Byla 1A-127-177/2017
Dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Valdimaro Bavėjano, Kęstučio Jucio, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Dariui Valiui, gynėjui Arnoldui Blaževičiui, nuteistajam V. L., vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. (V. L.) ir jo gynėjo Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:

2pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – 11metų;

3pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) – 4 metams;

4vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 11 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6V. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip 2015 m. rugpjūčio 7 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku Kauno m. tiksliai nenustatytoje vietoje, jam priklausančiame automobilyje ,,Citroen“, valst. Nr. xxx (angliški numeriai), galinių ratų posparnyje įrengtoje angoje – slėptuvėje, paslėpė 7 paketus, kuriuose buvo supakuota 70 vnt. plytelių formos kietos medžiagos su labai dideliu kiekiu – 6 881,12 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, bei šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė savo automobilyje bei neteisėtai gabeno iki Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos pasienio Lazdijų rajone, kur 2015 m. rugpjūčio 8 d. apie 1 val., neturėdamas leidimo bei paslėpęs minėtas medžiagas, taip ketindamas išvengti muitinės kontrolės, kėsinosi išvežti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respublikos teritoriją, tačiau 2015 m. rugpjūčio 8 d. ( - ), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Lazdijų rinktinės patalpose, patikrinus šį automobilį apie 2.30 val., šios medžiagos minėtame automobilyje įrengtoje slėptuvėje rastos ir paimtos.

7Nuteistasis V. L. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, pagrindžiančio, jog būtent nuteistasis V. L. neteisėtai savo automobilyje laikė labai didelį kiekį – 6 881,12 g narkotinės medžiagos kanapių dervos bei kėsinosi ją išvežti į Lenkijos Respubliką. Byloje nenustatytas V. L. prisidėjimas bet kokia forma prie inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, o apie nusikalstamų veikų sudėties analizę, subjektyviųjų požymių nustatymą apkaltinamajame nuosprendyje net neužsimenama.

8V. L. veikoje nenustatyta tiesioginė tyčia realizuoti nusikalstamas veikas, todėl bet koks panašus nusikalstamos veikos sudėties modeliavimas, neįrodant subjektyviųjų sudėties požymių, yra nepagrįstas ir nelogiškas.

9Pats faktas, kad V. L. priklauso automobilis, kuriame rasta narkotinė medžiaga, bei jo važiavimas šiuo automobiliu per Lietuvos ir Lenkijos valstybės sieną nėra inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodymas, juo labiau kad automobilyje sulaikymo momentu buvo dar trys žmonės. Modeliuojant nusikalstamą veiką tokiu būdu, teismas galėjo ją inkriminuoti bet kuriam iš minėtų trijų asmenų.

10Teisme liudytojai E. Ž., R. Ž., T. D., A. P., T. M. patvirtino neturėję jokios informacijos apie V. L. nusikalstamą veiką, dėl jo nebuvo atliekamas žvalgybinis tyrimas, juos domino tik automobilis ,,Citroen“, valst. Nr. xxx.

11Liudytoja L. L. teigė, kad jų šeima minėtu automobiliu vyko atostogauti į Graikiją, ir visos kitos bylos aplinkybės tai patvirtina. Ši liudytoja parodė, kad minėtą automobilį sulaikymo dieną remontavo meistrai, automobilis prieš sulaikymą buvo paskolintas asmeniui vardu I. V. L. apklausiamas nurodė, kad įvykio rytą meistrai balansavo automobilio ratus, patvirtino, kad automobilį buvo paskolinęs I. G., kuris juo naudojosi ilgą laiką (apie 1,5 mėn.). V. L. parodė, kad R. J. pažįsta I. G.

12Bylos nagrinėjimo metu nesiimta būtinų priemonių objektyviai tiesai nustatyti, t. y. nenustatyti ir neapklausti asmenys, kurie sulaikymo dieną remontavo V. L. automobilį. Minėti asmenys atliko ratų balansavimo darbus, vizualiai galėjo matyti slėptuves, nuimdami ratus naudojosi specialiu raktu, kurį teismas įvardino „galvute“. Minėtus asmenis nesudėtinga nustatyti pagal remonto darbų kvitus. Nenustatytas ir neapklaustas R. J., nesikreipta su teisinės pagalbos prašymu dėl I. G. tapatybės nustatymo ir apklausos.

13Dėl minėtų argumentų darytina išvada, jog teismas nepaisė taisyklės abejones aiškinti kaltinamojo naudai ir, būdamas aiškiai šališkas, netyręs įrodymų, priėmė vien tik savo spėjimais grįstus sprendimus.

14Buvo tiriami ir vertinami tik V. L. kaltinantys įrodymai, o teisinantys – ignoruojami. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK)

1520 straipsnio reikalavimus, taip pat BPK 7, 10, 44 straipsniuose įtvirtintus teisės į teisingą procesą, gynybą bei rungimosi principus.

