už pacientams padarytą žalą buvo apdrausta laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 13 d. iki 2014 m. kovo 12 d., t. y. kai nustatyta, kad ieškovui buvo padaryta neturtinė žala dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (b. l. 83-96). Maksimali draudimo suma vienam įvykiui - 50 000 Lt (14481 Eur) ir šioje byloje priteisiamo neturtinės žalos dydžio neviršija.
52Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 26 str. 1 d. 1 p., draudžiamuoju įvykiu laikoma dėl sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojų kaltės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui padaryta turtinė ir neturtinė žala. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, išmokėto draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina sveikatos priežiūros įstaiga, atsakinga už padarytą žalą (26 str. 2 d.). Pagal CK 6.263 str. 2 d., žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.254 str. 2 d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.
53Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-165/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2010).
54Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką už atsakovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės ieškovui padarytą žalą atsakingas (solidariai) ir jo civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas – AAS „G. B.“, veikiantis per Lietuvos filialą, kuris taip pat turi pareigą atlyginti paciento patirtą žalą draudimo apsaugos ribose, tačiau jos prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir yra ribota šioje sutartyje nustatyta draudimo suma, o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai. Civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolės solidarumas reiškia, kad žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti, jog žalą atlygintų tiek jie abu, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).
55Todėl ieškovo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš abiejų atsakovių vertinamas pagrįstu ir tenkinamas.
56Minėtose draudimo sutartyse nurodyta, kad draudimo objektas yra draudėjo (Ligoninės) civilinė atsakomybė už žalą, padarytą nukentėjusiajam trečiajam asmeniui (pacientui), kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir per trejus metus nuo draudimo sutarties galiojimo dėl draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo ir/ar draudėjo darbuotojų veikimo ir/ar neveikimo teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių sąvoka atitinka išdėstytąją CK 6.725 straipsnyje (I dalis, 2.1 p.). Kadangi sveikatos priežiūros paslaugos pažeidžiant teisės aktų ir Ligoninės vidaus dokumentų reikalavimus ieškovui buvo teiktos laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. iki 2014 m. kovo 7 d., žala nustatyta 2016 m. gegužės 17 d. Sprendimu (b. l. 33), į teismą kreiptasi 2016 m. birželio 16 d., senaties terminas reikalauti žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės iki ieškinio pateikimo teismui nebuvo pasibaigęs.
57Sutarčių 8.6 punktuose nurodyta, kad visos sutartyse nurodytos sąlygos laikomos specialiosiomis ir turi taikymo pirmenybę Taisyklių (Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės) atžvilgiu. Kadangi sutarčių 2.1, 3.1 punktuose nenurodyta, kad draudimo objektas yra draudėjo civilinė atsakomybė tik už turtinę žalą bei kad draudiminis įvykis yra tik tada, kai atsiranda tik turtinė žala, o nedraudžiamuoju įvykiu laikoma tik ta neturtinė žala, kuri nėra žalos sveikatai ir/ar gyvybei pasekmė (4.1.1 p.), tai nėra pagrindo sutikti su draudimo bendrovės nuomone, kad bendrovė neturi atsakyti už žalą, kad įvykis yra nedraudiminis, kadangi padaryta tik neturtinė žala.
58Ieškovas pirminiame ieškinyje buvo pareiškęs reikalavimą panaikinti Sprendimą, tačiau patikslintame ieškinyje šio reikalavimo nebenurodė (b. l. 136-144). Pareiškėjai ir/ar sveikatos priežiūros įstaigos, kurie nepatenkinti Komisijos sprendimu, turi teisę dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės kreiptis į teismą. Teisme nagrinėjamas ginčas ne dėl Komisijos sprendimų panaikinimo, o sprendžiamas ginčas dėl žalos atlyginimo iš esmės, reiškiant atitinkamus reikalavimus ne Komisijai, bet sveikatos priežiūros įstaigai, dėl kurios neteisėtų veiksmų, paciento nuomone, jam buvo padaryta žala, todėl Komisijos sprendimas neprivalo būti nuginčytas (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatos atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-773/2014).
59Terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
60Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės pajamas atleistas pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 3 p.). Byloje buvo 21,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 1, CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies ir teismo sprendimas priimamas ieškovo naudai, tai iš atsakovių valstybei lygiomis dalimis priteisiamas žyminis mokestis (135 Eur) proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 96 str. 1 d.).
61Duomenų apie išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą iki CPK 98 str. 1 d. numatyto termino nebuvo gauta.
62Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 285, 286 straipsniais
Nutarė
63ieškinį tenkinti iš dalies.
64Priteisti solidariai iš atsakovių Laisvės atėmimo vietų ligoninės ( j. a. k. ( - )) ir AAS „G. B.“, veikiančios per Lietuvos filialą (j. a. k. ( - )), ieškovui S. V. (a. k. ( - ) 4500 (keturis tūkstančius penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
65Likusią ieškinio dalį atmesti.
66Priteisti iš atsakovių Laisvės atėmimo vietų ligoninės ( j. a. k. ( - )) ir iš AAS „G. B.“, veikiančios per Lietuvos filialą (j. a. k. ( - )) po 78 (septyniasdešimt aštuonis) eurus bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (mokesčio gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, j. a. k. ( - ), surenkamoji sąskaita ( - ), įmokos kodas 5660).
67Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.