16Padarydamas išvadą dėl V. L. kaltumo, teismas neakcentavo abejonių dėl atskirų įrodymų, juos vertino atsietai vienus nuo kitų ir nuosprendyje neišdėstė visų įrodymų analizės jų tarpusavio liečiamumo (susietumo) aspektu. Teismas vertino įrodymus, iš esmės remdamasis tik narkotinės medžiagos radimo faktu, o pirmiau nurodytus trūkumus ir netikslumus vertino kaip papildomą kaltumo įrodymą.

17Teismas vertino ikiteisminį tyrimą atlikusios liudytojos J. B. parodymus kaip kaltinančius V. L., tačiau nevertino ir neatsižvelgė, kad ji tendencingai, subjektyviai, šališkai atliko tik kaltinimui naudingus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Automobilio apžiūros metu ertmėje, kurioje rasta narkotinė medžiaga, buvo rasta ir kartoninė dėžutė, kuri net neįrašyta į protokolą. Ši kartoninė dėžutė galbūt turėjo lemiamą teisinančią V. L. reikšmę, vertinant įrodymus. Šiuo metu nebegalima pasakyti, kokie mikrodalelių ar biologiniai pėdsakai buvo ant dėžutės. Tyrėja, priėmusi sprendimą neįtraukti minėto objekto ir nepaimti, nes, jos manymu, ant dėžutės nebuvo pėdsakų, padarė šiurkščius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus – pasirinktinai rinko įrodymus ir, neturėdama specialiųjų žinių, prisiėmė specialisto funkcijas. Tyrėja taip pat neapžiūrėjo kitos automobilio ertmės, nepaėmė lyginamųjų pavyzdžių, kurie galbūt, sulyginus su V. L. biologiniais pavyzdžiais, turėtų teisinančią įrodomąją reikšmę. Teismas visiškai pritarė šiems akivaizdžiai tendencingiems ir neteisėtiems tyrėjos veiksmams bei jos parodymus vertino kaip kaltinančius įrodymus.

18V. L. asmens krata atlikta 2015 m. rugpjūčio 8 d. 5.35 val., jos metu nerastas joks baltos spalvos metalo raktas „galvutė“, kuris rastas tik 2015 m. rugpjūčio 9 d. tarnybiniame automobilyje V. L. konvojavimo metu. Šiai ,,galvutei“ teismas skyrė ypatingą įrodomąją reikšmę, nors neatsakė į klausimą, kur asmens kratos metu V. L. galėjo paslėpti „galvutę“, nes buvo vasariškai apsirengęs šortus, marškinėlius, apsiavęs basutes. Tuo, kad V. L. galėjo po paros nuo asmens kratos palikti automobilyje „galvutę“, net neabejojama. Tai visiškai atmestina, tačiau teismui atrodė priešingai, nors šis įrodymas niekuo neparemtas.

19Teismas visiškai nevertino V. L. teisinančių įrodymų – ant narkotinės medžiagos paketų nebuvo jo DNR. Kratos V. L. gyvenamojoje vietoje ir pagalbinėse patalpose metu nerasta ne tik narkotinės medžiagos, bet ir medžiagos, kuria buvo ištepta slėptuvių apsauga, pėdsakų.

20Taigi teismas įrodymų tyrimą atliko paviršutiniškai, vienpusiškai, teismo padarytos išvados nepagrįstos, neteisingos, nelogiškos, grindžiamos ne įrodymais, bet spėjimais ir prielaidomis. Tuo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, suvaržę įstatymų garantuotas

21V. L. teises ir sukliudę teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą, priimti teisingą sprendimą (BPK 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 1, 5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies nuostatų, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio pažeidimai).

22Nuteistasis V. L. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašė nuosprendį panaikinti ir V. L. išteisinti.

23

24Teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

25Nuteistojo V. L. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

26Teisėjų kolegijos nuomone, V. L. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta skundžiamame teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įvertino įrodymus, nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės, ir, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, teisingai kvalifikavo veikas, už jas paskyrė tinkamas bausmes.

27Dėl įrodymų vertinimo ir teismo šališkumo

28Apeliantai apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, tyręs ir vertinęs tik V. L. kaltinančius įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus, Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintus teisės į teisingą procesą, gynybą bei rungimosi principus ir priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.

29Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, tirdamas bei vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, galėjusių turėti įtakos nuosprendžio teisėtumui.

30Iš BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasmės matyti, jog teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

31Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato, kiek ir kokių rūšių įrodymų turi būti surinkta, kad teismas galėtų padaryti išvadą, jog yra nusikalstama veika ir tą veiką padaręs asmuo yra kaltas. Tai reiškia, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

32Vidinis įsitikinimas susiformuoja, teisėjams kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gautą informaciją, ją palyginus su iš kitų šaltinių gauta informacija. Vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis Baudžiamojo proceso kodekso nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, bei nuspręsti, ar įrodymais gali būti pagrįstos išvados, ar jie turi būti atmesti. Tik teismas sprendžia, kokios aplinkybės yra reikšmingos ir kiek duomenų jam pakanka vidiniam įsitikinimui dėl visų konkrečioje byloje spręstinų klausimų (nusikaltimo sudėties, asmens kaltumo, bausmės ir kt.) suformuoti.

33Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog šioje baudžiamojoje byloje, vertinant įrodymus pirmosios instancijos teisme, pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas Baudžiamojo proceso kodekso nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą.

34Nuteistojo V. L. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą teismas pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais – liudytojų E. Ž., R. Ž., T. D., R. R., A. P., T. M., P. M. (P. M.), J. B., L. L. parodymais, iš dalies paties nuteistojo parodymais, apžiūros protokolais, specialistų išvadomis bei kitais įrodymais. Teisiamojo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme tirti visi įrodymai, kuriais pagrįstas skundžiamas nuosprendis.

35Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymus vertina teismas, ir tai yra jo teisė bei pareiga. Jeigu apeliantai ir teismas skirtingai įvertino įrodymus, dėl to nėra pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimą, jeigu teismas motyvavo, kuo remdamasis jį priėmė.

36Tokie teismo motyvai skundžiamame nuosprendyje išdėstyti.

37

38Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė taip pat numatyta minėtos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje,

39BPK 44 straipsnio 5 dalyje.

40Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantai pirmosios instancijos teismo šališkumą siejo su įrodymų tyrimu, vertinimu, tačiau toks argumentas nėra pagrindas konstatuoti teismo šališkumą.

41Pagal teismų praktiką teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus.

42Pirma, teismas turi būti nešališkas subjektyviai, t. y. teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ir būti tendencingas.

43Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo.

44Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Konstatuoti nešališkumo principo pažeidimą nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-198/2009, 2K-243/2009, 2K-466/2009, 2K-122/2010, 2K-195/2010, 2K-425/2012, 2K-491/2014 ir kt.).

45Be to, nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2010, 2K-425/2012 ir kt.).

46Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas analizavo įrodymus, prieštaravimus tarp paties nuteistojo V. L. parodymų, tarp nuteistojo V. L. ir liudytojos L. L. parodymų, įrodymus vertino kaip visumą ir nepadarė minėtų teismo sprendimo surašymo trūkumų.

47Tai, kad teismas nepatikėjo esant I. G., neapklausė R. J., su kuriuo nuteistasis, jo žodžiais, matėsi 2006 m., apie kuriuos V. L. negalėjo suteikti jokios konkrečios informacijos, negali būti laikoma teismo šališkumu, nes teismas argumentavo savo sprendimą.

48Negalima neatkreipti dėmesio į tai, jog minėtos pavardės byloje atsirado, tik V. L. duodant parodymus pirmosios instancijos teisme po to, kai išgirdo visų liudytojų parodymus.

49Šiame kontekste teisėjų kolegija nurodo, kad proceso dalyvių teisė pateikti prašymus, iš jų ir prašymus apklausti liudytojus, nėra absoliuti, nes tokios teisės įgyvendinimas priklauso nuo to, kiek pateikti konkretūs prašymai gali turėti įtakos bylos aplinkybių tyrimo išsamumui. Teismas privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir išsiaiškinęs, ar jie turi reikšmės išsamiam bylos aplinkybių ištyrimui bei objektyvaus sprendimo priėmimui, priimti dėl jų motyvuotas nutartis. Teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės ar ryšio su byla (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2009, 2K-247/2011 ir kt.).

50Iš bylos medžiagos matyti, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantų prašymai surasti ir apklausti I. G. bei R. J. buvo apsvarstyti, dėl jų priimti procesiniai sprendimai, todėl vien tai, jog nebuvo patenkinti visi gynybos pareikšti prašymai, nereiškia teismą buvus šališką, pažeidusį baudžiamojo proceso įstatymą ar kaltinamojo teises.

51Kita vertus, apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad nenustatyti ir neapklausti asmenys, sulaikymo dieną remontavę V. L. automobilį, nepagrįstas, nes iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog tokio prašymo pirmosios instancijos teisme nebuvo.

52Apeliacinės instancijos teisme pareikšti analogiški prašymai apklausti R. J. bei automobilių remontininkus buvo apsvarstyti ir atmesti nurodžius motyvus. Tai užfiksuota teismo posėdžio protokole.

53Apeliacinio skundo argumentą, kad teismas pažeidė nuteistojo teisę į teisingą procesą, gynybą bei rungimosi principą, teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvų.

54Teisėjų kolegija neįžvelgė apeliaciniame skunde minimo pažeidimo, jog teismas nepaisė taisyklės abejones aiškinti kaltinamojo naudai.

55Abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Nagrinėjamoje byloje nėra abejonių dėl nuteistojo kaltės, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir nėra pagrindo teigti, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas ne įrodymais, bet spėjimais ir prielaidomis.

56Taigi atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, keliamus įrodymų vertinimui, ir iš nekaltumo prezumpcijos principo kylančią sąlygą, kad visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

57Dėl V. L. kaltės

58Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde neigė nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, tačiau ją įrodo skundžiamame nuosprendyje išdėstyti įrodymai.

59Apeliantai neginčijo aptariamų nusikalstamų veikų objektyviosios pusės, kad V. L. priklausančiame automobilyje ,,Citroen“, valst. Nr. xxx, galinių ratų posparnyje įrengtoje angoje – slėptuvėje, buvo neteisėtai laikomas ir gabenamas labai didelis kiekis – 6 881,12 g – narkotinės medžiagos kanapių dervos, kurią 2015 m. rugpjūčio 8 d. naktį Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos pasienyje surado bei paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės ir Kauno apskrities VPK pareigūnai, tačiau ginčijo veikų subjektyviąją pusę, V. L. tiesioginę tyčią realizuoti šias veikas ir net jo žinojimą apie gabenamą narkotinę medžiagą.

60Pirmosios instancijos teismas teisingai pasirėmė teismų praktika (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60/2014, 2K-604/2014) nurodęs, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis.

61Skundžiamame nuosprendyje teismas išanalizavo nuteistojo ir jo žmonos liudytojos

62L. L. parodymų nesutapimą dėl automobilio naudojimo Lietuvoje laiko, jo skolinimo kažkokiam draugui aplinkybių bei trukmės, kitų aplinkybių ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo parodymai neatitinka tikrųjų įvykio aplinkybių.

63Teisėjų kolegija, nekartodama nuosprendyje išdėstytų nuteistojo bei liudytojų parodymų, sutinka su teismo išvada, kad neįtikinami nuteistojo paaiškinimai dėl 2–8 m. nematytam draugui iš B. I. paskolinto automobilio (nors pats pagal žmonos parodymus tik maždaug prieš mėnesį grįžo iš Anglijos) ir jo grąžinimo; važiavimo su mažamečiais vaikais į karšto klimato šalį Graikiją, esant sugedusiam oro kondicionieriui, t. y. neužtikrinant normalių kelionės sąlygų; abejingumo kelionės saugumui (kai, neturėdamas specialaus rakto varžtams atsukti, tinkamo tik tam automobiliui, esant reikalui negalėtų pasikeisti rato); vykimo su šeima atostogauti nepasirūpinus, kur apsistos, neturint jokio kelionės plano ir pan.

64Teisėjų kolegijos neįtikina ir kitos nuteistojo nurodytos aplinkybės: stogo remontui pasiskolino 8 000 Eur (t. 1, b. l. 170, 171), tačiau ,,dėl visa ko“ juos pasiėmė į kelionę, nors atostogoms turėjo pinigų atskirai; pati kelionė į Graikiją visiškai nelogiška, nes išvyko rugpjūčio 7 d. vakare, planavo nuvykti per tris dienas, vadinasi, tiek pat užtruktų ir kelionė atgal, o pagal žmonos parodymus šeima turėjo grįžti iki rugpjūčio 16 d., taigi 6 dienas truktų kelionė dėl 2 dienų poilsio.

65Išdėstyti motyvai teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad atostogų kelionė į Graikiją su šeima tebuvo V. L. priedanga, turėjusi narkotinės medžiagos kontrabandą padaryti keliančią mažiau įtarimų.

66Apeliantai teisūs, jog apeliaciniame skunde nurodyti policijos pareigūnai neturėjo informacijos apie V. L. nusikalstamą veiką, juos domino nuteistojo automobilis ,,Citroen“, tačiau tai neįrodo jo nekaltumo.

67Liudytojas T. D. teisme negalėjo atskleisti turėtos informacijos apie galimą labai didelio kiekio narkotinės medžiagos gabenimą per valstybės sieną šaltinio, nes tai sudaro valstybės paslaptį. Galima tik spėti turėjus įtarimų, kad nusikalstamą veiką galėjo daryti ne vienas asmuo, tačiau, remiantis BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatomis, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Taigi nepriklausomai nuo to, ar V. L. veikė vienas, ar galėjo turėti nenustatytų bendrininkų, nagrinėjamoje byloje įrodinėjama būtent jo kaltė.

68Nuteistasis teigė nežinojęs, kad jo automobilyje paslėpti narkotikai, tačiau teismo paneigta versija dėl Igorio, jo paties parodymai dėl kelionės rytą buvimo servise ir automobilio ratų balansavimo nedidelės trukmės, kai tuo metu negalėjo būti automobilyje įrengta slėptuvė ir paslėpta narkotinė medžiaga, rodo priešingai.

69Nuteistąjį žinojus darant nusikalstamą veiką rodė jo elgesys ir reakcija, pareigūnams automobilyje suradus slėptuvę.

70Paaiškėjus, jog automobilio galinių ratų po vieną nestandartinį varžtą galima atsukti tik specialiu raktu (,,galvute“) ir nuteistajam bei pareigūnams jo neradus automobilyje, V. L. teigė rakto neturįs paaiškinęs, kad gal jis liko automobilių servise, gal namie, gal pametė.

71Tokio paaiškinimo neįtikinamumas skundžiamame nuosprendyje bei šioje nutartyje jau aptartas.

72Kita vertus, paminėtas specialus raktas rastas pareigūnų tarnybiniame automobilyje, kuriuo V. L. buvo vežamas iš įvykio vietos į Kauną, o kitą dieną – į teismą.

73Nuteistojo nuomone, jis negalėjo rakto palikti pareigūnų automobilyje, nes vilkėjo šortus ir marškinėlius, taigi neturėjo kur paslėpti, pareigūnai dar pasienyje atliko jo kratą ir nieko nerado, rankos buvo surakintos antrankiais.

74Teisėjų kolegija atmeta tokius argumentus kaip nepagrįstus.

75Atkreipiamas dėmesys, jog pagal liudytojo T. D. parodymus pilną V. L. kratą atliko tik 5.35 val. Kaune. Tai matyti iš asmens kratos protokolo (t. 1, b. l. 164–166). Dėl to įvykio vietoje naktį nuteistasis turėjo galimybę, pareigūnų prašomas duoti specialų raktą ir savo automobilyje jo ,,ieškodamas“, jį paslėpti šortų kišenėje, apatiniuose drabužiuose ar kitur ir vėliau numesti pareigūnų autobusiuke, juo labiau kad raktas (,,galvutė“) santykinai nedidelis (t. 1, b. l. 89), V. L. rankos pradžioje buvo surakintos antrankiais priekyje, jis gana ilgą laiką sėdėjo pareigūnų automobilyje, jam leido kalbėtis su priėjusia žmona, o pareigūnas buvo ne šalia, bet už poros metrų lauke.

76Iš įvykio vietos važiavo naktį. Tuo paaiškinama, jog specialų raktą autobusiuke pareigūnas pastebėjo tik kitą dieną, kai V. L. vežė į teismą kardomajai priemonei skirti.

77Liudytojas P. M. parodė, kad, važiuojant į teismą ir automobilyje radus raktą, E. Ž. klausė V. L., ar tai ne jo raktas, tačiau pastarasis teigė, kad ne.

78Tokį nuteistojo pasakymą paneigia bylos medžiaga.

79Eksperimento atlikimo protokolo duomenys (t. 1, b. l. 87–88) įrodo, kad pareigūnų automobilyje rastas specialus raktas (,,galvutė“) tinka būtent nuteistojo automobilio galinių ratų nestandartiniams varžtams atsukti.

80Šis raktas nebuvo skirtas naudoti pareigūnų automobilyje.

81Tai leidžia teigti nuteistąjį neabejotinai žinojus apie narkotinių medžiagų slėptuvę bei jos turinį ir sąmoningai klaidinus pareigūnus.

82Tokią išvadą galima daryti ir iš nuteistojo V. L. reakcijos, pareigūnams automobilyje aptikus slėptuvę.

83Liudytojas T. M. parodė, kad, suradus narkotinę medžiagą, vairuotojas buvo išsigandęs, paprašė užsirūkyti.

84Liudytojas E. Ž. parodė, kad V. L. buvo įsitempęs.

85Pagal liudytojo A. P. parodymus V. L. nervinosi, jam drebėjo rankos, kalbant pradėjo užsikirtinėti.

86Nuteistasis pripažino, jog, pamatęs išimtus paketus, pradėjo nervintis, ir teigė, kad visi taip elgtųsi.

87Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nieko apie nusikaltimą nežinančio žmogaus reakcija turėtų būti kitokia. Taip elgėsi V. L. žmona. Pareigūnai patvirtino, kad ji buvo labai nustebusi ir klausė vyro, ką tai reiškia. Būtent nuostaba, o ne nervinimasis yra normali reakcija į netikėtą, bet fizinio pavojaus nekeliančią situaciją.

88Išdėstyti motyvai rodo nuteistojo tiesioginę tyčią neteisėtai laikyti ir gabenti narkotinę medžiagą kanapių dervą, turint tikslą ją išvežti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respublikos teritoriją, kadangi jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti

89(BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

90Apeliantai savo skunde didelį dėmesį skyrė slaptavietėje rastai kartoninei dėžutei, kuri nebuvo tirta, taip pat tyrėjos neapžiūrėtai kitai automobilio ertmei, kurioje nieko nebuvo rasta, nepaimtiems lyginamiesiems pavyzdžiams. Šias aplinkybes apeliantai vertino kaip galbūt turėjusias lemiamą teisinančią V. L. reikšmę.

91Su tokiu apeliacinio skundo argumentu negalima sutikti.

92Tyrėjas sprendžia, ar objektas gali suteikti reikšmingų duomenų, kad būtų išsamiai atskleista nusikalstama veika. Kaip liudytoja apklausta vyriausioji tyrėja J. B. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kodėl rastos dėžutės nepaėmė ir neįrašė į protokolą: visi iš slėptuvės ištraukti objektai turėjo benzino, smalos kvapą, dėžutė buvo su riebalų dėmėmis, nuo tokių objektų DNR neišskiriama.

93Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skundžiamame nuosprendyje pakanka V. L. kaltės įrodymų, todėl ant minėtos dėžutės net radus kito ar kitų asmenų biologinių pėdsakų, mikrodalelių, tai nebūtų pagrindas nuteistąjį išteisinti. Priešingai, veika galėtų būti vertinama kaip padaryta ne vieno asmens, o tai tik pasunkintų nuteistojo padėtį.

94Apeliantai kaip nuteistąjį teisinančius įrodymus apeliaciniame skunde nurodė tai, kad ant narkotinės medžiagos paketų nebuvo nuteistojo DNR, o, atliekant kratą jo gyvenamojoje vietoje ir pagalbinėse patalpose, nerasta nei narkotinės medžiagos, nei medžiagos, kuria buvo ištepta slėptuvių apsauga, pėdsakų.

95Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantai skunde iškraipė specialisto išvados turinį.

96Skundžiamame nuosprendyje aptariant specialisto išvadą Nr. 140-(5093)-IS1-7534 (rašydamas numerį, teisėjas padarė rašymo apsirikimą) (t. 1, b. l. 40–43) nurodyta, kad ant

971–6 pakuočių ir jose esančių paketų rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; ant pakuotės Nr. 7 rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, o ant joje esančių trijų paketų rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

98Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į specialisto išvados Nr. 140-(5093)-IS1-7534 teiginius, jog keturiuose mėginiuose, tikėtina, žmogaus DNR kiekis pakankamas genotipui nustatyti; atlikus žmogaus DNR tyrimą, nustatytas V. L. genotipas.

99Taigi nėra pagrindo teigti, kad ant narkotinės medžiagos paketų rasti žmogaus biologiniai pėdsakai visiškai nesietini su nuteistuoju. Žmogaus biologiniai pėdsakai rasti, ant kai kurių paketų ir maistinės plėvelės net nustatytas V. L. genotipas, tačiau kai kuriais atvejais žmogaus DNR kiekis arba nepakankamas genotipui nustatyti, arba dėl kitų specialisto išvadoje nurodytų priežasčių žmogaus biologiniai pėdsakai netinkami asmens tapatybei nustatyti. Tačiau specialistės padaryta išvada nėra visiškai nereikšminga nuteistojo kaltei pagrįsti, nes gauti duomenys (nustatytas

100V. L. genotipas) rodo tam tikrą jo sąsają su dalimi narkotinės medžiagos paketų bei maistinės plėvelės. Šie duomenys vertinami visų įrodymų kontekste.

101Aptariant specialisto išvadą Nr. 140-(5092)-IS1-6790 (t. 1, b. l. 45–46), skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad rankų pėdsakai, išryškinti ant pateiktų paketų, netinkami asmeniui identifikuoti.

102Toks specialisto išvados teiginys nėra tapatus teiginiams, jog nuteistojo rankų pėdsakų ant objektų negalėjo būti ir nebuvo. Šis įrodymų šaltinis taip pat vertinamas visų įrodymų kontekste.

103Aplinkybės, kad, atliekant kratą nuteistojo gyvenamojoje vietoje ir pagalbinėse patalpose, nerasta nei narkotinės medžiagos, nei medžiagos, kuria buvo ištepta slėptuvių apsauga, pėdsakų, teisėjų kolegija nevertina kaip nuteistojo V. L. nekaltumo įrodymo.

104Panašių bylų nagrinėjimo praktika leidžia teigti, kad narkotinių medžiagų dideli kiekiai nelaikomi namuose. Narkotinių medžiagų gabenimo slėptuvių maskavimas taip pat paprastai atliekamas vietose, nesusijusiose su kaltininko gyvenamosios vietos aplinka.

105Šioje byloje nenustatyta, kur aptariamos medžiagos buvo laikomos iki jų paslėpimo automobilyje, kas įrengė slėptuves, tačiau šių aplinkybių nustatymas nėra būtinas, įrodinėjant esant aptariamo nusikaltimo sudėtį, todėl nenustatytos aplinkybės nepaneigia V. L. kaltės, kurią įrodo skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje aptartas įrodymų visetas.

106Nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaip labai didelio kiekio narkotinės medžiagos laikymas ir gabenimas, nes pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas kanapių dervos kiekis laikomas labai dideliu, kai šios medžiagos yra daugiau kaip 125 g, o nuteistasis laikė ir gabeno daugiau kaip 55 kartus didesnį kiekį.

107Veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos

1082003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), nes V. L. vairuojamas automobilis sustabdytas, vykstant per valstybės sieną, buvusio Lazdijų pasienio posto teritorijoje, jau pravažiavus buvusį pasienio kontrolės punktą.

109Dėl bausmės

110Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai motyvavo bausmės skyrimą. Teismas įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: skundžiamų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę ir kt., nenustatė jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių.

111Apeliantai apeliaciniame skunde nenurodė jokių motyvų dėl paskirtos bausmės, todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jos išsamiau pasisakyti, tik konstatuoja, kad už kiekvieną veiką paskirta bausmė ir galutinė bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra per griežtos.

112Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.

113Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies

1141 punktu,

Nutarė

115nuteistojo V. L. ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – 11metų;... 3. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495... 4. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. V. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad ne... 7. Nuteistasis V. L. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde... 8. V. L. veikoje nenustatyta tiesioginė tyčia realizuoti... 9. Pats faktas, kad V. L. priklauso automobilis, kuriame... 10. Teisme liudytojai E. Ž., R. Ž., 11. Liudytoja L. L. teigė, kad jų šeima minėtu automobiliu... 12. Bylos nagrinėjimo metu nesiimta būtinų priemonių objektyviai tiesai... 13. Dėl minėtų argumentų darytina išvada, jog teismas nepaisė taisyklės... 14. Buvo tiriami ir vertinami tik V. L. kaltinantys... 15. 20 straipsnio reikalavimus, taip pat BPK 7, 10, 44 straipsniuose įtvirtintus... 16. Padarydamas išvadą dėl V. L. kaltumo, teismas... 17. Teismas vertino ikiteisminį tyrimą atlikusios liudytojos 18. V. L. asmens krata atlikta 2015 m. rugpjūčio 8 d. 5.35... 19. Teismas visiškai nevertino V. L. teisinančių įrodymų... 20. Taigi teismas įrodymų tyrimą atliko paviršutiniškai, vienpusiškai, teismo... 21. V. L. teises ir sukliudę teismui išsamiai bei... 22. Nuteistasis V. L. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde... 23. ... 24. Teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 25. Nuteistojo V. L. ir jo gynėjo apeliacinis skundas... 26. Teisėjų kolegijos nuomone, V. L. kaltė padarius jam... 27. Dėl įrodymų vertinimo ir teismo šališkumo... 28. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, tyręs ir vertinęs tik... 29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, tirdamas... 30. Iš BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasmės matyti, jog teismas... 31. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato, kiek ir kokių rūšių įrodymų... 32. Vidinis įsitikinimas susiformuoja, teisėjams kruopščiai išnagrinėjus ir... 33. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles.... 34. Nuteistojo V. L. kaltę padarius jam inkriminuotą... 35. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymus vertina teismas, ir tai yra jo... 36. Tokie teismo motyvai skundžiamame nuosprendyje išdėstyti.... 37. ... 38. Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės... 39. BPK 44 straipsnio 5 dalyje.... 40. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantai pirmosios instancijos... 41. Pagal teismų praktiką teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus.... 42. Pirma, teismas turi būti nešališkas subjektyviai, t. y. teisėjas negali... 43. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi... 44. Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės... 45. Be to, nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai –... 46. Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios... 47. Tai, kad teismas nepatikėjo esant I. G., neapklausė 48. Negalima neatkreipti dėmesio į tai, jog minėtos pavardės byloje atsirado,... 49. Šiame kontekste teisėjų kolegija nurodo, kad proceso dalyvių teisė... 50. Iš bylos medžiagos matyti, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos... 51. Kita vertus, apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad nenustatyti ir... 52. Apeliacinės instancijos teisme pareikšti analogiški prašymai apklausti 53. Apeliacinio skundo argumentą, kad teismas pažeidė nuteistojo teisę į... 54. Teisėjų kolegija neįžvelgė apeliaciniame skunde minimo pažeidimo, jog... 55. Abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai, išnaudojus... 56. Taigi atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog... 57. Dėl V. L. kaltės... 58. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde neigė nuteistojo kaltę... 59. Apeliantai neginčijo aptariamų nusikalstamų veikų objektyviosios pusės,... 60. Pirmosios instancijos teismas teisingai pasirėmė teismų praktika (Lietuvos... 61. Skundžiamame nuosprendyje teismas išanalizavo nuteistojo ir jo žmonos... 62. L. L. parodymų nesutapimą dėl automobilio naudojimo... 63. Teisėjų kolegija, nekartodama nuosprendyje išdėstytų nuteistojo bei... 64. Teisėjų kolegijos neįtikina ir kitos nuteistojo nurodytos aplinkybės: stogo... 65. Išdėstyti motyvai teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad atostogų kelionė... 66. Apeliantai teisūs, jog apeliaciniame skunde nurodyti policijos pareigūnai... 67. Liudytojas T. D. teisme negalėjo atskleisti turėtos... 68. Nuteistasis teigė nežinojęs, kad jo automobilyje paslėpti narkotikai,... 69. Nuteistąjį žinojus darant nusikalstamą veiką rodė jo elgesys ir reakcija,... 70. Paaiškėjus, jog automobilio galinių ratų po vieną nestandartinį varžtą... 71. Tokio paaiškinimo neįtikinamumas skundžiamame nuosprendyje bei šioje... 72. Kita vertus, paminėtas specialus raktas rastas pareigūnų tarnybiniame... 73. Nuteistojo nuomone, jis negalėjo rakto palikti pareigūnų automobilyje, nes... 74. Teisėjų kolegija atmeta tokius argumentus kaip nepagrįstus.... 75. Atkreipiamas dėmesys, jog pagal liudytojo T. D.... 76. Iš įvykio vietos važiavo naktį. Tuo paaiškinama, jog specialų raktą... 77. Liudytojas P. M. parodė, kad, važiuojant į teismą ir... 78. Tokį nuteistojo pasakymą paneigia bylos medžiaga.... 79. Eksperimento atlikimo protokolo duomenys (t. 1, b. l. 87–88) įrodo, kad... 80. Šis raktas nebuvo skirtas naudoti pareigūnų automobilyje.... 81. Tai leidžia teigti nuteistąjį neabejotinai žinojus apie narkotinių... 82. Tokią išvadą galima daryti ir iš nuteistojo V. L.... 83. Liudytojas T. M. parodė, kad, suradus narkotinę... 84. Liudytojas E. Ž. parodė, kad V. L.... 85. Pagal liudytojo A. P. parodymus V. L.... 86. Nuteistasis pripažino, jog, pamatęs išimtus paketus, pradėjo nervintis, ir... 87. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nieko apie nusikaltimą nežinančio... 88. Išdėstyti motyvai rodo nuteistojo tiesioginę tyčią neteisėtai laikyti ir... 89. (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).... 90. Apeliantai savo skunde didelį dėmesį skyrė slaptavietėje rastai kartoninei... 91. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu negalima sutikti.... 92. Tyrėjas sprendžia, ar objektas gali suteikti reikšmingų duomenų, kad... 93. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skundžiamame nuosprendyje pakanka... 94. Apeliantai kaip nuteistąjį teisinančius įrodymus apeliaciniame skunde... 95. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantai skunde... 96. Skundžiamame nuosprendyje aptariant specialisto išvadą Nr.... 97. 1–6 pakuočių ir jose esančių paketų rasta žmogaus biologinių... 98. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į specialisto išvados Nr.... 99. Taigi nėra pagrindo teigti, kad ant narkotinės medžiagos paketų rasti... 100. V. L. genotipas) rodo tam tikrą jo sąsają su dalimi... 101. Aptariant specialisto išvadą Nr. 140-(5092)-IS1-6790 (t. 1, b. l. 45–46),... 102. Toks specialisto išvados teiginys nėra tapatus teiginiams, jog nuteistojo... 103. Aplinkybės, kad, atliekant kratą nuteistojo gyvenamojoje vietoje ir... 104. Panašių bylų nagrinėjimo praktika leidžia teigti, kad narkotinių... 105. Šioje byloje nenustatyta, kur aptariamos medžiagos buvo laikomos iki jų... 106. Nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaip... 107. Veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (Lietuvos... 108. 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), nes 109. Dėl bausmės... 110. Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai motyvavo bausmės skyrimą.... 111. Apeliantai apeliaciniame skunde nenurodė jokių motyvų dėl paskirtos... 112. Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.... 113. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 114. 1 punktu,... 115. nuteistojo V. L. ir jo gynėjo apeliacinį skundą...